Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32020D1074

    Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1074 2020 m. liepos 17 d. kuriuo leidžiama taikyti pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Danijos prašomą išimtį (Tekstas autentiškas tik danų kalba)

    C/2020/4821

    OL L 234, 2020 7 21, p. 29–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/07/2024

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2020/1074/oj

    Date of document:
    17/07/2020; Priėmimo data
    Date of effect:
    21/07/2020; įsigalioja pranešimo data
    Date of notification:
    21/07/2020; Apie aktą buvo pranešta, bet pranešimo datos „EUR-Lex“ nėra, todėl vietoje jos naudojama paskelbimo data.
    Deadline:
    31/12/2020; ne vėliau kaip, vėliausiai žr. str. 12
    Deadline:
    31/12/2021; ne vėliau kaip, vėliausiai žr. str. 12
    Deadline:
    31/12/2022; ne vėliau kaip, vėliausiai žr. str. 12
    Deadline:
    31/12/2023; ne vėliau kaip, vėliausiai žr. str. 12
    Date of end of validity:
    31/07/2024; žr. str. 13
    Author:
    Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas
    Responsible body:
    ENV
    Form:
    Įgyvendinimo sprendimas
    Addressee:
    Danija
    Authentic language:
    danų kalba
    Treaty:
    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Modifies:
    Relation Act Comment Subdivision concerned From To
    Derogation 31991L0676 priedas III dalis 2 pastraipa 2 sakinys 1
    Instruments cited:
    Link

    21.7.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 234/29

    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/1074

    2020 m. liepos 17 d.

    kuriuo leidžiama taikyti pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Danijos prašomą išimtį

    (Tekstas autentiškas tik danų kalba)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,

    kadangi:

    (1)

    Komisijos sprendimu 2002/915/EB (2) suteiktas pagal Direktyvą 91/676/EEB Danijos paprašytas leidimas taikyti išimtį – leista tam tikruose galvijų ūkiuose naudoti tokį gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio į vieną hektarą per metus patenka iki 230 kg azoto. Ta išimtis buvo pratęsta Komisijos sprendimais 2005/294/EB (3) ir 2008/664/EB (4) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimais 2012/659/ES (5), (ES) 2017/847 (6) bei (ES) 2018/1928 (7);

    (2)

    Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1928 leista taikyti išimtis 2017–2018 m. laikotarpiu buvo taikoma maždaug 1 312 galvijų ūkių, 396 000 sutartinių ūkinių gyvūnų (tai atitinka 39,6 mln. kg azoto iš gyvulių mėšlo) ir 198 195 hektarams dirbamos žemės, arba atitinkamai 3,9 % visų ūkių, 18,1 % panaudoto bendrojo azoto (N) kiekio iš gyvulių mėšlo ir 8,2 % visų žemės ūkio naudmenų;

    (3)

    2020 m. kovo 20 d. raštu Danija pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą pateikė Komisijai prašymą leisti toliau taikyti išimtį;

    (4)

    Danija pagal Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnį yra parengusi veiksmų programą, kurią sudaro tam tikros 2019 m. birželio 30 d. vykdomojo potvarkio Nr. 760 dėl gyvulininkystei ir trąšų laikymui bei naudojimui taikomų aplinkos teisės aktų, 2019 m. balandžio 2 d. akto Nr. 338 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje ir dėl maisto medžiagų kiekio mažinimo priemonių su pakeitimais, taip pat 2019 m. liepos 29 d. vykdomojo potvarkio Nr. 762 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje 2019–2020 m. planavimo laikotarpiu ir 2020 m. sausio 28 d. vykdomojo potvarkio Nr. 66 dėl maisto medžiagų kiekio mažinimo priemonių ir su žemės ūkiu susijusių priemonių 2020–2021 m. planavimo laikotarpiu dalys. Be šių priemonių, Danija nuo 2019 m. vykdo ir tikslinį reguliavimą pagal 2019 m. balandžio 2 d. aktą Nr. 338 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje ir dėl maisto medžiagų kiekio mažinimo priemonių su pakeitimais. Be to, Danijos teisėje esama bendrųjų taisyklių dėl fosforo, nustatytų pagal 2017 m. kovo 21 d. aktą Nr. 256 dėl gyvulininkystės ir trąšų naudojimo ir 2017 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 865 dėl komercinės gyvulininkystės, gyvulių mėšlo, silosavimo ir kt., o dabar – pagal 2019 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 760;

    (5)

    Danijos teisės aktuose, kuriais įgyvendinta Direktyva 91/676/EEB, nustatyti apribojimai, kokį azoto kiekį leidžiama paskleisti dirvoje. Fosforo kiekį ribojantys teisės aktai įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio mėn.;

    (6)

    į Danijos teisės aktus įtraukta tikslinė mišri – savanoriška ir privaloma – tarpinių pasėlių schema, skirta laikotarpiui, kuriuo taikomas šis sprendimas. Pagal šią schemą tuo atveju, jei savanoriškais susitarimais dėl tarpinių pasėlių aplinkosaugos tikslų pasiekti nepavyksta, automatiškai turi įsigalioti privalomos tarpinių pasėlių nuostatos. Tokiais tarpiniais pasėliais apsėjami plotai papildo tuos plotus, kuriuos jau privaloma apsėti tarpiniais pasėliais pagal 2019 m. balandžio 2 d. aktą Nr. 338 su pakeitimais. Ši schema būtina siekiant užtikrinti, kad dėl dabartinės išimties taikymo nepablogėtų vandens kokybė;

    (7)

    Danijos pateikta informacija apie išimties, kurią leista taikyti Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1928, taikymą rodo, kad dėl išimties taikymo vandens kokybė nepablogėjo, palyginti su vietovėmis, kur išimtis nėra taikoma. Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo 2012–2015 m. duomenys (8) rodo, kad apie 83,4 % požeminio vandens stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o apie 27,5 % – mažesnė nei 25 mg/l. Kalbant apie gėlą paviršinį vandenį, pažymėtina, kad 99,4 % stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o 85,8 % stebėsenos stočių – mažesnė nei 25 mg/l. Iš stebėsenos duomenų matyti, kad, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2008–2011 m.), bendra nitratų koncentracijos požeminiame ir gėlame paviršiniame vandenyje nekito. Duomenys apie eutrofikaciją rodo, kad 25 % stebimų ežerų buvo labai geros arba geros būklės, o 75 % – blogesnės nei gera būklės, ir kad 2 iš 119 stebimų estuarijų/pakrančių vandens telkinių būklė įvertinta kaip gera;

    (8)

    Komisija, išnagrinėjusi Danijos prašymą remdamasi Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytais elementais ir atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant sprendimuose 2002/915/EB, 2005/294/EB, 2008/664/EB ir įgyvendinimo sprendimuose 2012/659/ES, (ES) 2017/847 ir (ES) 2018/1928 nustatytas išimtis, laikosi nuomonės, kad Danijos numatytas metinis 230 kg N/ha kiekis iš mėšlo netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jei bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų, susijusių su tarpiniais pasėliais, fosforo kiekio ribomis, sėjomaina, mėšlo ir kitų trąšų naudojimu ir dirvos ėminių ėmimu bei analize;

    (9)

    ūkiai, kuriems leidžiama sunaudoti tokį kiekį gyvulių mėšlo, iš kurio per metus į vieną hektarą patenka iki 230 kg azoto, turėtų laiku atnaujinti tręšimo planus, kad jie atitiktų faktiškai taikomą žemės ūkio praktiką, be to, ariamoji žemė turėtų būti nuolat padengta augaline danga ir turėtų būti naudojami tarpiniai pasėliai siekiant sustabdyti rudeninius podirvio nitratų nuostolius ir sumažinti žieminius azoto nuostolius;

    (10)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB (9) nustatytos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą įgyvendinti Sąjungos aplinkos politiką ir kitų sričių politiką arba veiklą, galinčią turėti įtakos aplinkai. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą, turėtų atitikti toje direktyvoje išdėstytas nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir padidinti duomenų nuoseklumą, Danija, rinkdama pagal šį sprendimą būtinus duomenis, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (10) V antraštinės dalies II skyrių;

    (11)

    šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Išimtis

    Danijos 2020 m. kovo 20 d. raštu paprašyta taikyti išimtis, pagal kurią su gyvulių mėšlu į dirvą patektų didesnis azoto kiekis, nei nustatyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 punkto antros pastraipos pirmame sakinyje (toliau – išimtis), leidžiama taikyti 4–12 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

    2 straipsnis

    Taikymo sritis

    Ši išimtis taikoma galvijų ūkiams, kuriems suteiktas leidimas pagal 6 straipsnį ir kuriuose bent 80 % žemės ploto, tinkamo tręšti mėšlu, apsėjama ilgos vegetacijos pasėliais, kuriems reikia daug azoto.

    3 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)

    galvijų ūkis – ūkis, kuriame iš gyvulių mėšlo kasmet susidaro daugiau kaip 300 kg azoto ir bent du trečdaliai to kiekio susidaro iš galvijų mėšlo;

    2)

    pasėliai su įsėta žole – silosiniai javai, silosiniai kukurūzai, vasariniai javai, žieminiai javai arba vasarinių miežių ir žirnių derinys, prieš nuimant derlių arba jį nuėmus įsėtini žolėmis;

    3)

    ilgos vegetacijos pasėliai, kuriems reikia daug azoto, tai:

    a)

    žolė;

    b)

    tarpiniai pasėliai;

    c)

    pašariniai runkeliai;

    d)

    pasėliai su įsėta žole;

    e)

    trūkažolės;

    4)

    žolė – daugiametė arba laikina ganykla;

    5)

    dirvožemio profilis – dirvožemio sluoksnis iki 0,90 m gylio nuo žemės paviršiaus arba iki vidutinio aukščiausio požeminio vandens lygio, jei tas lygis yra mažesniame kaip 0,90 m gylyje nuo žemės paviršiaus.

    4 straipsnis

    Išimties taikymo sąlygos

    Išimtį leidžiama taikyti toliau nurodytomis sąlygomis:

    1)

    nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2017 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 865 dėl komercinės gyvulininkystės, gyvulių mėšlo, silosavimo ir kt., kuriame, atsižvelgiant į trąšų tipą, nustatomos konkrečios fosforo kiekio ribos, visoje šalyje taikomos skirtingiems gyliams. Ribos taikomos fosforui, patenkančiam į dirvą iš visų tipų trąšų: organinių trąšų, įskaitant mėšlą, biodujų degazuotojo substrato, degazuotosios augalų biomasės, nuotekų valymo įrenginių dumblo ir pramoninių trąšų. Tam tikruose vandens baseinuose, kuriuose vandens aplinka jautri fosforo poveikiui, taikomos griežtesnės leidžiamo fosforo kiekio ribos;

    2)

    įdiegiama fosforo kiekio, patenkančio į Danijos žemės ūkio paskirties laukus, rodiklių ir stebėsenos sistema. Jei rodiklių sistema arba stebėsenos sistema parodo, kad faktinis vidutinis metinis fosforo trąšų kiekis žemės ūkio paskirties dirvožemiuose Danijoje gali viršyti arba jau viršijo vidutinį nacionalinį tręšimo fosforu lygį, numatytą pasiekti 2018–2025 m., didžiausio leidžiamo fosforo kiekio ribos atitinkamai sumažinamos;

    3)

    2019 m. balandžio 5 d. įsigaliojo 2019 m. balandžio 2 d. Danijos aktas Nr. 338 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje ir maisto medžiagų kiekio mažinimo priemonių su pakeitimais, kuriuo nustatyta tikslinė mišri savanoriškų ir privalomų priemonių sistema, atsižvelgiant į poreikį mažinti nitratų kiekį požeminio vandens telkiniuose ir pakrančių vandenyse. Nuo 2020 m. ši schema padeda Danijai įgyvendinti jos pareigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (11). Tomis priemonėmis užtikrinama, kad būtų sėjami tarpiniai pasėliai arba taikomos nacionalinės teisės aktuose nustatytos alternatyvios priemonės. Pagal šią schemą tuo atveju, jei savanoriškais azoto kiekio mažinimo susitarimais aplinkosaugos tikslų pasiekti nepavyksta, automatiškai įsigalioja privalomos azoto kiekio mažinimo nuostatos;

    4)

    pagal tą schemą sėjami tarpiniai pasėliai papildo tuos tarpinius pasėlius, kurie pasėti siekiant laikytis privalomo nacionalinio reikalavimo 10,7 ar 14,7 % galvijų ūkio pasėlių ploto apsėti tarpiniais pasėliais arba vėlesniems planavimo laikotarpiams skirtuose atitinkamuose vykdomuosiuose potvarkiuose nustatyto privalomo nacionalinio reikalavimo, ir tie pasėliai negali būti sėjami tame pačiame plote, kuris apsėtas tarpiniais pasėliais siekiant įgyvendinti ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimą.

    5 straipsnis

    Leidimų prašymai

    1.   Galvijų augintojai gali kompetentingų institucijų paprašyti metinio leidimo naudoti tokį gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio per metus į vieną hektarą patenka iki 230 kg azoto.

    Toks prašymas pateikiamas iki to paties termino kaip bazinės išmokos pagal BŽŪP prašymas ir apima trąšų kvotos bei tarpinių pasėlių planą.

    2.   Jei pateikiamas 1 dalyje nurodytas prašymas, laikoma, kad pareiškėjas deklaruoja, jog jis laikosi 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

    6 straipsnis

    Leidimų suteikimas

    Leidimai naudoti tokį kiekį galvijų ūkio mėšlo (įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą ir apdorotą mėšlą), iš kurio kiekvienu planavimo laikotarpiu į vieną hektarą pateks iki 230 kg azoto, suteikiami laikantis 7, 8 ir 9 straipsnių sąlygų.

    7 straipsnis

    Mėšlo ir kitų trąšų naudojimo sąlygos

    1.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis turi neviršyti numatomo konkrečiam pasėliui reikalingo maisto medžiagų kiekio, atsižvelgiant į pačiame dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį. Jis taip pat turi neviršyti didžiausių leidžiamų azoto kiekio normų, nustatytų 2019 m. liepos 29 d. vykdomajame potvarkyje Nr. 762 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje 2019–2020 m. planavimo laikotarpiu ir atitinkamuose potvarkiuose dėl vėlesnių planavimo laikotarpių.

    2.   Visam galvijų ūkio plotui parengiamas tręšimo planas. Jis laikomas ūkyje. Planas apima laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

    a)

    sėjomainos planas, kuriame nurodoma:

    i)

    sklypų su ilgos vegetacijos pasėliais, kuriems reikia daug azoto, plotas;

    ii)

    sklypų su kitais pasėliais, nei nurodyti i papunktyje, plotas;

    iii)

    scheminis žemėlapis, kuriame nurodyta, kur yra atitinkamai i ir ii papunkčiuose nurodyti sklypai;

    b)

    gyvulių skaičius galvijų ūkyje;

    c)

    gyvulių laikymo ir mėšlo saugojimo sistemų, įskaitant esamą mėšlo talpyklos talpą, aprašymas;

    d)

    azoto ir fosforo kiekio galvijų ūkyje susidarančiame mėšle apskaičiavimas;

    e)

    mėšlo apdorojimo, jei taikoma, proceso aprašymas ir numatomos apdoroto mėšlo savybės;

    f)

    už galvijų ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

    g)

    numatomas azoto ir fosforo kiekis, kurio reikia kiekviename sklype augantiems pasėliams;

    h)

    apskaičiuotas su mėšlu patenkančio azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

    i)

    apskaičiuotas su cheminėmis ir kitokiomis trąšomis patenkančio azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

    j)

    mėšlo ir cheminių trąšų naudojimo laikas.

    Tręšimo planas peržiūrimas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokio galvijų ūkyje taikomos žemės ūkio praktikos pokyčio. Tręšimo planas kompetentingoms institucijoms pateikiamas kiekvienais metais iki kovo 31 d.

    3.   Nuo rugpjūčio 31 d. iki kovo 1 d. ganyklos, kurios kitą pavasarį bus suartos, mėšlu netręšiamos.

    4.   Pasėliams, kurie pasėjami po laikinos ganyklos, taikomos tręšimo azoto trąšomis normos sumažinamos atimant ankstesnių pasėlių azoto vertę pagal 2019 m. liepos 29 d. vykdomąjį potvarkį Nr. 762 dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje 2019–2020 m. planavimo laikotarpiu ir pagal vėlesniems planavimo laikotarpiams skirtus atitinkamus potvarkius dėl tręšimo normų ir žemės ūkio pasėlių bei daržovių tręšimo normų lentelių ir jų pakeitimus.

    8 straipsnis

    Dirvos ėminių ėmimo ir analizės sąlygos

    1.   Ėminiai imami iš ūkio dirvožemio viršutinio 30 cm gylio sluoksnio ir ištiriama, kiek jame yra azoto ir fosforo.

    2.   Ėminiai imami ir analizė atliekama bent kartą kas ketverius metus kiekviename sėjomainos ir dirvožemio ypatybių atžvilgiu homogeniškame galvijų ūkių plote.

    3.   Iš kiekvieno penkių hektarų žemės ūkio paskirties žemės ploto imamas bent vienas ėminys ir atliekama jo analizė.

    4.   Analizės rezultatai laikomi galvijų ūkyje, kad juos būtų galima patikrinti.

    9 straipsnis

    Žemės tvarkymo sąlygos

    1.   80 % arba daugiau žemės ploto, tinkamo tręšti mėšlu, apsėjami ilgos vegetacijos pasėliais, kuriems reikia daug azoto.

    2.   Žolės tarpiniai pasėliai suariami ne anksčiau kaip kovo 1 d. po tų metų, kuriais jie buvo pasėti.

    3.   Ganyklos suariamos pavasarį. Ilgos vegetacijos pasėliai, kuriems reikia daug azoto, pasėjami kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris savaites nuo žolės suarimo.

    4.   Sėjomainai naudojami pasėliai negali būti ankštiniai augalai arba kiti atmosferos azotą kaupiantys augalai, išskyrus šiuos:

    a)

    dobilai ir liucernos ganyklose, kartu sudarantys mažiau nei 50 %;

    b)

    miežiai ir žirniai su įsėta žole.

    10 straipsnis

    Stebėsena

    1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų sudaryti žemėlapiai, kuriuose pavaizduota:

    a)

    galvijų ūkių, kuriems suteikti leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

    b)

    gyvulių, kuriuos apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

    c)

    žemės ūkio paskirties žemės, kurią apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje.

    Tokie žemėlapiai atnaujinami kasmet.

    Kompetentingos institucijos renka ir kasmet atnaujina duomenis apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką galvijų ūkiuose, kuriems suteikti leidimai pagal šį sprendimą.

    2.   Kompetentingos institucijos vykdo šaknų zonos vandens, paviršinio ir požeminio vandens stebėseną ir teikia Komisijai duomenis apie azoto ir fosforo kiekį dirvožemio profilyje, taip pat nitratų koncentraciją požeminiame ir paviršiniame vandenyje abiem sąlygomis – kai išimtis taikoma ir kai ji netaikoma.

    Stebėsena vykdoma ūkio lauko mastu pagal nacionalinę žemės ūkio nuotekų surinkimo stebėsenos programą. Stebėjimo vietos pasirenkamos taip, kad jų dirvožemis atitiktų pagrindinius dirvožemio tipus, jose būtų tręšiama vyraujančiais metodais ir augtų pagrindiniai augalai.

    Smėlingo dirvožemio vietovėse vykdoma sustiprinta vandens kokybės stebėsena. Be to, nitratų koncentracija paviršiniame ir požeminiame vandenyje matuojama bent 3 % visų ūkių, kuriems suteiktas leidimas.

    3.   Kompetentingos institucijos pagal nacionalinę žemės ūkio nuotekų surinkimo vietų stebėsenos programą vykdo tyrimus ir nuolatinę maisto medžiagų analizę ir teikia duomenis apie vietos žemės naudojimą, sėjomainą ir žemės ūkio praktiką galvijų ūkiuose, kuriems suteiktas leidimas.

    Surinkta informacija ir maisto medžiagų tyrimo duomenimis, nurodytais 7 straipsnyje, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodyta stebėsena naudojamasi atliekant modeliu grindžiamą skaičiavimą, kiek azoto ir fosforo nuteka iš galvijų ūkių, kuriems išduoti leidimai remiantis moksliniais principais.

    4.   Kompetentingos institucijos nustato ir registruoja, kokią procentinę žemės, kuriai taikoma išimtis, dalį sudaro:

    a)

    dobilai arba liucernos ganyklose;

    b)

    miežiai ir žirniai su įsėta žole.

    11 straipsnis

    Kontrolė

    1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama leidimo prašymų administracinė kontrolė. Jei atliekant kontrolę nustatoma, kad pareiškėjas nesilaiko 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidimas neišduodamas ir pareiškėjui nurodoma neišdavimo priežastis.

    2.   Kompetentingos institucijos sudaro leidimus gavusių ūkių tikrinimo programą.

    Programa grindžiama rizikos analize, atsižvelgiant į ankstesnių metų kontrolės, kaip laikomasi 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų, rezultatus ir atitikties nacionaliniams įstatymams, kuriais Direktyva 91/676/EEB perkelta į nacionalinę teisę, kontrolės rezultatus.

    3.   Patikrinimai apima laukų inspekciją ir kontrolę vietoje, kuriomis siekiama nustatyti, ar laikomasi 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų, ir per kurias kasmet patikrinami bent 7 % leidimą gavusių ūkių. Jei nustatoma, kad galvijų ūkis tų sąlygų nesilaiko, leidimo turėtojui skiriama bauda pagal nacionalinius įstatymus ir jis praranda teisę gauti leidimą kitų metų, kai buvo nustatytas pažeidimas, planavimo laikotarpiui.

    4.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, būtini siekiant patikrinti, ar laikomasi pagal šį sprendimą leistos taikyti išimties sąlygų.

    12 straipsnis

    Ataskaitų teikimas

    Kompetentingos institucijos kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama tokia informacija:

    a)

    10 straipsnio 1 dalyje nurodytas kiekvienos savivaldybės žemėlapis, kuriame parodytos galvijų ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikoma individuali išimtis, procentinės dalys, taip pat vietos žemės naudojimo žemėlapiai;

    b)

    10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nitratų ir fosforo koncentracijos požeminiame ir paviršiniame vandenyje stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie vandens kokybės tendencijas abiem sąlygomis – kai išimtis taikoma ir kai ji netaikoma, taip pat išimties taikymo poveikis vandens kokybei;

    c)

    10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nitratų ir fosforo koncentracijos šaknų zonos vandenyje stebėsenos rezultatai ir duomenys apie azotą ir fosforą dirvožemyje abiem sąlygomis – kai išimtis taikoma ir kai ji netaikoma;

    d)

    10 straipsnio 3 dalyje nurodytų vietos žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimų rezultatai;

    e)

    10 straipsnio 3 dalyje nurodyto modeliu grindžiamo skaičiavimo, kiek azoto ir fosforo nuteka iš galvijų ūkių, kuriems išduotas leidimas, rezultatai;

    f)

    pagal 10 straipsnio 4 dalį – lentelės, kuriose pavaizduota žemės, kuriai taikoma išimtis ir kurioje yra ganyklų su dobilais ir liucernomis arba auginami miežiai ar žirniai su įsėta žole, procentinė dalis;

    g)

    11 straipsnyje nurodytas išimties sąlygų laikymosi įvertinimas, grindžiamas ūkių kontrole ir informacija apie sąlygų neatitinkančius ūkius, kuri surenkama vykdant administracinę kontrolę ir inspekciją;

    h)

    gyvulių skaičiaus ir jų mėšlo susidarymo tendencijos pagal kiekvieną gyvulių kategoriją Danijoje ir galvijų ūkiuose, kuriems taikoma išimtis;

    i)

    4 straipsnyje nustatytų išimties taikymo sąlygų įgyvendinimas.

    Ataskaitoje pateikiami erdviniai duomenys, jei taikytina, atitinka Direktyvos 2007/2/EB nuostatas. Rinkdama reikiamus duomenis, Danija naudojasi, jei taikytina, informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 67 straipsnio 1 dalį.

    13 straipsnis

    Taikymo laikotarpis

    Šis sprendimas taikomas iki 2024 m. liepos 31 d.

    14 straipsnis

    Adresatas

    Šis sprendimas skirtas Danijos Karalystei.

    Priimta Briuselyje 2020 m. liepos 17d.

    Komisijos vardu

    Virginijus SINKEVIČIUS

    Komisijos narys

    (1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

    (2)  2002 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas 2002/915/EB dėl prašymo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių III priedo 2 dalies b punktą ir 9 straipsnį (OL L 319, 2002 11 23, p. 24).

    (3)  2005 m. balandžio 5 d. Komisijos sprendimas 2005/294/EB dėl prašymo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių III priedo 2 dalies b punktą ir 9 straipsnį (OL L 94, 2005 4 13, p. 34).

    (4)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimas 2008/664/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/294/EB dėl prašymo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių III priedo 2 dalies b punktą ir 9 straipsnį (OL L 217, 2008 8 13, p. 16).

    (5)  2012 m. spalio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/659/ES, kuriuo suteikiamas Danijos Karalystės prašomas leidimas daryti išimtį pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 295, 2012 10 25, p. 20).

    (6)  2017 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/847, kuriuo suteikiamas Danijos prašomas leidimas taikyti išimtį pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 125, 2017 5 18, p. 35).

    (7)  2018 m. gruodžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1928, kuriuo suteikiamas Danijos prašomas leidimas taikyti išimtį pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 313, 2018 12 10, p. 45).

    (8)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo remiantis 2012–2015 m. valstybių narių ataskaitomis (SWD(2018) 246 final).

    (9)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

    (10)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

    (11)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

    Top