(1)

2014 m. gegužės mėn. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 470/2014 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės soliariniam stiklui nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės).

(2)

2015 m. rugpjūčio mėn., atlikusi pakartotinį absorbcijos tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1394 (3) iš dalies pakeitė pradines priemones. Nustatyti 17,5–75,4 % individualūs antidempingo muitai. Visoms kitoms bendrovėms taikomas visos šalies mastu nustatytas 67,1 % antidempingo muitas (toliau – galiojančios priemonės).

(3)

Atlikusi atskirus tyrimus Komisija 2014 m. gegužės mėn. nustatė 3,2–17,1 % kompensacinius muitus (4).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (5), 2019 m. vasario 13 d.„ES ProSun Glass“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujantis gamintojams, kurie pagamina daugiau kaip 25 % viso soliarinio stiklo Sąjungoje, pateikė prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą). Jis tvirtino, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

2019 m. gegužės 14 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) buvo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis. Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Visų pirma, ji susisiekė su pareiškėju, žinomais Sąjungos gamintojais, žinomais KLR eksportuojančiais gamintojais, žinomais Sąjungos nesusijusiais importuotojais, peržiūrimojo produkto naudotojais ir KLR valdžios institucijomis.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas).

(9)

Vienas iš Sąjungos gamintojų paprašė, kad jo pavadinimas būtų laikomas konfidencialiu, motyvuodamas tuo, kad grupės, kuriai jis priklauso, dalyvavimas tyrime galėtų turėti įtakos grupės verslui Kinijoje ir jos pirkėjai galėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija prašymą išnagrinėjo. Ji laikėsi nuomonės, kad vien grupės buvimas Kinijoje siejamas su abstrakčiu pavojumi ir to nepakanka, kad atsirastų konkreti atsakomųjų veiksmų grėsmė. Komisijos tarnybos šiuo atžvilgiu nebuvo informuotos apie jokius konkrečius įrodymus. Be to, nė vienas grupės verslas Kinijoje nebuvo susijęs su soliarinio stiklo verslu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė prašymą atmesti.

(10)

Bendrovė šiuo klausimu kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną. Bylas nagrinėjantis pareigūnas pritarė tam, kad Komisija atmestų prašymą, nes manė, kad prašymas užtikrinti anonimiškumą buvo pagrįstas prielaidomis dėl galimų atsakomųjų veiksmų, o ne faktine grėsme bendrovei ar grupei, ir bendrovė nepateikė jokių naujų faktų ar informacijos, kuriais būtų galima pagrįsti ankstesnio sprendimo pakeitimą.

(11)

Kelios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų. 2020 m. sausio 9 d. įvyko Komisijos ir dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų klausymas. 2020 m. vasario 11 d. įvyko klausymas, kuriame dalyvavo „REC Group“, „Solitek“ ir „ES ProSun“ – keliems naudotojams atstovaujanti asociacija. Klausymai buvo susiję su įvairių šalių argumentais, išsamiau išdėstytais 4–6 skirsniuose dėl žalos ir Sąjungos interesų.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Atrinkti du Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 80 % peržiūrimojo produkto Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienintelė pareiškėjo gauta pastaba buvo palanki atrankai. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Atrinktos šios dvi bendrovės:

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją ir pakvietė juos dalyvauti tyrime.

(15)

Nesusiję Sąjungos importuotojai nebendradarbiavo.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime.

(17)

Per nustatytą laikotarpį apie save nepranešė nė viena KLR bendrovė. Viena KLR bendrovė atsiuntė pavėluotą raštą, tačiau galiausiai nebendradarbiavo.

(18)

Todėl 2019 m. gegužės 24 d. Komisija KLR valdžios institucijoms pateikė verbalinę notą ir nurodė, kad nagrinėdama dempingo tęsimąsi arba pasikartojimą ji gali pasinaudoti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. KLR valdžios institucijos į verbalinę notą neatsakė.

(19)

Komisija išsiuntė klausimynus KLR Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) ir dviem atrinktiems Sąjungos gamintojams. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Klausimyno atsakymus pateikė abu atrinkti Sąjungos gamintojai.

(20)

Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui, Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose.

(21)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(22)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji tinkama tipiška šalimi preliminariai pasirinko Turkiją, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė, kad ji nagrinės kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(23)

2019 m. birželio 14 d. pranešimu (toliau – birželio 14 d. pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie svarbius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su soliarinio stiklo gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija patvirtino savo ketinimą tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją. Komisija jokių pastabų dėl birželio 14 d. pranešimo negavo.

(24)

2020 m. vasario 17 d. pranešimu (toliau – vasario 17 d. pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie svarbius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti remdamasi Turkijos kaip tipiškos šalies duomenimis. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Sisecam“ / „Trakya“. Pastabų negauta.

(25)

2020 m. gegužės 26 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. Pareiškėjas, „ES ProSun“ ir Sąjungos fotovoltinių modulių gamybos pramonės asociacija, Europos soliarinio stiklo gamybos taryba (ESMC) pateikė pastabų.

(26)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. 2020 m. birželio 9 d. įvyko Komisijos tarnybų ir „ES ProSun“ klausymas.

(27)

Peržiūrimasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliarinis stiklas, kurį sudaro grūdintas silikatinis lakštinis stiklas, kurio sudėtyje esančios geležies kiekis mažesnis kaip 300 ppm, laidumas saulės energijai didesnis nei 88 % (matuojant pagal AM1,5 300–2 500 nm), atsparumas karščiui yra iki 250 °C temperatūros (matuojant pagal EN 12150), atsparumas terminiam šokui yra Δ 150 K (matuojant pagal EN 12150), o mechaninis atsparumas ne mažesnis kaip 90 N/mm2 (matuojant pagal EN 1288-3), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7007 19 80 (TARIC kodai 7007198012, 7007198018, 7007198080 ir 7007198085) (toliau – peržiūrimasis produktas, paprastai vadinamas soliariniu stiklu).

(28)

Soliarinis stiklas gali būti su raštais arba be jų, su skaidriu arba difuziniu paviršiumi arba su įvairaus apdirbimo kraštais. Abiejose stiklo pusėse gali būti skirtingi raštai arba jis gali turėti raštą tik iš vienos pusės. Soliarinis stiklas gali būti su išgręžtomis ertmėmis, ant jo taip pat galima klijuoti antspaudus, pavyzdžiui, naudojant keraminius dažus. Stiklo paviršius gali būti apdorojamas naudojant skirtingas technologijas. Dažniausiai naudojama antirefleksinė danga, naudojama prieš grūdinimą arba po jo. Naudojant kitas technologijas soliarinis stiklas gali būti dengtas plonais funkciniais sluoksniais, užtikrinančiais didesnio laidumo saulės energijai, savaiminio išsivalymo, neišsipurvinimo ir kietumo savybes.

(29)

Soliarinis stiklas yra vienas iš komponentų gaminant fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir plonasluoksnius fotovoltinius modulius elektros energijai gaminti (toliau – fotovoltiniai moduliai), taip pat plokščius fototerminės energijos kolektorius, naudojamus, pavyzdžiui, karštam vandeniui ruošti (toliau – fototerminiai moduliai). Jis taip pat naudojamas šiltnamiams statyti (vadinamas sodininkystei skirtu stiklu arba šiltnamiams skirtu stiklu).

(30)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo soliarinio stiklo, KLR gaminamo ir KLR vidaus rinkoje parduodamo soliarinio stiklo ir į Sąjungą iš KLR importuojamo soliarinio stiklo pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(32)

Tyrime nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Jie nepateikė jokios informacijos apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Nė vienas eksportuojantis gamintojas taip pat nepateikė klausimyno atsakymų.

(33)

Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir pastabų dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos gynimo tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (7).

(34)

2019 m. gegužės 24 d. ir birželio 25 d. Komisija Kinijos Vyriausybei pranešė, kad dėl KLR eksportuotojų / gamintojų nebendradarbiavimo ketina savo išvadas pagrįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija taip pat pabrėžė, kad turimais faktais pagrįsta išvada gali būti mažiau palanki suinteresuotajai šaliai ir paragino ją teikti pastabas. Kinijos Vyriausybė pastabų nepateikė.

(35)

Todėl remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais. Visų pirma, Komisija rėmėsi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir statistiniais duomenimis, pagrįstais duomenimis, kuriuos Komisijai pateikė valstybės narės pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė) ir Eurostatas. Be to, Komisija naudojosi kitais viešai paskelbtos informacijos šaltiniais, kaip antai Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) (8) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (9) (toliau – „Orbis“) duomenų bazėmis.

(36)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(37)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(38)

Kaip išsamiau paaiškinta 3.2.2 skirsnyje, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(39)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(40)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(41)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(42)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė Kinijos ataskaitą (žr. 33 konstatuojamąją dalį, 7 išnašą), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etape. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje, į kurią įtraukta ataskaita, tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Pastabų negauta.

(43)

Papildant ataskaitą, prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas pateikė papildomų įrodymų dėl didelių iškraipymų soliarinio stiklo sektoriuje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Šie įrodymai yra susiję su įvairiais iškraipymais ir yra pateikti 3.2.2.2–3.2.2.8 skirsniuose.

(44)

Kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(45)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(46)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos varomoji jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (10). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (11).

(47)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“. (12) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(48)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (13). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(49)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) šakoms remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.5 skirsnį) (14).

(50)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį) (15). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (16).

(51)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (17). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (18).

(52)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19).

(53)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(54)

Kadangi Kinija nebendradarbiavo, Komisija turėjo nedaug informacijos apie soliarinio stiklo sektoriuje veikiančių KLR bendrovių nuosavybės struktūrą.

(55)

Kalbant apie valstybės nuosavybę, nors du didžiausi Kinijos soliarinio stiklo gamintojai – „Xinyi Solar Holdings“ ir „Flat Glass Group“ – yra privatūs subjektai, keli kiti pagrindiniai gamintojai yra valstybės įmonės, įskaitant „Dongguan CSG“ („CSG Holding“), „Luoyang Glass“ ir CNBM.

(56)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse, taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (20). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (21). Elementai, liudijantys tai, kad Vyriausybė kontroliuoja įmones soliarinio stiklo sektoriuje, išsamiau apibūdinami 3.2.2.4 skirsnyje.

(57)

Kalbant apie valstybės taikomą strateginę priežiūrą ir gaires soliarinio stiklo sektoriuje, ši situacija išanalizuota 3.2.2.4 ir 3.2.2.5 skirsniuose. Kadangi soliarinio stiklo sektoriuje stebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net privatūs soliarinio stiklo gamintojai negali veikti laisvosios rinkos sąlygomis.

(58)

Kadangi soliarinio stiklo pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms soliarinio stiklo įmonėms taip pat taikoma strateginė priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.2.2.5 skirsnyje.

(59)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (22), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (23)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (24). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (25). Šios taisyklės bendrai taikomos visai Kinijos ekonomikai, visiems jos sektoriams, įskaitant soliarinio stiklo sektorių. Taigi, nustatyta, kad šios taisyklės taip pat taikomos soliarinio stiklo gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(60)

Valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis (26).

(61)

Valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis (27). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei soliarinio stiklo ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(62)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (28).

(63)

KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros 13-ajame penkmečio plane (toliau – 13-asis penkmečio planas), aprėpiančiame 2016–2020 m. laikotarpį (taigi ir PTL), pabrėžiama strateginė Kinijos Vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės šakų, kaip antai saulės energijos pramonės, veiklą. 13-asis penkmečio planas pakeitė 12-ąjį penkmečio planą, pagal kurį soliarinio stiklo pramonė buvo pripažinta pagrindine gamybos plėtros sritimi.

(64)

13-ojo penkmečio plano 30 skyriuje išdėstytas KLR Vyriausybės įsipareigojimas „[kurti] modernią energetikos sistemą“. Visų pirma to skyriaus 1 skirsnyje pateikta aiškių įrodymų, kad Kinijos Vyriausybė soliarinio stiklo pramonę vis dar laiko skatinamąja pramone. Iš tiesų, 1 skirsnyje teigiama, kad „[Kinijos Vyriausybė] toliau skatins <...> fotovoltinės energijos plėtrą“ ir kad „[Kinijos Vyriausybė] pagerins <...> saulės <...> energijos gamybai palankią politiką“. Be to, įgyvendinant energetikos plėtros projektus bus optimizuota „<...> fotovoltinės energijos plėtra šiauriniuose, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų regionuose bei pakrančių zonose“. Iš šių ištraukų matyti, kad Kinijos Vyriausybė toliau remia soliarinio stiklo pramonę, kuri yra labai svarbi saulės energijos pramonės plėtrai.

(65)

13-ajame statybinių medžiagų plane taip pat minimas įvairių rūšių stiklas, įskaitant didelio grynumo kvarcinį stiklą ir jo gaminius, didelio našumo daugiafunkcinį dengtą stiklą, elektrotechninio ir termochrominio stiklo paruošimo technologiją, stiklo gaminių, kuriuose integruotos fotovoltinė ir fototerminė struktūra ir funkcijos, paruošimo technologiją.

(66)

2018 m. Kinijos Vyriausybė paskelbė naujas fotovoltinių įrenginių reguliavimo priemones – 2018 m. pranešimą dėl fotovoltinės elektros energijos gamybos (toliau – politikos dokumentas Nr. 531, paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d.) ir toliau teikė subsidijas (tačiau jos buvo sumažintos). Pagal šį politikos dokumentą Kinijos Vyriausybė gerokai sumažino naujų saulės energijos pajėgumų, atitinkančių valstybės subsidijų skyrimo reikalavimus, metinę kvotą.

(67)

Žaliasis vystymasis taip pat skatinamas strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ (toliau – MIC2025). Stiklo pramonė remiama pagal MIC2025 ir visų pirma yra įtraukta į 2016 m. žinyno „Keturi esminiai pramonės plėtros elementai“ (MIC2025) 9 skyriaus „Naujos medžiagos“ II poskirsnį „Svarbiausios pagrindinės medžiagos“: 24 punkte išvardytos stiklo pagrindu pagamintos medžiagos, o 29 punkte – didelio grynumo kvarcinis stiklas ir jo gaminiai.

(68)

Todėl soliarinis stiklas laikomas skatinamosios pramonės dalimi.

(69)

Be to, Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų skelbimo ir įgyvendinimo (kartu su pridedamomis Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinosiomis nuostatomis vadinamas Sprendimu Nr. 40) teigiama, kad Kinijos Vyriausybė aktyviai rems naujų energijos pramonės šakų plėtrą ir skatins saulės energijos pramonės plėtrą (29); nurodoma visoms finansų įstaigoms teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“ (30).

(70)

Be to, Valstybės tarybos sprendimu Nr. 9 dėl pramoninės struktūros koregavimų žinyno skelbimo ir įgyvendinimo (toliau – Sprendimas Nr. 9) Kinijos Vyriausybė ir viešosios agentūros aktyviai skatinamos „orientuoti atitinkamų pramonės šakų plėtrą, optimizuoti pramonės struktūros modernizavimą“. Sprendimo Nr. 9 12 punkto 2 dalyje konkrečiai minimas „saulės energijos pramonei skirto ypač skaidraus flotacinio stiklo“ gamybos skatinimas. Šis iki 2020 m. galiojęs sprendimas 2019 m. buvo pakeistas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimu Nr. 29 dėl pramoninės struktūros koregavimo žinyno skelbimo ir įgyvendinimo (2019 m. leidimas), kuriame taip pat nurodyta tai, kas minėta 12 punkto 2 dalyje.

(71)

Galiausiai, Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.), kurios apima PTL laikotarpį, žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas teikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti“. Kadangi bent kai kurie soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai atitinka aukštųjų ir naujų technologijų įmonės (toliau – ANTĮ) kriterijus, pagal šias nacionalines gaires tik sustiprinamas soliarinio stiklo pramonei suteiktas skatinamosios pramonės statusas.

(72)

Panašu, kad Kinijos Vyriausybė vadovauja visos saulės energijos pramonės, taigi ir soliarinio stiklo pramonės, plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir nurodymus. Šiomis politikos priemonėmis ir nurodymais Kinijos Vyriausybė vadovauja beveik visiems soliarinio stiklo sektoriaus plėtros ir veikimo aspektams ir juos kontroliuoja.

(73)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamąsias pramonės šakas, įskaitant soliarinio stiklo gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(74)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (31).

(75)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (32). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (33). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (34).

(76)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, soliarinio stiklo gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemėnaudos teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir soliarinio stiklo sektoriui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad soliarinio stiklo sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(77)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (35). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (36). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (37). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(78)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad soliarinio stiklo sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi soliarinio stiklo sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(79)

Kinijos bendrovių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(80)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (38), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (39), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (40). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (41).

(81)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus (42), matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(82)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus.

(83)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (43). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(84)

Antra, skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(85)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(86)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(87)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(88)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad soliarinio stiklo sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(89)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti pirmiau 3.2.2.2–3.2.2.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.6–3.2.2.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(90)

Soliariniam stiklui gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kadangi Kinija nebendradarbiavo, buvo turima nedaug informacijos apie Kinijos gamintojų įsigytus gamybos išteklius. Jei Kinijoje soliarinio stiklo gamintojai perka gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(91)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(92)

3.2.2.2–3.2.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir soliarinio stiklo sektorių, parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(93)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(95)

Birželio 14 d. pranešimu ir vasario 17 d. pranešimu, nurodytais 1.3.5 skirsnyje, Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji ketina pasirinkti Turkiją kaip tinkamą tipišką šalį. Pastabų iš suinteresuotųjų šalių negauta.

(96)

Turkija priskiriama šalims, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, t. y. Pasaulio bankas ją priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. Vienintelė kita šalis, kuri taip pat laikoma didesnes nei vidutines pajamas gaunančia šalimi ir kurioje gaminamas peržiūrimasis produktas, yra Malaizija; joje yra du peržiūrimojo produkto gamintojai. Tačiau, priešingai nei Turkija, nė viena Malaizijos bendrovė neturėjo viešai prieinamų finansinių duomenų.

(97)

Iš Komisijos turimų faktų matyti, kad Turkijoje yra vienas peržiūrimojo produkto gamintojas – „Sisecam“ / „Trakya“. Be to, Komisija galėjo gauti viešai prieinamas finansines ataskaitas iš šios bendrovės per „Orbis“ duomenų bazę.

(98)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie Turkijos gamybos veiksnius ir pažymėjo:

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti PBA išlaidas ir pelną. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius. Kaip minėta, Komisija nustatė, kad Turkijos eksportuojantis gamintojas „Sisecam“ / „Trakya“ turėjo viešai prieinamas finansines ataskaitas, kurias buvo galima naudoti kaip pakaitinį rodiklį nustatant neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(100)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir turimus byloje surinktus duomenis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atitinkamoms gamybos ir pardavimo sąnaudoms tinkamoje tipiškoje šalyje nustatyti naudojo Turkijos ir Turkijos bendrovės „Sisecam“ / „Trakya“ duomenis.

(101)

Kaip minėta birželio 14 d. ir vasario 17 d. pranešimuose, Komisija išnagrinėjo visus turimus duomenis apie gamybos veiksnius ir nusprendė normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą naudoti šiuos šaltinius ir vertes:

1 lentelė

Soliarinio stiklo gamybos veiksniai

(102)

Gaminant soliarinį stiklą paprastai reikia įvairių mažai geležies turinčių žaliavų. Šis procesas pradedamas, kai šios žaliavos kartu su stiklo laužu lydomos ugniai atspariame rezervuare esant maždaug 1 500 °C temperatūrai. Tada tarp dviejų vandeniu aušinamų plieno ir (arba) lydinio volelių formuojamas (valcuojamas) skystas stiklas. Šie voleliai gali turėti neigiamą raštą, kuris įspaudžiamas į skystąjį stiklą. Kitu atveju jis formuojamas skysto alavo vonioje (flotacijos metodas). Formuojama ištisinė neriboto ilgio stiklo juosta. Ši juosta nuolat arba netolydžiai pjaustoma (prijungties arba atjungties režimu) reikiamais dydžiais. Supjausčius nerafinuotą stiklą, stiklo kraštas nušlifuojamas, stiklas plaunamas ir vėliau tempiamas. Prieš grūdinimą arba po jo, naudojant įvairius metodus, ant stiklo galima užtepti funkcinį sluoksnį. Šis sluoksnis gali padidinti laidumą saulės energijai arba abrazyvinį atsparumą, taip pat sumažinti nešvarumų susidarymą. Gatavas produktas gali būti padengtas antirefleksine danga arba ne. Soliarinio stiklo sąnaudų struktūrai didelę įtaką daro žaliavų, ypač smėlio, ir energijos sąnaudos.

(103)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Taip pat importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Reglamento (ES) 2015/755 (52) 1 priede, duomenys nebuvo įtraukti. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi. Atėmus importą iš KLR, importas iš kitų trečiųjų šalių išliko iš esmės tipiškas – nuo 70 % iki 100 % viso į Turkiją importuoto kiekio, išskyrus vieną žaliavą (53), kuri vis dar yra tipiška – 21 %.

(104)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal Komisijos metodiką prie tų importo kainų paprastai reikėtų pridėti gamybos veiksnių ir į Turkiją importuojamų medžiagų importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas. Atsižvelgdama į 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą išvadą ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, o ne jo tikslų mastą, pobūdį, Komisija nusprendė, kad importo muitų ir vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia, nes dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(105)

„TurkStat“ skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus statistinius duomenis (2016 m.) apie vidutines darbo sąnaudas statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, paprastai vadinamo NACE, 23 sektoriuje, kuris apima darbo sąnaudas stiklo gamybos sektoriuje (54).

(106)

Turkijoje bendrovėms (pramoniniams naudotojams) taikomą elektros energijos kainą skelbia „TurkStat“ savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo 2019 m. kovo 26 d. paskelbtas (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojusias) pramonines elektros energijos kainas, taikomas atitinkamame suvartojimo intervale, išreikštas kurušais (55) už vieną kilovatvalandę (56).

(107)

Turkijoje bendrovėms taikomą gamtinių dujų kainą skelbia „TurkStat“ savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo 2019 m. kovo 26 d. paskelbtas atitinkamas kainas pramonės naudotojams (galiojusias peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) (57).

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(109)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi „Sisecam“ / „Trakya“ duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai tam tikros modelio gamybos išlaidų vertei.

(110)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą gamybos pridėtinių išlaidų, PBA išlaidų, pelno ir nusidėvėjimo sumą, Komisija vadovavosi iš „Orbis“ gautais „Sisecam“ / „Trakya“ 2018 m. finansiniais duomenimis.

(111)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(112)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant soliarinį stiklą. Šie pareiškėjo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje.

(113)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija taikė gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas, pelną ir nusidėvėjimą, kaip nurodyta 108–110 konstatuojamosiose dalyse. Jie buvo nustatyti remiantis „Sisecam“ / „Trakya“ finansinėmis ataskaitomis (žr. 3.2.3 skirsnį). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(114)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Eksporto kainoms nustatyti Komisija naudojo importo iš Kinijos duomenis, pateiktus 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazėje.

(115)

Kadangi šios kainos nurodytos remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), jos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, išskaičiuojant atitinkamą su vežimu iš KLR iki Sąjungos sienos ir draudimu susijusių išlaidų sumą. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo tą pačią procentinę koregavimo dalį kaip ir pradiniame antidempingo tyrime (11,7 %).

(116)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę EXW sąlygomis su eksporto į Sąjungą kaina EXW sąlygomis.

(117)

Nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 33 %.

(118)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad Komisijos naudoti skaičiai apskaičiuojant dempingo skirtumą neatitiko soliarinio stiklo gamintojų patirties, susijusios su realia kaina / sąnaudomis, ir negalėjo būti suderinami su tuo, kad Sąjungos pramonės kainos buvo mažesnės nei apskaičiuota normalioji vertė ir kartais taip pat mažesnė nei importo kainos.

(119)

Komisija priminė, kad dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant apskaičiuotą normaliąją vertę, grindžiamą tipiškos trečiosios šalies pateiktais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, su vidutinėmis statistinėmis Kinijos eksporto į Sąjungą kainomis, pakoreguotomis iki kainos EXW sąlygomis. Todėl Sąjungos pramonės kainos neturi poveikio skaičiuojant dempingo skirtumą.

(120)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad per PTL dempingas tęsėsi.

(121)

Tai, kad per PTL dempingas tęsėsi, rodo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nustotų galioti. Be to, Komisija taip pat nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, eksporto dempingo kaina apimtis padidėtų. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo šiuos aspektus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą. Kadangi KLR eksportuotojai/gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vertinimą atliko remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(122)

Kadangi Kinijos eksportuotojai / gamintojai nebendradarbiavo, nė vienas iš jų nepateikė jokios informacijos apie gamybos pajėgumus Kinijoje. Pareiškėjas tvirtino, kad Kinijos soliarinio stiklo pramonės gamybos pajėgumai viršija 750 mln. m2 per metus (58). Prašyme atlikti peržiūrą pateikta įrodymų, kad tai sudaro 78 % pasaulio soliarinio stiklo gamybos pajėgumų (59). Be to, pareiškėjas teigė, kad soliarinio stiklo paklausa Kinijos vidaus rinkoje 2016 m. buvo tik 600 mln. m2, o antroje PTL pusėje dėl politikos dokumento Nr. 531 įgyvendinimo dar labiau sumažėjo (60). Šis poveikis buvo patvirtintas, pavyzdžiui, Kinijos eksportuojančio gamintojo metinėje ataskaitoje (61). Palyginimui: per PTL Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai buvo [33–38] mln. m2 (151 konstatuojamoji dalis), o paklausa Sąjungoje buvo [13–18] mln. m2 (135–136 konstatuojamosios dalys). Taigi Kinijos gamybos pajėgumai gerokai viršija Sąjungos paklausą (maždaug trisdešimt septynis kartus) ir dėl politikos dokumento Nr. 531 dėmesys Sąjungos rinkai gali padidėti.

(123)

Be to, remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze Komisija nustatė, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas per PTL į Sąjungą eksportavo labai didelę dalį peržiūrimojo produkto. To eksportuojančio gamintojo interneto svetainėje nurodyti [15–25] tūkstančių m2 per dieną arba [5,5–9] mln. m2 per metus gamybos pajėgumai. Per PTL Sąjungos rinkai panaudota tik [10–20] % tų gamybos pajėgumų. Labai tikėtina, kad drauge įgyvendinant politikos dokumentą Nr. 531 ir nustojus taikyti galiojančias priemones tie gamybos pajėgumai bus daugiau naudojami Sąjungos rinkai.

(124)

Apibendrinant galima teigti, kad dėl didelių gamybos pajėgumų, Kinijos paklausos pokyčių, palyginti nedidelės Sąjungos paklausos ir remiantis bendrovės turimais duomenimis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, eksporto iš KLR dempingo kaina apimtis veikiausiai padidėtų.

(125)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisijai teko vadovautis turimais faktais, kad nustatytų eksporto iš Kinijos į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas. Nesant jokios kitos patikimos informacijos Komisija naudojo eksporto duomenis iš GTA. Šie duomenys buvo turimi tik šešių skaitmenų tarifinio kodo lygmeniu, taigi į juos be peržiūrimojo produkto buvo įtraukti keli kiti stiklo gaminiai. Komisija padarė išvadą, kad šie duomenys nėra pakankamai tikslūs, kad jais būtų galima remtis atliekant tyrimą.

(126)

Pareiškėjas teigė, kad Sąjungos pramonė yra vienintelė didelė soliarinio stiklo rinka už KLR ribų, o KLR rinka jau buvo užpildyta dėl politikos dokumento Nr. 531 (62). Nepaisant galiojančių priemonių, Kinijos rinkos dalis per PTL vis dar buvo 9 %, todėl Sąjungos rinka išlieka patraukli eksporto rinka Kinijos soliarinio stiklo gamintojams. Kaip nurodyta 6.2.3 skirsnyje, Sąjungos rinka taip pat turėtų augti. Dėl pirmiau minėtos su GTA susijusios problemos nebuvo galima tiksliai palyginti kainų su Kinijos eksporto į kitas šalis duomenimis.

(127)

Komisija taip pat pažymėjo, kad kitos šalys, t. y. Indija ir Turkija, taiko prekybos apsaugos priemones peržiūrimajam produktui, todėl labiau tikėtina, kad eksporto iš KLR srautas gali būti nukreiptas į Sąjungą.

(128)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjunga yra Kinijos eksportui patraukli rinka.

(129)

Atsižvelgdama į reikšmingus KLR gamybos pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui importo dempingo kaina apimtis padidėtų.

(130)

Atsižvelgdama į išvadas dėl dempingo tęsimosi per PTL ir tikėtinos importo raidos, jei priemonės nustotų galioti, Komisija, remdamasi turimais faktais, padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas tęstųsi.

(131)

Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino 11 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(132)

Per PTL nustatyta bendra Sąjungos gamyba – apie 12 mln. m2. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija, kaip antai prašymu atlikti peržiūrą ir atrinktų bendrovių klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai, kurie pagamino daugiau kaip 80 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(133)

Siekiant užtikrinti neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, su dviem atrinktais Sąjungos gamintojais susiję duomenys pateikiami indeksuota forma arba intervalais.

(134)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie importo iš KLR ir trečiųjų šalių pridėjusi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį, remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta. Importo apimtis buvo sutikrinta su Eurostato duomenimis.

(135)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(136)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 35 %. Labiausiai (19 procentinių punktų) sumažėjo nuo 2017 m. iki PTL. Sumažėjimą lėmė mažesnė Sąjungos fotovoltinių modulių gamintojų paklausa.

(137)

Sąjungos rinkoje soliarinis stiklas vis dažniau naudojamas šiltnamių statybos rinkoje. Tačiau paklausa (ir susijęs suvartojimas) išliko pagrįsta projektais ir buvo nedidelė, palyginti su dabartiniu soliarinio stiklo suvartojimu fotovoltinių produktų arba soliarinių terminių modulių rinkose.

(138)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, kuriuos sutikrino su Eurostato duomenimis. Rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 2 lentelėje. Importo iš KLR į Sąjungą ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(139)

Importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 76 % – nuo daugiau kaip 5 mln. m2 2015 m. iki 1,2 mln. m2 per PTL. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR rinkos dalis sumažėjo nuo 24 % iki 9 % (sumažėjo 64 %). Didžiausias rinkos dalies sumažėjimas (74 %) įvyko 2015–2016 m. po to, kai 2015 m. rugpjūčio mėn. (63) buvo nustatytos antiabsorbcijos priemonės ir antidempingo muito norma visos šalies mastu padidėjo nuo 25 % iki 67,1 %. Tačiau nuo 2016 m. iki PTL importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais ir per PTL pasiekė 9 %.

(140)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vidutinę importo iš KLR kainą nustatė remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. remdamasi duomenimis, pateiktais 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Duomenys buvo sutikrinti su Eurostato duomenimis. Per PTL vidutinė importo kaina buvo 6,34 EUR/m2.

4 lentelė

Vidutinės importo iš KLR kainos

(141)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina padidėjo 26 %. Tuo pačiu laikotarpiu kaina Sąjungos rinkoje padidėjo 19 % (žr. 9 lentelę).

(142)

Komisija nustatė, kad dėl importo kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Priverstinį kainų mažinimą per PTL ji nustatė palyginusi vidutinę svertinę atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje gamintojo kainomis EXW sąlygomis kainą ir atitinkamą vidutinę svertinę importo iš KLR kainą, nustatytą remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), pakoreguota atsižvelgiant į muitą ir išlaidas po importo.

(143)

Palyginimo rezultatai pateikti kaip hipotetinės apyvartos PTL procentinė dalis. Ji apskaičiuojama vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą padauginus iš į Sąjungą eksportuoto kiekio. Palyginus kainas nustatyta, kad importo iš KLR Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo beveik 10 %.

(144)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(145)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 194 %. Šio importo rinkos dalis per PTL sudarė 12 %, palyginti su nuo 3 % 2015 m. Pagrindinė į Sąjungą eksportuojanti šalis, kuriai netaikomos priemonės, yra Malaizija, kuri į rinką pateko tik 2017 m., bet per PTL jau užėmė 7 % rinkos dalį. Eksportas iš Indijos taip pat gerokai padidėjo ir per PTL pasiekė 3 % rinkos dalį. Turkijos rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 4 % 2016 m. iki 2 % per PTL. Galiausiai vidutinė viso importo iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 20 % ir per PTL pasiekė 7,31 EUR/m2.

(146)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2016 m., vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už vidutinę importo iš Kinijos kainą. Per PTL vidutinė Kinijos gamintojų importo kaina (6,34 EUR/m2) buvo maždaug 13 % mažesnė už vidutinę importo iš kitų trečiųjų šalių kainą (7,31 EUR/m2).

(147)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(148)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą ir patikrintuose klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys, susiję su visais Sąjungos gamintojais, yra: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(149)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys, susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais, yra: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, vidutinės darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(150)

Komisija gamybos apimtį ir pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti.

(151)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(152)

Gamybos apimtis, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas 2015–2016 m. padidėjo dėl to, kad po pakartotinio absorbcijos tyrimo buvo nustatyti didesni antidempingo muitai (64), o po tos datos Sąjungos suvartojimas sumažėjo, kaip aprašyta 135 konstatuojamojoje dalyje.

(153)

2016 m. visa Sąjungos gamyba padidėjo 3 %, o po to dvejus metus iš eilės mažėjo, todėl nuo 2015 m. iki PTL pabaigos ji sumažėjo 26 %. Panaši tendencija nustatyta ir kalbant apie Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą. Svarbi šio sumažėjimo priežastis – vieno didelio Sąjungos gamintojo („Ducatt“, kuris 2015 m. pagamino apie 20 % Sąjungos produkcijos ir kuriam teko apie 15 % pajėgumų) bankrotas 2017 m.

(154)

Komisija pardavimo apimtį nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti. Sąjungos pramonės pardavimo ir rinkos dalies Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje

(155)

2015–2016 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 8 %. 2017 m. ji sumažėjo 11 %, palyginti su ankstesniais metais, ir sumažėjo 3 %, palyginti su 2015 m. lygiu. Per PTL Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo dar labiau ir per PTL sumažėjo 29 %, palyginti su 2015 m. lygiu. Rinkos dalies raida yra panaši, tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo nuo 73 % 2015 m. iki 79 % per PTL dėl to, kad tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 35 % (žr. 2 lentelę).

(156)

2015 m. – PTL soliarinio stiklo suvartojimas sumažėjo 35 %. Suvartojimo sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės gamybai ir pardavimo apimčiai. Tačiau gamybos apimtis sumažėjo tik 26 %, o pardavimo apimtis – 29 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis, priešingai, padidėjo 8 %.

(157)

Komisija su užimtumu ir našumu susijusius duomenis nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti. Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(158)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 26 %. Šis sumažėjimas atitinka 29 % gamybos sumažėjimą per tą patį laikotarpį (žr. 6 lentelę).

(159)

Kaip paaiškinta 4.4 skirsnyje, importo iš Kinijos rinkos dalis nuo 2016 m. padidėjo ir per PTL pasiekė 9 %. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį tęsėsi didelis dempingas, kaip paaiškinta 3 skirsnyje, ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos ir toliau lėmė didelį priverstinį Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažinimą.

(160)

Iš žalos rodiklių analizės matyti, kad didesnė muito norma, nustatyta 2015 m. atlikus pakartotinį antiabsorbcijos tyrimą, turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri atsigavo nuo buvusio dempingo. Tačiau importas dempingo kaina toliau darė spaudimą Sąjungos pramonei. Dėl bendro poveikio, kurį darė didėjanti importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimtis ir faktiniai dempingo skirtumai, Sąjungos pramonei nepavyko visiškai atsigauti nuo buvusio dempingo.

(161)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto pardavimo kainos už kvadratinį metrą padidėjo 19 %. Kita vertus, gamybos sąnaudos išliko daugiau ar mažiau stabilios.

(163)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Darbo sąnaudos

(164)

Nuo 2015 m. iki PTL atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 18 %.

(165)

Sąjungos pramonės laikotarpio atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(166)

Atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 % absoliučiaisiais skaičiais ir 29 % santykiniais skaičiais. Tačiau, atsižvelgiant į kiekvieno pirkėjo perkamo peržiūrimojo produkto dydžio, modelių, dangos ir kt. skirtumus, atrinkti Sąjungos gamintojai gamino tik pagal užsakymą. Todėl į šių bendrovių atsargas buvo įtraukti produktai, kurių gamyba buvo paskirstyta atitinkamais metais, tačiau kurie buvo skirti konkrečiam pirkėjui, kuriam jie bus parduoti vėliau.

(167)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(168)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo nuo [– 10 % – 0 %] iki [5 % – 15 %], o pinigų srautas padidėjo 365 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nominaliosios investicijos sumažėjo 75 %. Investicijų grąža, išreikšta ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srauto, kuris reiškia pramonės gebėjimą finansuoti savo veiklą, raida buvo teigiama. Padidėjus pelningumui ir pinigų srautui nuo 2015 m. iki PTL labai padidėjo Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą.

(170)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams įtakos turėjo soliarinio stiklo suvartojimo Sąjungoje nuo 2015 m. iki PTL sumažėjimas 35 %.

(171)

Nepaisant sumažėjusio suvartojimo, 2015–2017 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis išliko palyginti stabili. Nuo 2017 m. iki PTL gamybos apimtis sumažėjo dar labiau (25 %). Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo nuo 73 % 2015 m. iki 79 % per PTL.

(172)

Nepaisant to, kad, 2015 m. rugpjūčio mėn. nustačius antiabsorbcijos priemones, importo iš Kinijos rinkos dalis iš pradžių sumažėjo, importo iš Kinijos rinkos dalis per PTL išliko palyginti didelė (9 %).

(173)

Makroekonominiai rodikliai rodo Sąjungos pramonės pažeidžiamumą. Jie pagerėjo po to, kai 2015 m. buvo nustatytos antiabsorbcijos priemonės, tačiau vėliau pablogėjo dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo. Kaip paaiškinta 4.6 skirsnyje, ši tendencija matoma kalbant apie Sąjungos gamybą ir (arba) gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį ir našumą. Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo.

(174)

Kita vertus, iš mikroekonominių rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos nesikeitė, o kainos Sąjungos rinkoje padidėjo. Šią teigiamą padėtį atspindėjo pelningumas, kuris padidėjo nuo [– 10 %–0 %] 2015 m. iki [5 %–15 %] per PTL.

(175)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo materialinės žalos, kurią jai padarė importas dempingo kaina iš KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į sumažėjusį Sąjungos suvartojimą ir palyginti didelę importo dempingo kaina iš Kinijos rinkos dalį, Sąjungos pramonės padėtis išliko nestabili.

(176)

Kadangi Sąjungos pramonė nebepatyrė materialinės žalos, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nustotų galioti.

(177)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nagrinėti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, Eurostatu, 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis duomenų bazėmis ir pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įrodymais.

(179)

Komisija toliau nagrinėjo tikėtino importo dempingo kaina pasikartojimo poveikį Sąjungos pramonei. Analizuojant taip pat atsižvelgta į galimą būsimą soliarinio stiklo suvartojimo Sąjungoje padidėjimą ir Sąjungos pramonės pelningą padėtį nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(180)

Kinija yra didžiausia soliarinio stiklo gamintoja pasaulyje. Nuo 2015 m. jos gamybos pajėgumai labai išaugo – nuo 460 mln. m2 2015 m. iki beveik 770 mln. m2 per PTL. Tokie pajėgumai gerokai viršijo vidaus suvartojimą, kurį nuo 2018 m. neigiamai paveikė 66 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Kinijos Vyriausybės politikos dokumentas Nr. 531.

(181)

Be to, iš įrodymų matyti, kad didinami kai kurių Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumai (65).

(182)

Sąjungos rinka yra palyginti didelė ir tikėtina, kad ji ateityje augs (66). Nepaisant pradinio sumažėjimo 2015–2016 m., nuo 2016 m. Kinijos eksportuojančių gamintojų importas augo ir per PTL pasiekė 9 %. Tai rodo, kad nepaisant galiojančių priemonių Sąjungos rinka išliko patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(183)

Be to, per PTL Sąjungos kainos buvo santykinai didesnės, palyginti su dabartinio importo iš Kinijos kainomis (žr. 4 ir 9 lenteles). Dėl importo iš Kinijos kainų per PTL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Dėl to Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu. Todėl labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos eksportas labai pakenktų Sąjungos suvartojimui vien dėl mažų kainų.

(184)

Be to, kitose svarbiose rinkose – Indijoje ir Turkijoje – importuojamam peržiūrimajam produktui yra taikomos prekybos apsaugos priemonės, dėl kurių Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra sunkiau eksportuoti į šias šalis, o Sąjungos rinkos, į kurią toks eksportas galėtų būti nukreiptas, jei nustotų galioti į Sąjungą importuojamam soliariniam stiklui taikomos priemonės, patrauklumas dar labiau padidėja.

(185)

Atsižvelgiant į didelius nepanaudotus Kinijos pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir palyginti dideles Sąjungos kainas, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms didelė Kinijos soliarinio stiklo dalis dempingo kaina į Sąjungą būtų eksportuojama tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(186)

Komisija nagrinėjo, kokį poveikį žalos rodikliai galėtų turėti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(187)

Sąjungos gamintojų teigimu, galimas importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimas turėtų didelį neigiamą poveikį jų finansinei padėčiai. Jų nuomone, naudotojai veikiausiai pradėtų pirkti mažomis kainomis tiekiamą soliarinį stiklą iš Kinijos, užuot laikę Sąjungos pramonę pagrindiniu tiekėju. Jie manė, kad soliarinio stiklo pardavimas pirkėjams atitinkamai sumažėtų 30–75 % priklausomai nuo bendrovės ir pirkėjo. Remdamiesi turimais Kinijos mažų kainų pasiūlymais, jie manė, kad būtų daromas spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, kurios, priklausomai nuo pirkėjo ir produkto, sumažėtų 0,9–2,6 EUR/m2. Be to, Sąjungos gamintojai laikėsi nuomonės, kad sodininkystei skirtam stiklui būtų daromas mažesnis poveikis, nes soliarinis stiklas, naudojamas šiltnamiams statyti, supjaustomas į tam tikras formas, užsakymai grindžiami projektais, o pristatymas laiku atlieka svarbų vaidmenį.

(188)

Remdamasi pirmiau pateiktomis prielaidomis, Sąjungos pramonė numatė įvairius tikėtino priemonių poveikio jų finansinei padėčiai scenarijus ir modeliavo pardavimo ir (arba) kainų sumažėjimo poveikį jos sąnaudų struktūrai. Viename iš scenarijų atsižvelgta į prognozuojamą rinkos augimą. Pagal visus skirtingus scenarijus atlikus modeliavimą nustatyta, kad nustojus galioti priemonėms Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių.

(189)

Komisija įvertino minėtus scenarijus, kad nustatytų, ar jie yra realistiški. 2009–2012 m. (t. y. prieš nustatant priemones) soliarinio stiklo importas į Sąjungą padidėjo nuo 1,2 mln. m2 2009 m. iki 8,35 mln. m2 2012 m. Dėl staigaus importo mažomis kainomis padidėjimo sumažėjo Sąjungos pramonės kainos, rinkos dalis ir pelningumas, todėl Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą (67).

(190)

Atsižvelgdama į tai, Komisija analizavo galimą importo mažomis kainomis poveikį dabartinei Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia remdamasi patikrinta Sąjungos gamintojų informacija. Remdamasi tuo, kas buvo nustatyta per pradinį tyrimą, ji laikėsi nuomonės, kad jei Kinijos soliarinio stiklo importas į Sąjungos rinką mažomis kainomis padidėtų, jis pirmiausia užimtų rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, o po to perimtų trečiųjų šalių gamintojų eksporto į Sąjungą rinkos dalį.

(191)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo, kad jei Kinijos importas mažomis kainomis padidėtų 3,5 mln. m2 Sąjungos pardavimo sąskaita, dėl to sumažėjus Sąjungos gamybai ir dėl pastoviųjų išlaidų padidėjus vieneto gamybos sąnaudoms Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų tiek, kad pajamos prilygtų visoms pastoviosioms ir kintamosioms išlaidoms.

(192)

Skaičiuojant atsižvelgiama į soliarinio stiklo gamybos pobūdį, kuriam tenka ypač didelė pastoviųjų gamybos sąnaudų dalis. Be to, gamybos proceso negalima sustabdyti, o sumažėjus pardavimui galimybės sumažinti gamybos išteklius yra ribotos (68). Todėl pramonei labai svarbu išlaikyti minimalią gamybą pastoviosioms sąnaudoms padengti ir minimalią pardavimo apimtį.

(193)

Šis skaičiavimas yra konservatyvus. Atsižvelgiant į didelius Kinijos bendrovių gamybos pajėgumus ir dabartines mažas kainas, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuos daugiau nei 3,5 mln. m2 ir mažins Sąjungos kainas, todėl Sąjungos pramonė patirs papildomų nuostolių ir žalą.

(194)

Be to, kadangi Sąjungos pramonė negamina atsargų, ji turi būti organizuojama pagal sutartis arba užsakymus iš pirkėjų (žr. 4.6.3.3 skirsnį „Atsargos“). Todėl bet koks reikšmingas bendrovių pardavimo apimties sumažėjimas galėtų sukelti didelių nuostolių ir bankrotą.

(195)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus galioti iš KLR importuojamam produktui taikomoms priemonėms materialinė žala Sąjungos pramonei netrukus veikiausiai pasikartotų.

(196)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl galimo žalingo dempingo pasikartojimo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės ir naudotojų interesus.

(197)

195 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai labai pablogėtų. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes ji galėtų išlaikyti savo pardavimo apimtį, rinkos dalį, pelningumą ir toliau gerinti savo ekonominę padėtį.

(198)

Priešingai, nustojus taikyti priemones gali labai padidėti importas dempingo kaina iš Kinijos į Sąjungos rinką, dėl kurio priverstinai mažinamos kainos, todėl Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala ir kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

(199)

Inicijavimo etapu susisiekta su daugiau kaip 40 naudotojų. Klausimyno atsakymus pateikė keturi naudotojai.

(200)

Keli soliarinio stiklo naudotojai (fotovoltinių ir fototerminių modulių gamintojai) prieštaravo tolesniam priemonių taikymui.

(201)

Naudotojų argumentai buvo susiję su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, soliarinio stiklo gamintojų gebėjimu patenkinti paklausą, planuojamomis investicijomis į saulės baterijų plokščių gamybą ir aplinkosaugos aspektais. Jie taip pat nurodė, kad nutraukus antidempingo ir antisubsidijų muitų taikymą iš Kinijos importuojamiems fotovoltiniams moduliams ir elementams Sąjungos pramonė nukentėjo nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos. Naudotojai nustatė, kad nors šiuo metu saulės elementams ir moduliams netaikomos prekybos apsaugos priemonės, vieno iš fotovoltinių modulių komponentų – soliarinio stiklo – importui vis dar taikomi muitai (69). Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ pakartojo, kad trūksta nuoseklaus požiūrio į šį sektorių. Nors importuojamiems fotovoltiniams moduliams ir elementams taikomos priemonės nustojo galioti, Komisija buvo pasirengusi soliarinam stiklui toliau taikyti priemones. Panašiai, po faktų atskleidimo Sąjungos soliarinio stiklo pramonės asociacija ESMC pateikė pastabą, kad toliau taikant importo muitą soliariniam stiklui, dabartiniams Sąjungos fotovoltinių modelių gamintojams kiltų sunkumų, nes tai didina jų stiklo sąnaudas, o į Sąjungą importuojamiems moduliams tokie tarifai netaikomi, net jei naudojamas stiklas iš Kinijos.

(202)

Komisija priminė, kad priemonių soliariniam stiklui netaikymas 2018 m. rugsėjo mėn. nereiškia, kad fotovoltinių modulių gamintojai turi teisę netaikyti priemonių ir pradinės gamybos grandies produktams. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija turi atlikti Sąjungos interesų tyrimą kiekviename tyrime, atsižvelgdama į jo esmę. Todėl Komisija patikrino, ar priemonių soliariniam stiklui pratęsimas turėtų neigiamo neproporcingo poveikio naudotojams, kaip išdėstyta toliau.

(203)

Keli naudotojai teigė, kad antidempingo muitai turėjo neigiamą poveikį jų verslui, nes dėl jų padidėjo gamybos sąnaudos. Tai, kad jie turėjo mokėti didesnes kainas nei jų konkurentai už Sąjungos ribų, jų nuomone, Sąjungos saulės baterijų plokščių gamintojams buvo tiesiogiai nepalanki konkurencinė padėtis, palyginti su importuotomis saulės baterijų plokštėmis. Naudotojai taip pat teigė, kad nors įvairios fotovoltinių modulių sudedamosios dalys pastaraisiais metais tapo gerokai pigesnės, soliarinio stiklo kaina išliko tokio paties lygio, todėl jo santykinės sąnaudos gaminant fotovoltinį modulį padidėjo. Todėl soliarinis stiklas šiuo metu yra antras pagal svarbą saulės baterijų plokščių sąnaudų veiksnys.

(204)

Be to, naudotojai pažymėjo, kad, nors dauguma jų gaminamų modulių yra vadinamieji „stiklo / folijos“ moduliai, t. y. priekinė pusė yra stiklo, o kita – plastikinės folijos, jie vis dažniau gamina vadinamuosius „stiklo / stiklo“ modulius, t. y. modulius su stiklu abiejose pusėse. Kadangi „stiklo / stiklo“ moduliui reikia naudoti ne vieną, o du stiklo lakštus, soliarinio stiklo dalis gamybos sąnaudose padvigubėja.

(205)

„ES ProSun“, atstovaujanti keliems naudotojams, teigė, kad soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant saulės baterijų plokštę sudarė 10 %. Kiti du naudotojai teigė, kad stiklo dalis jų sąnaudose buvo atitinkamai 7 % ir 10 % „stiklo / folijos“ modulio atveju ir 14 % ir 22 % „stiklo / stiklo“ modulio atveju.

(206)

„ES ProSun“ nuomone, priemonių poveikis sąnaudoms būtų 3 % „stiklo / folijos“ modulio atveju ir 6 % „stiklo / stiklo“ modulio atveju.

(207)

Sąjungos soliarinio stiklo pramonei atstovaujanti asociacija „ES ProSun Glass“ teigė, kad muitų poveikis modulio gamybos sąnaudoms buvo nedidelis. Ji pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad, remiantis dabartinėmis Sąjungos soliarinio stiklo kainomis, soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant fotovoltinį modulį sudarė 4 %. Papildomos sąnaudos dėl galiojančių priemonių, remiantis dabartiniais Kinijos kainų pasiūlymais, pagal skaičiavimus sudarė 1,5 % galutinių modulio sąnaudų. Jos nuomone, papildomas sąnaudų poveikis naudotojams buvo dar mažesnis, nes dauguma Sąjungos naudotojų veikė gyvenamųjų namų segmente rinkoje ir, be modulių, pardavė visą komplektą, įskaitant įrenginius ir baterijas. Jeigu parduodamas visas komplektas, stiklo dalis sudarė mažiau kaip 0,5 % modulio sąnaudų.

(208)

Pradiniu atveju manyta, kad soliarinis stiklas sudarė tik nedidelę saulės energijos modulių sąnaudų dalį (apie 6–8 %) (70). Be to, kadangi naudotojai pirko didelį soliarinio stiklo kiekį iš Sąjungos gamintojų ir galėjo pirkti stiklą iš kitų šalių nei KLR, padaryta išvada, kad pradinių priemonių poveikis saulės energijos modulių sąnaudoms buvo mažesnis nei 1 %.

(209)

Tačiau po pradinio tyrimo antidempingo priemonių lygis padidėjo nuo 25 % iki 67 %, o tai buvo papildomas poveikis sąnaudoms, palyginti su padėtimi per pradinį tyrimą.

(210)

Komisija nustatė, kad, nepaisant naudotojų argumentų, saulės energijos modulių sąnaudų struktūra nuo pradinio tyrimo labai nepasikeitė. Remiantis nepriklausomo instituto tyrimu, pagrįstu kainų lygiu 2017–2018 m., santykinė soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant modulį vidutiniškai buvo 9 % (71), taigi nedaug didesnė nei 6–8 %, kaip nustatyta per pradinį tyrimą. Komisija pastebėjo, kad tai atitinka naudotojų pateiktą informaciją, kad modulio stiklo sąnaudų dalis buvo 7–10 % (žr. 205 konstatuojamąją dalį).

(211)

Dėl didėjančios „stiklo / stiklo“ modulio rinkos dalies Komisija nustatė, kad per PTL tokios rūšies produkto suvartojimas sudarė apie 10 % Sąjungos suvartojimo, todėl jo santykinė dalis rinkoje vis dar buvo nedidelė. Nors jos dalis didėjo, nesitikima, kad per ateinančius penkerius metus ji išaugs daugiau kaip 30 % (72).

(212)

Galiausiai, naudotojai vis dar pirko didžiąją dalį stiklo Sąjungos rinkoje, o keli naudotojai teigė, kad jie ir toliau tai darys net ir nustojus galioti priemonėms.

(213)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pastebėjo, kad dėl nedidelio santykinio soliarinio stiklo dalies fotovoltinių modulių gamybos sąnaudose padidėjimo, kaip nurodyta 205 konstatuojamojoje dalyje, didėjančios „stiklo / stiklo“ modulių gamybos ir priemonių lygio padidėjimo poveikis naudotojų sąnaudoms buvo didesnis nei nustatyta per pradinį tyrimą. Komisija apskaičiavo, kad priemonių poveikis fotovoltinių modulių gamintojų sąnaudoms buvo 2–3 %.

(214)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad Fraunhofer Institute für Solare Energiesysteme ISE (toliau – „Fraunhofer“ institutas) pateikta informacija apie soliarinio stiklo sąnaudų dalį gaminant fotovoltinius modulius, gauta iš, kurią nustatė Komisija 210 konstatuojamojoje dalyje, yra pasenusi. Remiantis iš „Fraunhofer“ instituto „ES ProSun“ gauta nauja informacija, soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant fotovoltinius modulius nuo 2019 m. išaugo nuo 9 % iki 11 %. Be to, „ES ProSun“ teigė, kad, remiantis tuo pačiu šaltiniu, ateityje „stiklo / stiklo“ modulių dalis bus didesnė, nei 211 konstatuojamojoje dalyje nustatyta Komisijos, nes toje konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytas tyrimas buvo susijęs su pasauline rinka, o ne vien su Sąjungos rinka. Pasak „Fraunhofer“ instituto, tikėtina, kad Sąjungos rinkoje stiklo / stiklo modulių dalis bus didesnė. „ES ProSun“ taip pat teigė, kad šiuo metu stiklo / stiklo modulių dalis yra 18,5 %, o ne 10 %, kaip nurodyta tyrime.

(215)

„ES ProSun“ teigė, kad saulės baterijų plokščių pramonės marža daugiausia buvo mažesnė nei 5 % ar net neigiama. Todėl ji teigė, kad Sąjungos fotovoltinių modulių rinka yra labai jautri kainoms ir todėl, jei sąnaudos dar didėtų 2–3 %, būtų toliau uždaromos įmonės ir atleidžiami darbuotojai.

(216)

Komisija susipažino su „Fraunhofer“ instituto „ES ProSun“ perduota informacija dėl soliarinio stiklo sąnaudų dalies gaminant fotovoltinius modulius padidėjimo nuo 2019 m. Ji pažymėjo, kad šis pokytis nepatenka į peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir gali būti svarbus tik vertinant naštą fotovoltinių modulių gamintojams ateityje. Dėl „stiklo / stiklo“ modulių dalies rinkoje ji taip pat atkreipė dėmesį į informaciją dėl to, kad 211 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tyrimas buvo susijęs su pasauline rinka, o ateities perspektyvos Sąjungoje gali būti kitokios. Tačiau, kalbėdama apie tikslią dalį, ji manė, kad „ES ProSun“ nurodyta 18,5 % dalis nepagrįsta jokiais įrodymais. Analizuodama patikrintus Sąjungos gamintojų duomenis tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė, kad dabartinė stiklo / stiklo modulių dalis rinkoje yra tik 14 % Kadangi du patikrinti gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino daugiau kaip 80 % viso rinkoje parduodamo soliarinio stiklo, Komisija padarė išvadą, kad ši dalis atspindėjo padėtį rinkoje.

(217)

Be to, net jei po peržiūros tiriamojo laikotarpio stiklo / stiklo modulių dalis šiek tiek padidėjo, tai nekeistų išvadų, kad išlaikant dabartinio lygio priemones, sąnaudų poveikis naudotojams išliktų nedidelis. Kaip patvirtino „ES ProSun“ ir keletas naudotojų, pastarieji iš Sąjungos gamintojų pirko didelį soliarinio stiklo kiekį ir, pasak naudotojų, ši tendencija ateityje nesikeistų. Be to, naudotojai galėjo importuoti soliarinį stiklą iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš tokių šalių importuotas stiklas sudarė 12 % rinkos dalies (žr. 5 lentelę).

(218)

Dėl naudotojų teiginio, kad sąnaudoms dar padidėjus 2–3 %, būtų tolia uždaromos įmonės ir atleidžiami darbuotojai, Komisija priminė, kad toliau taikant priemones kainos neturėtų didėti, nes toliau taikomi tik jau galiojantys soliariniam stiklui iš Kinijos muitai. Kaip primenama 217 konstatuojamojoje dalyje, naudotojai ir toliau didžiąją dalį soliarinio stiklo pirks iš Sąjungos gamintojų ir (arba) galės importuoti soliarinį stiklą iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės, tokių kaip Turkija, Malaizija ir Indija.

(219)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones greičiausiai padidėtų naudotojų gamybos sąnaudos, palyginti su pradinių priemonių sąnaudomis, nes šiek tiek padidėjo santykinė stiklo sąnaudų dalis bendrose gamybos sąnaudose. Tačiau, palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis, Komisija padarė išvadą, kad sąnaudų poveikis naudotojams vis tiek būtų nedidelis ir netaptų labai svarbus siekiant išlaikyti verslą Sąjungoje.

(220)

Naudotojų nuomone, Sąjungos soliarinio stiklo pramonė neturi pakankamai gamybos pajėgumų soliarinio stiklo paklausai rinkoje patenkinti. Be to, jie tvirtino, kad Sąjungos soliarinio stiklo gamintojai nepadidino pajėgumų ir neplanuoja to daryti. Jų nuomone, dabartiniai gamybos pajėgumai yra mažesni nei dabartinė soliarinio stiklo paklausa. Naudotojų nuomone, dėl tokios padėties jie yra priversti naudoti importuotą stiklą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Malaizijos ar Turkijos, arba importuoti stiklą iš Kinijos didesnėmis sąnaudomis. Jų teigimu, iš šių šalių importuotas stiklas ne visada yra pakankamos kokybės.

(221)

Sąjungos pramonė, priešingai, manė, kad soliarinio stiklo pasiūla rinkoje buvo pakankama paklausai patenkinti. Ji teigė, kad niekada neatsisakė tiekti produkto nė vienam Sąjungos saulės baterijų plokščių gamintojui dėl tariamo pajėgumų trūkumo. Priešingai, ji buvo pasirengusi aptarti galimus papildomus užsakymus ir patvirtino savo gebėjimą tiekti didesnį kiekį.

(222)

Komisija pirmiausia pastebėjo, kad soliarinio stiklo suvartojimas per PTL buvo [13–18] mln. m2 (žr. 2 lentelę). Antra, Komisijos patikrintas bendras Sąjungos pramonės gamybos lygis buvo [11–14] mln. m2. Trečia, bendri patikrinti dviejų Sąjungos gamintojų pajėgumai sudarė [14–18] mln. m2.

(223)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad per PTL tik dviejų patikrintų soliarinio stiklo gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė [5–8,5] mln. m2 ir jie galėjo būti naudojami be papildomų investicijų. Todėl Komisija nusprendė, kad šis naudotojų argumentas nepagrįstas.

(224)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad soliarinio stiklo gamintojų gamybos pajėgumai nepatenkino naudotojų soliarinio stiklo paklausos jau po peržiūros tiriamojo laikotarpio, nes du naudotojai 2019–2020 m. bendrai investavo į naujus 950 MW pajėgumus. Tuo remdamasi „ES ProSun“ teigė, kad jau dabar soliarinio stiklo rinkoje trūksta pasiūlos. Atsakydama į teiginį, „ES ProSun“, atstovaujanti Sąjungos gamintojams, po faktų atskleidimo pakartojo, kad keli svarbūs fotovoltinių plokščių gamintojai, kuriuos „ES ProSun“ nurodė kaip veikiančius rinkoje, jau nutraukė savo gamybą. Todėl naujai sukurti pajėgumai pakeitė esamus.

(225)

Komisija visų pirma pastebėjo, kad, remiantis „ES ProSun“ informacija, fotovoltinių plokščių gamintojų pajėgumai 2019 m. bendrai sudarė daugiau kaip 5 GW. Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad keli fotovoltinių modulių gamintojai iš tiesų nutraukė gamybą. Bendri įmonių, kurios nutraukė gamybą, pajėgumai viršijo 1 GW (73). Todėl Komisijos išvados patvirtino, kad naujai sukurti pajėgumai iš dalies pakeitė „ES ProSun“ nurodytų kelių įmonių investicijas 2019–2020 m.

(226)

Antra, Komisija manė, kad esami ir naujai sukurti pajėgumai nebūtinai atitiko fotovoltinių modulių gamybos našumą. Remiantis „ES ProSun“ duomenimis, 2019 m. buvo panaudota mažiau nei pusė fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų. Todėl Komisija manė, kad naujai sukurti pajėgumai automatiškai nereiškia gamybos našumo ekvivalento ir soliarinio stiklo paklausos augimo, bent jau ne iš karto po jų įgyvendinimo.

(227)

Trečia, Komisija priminė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veiklą vykdė ne tik du patvirtinti soliarinio stiklo gamintojai, bet ir kiti soliarinio stiklo gamintojai. Remiantis Sąjungos soliarinio stiklo pramonės informacija, bendri soliarinio stiklo gamintojų pajėgumai buvo [33–38] mln. m2 (žr. 6 lentelę) (74). Todėl bendri soliarinio stiklo pajėgumai rinkoje beveik 3 kartus viršija dabartinę jo gamybą.

(228)

Tuo remdamasi Komisija atmetė „ES ProSun“ tvirtinimą, kad Sąjungos rinkoje šiuo metu trūksta soliarinio stiklo pasiūlos.

(229)

Visos suinteresuotosios šalys sutiko, kad saulės baterijų plokščių ir atitinkamai soliarinio stiklo paklausa didėjo ir ateinančiais metais gerokai didės. Pagrindiniai veiksniai, be kita ko, yra Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, galimybė po peržiūros jį padidinti ir apskritai Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama neutralizuoti poveikį klimatui ir skatinti ES žaliųjų technologijų pramonę, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kitas mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Augimo tikimasi visuose rinkos segmentuose (gyvenamųjų namų, prekybos, pramonės ir komunalinių paslaugų), priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės viešosios politikos raidos.

(230)

Šiuo metu saulės energijos modulių gamyba Sąjungoje yra 1,7 GW (75). Tikėdamiesi didesnės paklausos ateityje, keli naudotojai Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Slovėnijoje pranešė, kad rengiasi didinti savo gamybos pajėgumus. Iš viso, jei nauji pajėgumų planai būtų visiškai įgyvendinti ir panaudoti, naudotojų planuojamos investicijos, be 6.2.2 skirsnyje nurodytų 900 MW, per ateinančius 2–3 metus sudarytų 2,9 GW papildomos gamybos, taigi fotovoltinių modulių gamyba padidėtų tris kartus. Be to, „ES ProSun“ teigė, kad viena iš planuojamų investicijų 2-ame jos įgyvendinimo etape sudarytų papildomus 2 GW pajėgumų. Ji taip pat nurodė, kad Šveicarijos ir Vokietijos įmonė ketina investuoti į GW dydžio gamybą.

(231)

Tuo remdamiesi „ES ProSun“ ir kai kurie naudotojai teigė, kad toliau taikant priemones jų planuojamoms investicijoms kiltų pavojus, nes jie turėtų padengti papildomas išlaidas ir rinkoje soliarinio stiklo tiekimas nebūtų pakankamas.

(232)

Sąjungos soliarinio stiklo pramonė laikėsi nuomonės, kad naujas paskelbtas pajėgumų didinimas būtų naudingas jos pramonei. Tačiau, jos nuomone, nauji planuojami pajėgumai tam tikru mastu pakeitė anksčiau nutrauktos gamybos pajėgumus. Be to, ji laikėsi nuomonės, kad, kaip ir anksčiau, naujos investicijos gali būti neįmanomos, kaip paskelbta. Be to, ji teigė, kad visos naujos gamyklos, kurias ketinama statyti, nuo pat eksploatavimo pradžios neveiks visu pajėgumu.

(233)

Kad išnagrinėtų šiuos tvirtinimus, Komisija pakartotinai įvertino savo išvadas. Ji pakartojo: pirma, iš turimų įrodymų nematyti, kad planuojamos investicijos priklausytų nuo galiojančių antidempingo priemonių panaikinimo. Iš tiesų iš turimų įrodymų veikiau matyti, kad daugelį projektų, apie kuriuos pranešta, daugiausia lėmė saulės baterijų plokščių rinkos augimo ateityje perspektyva, o ne soliariniam stiklui taikomos arba netaikomos priemonės. Todėl sprendimo, ar soliariniam stiklui taikomos priemonės bus toliau taikomos, ar ne, negalima laikyti lemiamu veiksniu rengiant arba įgyvendinant minėtus plėtros projektus.

(234)

Antra, Komisija priminė, kad sąnaudų poveikio analizė pagal 6.2.1 skirsnį parodė, kad priemonių sąnaudos susijusiems naudotojams buvo gana mažos. Planuojamos investicijos nepaneigia šios išvados, nes šios papildomos gamybos sąnaudos naudotojų sektoriuje būtų tokio pat riboto dydžio.

(235)

Trečia, remdamasi 6.2.2 skirsnyje pateikta analize, Komisija taip pat pakartojo, kad tikėtina, jog dabartiniai Sąjungos pramonės pajėgumai patenkins dėl planuojamų investicijų padidėjusią paklausą. Be to, bet koks paklausos didėjimas bet kuriuo atveju būtų laipsniškas, o tai leistų soliarinio stiklo pramonei prisitaikyti prie jos ir prireikus padidinti savo pajėgumus, kaip teigia soliarinio stiklo pramonė. Be to, naudotojai galėjo ir toliau pirkti stiklą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, Malaizijos ir Indijos, kaip jie darė per PTL.

(236)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ taip pat teigė, kad soliarinio stiklo gamintojai neturėjo pakankamai pajėgumų, kad patenkintų būsimą soliarinio stiklo paklausą. Ji taip pat teigė, kad naudotojai negalėjo importuoti stiklo, nes importuojamo stiklo kokybė nėra pakankama. Šiam tvirtinimui pagrįsti ji pateikė vieno iš naudotojų ataskaitą, kurioje nurodyta, jog vienas Malaizijos įmonės užsakymas turėjo trūkumų.

(237)

Komisija nebuvo tikra, kad kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, soliarinio stiklo kokybė tokia prastesnė, kad jis negalėjo būti laikomas patikima Europos modulių gamintojų alternatyva. Jos atliktame iš Malaizijos importuojamo soliarinio stiklo antidempingo tyrime visos šalys sutiko, kad šis importas veiksmingai konkuravo su Sąjungoje pagamintu soliariniu stiklu. Kaip nurodyta pirmiau, soliarinio stiklo importas iš Malaizijos į Sąjungą išaugo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 7 % rinkos dalies. Tai rodo, kad Malaizijos soliarinis stiklas iš esmės yra pakankamai aukštos kokybės, net jei atskirais atvejais iš tos šalies importuotas soliarinis stiklas buvo su defektais ir visapusiškai neatitiko sutartų sąlygų ir specifikacijų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(238)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad žala, kuri galimai bus padaryta toliau taikant priemones soliariniam stiklui, turėtų tiesioginio poveikio daugiau kaip 1 000 darbo vietų ir apie 50 mln. EUR investicijų ir per ateinančius dvejus metus planuojamų daugiau kaip 4 000 darbo vietų ir vienam mlrd. EUR investicijų.

(239)

Komisija tvirtinimą atmetė ir priminė, kad daugelis plėtros planų jau buvo įvykdyta jau galiojant priemonėms, nepriklausomai nuo sprendimo toliau taikyti priemones ar jų netaikyti. Remdamasi 6.2.1–6.2.3 skirsniuose apibendrintomis išvadomis ji laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas neužkerta kelio keletui naudotojų įgyvendinti suplanuotas investicijas.

(240)

Nors po faktų atskleidimo gautos pastabos dar kartą patvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas yra nepalankus naudotojų interesams, jos taip pat patvirtino, kad šiame sektoriuje investicijų procesas tik pradedamas vykdyti. Komisija padarė išvadą, kad priemonių poveikis naudotojų sąnaudų struktūrai šiuo metu nėra neproporcingas, kad jų tiekimo saugumui nekyla grėsmė dėl Sąjungos turimų nepanaudotų pajėgumų, taip pat dėl alternatyvių importo ne dempingo kaina ir nesubsidijuoto importo šaltinių ir kad jų investicijų planai dar pakankamai neįgyvendinti.

(241)

Bet kuriuo atveju, jei taip atsitiktų ir pasikeistų ilgalaikio pobūdžio aplinkybės, Komisija priminė, kad naudotojų pramonė gali pateikti prašymą atlikti priemonių formos ir (arba) lygio peržiūrą, kurią atliekant būtų nagrinėjama tik Sąjungos pramonės patirta žala ir naudotojų pramonės tiekimo padėtis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, ir kurią atlikus galėtų būti iš naujo įvertinti Sąjungos interesai.

(242)

Naudotojai teigė, kad soliariniam stiklui taikomų priemonių tolesnis taikymas neatitinka Komisijos tikslų, susijusių su švarios energijos naudojimu. Priešingai, soliariniam stiklui taikomų priemonių išplėtimas reikštų, kad Sąjungos fotovoltinių modulių pramonė negalėtų imtis naujų investicijų. Be to, nors Sąjungos fotovoltinių modulių įrenginių rinka turėtų augti, Sąjungos fotovoltinių modulių pramonė būtų išstumta iš rinkos, nes dėl soliarinio stiklo pasiūlos trūkumo ji negalėtų imtis suplanuotų naujų investicijų ir todėl būtų nekonkurencinga.

(243)

Atsižvelgdama į platesnį Europos žaliąjį kursą, 2020 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė privalomą Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama įtvirtinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą (76). Be to, Europos žaliajame kurse nustatytas aiškus tikslas užtikrinti „švarios ir įperkamos energijos tiekimą ir energijos tiekimo saugumą“ (77), visų pirma po galimos peržiūros padidinti ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą.

(244)

Abiejose rinkose, t. y. sodininkystei skirto stiklo (šiltnamiams skirto stiklo) ir fotovoltinių bei fototerminių modulių rinkose, Sąjungos soliarinio stiklo gamintojai kuria naujus novatoriškus sprendimus, kaip didinti žaliosios energijos naudojimą, bendradarbiauja su mokslo tiriamosiomis institucijomis ir universitetais ir investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti soliarinio stiklo pramonės gyvybingumą ir sustiprinti mokslinius tyrimus bei plėtrą šioje srityje.

(245)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei priemonės nustotų galioti, kiltų grėsmė Sąjungos soliarinio stiklo pramonės gyvybingumui, o naudotojai (daugiausia fotovoltinių modulių gamintojai) taptų priklausomi nuo importo, labiausiai tikėtina, iš Kinijos. Nustojus galioti priemonėms, soliarinio stiklo pramonė negalėtų investuoti į inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą. Todėl aplinkosaugos požiūriu Komisija manė, kad itin svarbu išlaikyti soliarinio stiklo pramonės gyvybingumą.

(246)

Be to, Komisijos žaliąja politika taip pat remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas Sąjungoje. Pagrindinis inovacijų potencialas yra susijęs su tolesnės grandies pramonės elementų gamyba. Toliau taikant priemones, ši žaliosios pramonės dalis, t. y. daugiausia fotovoltinių modulių gamintojai, turėtų patirti papildomų sąnaudų. Tačiau, atsižvelgdama į 6.2.1 skirsnyje pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad papildomos naudotojų išlaidos nebuvo pakankamai didelės, kad būtų užkirstas kelias jų veikimui ar plėtrai ateityje.

(247)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apskritai toliau taikant priemones nedaroma žalos Sąjungos aplinkos politikai.

(248)

Grupė, užsiimanti soliarinio stiklo platinimu šiltnamiams statyti, pritarė tolesniam priemonių taikymui. Grupė nebuvo tiesioginė vartotoja, tačiau ji glaudžiai bendradarbiavo su naudotojais ir (arba) ūkininkais, kad rastų šiltnamiams statyti tinkamą stiklą. Ji teigė, kad mažai geležies turintis aukštos kokybės ir įvairių modelių stiklas yra būtinas siekiant užtikrinti šiltnamių veiksmingumą. Jos nuomone, tokio stiklo tiekimas ir glaudus bendradarbiavimas su gamintojais ieškant novatoriškų sprendimų nebūtų įmanomas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o tai neigiamai paveiktų soliarinio stiklo gamybą Sąjungoje. Tos grupės teigimu, panašaus stiklo nebuvo įmanoma importuoti, nes užsienio gamintojai negalėjo pasiūlyti tokių pačių modelių ir variantų, kad per įprastus terminus būtų galima sėkmingai užbaigti projektus.

(249)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas. Kadangi duomenų negauta, nebuvo įrodymų, kad priemonių nustatymas prieštarautų šių šalių interesams.

(250)

Remdamasi turima informacija apie Sąjungos interesus Komisija padarė išvadą, jog nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių reikėtų nutraukti galutines antidempingo priemones, taikomas importuojamam KLR kilmės soliariniam stiklui.

(251)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, importuojamam Kinijos kilmės soliariniam stiklui taikomas antidempingo priemones reikėtų toliau taikyti.

(252)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(253)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(254)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(255)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(256)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (78). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(257)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (79) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(258)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,