(1)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė Komunikatą „Europos žaliasis kursas“, kuriame pristatė savo parengtą Europos naujos augimo strategijos planą ir plataus užmojo kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos tikslus. Atsižvelgiant į tikslą efektyviu ir socialiai teisingu būdu pasiekti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (4), ir siekiant ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, Europos žaliajame kurse paskelbta apie Teisingos pertvarkos mechanizmą siekiant nustatyti išteklius, kad būtų įveikti iššūkiai, susiję su pertvarkos link Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo ir neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje pasiekimu iki 2050 m., kartu nė vieno nepaliekant nuošalyje. Nuo žalingo klimato kaitos poveikio ir blogėjančios aplinkos būklės labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi regionai ir žmonės. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra naujų ekonominių galimybių šaltinis su didžiuliu potencialu kurti darbo vietas, visų pirma teritorijose, kurios šiuo metu priklauso nuo iškastinio kuro rūšių. Tai taip pat gali padėti didinti energetinį saugumą ir atsparumą. Tačiau teritorijos, kuriose vyksta intensyvus dekarbonizacijos procesas ir kurių ekonomika jau ir taip susilpnėjo dėl griaunamojo COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio, dėl pertvarkos gali taip pat patirti trumpalaikių socialinių ir ekonominių sąnaudų;

(2)

šiai pertvarkai valdyti prireiks didelių struktūrinių pokyčių tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Kad pertvarka būtų sėkminga, ja turėtų būti sumažinta nelygybė, užtikrintas grynasis poveikis užimtumui sukuriant naujų aukštos kokybės darbo vietų ir ji turėtų būti teisinga ir socialiai priimtina visiems, kartu sustiprinant konkurencingumą. Tuo atžvilgiu itin svarbu užtikrinti galimybę remti dėl pertvarkos didžiausią neigiamą poveikį patiriančias teritorijas, visų pirma anglių kasybos regionus, siekiant įvairinti ir atgaivinti jų vietos ekonomiką ir sukurti paveiktiems darbuotojams tvarių užimtumo galimybių;

(3)

2020 m. sausio 14 d. Komisija priėmė Komunikatą „Tvarios Europos investicijų planas – Europos žaliojo kurso investicijų planas“, kuriame pasiūlyta sukurti Teisingos pertvarkos mechanizmą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama regionams ir sektoriams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį dėl jų priklausomybės nuo iškastinio kuro rūšių, tokių kaip anglis, durpes ir degiuosius skalūnus, arba dėl jų priklausomybės nuo šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis itin taršių pramoninių procesų, bet kurie yra mažiau pajėgūs finansuoti reikiamas investicijas. Teisingos pertvarkos mechanizmo sukūrimas patvirtintas ir 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Teisingos pertvarkos mechanizmą sudaro trys ramsčiai: Teisingos pertvarkos fondas, įgyvendinamas pagal pasidalijamojo valdymo principą, speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ ir paskolų viešajam sektoriui priemonė, skirta papildomoms investicijoms atitinkamiems regionams sutelkti. Tais trimis ramsčiais užtikrinama papildoma parama tiems regionams siekiant paskatinti jų perėjimą prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m.;

(4)

kad Teisingos pertvarkos fondas būtų geriau programuojamas ir įgyvendinamas, turi būti priimti teritoriniai teisingos pertvarkos planai, kuriuose būtų nustatyti pagrindiniai pertvarkos proceso etapai ir tvarkaraštis, taip pat nustatytos teritorijos, kurioms perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turi didžiausią neigiamą poveikį ir kurios yra mažiau pajėgios susidoroti su pertvarkos keliamais iššūkiais. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turi būti rengiami kartu su atitinkamomis vietos ir regioninės valdžios institucijomis, įtraukiant visus atitinkamus partnerius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (5) 8 straipsnį. Jie gali būti iš dalies keičiami kartu su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis remiamomis atitinkamomis programomis pagal to reglamento 24 straipsnį, kad apimtų naujas teritorijas, kurioms dėl pertvarkos būtų padarytas didžiulis poveikis taip, kaip jų pirminio priėmimo metu nebuvo numatyta;

(5)

turėtų būti nustatyta paskolų viešajam sektoriui priemonė (toliau – Priemonė). Tai trečiasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis, kurio tikslas – remti viešojo sektoriaus subjektų investicijas, atsižvelgiant į svarbų viešojo sektoriaus vaidmenį reaguojant į rinkos nepakankamumo atvejus. Tokios investicijos turėtų patenkinti vystymosi poreikius, atsirandančius dėl pertvarkos keliamų iššūkių, aprašytų Komisijos patvirtintuose teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Numatyta pagal Priemonę remtina veikla turėtų derėti su veikla, remiama pagal kitus du Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius, ir ją papildyti. Siekiant suderinti Priemonės trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (6) nustatytos daugiametės finansinės programos 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, Priemonė turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(6)

siekiant didesnės sanglaudos ir didesnio pertvarkos veikiamų teritorijų ekonomikos įvairinimo, Priemonė turėtų apimti įvairias tvarias investicijas, su sąlyga, kad tokios investicijos padės patenkinti tų teritorijų vystymosi poreikius, atsirandančius dėl pertvarkos siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. uždavinio, kaip aprašyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Siekiant padidinti Priemonės veiksmingumą, jos lėšomis turėtų būti galima remti reikalavimus atitinkančius projektus, kurių įgyvendinimo etapas pradėtas prieš paramos gavėjams pateikiant paraišką paramai pagal Priemonę. Priemonės lėšomis neturėtų būti remiamos investicijos, apimančios veiklą, kuri nėra remiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (7) 9 straipsnį, tačiau galėtų būti remiamos investicijos į atsinaujinančiąją energiją bei žaliąjį ir tvarų judumą, įskaitant žaliojo vandenilio skatinimą, į veiksmingus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, į viešuosius mokslinius tyrimus, į skaitmeninimą, aplinkos infrastruktūrą pažangaus atliekų tvarkymo ir vandentvarkos kontekste, taip pat galėtų būti remiamos tvarioji energija, energijos vartojimo efektyvumas ir integracijos priemonės, įskaitant pastatų renovaciją ir pertvarkymą, miestų atnaujinimą ir regeneraciją, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, dirvožemio savybių bei ekosistemos atkūrimą ir deaktyvavimą, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir biologinę įvairovę, taip pat kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, mokymo ir socialinė infrastruktūra, įskaitant priežiūros infrastruktūrą ir socialinį būstą;

(7)

infrastruktūros plėtra taip pat galėtų apimti tarpvalstybinius projektus ir sprendimus, kuriais užtikrinamas didesnis atsparumas ekologinėms katastrofoms, visų pirma išryškintoms klimato kaitos. Pirmenybė turėtų būti teikiama visapusiškam požiūriui į investicijas, visų pirma teritorijų, turinčių svarbių su pertvarka susijusių poreikių, atžvilgiu. Taip pat galėtų būti remiamos investicijos kituose sektoriuose, jei jos dera su patvirtintais teritoriniais teisingos pertvarkos planais. Remiant investicijas, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti, Priemonės lėšomis turėtų būti siekiama viešojo sektoriaus subjektams suteikti papildomų būtinų išteklių, kad jie galėtų reaguoti į teritorinius, socialinius, ekonominius iššūkius ir į iššūkius aplinkos srityje, kylančius dėl prisitaikymo prie pertvarkos. Siekiant padėti nustatyti finansuoti pagal Priemonę tinkamas investicijas, turinčias didelį teigiamą poveikį aplinkai, įskaitant biologinės įvairovės atžvilgiu, atlikdama Priemonės vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti į aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES taksonomiją. Visi finansavimo partneriai turėtų, kai taikytina, naudoti aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES taksonomiją, be kita ko, taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą, kad būtų užtikrintas tvarių projektų skaidrumas;

(8)

visu reikalavimus atitinkančių projektų pagal Priemonę rengimo, vertinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos laikotarpiu atitinkamai turėtų būti užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymasis, o visų pirma lyčių lygybė. Analogiškai viso Priemonės įgyvendinimo metu paramos gavėjai ir Komisija taip pat turėtų išvengti bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Priemonės tikslų turėtų būti siekiama vadovaujantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, Europos socialinių teisių ramsčiu, principu „teršėjas moka“, Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (8) (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir reikšmingos žalos nedarymo principu;

(9)

šiam reglamentui taikomos remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsniu Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus, netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę pagalbą ir apmokėjimą išorės ekspertams, tvarka, taip pat numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(10)

pagal Priemonę parama turėtų būti teikiama Sąjungos skirtų dotacijų forma kartu su finansavimo partnerių suteiktomis paskolomis pagal jos taisykles, skolinimo politiką ir procedūras. Vadovaujantis Finansinio reglamento 125 straipsniu, Komisijos pagal tiesioginio valdymo principą įgyvendinamas dotacijų komponento finansinis paketas turėtų būti teikiamas su išlaidomis nesusijusio finansavimo forma. Tokia finansavimo forma turėtų padėti paskatinti projektų rengėjus veiksmingai dalyvauti ir prisidėti siekiant Priemonės tikslų, atsižvelgiant į paskolos dydį. Paskolų komponentą turėtų suteikti Europos investicijų bankas (toliau – EIB). Turėtų būti galima išplėsti Priemonės taikymo aprėptį, kad paskolų komponentą galėtų teikti kiti finansavimo partneriai, kai atsiranda papildomų išteklių dotacijų komponentui arba kai to reikia teisingam Priemonės įgyvendinimui užtikrinti. Tokiais atvejais Komisija turėtų informuoti valstybes nares ir Europos Parlamentą apie ketinimą išplėsti Priemonės taikymo aprėptį ir turėtų pasirinkti papildomų finansavimo partnerių, atsižvelgiant į jų pajėgumus įvykdyti Priemonės tikslus, prisidėti savo nuosavais ištekliais ir užtikrinti tinkamą geografinę aprėptį;

(11)

Komisija ir finansavimo partneriai turėtų pasirašyti administracinius susitarimus. Tuose susitarimuose turėtų būti išdėstyta projektų vertinimo ir stebėsenos įgyvendinimo tvarka, taip pat turėtų būti nustatytos atitinkamos kiekvienos susitarimo šalies teisės ir pareigos, įskaitant išsamią audito, ataskaitų teikimo ir komunikacijos tvarką. Komunikacijos tvarka turėtų apimti, visų pirma, pareigą skelbti informaciją apie kiekvieną atskirą projektą ar paskolų schemą, kuriems teikiama parama Priemonės lėšomis;

(12)

reaguojant į didžiausią neigiamą poveikį, atsirandantį dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, patiriančių teritorijų poreikius investicijų srityje, Priemonė turėtų svariai prisidėti prie klimato aspekto integravimo. Todėl Priemonės dotacijų komponento ištekliais bus prisidėta prie klimato tikslų siekimo tokiu pačiu mastu, kaip ir Teisingos pertvarkos fondu;

(13)

250 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, ir ta suma Europos Parlamentui bei Tarybai turėtų būti svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10), 18 punkte;

(14)

275 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama grąžinamomis sumomis iš finansinių priemonių, nustatytų šio reglamento I priede išvardytomis programomis. Tokios pajamos gaunamos iš nutrauktų programų, nesusijusių su Priemone, ir, remiantis SESV 322 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis nukrypstant nuo Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punkto;

(15)

1 000 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama iš numatomo ES garantijos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (11), atidėjinių pertekliaus. Todėl reikėtų numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies a punkto, kuriame numatyta pareiga bet kokį biudžeto garantijos atidėjinių perteklių grąžinti į biudžetą, kad tą perteklių būtų galima paskirti Priemonei. Tokios asignuotosios pajamos pagal SESV 322 straipsnio 1 dalį turėtų būti laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis nukrypstant nuo Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punkto;

(16)

pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktą asignavimai, atitinkantys išorės asignuotąsias pajamas, turėtų būti automatiškai perkeliami tolesnei programai arba veiksmui. Pagal tą nuostatą sudaromos sąlygos suderinti daugiametį asignuotųjų pajamų tvarkaraštį su Priemonės lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo planu;

(17)

taip pat reikėtų numatyti išteklius konsultacinei paramai siekiant paskatinti rengti, plėtoti ir įgyvendinti reikalavimus atitinkančių projektus, taip pat iš anksto parengti projektus prieš paramos gavėjui pateikiant paraišką dėl Priemonės paramos. Dalis tų išteklių turėtų būti skirta endogeniniams paramos gavėjų pajėgumams remti, siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančių projektų tvarumą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės galėtų pasinaudoti dotacijų komponentu, turėtų būti sukurtas mechanizmas, pagal kurį pirmajame etape būtų nustatomos iš anksto paskirtos nacionalinės dalys, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1056 I priede. Tačiau siekiant tą tikslą suderinti su poreikiu optimizuoti Priemonės ekonominį poveikį ir jos įgyvendinimą, tokios nacionalinės dalys neturėtų būti iš anksto paskirtos po 2025 m. gruodžio 31 d. Po tos datos likę ištekliai, prieinami dotacijų komponentui, turėtų būti teikiami be iš anksto paskirtos nacionalinės dalies ir konkuruojant Sąjungos lygmeniu, kartu užtikrinant investicijų nuspėjamumą ir laikantis poreikiais grindžiamo regioninės konvergencijos požiūrio;

(19)

darbo programoje ir kvietime teikti pasiūlymus turėtų būti nustatytos tinkamumo sąlygos ir skyrimo kriterijai. Nustatant tas tinkamumo sąlygas ir skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į projekto aktualumą pagal plėtros poreikius, aprašytus teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose, bendrą tikslą skatinti regioninę bei teritorinę konvergenciją ir dotacijų komponento svarbą projekto perspektyvumui. Be to, darbo programose turėtų būti nustatyti skyrimo kriterijai, taikomi tuo atveju, jei išteklių reikalavimus atitinkantiems projektams remti nepakaktų. Pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, įgyvendinamiems mažiau išsivysčiusiuose regionuose, projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų siekimo, ir projektams, kuriuos propaguoja viešojo sektoriaus subjektai, patvirtinę dekarbonizijos planus laikantis šios atitinkamos kriterijų hierarchijos, kai taikytina. Todėl Sąjungos parama pagal Priemonę turėtų būti prieinama tik toms valstybėms narėms, kuriose patvirtintas bent vienas teritorinis teisingos pertvarkos planas. Darbo programoje ir kvietimuose teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių pateiktus teritorinius teisingos pertvarkos planus, siekiant užtikrinti skirtingų mechanizmo ramsčių suderinamumą. Siekiant optimizuoti Priemonės poveikį, atskiriems Priemonės lėšomis remiamiems projektams neturėtų būti teikiama parama iš kitų Sąjungos programų, išskyrus paramą projektų rengimui. Tačiau, kalbant apie veiksmus, sudarytus iš atskirų identifikuojamų projektų, tie projektai gali būti remiami skirtingų Sąjungos programų lėšomis pagal taikytinas tinkamumo finansuoti taisykles;

(20)

siekiant optimizuoti Sąjungos pagalbos veiksmingumą ir užkirsti kelią potencialios paramos ir investicijų iš alternatyvių šaltinių pakeitimui, parama pagal Priemonę turėtų būti teikiama tik tiems projektams, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti. Tos pajamos turėtų atitikti pajamas, išskyrus biudžeto pervedimus, kurios tiesiogiai gautos vykdant projekto veiklą, pavyzdžiui, iš pardavimų, mokesčių ar rinkliavų, ir papildomai sutaupytos atnaujinus esamą turtą;

(21)

kadangi dotacijų komponentas turėtų atspindėti skirtingus valstybių narių regionų vystymosi poreikius, tokia parama turėtų būti tikslinama mažiau išsivysčiusių regionų labui. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus subjektai mažiau išsivysčiusiuose regionuose paprastai turi mažiau viešųjų investicijų pajėgumų, tokiems subjektams suteiktoms paskoloms turėtų būti taikomos santykinai didesnės dotacijų normos;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą Priemonės įgyvendinimą, gali prireikti teikti konsultacinę paramą projektams rengti, plėtoti ir įgyvendinti. Tokia parama turėtų būti teikiama per „InvestEU“ konsultacijų centrą reikalavimus atitinkantiems projektams ir projektų rengimui iki paraiškų pateikimo, ypač daug dėmesio skiriant paramos gavėjams, kurių administraciniai gebėjimai yra mažesni arba kurie yra mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Tokią paramą turėtų būti galima skirti ir pagal kitas Sąjungos programas;

(23)

siekiant įvertinti Priemonės veiksmingumą, jos galimybes pasiekti jai nustatytus tikslus ir remti pasirengimą jos galimam pratęsimui po 2027 m., Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą ir galutinį vertinimą, be kita ko, įvertinti galimybę įtraukti nuostatas dėl poveikio lytims vertinimo, jei tikslinga, ir turėtų pateikti vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo;

(24)

siekiant paspartinti įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami laiku, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į dotacijų susitarimus. Atsižvelgdama į tą tikslą, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, turėtų galėti sumažinti arba nutraukti bet kokią Sąjungos paramą tais atvejais, kai įgyvendinant projektą pažangos labai trūksta. Priemonei taikomas Finansinis reglamentas. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, dotacijų komponentui ir pagal Priemonę teikiamai konsultacinei paramai turėtų būti taikomas Finansinis reglamentas;

(25)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu.. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(26)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pagrindinių veiklos rodiklių, skirtų Priemonės įgyvendinimui ir pažangai stebėti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programų ir dėl kitų nei EIB finansavimo partnerių atrankos sąlygų ir procedūrų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (18);

(28)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. padėti teritorijoms, kurios dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo patiria didžiausią neigiamą poveikį, tenkinant atitinkamus vystymosi poreikius pritraukti viešąsias investicijas, valstybės narės dėl sunkumų, su kuriais susiduria viešojo sektoriaus subjektai remdami investicijas, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti, vienos negali deramai pasiekti, ir dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą pagal tiesioginio valdymo principą tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,