(1)

atsižvelgdama į 2020 m. rugpjūčio 7 d. Rumunijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1355 (2) Rumunijai suteikė finansinę paramą paskolos, kuri neviršija 4 099 244 587 EUR ir kurios ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, forma, kad papildytų Rumunijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguotų į to protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

Rumunija turėjo panaudoti paskolą finansuoti sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, panašias priemones ir su sveikata susijusias priemones, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnyje;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Rumunijos darbo jėgos dalį. Dėl to Rumunijoje staiga ir smarkiai vėl padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su naujomis priemonėmis, būtent nurodytomis šio sprendimo 11, 12 bei 16–34 konstatuojamosiose dalyse, ir priemonėmis, nurodytomis Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio a, c, d, e, f, g, h bei i punktuose;

(4)

COVID-19 protrūkis ir ypatingos priemonės, kurias Rumunija įgyvendino 2020, 2021 ir 2022 m. siekdama suvaldyti tą protrūkį ir jo socialinį ir ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turėjo ir vis dar turi didžiulį poveikį viešiesiems finansams. 2020 m. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarė atitinkamai 9,3 % ir 47,2 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o vėliau kito ir 2021 m. pabaigoje atitinkamai sudarė 7,1 % ir 48,8 %. Pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2022 m. pabaigos Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 7,5 % ir 50,9 % BVP. Numatoma, kad 2022 m. Rumunijos BVP padidės 2,6 %;

(5)

2022 m. gegužės 26 d. Rumunija Sąjungos paprašė pratęsti priemonių, kurioms Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1355 jau buvo suteikta finansinė parama, sąrašą, kad būtų toliau papildomos Rumunijos 2020 m. nacionalinės pastangos mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims (toliau – Prašymas). Visų pirma Rumunija nustatė ir papildomai pratęsė keletą sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių ir panašių priemonių, nurodytų 6–12 konstatuojamosiose dalyse;

(6)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 30/2020 (3), kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio a punkte, skiriama išmoka darbdavių, kurie dėl COVID-19 protrūkio poveikio mažina savo veiklos apimtį ar laikinai ją nutraukia, darbuotojams. Išmoka negali viršyti 75 % tų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio (tačiau negali siekti daugiau kaip 75 % vidutinio šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių) nepaprastosios padėties laikotarpiu. Priemonės galiojimas buvo pratęstas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 111/2021 (4) iki 2022 m. gruodžio mėn. ir Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 2/2022 (5) iki 2022 m. kovo mėn.;

(7)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 132/2020 (6), kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio c punkte, nustatyta sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonė, pagal kurią, dėl nepaprastosios padėties ar pavojaus padėties laikinai sumažėjus veiklos apimčiai darbdavys gali sutrumpinti darbuotojų darbo laiką iki 50 %. Sutrumpinto darbo laiko laikotarpiu paveiktiems darbuotojams mokama kompensacija, lygi 75 % darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už įprastą darbo laiką ir jų faktinio darbo užmokesčio skirtumo. Priemonė buvo iš dalies pakeista Įstatymu Nr. 58/2021, kuriuo jos galiojimas buvo pratęstas iki 2022 m. birželio mėn. – trims mėnesiams po pavojaus padėties pabaigos;

(8)

Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 30/2020 (7) XV straipsniu ir Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 132/2020 (8) 3 straipsniu, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio d ir e punktuose, nustatytos dvi priemonės, skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvųjų profesijų atstovams. Dėl COVID-19 protrūkio poveikio visiškai nustojusiems dirbti asmenims valstybė skiria išmoką, kuri siekia 75 % jų vidutinio darbo užmokesčio Rumunijoje neatskaičius mokesčių, nepaprastosios padėties laikotarpiu. Savo darbo laiką sutrumpinusiems asmenims valstybė skiria išmoką, kuri gali siekti iki 41,5 % jų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, iki 2022 m. birželio mėn. – tris mėnesius po pavojaus padėties laikotarpio pabaigos. Pirmosios priemonės, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio d punkte, galiojimas pratęstas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 111/2021 (9) ir Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 2/2022. Antrosios priemonės, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio e punkte, galiojimas pratęstas Įstatymu Nr. 58/2021 (10);

(9)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 132/2020 (11), kuris buvo patvirtintas Įstatymu Nr. 282/2020 (12), ir jo vėlesniais daliniais pakeitimais – Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 182/2020 (13), Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 211/2020 (14), kuris buvo patvirtintas Įstatymu Nr. 58/2021 (15), Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 220/2020 (16), Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 226/2020 (17), Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 44/2021 (18), Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 111/2021 (19) bei Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 2/2022 (20), kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio f punkte, nustatyta priemonė, pagal kurią padieniams darbuotojams, kurie nustoja dirbti dėl verslo veiklos sustabdymo dėl COVID-19 protrūkio poveikio, ne ilgiau kaip tris mėnesius skiriama paramos išmoka, lygi 35 % jų darbo dienos darbo užmokesčio. Priemonės taikymas buvo pratęstas iki 2022 m. birželio mėn. – trims mėnesiams po pavojaus padėties laikotarpio pabaigos;

(10)

Įstatymo Nr. 19/2020 (21) 3 straipsniu, kurio galiojimas pratęstas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 147/2020 (22), 4 straipsnio 3 dalimi ir Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 110/2021 (23) 7 straipsniu numatyta vaikų priežiūros priemoka nacionalinės gynybos sistemos, pataisos įstaigų, visuomenės sveikatos įstaigų darbuotojams ir kitų kategorijų, nustatytų ministro įsakymais, viešojo sektoriaus darbuotojams. Išmoka skiriama su sąlyga, kad kitas iš tėvų nesinaudoja teisėmis, pagal kurias tėvams, laikinai uždarius švietimo įstaigas, suteikiama nedarbo dienų vaikų priežiūrai. Ta priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes ja remiamos samdomų darbuotojų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros išlaidas uždarius mokyklas ir taip padės tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams. Priemonės taikymas ilgainiui buvo pratęstas, įskaitant 2021 ir 2022 mokslo metus, taip pat ji buvo išplėsta įtraukiant privačiojo sektoriaus darbuotojus;

(11)

Įstatymu Nr. 136/2020 (24) ir jo vėlesniais daliniais pakeitimais bei Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 70/2020 (25) 13 straipsniu, kaip nurodyta Prašyme, nustatyta laikinojo nedarbingumo išmoka, skiriama karantine esantiems asmenims ir asmenims, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija;

(12)

Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 132/2020 (26) 6 straipsniu, kaip nurodyta Prašyme, įtraukta priemonė, kurią sudaro vienkartinė 2 500 RON finansinė parama darbdaviams už kiekvieną nuotoliniu būdu dirbantį darbuotoją, skirta nuotoliniam darbui būtinų technologinių prekių ir paslaugų rinkiniams įsigyti. Priemonė taikoma darbdaviams, kurių darbuotojai 2020 m. nepaprastosios padėties bei pavojaus padėties metu bent 15 darbo dienų dirbo nuotoliniu būdu. Ta priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonę, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, dėl jos numatytosios paskirties ir ekonominio poveikio. Sudarydama palankesnes sąlygas nuotoliniam darbui per COVID-19 pandemiją, ji padeda išsaugoti darbo santykius. Pagal ją taip pat remiamos darbuotojų pajamos skiriant priedą prie atlygio, kuris padeda padengti su namų biuro išlaidomis susijusias išlaidas, kad izoliavimo ir vėlesnių apribojimų laikotarpiu būtų galima atlikti darbą;

(13)

Rumunija taip pat nustatė ir papildomai pratęsė kelias su sveikata susijusias priemones, skirtas kovoti su COVID-19 protrūkiu. Tai visų pirma susiję su 14–34 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis;

(14)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 11/2020 (27), kurio galiojimas pratęstas, Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 131/2020 (28) 2 straipsniu ir Įstatymo Nr. 136/2020 (29) 6 straipsniu, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio g punkte, nustatyta priemoka už papildomą darbą Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto specialiųjų struktūrų ir apskričių visuomenės sveikatos direktoratų ir Bukarešto visuomenės sveikatos direktorato darbuotojams, koordinuojantiems ir įgyvendinantiems prevencijos priemones ir priemones siekiant riboti įvykius, susijusius su COVID-19 pasauline ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Priemone skiriama išmoka, lygi 75 % bazinio darbo užmokesčio už laiką, dirbtą viršijant įprastas darbo valandas, ir 100 % bazinio darbo užmokesčio už savaitgaliais, švenčių dienomis ir kitomis dienomis, kurios nėra darbo dienos, dirbtą laiką. Ta priemonė gali būti laikoma su sveikata susijusia priemone, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2020/672. Priemonės taikymas buvo pratęstas 2020, 2021 bei 2022 m. ir ji liks galioti tol, kol PSO COVID-19 vertins kaip pasaulinę pandemiją;

(15)

Įstatymo Nr. 56/2020 (30) 7 straipsniu ir jo vėlesniu daliniu pakeitimu, priimtu Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 116/2021 (31), kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1355 3 straipsnio i punkte, kaip laikina priemonė suteikiama iki 30 % priemoka už itin pavojingas darbo sąlygas, teikiama pripažįstant medicinos darbuotojų, dalyvavusių teikiant medicininį atsaką COVID-19, nuopelnus. Priemonė galiojo nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Priemonės taikymas buvo išplėstas įtraukiant Vidaus reikalų ministerijai pavaldžius darbuotojus, kurie atsakingi už sanitarinių priemonių vykdymo užtikrinimą;

(16)

Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 131/2020 (32) 1 straipsnio 1a ir 1b dalimis, kaip nurodyta Prašyme, leidžiama skirti 30–40 % bazinio darbo užmokesčio priemoką apskričių visuomenės sveikatos direktoratų ir Bukarešto visuomenės sveikatos direktorato darbuotojams. Vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojams skiriama 40 % bazinio darbo užmokesčio priemoka; valstybės tarnautojams, dirbantiems visuomenės sveikatos kontrolės tarnyboje, turi būti mokama 30 % bazinio darbo užmokesčio priemoka;

(17)

Įstatymo Nr. 136/2020 (33) 19 straipsnio 3 dalimi, kaip nurodyta Prašyme, skiriama 50 % bazinio darbo užmokesčio komandiravimo išmoka ir 2 % bazinio darbo užmokesčio dienpinigiai valstybinės sistemos medicinos specialistams, paramedikams ir pagalbiniams darbuotojams. Išmoka skiriama darbuotojams, kurie, esant epidemiologinei ar biologinei rizikai, 30 dienų laikotarpiui komandiruojami į sveikatos įstaigas, kuriose trūksta darbuotojų, ir yra atsakingi už COVID-19 plitimo ribojimą ir prevenciją;

(18)

Vyriausybės sprendimo Nr. 254/2020 (34) vieninteliu straipsniu, Vyriausybės sprendimo Nr. 840/2020 (35) vieninteliu straipsniu, Vyriausybės sprendimo Nr. 383/2021 (36) vieninteliu straipsniu, Vyriausybės sprendimu Nr. 1072/2021 (37) bei Vyriausybės sprendimu Nr. 496/2022 (38), kurie nurodyti Prašyme, numatyta laikinai finansuoti darbo užmokesčio išlaidas, susijusias su 2 000 naujų pareigybių įsteigimu, siekiant sustiprinti sveikatos direktoratus ir valstybines greitosios pagalbos tarnybas (po 1 000) kovojant su COVID-19 plitimu;

(19)

Vyriausybės sprendimo Nr. 1035/2020 (39) vienintelio straipsnio 3 punktu, kaip nurodyta Prašyme, skiriama 75–85 % bazinio darbo užmokesčio priemoka tam tikrų specialybių medicinos darbuotojams ir pagalbiniams medicinos darbuotojams, dirbantiems atitinkamai visuomenės sveikatos įstaigose ar jų padaliniuose, ir tam tikrų specialybių darbuotojams, dirbantiems paraklinikiniuose medicinos padaliniuose, kurie yra tiesiogiai susiję su COVID-19 pacientų vežimu, atitinkama įranga, tų pacientų vertinimu, diagnostika ir gydymu;

(20)

Vyriausybės sprendimu Nr. 1031/2020 (40) ir Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 3/2021 (41), kaip nurodyta Prašyme, numatyta mokėti išmoką medicinos ir sanitarijos darbuotojams ir medicinos registratoriams, vykdantiems savo veiklą skiepijimo centruose, įsteigtuose ne sveikatos priežiūros įstaigose, o kitose vietose. Pagal priemonę taip pat buvo finansuojamos einamosios ir kapitalo išlaidos siekiant užtikrinti skiepijimo centrų (įsteigtų ne sveikatos priežiūros įstaigose) veikimą;

(21)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 3/2021 (42) ir Vyriausybės sprendimu Nr. 1031/2020 (43), kaip nurodyta Prašyme, numatyta mokėti išmoką medicinos ir sanitarijos darbuotojams ir medicinos registratoriams, vykdantiems savo veiklą skiepijimo nuo COVID-19 centruose, įsteigtuose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat mokėti išmoką šeimos gydytojams už tais tikslais vykdomą veiklą;

(22)

Vyriausybės sprendimu Nr. 1031/2020 (44), kaip nurodyta Prašyme, buvo reglamentuotas COVID-19 vakcinų dozių įsigijimas. Komisija valstybių narių vardu ir jų naudai sudarė preliminariąsias sutartis;

(23)

Vyriausybės sprendimu Nr. 201/2020 (45), Vyriausybės sprendimu Nr. 1103/2020 (46) ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 725/2020 (47), kaip nurodyta Prašyme, buvo reglamentuotos išlaidos, susijusios su asmenų, kuriems patvirtinta COVID-19 diagnozė, karantinu nustatytose vietose, asmenimis, įtrauktais į sąrašą, sudarytą pagal COVID-19 stebėjimo metodiką, ir medicinos darbuotojais, kuriems diagnozuota COVID-19 ir kurių nereikia hospitalizuoti, arba darbuotojais, kurie bendravo su pacientais ir nusprendžia laikinai būti ne savo namuose. Priemonė apima bendras išmokas (pvz., maistui, apgyvendinimui, transportui ir vaistams);

(24)

Vyriausybės sprendimu Nr. 1092/2020 (48), Vyriausybės sprendimu Nr. 380/2021 (49), Vyriausybės sprendimu Nr. 1017/2021 (50) ir Vyriausybės sprendimu Nr. 1190/2021 (51) numatyta įsigyti vaisto remdesiviro ir monokloninių antikūnų vaisto COVID-19 infekcijai gydyti, kurio sudėtyje yra kasirivimabo ir imdevimabo. Abiejų vaistų pirkimo procedūras valstybių narių vardu vykdė Komisija pagal preliminariąsias sutartis (52), kaip nurodyta Prašyme;

(25)

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 487/2020 (53), kaip nurodyta Prašyme, numatyta įsigyti vaistų COVID-19 užsikrėtusiems pacientams gydyti. Sveikatos apsaugos ministerija sudarė preliminariąją sutartį dėl tocilizumabo pirkimo;

(26)

Vyriausybės potvarkiu Nr. 19/2021 (54) ir Įstatymu Nr. 55/2020 (55), kaip nurodyta Prašyme, numatyta paskatų (100 RON vertės maisto talonų forma) visiškai paskiepytiems asmenims teikimo tvarka;

(27)

Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 131/2020 (56) 5 straipsniu, kaip nurodyta Prašyme, numatyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. laikinai 30 % padidinti prefekto institucijų darbuotojų, dalyvaujančių užkertant kelią COVID-19 infekcijos poveikiui ir kovojant su juo, bazinį darbo užmokestį;

(28)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 186/2020 (57), kaip nurodyta Prašyme, padengtos išlaidos, skirtos 200-ams papildomų gydytojų rezidentų, kurių reikėjo dėl pandemijos;

(29)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 11/2020 (58), kaip nurodyta Prašyme, numatyta įsigyti medicinos reikmenis ir asmenines apsaugos priemones, skirtas kovai su pandemija (pvz., apsauginę avalynę, pirštines, kaukes, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir neštuvus), siekiant sudaryti ir konsoliduoti nenumatytiems atvejams skirtas medicinos reikmenų atsargas;

(30)

Įstatymu Nr. 319/2006 (59), Įstatymu Nr. 55/2020 (60) bei Darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro bendru įsakymu Nr. 3577/831/2020 (61), kaip nurodyta Prašyme, buvo reglamentuotas sanitarinės apsaugos priemonių pirkimas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams;

(31)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 197/2020 (62), kaip nurodyta Prašyme, numatyta mokėti išmokas savanoriams medicinos studentams, dirbusiems ligoninėse ar sveikatos priežiūros įstaigose teikiant skubią pagalbą;

(32)

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 487/2020 (63), kaip nurodyta Prašyme, numatyta įsigyti dviejų rūšių vaistus (molnupiraviro ir anakinros), kurie yra naudojami COVID-19 užsikrėtusių pacientų gydymui;

(33)

Įstatymo Nr. 95/2006 (64) 51 straipsniu, Vyriausybės sprendimu Nr. 155/2017 (65) ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 377/2017 (66), kaip nurodyta Prašyme, buvo reglamentuotas COVID-19 tyrimų specializuotų įstaigų lygmeniu finansavimas. AT-PGR laboratorinių tyrimų paslaugos, finansuojamos pagal Nacionalinę prioritetinių užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės programą, teikiamos asmenims, priklausantiems kategorijoms, nustatytoms pagal naują COVID-19 ūmaus respiracinio sindromo stebėjimo metodiką ar sveikatos apsaugos ministro įsakymą;

(34)

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 58/4/2022 (67), kaip nurodyta Prašyme, buvo reglamentuotas šeimos gydytojų atliekamų COVID-19 tyrimų finansavimas. Šeimos gydytojų atliekami tyrimai finansuojami pervedant lėšas iš valstybės biudžeto, per Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetą į Bendro nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžetą;

(35)

Rumunija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Rumunija Komisijai pateikė tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatytos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 3 321 482 911 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai – staigus ir smarkus padidėjimas, nes jis susijęs tiek su naujomis priemonėmis, tiek su esamų priemonių, tiesiogiai susijusių su sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėmis ir panašiomis priemonėmis, taikomomis didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Rumunijoje, pratęsimu. Sąjungos lėšomis Rumunija ketina finansuoti 353 704 624 EUR išaugusių išlaidų;

(36)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Rumunija ir patikrino, ar staiga ir smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėmis ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio taikomomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, kaip nurodyta Prašyme;

(37)

Rumunijos išlaidos dėl su sveikata susijusių priemonių, įskaitant 14–34 konstatuojamosiose dalyse nurodytas papildomas ar pratęstas su sveikata susijusias priemones, sudaro 2 141 579 582 EUR. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šios kategorijos priemonių pagalbinį pobūdį, finansinės paramos, skirtos su sveikata susijusioms priemonėms remti, sumą reikia sumažinti, nes ji turėtų sudaryti mažiau nei pusę visos finansinės paramos, kurią planuojama išleisti visoms reikalavimus atitinkančioms priemonėms;

(38)

todėl Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1355 jau suteikta finansinė parama taip pat turėtų apimti naujas priemones, nurodytas 11, 12 bei 16–34 konstatuojamosiose dalyse;

(39)

Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1355 suteikta finansinė parama turėtų būti sumažinta nuo 4 099 244 587 EUR iki 3 000 000 000 EUR. Rumunija tebėra įsipareigojusi visiškai įsisavinti suteiktą finansinę paramą ir turėtų nustatyti tolesnes reikalavimus atitinkančias priemones, jei nurodytos esamos priemonės pasirodytų nepakankamos;

(40)

į šį sprendimą Rumunija ir Komisija turėtų atsižvelgti paskolos susitarime, nurodytame Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje;

(41)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(42)

Rumunija Komisiją turėtų reguliariai informuoti apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Rumunija įvykdė tas išlaidas,