23.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/1

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2038/1999 (1) 33 straipsnio 8 dalimi ir 34 straipsnio 5 dalimi Komisijai suteikti įgaliojimai priimti išsamias taisykles dėl bazinių gamybos mokesčių ir papildomo mokesčio, rinktino iš bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo sistemoje veikiančių kvotos turėtojų, apskaičiavimo koeficiento;

(2)

Komisijos reglamentais (EB) Nr. 2267/2000 (2) ir (EB) Nr. 1993/2001 (3) nustatyti cukraus sektoriaus gamybos mokesčiai ir papildomo mokesčio apskaičiavimo koeficientas;

(3)

vykdant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformą Reglamentas (EB) Nr. 2038/1999 buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/2001 (4). Reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 318/2006 (5). Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 – jis vėliau buvo panaikintas ir įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (6) – kintamų cukraus gamybos mokesčių sistema, pagal kurią gamybos kvotų režimas buvo finansuojamas iš savo lėšų, buvo pakeista nauju gamybos mokesčiu, kuriuo siekiama padėti finansuoti išlaidas, patiriamas cukraus sektoriuje pagal bendrą cukraus rinkų organizavimą. Šis laikinas gamybos mokestis buvo toliau taikomas iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 (7), kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007;

(4)

2017 m. vasario 9 d. sprendimu byloje Raffinerie Tirlemontoise, C-585/15, (8) Teisingumo Teismas paskelbė negaliojančiais reglamentus (EB) Nr. 2267/2000 ir (EB) Nr. 1993/2001. Tame sprendime Teismas nustatė, kad Reglamento (EB) Nr. 2038/1999 33 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad apskaičiuojant vidutinį nuostolį reikia bendrą faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kurioms taikoma ši nuostata, sumą padalyti iš šių eksportuotų produktų kiekio, nesvarbu, ar už jį iš tikrųjų buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos;

(5)

be to, Teismas taip pat nustatė, kad Reglamento (EB) Nr. 2038/1999 33 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad apskaičiuojant bendrus gamybos mokesčius reikia atsižvelgti į vidutinius nuostolius, apskaičiuotus bendrą faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kurioms taikoma ši nuostata, sumą padalijus iš šių eksportuotų produktų kiekio, nesvarbu, ar už jį iš tikrųjų buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos;

(6)

todėl, siekiant laikytis Teismo sprendimo, turėtų būti nustatyti tinkamo dydžio gamybos mokesčius ir papildomus mokesčius;

(7)

visų pirma vidutiniai nuostoliai apskaičiuotini faktiškai išmokėtą bendrą grąžinamųjų išmokų sumą dalijant iš bendro eksportuoto produktų, už kuriuos gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, kiekio, neatsižvelgiant į tai, ar už eksportą gautos grąžinamosios išmokos, ar ne. Taikant Teismo nurodytą metodą 1999–2000 ir 2000–2001 prekybos metais iš mokesčių padengtini vidutiniai nuostoliai ir bendri nuostoliai labai sumažėja;

(8)

1999–2000 ir 2000–2001 prekybos metų gamybos mokesčių perskaičiavimas padarys poveikį sumai, mokėtinai cukraus gamintojų runkelių augintojams dėl susidariusio didžiausios A arba B mokesčio sumos ir atitinkamais prekybos metais taikytos šių mokesčių sumos skirtumo;

(9)

pagal taisykles, kuriomis nustatytas bendras cukraus sektoriaus rinkų organizavimas, galiojusias iki 2006 m., cukraus gamintojai mokėjo mokesčius, tačiau 60 % tų mokesčių jie susigrąžindavo iš runkelių augintojų, mokėdami už runkelius mažesnę kainą. Reglamento (EB) Nr. 2038/1999 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jei nustatyta mokesčio suma yra mažesnė nei didžiausia A arba B mokesčio suma (t. y. atitinkamai 2 % arba 37,5 % intervencinės baltojo cukraus kainos), cukraus gamintojai runkelių pardavėjams turėjo sumokėti 60 % didžiausios atitinkamo mokesčio sumos ir bazinio mokesčio sumos arba faktiškai taikytos B mokesčio sumos skirtumo;

(10)

todėl turėtų būti nustatytos patikslintos sumos, kurias cukraus gamintojai turėtų grąžinti runkelių pardavėjams. Runkelių pardavėjams turėtų būti grąžinamas tik buvusių sumų ir naujų sumų skirtumas;

(11)

taikant Teismo nurodytą metodą perskaičiuoti 1999–2000 prekybos metų bendri nuostoliai, nepadengti iš gamybos mokesčių, siekia 66 941 664 EUR. Atitinkamai turėtų būti nustatytas ir atgaline data tiems prekybos metams taikomas Reglamento (EB) Nr. 2038/1999 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas koeficientas;

(12)

taikant Teismo nurodytą metodą perskaičiuoti 2000–2001 prekybos metų bendri nuostoliai, nepadengti iš gamybos mokesčių, siekia 49 376 802 EUR;

(13)

siekiant teisinio tikrumo ir siekiant užtikrinti, kad įvairiose valstybėse narėse atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikomos vienodos sąlygos, būtina nustatyti datą, iki kurios pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyti mokesčiai, kaip nurodyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (9) 2 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose. Tačiau šis terminas turėtų būti netaikomas tada, kai pagal nacionalinę teisę reikalaujama, kad valstybės narės sumokėtų kompensaciją atitinkamiems veiklos vykdytojams po tos datos;

(14)

nepagrįstai sumokėtų sumų, kiek tai susiję su reglamentais (EB) Nr. 2267/2000 ir (EB) Nr. 1993/2001 nustatytais cukraus sektoriaus gamybos mokesčiais, ir šiuo reglamentu nustatytų mokesčių skirtumas turėtų būti grąžintas;

(15)

vadovaujantis Teismo sprendimu, ištaisyti mokesčiai turėtų būti taikomi nuo tos pačios dienos, kaip ir negaliojančiais paskelbti mokesčiai. Todėl šiuo reglamentu nustatytas gamybos mokesčių ir papildomų mokesčių apskaičiavimas turėtų būti taikomas nuo reglamentų (EB) Nr. 2267/2000 ir (EB) Nr. 1993/2001 įsigaliojimo dienos,

—

2000 m. spalio 13 d. – 1999–2000 prekybos metams;

—

2001 m. spalio 12 d. – 2000–2001 prekybos metams.