a)

1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Skundus taip pat gali kartu pateikti Sąjungos pramonė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, arba bet kuri asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, veikiantys Sąjungos pramonės vardu, ir profesinės sąjungos arba juos gali paremti profesinės sąjungos. Tai nedaro poveikio Sąjungos pramonės galimybei atsiimti skundą.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija sudaro palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), pasitelkiant tam skirtą MVĮ pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus.

MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.“;

a)

7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7.   Sąjungos gamintojai, profesinės sąjungos, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė pagal 5 straipsnio 10 dalį, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai, pateikę prašymus raštu, gali peržiūrėti visą bet kurios tyrimo šalies pateiktą informaciją, išskyrus Sąjungos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus, kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus ir nėra konfidenciali, kaip apibrėžta 19 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.“;

b)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Inicijavus tyrimą pagal 5 straipsnio 9 dalį, jis, jei tai įmanoma, baigiamas per vienus metus. Bet kuriuo atveju toks tyrimas baigiamas per 14 mėnesių nuo inicijavimo remiantis išvadomis pagal 8 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba remiantis išvadomis pagal 9 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu. Tyrimo laikotarpis, ypač įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais.“;

c)

papildoma šiomis dalimis:

„10.   Panašaus produkto Sąjungos gamintojų prašoma bendradarbiauti su Komisija atliekant tyrimus, inicijuotus pagal 5 straipsnio 6 dalį.

11.   Komisija paskiria bylas nagrinėjantį pareigūną, kurio įgaliojimus ir užduotis Komisija nustato tvirtinamaisiais įgaliojimais ir kuris užtikrina, kad suinteresuotosios šalys veiksmingai naudotųsi procedūrinėmis teisėmis.“;

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Laikinieji muitai gali būti nustatyti, jeigu:

Laikinieji muitai nustatomi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų ir paprastai ne vėliau kaip praėjus septyniems mėnesiams, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus aštuoniems mėnesiams nuo tyrimo procedūrų inicijavimo.

Trijų savaičių laikotarpiu, po to, kai išsiunčiama informacija suinteresuotosioms šalims pagal 19a straipsnį (išankstinis informacijos atskleidimo laikotarpis), laikinieji muitai nenustatomi. Tokios informacijos suteikimas nedaro poveikio vėlesniam susijusiam sprendimui, kurį gali priimti Komisija.

Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 9 d. įvertina, ar per išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį importas žymiai išaugo ir, jeigu jis išaugo, ar dėl to Sąjungos pramonei padaryta papildomos žalos nepaisant priemonių, kurių Komisija galėjo imtis pagal 14 straipsnio 5a dalį ir 9 straipsnio 4 dalį. Ji remiasi konkrečiais duomenimis, surinktais pagal 14 straipsnio 6 dalį ir visa turima susijusia informacija. Komisijai pagal 23a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpis būtų pakeistas į dviejų savaičių laikotarpį, jeigu importas yra žymiai išaugęs ir dėl to padaryta papildomos žalos, o jeigu tai neįvyko – į keturių savaičių laikotarpį.

Tuo pat metu, kai Komisija suinteresuotosioms šalims pateikia informaciją pagal 19a straipsnį, ji savo interneto svetainėje viešai paskelbia savo ketinimą nustatyti laikinuosius muitus, taip pat informaciją apie galimus muitų tarifus.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„2a.   Nagrinėdama, ar mažesnio už dempingo skirtumą muito pakaktų žalai pašalinti, Komisija atsižvelgia į tai, ar esama žaliavų rinkų iškraipymų atitinkamo produkto atžvilgiu.

Šios dalies tikslais žaliavų rinkų iškraipymus sudaro šios priemonės: dvigubos kainodaros sistemos, eksporto mokesčiai, papildomi eksporto mokesčiai, eksporto kvotos, eksporto uždraudimas, fiskalinis eksporto mokestis, licencijų išdavimo reikalavimai, minimali eksporto kaina, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimas ar panaikinimas, eksportuotojams taikomas apribojimas, kad muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašas, vidaus rinkos prievolė, uždaroji kasyba, jeigu atitinkamos žaliavos kaina, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose, yra žymiai mažesnė.

Komisijai pagal 23a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas papildant šios dalies antroje pastraipoje nurodytą sąrašą naujais žaliavų rinkų iškraipymais, jeigu EBPO „Pramoninių žaliavų eksporto apribojimų sąvade“ arba kitoje EBPO duomenų bazėje, kuria pakeičiama ši duomenų bazė, yra nurodomos kitų rūšių priemonės.

Tyrimas apima šios dalies antroje pastraipoje nurodytus žaliavų rinkų iškraipymus, dėl kurių egzistavimo Komisija turi pakankamai įrodymų vadovaujantis 5 straipsniu.

Šio reglamento tikslu perdirbtos ar neperdirbtos žaliavos, įskaitant energiją, dėl kurių nustatytas iškraipymas, turi sudaryti, atskirai paėmus, ne mažiau kaip 17 proc. atitinkamo produkto gamybos sąnaudų. Šiam apskaičiavimui naudojama neiškreipta žaliavos kaina, nustatyta tipiškose tarptautinėse rinkose.

2b.   Kai Komisija, remdamasi visa pateikta informacija, gali padaryti aiškią išvadą, kad Sąjungos interesus atitinka laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal šio straipsnio 2a dalį, šio straipsnio 2 dalis netaikoma. Komisija aktyviai siekia gauti informaciją iš suinteresuotųjų šalių, kad galėtų nustatyti, ar taikoma šio straipsnio 2 dalis ar 2a dalis. Šiuo atžvilgiu Komisija nagrinėja visą atitinkamą informaciją, pavyzdžiui, apie nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje valstybėje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms. Jeigu nebendradarbiaujama, Komisija gali padaryti išvadą, kad Sąjungos interesus atitinka tai, kad būtų taikoma šio straipsnio 2a dalis. Atliekant Sąjungos interesų patikrinimą pagal 21 straipsnį šiam klausimui skiriamas ypatingas dėmesys.

2c.   Kai žalos skirtumas apskaičiuojamas remiantis tiksline kaina, taikomas tikslinis pelnas nustatomas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip pelningumo lygis prieš padidėjant importui iš tiriamosios valstybės, pelningumo lygis, reikalingas visoms išlaidoms ir investicijoms padengti, moksliniai tyrimai bei technologinė plėtra ir inovacijos ir pelningumo lygis, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno skirtumas negali būti mažesnis nei 6 proc.

2d.   Nustatant tikslinę kainą tinkamai atsižvelgiama į faktines gamybos sąnaudas Sąjungos pramonėje, kurios susidaro dėl daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ir susijusių protokolų, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, arba dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, išvardytų šio reglamento Ia priede. Be to, atsižvelgiama į šio straipsnio 2c dalyje nenurodytas dėl tų susitarimų ir konvencijų susidarančias būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirs per priemonės taikymo laikotarpį pagal 11 straipsnio 2 dalį.“;

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai preliminariai buvo nustatytas dempingas ir žala, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, gali priimti bet kurio eksportuotojo pateiktus tenkinančius pasiūlymus dėl savanoriškų įsipareigojimų peržiūrėti savo kainas ar nutraukti eksportą dempingo kainomis, jei taip bus pašalintas žalingas dempingo poveikis.

Tokiu atveju ir tol, kol šie įsipareigojimai galioja, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba galutiniai muitai, nustatyti pagal 9 straipsnio 4 dalį, netaikomi atitinkamam nagrinėjamųjų produktų, gaminamų Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo (su vėlesniais pakeitimais) nurodytų bendrovių, importui.

Kainos pagal šiuos įsipareigojimus didinamos ne daugiau nei būtina dempingo skirtumui pašalinti, ir jos didinamos mažiau nei dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo užtektų Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti.

Nagrinėjant, ar kainų padidinimas pagal tokius įsipareigojimus mažiau nei dempingo skirtumas būtų pakankamas žalai pašalinti, atitinkamai taikomos 7 straipsnio 2a, 2b, 2c ir 2d dalys.“;

b)

2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus ypatingas aplinkybes, įsipareigojimai negali būti siūlomi vėliau, nei likus penkioms dienoms iki 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto pareiškimų pateikimo laikotarpio pabaigos, kad kitoms šalims būtų užtikrinta galimybė pateikti pastabas.“;

c)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Nebūtina priimti pasiūlytų įsipareigojimų, jeigu jų priėmimas laikomas nepraktišku, pavyzdžiui, kai esamų ar galimų eksportuotojų yra pernelyg daug, arba dėl kitų priežasčių, įskaitant su bendrąja politika susijusias priežastis, apimančių visų pirma principus ir prievoles, išdėstytus daugiašaliuose aplinkos apsaugos susitarimuose ir susijusiuose protokoluose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir TDO konvencijose, išvardytose šio reglamento Ia priede. Suinteresuotam eksportuotojui gali būti nurodytos priežastys, dėl kurių ketinama atmesti jo pasiūlytą įsipareigojimą, ir gali būti sudaryta galimybė pateikti atitinkamas pastabas. Įsipareigojimo atmetimo priežastys išdėstomos galutiniame sprendime.

4.   Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, reikalaujama pateikti nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kuri būtų parengta visapusiškai laikantis 19 straipsnio, kad ji būtų prieinama kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai.

Be to, prieš priimant tokį pasiūlymą, Sąjungos pramonei suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl pagrindinių įsipareigojimų požymių.“;

a)

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad labai tikėtina, jog priemonei nustojus galioti dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi dempingas ir žala, arba kad žala pašalinta iš dalies ar iš esmės dėl to, kad pritaikytos priemonės, arba kad eksportuotojų padėtis ar rinkos sąlygos rodo tolesnio, žalą sukeliančio dempingo tikimybę, arba kad toliau esama žaliavų rinkų iškraipymų.“;

b)

5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei po pagal 2 straipsnį atlikto tyrimo priemonė baigia galioti, visi po to tyrimo dėl prekių, kurioms buvo taikoma muitinės procedūra, inicijavimo dienos surinkti muitai grąžinami, jei dėl to pateikiamas prašymas nacionalinėms muitinės institucijoms ir jos jį patenkina pagal taikytinus Sąjungos muitų teisės aktus dėl muito grąžinimo ir atsisakymo išieškoti muitą. Grąžindamos muitą atitinkamos nacionalinės muitinės institucijos palūkanų nemoka.“;

a)

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Tyrimai pagal šį straipsnį inicijuojami Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu, remiantis pakankamais įrodymais dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas Komisijai priėmus reglamentą, kuriame taip pat nurodoma muitinės institucijoms registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Kai tik suinteresuotoji šalis arba valstybė narė pateikia prašymą, kuriuo grindžiamas tyrimo inicijavimas, ir Komisija baigia jo analizę arba kai tik Komisija pati nustato, kad reikia inicijuoti tyrimą, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.“;

b)

4 dalies pirma, antra, trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„4.   Importas neregistruojamas pagal 14 straipsnio 5 dalį arba jam netaikomos priemonės, kai juo užsiima kompanijos, kurioms suteiktos išimtys.

Prašymai dėl išimčių, paremti tinkamais įrodymais, pateikiami laikantis terminų, nurodytų Komisijos reglamente, pagal kurį inicijuojamas tyrimas.

Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vykdomi už Sąjungos ribų, išimtys gali būti suteiktos atitinkamo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, neužsiima vengimo praktika, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vykdomi Sąjungoje, išimtys gali būti suteiktos importuotojams, kurie gali įrodyti neužsiimantys vengimo praktika, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“;

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialiosios nuostatos, visų pirma susijusios su bendra kilmės sąvokos apibrėžtimi, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (*1), ir su antidempingo muito taikymu ir surinkimu valstybių narių kontinentiniuose šelfuose ar valstybių narių pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtose išskirtinėse ekonominėse zonose.

(*1)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).“;"

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Inicijavusi tyrimą ir tinkamu laiku informavusi valstybes nares, Komisija gali nurodyti muitinės institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo tos registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame pateikta pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva. Registracija įvedama Komisijos reglamentu. Tokiame reglamente nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos turtinės prievolės suma. Importas registruojamas ne ilgiau kaip devynis mėnesius.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„5a.   Remdamasi 19a straipsniu Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu registruoja importą pagal šio straipsnio 5 dalį, išskyrus atvejus, kai ji turi pakankamai įrodymų, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, kad nesilaikoma 10 straipsnio 4 dalies c ar d punktų reikalavimų. Priimdama sprendimą dėl registravimo, Komisija visų pirma analizuoja informaciją, surinktą remiantis sukurtais Europos Sąjungos integruotųjų tarifų (TARIC) kodais, skirtais tiriamiems produktams pagal šio straipsnio 6 dalį.“;

d)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kiekvieną mėnesį valstybės narės praneša Komisijai apie tiriamų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, taip pat apie muitų, surinktų vadovaujantis šiuo reglamentu, sumą. Inicijuodama tyrimą pagal 5 straipsnį Komisija sukuria TARIC kodus, atitinkančius tiriamą produktą. Valstybės narės naudoja minėtus TARIC kodus tam, kad praneštų apie tiriamo produkto importą, kai inicijuojamas tyrimas. Gavusi suinteresuotosios šalies konkretų motyvuotą prašymą, Komisija gali nuspręsti pateikti jai nekonfidencialias informacijos apie atitinkamų produktų bendrą importo apimtį ir vertę suvestines.“;

e)

papildoma šia dalimi:

„8.   Kai Komisija ketina priimti dokumentą, kuriame galimoms suinteresuotosioms šalims pateikiamos bendros gairės dėl šio reglamento taikymo, vykdomos viešosios konsultacijos pagal ES sutarties 11 straipsnio 3 dalį. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat gali pareikšti savo nuomones.“;

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Sąjungos gamintojai, profesinės sąjungos, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiški naudotojai ir atstovaujančios vartotojų organizacijos per pranešime apie antidempingo tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad sukurtų tvirtą pagrindą Komisijai atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia taikyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims pateikiama tokia informacija arba atitinkamos jos santraukos ir suteikiama teisė reaguoti į tokią informaciją.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Šalys, kurios atliko 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali pareikšti pastabas dėl bet kurių laikinųjų muitų taikymo. Kad į tokias pastabas būtų atsižvelgta, jos turi būti gautos per 15 dienų nuo tokių priemonių taikymo pradžios dienos; kitoms šalims, kurios turi teisę reaguoti į tokias pastabas, sudaromos galimybės gauti šias pastabas arba atitinkamas jų santraukas.“;

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija, deramai atsižvelgdama į konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus, kaip apibrėžta 19 straipsnyje, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą.

Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie laikinųjų ir galutinių priemonių taikymą, tyrimų baigimą nenustačius priemonių, įsipareigojimus, pakartotinius tyrimus, peržiūras, didelius iškraipymus ir tikrinamuosius vizitus, taip pat apie įvairių įstaigų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimą ir su juo susijusių prievolių vykdymo stebėjimą, veiklą. Ataskaitoje taip pat nurodomos prekybos apsaugos priemonės, kuriomis trečiosios valstybės naudojasi Sąjungos atžvilgiu, ir skundai dėl nustatytų priemonių. Ataskaitoje aptariama Komisijos Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno ir MVĮ pagalbos tarnybos veikla, susijusi su šio reglamento taikymu.

Taip pat ataskaitoje nurodoma, kokio požiūrio į socialinius ir aplinkos standartus laikomasi atliekant tyrimus ir kaip į šiuos standartus tyrimuose atsižvelgiama. Tokie standartai apima standartus, nustatytus daugiašaliuose susitarimuose dėl aplinkos apsaugos, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, taip pat šio reglamento Ia priede išvardytose TDO konvencijose ir lygiaverčiuose eksportuojančios valstybės nacionalinės teisės aktuose.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„4.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 9 d. ir kas penkeri metai po to Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 7 straipsnio 2a dalies, 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies taikymo apžvalgą, įskaitant to taikymo įvertinimą. Prireikus prie tokios apžvalgos gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

a)

1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Skundus taip pat gali kartu pateikti Sąjungos pramonė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, arba bet kuri asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, veikiantys Sąjungos pramonės vardu, ir profesinės sąjungos arba juos gali paremti profesinės sąjungos. Tai nedaro poveikio Sąjungos pramonės galimybei atsiimti skundą.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija sudaro palankesnes sąlygas naudotis prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, pasitelkiant tam skirtą MVĮ pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus.

MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.“;

a)

7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7.   Sąjungos gamintojai, kilmės šalies ir (arba) eksportuojančios šalies vyriausybė, profesinės sąjungos, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė 10 straipsnio 12 dalies antroje pastraipoje nurodyta tvarka, pateikę prašymus raštu, gali peržiūrėti visą bet kurios tyrimo šalies Komisijai pateiktą informaciją, išskyrus Sąjungos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus, kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus ir nėra konfidenciali, kaip nustatyta 29 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.“;

b)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Inicijavus tyrimą pagal 10 straipsnio 11 dalį, jis, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per vienus metus. Tačiau bet kuriuo atveju tokie tyrimai turi būti baigiami per 13 mėnesių nuo jų inicijavimo, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba remiantis išvadomis pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu. Tyrimo laikotarpiai, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais.“;

c)

papildoma šiomis dalimis:

„11.   Panašaus produkto Sąjungos gamintojų prašoma bendradarbiauti su Komisija tyrimuose, inicijuotuose pagal 10 straipsnio 8 dalį.

12.   Komisija paskiria bylas nagrinėjantį pareigūną, kurio įgaliojimus ir užduotis Komisija nustato tvirtinamaisiais įgaliojimais ir kuris užtikrina, kad suinteresuotosios šalys veiksmingai naudotųsi procedūrinėmis teisėmis.“;

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Laikinieji muitai gali būti nustatyti, jeigu:

Laikinieji muitai gali būti nustatyti ne anksčiau kaip po 60 dienų nuo tyrimo inicijavimo, bet ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo pradžios.

Laikinojo kompensacinio muito suma turi atitikti visos laikinai nustatytos kompensuotinos subsidijos sumą.

Jeigu remdamasi visa pateikta informacija Komisija gali preliminariai padaryti aiškią išvadą, kad tokio dydžio laikinojo muito nustatymas neatitinka Sąjungos interesų, laikinojo kompensacinio muito dydis turi būti toks, kad jo pakaktų atitaisyti žalą Sąjungos pramonei, jei jis yra mažesnis, nei bendra apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma.

Trijų savaičių laikotarpiu, po to, kai išsiunčiama informacija suinteresuotosioms šalims pagal 29a straipsnį (išankstinis informacijos atskleidimo laikotarpis), laikinieji muitai nenustatomi. Tokios informacijos suteikimas nedaro poveikio vėlesniam susijusiam sprendimui, kurį gali priimti Komisija.

Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 9 d. Komisija įvertina, ar per išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį importas žymiai išaugo ir, jeigu jis išaugo, ar dėl to Sąjungos pramonei padaryta papildomos žalos, nepaisant priemonių, kurių Komisija galėjo imtis pagal 24 straipsnio 5a dalį ir 15 straipsnio 1 dalį. Ji remiasi konkrečiais duomenimis, surinktais pagal 24 straipsnio 6 dalį ir visa turima susijusia informacija. Komisijai pagal 32b straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpis būtų pakeistas į dviejų savaičių laikotarpį, jeigu importas yra žymiai išaugęs ir dėl to padaryta papildomos žalos, o jeigu tai neįvyko – į keturių savaičių laikotarpį.

Tuo pat metu, kai Komisija suinteresuotosioms šalims pateikia informaciją pagal 29a straipsnį, ji savo interneto svetainėje viešai paskelbia savo ketinimą nustatyti laikinuosius muitus, taip pat nurodydama informaciją apie galimus muitų tarifus.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Kai žalos skirtumas apskaičiuojamas remiantis tiksline kaina, taikomas tikslinis pelnas nustatomas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip pelningumo lygis prieš padidėjant importui iš tiriamosios valstybės, pelningumo lygis, reikalingas visoms sąnaudoms ir investicijoms padengti, moksliniai tyrimai bei technologinė plėtra ir inovacijos ir pelningumo lygis, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno skirtumas negali būti mažesnis nei 6 proc.

1b.   Nustatant tikslinę kainą tinkamai atsižvelgiama į faktines gamybos sąnaudas Sąjungos pramonėje, kurios susidaro dėl daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ir susijusių protokolų, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, arba dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, išvardytų šio reglamento Ia priede. Be to, atsižvelgiama į šio straipsnio 1a dalyje nenurodytas dėl tų susitarimų ir konvencijų susidarančias būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirs per priemonės taikymo laikotarpį pagal 18 straipsnio 1 dalį.“;

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai preliminariai buvo nustatytas subsidijavimas ir žala, Komisija, laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, gali priimti pateiktus pasiūlymus dėl savanoriškų įsipareigojimų, kuriais remiantis:

Tokiu atveju ir tol, kol tokie įsipareigojimai galioja, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 12 straipsnio 3 dalį, arba galutiniai muitai, nustatyti pagal 15 straipsnio 1 dalį, netaikomi atitinkamam atitinkamo produkto, gaminamo Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo (su vėlesniais pakeitimais) nurodytų bendrovių, importui.

Kainos padidėjimai pagal tokius įsipareigojimus turi nebūti didesni nei būtina kompensuotinų subsidijų sumai kompensuoti.

Jeigu remdamasi visa pateikta informacija Komisija gali preliminariai padaryti aiškią išvadą, kad kainos padidėjimo pagal tokius įsipareigojimus nustatymas pagal šio straipsnio 1 dalies trečią pastraipą neatitinka Sąjungos interesų, padidėjimas pagal tokius įsipareigojimus turi būti mažesnis nei kompensuotinų subsidijų suma, jeigu tokio padidėjimo pakaktų atitaisyti žalą Sąjungos pramonei.“;

b)

2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus ypatingas aplinkybes, įsipareigojimai negali būti siūlomi vėliau, nei likus penkioms dienoms iki 30 straipsnio 5 dalyje nustatyto pareiškimų pateikimo laikotarpio pabaigos, kad kitoms šalims būtų užtikrinta galimybė pateikti pastabas.“;

c)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Nebūtina priimti pasiūlytų įsipareigojimų, jeigu jų priėmimas laikomas nepraktišku, pavyzdžiui, kai esamų ar galimų eksportuotojų yra pernelyg daug, arba dėl kitų priežasčių, įskaitant su bendrąja politika susijusias priežastis, apimančių visų pirma principus ir prievoles, išdėstytus daugiašaliuose aplinkos apsaugos susitarimuose ir susijusiuose protokoluose, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir TDO konvencijose, išvardytose šio reglamento Ia priede. Suinteresuotam eksportuotojui ir (arba) kilmės ir (arba) eksporto šaliai gali būti nurodytos priežastys, dėl kurių siūloma atmesti pasiūlytą įsipareigojimą, ir jam gali būti sudaryta galimybė dėl to pateikti atitinkamas pastabas. Atmetimo priežastys išdėstomos galutiniame sprendime.

4.   Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, reikalaujama pateikti nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kuri būtų parengta visapusiškai laikantis 29 straipsnio, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimo suinteresuotosioms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai.

Be to, prieš priimant tokį pasiūlymą, Sąjungos pramonei suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl pagrindinių įsipareigojimų ypatybių.“;

a)

4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4.   Tyrimai pagal šį straipsnį pradedami Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas Komisijai priėmus reglamentą, kuriame taip pat nurodoma muitinės institucijoms registruoti importą pagal 24 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Kai tik suinteresuotoji šalis arba valstybė narė pateikia prašymą, kuriuo grindžiamas tyrimo inicijavimas, ir Komisija baigia jo tyrimą arba kai tik Komisija pati nustato, kad reikia inicijuoti tyrimą, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.“;

b)

6 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vykdomi už Sąjungos ribų, išimtys gali būti suteiktos atitinkamo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, neužsiima vengimo praktika, kaip apibrėžta 3 dalyje.

Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vykdomi Sąjungoje, išimtys gali būti suteiktos importuotojams, kurie gali įrodyti neužsiimantys vengimo praktika, kaip apibrėžta 3 dalyje.“;

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialiosios nuostatos, visų pirma susijusios su bendra kilmės sąvokos apibrėžtimi, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (*3), ir susijusios su kompensacinio muito taikymu ir surinkimu valstybių narių kontinentiniuose šelfuose ar valstybių narių pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtose išskirtinėse ekonominėse zonose.

(*3)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).“;"

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Inicijavusi tyrimą ir tinkamu laiku informavusi valstybes nares, Komisija gali nurodyti muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame pateikta pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pagrįsti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva. Registracija įvedama Komisijos reglamentu. Tokiame reglamente nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos būsimos turtinės prievolės suma. Importas registruojamas ne ilgiau kaip devynis mėnesius.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„5a.   Remdamasi 29a straipsniu Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu registruoja importą pagal šio straipsnio 5 dalį, išskyrus atvejus, kai ji turi pakankamai įrodymų, kaip apibrėžta 10 straipsnyje, kad nesilaikoma 16 straipsnio 4 dalies c ar d punktų reikalavimų. Priimdama sprendimą dėl registravimo, Komisija visų pirma analizuoja informaciją, surinktą remiantis sukurtais Europos Sąjungos integruotojo tarifo (TARIC) kodais, skirtais tiriamiems produktams pagal šio straipsnio 6 dalį.“;

d)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kiekvieną mėnesį valstybės narės praneša Komisijai apie tiriamų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, taip pat apie muitų, surinktų vadovaujantis šiuo reglamentu, sumą. Inicijuodama tyrimą pagal 10 straipsnį Komisija sukuria TARIC kodus, atitinkančius tiriamą produktą. Valstybės narės naudoja minėtus TARIC kodus tam, kad praneštų apie tiriamo produkto importą, kai inicijuojamas tyrimas. Gavusi suinteresuotosios šalies konkretų motyvuotą prašymą, Komisija gali nuspręsti suteikti jai informacijos apie atitinkamų produktų bendrą importo apimtį ir vertę nekonfidencialias suvestines.“;

e)

papildoma šia dalimi:

„8.   Kai Komisija ketina priimti dokumentą, kuriame galimoms suinteresuotosioms šalims pateikiamos bendros gairės dėl šio reglamento taikymo, vykdomos viešosios konsultacijos pagal ES sutarties 11 straipsnio 3 dalį. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat gali pareikšti savo nuomones.“;

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Sąjungos gamintojai, profesinės sąjungos, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiški naudotojai ir atstovaujančios vartotojų organizacijos per pranešime apie tyrimo dėl kompensacinio muito nustatymo inicijavimą nustatytą laikotarpį gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad sukurtų tvirtą pagrindą institucijoms atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia taikyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims pateikiama tokia informacija arba atitinkamos jos santraukos ir suteikiama teisė reaguoti į tokią informaciją.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Šalys, kurios atliko 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali pareikšti pastabas dėl bet kurių laikinųjų muitų taikymo. Kad į tokias pastabas būtų atsižvelgta, jos turi būti gautos per 15 dienų nuo tokių priemonių taikymo pradžios dienos; kitoms šalims pateikiamos šios pastabos arba atitinkamos jų santraukos ir jos turi teisę reaguoti į tokias pastabas.“;