(1)

2018 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2019 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Nyderlandai nurodyti kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikėtų parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. kovo 21 d.2019 m. balandžio 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (toliau – 2019 m. euro zonai skirta rekomendacija), kurioje pateikiamos penkios rekomendacijos euro zonai (toliau – rekomendacijos euro zonai);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdami į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Nyderlandai turėtų užtikrinti, kad 2019 m. euro zonai skirta rekomendacija, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1 ir 3 rekomendacijose, būtų visiškai ir laiku įgyvendinta. Visų pirma, investicinės priemonės ir priemonės, kuriomis remiamas darbo užmokesčio augimas, padės įgyvendinti pirmą rekomendaciją euro zonai dėl euro zonos perbalansavimo, mokestinės priemonės padės įgyvendinti antrą rekomendaciją euro zonai dėl kovos su agresyviu mokesčių planavimu, o namų ūkių įsiskolinimui palankaus iškraipymo mažinimas padės įgyvendinti ketvirtą rekomendaciją euro zonai dėl įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo mažinimo;

(3)

2019 m. vasario 27 d. paskelbta 2019 m. Nyderlandams skirta ataskaita. Joje įvertinta Nyderlandų pažanga, padaryta įgyvendinant 2018 m. liepos 13 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), tolesni veiksmai, kurių Nyderlandai ėmėsi atsižvelgdami į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Nyderlandų pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2019 m. vasario 27 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma tarpvalstybinių pasekmių turinčio disbalanso šaltiniai – didelė susikaupusi privačiojo sektoriaus skola ir didelis einamosios sąskaitos perteklius. Augant ekonomikai, privačiojo sektoriaus skolos ir BVP santykis toliau mažėjo tiek įmonių, tiek namų ūkių skolų atveju, tačiau tebėra didelis. Vis dėlto nominalioji namų ūkių skola pamažu didėja augant būsto kainoms;

(4)

2019 m. balandžio 29 d. Nyderlandai pateikė 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimus, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Nyderlandams taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2019 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja sumažinti valdžios sektoriaus perteklių nuo 1,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP) 2018 m. iki 0,0 % BVP 2022 m. Remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu (6), vidutinės trukmės biudžeto tikslas, t. y. 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, programos laikotarpiu ir toliau yra viršijamas. 2019 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP nuo 52,4 % BVP 2018 m. sumažės iki 44,6 % 2022 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas sumažės nuo 0,8 % BVP pertekliaus 2018 m. iki 0,7 % BVP 2019 m. ir 0,2 % BVP 2020 m., taigi viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus bendroji skola toliau užtikrintai mažės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2019 m. ir 2020 m. Nyderlandai turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Kartu, laikantis vidutinės trukmės biudžeto tikslo, būtų svarbu pasinaudoti fiskaline ir struktūrine politika, kad būtų skatinama investicijų didėjimo tendencija;

(7)

kalbant apie fiskalinį tvarumą, numatomas viešųjų išlaidų ilgalaikei priežiūrai didinimas rodo vidutinę riziką ilgalaikiam tvarumui. 2015 m. Vyriausybė didžiąją ilgalaikės priežiūros sistemos dalį perdavė savivaldybėms, kad pagerintų jos veiksmingumą ir sumažintų viešąsias išlaidas. Šios reformos poveikį fiskaliniam tvarumui būtina stebėti;

(8)

nuo 2018 m. lapkričio mėn. Indėlių garantijų fondo, kuris yra nepriklausomas juridinis asmuo, lėšos buvo perkeltos iš atskiros sąskaitos Nyderlandų centriniame banke į sąskaitą ižde. Nyderlandų indėlių garantijų fondas buvo formuojamas laipsniškai ir iki šiol sukaupta apie 1 mlrd. EUR, o bankai iki 2024 m. turėtų sumokėti dar 4 mlrd. EUR, kurie turėjo būti investuoti į diversifikuotą mažos rizikos turto portfelį pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (7) (Indėlių garantijų sistemos direktyvą). Fondo sąskaitos perkėlimas sumažina bendrosios skolos lygį, tačiau nedaro jokio poveikio valstybės deficitui. Po šio perkėlimo iždas galės panaudoti lėšas valdžios sektoriaus išlaidoms finansuoti, bet turės skirti lėšų, jei reikės išmokėti lėšas indėlininkams arba finansuoti intervencijas pagal jo teisinius įgaliojimus, o tai gali turėti įtakos finansiniam stabilumui;

(9)

Nyderlandų namų ūkiai turi daug nelikvidaus turto būsto ir pensijų forma bei didelę skolą. Dėl ilgų balansų namų ūkiai tampa pažeidžiami finansinių ir ekonominių sukrėtimų atveju. Didelę namų ūkių skolą galima paaiškinti dosniomis mokesčių lengvatomis, susijusiomis su hipotekos palūkanų mokėjimais, tačiau taip pat gerai veikiančio viduriniojo nuomos rinkos segmento nebuvimu ir didele sukaupta privalomųjų pensijos įmokų suma. Vienas iš svarbiausių uždavinių sprendžiant didelio namų ūkių įsiskolinimo problemą yra susijęs su padėtimi būsto rinkoje, kurioje per keletą dešimtmečių nusistovėjęs nelankstumas ir iškreipiamosios paskatos daro įtaką būsto finansavimo ir atskirų sektorių taupymo modeliams. Nuo 2012 m. įgyvendintos įvairios priemonės, kuriomis šie klausimai iš dalies sprendžiami. Paskelbtas spartesnis neapmokestinamųjų hipotekos palūkanų mažinimas įtvirtintas teisės aktu ir prasidės 2020 m. Nepaisant to, hipotekos mokėjimams taikoma mokesčių lengvata tebėra didelė ir dėl jos atsiranda didelis namų ūkių įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas. Tuo pat metu privati nuomos rinka, kaip vienintelis nesubsidijuotas segmentas, lieka nepakankamai išvystyta ir jai tenka tik 13 % visų būstų. Nesant tinkamai veikiančio būsto nuomos rinkos viduriniojo segmento namų ūkiai yra linkę būstą pirkti, o ne nuomotis, dėl to išauga skolos ir pajamų santykis ir finansinis pažeidžiamumas;

(10)

nors pensijų sistema veikia gerai, kiek tai susiję su pensijų adekvatumu ir fiskaliniu tvarumu, ji turi trūkumų, susijusių su teisingumu skirtingų kartų asmenų atžvilgiu, teisių į pensiją skaidrumu ir lankstumu. Be to, profesinių pensijų įmokos yra didelės ir svyruoja priklausomai nuo to, kaip veikia pensijų fondai. Tai gali daryti prociklišką poveikį namų ūkių išlaidoms. Įgyvendinus pensijų sistemos reformą, privalomų pensijų įmokos per visą gyvenimo ciklą galėtų sumažėti, o vartojimas tapti stabilesnis („vartojimo subalansavimas“). Vyriausybė ketina iš esmės reformuoti antrąją pensijų sistemos pakopą, kad būtų padidinta aprėptis ir sukurta skaidresnė, lankstesnė ir aktuariniu požiūriu sąžiningesnė sistema. Tuo pat metu reformuojant būsto rinkos institucijas ir pensijų sistemą galima sumažinti namų ūkių balansus ir padaryti namų ūkių sektorių mažiau pažeidžiamą finansinių ir ekonominių sukrėtimų atveju; tai turėtų teigiamą poveikį makroekonominiam atsparumui ir ekonomikos augimui;

(11)

nepaisant nedidelio nedarbo, didelio laisvų darbo vietų skaičiaus ir augančio darbuotojų trūkumo, nominalusis darbo užmokesčio augimas iki šiol buvo nedidelis (1,1 % 2017 m. ir 2,4 % 2018 m.). Kolektyvinėse sutartyse numatytas darbo užmokestis 2018 m. vidutiniškai padidėjo 2,1 %, o viešojo sektoriaus darbo užmokestis kilo greičiau (3 % 2018 m. antrą pusmetį). Be to, buvo pasiekti susitarimai dėl darbo užmokesčio, todėl visų centrinės valdžios valstybės tarnautojų darbo užmokestis per dvejus metus nominaliai padidėjo 7 %. Papildomas finansavimas buvo skirtas pradinių mokyklų mokytojų atlyginimams padidinti. Be to, Vyriausybė patvirtino kelias fiskalines priemones, kuriomis mažinama darbo jėgai tenkanti mokesčių našta ir siekiama didinti dirbančiųjų namų ūkio grynąsias disponuojamąsias pajamas. Gerinant sąlygas skatinti darbo užmokesčio augimą ir pertvarkant antrąją pensijų sistemos pakopą, kad ji būtų skaidresnė, teisingesnė skirtingų kartų asmenų atžvilgiu ir atsparesnė sukrėtimams, o šiomis priemonėmis toliau didinant disponuojamąsias namų ūkio pajamas būtų remiama vidaus paklausa ir padedama perbalansuoti euro zoną;

(12)

kad mokesčių sistemos taptų veiksmingesnės ir teisingesnės, labai svarbu kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, kaip pripažinta 2019 m. euro zonai skirtoje rekomendacijoje. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų Sąjungos teisės aktus. Nyderlandai ėmėsi priemonių kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, bet turint omenyje per Nyderlandus atliekamus didelius dividendų, autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimus, galima daryti prielaidą, kad agresyviu mokesčių planavimu užsiimančios bendrovės naudojasi šalies mokesčių taisyklėmis. Didelė tiesioginių užsienio investicijų dalis tenka specialiosios paskirties įmonėms. Kadangi autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimai į užsienį (t. y. mokėjimai, kuriuos Sąjungos rezidentai atlieka trečiųjų valstybių rezidentams) išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami, tie mokėjimai, jei jie nėra apmokestinami gavėjo šalyje, gali būti neapmokestinami iš viso. Apmokestinimo reformų darbotvarkės, pagal kurią autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimams išskaičiuojamieji mokesčiai nustatomi piktnaudžiavimo arba mokėjimo į mažus mokesčius taikančias šalis atvejais, paskelbimas yra teigiamas žingsnis siekiant mažinti agresyvų mokesčių planavimą ir turėtų būti atidžiai stebimas;

(13)

užimtumo augimas pastaraisiais metais iš esmės susijęs su laikinu įdarbinimu ir savarankišku darbu, nors darbo vietų su neterminuota darbo sutartimi skaičius pastaruoju metu augo sparčiau nei darbo vietų su laikino įdarbinimo sutartimi skaičius. Vis dėlto lankstaus užimtumo dalis tebėra didelė ir sudaro didelę darbo rinkos dalį. Laikinųjų darbo sutarčių procentinė dalis yra didelė ir sparčiai daugėja savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nesamdo darbuotojų, skaičius, be to, labai skiriasi taikomų darbo srities reglamentų, darbuotojų apsaugos ir mokesčių bei socialinės apsaugos teisės aktų nuostatos. Priimtas priemonių rinkinys (Subalansuotos darbo rinkos įstatymas „Wet Arbeidsmarkt Balans“), kad būtų lengviau samdyti nuolatinius darbuotojus ir kad lanksčios sutartys būtų ne tokios lanksčios. Šių priemonių (jos turėtų įsigalioti 2020 m.) įgyvendinimas turėtų būti atidžiai stebimas. Be to, buvo paskelbta apie priemones, kuriomis būtų siekiama sušvelninti darbdavių įsipareigojimą ligos atveju mokėti atlyginimus dvejus metus. Tačiau iki šiol jokių kitų konkrečių priemonių nebuvo priimta. Todėl kai kurie iš šių institucinių veiksnių vis dar sukuria finansinių paskatų darbuotojams pradėti dirbti savarankiškai arba pirmenybę teikti savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nesamdo darbuotojų, statusui. Savarankiškai dirbantys asmenys dažniau yra nepakankamai apdrausti invalidumo, nedarbo ir senatvės atveju, o tai ilgainiui galėtų daryti poveikį socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Be to, kovos su fiktyviu savarankišku darbu priemonių vykdymo užtikrinimas sustabdytas iki 2020 m.;

(14)

nepaisant iš esmės gerai veikiančios darbo rinkos, lygių galimybių užimtumo ir aktyvios įtraukties srityje skatinimas išlieka svarbiu uždaviniu, ypač kalbant apie migrantų kilmės žmones, darbo rinkos nuošalyje esančius asmenis ir ekonomiškai neaktyvius gyventojus. Be to, vis dar esama neišnaudoto darbo jėgos potencialo, ypač tarp didelio ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičiaus;

(15)

techniniai bei skaitmeniniai įgūdžiai ir kvalifikuoti specialistai yra labai svarbūs Nyderlandų ekonomikos gebėjimui diegti naujoves ir našumo augimui. Tai rodo, kad reikia daugiau investuoti į mokymą, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymą, ir skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes. Siekiant didinti visuomenės gebėjimą diegti naujoves taip pat reikia investicijų, kuriomis būtų remiamas švietimas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Be to, labai svarbu daugiau investuoti į įgūdžius, švietimą ir mokymą, kad padidėtų darbo rinkos nuošalyje esančių asmenų galimybės patekti į darbo rinką ir įsidarbinti, kartu puoselėjant lygias galimybes ir aktyvią įtrauktį;

(16)

nors investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą intensyvumas Nyderlanduose išaugo iki daugiau kaip 2 %, jis vis dar nesiekia 2,5 % nacionalinio tikslo ir geriausių rezultatų pasiekusių šalių lygio. Našumo požiūriu Nyderlandai yra viena iš pirmaujančių šalių daugelyje sektorių. Todėl tolesnis našumo augimas labai priklauso nuo inovacijų. Tam būtų naudingos papildomos investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ypač privačiajame sektoriuje;

(17)

norint pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia didelių investicijų, kuriomis būtų užtikrintas tvaresnės ir efektyviau išteklius naudojančios ekonomikos plėtojimas. Tikėtina, kad Nyderlandai viršys savo 2020 m. tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo srityje, o 2030 m. tikslams pasiekti reikės papildomų priemonių. 2020 m. pirminės energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslų nebus pasiekta be papildomų priemonių. Nyderlandų atsinaujinančiosios energijos tikslas iki 2023 m., apibrėžtas Nyderlandų energijos susitarime, turėtų būti pasiektas investuojant į jūros vėjo elektrinių parkus. Iki 2019 m. pabaigos Vyriausybė siekia priimti nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą, kuriame bus apžvelgti įvairių energetikos sąjungos aspektų investicijų poreikiai iki 2030 m., įskaitant atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą ir klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos;

(18)

Nyderlanduose, kurie yra tankiai apgyvendinta ir tinkamai aprūpinta šalis ir svarbi Sąjungos logistikos dalyvė, turinti didžiausią Sąjungos uostą Roterdame ir vieną iš didžiausių oro uostų Šipolyje, spūstys tebėra problema. Ši problema kiek sumažėjo atlikus papildomus infrastruktūros darbus, tačiau vis dar tebėra problema, susijusi su didelėmis socialinėmis sąnaudomis ir eismo spūstyse praleidžiamomis valandomis;

(19)

tam tikrus rekomendacijose nustatytus poreikius, visų pirma 2019 m. šaliai skirtos ataskaitos D priede nurodytose srityse, turėtų padėti patenkinti 2021–2027 m. Sąjungos fondų programavimas. Tai suteiktų Nyderlandams galimybę optimaliai panaudoti šiuos fondus nustatytuose sektoriuose;

(20)

per 2019 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Nyderlandų ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2019 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2019 m. stabilumo programą ir 2019 m. nacionalinę reformų programą, taip pat tolesnius veiksmus, kurių Nyderlandai ėmėsi atsižvelgdami į ankstesniais metais jiems skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai Nyderlandų fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(21)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2019 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės (8), kad Nyderlandai turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(22)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1 ir 3 rekomendacijose, Šios rekomendacijos taip pat padeda įgyvendinti 2019 m. euro zonai skirtą rekomendaciją, visų pirma pirmą ir ketvirtą rekomendacijas euro zonai. 3 rekomendacijoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės, inter alia, padeda naikinti disbalansą, susijusį su einamosios sąskaitos pertekliumi,