6.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/24

(1)

2016 m. liepos 7 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, vardu 2016 m. gegužės 23 d. Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą.

(3)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos pranešti apie save Komisijai, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(4)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi ir atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

(7)

Taigi galutinai atrinktos bendrovės yra šeši Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse. Joms tenka daugiau kaip 45 % Sąjungos gamybos.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Visi septyni apie save pranešę importuotojai priklausė konsorciumui, pavadintam „Plokščių karštojo valcavimo produktų importo konsorciumu“ (toliau – konsorciumas). Šį konsorciumą šiam tyrimui ad hoc principu įkūrė daugiau kaip 30 naudotojų ir nesusijusių importuotojų, kurių didžioji dalis, bet ne jie visi, įsikūrę Italijoje. Dauguma šių bendrovių yra MVĮ.

(9)

„Stemcor London Ltd“, vienas iš konsorciumo narių, savanoriškai sutiko visapusiškai bendradarbiauti, pateikęs klausimyno atsakymus. Šis nesusijęs importuotojas buvo įsikūręs Londone, Jungtinėje Karalystėje, ir jo prekybos nagrinėjamuoju produktu apyvarta per tiriamąjį laikotarpį viršijo 30 mln. GBP. Šis nesusijęs importuotojas buvo patikrintas vietoje.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kad Irane, Rusijoje, Serbijoje ir Ukrainoje yra nedaug žinomų eksportuojančių gamintojų, buvo numatyta šioms šalims netaikyti atrankos.

(11)

Atsižvelgusi į tai, kad eksportuojančių gamintojų Brazilijoje gali būti daug, Komisija visų Brazilijos eksportuojančių gamintojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar būtina atranka, ir jei ji būtina – atrinkti bendroves. Be to, Komisija Brazilijos atstovybės Europos Sąjungoje paprašė nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Penki gamintojai pateikė informaciją ir sutiko būti atrinkti. Komisija nustatė, kad dvi iš šių bendrovių yra susijusios, tad jas laikė vienu eksportuojančiu gamintoju (grupe).

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais ir Brazilijos valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(14)

Kaip nurodė keturi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, atrinktoms bendrovėms tenka 97,3 % viso Brazilijos eksporto į Sąjungą.

(15)

Komisija klausimynus išsiuntė skundo pateikėjui, visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, visiems žinomiems Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams bei trims atrinktiems Brazilijos gamintojams, taip pat naudotojams ir importuotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė EUROFER, šeši atrinkti Sąjungos gamintojai ir su jais susiję plieno gaminių centrai, vienas konsorciumo vardu atsakymus pateikęs naudotojas, vienas atrinktas nesusijęs importuotojas ir devynios nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų grupės.

(17)

Be to, konsorciumas pateikė pastabų po šio tyrimo inicijavimo. Pastabų inicijavus tyrimą pateikė dar keletas kitų naudotojų, daugiausia iš Lenkijos ir Baltijos valstybių, taip pat Latvijos darbdavių konfederacija ir Latvijos mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonės asociacija.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga, kad būtų galima padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

2016 m. spalio 11 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti nagrinėjamųjų šalių kilmės importuojamus tam tikrus plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. 2016 m. lapkričio 21 d. skundo pateikėjas pateikė atnaujintus importo duomenis, susijusius su jo registracijos prašymu. Kruopščiai išnagrinėjusi šį prašymą ir patvirtinamuosius duomenis, Komisija padarė išvadą, kad registravimo sąlygos tenkinamos tik importo iš Brazilijos ir Rusijos atveju.

(21)

Taigi, 2017 m. sausio 6 d. Komisija paskelbė Komisijos įgyvendinimo reglamentą, pagal kurį nuo 2017 m. sausio 6 d. taikomas reikalavimas registruoti tam tikrus importuojamus Brazilijos ir Rusijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (3).

(22)

2017 m. balandžio 4 d. Komisija, pateikusi informacinį dokumentą (toliau – informacinis dokumentas), visoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji tęs tyrimą, nenustatydama laikinųjų priemonių į Sąjungą importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui. Informaciniame dokumente buvo išdėstyti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi Komisija nusprendė tęsti tyrimą nenustatydama laikinųjų priemonių.

(23)

Po informacinio dokumento paskelbimo suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas dėl atskleistos informacijos ir nustatytųjų faktų. Suinteresuotosioms šalims, kurios prašė būti išklausytos, buvo suteikta tokia galimybė.

(24)

2017 m. gegužės 4 d., dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui, buvo išklausytas skundo pateikėjas. 2017 m. gegužės 15 d. buvo išklausyti du Rusijos eksportuojantys gamintojai – MMK ir „PAO Severstal“. 2017 m. birželio 1 d. buvo išklausytas konsorciumas. 2017 m. birželio 8 d. buvo antrą kartą išklausytas skundo pateikėjas. Be to, 2017 m. birželio 13 d. buvo išklausytas Ukrainos eksportuojantis gamintojas „Metinvest Group“.

(25)

Prieš priimdama galutinį sprendimą, Komisija išnagrinėjo visas pastabas dėl informacinio dokumento, kurias žodžiu ir raštu pateikė suinteresuotosios šalys. Į šias pastabas atsižvelgta šiame reglamente.

(26)

Be to, inicijuojant tyrimą apie save pranešusių naudotojų Komisija paprašė pateikti daugiau duomenų apie mašinų gamybos sektorių ir kitus sektorius, kad galėtų tiksliau įvertinti galimą priemonių poveikį tolesnės gamybos grandies sektoriams, išskyrus vamzdžių ir vamzdelių sektorių. Ji taip pat paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl tinkamos priemonių formos, jeigu tokios priemonės būtų nustatytos.

(27)

Po informacinio dokumento atskleidimo apie save pranešė 18 papildomų naudotojų, kurie paprašė juos įregistruoti kaip suinteresuotąsias šalis. Kaip suinteresuotosios šalys buvo įregistruoti 17 iš šių 18 naudotojų. Septyni iš šių 18 naudotojų paprašė užtikrinti anonimiškumą, nes baiminosi keršto. Iš šių septynių naudotojų prašymų buvo patenkinti šeši. Likęs vienas naudotojas nebuvo įregistruotas kaip suinteresuotoji šalis, nes nepagrindė savo prašymo užtikrinti anonimiškumą, nors jam apie tai buvo kelis kartus priminta.

(28)

Be to, Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kurią laikė reikalinga galutinėms išvadoms padaryti. Todėl ji šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, 74 naudotojams (įskaitant konsorciumo narius) ir 12 naudotojų asociacijų nusiuntė papildomus klausimynus dėl laikotarpio po tiriamojo laikotarpio (toliau – laikotarpis po TL).

(29)

Klausimyno dėl laikotarpio po tiriamojo laikotarpio atsakymus pateikė visi šeši Sąjungos gamintojai ir 23 naudotojai. Be to, dvi iš 12 naudotojų asociacijų pateikė papildomos informacijos. Skundo pateikėjui, vienam Sąjungos gamintojui (4) ir atrinktiems naudotojams (daugiausia (5) atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą) taip pat buvo pranešta, kad Komisijos tarnybos atitinkamus duomenis patikrins vietoje.

(30)

Po to 2017 m. gegužės 29 d. – birželio 9 d. buvo atlikti penki papildomi tikrinamieji vizitai, kurie buvo surengti šių Europos Sąjungos suinteresuotųjų šalių patalpose:

(31)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remdamasi Komisija ketino nustatyti galutines antidempingo priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus galutinius faktus, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo 2017 m. liepos 17 d. (toliau – galutinis atskleidimas), 2017 m. liepos 27 d., dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui, buvo dar kartą išklausytas skundo pateikėjas. Per klausymą EUROFER iškėlė keletą procedūrinių ir esminių klausimų.

(33)

Kalbėdama apie procedūrinius klausimus, ji įrodinėjo, kad Komisija neatsižvelgė į prekybos bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijas, kurias jis pateikė po 2017 m. gegužės 4 d. įvykusio klausymo (žr. 24 konstatuojamąją dalį). Bylas nagrinėjantis pareigūnas savo 2017 m. birželio 23 d. ataskaitoje laikėsi nuomonės, kad, prieš atlikdamos Sąjungos interesų vertinimą, tarnybos turėtų atskleisti dempingo ir žalos skirtumų dydžius, „nenurodydamos atliekant skaičiavimus naudotų faktinių duomenų“ (6). Be to, jis Komisijos tarnybas paragino „laiku atskleisti galutinį dokumentą suinteresuotosioms šalims ir suteikti pakankamai laiko – bent 30 dienų, vietoj įprasto 10 dienų laikotarpio, – pastaboms pateikti“ (7).

(34)

Komisija pažymėjo, kad bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijas ji gavo 2017 m. birželio 23 d., o ši data buvo artima galutinio faktų atskleidimo datai (2017 m. liepos 17 d.). Dėl žalos skirtumo ji nusprendė, kad papildomas pirminių skaičių atskleidimas be pagrindžiančių skaičiavimų birželio pabaigoje neduotų daug naudos, nes suinteresuotosioms šalims artimiausioje ateityje, kai būtų galutinai atskleisti faktai, vis vien būtų pateikti išsamūs žalos skirtumo skaičiavimai. Per 2017 m. liepos 27 d. surengtą klausymą EUROFER iš tiesų patvirtino, kad gautame bendrajame informacijos atskleidimo dokumente buvo pateikta išsami informacija apie žalos skirtumą ir kad šis klausimas tapo nebeaktualus. Dėl pastabų pateikimo po galutinio faktų atskleidimo termino pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į pareiškimus, pateiktus po galutinio faktų atskleidimo, atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu jie gauti „per kiekvienu konkrečiu atveju Komisijos nustatytą laikotarpį, kuris yra bent dešimt dienų“. Galutinis faktų atskleidimo dokumentas suinteresuotosioms šalims buvo pateiktas 2017 m. liepos 17 d., o pastaboms pateikti buvo nustatytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. terminas, t. y. buvo numatytas trijų savaičių laikotarpis. Nors šis terminas yra trumpesnis negu bylas nagrinėjančio pareigūno rekomenduotas 30 dienų laikotarpis, visgi buvo skirta dvigubai daugiau laiko, palyginti su teisės aktais nustatytu būtiniausiu laikotarpiu. Todėl Komisija manė, kad ji iš esmės laikėsi šios bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijos, būtent, skirti „pakankamai“ laiko pateikti naudingas pastabas apie dokumentą, kuriame pakartotinai pateikta didelė dalis informacijos, kuria Komisija jau buvo pasidalijusi su šalimis balandžio 4 d. pateiktame informaciniame dokumente (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(35)

Esminius klausimus, kurie buvo pateikti bylas nagrinėjančiam pareigūnui, Komisija nusprendė išnagrinėti atitinkamose šio reglamento dalyse, nes jie buvo iškelti ir rašytinėse pastabose, kurios buvo pateiktos po galutinio faktų atskleidimo.

(36)

2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo išklausytas Irano eksportuojantis gamintojas, t. y. „Mobarakeh Steel Company“. Irano eksportuojantis gamintojas per klausymą iškėlė su juo susijusiuose dempingo skaičiavimuose padarytos korektūros klaidos klausimą. Eksportuojantis gamintojas paaiškino, kad tam tikros vertės buvo klaidingai suapvalintos, galbūt dėl jų ilgio.

(37)

Komisija išnagrinėjo šį teiginį ir padarė išvadą, kad su šiuo Irano eksportuojančiu gamintoju susijusiuose dempingo skaičiavimuose iš tiesų buvo padaryta korektūros klaida, kurią reikėjo ištaisyti. Taigi, dempingo skirtumą ir juo grindžiamus rodiklius reikėjo perskaičiuoti ir buvo gautas toks rezultatas: patikslintas „Mobarakeh Steel Company“ apskaičiuotas dempingo skirtumas ir antidempingo muito dydis sudarė 17,9 %, todėl patikslinta minimali importo kaina, pakoreguota atsižvelgus į padidėjusias žaliavų kainas, sudarė 468,49 EUR už toną.

(38)

2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikus papildomą galutinį faktų atskleidimą, visoms šalims buvo atitinkamai pranešta apie šį pakeitimą ir jos buvo paragintos pateikti pastabų šiuo klausimu.

(39)

Prieš priimdama galutinį sprendimą, Komisija išnagrinėjo visas pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo, kurias žodžiu ir raštu pateikė suinteresuotosios šalys. Šiame reglamente atsižvelgta į šias pastabas, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(40)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno gaminami juos karštai valcuojant. Tai yra metalo formavimo procesas, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti pateikiami įvairiomis formomis: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(41)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems tolesnės gamybos grandies pridėtinės vertės plieno produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (8) ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(42)

Antidempingo tyrime dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (9) Komisija nepriskyrė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno produkto apibrėžtajai sričiai.

(43)

Šio konkretaus tyrimo metu negavusi jokių pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities ir panašaus produkto ir siekdama užtikrinti, kad įvairiuose tyrimuose, susijusiuose su tam tikrais plokščiais karštojo valcavimo produktais iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, būtų taikoma tokia pat produkto apibrėžtoji sritis, Komisija nusprendė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti ir šiuo atveju.

(44)

Suinteresuotosioms šalims apie šias išimtis buvo pranešta informaciniu dokumentu. Komisija šiuo atžvilgiu negavo jokių pastabų.

(45)

Todėl nagrinėjamasis produktas (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai) buvo apibrėžtas kaip tam tikri Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(47)

Negavusi jokių pastabų, Komisija patvirtino, kad nagrinėjamosiose šalyse gaminamas ir parduodamas nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas nagrinėjamasis produktas yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(48)

Šiame skirsnyje Komisija išdėstė bendrąją metodiką, kurią taikė apskaičiuodama dempingą. Prireikus visi su konkrečia šalimi ar bendrove susiję dempingo skaičiavimo klausimai aptarti su konkrečia šalimi susijusiame skirsnyje.

(49)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei eksportuojančio gamintojo bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties.

Netipiškų rūšių produkto (t. y. tų, kurių pardavimas vidaus rinkoje sudarė mažiau kaip 5 % pardavimo eksportui į Sąjungą arba kurių vidaus rinkoje iš viso nebuvo parduota) normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas, pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną. Vertinant pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, remtasi pelnu parduodant kiekvienos iš nagrinėjamųjų rūšių produktą. Vertinant visus kitus sandorius, kurie buvo sudaromi ne įprastomis prekybos sąlygomis, remtasi vidutiniu pelnu.

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į produkto, parduodamo eksportui į Sąjungą, rūšis, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(50)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis vidaus rinkos pardavimo kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(51)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas, ar ne, jeigu:

(52)

Šiuo atveju normalioji vertė buvo tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(53)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jeigu:

(54)

Jeigu tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jeigu vidaus rinkoje parduotas tam tikros rūšies produkto kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(55)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(56)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip prekiautojai ir (arba) importuotojai.

(57)

Jeigu eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, taip pat ir per prekiautojus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(58)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kaina pagal tą patį straipsnį buvo taip pat apskaičiuota, kai nagrinėjamasis produktas nebuvo perparduotas tokios pačios būklės, kokios jis buvo importuotas. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną.

(59)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(60)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(61)

Tiriamuoju laikotarpiu Brazilijoje buvo penki eksportuojantys gamintojai. Atrinkus bendroves, viena eksportuojanti bendrovė – „Aperam Inox América do Sul S.A.“ – Komisijai paaiškino, kad ji produktus, kurie buvo parduoti eksportui į Afriką ir kurie per Sąjungą buvo tik gabenti tranzitu, klaidingai nurodė kaip produktus, parduotus eksportui į Sąjungą. Taigi tiriamuoju laikotarpiu ji nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Ši bendrovė taip pat paaiškino, kad ji ir „ArcelorMittal Brasil S.A“ (toliau – AMB) turi bendrą akcininką. Tuo remdamasi, Komisija šias dvi bendroves nusprendė vertinti kaip susijusias bendroves.

„Usinas Siderúrgicas de Minas Gerais S.A.“ (toliau – „Usiminas“) ir „Companhia Siderúrgica Nacional“ (toliau – CSN) taip pat turi bendrą akcininką. „Usiminas“ teigė, kad jos turėtų būti laikomos nesusijusiomis bendrovėmis, nes Brazilijos konkurencijos institucija šiuo metu vykdo tyrimą, dėl kurio CSN negali pasinaudoti jokiomis su „Usiminas“ susijusiomis teisėmis. Komisija patikrino šį teiginį ir „Usiminas“ pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad CSN negalėjo pasinaudoti turimomis su „Usiminas“ susijusiomis teisėmis. Komisija pritarė šiam teiginiui ir šias bendroves laikė nesusijusiomis. Nė viena iš bendrovių nepareiškė jokių prieštaravimų, kai Komisija dokumentu, kuriuo bendrovėms buvo pranešta apie laikinųjų priemonių netaikymą, informavo apie savo sprendimą. Atliekant vėlesnes peržiūras, sprendimas, ar šios dvi bendrovės yra susijusios, ar ne, gali būti pakeistas, jeigu Brazilijos konkurencijos institucija ateityje priimtų kitokį sprendimą.

(62)

Vidaus rinkoje visi eksportuojantys gamintojai panašų produktą parduodavo tiesiogiai ir per susijusius bei nesusijusius prekiautojus. Didžioji dalis parduodamo panašaus produkto kiekio buvo toliau perdirbama į produktą, kuris arba likdavo toks pat kaip panašus produktas, arba tapdavo kitu tolesnės gamybos grandies produktu.

(63)

„Usiminas“ nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Kiti du eksportuojantys gamintojai į Sąjungą daugiausia eksportavo neapdorotus (nesupjaustytus) ritinius, kuriuos jų susijusi bendrovė Sąjungoje perpardavinėjo arba toliau apdorodavo.

(64)

Normalioji vertė trims eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta pagal bendrąją metodiką, nustatytą 3.1.1 skirsnyje.

(65)

Normalioji vertė šiems trims eksportuojantiems gamintojams buvo pagrįsta atitinkamai 14 %, 35 % ir 91 % į Sąjungą eksportuotų rūšių produktų, kurie sudarė atitinkamai 54 %, 78 % ir 99 % eksportui į Sąjungą parduoto kiekio, vidaus rinkos kaina. Kitų rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota taip, kaip nurodyta 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

Po informacinio dokumento atskleidimo „Usiminas“ teigė, kad PBA išlaidų suma nebuvo apskaičiuota EXW lygmeniu ir kad tam tikros išlaidos nebuvo susijusios su nagrinėjamuoju produktu, todėl neturėjo būti įtrauktos į PBA išlaidų sumą.

(67)

Komisija šiam teiginiui pritarė ir atitinkamai patikslino PBA išlaidų sumą.

(68)

Po informacinio dokumento atskleidimo CSN teigė, kad nustatant PBA išlaidų sumą turėjo būti remtasi paskutine PBA išlaidų lentelės versija, kuri buvo pateikta per tikrinamąjį vizitą. Ši versija būtų tikslesnė, nes tam tikros su eksportu susijusios išlaidos buvo paskirstytos tik pardavimui eksportui, o ne pardavimui vidaus rinkoje.

(69)

Komisija atmetė šį teiginį, kadangi paskutinėje bendrovės pateiktoje PBA išlaidų lentelės versijoje taikyto paskirstymo metodo nebuvo galima patikrinti, nes ji buvo pateikta tikrinamojo vizito pabaigoje. Vietoj to Komisija PBA išlaidų sumą apskaičiavo remdamasi ankstesne versija, kuri buvo pateikta tikrinamojo vizito metu ir kurią buvo galima patikrinti. Tačiau šioje versijoje buvo tam tikrų klaidų, kurias Komisija rankiniu būdu ištaisė ir apie tai pranešė CSN. CSN dėl šios atskleistos informacijos nepateikė jokių kitų pastabų. Atlikdama skaičiavimus, Komisija su eksportu susijusių išlaidų nepriskyrė pardavimui vidaus rinkoje. CSN neginčijo Komisijos naudoto paskirstymo metodo.

(70)

Eksporto kaina trims eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta remiantis 3.1.2 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika.

(71)

„Usiminas“, kuris nagrinėjamąjį produktą parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(72)

Kiti du eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą Sąjungoje parduodavo per susijusias šalis. Vis dėlto pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo nustatyta ir šių eksportuojančių gamintojų eksporto kaina, nes Komisija galėjo įsitikinti, kad susijusių šalių tarpusavio sandorių kainos atitiko įprastomis rinkos sąlygomis taikomas kainas ir atspindėjo rinkos kainas.

(73)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(74)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į gabenimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (3,4–4,6 %, išreikšta grynosios apyvartos procentine dalimi), nuolaidas, lengvatas ir kiekius (0,2–3,5 %, išreikšta grynosios apyvartos procentine dalimi), taip pat kredito išlaidas (1,8–2,3 %, išreikšta grynosios apyvartos procentine dalimi).

(75)

Visi eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atlikti koregavimą dėl sąlyginio apmokestinimo muitais ir nurodė, jog egzistuoja tam tikrų žaliavų sąlyginio apmokestinimo sistema, o tai reiškia, kad, kitaip negu pardavimas eksportui, visas jų pardavimas vidaus rinkoje apmokestinamas netiesioginiu mokesčiu.

(76)

Tačiau eksportuojantiems gamintojams nepavyko įrodyti, jog vien tai, kad sąlyginio apmokestinimo sistema egzistuoja, turi įtakos kainų palyginamumui. Be to, per tikrinamąjį vizitą eksportuojantys gamintojai patvirtino, kad sąlyginio apmokestinimo sistema neturi įtakos pardavimo kainai. Todėl šio teiginio nebuvo galima priimti.

(77)

„Usiminas“ prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį atsižvelgiant į prekybos lygį ir nurodė, kad vidaus rinkoje jis produktą pardavė tik galutiniams naudotojams, o jo pardavimas eksportui į Sąjungą buvo skirtas tik susijusiems arba nesusijusiems prekiautojams.

(78)

Tačiau eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti nuoseklių ir aiškių skirtingų prekybos lygių kainų skirtumų vidaus arba eksporto rinkoje. Todėl šio teiginio nebuvo galima priimti.

(79)

Po informacinio dokumento atskleidimo „Usiminas“ teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę taip pat reikėtų atimti kredito išlaidų koregavimą.

(80)

Komisija atmetė šį teiginį, nes kredito išlaidų koregavimas – tai faktinių kainų koregavimas, kuris atliekamas tam, kad būtų atsižvelgta į sutartą kredito laikotarpį, koks bebūtų faktinis mokėjimo terminas. Tai yra išimtinai kainų koregavimas, kurį taikyti apskaičiuojant normaliąją vertę nėra pagrįsta.

(81)

Eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(82)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose CSN teigė, kad patikslintos CIF vertės, kurios buvo naudotos apskaičiuojant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, turėjo būti naudotos ir apskaičiuojant dempingo skirtumą. Šis teiginys buvo priimtas ir apskaičiuotas dempingo skirtumas buvo atitinkamai pataisytas.

(83)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Šis skirtumas nustatytas remiantis trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(84)

Brazilijos bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso Brazilijos eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nustatyti šalies masto dempingo skirtumą, kuris būtų taikomas visoms kitoms bendrovės ir kurio dydis būtų toks pat, kaip nustatytasis atrinktai bendrovei, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, t. y. „Usiminas“.

(85)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(86)

Irane yra tik vienas nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas, kuris visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Didžioji dalis jo parduodamo produkto kiekio Sąjungoje buvo tiesiogiai parduodama nepriklausomiems pirkėjams, tačiau tam tikra dalis buvo parduodama per susijusį prekiautoją Vokietijoje.

(87)

Normalioji vertė vieninteliam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta pagal bendrąją metodiką, nustatytą 3.1.1 skirsnyje. Taigi 61 % tam tikrų rūšių produktų, kurie sudarė 67 % eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuoto kiekio, normalioji vertė buvo pagrįsta vidaus rinkos kaina įprastomis prekybos sąlygomis. Kitų rūšių produktams buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė. Tačiau tuo atveju, jeigu vidutinė svertinė kurios nors rūšies produkto kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis 55 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta metodika.

(88)

Eksportuojantis gamintojas taip pat įrodinėjo, kad, atlikdama įprastų prekybos sąlygų tyrimą ir apskaičiuodama normaliąją vertę, Komisija taikė neteisingą PBA išlaidų santykį. Tai iš tiesų buvo apvalinimo klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta. Šis pokytis neturėjo jokio poveikio 98 konstatuojamojoje dalyje nustatytiems dempingo skirtumams.

(89)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis 3.1.2 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika ir visų pirma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi.

(90)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(91)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į gabenimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (1–3 %), pakavimo išlaidas (0–1 %), kredito išlaidas (1–3 %), komisinius (0,1–2 %), kitas nuolaidas (0–0,5 %) ir kitus veiksnius (0–1 %). Remiantis 2 straipsnio 10 dalies i punktu, taip pat buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą eksportui per susijusį prekiautoją Sąjungoje (2–6 %).

(92)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nurodė, kad šie koregavimai atrodo dideli, ir Komisijos paprašė išsamiau juos paaiškinti. Komisija negali pateikti išsamesnės informacijos apie šiuos koregavimus, nes pažeistų verslo informacijos konfidencialumą. Laikydamasi pareigos, nustatytos pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, Komisija visus šiuos koregavimus išnagrinėjo ir patikrino.

(93)

Pastabose dėl informacinio dokumento eksportuojantis gamintojas įrodinėjo, kad, apskaičiuodama normaliąją vertę, Komisija neatėmė išmokų, susijusių su išlaidomis. Šis teiginys yra faktiškai neteisingas, nes Komisija atėmė šias išmokas. Eksportuojantis gamintojas šį teiginį pakartotinai nurodė savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Komisija eksportuojančiam gamintojui paaiškino savo metodiką šiuo klausimu ir daugiau pastabų negavo.

(94)

Vertindama išmokas, Komisija peržiūrėjo su koregavimu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į sąlyginio apmokestinimo sistemą. Iš Komisijos turimų įrodymų matyti, kad nors eksportuojančiam gamintojui, jo teigimu, buvo grąžinti sumokėti muitai, visų pirma nėra įrodymų, kad jis būtų sumokėjęs kokį nors muitą, nes, kaip matyti iš eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos, visos pagrindinės žaliavos buvo gaunamos vidaus rinkoje. Taigi muitas nebuvo „mokamas už […] [produkto] gamybai panaudotas medžiagas“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte, o tai yra būtina koregavimo sąlyga. Todėl toks koregavimas nebuvo atliktas.

(95)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(96)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas atkreipė dėmesį į dempingo skaičiavimuose padarytą korektūros klaidą. Komisija ištaisė šią klaidą, kuri buvo padaryta dėl nebūtino tam tikrų daug skaitmenų turinčių verčių apvalinimo, ir atitinkamai pataisė savo skaičiavimus. Apie šį pokytį visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta papildomai galutinai atskleidus faktus.

(97)

Irano bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė apytikriai 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija visos šalies mastu nustatė tokio pat dydžio dempingo skirtumą, kaip ir vieninteliam eksportuojančiam gamintojui.

(98)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(99)

Pastabose dėl informacinio dokumento skundo pateikėjas įrodinėjo, kad dempingo skirtumas, apskaičiuotas remiantis jo surinktais duomenimis, buvo gerokai didesnis. Ši suinteresuotoji šalis Komisijos paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kaip buvo apskaičiuotas dempingo skirtumas Iranui.

(100)

Komisija savo skaičiavimus grindė faktiniais bendrovės duomenimis, kurie buvo patikrinti vietoje. Atitinkama suinteresuotoji šalis negalėjo susipažinti su šio lygio informacija ir galbūt tuo galima paaiškinti, kodėl atsirado šis neatitikimas. Komisija negali pateikti išsamesnės informacijos apie šiuos skaičiavimus, nes pažeistų eksportuojančio gamintojo verslo informacijos konfidencialumą.

(101)

Pastabose dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie šią apvalinimo korektūros klaidą ir atkreipė dėmesį į tai, kad dėl apvalinimo klaidos dempingo skirtumo lygis vargu ar galėtų būti sumažintas 5 procentiniais punktais.

(102)

Komisija negali atskleisti išsamių dempingo skaičiavimų jokiai kitai suinteresuotajai šaliai, išskyrus tiesiogiai susijusiąją, nes tuomet būtų atskleista konfidenciali verslo informacija. Kaip paaiškinta 96 konstatuojamojoje dalyje, klaida buvo atsiradusi dėl nebūtino tam tikrų daugiau kaip 13 skaitmenų turinčių verčių apvalinimo (pavyzdžiui, atliekant skaičiavimus skaičius 112 769 871 468,69 buvo klaidingai suapvalintas iki 1,13). Tokios daug skaitmenų turinčios vertės buvo susijusios su svarbiausiais eksporto sandoriais, kurių verte apskaičiuojant dempingą buvo konvertuota į Irano vietos valiutą. Todėl dempingo skirtumas buvo sumažintas 5,1 procentinio punkto.

(103)

Rusijoje yra trys eksportuojantys nagrinėjamojo produkto gamintojai, kurie visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Jiems tenka beveik visa viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš Rusijos apimtis per tiriamąjį laikotarpį.

(104)

Normalioji vertė visiems trims eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta pagal bendrąją metodiką, nustatytą 3.1.1 skirsnyje. Taigi daugumos į Sąjungą eksportuotų rūšių produktų normalioji vertė visiems trims eksportuojantiems gamintojams buvo pagrįsta vidaus rinkos kaina (atitinkamai 76 % produktų, kurie sudarė 98,9 % eksportuotų kiekių, 49 % produktų, kurie sudarė 86,7 % eksportuotų kiekių, ir 73 % produktų, kurie sudarė 96,6 % eksportuotų kiekių).

(105)

Kitų rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse apibūdinta metodika, nes tų rūšių produktai nebuvo parduodami vidaus rinkoje arba vidaus rinkoje parduodami kiekiai buvo pernelyg nedideli, kad juos būtų galima laikyti tipiškais (mažiau nei 75 MT kiekvienos rūšies produkto).

(106)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo arba tiesiogiai per susijusius importuotojus Sąjungoje, arba per susijusius prekiautojus ir (arba) importuotojus Šveicarijoje. Susijusios bendrovės Šveicarijoje pirko nagrinėjamąjį produktą iš eksportuojančių gamintojų ir po to jį parduodavo Sąjungos ir kitų šalių pirkėjams.

(107)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis 3.1.2 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika.

(108)

Po informacinio dokumento atskleidimo „Severstal“ nesutiko su PBA išlaidų ir pelno dydžio koregavimais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atsižvelgiant į pardavimą per jo susijusį Šveicarijos prekiautoją ir (arba) importuotoją SSE.

(109)

Jo nuomone, taip koreguoti galima tik atsižvelgiant į konkrečius sandorius, pagal kurių pardavimo sąlygas produktas turi būti pristatytas po muitinio įforminimo, t. y. sandorius, pagal kuriuos susijusi šalis veikia kaip importuotojas. Tačiau didžiosios dalies per susijusį prekiautoją ir (arba) importuotoją Šveicarijoje parduodamų prekių tam prekiautojui ir (arba) importuotojui Šveicarijoje pagal pristatymo sąlygas nereikia įforminti muitinėje. Kartu „Severstal“ teigė, kad jo susiję prekiautojai ir (arba) importuotojai Šveicarijoje turėtų būti laikomi gamintojo eksporto tinklo dalimi, o ne importuotojais.

(110)

Komisija atmetė šį teiginį. Atliekant tyrimą nustatyta, kad SSE tiriamuoju laikotarpiu iš tiesų vykdė importo funkcijas, susijusias su nagrinėjamojo produkto pardavimu. Nors taikytos nevienodos tarptautinės prekybos sąlygos (CIF, CFR, FOB, DAP arba CIF), tai nekeičia fakto, kad SSE veikė kaip susijęs importuotojas importui į Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į tai, kad prekiautojas ir (arba) importuotojas yra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį tokio prekiautojo ir (arba) importuotojo duomenys yra nepatikimi, todėl koregavimas buvo pagrįstas.

(111)

Komisija taip pat nustatė, kad SSE negalima laikyti gamintojo eksporto tinklo dalimi. Patronuojančiosios bendrovės ir patronuojamosios bendrovės Šveicarijoje nesieja jokie išskirtiniai su pardavimu ES susiję ryšiai. Atliekant tyrimą nustatyta, kad grupėje buvo ir kitų pardavimo skyrių, vykdančių su eksportu į ES susijusią veiklą. Kalbant konkrečiau, patronuojančioji bendrovė Rusijoje turėjo tris skirtingus nagrinėjamojo produkto eksporto į ES kanalus, t. y. tiesioginio pardavimo, pardavimo per susijusį paslaugų centrą Latvijoje ir pardavimo per susijusį prekiautoją ir (arba) importuotoją Šveicarijoje kanalus.

(112)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad PBA išlaidų ir pelno dydžio koregavimai atsižvelgiant į visų rūšių pardavimo per susijusį Šveicarijos prekiautoją ir (arba) importuotoją sandorius turėtų būti atliekami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(113)

Po faktų atskleidimo „Severstal“ pakartotinai pareiškė griežtai nesutinkanti su tuo, kad Komisija taiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Be to, jis tvirtino, kad, palyginti su kitais eksportuojančiais gamintojais, kurie turi susijusius importuotojus (arba) prekiautojus Sąjungoje arba už jos ribų, Komisija elgėsi nenuosekliai.

(114)

Komisija patvirtino savo požiūrį, kad susiję prekiautojai ir (arba) importuotojai gali būti vertinami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, jeigu vykdo su importu susijusias funkcijas, net jei jie įsikūrę už Sąjungos ribų. Kaip nurodyta 110 konstatuojamojoje dalyje, tai pasakytina apie SSE, o su kitais eksportuojančiais gamintojais susijusių prekiautojų ir (arba) importuotojų padėtis buvo kitokia ir priklausė nuo kiekvienos bendrovės vykdomų funkcijų, kurios nebuvo vienodos.

(115)

Be to, „Severstal“ nesutiko su Komisijos išvada, kad SSE negali būti laikoma jo eksporto tinklo dalimi. Tačiau „Severstal“ pateikti pagrindiniai argumentai, kaip antai tai, kad SSE visiškai kontroliuoja patronuojančioji bendrovė, kuriai paskirstomas ir SSE pelnas bei nuostoliai, Komisijos nuomone, nebuvo svaresni nei 111 konstatuojamojoje dalyje nurodyti veiksniai, kurie rodo priešingai. Todėl SSE negalima laikyti „Severstal“ vidaus eksporto skyriumi.

(116)

Po informacinio dokumento atskleidimo eksportuojantis gamintojas NLMK taip pat nesutiko su PBA išlaidų ir pelno dydžio koregavimais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atsižvelgiant į pardavimą per jo susijusią patronuojamąją bendrovę Šveicarijoje „Novex“.

(117)

Jis teigė, kad „Novex“ neveikia kaip susijęs importuotojas, jeigu neimportuoja nagrinėjamojo produkto į Sąjungą. Tam, kad būtų taikoma 2 straipsnio 9 dalis, susijusi šalis turi veikti kaip importuotojas, todėl „Novex“ eksporto kaina negali būti koreguojama remiantis 2 straipsnio 9 dalimi.

(118)

Šiam teiginiui pagrįsti NLMK teigė, kad eksporto rinkose jis geležies ir plieno gaminius sistemingai parduoda per du susijusius prekiautojus, t. y. per „Novex“ Šveicarijoje ir per „Novexco (Cyprus) Limited“ Kipre. „Novex“ yra atsakingas už pardavimą eksportui į Sąjungą, o „Novexco“ – už pardavimą kitose pasaulio šalyse. Šios bendrovės veikia kaip NLMK eksporto pardavimo skyrius ir „NLMK Group“ struktūroje nėra jokios kitos funkcijos ar skyriaus, atsakingo už tokį pardavimą eksportui. NLMK geležies ir plieno gaminių eksportui tiesiogiai neparduoda.

(119)

„Novex“ ir „Novexco“ yra NLMK visiškai priklausančios patronuojamosios bendrovės, kurioms NLMK patikėjo ne tik nagrinėjamojo produkto, bet ir viso savo produktų portfelio pardavimo eksportui funkciją. Šių dviejų susijusių bendrovių veiklos ekonominę kontrolę vykdo NLMK – ir dėl „NLMK Group“ kapitalo struktūros, ir dėl taikomo ekonominio požiūrio. Svarbu ir tai, kad „Novex“ ir „Novexco“ prekiauja tik tais produktais, kuriuos gauna iš savo susijusių bendrovių „NLMK Group“ struktūroje. Taigi jos nevykdo jokios autonominės ekonominės veiklos, kuri galėtų būti vykdoma nepriklausomai nuo „NLMK Group“ struktūros.

(120)

Nors visas NLMK geležies ir plieno gaminių pardavimas eksportui vykdomas per „Novex“ ir „Novexco“, šios susijusios bendrovės paprastai neveikia kaip tų produktų importuotojai į ES ar kitas šalis, išskyrus orientuoto grūdėtumo produktus iš elektrotechninio plieno, kurie parduodami DDP pristatymo sąlygomis. Visas kitas „Novex“ ir „Novexco“ vykdomas pardavimas eksportui grindžiamas pristatymo sąlygomis, pagal kurias joms nereikia veikti kaip atitinkamų geležies ir plieno gaminių importuotojams.

(121)

Taigi NLMK laikėsi nuomonės, kad „Novex“ negalima laikyti atitinkamų produktų importuotoju, jeigu ši bendrovė neatlieka su prekėmis susijusių muitinės formalumų ir nevykdo jokių kitų funkcijų, kurias atlieka importuotojas.

(122)

Be to, NLMK teigė, kad „Novex“ darbuotojai dalyvauja „NLMK Group“ pardavimo strateginio planavimo komiteto veikloje ir, išmanydami eksporto rinkas, padeda grupei planuoti pardavimą ir nustatyti kainas. Taigi NLMK ne tik puikiai žino, kokią kainą „Novex“ taiko pirmam nesusijusiam pirkėjui, bet ir tokią kainą kartu nustato NLMK bei „Novex“ darbuotojai. Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriuje pagrindiniai pirkėjai, bent jau NLMK eksporto į Sąjungą atveju, yra prekybos bendrovės, kurios pageidauja pačios atlikti su produktais susijusius muitinės formalumus, kad galėtų optimizuoti išlaidas. Pirkdamos nagrinėjamąjį produktą FOB, pristatymo į išsiuntimo uostą arba CIF sąlygomis, prekybos bendrovės gali per trumpą laiką parduoti krovinį geriausią kainą siūlančiam pirkėjui iš bet kokios paskirties vietos, kuri nebūtinai turi būti Sąjungoje. Taigi prekiautojams ne itin naudinga, kad su produktais susijusius muitinės formalumus atliktų tų produktų tiekėjas į Sąjungą.

(123)

Apibendrinant, NLMK laikėsi nuomonės, kad nors orientuoto grūdėtumo produktai iš elektrotechninio plieno perdirbėjams daugiausia tiekiami tiesiogiai, kiti geležies ir plieno gaminiai daugiausia tiekiami nesusijusiems Sąjungos prekiautojams. Dėl šio pirkėjų tipų skirtumo skiriasi ir sutariamos tarptautinės prekybos sąlygos („Incoterms“) bei atitinkamas vaidmuo, kurį atlieka „Novex“ ir „Novexco“. Dėl to, NLMK teigimu, padėtis, nustatyta tyrime dėl orientuoto grūdėtumo produktų iš elektrotechninio plieno, nėra tipiška, kad ja būtų galima remtis vertinant „Novex“ vykdomą faktinę funkciją, susijusią su nagrinėjamuoju produktu ar kitais geležies bei plieno gaminiais. NLMK padarė išvadą, kad „Novex“ reikėtų laikyti NLMK vidaus pardavimo skyriumi.

(124)

Komisija priminė, kad atliekant vertinimą, ar gamintojas ir susijęs prekiautojas turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu, o susijęs prekiautojas – gamintojo vidaus pardavimo skyriumi, turi būti įvertintos bendros susijusio prekiautojo funkcijos, taigi, taip pat turi būti atsižvelgta į veiklą, susijusią su kitais nei nagrinėjamasis produktais (10).

(125)

Nors atliekant tyrimą patvirtina, kad „Novex“ tiriamuoju laikotarpiu nevykdė su nagrinėjamuoju produktu susijusių importo funkcijų, dėl „Novex“ statuso šiame tyrime reikėtų pažymėti šiuos aspektus. „Novex“ pagal Šveicarijos teisės aktus įsteigta kaip prekybos bendrovė (11). Bendrovės įstatuose nustatyta, kad jos veiklos sritis – plieno gaminių ir žaliavų pirkimas, pardavimas, platinimas ir prekyba Šveicarijoje ir užsienyje. Dėl produktų, kuriais ketinama prekiauti, tiekėjų nenustatyta jokių formalių apribojimų. Be to, NLMK ir „Novex“ pasirašė išsamias bendrąsias sutartis, kuriomis reglamentuojamas pardavimas ir pirkimas tarp šių šalių. Pavyzdžiui, šiose sutartyse nustatyta išsami tvarka, susijusi su pretenzijomis dėl reikalavimų neatitinkančių prekių, numatytos sankcijos už vėlavimą atlikti mokėjimą ar pristatyti prekes, taip pat arbitražo dalyvaujant trečiajai šaliai tvarka, kuri taikoma ginčų atveju. Komisija taip pat pastebėjo, kad pagrindinė „Novex“ veikla, kaip matyti iš bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų, yra susijusi su prekyba plienu, įskaitant visą palūkanas uždirbančią veiklą, ir kad didelė jos perkamo plieno dalis įsigyjama iš „NLMK Group“ priklausančių bendrovių.

(126)

Be to, 2017 m. birželio 7 d. pateiktose pastabose NLMK pats pripažino, kad orientuoto grūdėtumo produktų iš elektrotechninio plieno atveju „Novex“ veikia kaip susijęs importuotojas, o tai patvirtina išvadą, kad „Novex“ nepanaši į NLMK vidaus pardavimo skyrių.

(127)

Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad „Novex“ ir NLMK nesiejo toks ryšys, koks sieja bendrovę ir integruotą vidaus pardavimo skyrių ir dėl kurio būtų galima laikyti, kad du juridiniai asmenys sudaro vieną ūkio subjektą; vietoj to manyta, kad tas ryšys prilygsta ryšiui su komisinių pagrindu dirbančiu tarpininku, apibrėžtu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte.

(128)

Po galutinio faktų atskleidimo NLMK pakartojo savo teiginį, kad jis ir jo susijęs prekiautojas „Novex“ sudaro vieną ūkio subjektą. Jo manymu, Komisija neatsižvelgė į šiuos du subjektus siejančio ryšio ekonominę tikrovę. Visų pirma jis sukritikavo Komisijos požiūrį į „Novex“ kaip formalų ir teorišką. „Novex“ nebuvo įregistruota kaip prekybos bendrovė, o tai, kad nebuvo nustatyta formalių apribojimų, nėra svarbu, nes tikrovėje ji negavo produktų iš kitų šaltinių. Be to, net jei NLMK ir „Novex“ būtų sudarę sutartį, šie du subjektai veiksmingai solidariai veiktų. Visi „Novex“ veiklos rezultatai buvo, kaip teigiama, įtraukti į grupės ataskaitas.

(129)

Komisija šiuos teiginius atmetė. Siekiant įvertinti „Novex“ ir NLMK siejantį ryšį, fakto, kad yra sudaryta bendroji sutartis, kuria reglamentuojamas pardavimas ir pirkimas tarp šių dviejų subjektų, negalima atmesti kaip teoriško ar formalaus. Tai veikiau rodo, kad šie du subjektai atlieka skirtingas funkcijas ir kad jų nesieja joks pavaldumo ryšys. Be to, yra neįprasta, kad vidaus pardavimo skyrius vykdo su importu susijusias funkcijas, o „Novex“ tokias funkcijas vykdė mažiausiai vieno plieno produkto atžvilgiu (orientuoto grūdėtumo produktų iš elektrotechninio plieno). Galiausiai „Novex“ gali bet kada nuspręsti įsigyti plokščių karštojo valcavimo produktų iš kitų šaltinių, o integruotas eksporto pardavimo skyrius to negalėtų padaryti. Taigi Komisija laikėsi savo nuomonės, kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra pagrįstas.

(130)

Po galutinio faktų atskleidimo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies taikymą susijusiam prekiautojui „MMK Trade Steel AG“ pirmą kartą užginčijo ir MMK. Atkartodamas „Severstal“ teisinę nuomonę, jis taip pat nurodė, jog tai, kad „MMK Trade Steel AG“ visiškai kontroliuoja patronuojančioji bendrovė, o jos pelnas bei nuostoliai paskirstomi Rusijos patronuojančiajai bendrovei, rodo, kad „MMK Trade Steel AG“ yra bendro eksporto tinklo dalis.

(131)

Komisija pakartotinai nurodė savo teisinę poziciją, kad susiję prekiautojai ir (arba) importuotojai gali būti vertinami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, jeigu vykdo su importu susijusias funkcijas, net jei jie įsikūrę už Sąjungos ribų. „MMK Trade Steel AG“ patenka į tą kategoriją, kaip jau buvo nustatyta atliekant tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų (12).

(132)

Todėl Komisija taip pat negalėjo priimti teiginio, kad MMK ir „MMK Trade Steel AG“ sudaro vieną ūkio subjektą. Bet kuriuo atveju MMK taip pat turėjo nuosavą eksporto skyrių Rusijoje ir dalį savo plieno Europos pirkėjams parduodavo tiesiogiai. Todėl „MMK Trade Steel AG“ negalima laikyti MMK vidaus eksporto skyriumi.

(133)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(134)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į fizines savybes (0–2 %), gabenimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (1–8 %), pakavimo išlaidas (0–1 %), kredito išlaidas (0–2 %), komisinius (0–4 %) ir kitus veiksnius (0–1 %).

(135)

Po informacinio dokumento atskleidimo „Severstal“ teigė, kad tam tikri PBA išlaidų koregavimai, būtent, koregavimai, susiję su finansinėmis pajamomis ir gabenimo išlaidomis, buvo neteisingai atlikti.

(136)

Bendrovės teigimu, apskaičiuojant PBA išlaidų procentinę dalį turėjo būti atsižvelgta į finansines pajamas. Be to, kaip nurodyta grupės klausimyno atsakyme pateiktoje pelno ir nuostolio lentelėje, šios susijusios patronuojamosios Šveicarijos bendrovės pajamos kartu buvo ir „Severstal“ išlaidos, į kurias savo ruožtu reikėjo atsižvelgti nustatant, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdytas įprastomis prekybos sąlygomis.

(137)

Komisija atmetė šį teiginį. „Severstal“ gamina ir parduoda daug įvairių produktų ir šiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad šios finansinės pajamos – o tai yra bendroji paskola, kurią patronuojamoji Šveicarijos bendrovė suteikė patronuojančiajai bendrovei – yra susijusios su nagrinėjamuoju produktu.

(138)

Po faktų atskleidimo „Severstal“ dar kartą nurodė šį teiginį ir įrodinėjo, kad minėtos finansinės pajamos – tai „palūkanos, gautos už paskolas, kurios buvo suteiktos „Severstal“ ilgo gamybos ciklo produktų – o tokiame cikle naudojamas ir nagrinėjamasis produktas – gamybai finansuoti“. Be to, ši bendrovė paprašė atitinkamą sumą priskirti tik nagrinėjamajam produktui. Tačiau Komisija negalėjo nagrinėti šio teiginio, nes trūko išsamesnių duomenų apie tai, kodėl bendroji paskola, skirta ilgo gamybos ciklo produktams, taip pat buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu.

(139)

Dėl koregavimo, susijusio su gabenimo išlaidomis, „Severstal“ teigė, kad Komisija atskaitė neteisingą gabenimo išlaidų sumą, išreikštą PBA išlaidų procentine dalimi.

(140)

Komisija sutiko su „Severstal“ teiginiu dėl gabenimo išlaidų ir apskaičiavimams panaudojo faktines bendrovės nurodytas gabenimo išlaidas. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, buvo nustatyta, kad jos lygios nuliui, nes į jas jau buvo atsižvelgta atliekant su išmokomis susijusius skaičiavimus.

(141)

Eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(142)

Rusijos bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Taigi Komisija nusprendė nustatyti šalies masto dempingo skirtumą, kuris būtų taikomas visoms kitoms bendrovėms ir kurio dydis būtų toks pat, kaip nustatytasis bendrovei, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, t. y. „Public Joint Stock Company Magnitogorsk Iron & Steel Works“ (PJSC MMK) grupei.

(143)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(144)

Serbijoje yra tik vienas nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas, kuris visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Didžioji dalis jo parduodamo produkto kiekio Sąjungoje buvo tiesiogiai parduodama nepriklausomiems pirkėjams, tačiau tam tikra dalis buvo parduodama per susijusį importuotoją Slovakijoje.

(145)

Normalioji vertė vieninteliam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta pagal bendrąją metodiką, nustatytą 3.1.1 skirsnyje. Taigi 23 % tam tikrų rūšių produktų, kurie sudarė 71 % eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuoto kiekio, normalioji vertė buvo pagrįsta vidaus rinkos kaina įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai bendra tam tikros rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 5 % visos tos pačios arba panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis su tos rūšies produktu susijusiomis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, o ne svertiniais PBA išlaidų ir pelno vidurkiais. Tačiau tuo atveju, jeigu vidutinė svertinė kurios nors rūšies produkto kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis 55 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta metodika.

(146)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis 3.1.2 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika ir visų pirma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi. Per susijusį importuotoją parduodamo produkto eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(147)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(148)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į gabenimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (5–9 %), kredito išlaidas (0–1,5 %), bankų mokesčius (0–1 %) ir komisinius (0,5–2 %).

(149)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(150)

Serbijos bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė apytikriai 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija visos šalies mastu nustatė tokio pat dydžio dempingo skirtumą, kaip ir vieninteliam eksportuojančiam gamintojui.

(151)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(152)

Ukrainoje yra viena trijų susijusių nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų grupė (toliau šiame skirsnyje kartu vadinama eksportuojančiu gamintoju), kuri visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Dvi iš jos gamyklų yra Mariupolyje Donecko regione, kuris atliekant tyrimą buvo konflikto zona. Eksportuojančiam gamintojui paprašius, Komisija nusprendė į skaičiavimus neįtraukti vienos iš šių gamyklų, iš kurios į Sąjungą buvo eksportuota nedidelė produkto apimtis.

(153)

Pastabose dėl informacinio dokumento skundo pateikėjas Komisijos paprašė paaiškinti savo sprendimą apskaičiuojant dempingo skirtumą neįtraukti vienos Ukrainos bendrovės duomenų.

(154)

Komisija neįtraukė šios bendrovės duomenų, nes nedidelė jos pardavimo dalis, palyginti su grupės pardavimu, nebūtų padariusi poveikio dempingo skirtumui. Be to, dėl karinių veiksmų šiame regione buvo neįmanoma patikrinti atitinkamų duomenų. Komisija laikėsi nuomonės, kad tai yra force majeure atvejis.

(155)

Vidaus rinkoje eksportuojantis gamintojas panašų produktą parduodavo tiesiogiai ir per susijusį prekiautoją.

(156)

Visas eksportuojančio gamintojo pardavimas Sąjungoje vykdytas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje. Šis prekiautojas nagrinėjamąjį produktą parduodavo ir susijusiems, ir nesusijusiems importuotojams Sąjungoje.

(157)

Normalioji vertė šiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta remiantis 3.1.1 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika. Vienos iš gamyklų normalioji vertė buvo pagrįsta vien vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis. Kitos gamyklos normalioji vertė buvo iš dalies pagrįsta vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis (38 % eksportuotų rūšių produktų, kurie sudarė 12 % visos eksporto iš tos gamyklos į Sąjungą apimties) ir iš dalies apskaičiuota. Tais atvejais, kai bendra tam tikros rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 5 % visos tos pačios arba panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis su tos rūšies produktu susijusiomis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, o ne svertiniais PBA išlaidų ir pelno vidurkiais. Tačiau tuo atveju, jeigu vidutinė svertinė kurios nors rūšies produkto kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis 55 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta metodika.

(158)

Eksportuojantis gamintojas paprašė pakoreguoti vienos iš konflikto zonoje esančių gamyklų, būtent „Ilyich Iron and Steel Works of Mariupol“ (toliau – „Ilyich“), gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kad tos gamybos sąnaudos dėl tiesioginio ir netiesioginio karinių veiksmų šiame regione poveikio yra neįprastos. Eksportuojantis gamintojas koregavimo lygį pasiūlė nustatyti „Ilyich“ vieneto sąnaudų pokyčius palyginus su gamyklos, kuriai šis konfliktas nedaro poveikio, t. y. „Integrated Iron and Steel Works Zaporizhstal“ (toliau – „Zaporizhstal“), vieneto sąnaudų pokyčiais. Kad nustatytų tai, ką eksportuojantis gamintojas pavadino vieneto sąnaudomis, kiekvienoje gamykloje, jis susumavo visų parduotų prekių sąnaudas ir gautą vertę padalijo iš atskirais kalendoriniais metais pagamintų karštojo valcavimo produktų iš plieno kiekio. Eksportuojantis gamintojas šį modelį taikė nuo 2013 m. (laikotarpio prieš konfliktą) iki 2015 m. ir šiuo pagrindu pasiūlė pakoreguoti „Ilyich“ sąnaudas, jas sumažinant tam tikra procentine dalimi.

(159)

Kruopščiai išnagrinėjusi šį klausimą, Komisija nusprendė, kad pasiūlytas koregavimo kiekybinio vertinimo metodas yra netinkamas. Pirma, tai, kas buvo pavadinta vieneto sąnaudomis, nebuvo plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno vieneto sąnaudos, nes jas apskaičiuojant buvo įtrauktos visų parduotų prekių, t. y. ir kitų prekių, sąnaudos. Šios kitos prekės sudarė didelę „Zaporizhstal“ produkcijos dalį ir dar didesnę „Ilyich“ produkcijos dalį. Taikant šį koregavimo kiekybinio vertinimo metodą, visiškai nepaisyta kitų produktų gamybos apimties ir sąnaudų pokyčių. Per visą laikotarpį, kurį eksportuojantis gamintojas pasiūlė naudoti pagal šį metodą, kitų produktų gamybos apimtis ir sąnaudos nebuvo pastovios. Savo pastabose eksportuojantis gamintojas iš tiesų pripažino, kad 2012–2016 m. „Ilyich“ tam tikrų kitų produktų gamyba gerokai padidėjo. Taikant koregavimo kiekybinio vertinimo metodą, tos padidėjusios sąnaudos buvo susietos su sumažėjusia plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos apimtimi, taigi jo vadinamųjų vieneto sąnaudų padidėjimas buvo pervertintas ir galbūt gerokai. Antra, net jei sąnaudos, kurias eksportuojantis gamintojas pasiūlė naudoti, atitiktų faktines plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos sąnaudas, jis pasiūlė produkcijos kiekį palyginti su parduotų produktų sąnaudomis, o tokiu atveju neatsižvelgiama į atsargų pokyčius. Eksportuojantis gamintojas turėjo palyginti arba produkcijos kiekį ir gamybos sąnaudas, arba parduotą kiekį ir parduotų produktų sąnaudas. Trečia, taikant koregavimo kiekybinio vertinimo metodą buvo palygintos tendencijos iki 2015 kalendorinių metų pabaigos, o šių skaičiavimų rezultatą, t. y. sumažėjimą, jis pasiūlė taikyti tiriamojo laikotarpio (2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.) duomenims. Tai neteisinga, nes taikant šį metodą turėjo būti įvertintos tendencijos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(160)

Pastabose dėl informacinio dokumento eksportuojantis gamintojas nepašalino aptartų koregavimo kiekybinio vertinimo metodo trūkumų. Vietoj to jis palygino šių dviejų gamyklų kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas per tiriamąjį laikotarpį ir teigė, kad šio palyginimo rezultatas yra panašus į rezultatą, kuris buvo gautas taikant koregavimo kiekybinio vertinimo metodą. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepaisė to, kad priežastis, kodėl buvo sukurtas koregavimo kiekybinio vertinimo metodas, buvo ta, kad šių dviejų gamyklų sąnaudų konkrečiais metais paprasčiausiai negalima palyginti, nes jos dar prieš konfliktą buvo nevienodos. Iš tiesų, kaip matyti iš duomenų, kurie buvo naudoti taikant kiekybinio vertinimo metodą, 2013 m. „Ilyich“„vieneto sąnaudos“ buvo gerokai didesnės negu „Zaporizhstal“„vieneto sąnaudos“. Šis santykiu išreikštas skirtumas yra didesnis negu šių dviejų gamyklų kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudų tiriamojo laikotarpio skirtumas, kuriuo eksportuojantis gamintojas norėjo remtis šiam metodui pagrįsti.

(161)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija nepalaikė konstruktyvaus dialogo su eksportuojančiu gamintoju, nes neprašė papildomos informacijos, kuri, jos nuomone, galėtų būti reikalinga tinkamai įvertinti šį teiginį, ir nenurodė, kokios papildomos informacijos galėtų reikėti. Eksportuojančio gamintojo teigimu, kokia informacija ir metodika yra būtina, kad būtų galima įvertinti šį teiginį, Komisija nurodė vienintelį kartą, kai 2017 m. liepos 17 d. buvo galutinai atskleisti faktai.

(162)

Komisija pažymėjo, kad šis teiginys yra faktiškai klaidingas. Išsamus pasiūlyto koregavimo metodo trūkumų paaiškinimas eksportuojančiam gamintojui buvo pateiktas 2017 m. balandžio 4 d. informacinio dokumento 4 priede. Šis išsamus aprašymas buvo pateiktas siekiant eksportuojančiam gamintojui suteikti galimybę ir pakankamai laiko pašalinti šiuos trūkumus. Kaip minėta 160 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantis gamintojas to nepadarė.

(163)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad 159 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kiti nei karštojo valcavimo produktai iš plieno nesudarė didelės „Zaporizhstal“ ir „Ilyich“ produkcijos dalies. Šiam teiginiui pagrįsti eksportuojantis gamintojas nurodė 2017 m. vasario 16 d. Komisijai pateiktus „Ilyich“ produkcijos kiekių duomenis.

(164)

Šiuo klausimu Komisija pastebėjo, kad šie eksportuojančio gamintojo nurodyti duomenys buvo pateikti jau po to, kai buvo surengtas tikrinamasis vizitas, todėl jų nebuvo galima patikrinti. Be to, buvo pateikti duomenys apie produkcijos kiekį tonomis, o ne apie produktų gamybos sąnaudas ar vertę. Pagamintas kiekis neparodo gamybos sąnaudų, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš kitų produktų yra didesnės pridėtinės vertės produktai, kurių gamybos sąnaudos taip pat yra didesnės (kaip antai šaltojo valcavimo produktai ar produktai iš galvanizuoto plieno). Kalbant apie duomenis, kuriuos Komisija naudojo savo teiginiams pagrįsti, kartu su klausimyno dėl antidempingo priemonių atsakymais eksportuojantis gamintojas pateikė duomenis apie visos gamyklos apyvartą, atitinkamo gamyklos skyriaus apyvartą ir apie apyvartą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Komisija šiuos apyvartos duomenis patikrino tikrinamojo vizito metu ir naudojo kaip sąnaudų rodiklį, iš kurio buvo matyti, kad kitokie nei karštojo valcavimo produktai iš plieno sudarė didelę „Ilyich“ produkcijos dalį.

(165)

Papildomose pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas nesutiko su 159 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos pastaba, kad dėl padidėjusios kitokių nei karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos buvo nederamai pervertintos „vieneto sąnaudos“, kurios buvo naudotos taikant šį metodą. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendros „Ilyich“ parduotų prekių sąnaudos apskritai padidėjo ir tai prieštarauja Komisijos loginei išvadai, kad dėl padidėjusios kitų produktų gamybos apimties galėtų būti pervertintos apskaičiuotos karštojo valcavimo produktų iš plieno „vieneto sąnaudos“.

(166)

Komisija su šia pastaba nesutiko. Kaip minėta, eksportuojantis gamintojas „vieneto sąnaudas“ apskaičiavo visas parduotų prekių sąnaudas (įskaitant kitokius nei karštojo valcavimo produktus iš plieno) padalijęs iš karštojo valcavimo prekių iš plieno kiekio, kurį gamykla pagamino atitinkamais laikotarpiais. Eksportuojantis gamintojas pripažino, kad per laikotarpį, kuris buvo vertintas taikant šį metodą, pagamintas tam tikrų ne karštojo valcavimo produktų iš plieno kiekis gerokai padidėjo. Dėl to padidėjo ir šių produktų gamybos sąnaudos, kurios pagal eksportuojančio gamintojo pasiūlytą metodą buvo priskirtos karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos sąnaudoms, taigi buvo nustatytos per didelės „vieneto sąnaudos“ (t. y. „vieneto sąnaudų“ padidėjimas per visą atitinkamą laikotarpį buvo dar padidintas), kuriomis remdamasis eksportuojantis gamintojas pasiūlė pakoreguoti „Ilyich“ sąnaudas. Ši išvada galioja nepriklausomai nuo to, ar bendros gamyklos parduotų prekių sąnaudos padidėjo, sumažėjo ar išliko pastovios.

(167)

Dėl 159 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos pastabos, kad taikant šį metodą turėjo būti įvertintos tendencijos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, eksportuojantis gamintojas savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo teigė, kad jis negalėjo pateikti tiriamojo laikotarpio duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti taikant šį metodą, nes audituota 2016 m. ataskaita buvo tik visai neseniai paskelbta.

(168)

Šiuo klausimu Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pildydamas klausimyną dėl antidempingo priemonių, eksportuojantis gamintojas sugebėjo pateikti daug tiriamojo laikotarpio duomenų. Taigi neaišku, kodėl eksportuojantis gamintojas nesugebėjo pateikti tiriamojo laikotarpio duomenų, kad galėtų pagrįsti pasiūlytą metodą. Tai juo labiau neaišku atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta 162 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantis gamintojas tam turėjo ir galimybių, ir laiko.

(169)

Galiausiai pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad 160 konstatuojamojoje dalyje aptartas dviejų gamyklų kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudų skirtumas per tiriamąjį laikotarpį pagrindžia šį koregavimo metodą, nes šis skirtumas yra panašus į taikant šį metodą nustatytą skirtumą.

(170)

Komisija su šia pastaba nesutiko. Savo pastabose eksportuojantis gamintojas neatsižvelgė į tai, kad, kaip matyti iš duomenų, kurie buvo naudoti taikant kiekybinio vertinimo metodą, 2013 m. (t. y. įprastomis sąlygomis prieš konfliktą) „Ilyich“„vieneto sąnaudos“ buvo gerokai didesnės negu „Zaporizhstal“„vieneto sąnaudos“. Šis santykiu išreikštas skirtumas yra didesnis negu šių dviejų gamyklų kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudų skirtumas per tiriamąjį laikotarpį. Tai reiškia arba tai, kad nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio „Ilyich“ ir „Zaporizhstal“ vieneto sąnaudų skirtumas sumažėjo (t. y. „Ilyich“ vieneto sąnaudos sumažėjo, palyginti su „Zaporizhstal“ vieneto sąnaudomis), arba tai, kad taikant šį metodą naudoti „vieneto sąnaudų“ duomenys yra visiškai nepatikimi. Kaip paaiškinta 159 konstatuojamojoje dalyje, bent pastarasis teiginys yra teisingas, kadangi „vieneto sąnaudų“ duomenys, kurie buvo naudoti pagal šį metodą, buvo iškreipti, nes apskaičiuojant šias sąnaudas buvo įtraukti duomenys apie parduotų kitų produktų sąnaudas, kurių raida abiejose gamyklose per tiriamąjį laikotarpį buvo nevienoda. Taigi, kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudų tiriamojo laikotarpio skirtumo duomenys nepatvirtina, kad eksportuojančio gamintojo pasiūlytas metodas yra tikslus.

(171)

Dėl išdėstytų priežasčių šis teiginys buvo atmestas.

(172)

„Zaporizhstal“ savo finansinėse ataskaitose patvirtino didelius nuostolius dėl užsienio valiutos keitimo kursų skirtumų, atsirandančių perskaičiuojant sandorius, kurie nėra išreikšti Ukrainos grivinomis. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad šios išlaidos, kurios nebuvo patirtos įprastomis prekybos sąlygomis, turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą ir turėtų būti apribotos iki lygio, kuris atitinka įprastines bendrovės veiklos sąlygas.

(173)

Komisija nesutiko su šiuo argumentu. Šie nuostoliai buvo tinkamai įtraukti į bendrovės apskaitą ir buvo patirti tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija atmetė šį teiginį; ji laikėsi nuomonės, kad šios išlaidos yra su bendrovės veikla susijusių PBA išlaidų dalis ir, apskaičiuodama normaliąją vertę, įtraukė ir šias išlaidas.

(174)

Pastabose dėl informacinio dokumento eksportuojantis gamintojas pripažino, kad finansinės išlaidos, kurios buvo naudotos apskaičiuojant „Zaporizhstal“ PBA išlaidas, buvo tinkamai įtrauktos į bendrovės apskaitą ir buvo patirtos per tiriamąjį laikotarpį. Be to, eksportuojantis gamintojas dar kartą nurodė savo argumentą, kad aptariamos PBA išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu, nes kai kurios iš finansinių išlaidų nėra susijusios su produktų gamyba ir (arba) pardavimu. Šiam argumentui pagrįsti eksportuojantis gamintojas pateikė naujų duomenų, nors praėjo daug laiko po to, kai buvo surengtas tikrinamasis vizitas ir buvo pirmą kartą pateiktas šis teiginys. Galiausiai eksportuojantis gamintojas atkreipė dėmesį į keletą pagrindinio reglamento nuostatų, pagal kurias reglamentuojami PBA išlaidų skaičiavimai ir reikalaujama, kad tokie skaičiavimai būtų pagrįsti.

(175)

Komisija nesutiko su šia analize. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA išlaidų sumos turi būti pagrįstos faktiniais duomenimis apie gamybą ir pardavimą. 2 straipsnio 6 dalies c punkto nuostatas galima taikyti tik tuo atveju, kai tokių sumų negalima nustatyti. Eksportuojantis gamintojas pripažino, kad faktinių PBA išlaidų duomenys, įskaitant nagrinėjamas finansines išlaidas, yra pateikti jo apskaitoje. Argumentas, kad kai kurios iš finansinių išlaidų nėra susijusios su produktų gamyba ir (arba) pardavimu, turi būti atmestas. Pirma, duomenų, kuriuos eksportuojantis gamintojas pateikė šiam teiginiui pagrįsti, šiame tyrimo etape negalima patikrinti. Eksportuojantis gamintojas buvo iš anksto informuotas ir turėjo pakankamai laiko pateikti šią informaciją, kai vyko patikrinimai, bet nepasinaudojo šia galimybe. Antra, „Zaporizhstal“ vykdoma veikla yra susijusi tik su savo produktų gamyba ir pardavimu. Eksportuojantis gamintojas taip ir nesugebėjo pateikti tai paneigiančių įrodymų. Remtis reikalavimu, kad PBA išlaidų skaičiavimai būtų pagrįsti, nėra tinkama, nes Komisija aptariamų PBA išlaidų neskaičiavo – tos išlaidos buvo nustatytos remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nustatytais reikalavimais. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(176)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad nagrinėjamos išlaidos yra susijusios su bendra gamyklos ekonomine veikla, bet ne su veikla, susijusia su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, susijusius su jo prašymu neatsižvelgti į šias išlaidas. Po to eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija nepripažino net to, kad buvo pateikta įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, nes konstatavo, jog nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti, kad „Zaporizhstal“ vykdoma veikla yra susijusi tik su savo produktų gamyba ir pardavimu. Galiausiai dėl Komisijos pastabos dėl naujų duomenų, kurie buvo pateikti siekiant pagrįsti teiginį, kad į tam tikras finansines išlaidas neturėtų būti atsižvelgiama, eksportuojantis gamintojas nurodė, kad šis teiginys buvo pateiktas klausimyno dėl antidempingo priemonių atsakyme, o atitinkami duomenys buvo pateikti kartu su tuo atsakymu pateiktoje audituotoje ataskaitoje.

(177)

Atsižvelgusi į tai, Komisija pažymėjo, kad eksportuojantis gamintojas pateikė du prašymus, susijusius su šiuo teiginiu. Pirmasis prašymas, kuris buvo pateiktas klausimyno dėl antidempingo priemonių atsakyme ir po to pagrįstas 2017 m. sausio 5 d. pateiktame pranešime, buvo pakoreguoti „Zaporizhstal“ finansines išlaidas, kad šios atitiktų įprastinėmis veiklos sąlygomis buvusį lygį. Antrasis prašymas, kuris pirmą kartą buvo pateiktas 2017 m. gegužės 2 d., t. y. po „Zaporizhstal“ patikrinimų, atsiųstose pastabose dėl informacinio dokumento, buvo pakoreguoti PBA išlaidas, į jas neįtraukiant su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu nesusijusių, kaip teigiama, išlaidų.

(178)

Kaip paaiškinta 175 konstatuojamojoje dalyje, Komisija „Zaporizhstal“ finansinių išlaidų negali pakoreguoti taip, kad šios atitiktų įprastinėmis veiklos sąlygomis buvusį lygį, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA išlaidos turi būti pagrįstos faktiniais gamybos ir pardavimo duomenimis. Komisija turėjo šiuos duomenis ir juos panaudojo atlikdama atitinkamus skaičiavimus. Eksportuojančio gamintojo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, tad nereikia jokių papildomų paaiškinimų.

(179)

Dėl antrojo prašymo, t. y. pakoreguoti „Zaporizhstal“ normaliąją vertę neįtraukiant išlaidų, kurios, kaip teigiama, nėra susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, Komisija pažymėjo, jog iš pastabų dėl informacinio dokumento nėra aišku, ar šios išlaidos su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu nesusijusios tiesiogiai ar netiesiogiai. Kaip minėta, Komisijai žinoma, kad „Zaporizhstal“ veikla yra susijusi tik su savo produkto gamyba ir pardavimu. Taigi jos finansinės išlaidos paprastai būtų vienaip ar kitaip susijusios su šia veikla. Straipsniai, kurie, kaip eksportuojantis gamintojas nurodė savo pastabose dėl informacinio dokumento, nėra susiję su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, apima su pinigų srautais susijusias investicijas, paskolas žaliavas gaminančioms patronuojamosioms bendrovėms ir įsipareigojimus, susijusius su išmokomis darbuotojams. Šios išlaidos, regis, yra bent netiesiogiai susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu.

(180)

Išsamiau patikrinti šį klausimą nebuvo įmanoma, nes šis prašymas buvo pateiktas tik 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus daug laiko po to, kai buvo užbaigtas atitinkamas tikrinamasis vizitas (t. y. 2016 m. lapkričio 24 d.). 2017 m. sausio 5 d. pranešime, kuris taip pat buvo pateiktas po atitinkamo tikrinamojo vizito, eksportuojantis gamintojas paminėjo, kad tam tikros su paskolomis susijusios finansinės išlaidos buvo padarytos bendrais tikslais ir nebuvo susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu. Išsamesnių duomenų šiuo klausimu tuo metu nebuvo pateikta, nes eksportuojantis gamintojas neprašė neįtraukti šių paskolų duomenų, kadangi ir toliau teigė, kad „Zaporizhstal“ finansinės išlaidos turėtų būti pakoreguotos taip, kad atitiktų įprastinėmis veiklos sąlygomis buvusį lygį.

(181)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas šiuo klausimu tvirtino, kad per tikrinamąjį vizitą „Zaporizhstal“ Komisijai buvo pateiktas „išsamus ir visapusiškas auditorių ataskaitų variantas, kuriame buvo aiškiai iškeltas su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu nesusijusių papildomų finansinių gamyklos išlaidų klausimas“. Po to eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija galėjo pasinaudoti šia galimybe patikrinti „Zaporizhstal“ pateiktus įrodymus ir prireikus paprašyti papildomų paaiškinimų.

(182)

Visų pirma Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodė eksportuojantis gamintojas, iki tikrinamojo vizito išsamios „Zaporizhstal“ metinės ataskaitos nebuvo pateiktos, nors klausimyne dėl antidempingo priemonių buvo prašoma jas pateikti. Po to Komisija pažymėjo, kad 2016 m. spalio 27 d. rašte prieš patikrinimą vietoje eksportuojančiam gamintojui buvo pranešta, kad šio tikrinamojo vizito tikslas – patikrinti klausimynų atsakymuose pateiktą informaciją ir juose pateiktus duomenis sutikrinti su pirminiais dokumentais, sąnaudų ir finansų apskaitos dokumentais bei audituotomis finansinėmis ataskaitomis. Tam tikrų su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, kaip teigiama, nesusijusių „Zaporizhstal“ finansinių išlaidų klausimas nebuvo keliamas iki 2017 m. gegužės 2 d., o 2017 m. sausio 5 d. pranešime jis buvo tik paminėtas. Abiem šiais atvejais tikrinamieji vizitai „Zaporizhstal“ patalpose jau buvo užbaigti. Taigi šio klausimo nagrinėjimas ir šių išlaidų tikrinimas nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į tam vizitui Komisijos parengtą darbo programą. Tvirtinant, kad su gamyba ar pardavimu nesusijusių finansinių išlaidų klausimas buvo iškeltas vien dėl to, kad šios išlaidos buvo įtrauktos į audituotas ataskaitas, nepaisoma šio tikrinamojo vizito tikslo ir su juo susijusio Komisijos vaidmens, apie kuriuos eksportuojančiam gamintojui buvo pranešta prieš patikrinimą vietoje atsiųstame rašte. Kartu atsižvelgiant į tai, kad išsamios audituotos ataskaitos buvo pateiktos tik po tikrinamojo vizito ir kad, kaip minėta, toli gražu nėra aišku, ar atitinkamos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, ši teiginio dalis turi būti atmesta.

(183)

Dėl išdėstytų priežasčių šis teiginys buvo atmestas.

(184)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis 3.1.2 skirsnyje išdėstyta bendrąja metodika ir visų pirma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi. Per susijusius importuotojus parduodamo produkto eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(185)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad Šveicarijos prekiautojas „Metinvest International SA“ (toliau – MISA) vykdo tik gamyklų eksporto skyriaus funkciją, nes neatlieka su į Sąjungą tiekiamomis prekėmis susijusių muitinės formalumų. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad prekiautojo PBA išlaidos ir pelnas (arba nominalieji komisiniai) neturėtų būti atimami, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis šiuo atveju netaikoma, atsižvelgiant į tai, kad prekiautojas nėra įsikūręs Sąjungos teritorijoje.

(186)

Apskaičiuodama per Šveicarijos prekiautoją nepriklausomiems pirkėjams eksportuoto produkto eksporto kainą Komisija nesivadovavo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Tačiau, net jei atsakomybė už atliekamus muitinės formalumus tenka pirkėjui, tai nekeičia fakto, kad pardavimą vykdo susijęs prekiautojas, kuris patiria PBA išlaidų ir kuris, teikdamas paslaugas, paprastai siekia pelno. Taigi, kaip pažymėta 194 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra pagrįstas.

(187)

Pastabose dėl informacinio dokumento eksportuojantis gamintojas teigė, kad MISA nėra pelno siekiantis prekiautojas, nes tai yra susijusi bendrovė, kuriai patikėtos vidaus eksporto pardavimo skyriaus atsakomybei paprastai priskiriamos užduotys.

(188)

Remdamasi turimais įrodymais, Komisija nesutiko su šiuo teiginiu. MISA yra pelno siekianti bendrovė, kuri, kaip ji pati save apibūdina, siekia rasti tinkamą pelningumo, klientų tenkinimo ir rizikos valdymo pusiausvyrą. MISA vykdoma veikla neapsiriboja „Metinvest Group“ produktų pardavimu. MISA ir gamyklos priklauso skirtingiems savininkams. Galiausiai MISA su gamyklomis pasirašo išsamias pirkimo–pardavimo sutartis. Į šiuos susitarimus įtraukiamos sąlygos, susijusios su sankcijomis už atitinkamų įsipareigojimų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą, taip pat sąlygos dėl ginčų sprendimo dalyvaujant trečiajai šaliai, kurios yra labiau būdingos sutartims tarp nepriklausomų prekiautojų, o ne tarp vienos bendrovės gamybos ir pardavimo skyrių. Remdamasi šiais įrodymais, Komisija daro išvadą, kad MISA ir dvi gamyklas siejantis ryšys labiau panašus į ryšį su tarpininku, o ne su integruotu pardavimo skyriumi. Kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, atitinkamas koregavimas yra pagrįstas, jeigu MISA dalyvauja kokiame nors sandoryje.

(189)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas, remdamasis tuo, kad pardavimui per MISA taikomos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies nuostatos, padarė išvadą, jog Komisija sutiko, kad MISA veikia kaip grupės eksporto pardavimo skyrius. Be to, eksportuojantis gamintojas ir vėl nesutiko su tuo, kad būtų taikomos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto nuostatos, ir teigė, kad MISA neveikia kaip tarpininkas ar prekiautojas. Siekdamas pabrėžti šį aspektą, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad kitų nei grupė gamintojų pagaminti produktai sudaro tik nedidelę ir nišinę visų MISA parduodamų produktų dalį. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, jog tai, kad MISA siekia rasti tinkamą pelningumo, klientų tenkinimo ir rizikos valdymo pusiausvyrą, ar tai, kad ši bendrovė su gamyklomis pasirašo išsamias pirkimo–pardavimo sutartis, ar tai, kad ji turi savo direktorių ir darbuotojus, kurie nėra Ukrainos gamyklų darbuotojai, yra reikalavimai, kurie vykdomi, nes reikia laikytis būtinų Ukrainos ir Šveicarijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

(190)

Kaip paaiškinta, Komisija nesutiko, kad MISA veikia kaip grupės eksporto pardavimo skyrius. MISA veikia kaip susijęs prekiautojas, taigi Komisija pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį taikė kartu su 2 straipsnio 10 dalies i punktu. Be to, MISA ne tik parduoda kitų nei grupė gamintojų pagamintus produktus, kurie sudaro nedidelę arba nišinę jos parduodamų produktų dalį, nors vien tai nagrinėjant šį klausimą yra labai svarbu. MISA taip pat grupei parduoda didelius trečiųjų šalių produktų kiekius. Dėl 188 konstatuojamojoje dalyje apibūdintų įrodymų eksportuojantis gamintojas tiesiog pareiškė, kad šie aspektai yra būtini pagal teisės aktus ir jie neprieštarauja MISA, kaip eksporto skyriaus, padėčiai. Išsamesnių duomenų apie konkrečius teisės aktus, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl vieno ar kito konkretaus aspekto, nebuvo pateikta. Be to, eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kodėl tokie aspektai kaip pelno siekimas (kurį eksportuojantis gamintojas savo pastabose dėl informacinio dokumento anksčiau ginčijo) ar sutarčių, į kurias įtraukiamos sąlygos dėl sankcijų už atitinkamų įsipareigojimų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą, taip pat sąlygos dėl ginčų sprendimo dalyvaujant trečiajai šaliai, sudarymas neprieštarauja MISA, kaip eksporto skyriaus, padėčiai. Taigi šiuo klausimu nebereikia jokių papildomų pastabų.

(191)

Dėl išdėstytų priežasčių šis teiginys buvo atmestas.

(192)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(193)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į importo mokesčius (0,1–0,7 %), gabenimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (1–8 %), pakavimo išlaidas (0–0,1 %), kredito išlaidas (0–0,7 %), išlaidas po pardavimo (0,1–0,4 %), bankų mokesčius (0–0,3 %) ir komisinius (0–0,2 %).

(194)

Be to, kadangi visas pardavimas Sąjungai buvo vykdytas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje, buvo atliktas atitinkamas koregavimas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu.

(195)

Eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį atsižvelgiant į prekybos lygį ir nurodė, kad panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kanalai gerokai skyrėsi nuo nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje kanalų, o tai turėjo įtakos kainų palyginamumui. Jis taip pat teigė, kad parduodant produktus vidaus rinkoje ir juos parduodant eksportui į Sąjungą įvairiais prekybos lygiais būta pastovių ir didelių funkcijų ir kainų skirtumų.

(196)

Eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad eksportuojančios šalies vidaus rinkoje įvairiais prekybos lygiais būta pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų. Iš tiesų, eksportuojančio gamintojo pateikti duomenys nepagrindė tokios išvados. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

(197)

Pastabose dėl informacinio dokumento eksportuojantis gamintojas griežtai nesutiko su šia išvada, kurią pavadino neobjektyvia ir nepagrįsta. Vis dėlto jis nepateikė jokių įrodymų, kad eksportuojančios šalies vidaus rinkoje įvairiais prekybos lygiais buvo pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų. Vietoje to jis sutelkė dėmesį tik į pirmąją šio reikalavimo dalį ir tvirtino, kad parduodant produktus įvairiais prekybos lygiais įvairiose rinkose yra pastovių ir didelių funkcijų bei kainų skirtumų, tačiau praleido reikalavimą, jog reikėtų įrodyti, kad tokių skirtumų yra vidaus rinkoje. Komisija iš tiesų patikrino pardavėjo kainas įvairiais prekybos vidaus rinkoje lygiais ir nesugebėjo rasti pastovių bei didelių skirtumų.

(198)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tuo atveju, jeigu Komisija manė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktis negali būti taikomas, ji turėjo remtis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunkčiu. Tačiau, be neaiškios nuorodos į prima facie įrodymus, eksportuojantis gamintojas nepateikė nė vieno argumento, kodėl turėtų būti taikoma ši nuostata. Atitinkamų prekybos lygių vidaus rinkoje iš tiesų būta, tačiau nebuvo aiškiai įrodyta, kad tam tikros funkcijos yra susijusios su kitais nei naudojamasis palyginimui prekybos lygiais. Todėl ši nuostata šiuo atveju netaikytina.

(199)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija savo argumentuose prieštaravo pati sau, kai nurodė, kad nors vidaus rinkoje yra įvairių prekybos lygių, eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad šiais lygiais yra pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų.

(200)

Komisija šiame teiginyje neįžvelgė jokio prieštaravimo.

(201)

Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad savo 2017 m. sausio 5 d. pranešime jis Komisijai pateikė įvairių prekybos lygių vidaus rinkoje analizę ir palyginimą, kurį atlikdamas jis nustatė prekybos vidaus rinkoje lygius, juos palygino ir įrodė, kad tarp šių lygių yra pastovių kainų skirtumų.

(202)

Atsakydama į tai, Komisija pažymėjo, kad bendrovė atitinkamame pranešime palygino įvairius vienos iš savo gamyklų vidaus pardavimo kanalus, o ne prekybos lygius. Atlikęs tokį palyginimą, kuris, kaip jau matyti, yra klaidingas, eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad į pardavimo Sąjungai kanalą labiausiai panašus tiesioginio pardavimo kanalas, t. y. pardavimas nedalyvaujant jo vidaus prekiautojui. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad panašiausias yra būtent šis kanalas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visas eksportuojančio gamintojo pardavimas į Sąjungą vykdomas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje, t. y. MISA. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, jog eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad eksportuojančios šalies vidaus rinkoje įvairiais prekybos lygiais būta pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų.

(203)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis pateikė patikslintą susijusios bendrovės MISA pardavimo eksportui sąrašą. Tame sąraše eksportuojantis gamintojas atsižvelgė į Komisijos pastabą dėl daugelio sandorių prekybos lygių, kurie pradiniame klausimyno dėl antidempingo priemonių atsakyme buvo netiksliai nustatyti. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, jog negalima teigti, kad ši informacija atliekant tyrimą buvo pateikta pernelyg vėlai, nes Komisija prireikus galėjo ją patikrinti per tikrinamąjį vizitą su bendrove susijusių subjektų Sąjungoje patalpose.

(204)

Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. Papildoma informacija apie MISA pardavimo sąrašą buvo pateikta po MISA patikrinimo. Siekdama užtikrinti, kad būtų išvengta būtent tokio atvejo, prieš tikrinamąjį vizitą MISA patalpose Komisija 2017 m. sausio 17 d. pranešime bendrovei priminė, kad apie visus teiginius ir visus jų aspektus, kuriuos būtina patikrinti, turi būti pranešta iki tikrinamojo vizito likus pakankamai laiko, kad tyrimą atliekanti grupė galėtų parengti atitinkamą patikrinimo dalį. Galiausiai, net jei Komisija būtų galėjusi patikrinti šiuos duomenis MISA patalpose, tai nepakeistų fakto, kad, kaip minėta, eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad eksportuojančios šalies vidaus rinkoje įvairiais prekybos lygiais yra pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų.

(205)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas taip pat pakartojo savo teiginį, kad tuo atveju, jeigu Komisija manė, kad įrodymų, kuriuos bendrovė pateikė, kad pagrįstų savo teiginį dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunkčio taikymo, nepakako įrodyti, kad įvairiais prekybos vidaus rinkoje lygiais yra pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų, Komisija, remdamasi tais pačiais įrodymais, galėjo taikyti specialų koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį, kuris taikomas tais atvejais, kai „vidaus rinkoje nėra atitinkamų prekybos lygių“. Tačiau, kaip minėta, Komisija nustatė, kad atitinkamų prekybos lygių vidaus rinkoje iš tiesų yra. Eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad šiais lygiais yra pastovių ir didelių pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumų, tačiau tai nekeičia fakto, kad vidaus rinkoje tokių lygių yra. Taigi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunkčio taikymo sąlygos nebuvo įvykdytos.

(206)

Dėl išdėstytų priežasčių šis teiginys buvo atmestas.

(207)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, normalioji vertė turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į panašaus produkto gabenimo iš gamyklos į susijusio vidaus prekiautojo patalpas išlaidas.

(208)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą koreguojama, kai skiriasi su nagrinėjamojo produkto ir (arba) panašaus produkto vežimu iš eksportuojančio gamintojo patalpų nepriklausomam pirkėjui tiesiogiai susijusios išlaidos, kai tokios išlaidos įtraukiamos į kainas. Ši nuostata netaikoma gabenimo tarp dviejų susijusių šalių išlaidoms, kurios, regis, nėra įtraukiamos į nepriklausomo pirkėjo mokamą kainą. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(209)

Atskleidus informacinį dokumentą, eksportuojantis gamintojas pateikė naujus susijusių importuotojų pardavimo duomenis. Komisija vėliau patikrinimo šiuos duomenis. Šie nauji skaičiai turėjo įtakos apskaičiuotam dempingui, kuris iš pradžių buvo nustatytas informaciniame dokumente.

(210)

Eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(211)

Ukrainos bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė daugiau kaip 95 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija visos šalies mastu nustatė tokio pat dydžio dempingo skirtumą, kaip ir vieninteliam eksportuojančiam gamintojui.

(212)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(213)

Atliekant padėties analizę 17 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė tiriamuoju laikotarpiu gaminusios panašų produktą. Remiantis skunde pateikta informacija, šios 17 bendrovių pagamina apie 90 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(214)

Be šių 17 bendrovių, panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį gamino dar penkios kitos bendrovės.

(215)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad, įtraukus Italijos gamintojo „Ilva“ duomenis, visai Sąjungos plieno pramonei padarytos žalos vaizdas dėl ypatingos šios bendrovės padėties (13) būtų iškreiptas ir dėl to į šį Italijos gamintoją nereikėtų atsižvelgti. Vis dėlto, pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį sąvoka „Sąjungos pramonė“ reiškia panašius produktus gaminančių Sąjungos gamintojų visumą arba tuos iš jų, kurie pagamina didžiąją dalį visos tų produktų Sąjungos produkcijos. Komisija neturėjo pagrindo savo analizėje apsiriboti tik didžiąja dalimi, todėl privalėjo išnagrinėti visą sektorių, įskaitant „Ilva“. Taigi šis teiginys buvo atmestas.

(216)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 72,9 mln. tonų. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų informacija. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti šeši Sąjungos gamintojai, kurie pagamino daugiau kaip 45 % viso panašaus produkto Sąjungoje; atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis bendrovėmis.

(217)

Sąjungos gamintojų verslo modeliai ir jų vertikalios integracijos laipsnis yra nevienodi. Vis dėlto Sąjungos pramonę apskritai galima apibūdinti kaip pramonę, kurios vertikalios integracijos laipsnis yra aukštas, kaip toliau paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje.

(218)

Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant tinkamai įvertinti Sąjungos suvartojimą ir atsižvelgiant į akivaizdžiai ribotą tokių kodų poveikį bendram suvartojimui, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą visiškai atsižvelgta į importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, kiekį.

(219)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai integruotos, o nagrinėjamasis produktas laikomas pirmine žaliava įvairiems tolesnės gamybos grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(220)

Atliekant žalos analizę yra svarbus skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas. Be to, sandorių kainos uždarojoje rinkoje nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, Sąjungos atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja atviroji rinka.

(221)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu maždaug 58 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(222)

Po informacinio dokumento atskleidimo Serbijos eksportuojantis gamintojas pastebėjo, kad nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio nagrinėjamojo produkto suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo daugiau kaip 1,2 mln. tonų ir tai reiškia, kad 2015 m. antrąjį pusmetį Sąjungos suvartojimas smarkiai sumažėjo. Todėl jis Komisijos paprašė papildomai išnagrinėti, ar Sąjungos pramonės pateikti pardavimo atvirojoje rinkoje duomenys tikrai tikslūs.

(223)

Komisija išnagrinėjo Sąjungos pramonės pateiktus pardavimo ir suvartojimo duomenis ir patvirtino, kad Sąjungos pramonės pateikti suvartojimo atvirojoje rinkoje duomenys yra tikslūs ir patikimi.

(224)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

(225)

Sąjungos uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(226)

Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas atvirojoje rinkoje (tonomis)

(227)

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apytikriai 5 %. Šį padidėjimą daugiausia lėmė tolesnės gamybos grandies pramonės ekonominis atsigavimas.

(228)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(229)

Pagal tą nuostatą importas daugiau kaip iš vienos valstybės bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(230)

Nustatyti iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų dempingo skirtumai nurodyti 3 skirsnyje „Dempingas“. Visi šie skirtumai yra didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(231)

Įvertinta, kad importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos apimtis nebuvo nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje. Tiriamuoju laikotarpiu Brazilijai, Iranui, Rusijai ir Ukrainai atitinkamai teko 1,79, 3,32, 4,29 ir 3,17 % rinkos dalys, kaip minėta 3 lentelėje.

(232)

Kita vertus, nustatyta, kad importo iš Serbijos apimtis buvo nereikšmingos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje. Iš tiesų, importo iš Serbijos apimtis sumažėjo nuo 427 558 tonų 2015 m. iki maždaug 354 000 tonų per tiriamąjį laikotarpį, o tai atitinka tik 1,04 % rinkos dalį. Nereikšminga Komisija paprastai laiko rinkos dalį, kuri neviršija pagal pagrindinį reglamentą inicijavimo metu nustatytos 1 % ribos. Tačiau šiuo atveju Komisija nusprendė, kad 1,04 % rinkos dalis vis vien yra nereikšminga, nes 0,04 % dalį reikėtų laikyti neesmine, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad importo iš Serbijos apimtis santykinai yra gerokai mažesnė negu importo iš kiekvienos iš keturių kitų šalių apimtis. Iš tiesų, importo iš Serbijos apimtis buvo beveik perpus mažesnė nei importo apimtis iš Brazilijos, kuri pagal importo apimtį tarp nagrinėjamųjų šalių buvo priešpaskutinėje vietoje.

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(233)

Po galutinio faktų atskleidimo ir 2017 m. liepos 27 d. įvykusio klausymo metu skundo pateikėjas įrodinėjo, kad Serbijos eksportas turėtų būti vertinamas bendrai su importu iš keturių kitų šalių, nes Serbijos eksportas viršijo 1 % de minimis ribą. Jo nuomone, 1 % ribai negalima taikyti jokių išimčių, kad ir kokia maža būtų ją viršijanti procentinė dalis.

(234)

Komisija atmetė šį argumentą. Sprendimas, ar importas turėtų būti vertinamas bendrai, turi būti grindžiamas visais pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį nė vienam iš šių atskirų kriterijų neteikiama ypatingos svarbos. Importas iš šalies iš tiesų negali būti sumuojamas, jeigu jo apimtis nereikšminga, tačiau jeigu jis toks nėra, tai nereiškia, kad jis ipso facto turi būti sumuojamas. Be to, pagrindiniame reglamente aiškiai nenustatyta jokių nereikšmingumo ribų. Nors sprendžiant, ar importo apimtis nereikšminga, ar ne, galima vadovautis pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalimi, šios ribos nėra nuorodos būdu įtrauktos į 3 straipsnio 4 dalį. Pagal vartojamas formuluotes Komisijai verčiau suteikiama pakankamai lankstumo kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai atsižvelgiant į tai, kad „papildoma“ 0,04 % apimtis yra nereikšminga.

(235)

Be to, Komisija nustatė, kad Serbijos eksporto kainos skyrėsi nuo keturių kitų nagrinėjamųjų šalių eksporto kainų dėl šių priežasčių:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(236)

Atsižvelgiant į nustatytas kainas ir į nereikšmingą apimtį galima manyti, kad Serbijos eksportuojantis gamintojas veikiau taikosi prie nagrinėjamojo produkto kainų, o ne jas diktuoja. Tai patvirtina ir tai, kad jo kainų sumažėjimas nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio taip pat yra santykinai mažesnis, palyginti su keturių kitų nagrinėjamųjų šalių kainų sumažėjimu.

(237)

Po galutinio faktų atskleidimo 2017 m. liepos 27 d. įvykusiame klausyme (žr. 33 konstatuojamąją dalį) skundo pateikėjas Komisijos tarnybų paprašė pateikti su Serbijos eksportuojančiu gamintoju susijusius duomenis apie priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, kad jis galėtų patikrinti 235 ir 236 konstatuojamosiose dalyse nurodytus Komisijos teiginius, jog Serbijos eksportuojantis gamintojas veikiau taikosi prie kainų, o ne jas diktuoja. Be to, skundo pateikėjas manė, jog nėra jokių įrodymų, kad Serbija taikosi prie kainų.

(238)

Komisija pažymėjo, kad pirmiau ji paskelbė vidutines importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas. Iš šių duomenų matyti, kad 2013 m. importo iš Serbijos kainos buvo didžiausios (468 EUR už toną); didžiausios jos buvo ir paskesniais metais, įskaitant ir tiriamojo laikotarpio kainą (365 EUR už toną). Be to, iš 4 lentelėje pateiktų indeksų matyti, kad dėl santykinio Serbijos kainų sumažėjimo šios šalies kainų indekso reikšmė sumažėjo nuo 100 iki 78 punktų (100 indekso punktų prilyginamas 2013 m. indeksas), o atitinkami kitų keturių šalių indeksai sumažėjo iki 75 punktų (Brazilijos), 70 punktų (Irano), 72 punktų (Rusijos) ir 74 punktų (Ukrainos)). Taigi Komisijos išvadą, kad Serbijos eksportuojantis gamintojas veikiau taikosi prie kainų, o ne jas diktuoja, skundo pateikėjas galėjo patikrinti vertindamas ir importo kainą, ir jos santykinį sumažėjimą nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Atlikdama šį vertinimą, Komisija nenaudojo duomenų apie priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nes priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai parodo tik padėtį konkrečiu tiriamojo laikotarpio momentu, taigi jais remiantis negalima palyginti kelerių metų kainų tendencijos. Be 235 ir 236 konstatuojamosiose dalyse nurodytų teiginių patikrinimo, skundo pateikėjas nenurodė jokių kitų priežasčių, kodėl reikėtų atskleisti galutinius duomenis apie priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, todėl Komisija atmetė tą prašymą.

(239)

Taigi, atsižvelgusi į tai, kad skundo pateikėjas neginčijo 4 lentelėje nurodytų skaičių, Komisija patvirtino savo išvadą, kad Serbijos eksportuotojas tik taikosi prie kitų importuotojų nustatomos kainų tendencijos, o ne taiko agresyvią kainų politiką, kaip kainų lyderis.

(240)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo iš Serbijos nereikėtų vertinti bendrai su importu iš keturių kitų šalių. Padarius išvadą, kad importo iš Serbijos apimtis neviršijo de minimis ribos, nustatyti apsaugos priemones importuojamiems Serbijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams nėra būtina. Taigi pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį tyrimas dėl importo iš Serbijos turėtų būti nutrauktas.

(241)

Komisija taip pat įvertino iš keturių kitų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir dempingo kaina importuotų produktų bei panašaus produkto tarpusavio konkurencijos sąlygas ir nustatė, kad jos buvo panašios. Iš tiesų, importuoti produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu panašiu produktu. Produktus galima pakeisti vienus kitais, jie Sąjungoje buvo parduodami panašiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų galutiniams pirkėjams.

(242)

Inicijavus tyrimą, keletas šalių pateikė pastabas dėl bendro importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimo. Ukrainos atstovybė Europos Sąjungoje, Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ir vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas, taip pat du Brazilijos eksportuojantys gamintojai nesutiko, kad importą iš jų šalių būtų tinkama vertinti bendrai su importu iš kitų tiriamų šalių, ir teigė, kad importas iš jų šalių neturėtų būti sumuojamas su importu iš tų kitų šalių. Ukrainos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad 2011–2016 m. importo iš Ukrainos apimtis, kitaip negu importo iš kitų šalių apimtis, nesikeitė ir kad importas iš Ukrainos savo geografine struktūra gerokai skyrėsi nuo importo iš Brazilijos, Irano, Serbijos ir Rusijos. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija laikėsi nuomonės, kad reikia atlikti išsamų konkurencijos sąlygų vertinimą. Rusijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad su juo susijusi importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį faktiškai sumažėjo, kad dalis to kiekio buvo importuota vykdant uždarąjį tiekimą grupės viduje, taigi tie produktai nepateko į Sąjungos atvirąją rinką, ir kad buvo parduodami kitokių rūšių produktai. Be to, vienas Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis nesilaikė panašios kainų tendencijos ir kad šie importuoti produktai buvo paskirstyti per kitokius pardavimo kanalus, palyginti su importu iš keturių kitų nagrinėjamųjų šalių. Kitas Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad importo iš Brazilijos apimtis buvo nereikšminga ir kad importo iš Brazilijos apimties, rinkos dalies ir kainų tendencijos skyrėsi nuo atitinkamų importo iš keturių kitų nagrinėjamųjų šalių tendencijų.

(243)

Komisija atmetė šiuos argumentus. Vertinant absoliučiais skaičiais, importas iš Rusijos ir Ukrainos į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Be to, net jei importas per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų sumažėjęs, tai nėra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar importo apimtis yra nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje.

(244)

Atlikus vertinimą, išvada, kad dempingo kaina iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos importuotų produktų ir panašaus produkto tarpusavio konkurencijos sąlygos buvo panašios, padaryta dėl šių priežasčių:

(245)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad sąlygos, pagal kurias importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos poveikis turi būti vertinamas bendrai, buvo įvykdytos. Todėl, siekiant nustatyti žalą, šis importas buvo išnagrinėtas bendrai.

(246)

Po informacinio dokumento atskleidimo Komisija gavo keletą pastabų dėl bendro importo iš nagrinėjamųjų šalių vertinimo, kurios nagrinėjamos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(247)

Skundo pateikėjas įrodinėjo, kad importas iš Serbijos žalą Sąjungos gamintojams padarė taip pat kaip ir importas iš kitų keturių šalių. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas nurodė tai, kad nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio importo iš Serbijos absoliuti apimtis ir rinkos dalis dukart padidėjo, kad jo kainos šiuo laikotarpiu taip pat sumažėjo ir kad dėl importo iš Serbijos Sąjungos gamintojų kainos per tiriamąjį laikotarpį buvo gerokai priverstinai sumažintos. Be to, skundo pateikėjas taip pat teigė, kad importo iš Serbijos rinkos dalis sudaro 1,04 %, t. y. vos viršija pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą 1 % ribą. Skundo pateikėjas taip pat paminėjo galimą vengimo riziką, nes Serbijos atžvilgiu baigus tyrimą vienintelio Serbijos eksportuojančio gamintojo Kinijos patronuojančioji bendrovė per savo Serbijos patronuojamąją bendrovę galėtų parduoti produktus Sąjungoje.

(248)

Komisija dėl toliau nurodytų priežasčių atmetė tvirtinimą, kad importas iš Serbijos žalą Sąjungos gamintojams padarė taip pat kaip ir importas iš kitų šalių:

(249)

Be to, du atrinkti Brazilijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad sprendimas importą iš Brazilijos vertinti bendrai su importu iš Irano, Rusijos ir Ukrainos buvo nepagrįstas dėl tolesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių.

(250)

Vienas teigė, kad daugiau kaip trečdalis importo iš Brazilijos nekonkuravo su produktais iš Irano, Rusijos ir Ukrainos, o tai įrodo, kad importo iš Brazilijos pardavimo kanalai buvo kitokie nei Irano, Rusijos ir Ukrainos kanalai. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad, panašiai į Serbijos atvejį, Brazilijos kainos buvo gerokai didesnės negu vidutinės Irano, Rusijos ir Ukrainos kainos ir kad Brazilijos eksportuojantys gamintojai taip pat veikiau taikėsi prie kainų, o ne jas diktavo. Galiausiai jis teigė, kad nė vienas iš Brazilijos gamintojų Sąjungos pramonės neprivertė mažinti kainų.

(251)

Kitas Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad toks bendras vertinimas yra netinkamas, nes importo iš Brazilijos apimtis yra nereikšminga (kaip ir Serbijos atveju), o konkurencijos sąlygos – skirtingos. Dėl nereikšmingos apimties šis Brazilijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad nuo 2015 m. Brazilijos rinkos dalis vos viršijo 1 % ribą, o per tiriamąjį laikotarpį sudarė vos 1,79 %. Be to, importo iš šios šalies apimtis buvo pernelyg maža, kad galėtų būti susijusi su kokia nors žala, ir todėl taip pat yra nereikšminga. Dėl nevienodų konkurencijos sąlygų jis nurodė tai, kad beveik 60 % nagrinėjamojo produkto importo iš Brazilijos per tiriamąjį laikotarpį sudarė susijusioms Europos bendrovėms parduoti arba perduoti produktai, kurie su atvirajai rinkai skirtais produktais tiesiogiai nekonkuruoja, tad jų konkurencijos sąlygos yra kitokios. Be to, jis nesutiko su informaciniame dokumente pateiktu Komisijos teiginiu, kad iš Brazilijos importuojami produktai ir panašūs Sąjungos produktai gali būti pakeičiami vieni kitais. Šiuo atžvilgiu jis teigė, kad Brazilijos eksportuojantys gamintojai daugiausia eksportuoja prekinių rūšių plokščius karštojo valcavimo produktus, kurių fizinės, cheminės ir techninės savybės bei galutinio naudojimo paskirtys yra kitokios nei Sąjungos pramonės parduodamų produktų, kurių didžiąją dalį sudaro aukštos kokybės rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai. Be to, jis nesutiko, kad Brazilijos eksportuojančių gamintojų naudojami pardavimo kanalai yra panašūs į kanalus, kuriuos naudoja kitų nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai. Jis įrodinėjo, kad, priešingai negu didžioji iš Brazilijos importuojamų produktų dalis, tų gamintojų produktai paprastai tiesiogiai parduodami nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje. Galiausiai jis pateikė pastabas dėl kainų, kurios yra panašios į kito Brazilijos eksportuojančio gamintojo pateiktas pastabas.

(252)

Komisija atmetė šių dviejų Brazilijos atrinktų eksportuojančių gamintojų teiginius, kaip nurodyta toliau.

(253)

Pirma, kad nustatytų suvartojimą, Komisija išnagrinėjo visą Brazilijos importą, neatsižvelgdama į tai, kad jis apėmė ir tiekimą grupės viduje. Taip yra dėl to, kad nesant tokio importo, bendrovės plokščius karštojo valcavimo produktus greičiausiai būtų pirkusios iš kitų Sąjungos atvirojoje rinkoje esančių šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą.

(254)

Antra, kanalai, kuriais Brazilija parduoda dalį savo parduodamų produktų, nesiskiria nuo Irano, Rusijos ir Ukrainos kanalų. Panašius pardavimo kanalus naudoja visi Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos bendradarbiaujantys gamintojai, kurie parduoda arba tiesiogiai, arba per susijusį prekiautoją ir (arba) importuotoją Sąjungoje arba už jos ribų. Be to, dėl argumento, kad 60 % nagrinėjamojo produkto importo iš Brazilijos per tiriamąjį laikotarpį sudarė susijusioms Europos bendrovėms parduoti arba perduoti produktai, kurie su atvirajai rinkai skirtais produktais tiesiogiai nekonkuruoja, tad jų konkurencijos sąlygos yra kitokios, galima padaryti tokias pastabas. Dalis nagrinėjamojo produkto importo iš Rusijos eksportuojančių gamintojų taip pat buvo parduota susijusioms Europos bendrovėms, kurios toliau perdirbo dalį to kiekio. Taigi, šių eksportuojančių gamintojų konkurencijos sąlygos niekuo nesiskiria.

(255)

Trečia, kaip nurodyta 4 lentelėje, Komisija pripažino, kad Brazilijos kainos yra didesnės negu vidutinės Irano, Rusijos ir Ukrainos kainos. Vis dėlto iš 4 lentelės taip pat matyti, kad Brazilijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. 2013, 2014 ir 2015 m. bei per tiriamąjį laikotarpį, buvo nuolat mažesnės negu importo iš Serbijos kainos.

(256)

Ketvirta, dėl argumento, kad Brazilijos eksportuojantys gamintojai taip pat veikiau taikėsi prie kainų, o ne jas diktavo, pažymėtina, kad Serbijos eksportuojančio gamintojo kainos buvo įvertintos kartu atsižvelgiant į nereikšmingą jo eksporto apimtį. Taigi dėl Brazilijos tokios pat išvados negalima padaryti.

(257)

Penkta, dėl importo apimties pasakytina, kad, kaip nurodyta 3 lentelėje, importas iš Brazilijos per tiriamąjį laikotarpį sudarė 608 541 toną, o importas iš Serbijos – 354 145 tonas. Taigi plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Brazilijos apimtis buvo daugiau nei 70 % didesnės negu Serbijos; šio importo iš Brazilijos rinkos dalis sudarė 1,79 %, o Serbijos – 1,04 %. Todėl šis importas nebuvo laikytas nereikšmingu.

(258)

Galiausiai dėl tvirtinimo, kad Brazilijos eksportuojančių gamintojų produktų asortimentas buvo skirtingas, pasakytina, kad jų produktai aiškiai tiesiogiai konkuravo su Sąjungos produktais ir kitų eksportuojančių gamintojų produktais. Priešingai negu teigia eksportuojantis gamintojas, tyrimas parodė, kad visų rūšių nagrinėjamąjį produktą, įskaitant tų rūšių produktus, kuriuos parduodavo Brazilijos eksportuojantys gamintojai, taip pat gamino ir parduodavo Sąjungos gamintojai. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad per tiriamąjį laikotarpį daugiau nei 99,9 % visų produktų rūšių, kurias parduodavo trys Brazilijos eksportuojantys gamintojai, parduodavo ir atrinkti Sąjungos gamintojai. Be to, bendras vertinimas atliekamas visos šalies mastu ir atsižvelgiant į visą nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį, o ne tik į tam tikras nagrinėjamojo produkto rūšis.

(259)

Po galutinio faktų atskleidimo Brazilijos eksportuojantis gamintojas CSN dar kartą nurodė, kad Brazilijos pardavimo kanalai ir importo kainos gerokai skiriasi nuo atitinkamų importo iš Irano, Rusijos ir Ukrainos kanalų bei kainų. Dėl pardavimo kanalų jis nurodė, kad jo patronuojamoji bendrovė „Lusosider“ yra plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojas, o ne prekiautojas ar vien importuotojas. Jis įrodinėjo, kad nuo „Lusosider“ padėties visų pirma skiriasi „NLMK Europe“ padėtis. Jis taip pat paminėjo, kad Sąjungos rinkoje parduodami plokšti karštojo valcavimo produktai nėra lengvai prieinami „Lusosider“. Dėl importo kainų jis paminėjo, kad importo iš Brazilijos kainos kinta pagal tokią pat augimo tendenciją, kaip ir importo iš Serbijos kainos.

(260)

Komisija šiuos teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Dėl pardavimo kanalų pažymėtina, kad Latvijoje ir Lenkijoje veikė kitos Rusijos patronuojamosios bendrovės, kurių Rusijos patronuojančioji bendrovė nebuvo NLMK ir kurios per tiriamąjį laikotarpį panaudojo dalį iš savo Rusijos patronuojančiosios bendrovės įsigytų plokščių karštojo valcavimo produktų ir tam tikru laipsniu juos perdirbo. Be to, nepaisant tvirtinimo, kad Sąjungos rinkoje parduodami plokšti karštojo valcavimo produktai nėra lengvai prieinami „Lusosider“, per klausymą Komisijai buvo pranešta, kad per tiriamąjį laikotarpį „Lusosider“ buvo tiekiami produktai iš kitų šaltinių, kaip antai Turkijos, Taivano ir Rusijos. Be to, Komisija neturi jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai nenorėjo tiekti produktų „Lusosider“; tokių įrodymų nepateikė ir „Lusosider“. Dėl kainų Komisija priminė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. 2013, 2014 ir 2015 m. bei per tiriamąjį laikotarpį, Brazilijos kainos buvo nuolat mažesnės negu importo iš Serbijos kainos (žr. 235 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija nepatenkino Brazilijos eksportuojančio gamintojo prašymo importo iš Brazilijos nevertinti bendrai su importu iš trijų kitų šalių.

(261)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad keturių kitų šalių atveju įvykdyti visi 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, todėl, siekiant nustatyti žalą, importas iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos buvo išnagrinėtas bendrai.

(262)

Importo į Sąjungą iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos raida:

5 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(263)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Kartu bendra importo iš šių šalių į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 5 procentiniais punktais (nuo 7,45 % 2013 m. iki 12,57 %, t. y. padidėjo 69 %).

(264)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. Importo į Sąjungą iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos vidutinės svertinės kainos raida:

6 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(265)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 442 EUR už toną 2013 m. iki 323 EUR už toną. Vidutinė vieneto importo dempingo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 27 %.

(266)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(267)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Daugiausia koreguota atsižvelgiant į pristatymo sąnaudas (3,4–8,9 %, nelygu atrinktas Sąjungos gamintojas), kredito išlaidas (0,1–0,4 %) ir nuolaidas (0,1–2 %).

(268)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas. Remiantis įrodymais, surinktais per tikrinamąjį vizitą šio nesusijusio importuotojo patalpose, pridėtos nustatytos 7 EUR už toną sąnaudos po importo.

(269)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl daugumos atrinktų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 8,45–17,74 %, kaip matyti toliau pateiktoje lentelėje. Priverstinio kainų mažinimo nebuvo nustatyta visų Brazilijos bendrovių atveju.

7 lentelė

Priverstinio kainų mažinimo skirtumai

(270)

Po informacinio dokumento atskleidimo skundo pateikėjas ir Irano eksportuojantis gamintojas pastebėjo, kad informacija, pateikta informacinio dokumento aiškinamojoje dalyje ir viename iš jo priedų, buvo nenuosekli. Nors dokumente buvo teigiama, kad šios Irano bendrovės atveju nebuvo nustatyta jokio priverstinio kainų mažinimo, konkrečiame priede šiai bendrovei buvo nurodytas 8,45 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(271)

Atsakydama į šias pastabas, Komisija patvirtina, kad informacinio dokumento aiškinamojoje dalyje buvo klaidingai padaryta nuoroda į šią Irano bendrovę ir kad priede nurodytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra teisingas.

(272)

Po galutinio faktų atskleidimo Brazilijos eksportuojantis gamintojas „Usiminas“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija turi tinkamai išnagrinėti importo dempingo kaina poveikį kainoms ir įvertinti, ar kainos buvo smarkiai priverstinai mažinamos. Atliekant tokią analizę neturėtų būti apsiribojama paprastu matematiniu palyginimu – taip pat turėtų būti atliktas dinamiškas kainų pokyčių ir dempingo kaina importuojamo produkto kainų bei panašių produktų vidaus rinkos kainų santykio tendencijų per visą laikotarpį įvertinimas.

(273)

Komisija atmetė šį teiginį. Visų pirma ji 295 konstatuojamosios dalies lentelėje pateikė Sąjungos gamintojų vidutines svertines vieneto pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje kainas. Po to, kaip nurodyta 297 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nurodė, kad Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės. Panašios Komisijos pastabos pateiktos 387 konstatuojamojoje dalyje. Be to, ji taip pat remiasi atlikta kitų veiksnių, dėl kurių, ar juos vertinant kartu, ar atskirai, importo dempingo kaina ir žalos priežastinis ryšys negalėjo nutrūkti, analize (žr. 390 konstatuojamąją dalį). Taigi, atlikdama analizę, Komisija neapsiribojo paprastu matematiniu palyginimu. Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad Brazilijos eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių argumentų, o ir pati Komisija nežino, kodėl dėl tokios papildomos analizės priverstinio kainų mažinimo analizė būtų prasmingesnė, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto, kaip vartojimo produkto, pobūdį.

(274)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(275)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(276)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(277)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą nagrinėjamojo produkto gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja ir uždarąja rinkomis susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Analizuoti šie veiksniai: pardavimas, rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto sąnaudos, pelningumas ir pinigų srautas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą. Analizuoti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Prasmingai įvertinti šiuos veiksnius Komisija gali tik įvertinusi visą Sąjungos pramonės veiklą. Ši analizė atitinka Sąjungos teismų ir PPO praktiką (14).

(278)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(279)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis šiek tiek sumažėjo – apie 1,7 mln. tonų (– 2 %).

(280)

Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, techninę priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, nes buvo sumažinti tam tikri gamybos pajėgumai, daugiausia Belgijoje ir Italijoje.

(281)

Pajėgumų naudojimo koeficientas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė ir sudarė 74,1–76,2 %.

(282)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir atvirosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (atviroji rinka)

(283)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 % – nuo 27,5 mln. iki 26 mln. tonų.

(284)

Sąjungos pramonės rinkos dalis, vertinant pagal Sąjungos suvartojimą, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 8 procentiniais punktais – nuo 85,1 iki 76,7 %. Kol Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis mažėjo, vartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje didėjo, o tai rodo, kad Sąjungos plieno gamintojų konkurencinė padėtis pablogėjo.

(285)

Sąjungos uždarosios rinkos apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Sąjungos uždarosios rinkos apimtis ir rinkos dalis

(286)

Sąjungos pramonės Sąjungos uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždaruosius sandorius ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) absoliučiaisiais skaičiais nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

(287)

Sąjungos pramonės uždarojo naudojimo dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo – nuo 56,9 % 2013 m. iki 58,2 % tiriamuoju laikotarpiu.

(288)

Užimtumas apskaičiuotas į jį įtraukiant tik darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su panašiu produktu įvairiose Sąjungos gamintojų plieno gamyklose. Šis metodas užtikrina tikslius duomenis, kuriuos gana lengva nustatyti.

(289)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Užimtumas ir našumas

(290)

Užimtumo Sąjungos pramonėje lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad tokį sumažėjimą lėmė poreikis mažinti gamybos sąnaudas ir didinti efektyvumą atsižvelgiant į rinkoje dėl importo dempingo kaina vis didėjančią konkurenciją. Dėl to darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo sumažintas 5 %, neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą. Dėl šios priežasties ir nepaisant to, kad gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (– 2 %), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo (+ 3 %). Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė bandė prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

(291)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(292)

Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai patvirtina ir laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidos analizė. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis liko palyginti stabilus ir sudarė apie 3,4–3,7 % gamybos apimties.

(293)

Visi iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos importuojamų produktų dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos apimtį ir kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(294)

Sąjungos suvartojimas (atvirojoje rinkoje) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 5 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtis sumažėjo maždaug 5 %. Taigi Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado dalį rinkos, o importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos rinkos dalis gerokai padidėjo.

(295)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungos atvirojoje rinkoje

(296)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos atvirojoje rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. Pardavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, išskyrus 2014 m., kai Sąjungos rinka ėmė augti, o importui iš keturių kitų nagrinėjamųjų šalių tenkančios rinkos dalys buvo mažesnės nei tiriamuoju laikotarpiu.

(297)

Gamybos sąnaudos apskritai buvo didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, išskyrus 2014 m. Nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies ir atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamasis produktas yra prekė, Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės.

(298)

Atrinktų gamintojų tam tikri uždarajam suvartojimui skirti plokšti karštojo valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno buvo perduoti arba parduoti tolesniam perdirbimui tolesnėje gamybos grandyje perdavimo sandorių kainomis, taikant skirtingą kainodaros politiką (uždaruosiuose sandoriuose daugiausia taikant savikainą, o uždarojo pardavimo atvejais – perdavimo sandorių kainas). Todėl iš uždarojo naudojimo kainų raidos negalima daryti jokių reikšmingų išvadų.

(299)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(300)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 %.

(301)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(302)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius nuostolius, patirtus parduodant panašų produktą Sąjungos atvirojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(303)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo raida buvo neigiama: nuostolingai veikta visais laikotarpiais, išskyrus 2014 m. Nors 2013 m. patirti nuostoliai iš dalies yra susiję su euro zonos skolų krizės pasekmėmis, 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos plieno gamintojai galėjo iš dalies atsigauti. Kaip matyti iš lentelės 295 konstatuojamojoje dalyje, dėl didelio spaudimo kainoms, kurį nuo 2015 m. antrosios pusės darė importas dempingo kaina, vieneto pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 23 %. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu buvo patirti dideli 7,8 % nuostoliai, o tai yra prasčiausias rezultatas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(304)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas mažėjo panašiai kaip pelningumas ir tapo neigiamas bei netvarus.

(305)

Nepaisant nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtų nuostolių, investicijos (įskaitant tam tikro gamybos turto pakeitimą) visais nagrinėjamojo laikotarpio metais viršijo 240 mln. EUR. Tačiau investicijų lygis per visą šį laikotarpį buvo gana žemas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai (neįskaitant 2014 m. gauto nedidelio pelno) padarė neigiamą poveikį pajėgumui padidinti kapitalą.

(306)

Investicijų grąža – tai pelnas (arba nuostoliai), išreiškiamas (-i) investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Dėl patirtų nuostolių investicijų grąža buvo neigiama per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2014 m.

(307)

Po informacinio dokumento atskleidimo Rusijos eksportuojantys gamintojai „MMK Group“ bei „Severstal Group“ ir Rusijos ekonomikos plėtros ministerija teigė, kad, analizuodama mikroekonominius rodiklius, Komisija tinkamai neįvertino uždarosios rinkos veiksnio. Rusijos eksportuojantys gamintojai pastebėjo, kad Komisija nagrinėjo tik mikroekonominius rodiklius, susijusius su atvirąja rinka, o ši sudaro mažesnį rinkos segmentą, t. y. jai tenka tik 41,8–43,1 % Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamybos apimties. Jie teigė, kad nagrinėjant tik su Sąjungos atvirąja rinka susijusius mikroekonominius rodiklius išvados greičiausiai bus labiau neigiamos negu tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjami atitinkami su visa ES panašaus produkto rinka susiję rodikliai. Šiuo atžvilgiu jie nurodė PPO apeliacinės tarybos ataskaitoje Jungtinės Valstijos. Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams pateiktas išvadas, (15) pagal kurias, jų nuomone, nagrinėjant mikroekonominius rodiklius reikėtų vertinti ir atvirąją, ir uždarąją rinkas, kad toks tyrimas būtų subalansuotas ir objektyvus.

(308)

Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji neatliko subalansuoto ir objektyvaus mikroekonominių rodiklių tyrimo, apimančio ir atvirąją, ir uždarąją rinkas.

(309)

Pirma, 277 konstatuojamojoje dalyje ji paaiškino savo metodiką ir nurodė, kaip ir kada atskyrė duomenis, susijusius su atvirąja ir uždarąja rinkomis.

(310)

Antra, teiginys, kad Komisija nesilaikė tos PPO apeliacinės tarybos ataskaitos, nėra teisingas. Atlikdama analizę, Komisija neignoravo uždarosios rinkos. Iš tiesų, ji pateikė uždarosios rinkos duomenis ir atitinkamais atvejais atsižvelgė į juos savo analizėje (šiuo atžvilgiu žr. 224–225 ir 285–287 konstatuojamąsias dalis).

(311)

Trečia, šiuo konkrečiu atveju didžioji uždarosios rinkos dalis teko uždariesiems sandoriams (tiriamuoju laikotarpiu – beveik 87 %), kaip matyti iš tolesnės lentelės:

16 lentelė

Uždarųjų sandorių ir uždarojo pardavimo suskirstymas

(312)

Produktas, perduodamas vykdant tokius vidaus sandorius, nepatenka į atvirąją rinką, nes integruotas gamintojas jį naudoja kompleksiniame procese tolesniam perdirbimui, transformavimui ar surinkimui. Šiems vidaus sandoriams būdinga tai, kad neišrašoma jokių komercinių sąskaitų faktūrų, o integruotas gamintojas ir (arba) naudotojas nėra atskiras juridinis subjektas, priešingai negu uždarojo pardavimo atveju. Taigi šių uždarųjų sandorių pardavimo kainų nėra.

(313)

Be to, labai sunku nustatyti tokių uždarųjų sandorių pelningumą arba investicijų grąžą, nes atitinkamų rūšių produktai (kai jie perduodami uždaruoju būdu) yra toliau viduje perdirbami gaminant įvairius tolesnės gamybos grandies plieno produktus ir neišduodant jokių pardavimo sąskaitų faktūrų (kurios yra būtinos siekiant nustatyti pajamas; jos taip pat yra vienas svarbiausių veiksnių, kuriais remiantis galima nustatyti pelną).

(314)

Vis dėlto, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, įvairių rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai yra pirminė žaliava įvairiems tolesnės gamybos grandies pridėtinės vertės plieno produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (16) ir dengtais plieno produktais. Šiuo atžvilgiu laikinajame reglamente dėl Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų nustatyta, kad „Sąjungos pramonės padėtis atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo, nes nuo 2012 m. ji pradėjo patirti nuostolius. Iš tiesų, pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtis sumažėjo 14 %, pardavimo vieneto kainos sumažėjo 19 %, o gamybos sąnaudos sumažėjo tik 16 % Be to, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir, atsižvelgdama į nuolat neigiamą investicijų grąžą, turėjo sumažinti investicijas  (17).“ Ši šioje konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada buvo patvirtinta galutiniame etape (18) ir tebėra aktuali. Plokščių šaltai valcuotų plieno produktų tyrimo tiriamasis laikotarpis buvo ankstesnis (19), palyginti su šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Vis dėlto, net jei tiriamasis laikotarpis yra kitoks, iš minėtų rodiklių matyti, kad, panašiai į atvirąją rinką, padėtis plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinkoje, t. y. pirmoje tolesnės gamybos grandies produktų rinkoje, kuriai skirti uždarieji sandoriai ir parduodami plokšti karštojo valcavimo produktai, yra neigiama.

(315)

Taigi, remdamasi išdėstytais argumentais, Komisija atmetė šiuos Rusijos eksportuojančių gamintojų ir Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos teiginius ir patvirtina, kad deramai veikė bei užtikrino, kad būtų tinkamai išnagrinėtos abi rinkos.

(316)

Nors Sąjungos pramonė ėmėsi konkrečių veiksmų, kad padidintų veiksmingumą, ir todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu mažino išlaidas (pvz., sutrumpino savaitinį darbo laiką) bei griežtai kontroliavo gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis labai pablogėjo: nuostoliai padidėjo nuo – 2,7 % 2013 m. iki – 7,8 % per tiriamąjį laikotarpį. Taigi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2014 m., kaupėsi nuostoliai.

(317)

Be to, nors Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo 5 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, pardavimo vieneto kainos sumažėjo daugiau kaip 20 %, o gamybos apimtis sumažėjo 2 %. Užimtumas buvo sumažintas 5 %. Dėl to neigiamai kito ir kiti žalos rodikliai.

(318)

2013 m. euro zonos skolų krizės pasekmės padarė neigiamą poveikį tų metų pelningumui, kuris 2014 m. nuosaikiai atsigavo. Po to, dėl ypatingų šio atvejo aplinkybių Sąjungos gamintojai, daugiausia nuo 2015 m. antrojo pusmečio, nagrinėjamąjį produktą parduodavo mažesnėmis už sąnaudas kainomis, kad išsaugotų savo rinkos dalį. Dempingo kainomis nagrinėjamąjį produktą pardavinėjo visi keturių nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai ir dėl jų kainų Sąjungos plieno gamintojų kainos daugeliu atvejų buvo priverstinai mažintos, taigi Sąjungos pramonės pardavimo kainoms buvo darytas didelis spaudimas.

(319)

Dėl nuostolių, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo patirti dėl pirmiau aprašytų veiksnių, kiti rodikliai, kaip antai pinigų srautas ir investicijų grąža, mažėjo taip pat kaip pelningumas.

(320)

Atskleidus informacinį dokumentą, suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie Komisijos padarytą išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, ir buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(321)

Rusijos eksportuojantys gamintojai („MMK Group“ ir „Severstal Group“) ir Rusijos ekonomikos plėtros ministerija teigė, kad šiame tyrime Komisija negali nustatyti materialinės žalos, nes Kinijos tyrimas (20) buvo susijęs su lygiai tokiu pačiu nagrinėjamuoju produktu ir de facto lygiai tokiais pačiais žalos tendencijų ir priežastinio ryšio vertinimo laikotarpiais (iki 2016 m. birželio mėn. ir net 2016 m. rugsėjo mėn.). Todėl jie tvirtino, kad dėl glaudžios šių dviejų tyrimų sąsajos abiejuose tyrimuose padarytos išvados dėl žalos ir priežastinio ryšio turi būti tarpusavyje suderintos.

(322)

Brazilijos eksportuojantis gamintojas „Usiminas“ taip pat iškėlė klausimą, ar Sąjungos pramonės padėtis galėjo tiek pablogėti, kad praėjus vos šešiems mėnesiams nuo tada, kai jai kilo tik žalos grėsmė, ji jau būtų patyrusi materialinę žalą, atsižvelgiant į tai, kad ir Kinijos tyrime, ir šiame tyrime tiriamasis laikotarpis apėmė 2015 m. antrąjį pusmetį. Dėl tų pačių priežasčių Rusijos ekonomikos plėtros ministerija Komisijos taip pat paprašė persvarstyti šiame tyrime padarytas išvadas dėl Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(323)

Be to, „Usiminas“ teigė, kad iš kelių rodiklių iš esmės matyti stabili arba tik nedidelio mažėjimo tendencija ir dėl to Sąjungos pramonės, kaip teigiama, patirta žala negali būti laikoma materialine. Šiuo atžvilgiu šis eksportuojantis gamintojas rėmėsi tuo, kad Sąjungos gamybos apimtis, pardavimo apimtis ir užimtumas sumažėjo tik šiek tiek. Be to, šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad rinkos dalies sumažėjimas, nors jis ir buvo reikšmingesnis, vis vien nebuvo didelis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė per tiriamąjį laikotarpį išlaikė didžiąją 76,7 % rinkos dalį.

(324)

Komisija pripažino, kad šiame tyrime nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra visiškai tokie pat kaip ir tyrimuose dėl Kinijos.

(325)

Tačiau šiame tyrime ir Kinijos tyrimuose žalos tendencijų ir priežastinio ryšio vertinimui atlikti nagrinėjami skirtingi laikotarpiai. Pirma, šiame tyrime atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpis, o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpis. Tyrimuose dėl Kinijos atliekant dempingo, subsidijų ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. pabaigos. Nors šių dviejų tyrimų tiriamųjų laikotarpių 6 mėnesiai (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) iš tiesų sutampa, išvados dėl dempingo ir žalos padarytos remiantis tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurie šiame tyrime ir Kinijos tyrimuose yra skirtingi ir kurie jau buvo apibrėžti laikantis atitinkamų pagrindinio reglamento nuostatų ir paskelbti pranešime apie inicijavimą. Tai buvo aiškiai paaiškinta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/649 (21) (toliau – galutinis reglamentas dėl Kinijos) 115 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nustatyta: „Komisija nemanė, kad būtų įmanoma įvertinti bendrą poveikį sujungiant šiuos du tyrimus. Taikant „atliekant antidempingo tyrimą tuo pačiu metu nagrinėjamo“ importo sąvoką pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad importas būtų tiriamas atliekant tą patį tyrimą arba tuo pačiu metu atliekant du atskirus tyrimus, kurių tyrimo laikotarpis yra tas pats arba iš esmės sutampa. Šiuo atveju tyrimų tiriamieji laikotarpiai skiriasi ir sutampa tik šešių mėnesių laikotarpis TL.“

(326)

Šiame tyrime Komisija gavo pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti remiantis įtarimu, kad daroma faktinė žala, visų pirma dėl labai mažų kainų tiriamuoju laikotarpiu. O Kinijos tyrimas, priešingai, susijęs su žalos grėsme tiriamuoju laikotarpiu, kuris iš dalies yra ankstesnis už tiriamąjį laikotarpį šiame tyrime ir kuris yra pagrįstas ne tik importo iš Kinijos kainodara ir apimties raida, bet ir būsima tikėtina Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena atsižvelgiant visų pirma į esamus nepanaudotus pajėgumus.

(327)

Pagal teismų praktiką Komisija turi atlikti įvairių veiksnių priskyrimo analizę. Šiame tyrime dėl importo iš minėtų keturių šalių šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta faktinė žala.

(328)

Nepriklausomai nuo tos faktinės žalos importas iš Kinijos kėlė papildomą žalos Sąjungos pramonei grėsmę. Taigi, atsižvelgiant į dviejų tiriamųjų laikotarpių skirtumą ir į šiame tyrime nustatytus faktus, dėl Kinijos keliamos žalos grėsmės priežastinis ryšys šiame tyrime negali nutrūkti.

(329)

Komisija taip pat pastebėjo, kad pagal žalos skirtumui apskaičiuoti taikytą metodą, kuris pagrįstas stebėta keturių šalių bendrovių prekyba mažesnėmis kainomis, žala, kurią galėjo padaryti Kinija, dėl to metodo modelio nepriskiriama importui iš šių keturių šalių.

(330)

Atsižvelgusi į Brazilijos eksportuojančio gamintojo abejones, ar Sąjungos pramonės padėtis galėjo tiek pablogėti, kad praėjus vos šešiems mėnesiams nuo tada, kai jai kilo tik žalos grėsmė, ji jau būtų patyrusi materialinę žalą, Komisija palygino tiriamuosius laikotarpius, nagrinėtus Kinijos tyrimuose ir dabartiniame tyrime, ir nustatė, kad Sąjungos pramonės padėtis per šį 6 mėnesių laikotarpį iš tiesų pablogėjo. Šiuo atžvilgiu Komisija remiasi, pavyzdžiui, tuo, kad Sąjungos gamintojų gamybos apimtis, pardavimo apimtis, užimtumas ir pardavimo kainos dar sumažėjo, o neigiama finansinė padėtis (pelningumas) pablogėjo, kaip matyti iš tolesnės lentelės.

17 lentelė

Tam tikrų Kinijos tyrime ir 5 šalių tyrime jų atitinkamais tiriamaisiais laikotarpiais nustatytų pagrindinių makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių palyginimas

(331)

Dėl tvirtinimo, kad iš kelių rodiklių iš esmės matyti stabili arba tik nedidelio mažėjimo tendencija ir dėl to Sąjungos pramonės, kaip teigiama, patirta žala negali būti laikoma materialine, Komisija nurodė, kad pagrindiniai žalos rodikliai dar pablogėjo, kaip nustatyta 316–319 konstatuojamosiose dalyse. Komisija nustatė, jog toks pablogėjimas buvo pakankamai reikšmingas, kad būtų galima teigti, jog Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(332)

Po galutinio faktų atskleidimo Rusijos eksportuojantys gamintojai („MMK Group“ ir „Severstal Group“) užginčijo Komisijos išvadą dėl materialinės žalos, remdamiesi šiais argumentais:

(333)

Komisija atmetė šiuos argumentus dėl šių priežasčių:

(334)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(335)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos dempingo kaina. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos dempingo kaina.

(336)

Komisija išnagrinėjo šiuos veiksnius: ekonomikos krizė, nepakankamai konkurencinga Sąjungos gamintojų veikla, importas iš trečiųjų šalių, vieno Italijos plieno gamintojo padėties poveikis žalai, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui, Europos plieno pramonės pertekliniai pajėgumai ir ryšys tarp, viena vertus, plokščių karštojo valcavimo produktų kainų Sąjungos rinkoje ir, kita vertus, žaliavų bei plokščių karštojo valcavimo produktų kainų visame pasaulyje.

(337)

Eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 442 EUR/t 2013 m. iki 323 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį (– 27 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažindami vieneto pardavimo kainą, Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos eksportuojantys gamintojai savo užimamą rinkos dalį nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio sugebėjo padidinti nuo 7,45 % iki 12,57 %, kaip matyti iš 262 konstatuojamosios dalies lentelės. Be to, 2015 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis gerokai padidėjo.

(338)

Komisija nustatė, kad dėl didėjančių importo iš nagrinėjamųjų šalių apimčių ir staigaus to importo kainų kritimo per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. Taip yra todėl, kad dėl agresyvios eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų kainodaros strategijos Sąjungos gamintojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik taip pat sumažinti kainas ir nuostolingai parduoti, kad galėtų išlaikyti tam tikrą pardavimo apimties lygį ir rinkos dalį. Taigi tai padarė neigiamą poveikį pramonės pelningumui, kuris per tiriamąjį laikotarpį pasiekė netvarų – 7,8 % lygį.

(339)

Atsižvelgdama į tai, kad sutampa laikas, kai buvo vykdomas importas dempingo kainomis, kurios buvo nuolat mažinamos, ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė patyrė nuostolių, Komisija priėjo prie išvados, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(340)

Komisija nustatė, kad 2013 m. euro zonos skolų krizės pasekmės turėjo neigiamo poveikio Sąjungos plieno pramonės veiklos rezultatams. Tačiau, kaip minėta 303 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat padarė išvadą, kad 2014 m. ir 2015 m. pirmą pusmetį Sąjungos gamintojai pradėjo atsigauti.

(341)

Visų pirma, rinka ėmė atsigauti nuo krizės poveikio ir nuo 2014 m. paklausa buvo gana stabili ir net pradėjo didėti. Taigi nuo 2014 m. Sąjungos pramonė būtų galėjusi daugiau pasinaudoti rinkos atsigavimu. Tačiau importas mažomis kainomis laipsniškai didėjo ir užėmė rinkos dalis pakenkdamas Sąjungos pramonei. Nuolatinį importo spaudimą pradėta visapusiškai jausti nuo 2015 m. antros pusės – tiriamojo laikotarpio pradžios.

(342)

Taigi, atsižvelgdama į Sąjungos rinkos atsigavimą, kurį rodo suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį (žr. lentelę 226 konstatuojamojoje dalyje), Komisija padarė išvadą, kad euro zonos skolų krizė neigiamo poveikio turėjo daugiausia nagrinėjamojo laikotarpio 2013 m. ir iki tiriamojo laikotarpio. Tačiau ji nesusijusi su materialine žala, nustatyta per tiriamąjį laikotarpį.

(343)

Importo iš Kinijos apimties ir rinkos dalies (pagal viso importo apimtį) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

18 lentelė

Importo iš Kinijos apimtis, vieneto kainos ir rinkos dalys

(344)

Kaip nurodyta lentelėje, importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 370 %, o importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Braziliją, Iraną, Rusiją ir Ukrainą (įskaitant Kiniją), – tik 51 %. Be to, palyginus importo duomenis absoliučiaisiais skaičiais, pastebėta, kad:

(345)

Be to, Kinijos kainos sumažėjo nuo 505 EUR už toną 2013 m. iki 339 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį.

(346)

Pagal teismų praktiką Komisija turi atlikti įvairių veiksnių priskyrimo analizę. Šiame tyrime dėl importo iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos Sąjungos pramonei šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta faktinė žala. Neatsižvelgiant į dabartinį tyrimą, vykdydama tyrimą dėl to paties produkto, importuojamo iš Kinijos, Komisija padarė išvadą, kad importą iš Kinijos dempingo kaina ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę sieja priežastinis ryšys (visų pirma 2015 m. antrąjį pusmetį) (25).

(347)

Nors Kinijos tyrime ir dabartiniame tyrime žalos tendencijų ir priežastinio ryšio vertinimui atlikti buvo nagrinėjami skirtingi laikotarpiai, visų pirma, šių dviejų tyrimų tiriamųjų laikotarpių šeši mėnesiai (laikotarpis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) sutampa. Antra, kaip minėta galutinio reglamento dėl Kinijos tyrimo (26) 59 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmąjį pusmetį dar padidėjo (8,5 %) ir sudarė 773 275 tonas, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu (712 390 tonų). Be to, kaip nurodyta 343 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, importo iš Kinijos apimtis per tiriamąjį laikotarpį nebuvo nereikšminga. Trečia, kaip minėta galutinio reglamento dėl Kinijos tyrimo 93 konstatuojamojoje dalyje, „Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje taikė agresyvią kainodarą, ypač 2015 m. antrą pusmetį ir 2016 m. pirmą pusmetį. Netaikant priemonių ir atsižvelgiant į didelius esamus Kinijos plieno, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamybos perteklinius pajėgumus, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų išlaikyti agresyvią kainų strategiją, sumažindami pardavimo kainas iki mažiausio lygio.“

(348)

Dėl visų šių priežasčių ir visų pirma dėl to, kad importo iš Kinijos apimtis nebuvo nereikšminga, o Kinijos eksportuojantys gamintojai taikė agresyvią kainodarą, yra įmanoma, kad importas iš Kinijos taip pat prisidėjo prie šiame tyrime nustatytos materialinės žalos.

(349)

Kita vertus, negalima manyti, kad importas iš Kinijos buvo vienintelė priežastis, kodėl blogėjo Sąjungos pramonės padėtis. Jeigu hipotetiškai importo iš Kinijos poveikis būtų pašalintas, importas iš keturių šalių vis vien savaime atskirai lemtų padėties pablogėjimą. Visų pirma, tiriamojo laikotarpio importo iš keturių nagrinėjamųjų šalių lygis (4,2 mln. tonų per tiriamąjį laikotarpį) yra kur kas reikšmingesnis ir beveik tris kartus aukštesnis negu tiriamojo laikotarpio importo iš Kinijos lygis (1,6 mln. tonų per tiriamąjį laikotarpį).

(350)

Be to, laikyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai diktuoja kainas Sąjungos rinkoje, tačiau vien ši Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų kainodara nebuvo lemiama. Tiksliau sakant, importas iš keturių šalių dėl savo didelės apimties ir rinkos dalies taip pat smukdė kainas Sąjungos rinkoje. Jeigu šios keturios šalys nebūtų prisiderinusios prie šios agresyvios kainų politikos, žala nebūtų atsiradusi.

(351)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad importas iš Kinijos greičiausiai prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Tačiau tai nepanaikino priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš keturių kitų šalių dempingo kaina, kurio apimtis buvo reikšmingos, o kainos – palyginti mažos.

(352)

Be to, Kinijos eksporto poveikis, koks jis bebūtų, nepriskiriamas keturioms šalims, nes nustatant žalos pašalinimo lygį atsižvelgiama tik į importo iš keturių šalių dempingo kaina poveikį (žr. 554 konstatuojamąją dalį).

(353)

Importo iš trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies (pagal viso importo apimtį) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

19 lentelė

Importo iš trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) apimtis, vieneto kainos ir rinkos dalys