(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis Kinijos tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1187/2008 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės mononatrio glutamatui (toliau – MSG) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

2015 m. sausio mėn. Europos Komisija (toliau – Komisija), pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/83 (3) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės MSG.

(3)

2015 m. sausio mėn. Komisija Reglamentu (ES) 2015/84 (4) nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam Indonezijos kilmės MSG (toliau – pradinis Indonezijos tyrimas).

(4)

Dabar galiojančios antidempingo muito normos yra 33,8–36,5 % importui iš pradiniame tyrime bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų ir 39,7 % importui iš visų kitų Kinijos bendrovių. Dabar galiojančios Indonezijai taikomo antidempingo muito normos yra 7,2–13,3 % importui iš pradiniame Indonezijos tyrime bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų ir 28,4 % importui iš visų kitų Indonezijos bendrovių.

(5)

Paskelbus du pranešimus apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (5), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo du prašymus atlikti peržiūrą.

(6)

Abu prašymus 2019 m. spalio 21 d. pateikė bendrovė „Ajinomoto Foods Europe S.A.S.“ (toliau – AFE arba pareiškėjas), pagaminanti 100 % viso Sąjungoje pagaminamo MSG. Prašymai buvo grindžiami tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų (6).

(7)

2020 m. sausio 21 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su KLR ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės MSG importu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

2020 m. vasario 19 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį inicijavo tyrimą dėl galimo importuojamam KLR kilmės MSG taikomų antidempingo priemonių vengimo ir nustatė reikalavimą registruoti tokį importą (8). Tyrimas inicijuotas gavus bendrovės „Ajinomoto Foods Europe S.A.S.“, kuri taip pat yra pareiškėja dėl dabar vykdomų priemonių galiojimo termino peržiūrų, prašymą. Tiriamasis produktas, kurio atžvilgiu tirtas galimas vengimas, buvo MSG mišinyje arba tirpale, kuriame yra 50 % ar daugiau MSG sausosios masės.

(9)

Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad, importuojant tiriamąjį produktą, buvo vengiama galiojančių priemonių, taikomų importuojam KLR kilmės MSG. Reglamentu (ES) 2020/1427 (9) Komisija galiojančių priemonių taikymą išplėtė importuojamam KLR kilmės MSG mišinyje arba tirpale, kuriame yra 50 % ar daugiau MSG sausosios masės.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) (10).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Kinijos ir Indonezijos MSG gamintojams, nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį nagrinėjamųjų šalių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad ji gali vykdyti gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos ir Indonezijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR ir Indonezijos atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Du KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Komisija pakvietė šias bendroves dalyvauti tyrime ir joms nusiuntė klausimynus. Atsižvelgusi į tai, kad bendrovių yra mažai, Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina, ir visas suinteresuotąsias šalis informavo pranešimu byloje.

(16)

Komisija KLR atstovybei pranešė, kad dėl nepakankamo minėtų dviejų KLR eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas dėl KLR dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo pagrįsti turimais faktais. Pastabų dėl šio pranešimo negauta.

(17)

Apie save nepranešė nė vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas. Vis dėlto atrankos formas užpildė viena Indonezijos bendrovių grupė, gaminanti ir parduodanti MSG Indonezijos vidaus rinkoje (toliau – bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupė). Šios bendrovės neeksportavo peržiūrimojo produkto į Sąjungą. Komisija pakvietė šias bendroves dalyvauti tyrime ir joms nusiuntė klausimynus.

(18)

Komisija Indonezijos atstovybei pranešė, kad dėl nepakankamo Indonezijos eksportuojančių gamintojų (gamintojų) bendradarbiavimo ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas dėl Indonezijos eksportuojančių gamintojų (gamintojų) vykdomo dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo pagrįsti turimais faktais. Pastabų dėl šio pranešimo negauta.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Keturi nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina ir kad ji tirs visus apie save pranešusius nesusijusius importuotojus. Visi keturi nesusiję importuotojai visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(21)

Išsamūs klausimyno atsakymai gauti iš bendradarbiaujančių Indonezijos MSG gamintojų grupės, vienintelio Sąjungos gamintojo ir keturių nesusijusių importuotojų.

(22)

Komisija paprašė visų apie save pranešusių ir prašomą su atranka susijusią informaciją pateikusių KLR eksportuojančių gamintojų (gamintojų) užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną. Inicijuojant tyrimą klausimyno kopija buvo paskelbta Prekybos GD svetainėje.

(23)

Klausimyno atsakymų iš KLR eksportuojančių gamintojų (gamintojų) negauta. Kaip minėta 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pranešė dviem iš pradžių apie save pranešusiems KLR eksportuojantiems gamintojams (gamintojams), kad ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir savo išvadas grįsti turimais faktais, kurie susijusiai šaliai gali būti mažiau palankūs. Pastabų negauta.

(24)

Taigi KLR ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo. Tačiau, kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo viena Indonezijos bendrovių grupė, gaminanti ir parduodanti MSG Indonezijos vidaus rinkoje, bet neeksportuojanti jo į Sąjungą.

(25)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (11), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų į visų bendrovių patalpas. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

(26)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra toks pats, koks buvo nagrinėjamas per ankstesnius tyrimus, minėtus 1–4 konstatuojamosiose dalyse, t. y. KLR ir Indonezijos kilmės mononatrio glutamatas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (TARIC kodas 2922420010) (toliau – peržiūrimasis produktas). MSG yra maisto priedas, daugiausia naudojamas kaip sriubų, sultinių, žuvies ir mėsos patiekalų, prieskonių mišinių ir paruoštų vartoti maisto produktų aromato ir skonio stipriklis. Pagamintas produktas – balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai. MSG naudojamas ne tik maistui, bet ir chemijos pramonėje, pvz., plovikliams gaminti.

(27)

Dažniausiai gaminamas fermentuojant įvairias cukrines žaliavas (kukurūzų krakmolą, maniokų krakmolą, cukraus sirupą, cukranendrių melasą ir cukrinių runkelių melasą).

(28)

Kaip nustatyta atlikus ankstesnius tyrimus, minėtus 1–4 konstatuojamosiose dalyse, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(29)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR ir (arba) Indonezijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(31)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (gamintojas). Jie nepateikė jokios informacijos arba patvirtinamųjų įrodymų dėl įtariamų didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atitinkamai, kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų.

(32)

Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir pastabų dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos gynimo tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (12).

(33)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį 36–135 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, susijusios su dempingo tęsimosi tikimybe, grindžiamos turimais faktais, visų pirma, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir turimais statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenimis.

(34)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas. Tačiau bendradarbiavo viena Indonezijos gamintojų grupė, prekiaujanti vidaus rinkoje ir kitų trečiųjų šalių rinkose.

(35)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį 137–144 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, susijusios su dempingo tęsimosi tikimybe, grindžiamos turimais faktais, visų pirma, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, turimais statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir GTA duomenimis, taip pat, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės pateiktais duomenimis.

(36)

Iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR buvo importuota 3 500 tonų MSG ir šis kiekis sudarė [4–7] % Sąjungos rinkos (13). Komisija padarė išvadą, kad tokia importo apimtis yra pakankamai tipiška, kad būtų galima nagrinėti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(37)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(38)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(39)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji tinkama tipiška šalimi preliminariai pasirinko Tailandą, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(40)

2020 m. vasario 21 d. pranešimu (toliau – pirmas pranešimas dėl gamybos veiksnių) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie svarbius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, jei būtų patvirtintas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su MSG gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija pareiškė ketinanti tinkama tipiška šalimi pasirinkti Tailandą arba Malaiziją. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas, bet jų gavo tik iš pareiškėjo. Šis pritarė, kad būtų pasirinktas Tailandas, nes toje šalyje yra daug bendrovių, kurių duomenys viešai skelbiami. Savo pastabose pareiškėjas taip paprašė, kad, siekiant užtikrinti geresnį ir patikimesnį pagrindą Komisijos sprendimams, būtų imamas tinkamų bendrovių duomenų vidurkis, o ne naudojami kurios nors vienos bendrovės informacija grindžiami duomenys.

(41)

2020 m. balandžio 8 d. Komisija antru pranešimu (toliau – antras pranešimas dėl gamybos veiksnių) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti remdamasi Tailando, kaip tipiškos šalies, duomenimis, jei būtų patvirtintas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie šias penkias MSG gaminančias tipiškos šalies bendroves:

(42)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas, bet jų gavo tik iš vieno importuotojo, kuris pritarė, kad Tailandas būtų pasirinktas kaip tipiška šalis.

(43)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(44)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(45)

Kaip išsamiau paaiškinta 46–107 konstatuojamosiose dalyse, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(46)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(47)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(48)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(49)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė Kinijos ataskaitą (žr. 12 išnašą), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų arba kukurūzų perdirbimo sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etape. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje, į kurią įtraukta ataskaita, tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Pastabų negauta.

(50)

Papildant ataskaitą, prašyme atlikti peržiūrą pateikta papildomų įrodymų dėl didelių iškraipymų MSG sektoriuje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad peržiūrimojo produkto gamybai ir pardavimui daro poveikį (bent potencialiai) ataskaitoje minimi iškraipymai, visų pirma didelis valstybės kišimasis į MSG vertės grandinę, t. y. į MSG sektorių ir su MSG gamyba susijusius sektorius, visų pirma į gamybos išteklių sektorius ir gamybos veiksnių sritį.

(51)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais žinomų mokslininkų tyrimais ir (arba) straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė savo pačios atliktu įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, tyrimu.

(52)

Kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, nesulaukta ir Kinijos eksportuojančių gamintojų (gamintojų) bendradarbiavimo. Be to, nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų (gamintojų), kuriems buvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas, nepateikė įrodymų, kuriais būtų patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(53)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (14). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (15).

(54)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (16) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(55)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (17). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(56)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.3.5 skirsnį) (18).

(57)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.3.8 skirsnį) (19). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (20).

(58)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (21). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (22).

(59)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (23).

(60)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(61)

Kadangi KLR nebendradarbiavo, Komisija turėjo nedaug informacijos apie MSG sektoriuje veikiančių KLR bendrovių nuosavybės struktūrą. Nė viena iš trijų Kinijos bendrovių, pareiškėjo nurodytų kaip pagrindiniai gamintojai ir, remiantis pačios Komisijos atliktu tyrimu (24), tokiais patvirtintų pagal kitus šaltinius, nėra valdoma valstybės.

(62)

Tačiau Komisija nustatė, kad vienas pagrindinių eksportuojančių gamintojų – „Fufeng Group“ – yra remiamas KKP narių ir vietos valdžios institucijų ir kad pastarosios koordinuoja bendrovei svarbius klausimus. Pavyzdžiui, oficialioje bendrovės svetainėje apie oficialų vietos valdžios atstovų vizitą rašoma: „Po savo kalbos Jiao Gangwei paminėjo anglių problemą, su kuria įmonės susiduria pastaruosius dvejus metus, ir pabrėžė, kad Džalantūno savivaldybės partijos komitetas ir valdžia užtikrina šio klausimo koordinavimą. […] Liu Qifan delegacija toliau domėjosi bendrovės socialiniu indėliu, partijos struktūros kūrimo veikla, taip pat MSG […]. Liu Qifan taip pat pasidžiaugė įtaka pasaulinėms kainoms, kuri buvo padaryta bendrovei „Fufeng“ pradėjus masinę aukštos kokybės aminorūgščių gamybą, ir palaikė partijos struktūros kūrimo bendrovėje veiklą. Galiausiai jis savo delegacijai pareiškė: „Ši bendrovė yra viena pirmaujančių bendrovių, tokių gerų projektų kitur nėra įgyvendinama. Valdžia taip pat turėtų jai padėti.“ Sekretorius Liu tris kartus iš eilės paminėjo, kad valdžia taip pat turėtų padėti bendrovei. Be to, jis palaikė bendrovę pareikšdamas, kad jos padėtis rodo Vidinės Mongolijos autonominio regiono vyresniųjų vadovų ryžtą kurti į paslaugas orientuotą valdžią (25). Taip pat matyti vietos valdžios parama Heilongdziango provincijos mieste Čičihare veikiančiai bendrovės „Fufeng“ patronuojamajai bendrovei – tai patvirtinama Čičiharo valdžios svetainėje: „Siekiant pademonstruoti įmonės stiprybę, įgyti vidinės jėgos, sustiprinti kovinę dvasią ir padėkoti vietos valdžiai už tvirtą paramą grupės patronuojamajai bendrovei „Qiqihar Longjiang Fufeng Biotechnology Co., Ltd.“, bendrovės „Fufeng group“ įsteigimo dvidešimtmečio proga liepos 26 d. popietę Čičiharo viešbutyje „Wanda Jiahua Hotel“ surengta žiniasklaidos sueiga „Nauja pradžia, nauja kelionė, nauja svajonė“.“ (26) Be to, įrodymų, kad bendrovė „Fufeng“ turi ryšių su KKP, yra remiama vietos valdžios institucijų ir vadovaujasi jų gairėmis, Komisija rado ir šiame grupės svetainėje paskelbtame pareiškime: „2019 m. gruodžio 7 d. Čičiharo savivaldybės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas ir meras Li Yugang apsilankė bendrovės „Fufeng Group“ būstinėje. Atlikti tyrimą jam padėjo metro pavaduotojas Wang Yongshi, savivaldybės Generalinis sekretorius Qi Xiaotong, Angangsi rajono partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas ir meras Ren Guangcai, mero pavaduotojas Li Yugang Jing ir kiti. Kartu lankėsi valdybos pirmininkas Li Xuechun, generalinis direktorius Zhao Qiang ir kiti vadovai. […] Per diskusiją meras Li pareiškė, kad pagrindinis gilusis apdorojimas ir jo šalutiniai produktai yra itin svarbūs dabartinio Čičiharo miesto pramonės sektoriaus plano elementai. Kaip didžiausia pasaulyje aminorūgščių gamintoja bendrovė labai prisideda prie vietoje vykdomo giliojo kukurūzų apdorojimo. Valdybos pirmininkas padėkojo merui Li už atvykimą ir pareiškė: „Čičiharo miestas bendrovei teikia verslo inkubatoriaus paslaugas. Šį kartą atsidursime ne tik Čičiharo miesto žiniasklaidos priemonių antraštėse – mus rodys ir Kinijos centrinė televizija. Bendrovė, vadovaudamasi valstybiniu ekonominiu mąstymu, toliau stabilizuos išorės prekybą, užsienio kapitalą, investicijas ir lūkesčius. Ji toliau stiprins kovinę dvasią, išnaudos savo pranašumus ir bendro vystymo principu nuolat bendradarbiaus su vietos valdžia.“ (27) Be to, toliau pateiktas pranešimas spaudai patvirtina, kad bendrovė „Fufeng“, vykdydama veiklą, laikosi valstybės politikos tikslų ir ideologijos: „Fufeng Group“ atsižvelgė į Prezidento Xi Jinpingo pasiūlymus dėl bendradarbiavimo iniciatyvų siekiant sukurti „Naujojo Šilko kelio ekonominę juostą“ ir „XXI amžiaus jūrų šilko kelią“ ir aktyviai vystė ekonomines partnerystes su šalimis, išsidėsčiusiomis ties keliais, kuriuos apima iniciatyva „Sausumos ir jūrų keliai“.“ (28)

(63)

Dėl kito iš trijų pagrindinių MSG gamintojų – „Ningxia Eppen“ – Komisija nustatė, kad ši bendrovė, vykdydama veiklą, įgyvendino valstybės politiką ir KKP ideologiją, kaip nurodė Ningsios pramonės ir prekybos federacija: „Nuo šių metų pradžios bendrovė „Ningxia Eppen Biological Company“ kruopščiai organizavo, išsamiai diegė, nuodugniai studijavo ir įgyvendino 18-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso dvasią, atsižvelgdama į faktinę bendrovės situaciją ir siekdama „dviejų stiprybių, šešių gėrybių“ tikslo, ir sustiprino partijos struktūrą, o tai labai prisidėjo prie įmonės vystymo.“ (29) Bendrovė taip pat gavo valdžios institucijų paramą steigiant nacionalinį technologijų centrą. Ningsios chuėjų pramonės ir informacinių technologijų departamento teigimu, tokie centrai kuriami visų pirma siekiant nukreipti bendroves tam tikrų politikos tikslų link: „Siekiant įgyvendinti inovacijomis grindžiamos plėtros strategiją, suteikti įmonėms gaires dėl jų technologinių inovacijų pajėgumų stiprinimo bei padėti joms tai daryti, autonominio regiono Pramonės ir informacinių technologijų departamentas aktyviai remia įmonių technologijų centrų kūrimą. […] Įmonių technologijų centrai tampa pagrindiniais technologinių inovacijų rėmėjais mūsų regione ir teikia stiprią bei veiksmingą technologinę paramą itin kokybiškai pramonės plėtrai mūsų regione. […] Bendrovės „Ningxia Eppen Company“ įmonių technologijų centras įsteigtas 2006 m., o 2011 m. jis pripažintas nacionalinio lygmens įmonių technologijų centru. Šis technologijų centras vadovauja nuolatinėmis inovacijomis grindžiamai pramonės pažangai ir yra pasiekęs reikšmingų rezultatų.“ (30)

(64)

Kaip nurodė pareiškėjas ir patvirtino kiti šaltiniai (31), dėl MSG gamybos išteklių tiekėjų pažymėtina, kad pagrindinė MSG gamybos žaliava Kinijoje paprastai yra kukurūzų krakmolas, jis sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį. Komisija nustatė, kad bent vienas pagrindinių kukurūzų krakmolo gamintojų – „Cofco Biotech“ – yra valstybės valdoma įmonė, prižiūrima Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos (SASAC) (32). Valstybės institucijos taip pat yra tiesioginės arba netiesioginės kelių kitų pagrindinių kukurūzų krakmolo gamintojų akcininkės. Pavyzdžiui, pažymėtina, kad 74 % bendrovės „Zhucheng Xingmao Corn Developing Co. Ltd“ – pirmaujančios kukurūzų krakmolo gamintojos (13,29 % rinkos) (33) – akcijų priklauso bendrovei „Zhucheng Foreign Trade Corp.“, o šios 26,54 % akcijų savo ruožtu priklauso Džučengo miestui. (34)

(65)

Kaip nurodė pareiškėjas, MSG gamyba yra tam tikras cheminis procesas, kuriam naudojamas kukurūzų krakmolas ir amoniakas. Taigi MSG gamintojai taip pat gali būti laikomi aktyviais Kinijos chemijos sektoriaus dalyviais. Dėl šio sektoriaus Komisija, remdamasi nacionaline statistika, nustatė, kad 2015 m. valstybės valdomų įmonių turtas sudarė 52 % viso chemijos pramonės bendrovių turto (35). Valstybės valdomos įmonės, visų pirma stambios centrinės įmonės, tradiciškai atliko dominuojantį vaidmenį KLR chemijos pramonėje dėl savo oligopolinės padėties pradinėje (žaliavų) grandinėje, lengvos prieigos prie Vyriausybės skirstomų išteklių (finansavimo, paskolų, žemės ir kt.) ir didelės įtakos Vyriausybės sprendimų priėmimo procesui.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės valdomoms arba kontroliuojamoms įmonėms. Valstybė (ir daugeliu aspektų KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip įmonės (visų pirma valstybės valdomos arba kontroliuojamos įmonės) ją įgyvendina, bet ir reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir tų įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovių struktūroje (taip pat žr. 3.2.3.4 skirsnį), taip pat formuojant sektoriaus organizacinę struktūrą (36). Dėl valstybės valdomų arba kontroliuojamų įmonių pažymėtina, kad pastarosioms už tai suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (37). Elementai, liudijantys tai, kad Vyriausybė kontroliuoja įmones MSG vertės grandinėje ir apskritai chemijos sektoriuje, išsamiau apibūdinami 3.2.3.4 skirsnyje.

(67)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR esama didelio valstybės kišimosi į cheminių produktų vertės grandines, į valstybinę tam tikrų pirmaujančių kukurūzų krakmolo gamybos įmonių nuosavybę ir kontrolę ir, kaip nustatė Komisija, į tai, kad kai kurie pirmaujantys MSG gamintojai vadovaujasi valstybės gairėmis, priklauso nuo jos paramos ir – tam tikrais atvejais – įgyvendina KKP ideologiją, net ir privačių subjektų valdomi peržiūrimojo produkto gamintojai negali vykdyti veiklos rinkos sąlygomis. Tiek valstybės, tiek privačios MSG ir jo gamybos išteklių gamybos įmonės taip pat yra – tiesiogiai arba netiesiogiai – strategiškai prižiūrimos ir vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis, kaip nurodyta 3.2.3.5 skirsnyje.

(68)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (38), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (39)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (40). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (41). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, MSG gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(69)

Pavyzdžiui, kai kurių pirmaujančių MSG gamintojų KKP struktūrai priklausantys asmenys iš dalies yra tie patys asmenys, kurie yra valdymo organo nariai. Komisija nustatė, kad 2013 m. bendrovės „Fufeng Group“ valdybos pirmininkas Li Xuechun penkeriems metams buvo paskirtas Lini miesto liaudies kongreso nariu (42). Be to, kaip tvirtinta 62 konstatuojamojoje dalyje, bendrovėje vykdoma partijos struktūros kūrimo veikla, turinti įtakos įmonės veiklai.

(70)

Dėl bendrovės „Meihua Group“, kito iš trijų pagrindinių MSG gamintojų, pažymėtina, kad 2019 m. penki iš 12-os valdybos narių buvo KKP nariai (43). Be to, Komisija rado tokį partijos struktūros kūrimo bendrovėje „Meihua“ ir KKP įtakos šios bendrovės veiklai, įrodymą: „Birželio 30 d. bendrovėje „Jilin Meihua“ buvo surengtas ir pravestas partijos dienos renginys, skirtas iniciatyvai „Besimokančios įmonės kūrimas – puikūs darbo rezultatai“. Renginyje dalyvavo Baičengo savivaldybės partijos komiteto Organizavimo skyriaus atstovas ir „Jilin Meihua“ partijos struktūros kūrimo instruktorius Wang Xingang, Baičengo pramonės parko partijos biuro direktorius Guo Baoyu, „Jilin Meihua“ partijos sekretorius ir generalinis direktorius Zhang Jinlong ir 22 partijos nariai. […] Renginio metu Wang Xingang visiems partijos nariams išdėstė partinę pamoką, kurios pagrindinis akcentas buvo „partijos plėtros procesas, tai, ką įsteigtose naujose įmonėse turėtų daryti partijos struktūrinio padalinio nariai, ir kaip partijos narių atstovai turėtų imtis vadovaujančio vaidmens.“ Paskui Wang Xingang kiekvienam partijos nariui paeiliui įteikė po partijos emblemą ir partijos konstituciją. Tarsi atnaujinus partinį krikštą prie krūtinės prisegant partijos emblemą ir į rankas įteikiant partijos konstituciją, tarp partijos organizacijos ir partijos narių širdžių nutiestas tiltas ir iš esmės sustiprintas kiekvieno partijos nario ir kadro garbės, atsakomybės ir bendrumo jausmas. Tačiau svarbi ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Toks „politinis gimtadienis“ suteikia partijos nariams niekuomet nepamiršti savo tapatybės ir misijos, visiškai atsiduoti savo pionieriškam ir pavyzdiniam vaidmeniui savo būsimame darbe, suvienyti daugumą kadrų ir darbuotojų bei jiems vadovauti, sunkiai dirbti, būti kūrybingam, išdrįsti būti pirmam ir niekada nepasiduoti. „Savanoriškai prisijungiu prie Kinijos komunistų partijos, pritariu partijos programai ir pasižadu tvirtai laikytis partijos konstitucijos“, – vadovaujami partijos sekretoriaus Zhang Jinlong, dalyvaujantys partijos nariai baigiantis renginiui vieningai iškėlė dešinį kumštį ir pakartojo partinę priesaiką priešais skaisčiai raudoną partijos vėliavą. Šis partijos dienos renginys visiems partijos nariams padėjo dar labiau sustiprinti savo idealus ir įsitikinimus, sustiprinti savo partinę dvasią ir išsiaiškinti būsimo darbo kryptį.“ (44)

(71)

Dėl bendrovės „Ningxia Eppen“, trečiojo iš pagrindinių MSG gamintojų, Komisija nustatė, kad šios bendrovės valdybos pirmininkas bent iki 2020 m. liepos mėn. buvo delegatas į 12-ąjį Ningsios chuėjų autonominio regiono kongresą (45). Kartu Ningsios pramonės ir prekybos federacija aiškiai nurodo KKP vaidmenį bendrovės veikloje: „Pirma, taisyklėse nustatyta, kad partijos komiteto sekretorius privalo dalyvauti posėdžiuose, kuriuose priimami sprendimai itin svarbiais bendrovės klausimais, taip pat kituose svarbiuose posėdžiuose, ir atidžiai klausytis juose išsakomų nuomonių ir pasiūlymų; antra, nuo šiol atitinkamas asmuo, kuris atsako už partijos struktūros organizavimą, privalo dalyvauti svarbiuose posėdžiuose arba priimant svarbius sprendimus, susijusius su gamybos valdymu ir veiklos padaliniais, ir atidžiai klausytis tuose posėdžiuose arba priimant tuos sprendimus išsakomų nuomonių ir pasiūlymų. Atitinkamas asmuo, kuris atsako už partijos struktūros organizavimą, privalo labai atsakingai ir tinkamai laiku pranešti partijos nariams apie sprendimus ir labai svarbius darbo projektus, susijusius su gamyba, ir visapusiškai įtraukti pagrindinius suinteresuotuosius subjektus jiems paremti.“ (46)

(72)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.3.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (47). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei MSG ir kituose susijusiuose sektoriuose (pvz., finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(73)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai paskirstomi sektoriams, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (48).

(74)

Chemijos pramonę, kuriai priskiriami MSG gamintojai, Kinijos Vyriausybė laiko svarbiu sektoriumi. Tai patvirtinama daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sektoriumi, kurie yra skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis (49).

(75)

Kalbant konkrečiau, Kinijoje MSG taip pat įtrauktas į konkrečius politikos dokumentus, susijusius su giliuoju kukurūzų apdorojimu, o kukurūzai yra vienas pagrindinių MSG gamybos išteklių, naudojamų kukurūzų krakmolui fermentuoti (žr. pirmiau, ypač 64 konstatuojamąją dalį). Visų pirma, MSG gamybos procesams taikomos 13-ojo grūdų ir aliejaus perdirbimo penkmečio plano nuostatos. Jomis siekiama reglamentuoti įvairius kukurūzų perdirbimo sektoriaus (įskaitant MSG subsektorių) aspektus, visų pirma susijusius su vertės grandinės kūrimu, tiekimo modeliais, technologijų pasirinkimu, gamybos vieta arba politine parama: „Sparčiau vystyti gilųjį grūdų apdorojimą: skatinti stambias perdirbimo įmones plėtoti novatoriškus grūdų ir aliejaus perdirbimo pramonės modelius, iki gali išnaudoti potencialią šalutinių produktų vertę ir kuo labiau išplėsti pramonės grandinę. Remti kokybiško giliojo apdorojimo pramonės šakų, pvz., kukurūzų perdirbimo, perkėlimą į palankius gamybos plotus ir pagrindines logistikos zonas, spartinti atsargų panaudojimą. Kurti naujus antrinius produktus iš naujų rūšių funkcionaliųjų krakmolo cukrų ir naujų rūšių fermentinių preparatų, poliglutamo rūgšties, polilizino ir kitų piltinių fermentacijos produktų.“ […] „Giliojo kukurūzų apdorojimo pramonė: skatinti giliojo kukurūzų apdorojimo įmones kurti naujus veiksmingus kukurūzų naudojimo būdus ir gerokai padidinti perdirbimo tempą giliojo kukurūzų perdirbimo srityje. „[…] Aktyviai kurti naujus funkcionalius fermentinius produktus, didele dalimi grindžiamus aukštosiomis technologijomis, pvz., aminorūgštis ir nukleozidus, naujas organines rūgštis, krakmolo cukrus, poliolius, naujus fermentinius preparatus, taip pat įvairų specialų modifikuotą krakmolą, skirtą maisto produktams, popieriui, tekstilės gaminiams, grynosioms cheminėms medžiagoms ir kt. gaminti […]. Teritorija, apimanti tris šiaurės rytų provincijas, taip pat Geltonosios upės, Huaihės ir Haihės rajonas ir kitos pagrindinės gamybos teritorijos turi dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas įmonių, gaminančių perdirbtų kukurūzų kilmės krakmolą, krakmolo cukrų, alkoholį, mononatrio glutamatą, susijungimas ir pertvarka […]. Skatinti nepanaudotų gamybos pajėgumų naudojimą, tam pasitelkiant bendradarbiavimą ir bendrą veiklą.“ (50)

(76)

Be to, dėl gamybos išteklių Komisija nustatė, kad KLR kukurūzų sektorius yra stipriai reglamentuojamas. Šalis turi dideles kukurūzų atsargas, Vyriausybei suteikiančias galimybę dirbtinai mažinti arba didinti šios biržos prekės kainas, kukurūzus rinkoje parduodant arba perkant dideliais kiekiais. Nors 2016 m. Kinija ir pradėjo spręsti perteklinių kukurūzų atsargų problemą, ji vis dar jų turi labai daug, dėl to daromas iškreipiamasis poveikis kainoms (51). Be to, Vyriausybė kontroliuoja įvairius visos kukurūzų vertės grandinės aspektus, įskaitant subsidijas kukurūzų gamybai (52) ir perdirbimo operacijų priežiūrą, kaip patvirtinta šiame Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) pranešime: „[v]isos vietos valdžios institucijos turi išplėsti kukurūzų pasiūlos ir paklausos stebėseną ir analizę atitinkamose teritorijose, stiprinti giliojo kukurūzų perdirbimo projektų rengimo ir tolesnę priežiūrą, gerinti kukurūzų pasiūlos ir paklausos balansą ir užtikrinti nacionalinį apsirūpinimo maistu saugumą.“ (53) Kitame svarbiame politikos dokumente Vyriausybė (54) nurodo: „daugiausia dėmesio skirti trims pagrindinėms javų rūšims – ryžiams, kviečiams ir kukurūzams […]; ištirti „plataus proceso“ socialinių paslaugų sistemos ir „plačios pramonės grandinės“ gamybos modelio vystymo galimybes; kurti ir gerinti gamybos lygio didinimo visoje apskrityje būdus, taip pat didinti ekologiškų, geros kokybės žemės ūkio produktų pasiūlą. Atitinkamos provincijos, kurios imsis šių užduočių, turi būti remiamos priemonėmis, įtrauktomis į centrinės valdžios biudžeto prognozę.“

(77)

Komisija taip pat nustatė, kad Kinijoje yra įdiegtos su kukurūzų gamyba susijusios investicijų kontrolės priemonės: „[P]araiškų dėl giliojo kukurūzų apdorojimo projektų kūrimo teikimui taikomas darnusis valdymas, nustatytas Valstybės Tarybos pavedimu Nr. 673.“ (55)

(78)

Valstybės politikos kirtimasis su laisvosios rinkos jėgomis kukurūzų sektoriuje matomas ir provincijų lygmeniu. Kaip nurodė pareiškėjas ir patvirtino Komisija, 2017 m. rugpjūčio mėn. Heilongdziango provincija paskelbė politikos dokumentą dėl kukurūzų perdirbimo sektoriaus valdymo – „Rekomendacinę nuomonę dėl Heilongdziango provincijos giliojo kukurūzų apdorojimo pramonės plėtros plano“. Jis buvo skirtas „kiekvienam miestui (rajonui), apskričiai (miestui), liaudies Vyriausybei (administraciniam biurui) ir visiems subjektams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs provincijos valdžiai“, o šie turėtų „užtikrinti kruopštų [jo] įgyvendinimą“. Dėl įėjimo į rinką kriterijų nuomonėje teigiama, kad „parengti nauji giliojo kukurūzų apdorojimo projektai daugiausia turi būti įgyvendinami pagrindiniuose kukurūzų gavybos plotuose“ ir kad visi įgyvendinantieji subjektai turėtų „[s]katinti giliojo apdorojimo projektus, kuriems būtų būdinga didelė apimtis, ilgos pramonės grandinės ir produkto rinkos paklausos galimybės; visų pirma remti parengtus naujus giliojo kukurūzų apdorojimo projektus, kurių metinis kukurūzų apdorojimo pajėgumas yra ne mažesnis kaip 600 000 tonų; skatinti rengti naujus giliojo kukurūzų apdorojimo projektus, kurių pajėgumas būtų didesnis kaip 1,2 mln. tonų.“ Šiuo dokumentu nustatoma tam tikra konkreti pagrindinių pramonės grandinių vizija: „Su pramonės planu susiję projektai turi būti tokie: jie visų pirma turi būti orientuoti į tolesnių produktų, susijusių su krakmolu, alkoholiu ir įvairiais funkcionaliais produktais, kūrimą ir gamybą; jais turi būti plečiama pramonės grandinė, optimizuojama produktų struktūra, akcentuojama atskirų rajonų ir atskirų įmonių specializacija; jai turi būti įgyvendinamas diferencijuotas produkto funkcinių savybių plėtojimas“. Dėl krakmolo produktų atitinkamai teigiama: „Visų pirma kurti specialų modifikuotą krakmolą, reikalingą tokioms pramonės šakoms, kaip maisto, popieriaus, tekstilės ir grynųjų cheminių medžiagų pramonė.“ Be to, nuomonėje nustatomos geografinio pramonės struktūros išdėstymo taisyklės: „Visapusiškai atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip kukurūzų gamyba, perdirbimas, rinka ir nuolatinis perdirbamų žaliavų prieinamumas; siekiant šių pagrindinių garantijų, giliojo kukurūzų apdorojimo projektai daugiausia turi būti diegiami septyniose teritorijose.“ Pavyzdžiui, dėl vienos iš minėtųjų teritorijų nuomonėje konkrečiai nurodoma, kad: „Longdziange, Nehėje, Iane, Nendziange ir jo aplinkinėse apskrityse (miestuose) – Gannane, Lindiane, Udalianči, Beiane, Fuju, Dorbode, Sidzivange, Baičiuane, Kešane, Tailajuje, Kedonge, taip pat 14-oje kitų apskričių (miestų) ir Čičiharo miesto teritorijoje galima perdirbti 8,67 mln. tonų kukurūzų, įgyvendinti septynis projektus, kurių giliojo kukurūzų apdorojimo pajėgumas būtų 1,2 mln. tonų, arba 14 projektų, kurių pajėgumas būtų 600 000 tonų. Skatinti didelės apimties giliojo apdorojimo projektų, kurių pajėgumas būtų didesnis nei 1,2 mln. tonų, įgyvendinimą šioje teritorijoje“. Visiems įgyvendinantiesiems subjektams nurodoma pertvarkyti šį sektorių taip: „Skatinti jungti ir pertvarkyti esamas kukurūzų perdirbimo įmones, kurių metinis kukurūzų perdirbimo pajėgumas mažesnis kaip 300 000 tonų, siekiant pagerinti įmonių konkurencingumą rinkoje. Atsižvelgiant į teritorijoje esančius nepanaudotus giliojo kukurūzų apdorojimo pajėgumus, skatinti steigti pajėgias įmones ir sujungimo, įsigijimo, strateginio bendradarbiavimo ir panašiais principais kurti panašių rūšių produktų, taip pat gamintojų ir vartotojų grandžių įmonių aljansus. […] Teikti įmonėms gaires dėl rinkodaros gerinimo ir rinkos dalies didinimo, sukurti kelias pirmaujančias įmonių grupes, turinčias įtakos pramonei.“ Be to, dėl politikos priemonių pažymėtina, kad nuomonėje numatoma konkreti valstybės parama įmonėms, kurios įvykdo nurodytus finansavimo kriterijus: „Remti įmonių finansavimą akcijų rinkoje ir teikti subsidijas giliojo kukurūzų apdorojimo įmonėms, kurios yra įtrauktos į šalies ar užsienio valstybių biržų arba „New Third Board“ sąrašus (56).

(79)

Be to, Komisija nustatė, kad Heilongdziango vietos valdžios institucijos rėmė, koordinavo ir prižiūrėjo (įskaitant sankcijų taikymą) bent vieno pramonės parko, vykdančio kukurūzų perdirbimo veiklą, steigimą ir veikimą (57).

(80)

Komisija taip pat nustatė, kad valstybė kišasi į amoniako – dar vienos žaliavos, kuri naudojama gaminant MSG, – sektorių. 13-ajame nacionaliniame naftos chemijos ir chemijos pramonės penkmečio plane Kinijos Vyriausybė nustatė metinius amoniako gamybos tikslus, kuriais remiami „technologijų ir įrangos kompleksai, užtikrinantys didesnes nei 1 mln. tonų metines tonų sintetinio amoniako ir sintetinio metanolio gamybos apimtis“ (58). Toks kišimasis į pasiūlą taip pat matomas iš panašios vietos valdžios institucijų politikos. 13-ajame Hebėjaus provincijos naftos chemijos penkmečio plane visų pirma nurodoma „daugiausia dėmesio skirti antrojo „Cangzhou Zhenguan“600 000 tonų amoniako įrenginių statybos etapo vystymui“ (59). Be to, nustatyta, kad pramoninės Čongčingo ir Džedziango provincijos kaip tik lengvatine tvarka siūlo mažesnes elektros energijos kainas sintetinio amoniako gamybai (60).

(81)

Kaip pirmiau nurodyta 64 konstatuojamosios dalies išnašoje, kitas svarbus Kinijoje MSG gamybos procese naudojamas išteklius yra anglys (jos susijusios su energijos tiekimu gamybos procesui). Kaip Komisija nurodė savo ataskaitoje, Kinijoje energijos kainos nėra pagrįstos rinka. Ypatingai iškraipyta anglių rinka, visų pirma dėl subsidijavimo (61). Be to, Komisija nustatė, kad provincijose, pvz., Šandongo provincijoje, poveikį rinkos jėgoms anglių sektoriuje daro valdžios institucijos – jos rengia planavimo dokumentus, kuriais reguliuojama pasiūla, vieta ir gamybos modeliai. Vienas toks dokumentas yra „Šandongo provincijos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis energetikos plėtros planas“, paskelbtas 2016 m. ir apimantis laikotarpį iki 2030 m. Šiame plane įtvirtintas ideologinis skatinimas valdyti rinką aiškiai matomas iš jo pagrindinio principo – „[k]ruopščiai įgyvendinti 18-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso dvasią ir jo trečiosios, ketvirtosios, penktosios ir šeštosios plenarinių sesijų nuostatas; uoliai įgyvendinti įvairias svarbias Generalinio Sekretoriaus Xi Jinping kalbas, taip pat kalbas, kurias jis pasakė tikrindamas Šandongą“. Jame taip pat pripažįstama, kad dar visai neseniai energijos rinka veikė centralizuotai, nes vienas iš plane nustatytų tikslų yra „skatinti visiškai centralizuoto energijos tiekimo modelio pertvarkymą į centralizuotą ir decentralizuotą modelius“. Dokumento nuostatomis aiškiai siekiama reguliuoti konkrečius anglių pramonės vietos parinkimo ir vystymo modelius (62). Dėl energijos, kuri gaminama iš anglių, dokumente, be kita ko, nurodoma: „[d]augiausia dėmesio skirti megakilovatų galios didelio efektyvumo ypatingos svarbos anglimis kūrenamų elektrinių projektų planavimui ir įgyvendinimui ir pastatyti grupę anglimis kūrenamų elektrinių šiaurės pakrantės srityje“ ir „suplanuoti integruotos elektros energijos gamybos iš anglies vystymo bazės statybą pietryčių Šandonge“. Remiantis šiuo dokumentu, konkrečiame „Anglių sektoriaus pertvarkos ir plėtros veiksmų plane“ nurodoma, nepaisant laisvosios rinkos jėgų ir savarankiškai priimamų įmonių sprendimų, siekti tokių pramonės plėtros ir statybos modelių: „Tinkamai panaudoti ir perkelti perteklinius provincijos gamybos pajėgumus ir darbo jėgą; toliau tobulinti ir stiprinti dviejų didelių įmonių grupių – „Shandong Energy“ ir „Yankuang“ – veiklos pagrindus; spartinti ir skatinti vietos anglių gavybos įmonių jungimąsi ir pertvarką, didinti pramonės koncentracijos lygį, skatinti plėtros modelio pertvarkymą iš kiekiu ir sparta grindžiamo modelio į kokybe ir nauda grindžiamą modelį. […] Daugiausia dėmesio skirti integruotiems energijos gamybos iš anglių projektams už Vidinės Mongolijos, Šaansi, Sindziango ir kitų provincijų ribų.“ (63)

(82)

Dėl tokio Vyriausybės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo MSG vertės grandinėje daromas – ar bent jau gali būti daromas – iškreipiamasis poveikis kainoms.

(83)

Kinijos Vyriausybė vadovauja MSG sektoriaus plėtrai pagal labai įvairias priemones, pvz., teikdama valstybės subsidijas. Eksportuojančio gamintojo „Meihua “ 2019 m. metinė ataskaita patvirtina, kad 2018 m. ši bendrovė gavo ne mažiau kaip 130 mln. RMB Vyriausybės subsidijų (64). Iš bendrovės „Ningxia Eppen“ 2018 m. audito ataskaitos matyti, kad 2017 m. gauta 62,3 mln. RMB Vyriausybės subsidijų (65). Be to, tais metais bendrovė „Ningxia Eppen“ gavo 200 000 RMB asignavimą partijos struktūros kūrimo demonstraciniam parkui kurti (66).

(84)

Be to, Komisija nustatė, kad eksportuojamam MSG Kinija pastaraisiais metais pradėjo taikyti 13 % PVM lengvatą, dėl to šiuo metu šiam eksportui PVM visiškai netaikomas. Be to, tai reiškia, kad Kinijos veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą MSG rinkoje, taikoma paskata, daranti poveikį išlaidoms (67).

(85)

Šiomis ir kitomis priemonėmis Vyriausybė kišasi į MSG sektorių ir MSG gamyboje naudojamų žaliavų gamybos sektorius – Kinijos Vyriausybė valdo ir iš esmės kontroliuoja kiekvieną MSG vertės grandinės vystymo ir veikimo aspektą.

(86)

Taigi Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai, įskaitant MSG ir jo gamybai naudojamų išteklių gamintojus, skatinami laikytis viešosios politikos tikslų. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(87)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (68).

(88)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR srityje (69). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (70). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (71).

(89)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, MSG gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemėnaudos teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir MSG sektoriui bei sektoriams, kurie gamina žaliavas, naudojamas peržiūrimajam produktui gaminti.

(90)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad chemijos ir kukurūzų perdirbimo vertės grandinėse bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

(91)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (72). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (73). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (74). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(92)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad bendrovėms, kurios gamina MSG ir susijusius gamybos išteklius, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi MSG sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai MSG gamintojams suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(93)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(94)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (75), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (76), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (77). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (78).

(95)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(96)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (79).

(97)

Šias problemas dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (80). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(98)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(99)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(100)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(101)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(102)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad MSG sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Komisija taip pat nustatė, kad pirmaujantys MSG gamintojai gavo Vyriausybės subsidijų (žr. 83 konstatuojamąją dalį). Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(103)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.3.2–3.2.3.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.3.6–3.2.3.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(104)

Komisija primena, kad MSG gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Tuo atžvilgiu KLR yra viena pagrindinių kukurūzų (pagrindinės MSG gamybos proceso žaliavos) gamintoja (žr. 64 konstatuojamąją dalį). Kai MSG gamintojai Kinijoje perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(105)

Todėl negalima naudoti ne tik MSG pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(106)

3.2.3.2–3.2.3.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į MSG sektorių bei susijusią tiekimo grandinę, parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(107)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(109)

Kaip paaiškinta 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija suinteresuotosioms šalims paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė: vieną – 2020 m. vasario 21 d. (toliau – pirmasis pranešimas dėl gamybos veiksnių), kitą – 2020 m. balandžio 8 d. (antrasis pranešimas dėl gamybos veiksnių). Pastaruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo išvadą, kad šioje byloje Tailandas būtų tinkama tipiška šalis, jei būtų patvirtintas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas.

(110)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė, kad yra žinoma, kad iš šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banku, yra panašus į KLR, t. y. šalių, kurias Pasaulio bankas pagal bendrąsias nacionalines pajamas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, peržiūrimasis produktas gaminamas Argentinoje, Brazilijoje, Fidžyje, Irane, Jamaikoje, Malaizijoje, Mauricijuje, Meksikoje, Peru, Pietų Afrikos Respublikoje, Tailande ir Turkijoje. Paskelbus šį pranešimą, pastabų dėl ekonominio išsivystymo lygio ir tiriamojo produkto gamybos galimose tipiškose šalyse negauta.

(111)

MSG gamybos bendrovių, kurių finansiniai duomenys būtų lengvai gaunami ir kurios dėl to galėtų būti laikomos tinkamomis naudoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisijai pavyko rasti tik dviejose šalyse, kurias ji buvo nurodžiusi kaip galimas tipiškas šalis, t. y. Tailande ir Malaizijoje.

(112)

Tačiau, kaip nurodyta antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių, Malaizijoje nustatyta tik viena MSG gamybos bendrovė – „Ajinomoto Malaysia Bhd“, taip pat gaminanti kitus maisto produktus ir priedus. Tailande nustatytos penkios bendrovės: „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“, „Thai Fermentation Industry Co Ltd.“ („Racha Churos“), „Thai Churos“, „Thai Foods International Co. Ltd.“ ir „KT MSG“. Visos šios bendrovės gamino MSG ir kitus maisto produktus bei priedus. Tačiau paaiškėjo, kad dvi iš jų – „Thai Fermentation Industry Co Ltd.“ („Racha Churos“) ir „Thai Churos“ – daugiausia gamina MSG, o kitų produktų įvairovė yra maža. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad Tailande rasti viešai skelbiami duomenys būtų tipiški ir tikslūs šiame tyrime vertinant neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidas.

(113)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie Tailando gamybos veiksnius ir pažymėjo:

(114)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti PBA išlaidas ir pelną. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius. Kaip minėta 112 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad penkios Tailando bendrovės, t. y. „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“, „Thai Fermentation Industry Co Ltd.“ („Racha Churos“), „Thai Churos“, „Thai Foods International Co. Ltd.“ ir „KT MSG“ turėjo laisvai prieinamas finansines ataskaitas, kurias buvo galima naudoti kaip pakaitinį rodiklį nustatant neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(115)

Remiantis šiais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje.

(116)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Tailandas atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi. Visų pirma Tailande gaminama daug tiriamojo produkto ir lengvai galima gauti išsamius visų gamybos veiksnių, PBA ir pelno duomenis.

(117)

Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji ketina naudotis GTA (84), kad nustatytų neiškraipytas visų žaliavų, kurios tipiškoje šalyje priskiriamos prie gamybos veiksnių, sąnaudas, ir TDO statistiniais duomenimis bei nacionaliniais statistiniais duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas tipiškos šalies darbo sąnaudas. Be to, Komisija nurodė ketinanti kaip elektros energijos kainas naudoti Tailando Provincijų elektros energetikos institucijos taikomus tarifus. Kaip vandens kainą Komisija ketino naudoti Tailando Metropolijų vandentvarkos darbų institucijos taikomus tarifus. Be to, PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti būtų naudojami penkių bendrovių – „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“, „Thai Fermentation Industry Co Ltd.“ („Racha Churos“), „Thai Churos“, „Thai Foods International Co. Ltd.“ ir „KT MSG“ finansiniai duomenys.

(118)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija išnagrinėjo visus turimus gamybos veiksnių duomenis ir nusprendė naudoti šias vertes:

1 lentelė

MSG gamybos veiksniai

(119)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti pasinaudota prašyme pateiktais duomenimis, visų pirma duomenimis, gautais iš bendrovės „Ajinomoto“ gamyklos Tailande KKP. Metodika deramai paaiškinta ir 127 bei 128 konstatuojamosiose dalyse.

(120)

MSG gamybos sąnaudų struktūroje didžiausią dalį sudaro žaliavų sąnaudos, visų pirma cukraus šaltinio ir įvairių cheminių medžiagų (daugiausia karbonatų), taip pat energijos sąnaudos.

(121)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, Komisija rėmėsi GTA nurodytomis tipiškos šalies importo kainomis ir prie jų pridėjo importo muitus. Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal Komisijos metodiką, prie tų importo kainų paprastai reikėtų pridėti vidaus vežimo išlaidas. Tačiau, atsižvelgdama į 133 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad dėl KLR eksportuotojų (gamintojų) nebendradarbiavimo nebuvo galima gauti vidaus vežimo išlaidų, ir į šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, o ne jo tikslų mastą, pobūdį, Komisija nusprendė, kad koreguoti dėl vidaus vežimo išlaidų nereikia, nes dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(122)

Kiekvieno gamybos veiksnio importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip to gamybos veiksnio importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (85). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 106 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi neturėta įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(123)

TDO skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Tailando ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius TDO peržiūros tiriamojo laikotarpio statistinius duomenis apie mėnesinį darbo užmokestį gamybos sektoriuje ir per savaitę dirbtų valandų skaičių Tailande (86).

(124)

Tailande bendrovėms (pramoniniams naudotojams) taikomą elektros energijos kainą skelbia Tailando investicijų taryba. Komisija naudojo didelėms bendrųjų paslaugų bendrovėms taikomus tarifus, nustatytus Provincijų elektros energetikos institucijos ir skelbiamus Tailando investicijų tarybos (87).

(125)

Dėl didelio gamybos veiksnių skaičiaus kai kurios žaliavos, kurių dalis bendrose gamybos sąnaudose yra nedidelė (mažesnė nei 0,5 %), buvo priskirtos vartojamosioms medžiagoms.

(126)

Komisija, remdamasi prašyme pateiktais duomenimis, visų pirma duomenimis, gautais iš bendrovės „Ajinomoto“ gamyklos Tailande KKP, apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios medžiagos ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(127)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius.

(128)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi prašyme pateiktais duomenimis, visų pirma duomenimis, gautais iš bendrovės „Ajinomoto“ gamyklos Tailande KKP, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei.

(129)

Siekdama nustatyti neiškreiptas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas, Komisija rėmėsi 117 konstatuojamojoje dalyje nurodytų penkių Tailando, kaip tipiškos šalies, bendrovių, t. y. „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“, „Thai Fermentation Industry Co Ltd.“ („Racha Churos“), „Thai Churos“, „Thai Foods International Co. Ltd.“ ir „KT MSG“ finansiniais duomenimis, gautais iš „Orbis Bureau van Dijk“ (88) (toliau – „Orbis“) duomenų bazių. Kaip nurodyta antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių, bendrovės „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“ duomenys apėmė finansinius metus nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. Naujausi kitų keturių bendrovių finansiniai duomenys apėmė finansinius metus nuo 2018 m. sausio mėn. iki tų pačių metų gruodžio mėn. Bendrovės „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“ apyvarta sudarė daugiau kaip 80 % bendros minėtų penkių bendrovių apyvartos, taigi peržiūros tiriamąjį laikotarpį iš dalies apimantys duomenys turi didelės įtakos šiame tyrime naudotoms vidutinėms PBA išlaidoms ir pelnui. Nesant priešingų įrodymų, laikyta, kad įtraukti kitų bendrovių duomenys, nors ir apima laikotarpį prieš pat peržiūros tiriamąjį laikotarpį, yra tipiški. Pastabų dėl šio antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių aprašyto metodo negauta. Komisijos nuomone, šis metodas tokiomis aplinkybėmis yra tinkamas, nes bendrovės „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“ PBA išlaidos ir pelnas (abu po 16 %) atitiko naudotą 132 konstatuojamoji dalyje nurodytą vidurkį, apskaičiuotą pagal turėtus kitų bendrovių duomenis, apimančius laikotarpį iki 2018 m. pabaigos. Bet kokiu atveju iš bet kurio duomenų rinkinio būtų matyti didelis dempingo skirtumas, taigi, atsižvelgiant į tai, kad aptariamas tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, tikslaus dempingo skirtumo nustatyti nereikia. 2021 m. sausio mėn. Komisija „Dun & Bradstreet (toliau – D&B) (89) duomenų bazėje patikrino, ar visų penkių bendrovių duomenys buvo atnaujinti. Nustatyta, kad atnaujinti tik bendrovės „Ajinomoto Co. (Thailand) Ltd.“ duomenys, apimantys laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., tačiau tas duomenų rinkinys buvo neišsamus, nes jame nebuvo nurodytas grynasis pelnas. Todėl buvo naudojamas pradinis duomenų rinkinys, kuris buvo pateiktas antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių.

(130)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo ir dėl to neturėta informacijos apie vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšis, normalioji vertė pagal rūšis nebuvo nustatyta.

(131)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi informacija, kurią pareiškėjas pateikė prašyme remdamasis savo gamybos įmonių išlaidų struktūra ir atitinkamais techniniais gamybos rodikliais, pritaikytais pagrindiniams Kinijoje naudojamiems cukraus šaltiniams (kukurūzų krakmolui) ir susijusiais su kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) naudojimu gaminant MSG. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Tailande.

(132)

Tuomet Komisija neiškraipytas gamybos sąnaudas padaugino iš gamybos pridėtinių išlaidų koeficiento, nustatyto taip, kaip paaiškinta 128 konstatuojamojoje dalyje. Kaip PBA išlaidų ir pelno sumas Komisija naudojo vidutines svertines PBA išlaidų ir pelno, užregistruotų viešai skelbiamose penkių nustatytųjų Tailando MSG gamintojų finansinėse ataskaitose, sumas, kaip paaiškinta 129 konstatuojamojoje dalyje. Taigi prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(133)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo, eksporto į Sąjungą kainos buvo nustatytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija eksporto kainą nustatė remdamasi turimais statistiniais duomenimis, konkrečiai – duomenų baze COMEXT (Eurostatas). Kadangi duomenų bazėje COMEXT registruojamos CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas), gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo nustatytos remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais įrodymais, susijusiais su transporto, krovinių tvarkymo, jūrų frachto ir draudimo išlaidomis.

(134)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas duomenų bazėje COMEXT nurodytos CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 112,8 %.

(135)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR toliau vykdė dempingą.

(136)

Iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indonezijos buvo importuotos 5 535 tonos MSG ir šis kiekis sudarė [5–10] % Sąjungos rinkos. Komisija padarė išvadą, kad tokia importo apimtis yra pakankamai tipiška, kad būtų galima nagrinėti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(137)

Dėl Indonezijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo Komisija normaliajai vertei nustatyti naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija naudojo bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės pateiktą informaciją.

(138)

Taigi normalioji vertė buvo nustatyta remiantis bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės pateiktomis pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Dėl Indonezijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo detalių eksporto kainų pagal produktų rūšis neturėta. Todėl nebuvo įmanoma atlikti išsamaus patikrinimo remiantis įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4–6 dalyse. Komisija nustatė, kad vidutinė pardavimo vidaus rinkoje kaina buvo pelninga, t. y. viršijo nustatytas vidutines bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės gamybos sąnaudas. Taigi normalioji vertė buvo nustatyta remiantis vidutine bendradarbiavusių Indonezijos gamintojų grupės viso pardavimo vidaus rinkoje kaina.

(139)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad MSG parduodamas didmeniniais ir mažmeniniais kiekiais. Pareiškėjas pateikė informaciją, kad didmeniniais kiekiais (t. y. ne mažesnėmis kaip 20 kg pakuotėmis) parduodamas MSG sudarė itin didelę pardavimo eksportui į Sąjungą dalį, o Indonezijos vidaus rinkoje MSG buvo parduodamas tiek didmeniniais, tiek mažmeniniais kiekiais (mažomis vartojimo pakuotėmis).

(140)

Remiantis bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės pateiktais duomenimis įsitikinta, kad Indonezijos vidaus rinkoje MSG didmeniniais kiekiais buvo parduodamas kainomis, nesiekiančiomis gamybos sąnaudų, ir nustatyta, kad didmeniniais kiekiais parduodamo MSG kaina nuosekliai skyrėsi nuo mažmeniniais kiekiais parduodamo MSG kainos.

(141)

Todėl išsamumo sumetimais ir siekdama užtikrinti teisingą normaliosios ir eksporto kainų palyginimą, Komisija apskaičiavo ir alternatyvią normaliąją vertę, pagrįstą tik didmeniniu pardavimu vidaus rinkoje, kad ją būtų galima palyginti su pardavimo eksportui, kuris daugiausia buvo didmeninis, kainomis. Kaip ir pirmiau, didmeninio MSG pardavimo kainos buvo nustatytos remiantis bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės pateikta informacija. Kadangi didmeninio pardavimo vidaus rinkoje kaina nesiekė vidutinių gamybos sąnaudų, Komisija apskaičiavo normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, pridėjusi vidutines svertines bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės PBA išlaidų ir pelno, susijusių su visais MSG pardavimais vidaus rinkoje (didmeniniais ir mažmeniniais) per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, sumas. Nesant kitos informacijos, tai laikyta tinkamiausiu ir pagrįstu informacijos šaltiniu.

(142)

Dėl Indonezijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo eksporto kaina buvo nustatyta remiantis COMEXT (Eurostato) duomenimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi duomenų bazėje COMEXT registruojamos CIF kainos, o bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupė į Sąjungą neeksportavo, gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo nustatytos remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais įrodymais, susijusiais su transporto ir draudimo išlaidomis, patiriamomis vežant iš Indonezijos iki Sąjungos sienos.

(143)

Komisija pagal du pirmiau aprašytus skirtingus scenarijus palygino normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra:

(144)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezija toliau vykdė dempingą.

(145)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo importo iš KLR dempingo kaina tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai (gamintojai) nebendradarbiavo, Komisija atliko vertinimą remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. per ankstesnę 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, viešai skelbiama informacija, duomenų baze COMEXT (Eurostatas) ir GTA. Analizuoti šie elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos, Sąjungos rinkos patrauklumas ir vengimo veikla.

(146)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, Komisija savo vertinimą turėjo grįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, visų pirma prašyme pateikta informacija ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais, taip pat kitais viešais šaltiniais, išsamiai aprašytais 149 konstatuojamojoje dalyje.

(147)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, nuo 2015 m. MSG gamybos pajėgumai Kinijoje didėja. Nuo 2013 m. dėl sugriežtintų aplinkos apsaugos įstatymų Kinijos mažesnieji MSG gamintojai pasitraukė iš MSG rinkos, o didesnieji 2016–2018 m. laikotarpiu išplėtė savo įrenginius ir [10–30] % padidino gamybos pajėgumus – iki [3 500 000–4 000 000] tonų. Per tą patį laikotarpį bendri nepanaudoti pajėgumai padidėjo [100–130] %. Manoma, kad nuo 2018 m. veiklą vykdančių Kinijos MSG gamintojų nepanaudoti pajėgumai buvo [12–15] kartų didesni už Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(148)

Be to, greitą Kinijos gamybos apimčių didėjimą patvirtina keletas viešai skelbiamų straipsnių (90), pagrįstų rinkos ataskaitomis. Remiantis šia viešai skelbiama informacija, keletas KLR pirmaujančių MSG gamintojų nuo 2015 m. padidino savo pajėgumus.

(149)

Iš kitos viešai skelbiamos informacijos (91) buvo matyti, kad bendrovė „Fufeng Group“ – viena iš KLR pirmaujančių MSG gamintojų ir, pareiškėjo teigimu, pagrindinė eksportuotoja į Sąjungą – savo gamybos pajėgumus padidino 41 % – nuo 940 000 tonų 2015 m. iki 1 330 000 tonų 2019 m. Per tą laiką jos pajėgumų naudojimas sumažėjo 80 %. Tai reiškia, kad vieno Kinijos gamintojo nepanaudoti pajėgumai, 2019 m. sudarę 266 000 tonų, daugiau kaip [du–keturis] kartus viršijo Sąjungos suvartojimą per tą patį laikotarpį.

(150)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR yra keletas kitų MSG gamintojų, kurių dydis panašus į pirmiau minėtos bendrovės „Fufeng Group“, pagrįsta daryti išvadą, kad KLR esama didelio perteklinio pajėgumo.

(151)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungą dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija išnagrinėjo į Sąjungą eksportuojančių Kinijos gamintojų kainų lygius, juos palygindama su eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainomis, kad nustatytų, ar Sąjungos rinka yra patraukli kainų lygių požiūriu.

(152)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, Komisija naudojo Eurostato ir GTA statistinius duomenis. Nustatyta, kad vidutinė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina buvo tik šiek tiek mažesnė už bendrą Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų vidurkį. Kadangi, kaip paaiškinta 221 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo į ES kainų (be antidempingo muito) priverstinai buvo gerokai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, labai tikėtina, kad leidus nebetaikyti priemonių Sąjungos rinka Kinijos eksportuotojams būtų patrauklesnė už trečiųjų šalių rinkas. Taip yra dėl to, kad tuo atveju, jei nebūtų taikoma muitų, Kinijos eksportuotojai galėtų eksportuoti į Sąjungą kainomis, kurios būtų aukštesnės už eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainas, bet vis tiek mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(153)

Taip pat nustatyta, kad nepaisant galiojančių antidempingo priemonių importas iš Kinijos išliko palyginti stabilus tiek apimties, tiek rinkos dalies požiūriais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė [4–7 %] rinkos (daugiau kaip pusę šios dalies sudarė importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (žr. 5.3.2 skirsnį). Be to, kaip paaiškinta 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai vengia galiojančios antidempingo priemonės eksportuodami šiek tiek pakeistą produktą (MSG mišinyje ir tirpale). Iš šios vengimo veiklos matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai yra suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką be apribojimų, taigi Sąjungos rinka yra patraukli eksportui iš Kinijos.

(154)

Atsižvelgdama į reikšmingą KLR perteklinį pajėgumą ir Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kaip matyti iš eksporto į trečiąsias šalis kainų ir vengimo veiklos, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui eksportas dempingo kaina padidėtų.

(155)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nustotų galioti, kaip paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

(156)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Kadangi Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija atliko vertinimą remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, visų pirma prašyme pateikta informacija ir turimais statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir GTA duomenimis. Analizuoti šie elementai: Indonezijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, padėtis Indonezijos vidaus rinkoje, eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainos ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(157)

Kadangi Indonezijos eksportuojantys gamintojai iš esmės nebendradarbiavo, Indonezijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais ir, visų pirma, pareiškėjo pateikta informacija.

(158)

Indonezijos gamybos pajėgumai gerokai viršijo gamybos apimtį. Remiantis prašymu, 2018 m. liepos mėn. – 2019 m. birželio mėn. MSG gamybos pajėgumai buvo apie 240 tūkst. tonų, o gamybos apimtis tuo pačiu laikotarpiu – apie 200 tūkst. tonų. Taigi pajėgumų naudojimas siekė apie 85 %, o apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai atitinkamai buvo apie 35 tūkst. tonų, t. y. [0–2] kartus didesni už bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(159)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Indonezijos eksportuojantys gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungos rinką eksportuojamam MSG gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(160)

Remiantis GTA statistiniais duomenimis, 2016–2019 m. MSG eksportas iš Kinijos į Indoneziją padidėjo 71 % – nuo 26 668 tonų iki 45 498 tonų 2019 m. Per tą patį laikotarpį MSG eksporto iš Kinijos į Indoneziją kainos sumažėjo 8 % – nuo 949 EUR už toną 2016 m. iki 874 EUR už toną 2019 m.

(161)

Dėl didėjančio importo žemomis kainomis iš Kinijos Indonezijos gamintojams tapo vis sunkiau parduoti MSG savo vidaus rinkoje ir (arba) padengti savo gamybos sąnaudas pardavimais vidaus rinkoje. Atliekant tyrimą tai buvo matyti ir bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų grupės, didmeniniais kiekiais prekiavusios MSG mažesne už sąnaudas kaina, lygmeniu, kaip paaiškinta 139 konstatuojamojoje dalyje. Dėl tokios padėties stiprėja Indonezijos gamintojų paskata didinti pardavimą eksportui į trečiąsias šalis, įskaitant Sąjungą, siekiant padengti bent pastoviąsias gamybos sąnaudas.

(162)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visą nagrinėjamąjį laikotarpį Indonezijos rinkos dalis išliko tipiška ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo [5–9] %, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių. Tai aiškiai rodo Sąjungos rinkos patrauklumą Indonezijos MSG gamintojams.

(163)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Indonezijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungą dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija išnagrinėjo į Sąjungą eksportuojančių Indonezijos gamintojų kainų lygius, juos palygindama su eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainomis, kad nustatytų, ar Sąjungos rinka yra patraukli kainų lygių požiūriu.

(164)

Kadangi Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Indonezijos eksporto į Sąjungą kainų palyginimas su Indonezijos eksporto į kitas eksporto rinkas kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo atliktas remiantis GTA duomenimis. Taip nustatyta, kad vidutinė Indonezijos pardavimo eksportui į Sąjungą kaina FOB sąlygomis buvo tik šiek tiek (1,6 %) didesnė už bendrą Indonezijos pardavimo eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų vidurkį. Nors eksporto į Sąjungą kainos buvo tik šiek tiek didesnės, pastovi ir vis dar didelė Indonezijos eksporto į Sąjungą rinkos dalis patvirtina, kad eksporto į Sąjungą kainų lygiai yra patrauklūs. Be to, atsižvelgiant į tai, kad į GTA užregistruotas FOB kainas nėra įtraukti antidempingo muitai (Indonezijos eksportuojantiems gamintojams jie yra 7,2–28,4 %), jei muitai nebebūtų taikomi, eksporto į Sąjungą kainų lygis Indonezijos eksportuotojams akivaizdžiai būtų patrauklus, nes tokiu atveju jie galėtų padidinti savo eksporto kainas. Pagal šį scenarijų Sąjungos rinkoje susidarytų pelningesnis kainų lygis, palyginti su kitomis trečiosiomis rinkomis, ir todėl atsirastų didelė paskata didinti eksportą į Sąjungą.

(165)

Atsižvelgdama į didelį Indonezijos gamintojų perteklinį pajėgumą, padėtį Indonezijos vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui eksporto dempingo kaina apimtis padidėtų.

(166)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nustotų galioti, kaip nustatyta 165 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš Indonezijos taikomų antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

(167)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienas gamintojas. Jis sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(168)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pridėjusi importą iš KLR, Indonezijos ir kitų trečiųjų šalių, remdamasi Eurostato duomenimis.

(169)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(170)

2016–2017 m. Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje šiek tiek padidėjo, o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos mažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 5 %.

(171)

Be to, Sąjungoje esama labai nedidelio uždarojo suvartojimo – jis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė mažiau kaip 0,5 % vartojimo atvirojoje rinkoje. Per nagrinėjamąjį laikotarpį uždarasis suvartojimas padidėjo 145 %.

(172)

Importo apimtį ir importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(173)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių ir jo rinkos dalies tose šalyse raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(174)

2016–2017 m. importo iš KLR apimtis beveik nekito, 2018 m. gerokai sumažėjo (39 %, palyginti su 2017 m.), o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos padidėjo 57 %, palyginti su 2018 m. Apskritai importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %.

(175)

2016–2018 m. importo iš Indonezijos apimtis padidėjo 10 %, o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo net 39 %, palyginti su 2018 m. lygiais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Indonezijos apimtis sumažėjo 32 %.

(176)

KLR rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 2 %, o Indonezijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 29 %. Nepaisant to, tiek KLR, tiek Indonezijos rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu viršijo de minimis lygį.

(177)

MSG iš KLR importuojamas pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

(178)

Importo iš KLR pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą raida:

4 lentelė

Importo iš KLR pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą apimtys (tonomis)

(179)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą sudarė 68 % viso importo iš KLR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jo apimtis padidėjo 41 %.

(180)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(181)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/kg)

(182)

2016–2018 m. importo iš KLR kaina sumažėjo 17 %, o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos padidėjo 5 %. Apskritai importo iš KLR kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %.

(183)

Importo iš Indonezijos kaina kito pagal tokią pat tendenciją, kaip ir importo iš KLR kaina: 2016–2018 m. ji sumažėjo 13 %, o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos padidėjo 9 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Indonezijos kaina sumažėjo 6 %.

(184)

Kadangi, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lygį nustatė palygindama vidutinę svertinę pardavimo kainą, kurią vienintelis Sąjungos gamintojas taikė nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotą atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, su Eurostato skelbiamomis vidutinėmis svertinėmis eksporto kainomis, apimančiomis antidempingo muitą ir pakoreguotomis atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo. Dėl importo iš KLR pažymėtina, kad į MSG kiekių, kurie buvo importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kainą nebuvo atsižvelgta, nes tie kiekiai neišleidžiami į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje.

(185)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas vienintelio Sąjungos gamintojo apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Iš jos matyti, kad nei dėl importo iš KLR, nei dėl importo iš Indonezijos kainos nebuvo priverstinai sumažintos.

(186)

Be KLR ir Indonezijos, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių importuotas MSG, buvo Vietnamas ir Brazilija.

(187)

MSG importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir kainų raida:

6 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(188)

Apskritai importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo – nuo 5 642 400 kg 2016 m. iki 4 345 700 kg peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 23 %. Atitinkama rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 19 %. Apskritai importo iš trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 % ir yra gerokai didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas.

(189)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(190)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis šiek tiek svyravo. 2016–2017 m. ji padidėjo 6 %, 2017–2018 m. sumažėjo 3 %, o paskui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vėl padidėjo 3 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis padidėjo 6 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinės šių svyravimų priežastys buvo gamybos stabdymo Sąjungos pramonėje atvejai (tam tikrais metais – 16 dienų, kitais – 10 dienų).

(192)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nesikeitė.

(193)

Esant stabiliems gamybos pajėgumams, pajėgumų naudojimas kito kartu su gamybos apimtimi, t. y. iš pradžių, 2016–2017 m., jis padidėjo, paskui, 2017–2018 m., sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo. Dėl to pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo 6 %.

(194)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(195)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės parduoto MSG apimtis padidėjo vos 1 %. Iš pradžių, 2016–2017 m., ji padidėjo 7 %., o paskui iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 6 %. Dėl kartu sumažėjusio suvartojimo Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %.

(196)

Kaip nurodyta pirmiau, nors Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis šiek tiek, t. y. 1 %, padidėjo, dėl to jos rinkos dalis padidėjo 6 %.

(197)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(198)

Nagrinėjamu laikotarpiu užimtumas Sąjungos pramonėje sumažėjo 3 %. Šiam mažėjimui daugiausia įtakos turėjo bendrų paslaugų (pvz., informacinių technologijų (toliau – IT) ir žmogiškųjų išteklių) sąveika mažmeninės prekybos šaldytais produktais verslą integravus į AFE.

(199)

Našumas padidėjo dėl sumažėjusio užimtumo ir gamybos apimties padidėjimo, kaip paaiškinta 191 konstatuojamojoje dalyje.

(200)

Su nagrinėjamosiomis šalimis susiję dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį, kaip nurodyta 134 ir 143 konstatuojamosiose dalyse, o importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko didelė, kaip aprašyta 174–176 konstatuojamosiose dalyse.

(201)

Todėl, KLR ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams nuolat taikant nesąžiningą kainodarą, Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nuo praeityje taikyto dempingo.

(202)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos ir sąnaudos Sąjungoje

(203)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinė vieneto kaina sumažėjo 7 %. 2016–2018 m. ji mažėjo, o paskui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, padidėjo. Sąjungos pramonės pardavimo kaina kito pagal tokią pat tendenciją, kaip Kinijos bei Indonezijos importo į Sąjungos rinką kaina.

(204)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %. 2016–2017 m. jos nesikeitė, paskui, 2018 m., padidėjo 4 %, palyginti su 2017 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. 2019 m. gamybos sąnaudų mažėjimą, palyginti su 2018 m., lėmė Sąjungos pramonės pastangos mažinti žaliavų suvartojimą gamybos procese ir žaliavų kainų sumažėjimas.

(205)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(206)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2 %. Šis sumažėjimas susijęs su IT, finansų, žmogiškųjų išteklių ir vyresniosios vadovybės funkcijų sąveika, pasiekta mažmeninės prekybos šaldytais produktais verslą integravus į AFE, kaip minėta 198 konstatuojamojoje dalyje.

(207)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(208)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo 22 %. 2016–2018 m. laikotarpio pabaigos atsargos mažėjo, o paskui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, padidėjo 23 %, palyginti su 2018 m. Nepaisant šios mažėjimo tendencijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis išliko aukštas.

(209)

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi 2016–2018 m. sumažėjo 38 %, o paskui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, padidėjo 20 %. Apskritai jų sumažėjo 26 %. Ši mažėjimo tendencija atspindėjo laikotarpio pabaigos atsargų mažėjimo tendenciją ir nedidelį gamybos apimties padidėjimą.

(210)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(211)

Komisija vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2016–2018 m. pelningumas gerokai sumažėjo. 2017–2019 m. vienintelis Sąjungos gamintojas patyrė nuostolių. 2019 m. pelningumo padėtis pagerėjo, palyginti su 2018 m., nes padidėjo pardavimo kaina ir sumažėjo gamybos sąnaudos, kaip nurodyta 203 ir 204 konstatuojamosiose dalyse. Vis dėlto nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo nuo [1,6–2,7 %] 2016 m. iki [– 0,6 – –0,4 %] nuostolio peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(212)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas kito taip pat kaip pelningumas: 2016–2018 m. jis sumažėjo, o paskui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas sumažėjo 50 %.

(213)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 23 %. Tai daugiausia buvo investicijos, būtinos įrangai išlaikyti, žaliavų sąnaudoms sumažinti, taip pat investicijos į atitikties teisės reikalavimams, susijusiems su sauga ir aplinkos apsauga, užtikrinimą.

(214)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kiti finansiniai rodikliai, 2016–2018 m. investicijų grąža mažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sumažėjo 386 %.

(215)

Galiausiai, atsižvelgiant į mažėjantį pelningumą ir pinigų srautą, bendrovės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(216)

Nepaisant galiojančių priemonių, iš Kinijos ir Indonezijos ir toliau dideliais kiekiais importuota dempingo kainomis.

(217)

Sąjungos pramonės finansinė būklė yra sunki. Nors ir matyti, kad kai kurie žalos rodikliai, pvz., gamybos apimtis, rinkos dalis ir atsargos, gerėja, kiti rodikliai, pvz., pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža, blogėja.

(218)

Nepaisant galiojančių priemonių, našumo didėjimo ir to, kad Sąjungos pramonei pavyko sumažinti savo gamybos sąnaudas, 2017–2019 m. Sąjungos pramonė vis tiek patyrė nuostolių.

(219)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(220)

Komisija taip pat įvertino, ar esama priežastinio ryšio tarp importo iš nagrinėjamųjų šalių ir žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė.

(221)

Atlikus tyrimą, dėl KLR nustatyta, kad importo apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko didesnė už de minimis lygius. Nors, importo kainai taikant antidempingo muitus, priverstinio kainų mažinimo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas, priverstinio kainų mažinimo skirtumas neįtraukus antidempingo muitų viršijo 20 %. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė patiria nuostolių ir kad tikslinis pelnas yra 5–15 %, kaip nustatyta atliekant pradinį Indonezijos tyrimą (92), iš Kinijos į Sąjungą akivaizdžiai importuojama žalingomis kainomis.

(222)

Atlikus tyrimą, dėl Indonezijos nustatyta, kad, kaip ir KLR atveju, importas visą nagrinėjamąjį laikotarpį viršijo de minimis lygius. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo neigiamas netaikant antidempingo muitų. Nepaisant to, esant dabartinėms importo kainoms be antidempingo muitų, susidarytų didesnis nei 7 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas, palyginti su tiksline kaina, nustatyta remiantis ES pramonės gamybos sąnaudomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir 5–15 % tiksliniu pelnu, nustatytu atliekant pradinį Indonezijos tyrimą.

(223)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR ir kad ta žala negalėjo būti padaryta dėl importo iš Indonezijos, nes dėl priemonių poveikio iš Indonezijos buvo importuojama kainomis, kurios Sąjungos pramonei žalos nedarė.

(224)

Todėl Komisija taip pat išnagrinėjo žalos dėl importo dempingo kaina iš KLR tęsimosi ir žalos dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(225)

219 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. 223 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nustatė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR. Komisija taip pat įvertino, ar šiuo atveju yra tikimybė, kad importo dempingo kaina iš KLR žala tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(226)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: KLR gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, tikėtinus importo iš KLR kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(227)

Kaip paaiškinta 147–153 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į reikšmingą KLR perteklinį pajėgumą ir Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui eksportas padidėtų.

(228)

Siekdama nustatyti tikėtiną tokio importo poveikį, Komisija išnagrinėjo tikėtinus to importo kainų lygius, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo atžvilgiu Komisija pagrįstu rodikliu laikė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvusius importo kainų lygius be antidempingo muito. Tuo remdamasi, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos (daugiau kaip 20 %).

(229)

Be to, kadangi beveik visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės veikla buvo nuostolinga, kaip nurodyta 211 konstatuojamojoje dalyje, ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 221 konstatuojamojoje dalyje, šiai pramonei nustatytas tikslinis pelnas yra 5–15 %, iš Kinijos į Sąjungą buvo importuojama žalingomis kainomis.

(230)

Todėl padaryta išvada, kad, panaikinus priemones, Sąjungos pramonės, jau ir taip patiriančios materialinę žalą, padėtis dar labiau pablogėtų. Išties pažymėtina, kad, netaikant priemonių, dėl importo iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis veikiausiai būtų patiriamas dar didesnis spaudimas mažinti pardavimo Sąjungos rinkoje kainas. Labai tikėtina, kad Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti savo pardavimo kainas, dėl to per trumpą laiką dar labiau sumažėtų pelningumas ir, labai tikėtina, būtų patirta didelių nuostolių.

(231)

Alternatyvus scenarijus būtų toks, kad dėl bet kokio Sąjungos pramonės mėginimo padidinti savo pardavimo kainas iki pelningo lygio, labai tikėtina, sumažėtų pardavimo apimtis ir rinkos dalis pigaus importo atžvilgiu. Atsižvelgiant į didžiulius KLR nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuojantys gamintojai galės per trumpą laiką padidinti eksportą ir užimti reikšmingą rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita. Labai tikėtina, kad sumažės Sąjungos pramonės masto ekonomija, dėl to padidės vieneto gamybos sąnaudos ir atitinkamai dar labiau sumažės Sąjungos pramonės pelningumas. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus.

(232)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytus nustatytus faktus, t. y. į didžiulius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, importo iš KLR kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir tikėtiną jų poveikį Sąjungos pramonei, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis ir veikiausiai toliau būtų daroma materialinė žala.

(233)

219 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. 223 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nustatė, kad ta materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš Indonezijos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(234)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Indonezijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, padėtį Indonezijos rinkoje, Sąjungos rinkos patrauklumą Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, tikėtinus importo iš Indonezijos kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(235)

Kaip paaiškinta 158–165 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į didelį Indonezijos gamintojų perteklinį pajėgumą, padėtį Indonezijos vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui eksportas padidėtų.

(236)

Komisija, remdamasi Indonezijos importo kainų lygiais peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, išnagrinėjo tikėtinus importo iš Indonezijos kainų lygius, kurie susidarytų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir jų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Nors, remiantis kainomis atėmus taikomus antidempingo muitus, dėl Indonezijos eksportuotojų Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos, buvo priverstinai parduodama daugiau kaip 7 % mažesnėmis kainomis, atsižvelgiant į 5–15 % tikslinį pelną, kaip paaiškinta 229 konstatuojamojoje dalyje. Iš to matyti, kad, leidus nebetaikyti priemonių, importo iš Indonezijos kainų lygiai būtų žalingi, padidėtų spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, dėl to sumažėtų jos pardavimo apimtis arba ji būtų priversta sumažinti savo kainų lygius. Dėl to labai greitai būtų patirta didelių nuostolių, o tai trumpuoju laikotarpiu nebūtų perspektyvu.

(237)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytus faktus, t. y. į tai, kad Indonezijoje yra nepanaudotų pajėgumų, į padėtį Indonezijos rinkoje, Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus importo iš Indonezijos kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir tikėtiną jų poveikį Sąjungos pramonei, padaryta išvada, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš Indonezijos žalingomis dempingo kainomis ir veikiausiai būtų pakartotinai daroma materialinė žala.

(238)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(239)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(240)

Tuo remdamasi, Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl KLR dempingo ir šios šalies darytos žalos tęsimosi tikimybės bei Indonezijos dempingo ir šios šalies darytos žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis esamų priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(241)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Kaip minėta 223 konstatuojamojoje dalyje, materialinė žala buvo patirta dėl importo iš KLR dempingo kaina, todėl padaryta išvada, kad tikėtina, jog tuo atveju, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių, materialinė žala būtų daroma toliau. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, jog yra tikimybė, kad importui iš Indonezijos leidus nebetaikyti priemonių materialinė žala pasikartos. Visų pirma tikėtina, kad, padidėjus MSG importui dempingo kainomis iš Kinijos ir Indonezijos į Sąjungos rinką, tai trukdytų užtikrinti numatomą Sąjungos pramonės atsigavimą nuo patirtos materialinės žalos.

(242)

Tikėtina, kad tuo atveju, jei priemonės būtų taikomos toliau, Sąjungos pramonė pamažu galėtų visiškai išnaudoti nustatytų priemonių poveikį. Tai patvirtina ir tai, kad, 2020 m. atlikus vengimo tyrimą, MSG importui iš KLR nustatytų antidempingo priemonių taikymas buvo išplėstas importuojamam KLR kilmės MSG mišinyje arba tirpale, kaip paaiškinta 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse.

(243)

Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų, kaip paaiškinta 225–237 konstatuojamosiose dalyse pateiktoje žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės analizėje.

(244)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas KLR bei Indonezijai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(245)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą, apie save pranešė keturi nesusiję importuotojai. Keturi iš jų visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(246)

Du bendradarbiavę nesusiję importuotojai MSG importavo ir iš KLR, ir iš Indonezijos, o likę du – tik iš Indonezijos. Su MSG susijusios veiklos įtaka visų jų visai apyvartai buvo labai maža (mažiau kaip 1,5 % visos apyvartos). Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant galiojančių priemonių, importuotojų veikla buvo pelninga. Importuotas MSG naudotas tiek maisto produktų sektoriuje, tiek ne maisto produktų sektoriuje.

(247)

Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad tuo atveju, jei priemonės būtų taikomos toliau, poveikis importuotojų ekonominei padėčiai veikiausiai nebūtų didelis.

(248)

Naudotojai daugiausia vykdo veiklą maisto produktų ir gėrimų sektoriuje ir MSG naudoja gamindami prieskonių mišinius, sriubas ir kitus pusgaminius. Ne maisto produktų sektoriuje MSG gali būti naudojamas specifinėms reikmėms, pvz., plovikliams gaminti.

(249)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas naudotojas.

(250)

Atlikus šį tyrimą, didelio neigiamo galiojančių priemonių poveikio naudotojams nenustatyta. Per ankstesnius Kinijos ir Indonezijos tyrimus nustatyta, kad neatrodo, jog priemonės būtų padariusios didelį neigiamą poveikį bendradarbiavusiems naudotojams.

(251)

Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad tuo atveju, jei priemonės būtų taikomos toliau, poveikis šių veiklos vykdytojų ekonominei padėčiai veikiausiai nebūtų didelis.

(252)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės MSG nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

(253)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl KLR ir Indonezijos dempingo tęsimosi tikimybės, KLR darytos žalos tęsimosi tikimybės ir Indonezijos darytos žalos pasikartojimo tikimybės, taip pat išvadomis dėl Sąjungos interesų, reikėtų toliau taikyti importuojamam KLR ir Indonezijos kilmės MSG taikomas antidempingo priemones.

(254)

Siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(255)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(256)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(257)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Visi prašymai taikyti šias individualias antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant teikiami Komisijai (93) kartu su visa svarbia informacija, visu pirma informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(258)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Tik pareiškėjas pateikė pastabas, kuriose pritarė Komisijos išvadoms.

(259)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (94) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(260)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,