(1)

įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kaip jungtines technologijų iniciatyvas, pirmiausia buvo numatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (2);

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). Jos tikslas – siekti didesnio poveikio mokslinių tyrimų ir inovacijų atžvilgiu, derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės srityse, kuriose mokslinių tyrimų ir inovacijų išteklių aprėptis ir mastas yra pateisinami, atsižvelgiant į platesnius Sąjungos konkurencingumo tikslus, pritraukia privačiojo sektoriaus investicijas ir padeda spręsti visuomenės uždavinius tam tikrais aiškios Europos pridėtinės vertės atvejais. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant subalansuotą visų partnerių įnašą, būti atskaitingos už savo tikslų įgyvendinimą ir derėti su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas, efektyvus ir įtraukus, suteikiant galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečiose srityse;

(3)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1290/2013 (4) ir Tarybos sprendimu 2013/743/ES (5), pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (6) sukurta Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP). EITP turėtų suteikti galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Visų pirma, EITP turėtų būti remiamas bendro intereso projektų, kuriais siekiama plėtoti ir kurti naują transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių infrastruktūrą ir paslaugas arba modernizuoti esamą infrastruktūrą ir paslaugas, įgyvendinimas. Pagal EITP turėtų būti remiami Europos pridėtinę vertę turintys ir visuomenei labai naudingi projektai, kurie negauna pakankamo finansavimo rinkoje;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 283/2014 (7) išdėstytos gairės dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje ir nustatytos telekomunikacijų sektoriui skirtos specialiosios sąlygos;

(6)

našioji kompiuterija gali būti laikoma bendros svarbos projektu, kaip nustatyta, atitinkančiu finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 283/2014 6 straipsnio 1 dalį, t. y. skirtu prieigai prie daugkartinio naudojimo viešojo sektoriaus informacijos užtikrinti, kaip minima to reglamento priedo 3 punkto d papunktyje, skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 6 straipsnio 3 dalį Komisija dalį EITP gali patikėti įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms;

(7)

Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“), kuriai pritarė Europos Parlamentas ir Taryba, pabrėžiama, kad, siekiant Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas;

(8)

2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ raginama sukurti pažangiausiais našiosios kompiuterijos pajėgumais grindžiamą Europos duomenų infrastruktūrą ir visapusę Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kurią naudojant būtų galima išvystyti naują europinę technologiją ir sukurti eksalygmens superkompiuterius. Dėl šios srities svarbos ir suinteresuotiesiems subjektams Sąjungoje kylančių iššūkių būtina imtis veiksmų, siekiant sutelkti reikiamus išteklius ir pajėgumus, įskaitant jau esamus, pavyzdžiui, nacionalinius superkompiuterius ir superkompiuterių centrus, kad nuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapo būtų pereita prie eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo ir eksploatavimo etapo. Todėl Sąjungos lygmeniu reikėtų sukurti mechanizmą, kuris padėtų sutelkti ir sukoncentruoti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus pastangas remti pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūros kūrimą ir našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ši infrastruktūra turėtų būti prieinama naudotojams iš viešojo sektoriaus, pramonės sektoriaus, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir naudotojams iš akademinės bendruomenės, įskaitant besiformuojančiai Europos atvirojo mokslo debesijai priklausančias mokslininkų bendruomenes;

(9)

2017 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ pažymima, kad našioji kompiuterija yra svarbus elementas, skaitmeninant pramonę ir duomenų ekonomiką. Superkompiuteriams, kurie būtų tarp trijų galingiausių pasaulyje, sukurti, įsigyti ir eksploatuoti reikia didelių investicijų, ir nė viena Europos šalis neturi išteklių, kad pati viena sukurtų visapusę našiosios kompiuterijos ekosistemą. Todėl, kad patenkintų didėjančią našiosios kompiuterijos paklausą ir Sąjungoje sukurtų stiprią ir naujovišką našiosios kompiuterijos mokslo ir pramonės ekosistemą, valstybės narės, Sąjunga ir privatusis sektorius turi koordinuoti savo pastangas ir dalytis savo ištekliais. Komunikate siūloma parengti teisinę priemonę, kuria būtų nustatyta integruotos eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros viešojo pirkimo sistema;

(10)

siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais kompiuterijos pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų srityje, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o našiosios kompiuterijos technologijų diegimas pramonėje ir rinkoje turėtų būti intensyvinamas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą į paklausą orientuotomis ir naudojimu grindžiamomis Europos našiosios kompiuterijos sistemomis, kurios būtų konkurencingos rinkoje, veiksmingai susiejant technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą ir sukuriant pasauliniu mastu konkurencingą našiosios kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų ekosistemą. Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti galimybę savo tiekimo pramonei pasinaudoti tokiomis investicijomis, sudarant sąlygas jas diegti didelės apimties ir besiformuojančiose taikomosiose srityse, tokiose kaip individualizuotoji medicina, susietasis ir automatizuotas judumas, ar kitos pirmaujančiose rinkose, kurios yra grindžiamos dirbtiniu intelektu, blokų grandinės technologijomis, tinklo paribio kompiuterija ar, apskritai, Sąjungos pramonės skaitmeninimu;

(11)

Bendroji įmonė – geriausia galimybė įgyvendinti Europos debesijos iniciatyvoje išdėstytus Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslus ir pašalinti dabartinius apribojimus, be to, jos poveikis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai gali būti didžiausias ir ji gali geriausiai apsaugoti Sąjungos interesus. Ji gali sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali taikyti viešojo pirkimo sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos sistemas, populiarindama technologiją, visų pirma, jei tai konkurencinga Europos technologija. Ji gali inicijuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, pagal kurias būtų vystomos ir vėliau į eksalygmens superkompiuterių sistemas integruojamos Europos technologijos, taip pat ji gali padėti plėtoti konkurencingą Europos technologijų tiekimo pramonę;

(12)

siekiant tikslo aprūpinti Sąjungą beveik eksalygmens infrastruktūra ne vėliau kaip 2020 m., o maždaug 2022–2023 m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas ir taikomąsias programas, kartu skatinant propaguoti konkurencingą Europos našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemą, Bendroji įmonė turėtų būti sukurta ir pradėti veikti ne vėliau kaip 2019 m. pradžioje. Kadangi naujos kartos technologijų plėtros ciklas paprastai trunka nuo keturių iki penkių metų, siekiant išlaikyti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, eksalygmens tikslui pasiekti reikalingų veiksmų reikia imtis kuo greičiau;

(13)

kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios būtinos, norint neatsilikti nuo vis spartėjančio šios srities inovacijų tempo. Todėl Bendrosios įmonės narėmis turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys, kurios sutaria dėl bendros Europos iniciatyvos našiosios kompiuterijos srityje, taip pat asociacijos, atstovaujančios jas sudarantiems subjektams ir kitos organizacijos, kurios yra aiškiai įsipareigojusios aktyviai siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų ir išlaikyti praktinę patirtį našiosios kompiuterijos srityje Europoje. Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams;

(14)

Sąjunga, dalyvaujančios valstybės ir privatūs Bendrosios įmonės nariai turėtų skirti finansinius įnašus administracinėms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti. Sąjungos įnašas administracinėms išlaidoms padengti pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą patirtoms einamosioms išlaidoms padengti gali būti panaudotas tik iki 2023 m. Nuo 2024 m. Bendrosios įmonės administracines išlaidas turėtų visiškai dengti Bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės ir privatūs jos nariai;

(15)

siekdami Sąjungai grąžinti lyderystę našiosios kompiuterijos technologijų srityje ir sukurti jai skirtą visapusę našiosios kompiuterijos ekosistemą, privačiai asociacijai „Europos technologijų platforma našiajai kompiuterijai“ (ETP4HPC) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Jos paskirtis – sukurti Europos pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos technologijų vertės grandinę, kuri būtų konkurencinga pasauliniu mastu ir skatintų trijų pagrindinių našiosios kompiuterijos ekosistemos sudedamųjų dalių, t. y. technologijų plėtros, taikomųjų programų ir superkompiuterių infrastruktūros sinergiją. Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį, suburiant našiosios kompiuterijos interesų turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, privačiai asociacijai ETP4HPC turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(16)

siekiant sustiprinti duomenų vertės grandinę, sudaryti geresnes sąlygas kurtis bendruomenei, kurią vienytų duomenų problematika, ir pakloti pamatą klestinčiai, duomenimis grindžiamai Sąjungos ekonomikai, „Didžiųjų duomenų vertės asociacijai“ (BDVA) priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. su Sąjunga įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Atsižvelgiant į jos patirtį ir į jos vaidmenį, suburiant atitinkamus didžiųjų duomenų srities interesų turinčius privačiojo sektoriaus subjektus, tai BDVA turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(17)

privačios asociacijos ETP4HPC ir BDVA raštu pareiškė pageidavimą prisidėti prie Bendrosios įmonės technologijų strategijos kūrimo ir pasiūlė pasinaudoti jų patirtimi, siekiant Bendrosios įmonės tikslų. Privačios asociacijos patvirtinimo raštu turėtų pripažinti šio reglamento priede pateikiamus įstatus;

(18)

ne pelno asociacija „Pažangiosios kompiuterijos partnerystė Europoje“ (PRACE) vienija 25 šalis nares, kurių atitinkamos organizacijos sudaro visos Europos superkompiuterių infrastruktūrą, suteikiant prieigą prie kompiuterijos ir duomenų tvarkymo išteklių ir paslaugų didelės apimties mokslinėms ir inžinerijos taikomosioms programoms aukščiausio našumo lygiu. Bendroji įmonė gali bendradarbiauti su PRACE, suteikiant ir administruojant prieigą prie bendros ir tarpusavyje sujungtos superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jos paslaugų, taip pat patalpų mokymui ir įgūdžių ugdymo galimybių;

(19)

tinklas GÉANT tarpusavyje sujungia 38 nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus partnerius, taip sukuriant visos Europos pažangiosios mokslinės kompetencijos, mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų tinklą. Per savo integruotą junglumo, bendradarbiavimo ir tapatybės valdymo paslaugų katalogą tinklas GÉANT teikia naudotojams labai patikimą ir nevaržomą prieigą prie kompiuterijos, analizės, saugojimo paslaugų, prie taikomųjų programų ir kitų išteklių, siekiant užtikrinti, kad Europa išlaikytų lyderystę mokslinių tyrimų srityje. Bendroji įmonė gali bendradarbiauti su tinklu GÉANT Bendrosios įmonės superkompiuterių junglumo, taip pat junglumo su kitomis Europos superkompiuterių ir duomenų infrastruktūromis atžvilgiu;

(20)

Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai apibrėžtas temas, kurios akademinei bendruomenei ir Europos pramonės sektoriams, apskritai, būtų naudingos, projektuojant, vystant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotą ir tinkle sujungtą infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis taikomosiomis programomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš pramonės, įskaitant MVĮ, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų stengtis sumažinti specialių našiosios kompiuterijos srities įgūdžių visoje Sąjungoje trūkumą, imdamasi informuotumo didinimo priemonių ir padėdama kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą;

(21)

Bendroji įmonė turėtų padėti pagrindą ilgesnio laikotarpio vizijai ir sudaryti sąlygas, kad Europoje būtų sukurta pirmoji hibridinė našiosios kompiuterijos infrastruktūra, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantinės kompiuterijos prietaisai, pavyzdžiui, kvantinis kompiuteris būtų naudojamas našiosios kompiuterijos srautams spartinti. Europos lygmeniu turi būti teikiama struktūrizuota ir koordinuota finansinė parama, siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams pasiekti pasaulinio lygio rezultatus ir taip išlaikyti lyderystę itin konkurencingoje tarptautinėje arenoje; taip būtų siekiama užtikrinti, kad Europos moksliniai tyrimai ir technologijos būtų sparčiai ir plačiai taikomi visoje Sąjungoje, kartu sukuriant didelę netiesioginę naudą visuomenei, strategijos ir investicijos būtų pritaikytos bendriems Europos interesams ir taip dalijamasi rizika ir vienijamos jėgos;

(22)

norėdama pasiekti savo tikslą, susijusį su naujoviškiausių našiosios kompiuterijos technologijų projektavimu, vystymu ir naudojimu, Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma, skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus, skelbdama atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, remiantis metiniais darbo planais. Tokia finansinė parama turėtų būti, visų pirma, skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios yra kliūtis atitinkamos programos plėtojimui, spręsti ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis paramos gavėjo elgesys;

(23)

norėdama pasiekti savo tikslą padidinti pramonės, ypač MVĮ, inovacinį potencialą, prisidėti prie specialių našiosios kompiuterijos srities įgūdžių trūkumo mažinimo, remti žinių kaupimą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir kelti našiosios kompiuterijos pajėgumų lygį, Bendroji įmonė turėtų remti nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų visoje Sąjungoje kūrimą ir, visų pirma, jų tinklaveiką ir veiklos koordinavimą. Šie kompetencijos centrai turėtų teikti našiosios kompiuterijos paslaugas pramonei, akademikams ir viešojo administravimo institucijoms, gavę jų prašymą. Jie, visų pirma, turėtų propaguoti ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemos, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie superkompiuterių, spręsti reikšmingą kvalifikuotų techninių ekspertų trūkumo problemą, imdamiesi sąmoningumo ugdymo, mokymo ir informavimo veiklos, ir imtis tinklaveikos veiklos su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais kompetencijos centrais platesnėms inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, keičiantis geriausios praktikos taikymo pavyzdžiais ar naudojimo patirtimi ir juos propaguojant, dalijantis savo patalpomis mokymui ir patirties pavyzdžiais, sudarant palankesnes sąlygas bendram lygiagrečių kodų rengimui ir dalijimuisi šiais kodais arba remiant dalijimąsi naujoviškomis taikomosiomis programomis ir priemonėmis, skirtomis viešiems ir privatiems naudotojams, visų pirma, MVĮ;

(24)

Bendroji įmonė turėtų parengti į paklausą ir į naudotojus orientuotą sistemą ir sudaryti sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį į integruotos, pasaulinio lygio eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įsigijimą Sąjungoje, siekiant aprūpinti naudotojus strateginiu kompiuterijos ištekliumi, kuris jiems yra būtinas išlikti konkurencingiems, spręsti su visuomene, aplinka, ekonomika ir saugumu susijusius uždavinius. Šiuo tikslu Bendroji įmonė turėtų prisidėti prie beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių įsigijimo. Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti įrengti dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė;

(25)

programa „Horizontas 2020“ turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo, skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (toliau – ESIF). Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESIF, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(26)

Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti savo ESIF lėšas superkompiuterių įsigijimui. ESI fondų lėšų naudojimas Bendrosios įmonės veikloje yra esminis veiksnys, siekiant plėtoti Sąjungoje integruotą ir tinkle sujungtą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kadangi tokios infrastruktūros nauda pasiekia gerokai daugiau nei tik valstybių narių naudotojus. Jei dalyvaujančios valstybės nusprendžia panaudoti ESI fondų lėšas, norėdamos prisidėti prie petalygmens ir beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo išlaidų, Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į Sąjungos dalį šios dalyvaujančios valstybės ESI fonduose, apskaitydama tik nacionalinę ESI fondų dalį, kaip nacionalinį įnašą į Bendrosios įmonės biudžetą. Bet kuriuo atveju Sąjungos įnašu pagal programą „Horizontas 2020“ ir EITP turėtų būti padengiama ne daugiau kaip 50 % beveik eksalygmens superkompiuterio įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 50 % jo eksploatavimo išlaidų, siekiant įgyvendinti Bendrosios įmonės tikslą prisidėti prie išteklių sutelkimo, siekiant aprūpinti Sąjungą pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuteriais. Petalygmens superkompiuterių atveju Sąjungos įnašu pagal programą „Horizontas 2020“ ir EITP būtų padengiama ne daugiau kaip 35 % superkompiuterio įsigijimo išlaidų, siekiant užtikrinti suderinamumą su esamu finansavimu inovacinių sprendimų viešiesiems pirkimams pagal programą „Horizontas 2020“. Likusias petalygmens superkompiuterių ir beveik eksalygmens superkompiuterių išlaidas turėtų padengti dalyvaujančios valstybės;

(27)

Bendrosios įmonės įsigyti beveik eksalygmens superkompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti kiekvieną beveik eksalygmens superkompiuterį turėtų būti patikėta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas gali atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba prieglobos konsorciumui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų galėti pateikti tikslią sąmatą ir patikrinti bei patvirtinti superkompiuterio eksploatavimo išlaidas, užtikrindamas, pavyzdžiui, kad Bendrosios įmonės beveik eksalygmens superkompiuteriai būtų funkciškai ir, kiek įmanoma, fiziškai atskiri nuo nacionalinių ar regioninių jo eksploatuojamų kompiuterių sistemų. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba (toliau – valdyba), paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Atrinkus prieglobos paslaugą teikiantį subjektą, dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos teisę turintis subjektas arba prieglobos konsorciumas, turėtų galėti nuspręsti pakviesti kitas dalyvaujančias valstybes prisijungti ir prisidėti prie beveik eksalygmens superkompiuterio, kuris turi būti įrengtas atrinktame prieglobos paslaugą teikiančiame subjekte, finansavimo. Sąjungos prieigos prie beveik eksalygmens superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal programą „Horizontas 2020“ ir EITP į to superkompiuterio bendras nuosavybės išlaidas ir turėtų neviršyti 50 % bendro prieigos prie to superkompiuterio laiko. Prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių įnašai į beveik eksalygmens superkompiuterio išlaidas turėtų būti paversti prieigos prie to superkompiuterio laiko dalimis. Dalyvaujančios valstybės turėtų tarpusavyje susitarti dėl jų prieigos prie beveik eksalygmens superkompiuterio laiko dalies skyrimo. Bendroji įmonė turėtų išlikti beveik eksalygmens superkompiuterių savininke iki jų nusidėvėjimo.

Tada nuosavybės teisės galėtų būti perleistos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui eksploatacijos nutraukimo, šalinimo ar kitoms reikmėms. Jei taip sutariama, kai nuosavybės teisės perleidžiamos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui dar nepasibaigus beveik eksalygmens superkompiuterio visiško nusidėvėjimo laikotarpiui, arba dėl to, kad Bendroji įmonė likviduojama, prieglobos paslaugą teikiantis subjektas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti likutinę superkompiuterio vertę;

(28)

Bendroji įmonė turėtų kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis įsigyti petalygmens superkompiuterius. Eksploatuoti kiekvieną petalygmens superkompiuterį turėtų būti patikėta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas gali atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo į šias įsigijimo išlaidas pagal programą „Horizontas 2020“ ir EITP dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie kiekvieno petalygmens superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal programą „Horizontas 2020“ ir EITP į šio petalygmens superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų perleisti nuosavybės teises prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, pasibaigus petalygmens superkompiuterio visiško nusidėvėjimo laikotarpiui arba likviduojant Bendrąją įmonę. Pastaruoju atveju prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei superkompiuterio likutinę vertę;

(29)

Bendrosios įmonės palaikomų beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių projektavimo ir eksploatavimo etape kiek įmanoma turėtų būti atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkos tvarumą;

(30)

kad galėtų patenkinti nuolat augančius naudotojų poreikius superkompiuterių išteklių srityje, dalyvaujančios valstybės gali suteikti Bendrajai įmonei turimą prieigos prie vieno ar kelių jų nacionalinių superkompiuterių laiką, būtent tą laiką, kuris dar nebuvo skirtas ir kuris nėra bendrai finansuojamas Bendrosios įmonės lėšomis. Tokiu atveju valstybės narės turėtų savanoriškai suteikti Bendrajai įmonei pagrįstą prieigos prie priimtino našumo lygmens nacionalinių superkompiuterių laiko dalį, kad Bendroji įmonė galėtų reaguoti į naudotojų poreikius. Toks prieigos prie nacionalinio superkompiuterio laiko suteikimas neturėtų būti apskaitomas kaip dalyvaujančios valstybės teikiamas finansinis ar nepiniginis įnašas į Bendrąją įmonę;

(31)

beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuteriai turėtų būti pirmiausia skirti naudoti viešiesiems moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir turėtų būti prieinami visiems naudotojams iš akademinės bendruomenės, pramonės ar viešojo sektoriaus. Skiriant naudotojams prieigos prie superkompiuterių laiką, pirmiausia turėtų būti remiamasi Bendrosios įmonės inicijuotais atvirais kvietimais pareikšti susidomėjimą, paraiškas įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Valdybos sprendimu turėtų būti galima tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, strateginių Europos iniciatyvų ar ekstremaliųjų ir krizių valdymo situacijų atveju, nedidelę prieigos laiko procentinę dalį suteikti, neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą komerciniais tikslais. Prieiga turėtų būti suteikiama naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti ir stebėti valdyba;

(32)

Bendrosios įmonės superkompiuteriai turėtų būti eksploatuojami ir naudojami, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 (11);

(33)

naudotojams, vykdantiems ekonominę veiklą su moksliniais tyrimais nesusijusioms civilinėms reikmėms, naudotis superkompiuteriais turėtų būti leidžiama ribotai. Prieigos laikas pirmiausia turėtų būti skiriamas naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos skaidriai;

(34)

Bendrąją įmonę valdyti turėtų du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su Bendrosios įmonės veikla, visų pirma, už visą viešojo pirkimo veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji valdybai turėtų teikti nepriklausomas konsultacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausančių superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo;

(35)

Kalbant apie Bendrosios įmonės bendrąsias administracines užduotis, dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės joms turėtų būti paskirstytos vienodai. Kalbant apie užduotis, susijusias su superkompiuterių įsigijimo darbo plano dalies nustatymu, prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atranka ir Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, balsavimo teisės grindžiamos kvalifikuotos balsų daugumos principu. Dalyvaujančios valstybės, kurios yra programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys, taip pat turėtų turėti balsavimo teises mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą atitinkančių užduočių atveju. Kalbant apie superkompiuterių įsigijimą ir eksploatavimą atitinkančias užduotis, tik Sąjunga ir tos dalyvaujančios valstybės, kurios ištekliais prisideda prie petalygmens superkompiuterių viešojo pirkimo ir beveik eksalygmens superkompiuterių bendrų nuosavybės išlaidų, turėtų turėti jų įnašui proporcingas balsavimo teises;

(36)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046. Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešųjų pirkimų procedūrų taikymo turi būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(37)

siekiant skatinti naujovišką ir konkurencingą Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, įskaitant bendrus pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujoviškų sprendimų viešuosius pirkimus;

(38)

vertinant Bendrosios įmonės bendrą poveikį, į privačių narių investicijas reikėtų atsižvelgti, kaip į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro, įgyvendinant veiksmus, patirtos privačių narių išlaidos, atskaičiavus Bendrosios įmonės įnašų sumą;

(39)

siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, finansavimas pagal Sąjungos bendrąsias programas turėtų būti suderinamas su valstybės pagalbos principais, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymų, tokių kaip privataus finansavimo išstūmimas, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimas ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(40)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos priimtomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti tinkamą netiesioginių veiksmų bendrą finansavimą dalyvaujančių valstybių lėšomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1290/2013, dalyvaujančios valstybės turėtų siekti prisidėti bent tokia suma, kuri lygi Bendrosios įmonės kompensuotų, tinkamų finansuoti išlaidų, kurias veiksmuose patyrė paramos gavėjai, sumai. Tuo tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 28 straipsnį turėtų būti atitinkamai nustatytos Bendrosios įmonės metiniame darbo plane išdėstytos maksimalios finansavimo normos;

(41)

finansinės paramos teikimas pagal EITP turėtų atitikti EITP taisykles;

(42)

Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis apsaugoti per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tikslinga, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;

(43)

Bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą aktualią informaciją ir propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, platesnei visuomenei. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(44)

supaprastinimo tikslais visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Veiksmų, finansuojamų pagal programą „Horizontas 2020“, atveju Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013. Veiksmų, finansuojamų pagal EITP, atveju Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1316/2013;

(45)

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(46)

Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija ir galimybė patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti auditą ir tyrimus, susijusius su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais;

(47)

visuose kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal šį reglamentą turėtų būti tinkamu būdu atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ ir EITP įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(48)

siekdama užtikrinti atvirumą, skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas dalyvavimui, Bendroji įmonė turėtų taip pat naudoti Komisijos valdomas elektronines priemones. Todėl Bendrosios įmonės paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skelbiami tiek dalyviams skirtame bendrame portale, tiek pasitelkiant kitas programos „Horizontas 2020“ Komisijos valdomas elektronines sklaidos priemones. Be to, Bendroji įmonė turėtų atitinkamu formatu bei, atsižvelgiant į Komisijos ataskaitų teikimo periodiškumą, atverti duomenis, susijusius su, inter alia, pasiūlymais, pareiškėjais, dotacijomis ir dalyviais, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos valdomos programos „Horizontas 2020“ elektronines ataskaitų teikimo ir sklaidos sistemas;

(49)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atlikti Bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą. Siekiant skaidrumo, atitinkama nepriklausomų ekspertų ataskaita, laikantis taikytinų taisyklių, turėtų būti skelbiama viešai;

(50)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, įsigyti petalygmens ir beveik eksalygmens superkompiuterius ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros visoje Sąjungoje Bendrosios įmonės dėka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir, siekiant išvengti bereikalingo dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,