15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/60

(1)

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus du sprendimus (1), kuriais nustatyta sisteminių Graikijos prieglobsčio sistemos trūkumų, dėl kurių pažeidžiamos pagrindinės tarptautinės apsaugos prašytojų, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003 (2) perduotų iš kitų valstybių narių Graikijai, teisės, valstybės narės 2011 m. sustabdė tarptautinės apsaugos prašytojų perdavimą Graikijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (3) (toliau – Dublino reglamentas);

(2)

Europos Tarybos Ministrų Komitetas padėtį Graikijoje stebi nuo tada, kai EŽTT 2011 m. priėmė sprendimą byloje M.S.S prieš Belgiją ir Graikiją, remdamasis pažangos ataskaitomis, kurias Graikija privalo teikti siekdama įrodyti, kad vykdo sprendimą, ir iš Graikijoje veikiančių NVO ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), gautais įrodymais. 2016 m. birželio mėn. pateiktu Graikijos prašymu Ministrų Komitetas sutiko atidėti vertinimo procedūrą, remdamasis tuo, kad šiuo metu Graikija patiria didžiulį migracijos spaudimą, kad padėtis yra išskirtinė, nestabili ir ne tokia pati, kokia buvo prieš penkerius metus, kai buvo priimtas sprendimas byloje M.S.S prieš Belgiją ir Graikiją;

(3)

priėmus sprendimą byloje M.S.S prieš Belgiją ir Graikiją, Graikija įsipareigojo reformuoti savo prieglobsčio sistemą pagal nacionalinį prieglobsčio reformos ir migracijos valdymo veiksmų planą, pateiktą 2010 m. rugpjūčio mėn. ir persvarstytą 2013 m. sausio mėn. (toliau – Graikijos veiksmų planas). 2015 m. spalio 1 d. Graikija Tarybai pateikė Perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmo įgyvendinimo ir migrantų antplūdžio centrų valdymo metodo gaires; jose taip pat nurodyti tam tikri prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad prieglobsčio ir priėmimo srityse būtų įgyvendinti visi vykdytini veiksmai, dėl kurių susitarta;

(4)

kartu dėl dabar kilusios pabėgėlių ir migrantų krizės Graikijos prieglobsčio ir migracijos sistemos tebepatiria spaudimą, nes Graikija yra pirmoji atvykimo šalis vykstant rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki gruodžio 4 d. į Graikiją neteisėtai atvyko 171 909 migrantai (4). NET jeigu priėmus ES ir Turkijos pareiškimą (5) gerokai sumažėjo kasdien į Graikiją iš Turkijos atvykstančių migrantų skaičius (6), kartu Graikijos valdžios institucijoms teko naujų pareigų. Be to, nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios vidutinis kasdien į Graikiją atvykstančių asmenų skaičius padidėjo, palyginti su laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki liepos 31 d. (7) Padėtis Graikijoje taip pat labai pasikeitė dar ir dėl to, kad buvo de facto uždarytas Vakarų Balkanų maršrutas ir trečiųjų šalių piliečiai nebegalėjo toliau keliauti. Todėl šiuo metu Graikijoje yra daugiau kaip 62 000 neteisėtai atvykusių trečiųjų šalių piliečių (8). Be to, įgyvendinant skubaus perkėlimo mechanizmą remiantis Tarybos sprendimais (9) (toliau – perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai) matyti teigiama tendencija, ypač Graikijoje, kurioje perkeltų asmenų skaičius padidėjo ir šiuo metu yra apie 1 000 per mėnesį. Vis dėlto visos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažintas spaudimas Graikijai. Todėl Komisija ragina visas valstybes nares įsipareigoti nuo 2016 m. gruodžio mėn. kas mėnesį perkelti bent po 2 000 asmenų ir šį skaičių palaipsniui kas mėnesį didinti (10);

(5)

2016 m. vasario 10 d. ir birželio 15 d. Komisija Graikijos Respublikai parengė atitinkamai dvi rekomendacijas dėl skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Dublino reglamentą (11). Šiose rekomendacijose padaryta išvada, jog padėtis Graikijoje dar turi iš esmės pagerėti, kad Komisija galėtų toliau įvertinti, ar gali būti atnaujintas perdavimas Graikijai pagal Dublino reglamentą. 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisija Graikijos Respublikai parengė trečiąją rekomendaciją dėl konkrečių skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Dublino reglamentą (12) (toliau – trečioji rekomendacija). Trečiojoje rekomendacijoje padaryta išvada, kad Graikijos padėtis vis dar sudėtinga, nes jai reikia susitvarkyti su dideliu skaičiumi naujų prieglobsčio prašytojų, visų pirma dėl vykdomos išankstinės registracijos ir dėl nuolat neteisėtai atvykstančių migrantų. Dar reikia imtis kitų svarbių veiksmų, kad būtų ištaisyti likę sisteminiai Graikijos prieglobsčio sistemos trūkumai, visų pirma dėl nepakankamo pajėgumo. Remiantis pasiekta tolesne pažanga, ateityje atnaujinant asmenų perdavimą Graikijai pagal Dublino reglamentą ir laikantis trečiosios rekomendacijos turėtų būti atsižvelgiama į šios sudėtingos padėties poveikį bendram prieglobsčio sistemos veikimui, todėl perdavimas turėtų būti atnaujinamas palaipsniui, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

(6)

2016 m. lapkričio 22 d. rašte Graikija pateikė Komisijai naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų padėtį Graikijoje ir apie pažangą, padarytą reformuojant prieglobsčio sistemą. Graikija taip pat pareiškė susirūpinimą dėl galimo asmenų perdavimo pagal Dublino reglamentą atnaujinimo ir nurodė migrantų skaičių Graikijoje bei didžiulę naštą, neproporcingą jos dydžiui, dėl kurios susidarė tokia padėtis, kai prieglobsčio ir priėmimo pajėgumai pasiekė ribą. Be to, Graikija nurodė, kad iš Graikijos į kitas valstybes nares perkeltų asmenų skaičius vis dar gerokai mažesnis, nei numatyta perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimuose. Tačiau Graikija pabrėžė, kad ji nesiekia ilgai nedalyvauti Dublino sistemoje, ir paprašė nuoširdaus solidarumo bei paramos, kol padėtis Graikijoje bus visiškai sureguliuota;

(7)

2016 m. lapkričio 22 d. Graikijos duomenimis, nuo 2016 m. sausio 1 d. Graikijos prieglobsčio tarnyboje pateikta maždaug 39 000 prieglobsčio prašymų. Pirmojoje instancijoje nagrinėtinų bylų skaičius rugsėjo 30 d. buvo daugiau nei 17 000. Graikijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad iki 2016 m. pabaigos iš viso bus pateikta 50 000 prieglobsčio prašymų (13). Graikijoje sureguliavus padėtį ir sudarius geresnes sąlygas naudotis prieglobsčio suteikimo tvarka, be kita ko, Graikijos prieglobsčio tarnybos prieglobsčio prašymų nagrinėjimo krūvis tapo gerokai didesnis nei ankstesniais metais;

(8)

savo ankstesnėje rekomendacijoje Komisija atkreipė dėmesį į Graikijos pažangą tobulinant savo teisinę sistemą, kurią ji padarė siekdama užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (14) (naujos redakcijos Prieglobsčio procedūrų direktyvos) naujosios teisės nuostatos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (15) (naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos) tam tikros nuostatos. 2016 m. balandžio 3 d. Graikijos parlamentas priėmė naują įstatymą (Įstatymas Nr. 4375/2016) (16). 2016 m. birželio 22 d. Parlamentas patvirtino Įstatymo Nr. 4375/2016 pakeitimą, kuriuo, inter alia, pakeista apeliacinių komitetų sudėtis ir prieglobsčio prašytojų teisė į žodinį prašymo nagrinėjimą komitetuose (17). 2016 m. rugpjūčio 31 d. Graikijos parlamentas taip pat priėmė įstatymą dėl Graikijoje gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų pabėgėlių (18);

(9)

kalbant apie priėmimo pajėgumus, per praėjusius metus Graikija labai padidino savo bendrą pajėgumą priimti ir neteisėtus migrantus, ir tarptautinės apsaugos prašytojus. Remiantis Graikijos valdžios institucijų 2016 m. gruodžio 6 d. paskelbtu kasdieniu pranešimu, iš viso yra 71 539 vietos, daugiausia laikinuose priėmimo centruose, įskaitant UNCHR suteikiamą apgyvendinimą (žr. 11 konstatuojamąją dalį), skirtos ir Graikijoje esantiems neteisėtiems migrantams, ir tarptautinės apsaugos prašytojams (19). Vis dėlto Egėjo jūros salose, kurios yra perpildytos, kyla rimtų pajėgumo problemų: didžiausias priėmimo pajėgumas tebėra apytiksliai 8 200 asmenų, tačiau, 2016 m. gruodžio 5 d. duomenimis, salose iš viso buvo 16 295 registruoti migrantai (20);

(10)

Graikija taip pat padidino apgyvendinimo vietų skaičių pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, visų pirma nelydimiems nepilnamečiams. 2016 m. lapkričio 17 d. prieglaudose buvo įrengta 1 191 vieta, skirta nelydimiems nepilnamečiams, neatsižvelgiant į tai, ar jie prašo prieglobsčio, ar ne. Iki 2016 m. pabaigos numatyta įrengti 130 papildomų vietų, tinkamų nelydimiems nepilnamečiams. Tačiau pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams esamo pajėgumo toli gražu nepakanka, nes visos vietos šiuo metu yra užpildytos, o laukiančiųjų sąraše yra 1 199 nelydimi nepilnamečiai, kurie turi būti perkelti į atitinkamas patalpas (21). Taigi pažanga šioje srityje daroma per lėtai ir akivaizdu, kad Graikijai reikia dėti daugiau pastangų užtikrinti reikiamą skaičių nelydimiems nepilnamečiams skirtų priėmimo centrų, kuriuose būtų galima apgyvendinti visus nelydimus nepilnamečius;

(11)

2016 m. sausio mėn. Komisija ir UNHCR pasirašė įgaliojimo susitarimą dėl 80 mln. EUR, skirtų 20 000 atvirų apgyvendinimo vietų (butų nuomos sistemos, viešbučių kuponai ir priimančiųjų šeimų programos), pirmiausia skirtų tarptautinės apsaugos prašytojams, atitinkantiems perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, įsteigti. Įgaliojimo susitarimas persvarstytas 2016 m. liepos mėn., siekiant numatyti galimybę pagal apgyvendinimo programą apgyvendinimo vietas steigti ir UNHCR valdomuose perkėlimo centruose, taip pat aiškiau išdėstyti, kad apgyvendinimo programos tikslinei grupei priklauso ne tik perkeltini asmenys, bet ir kiti prieglobsčio prašytojai, visų pirma teikiantys prašymą dėl šeimos susijungimo pagal Dublino reglamentą ir prie pažeidžiamųjų kategorijų priskiriami asmenys, įskaitant nelydimus ir atskirtus vaikus, neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, vienišus tėvus ar motinas, sergančiuosius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir kt. Nuo rugsėjo mėn. labai padidėjo esamų apgyvendinimo vietų skaičius (maždaug 8 100). 2015 m. gruodžio mėn. UNHCR įsipareigojo pagal nuomos sistemą sukurti 20 000 vietų prašytojams, atitinkantiems perkėlimo reikalavimus, ir nuo gruodžio 6 d. buvo laisvos 20 145 vietos, iš jų 6 344 vietos viešbučiuose arba atskiruose pastatuose, 11 711 vietų butuose, 484 vietos priimančiosiose šeimose, 960 vietų perkėlimo centruose ir 646 vietos nelydimiems nepilnamečiams skirtose specialiose patalpose (22). Minėtas įgaliojimo susitarimas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl Komisija pradėjo diskusijas su UNHCR dėl sistemos galiojimo pratęsimo 2017 m., remiantis atnaujintu Graikijos priėmimo poreikių vertinimu;

(12)

priėmimo centrų Graikijoje, ypač salose ir kai kuriuose laikinuose centruose žemyninėje Graikijos dalyje, sąlygų kokybė vis dar nevisai atitinka Priėmimo sąlygų direktyvoje 2013/33/ES nustatytus tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo reikalavimus. Centrai migrantų antplūdžio vietose salose ne tik perpildyti, bet materialinės sąlygos juose taip pat neatitinka sanitarijos ir higienos standartų, migrantai, ypač pažeidžiamųjų grupių, neturi pakankamų galimybių naudotis esminėmis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūros. Nėra pakankamai užtikrinamas saugumas ir tarp skirtingų tautybių atstovų vis kyla konfliktų. Žemyninėje dalyje UNHCR apgyvendinimo sistema užtikrina tinkamas sąlygas, tačiau didelė dalis likusio priėmimo pajėgumo sutelkta stovyklose (šiuo metu jų 53) ir vietose, skirtose skubiai pagalbai teikti, kuriose sąlygos (tiek materialinės, tiek saugumo) labai įvairios ir dažnai netinkamos. Šias vietas pradėta ruošti žiemai, tačiau procesas vyksta lėtai. Net pagerinus sąlygas kai kurias iš šių stovyklų bus sudėtinga paversti tinkamais nuolatiniais priėmimo centrais, todėl vienas gali prireikti uždaryti, o kitas – sujungti;

(13)

be to, priėmimas Graikijoje apskritai koordinuojamas nepakankamai veiksmingai, nes trūksta aiškios teisinės ir stebėsenos sistemos ir ad hoc principu vienas stovyklas valdo Migracijos ministerija, o kitas – Priėmimo ir identifikavimo tarnyba. Vis dar nenuspręsta, kurie centrai turėtų tapti nuolatiniai. Priėmimo tarnyba vis dar stiprina savo pajėgumus;

(14)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Graikijai vis dar reikia padaryti pažangą, kad būtų įsteigta pakankamai tinkamų atvirų nuolatinių priėmimo vietų, skirtų prieglobsčio prašytojams, kurios visos turėtų atitikti ES acquis įtvirtintus standartus. Be kita ko, turėtų būti nustatytas centralizuotas visų priėmimo centrų valdymas ir sistema, kuria būtų nuolat stebimos šių centrų materialinės sąlygos ir juose teikiamos paslaugos. Kai kurie laikinieji centrai turėtų būti paversti nuolatiniais, tačiau turėtų būti užtikrinta pakankamai laikinųjų centrų, kad jais, jei reikėtų, būtų galima kompensuoti trūkstamus pajėgumus ir apgyvendinti nenumatytai atvykusius asmenis. Be to, kaip jau reikalauta trečiojoje rekomendacijoje, ypač svarbu, kad Graikijos valdžios institucijos teiktų tikslesnius priėmimo pajėgumo duomenis ir išsamų nuolat atnaujinamą poreikių vertinimą, atliekamą atsižvelgiant į bendrą priėmimo pajėgumą ir to pajėgumo pobūdį;

(15)

pažymėtina, kad pasiekta akivaizdi pažanga steigiant regioninius prieglobsčio biurus, kaip minėta ankstesnėse rekomendacijose. Graikijos teisės aktuose nustatyta, kad regioniniai prieglobsčio biurai turėtų būti steigiami Atikos, Salonikų, Trakijos, Epyro, Tesalijos, Vakarų Graikijos regionuose, Kretos, Lesbo, Chijo, Samo, Lero ir Rodo salose (23). Prieglobsčio tarnybos direktoriaus sprendimu taip pat galima steigti savarankiškus prieglobsčio skyrius siekiant patenkinti išaugusius Prieglobsčio tarnybos poreikius. Remiantis 2016 m. lapkričio 22 d. Graikijos rašte pateikta informacija, jau pradėjo veikti septyni regioniniai biurai Atikos, Trakijos, Salonikų, Lesbo, Samo, Rodo ir Patrų regionuose. Be to, Pirėjo, Evro, Ksantės, Lero, Koso ir Korintijos regionuose veikia devyni savarankiški prieglobsčio skyriai, o Alimos savivaldybėje – perkėlimo skyrius. Teisės aktuose nustatyta, kad dar trys regioniniai prieglobsčio biurai turi pradėti veikti Koso saloje, Epyre (Janinoje), Kretoje (Heraklione) ir Tesalijoje (Vole);

(16)

Graikijos prieglobsčio tarnyba stiprina pajėgumus. Dabar joje dirba 478 asmenys (24). Šį skaičių sudaro centrinės tarnybos ir regioninių tarnybų bei prieglobsčio skyrių etatai. 250 etatų apmokama iš šalies biudžeto, o likę – iš įvairių ES ir EEE šaltinių. Planuojama iki metų pabaigos darbuotojų skaičių padidinti iki 659. Tai skaičiuojama papildomai prie tų darbuotojų, kuriuos pagal terminuotąsias sutartis pasamdė UNHCR, EASO darbuotojų ir valstybių narių ekspertų, kurie per EASO nustatytam laikotarpiui buvo paskirti dirbti Graikijos prieglobsčio tarnyboje. Graikijos valdžios institucijos iki 2017 m. pabaigos ketina visus sutartininkus pakeisti nuolatiniais darbuotojais ir daugiau šio skaičiaus nedidinti. Graikijos prieglobsčio tarnyba nurodė Komisijos tarnyboms, kad greičiau didinti darbuotojų skaičiaus neįmanoma, nes nėra pakankamai vyresniųjų darbuotojų, kurie galėtų mokyti, kuruoti ir prižiūrėti naujokus. Prieglobsčio tarnybos dydis per 2016 m. padidėjo trigubai, todėl, kaip ji teigia, jai reikia skubiai konsoliduoti veiklą ir visų pirma įtvirtinti vidurinės grandies valdymo ir kitų darbuotojų patirtį;

(17)

kadangi Graikijoje labai smarkiai išaugo prieglobsčio prašymų skaičius, dar nėra aišku, ar esamas ir planuojamas Prieglobsčio tarnybos darbuotojų skaičius yra pakankami, kad būtų galima laiku ir tinkamai išnagrinėti dabar gaunamus ir numatomus gauti prašymus. Vienas iš pagrindinių Prieglobsčio tarnybos prioritetų turėtų būti pastangos užtikrinti, kad po paprašymo prašymas būtų pateikiamas greičiau, nes dabar šis procesas dažnai užtrunka, o tai turi įtakos atitinkamų asmenų galimybėms naudotis jų teisėmis ir kelia jų pasipiktinimą. Šis laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kaip nustatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią reikalaujama, kad prieglobsčio paprašęs asmuo turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti „kuo greičiau“. Taip pat labai svarbu, kad pateiktas prašymas būtų išnagrinėtas laikantis minėtoje direktyvoje nustatytų terminų (paprastai tai turėtų trukti 6 mėn.). Dabar pateiktas prieglobsčio prašymas geriausiu atveju nagrinėjamas kelis mėnesius, išskyrus perkėlimo bylas, kurios nagrinėjamos greičiau, ir labai neaišku, kaip greitai bus išnagrinėti visi susikaupę prašymai. Vis dėlto Komisija atsižvelgia į susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos Graikija nurodė 2016 m. lapkričio 22 d. rašte ir kurie susiję su tuo, kad dar greičiau didinant Prieglobsčio tarnybos darbuotojų skaičių kiltų grėsmė sprendimų nuoseklumui ir kokybei;

(18)

būtina skubiai įvertinti, ar pakankamai padidinti Prieglobsčio tarnybos žmogiškieji ištekliai, ir tai, kaip Komisija, atitinkamos ES agentūros ir valstybės narės galėtų geriausiai padėti Graikijai per trumpesnį laikotarpį išnagrinėti šiuos prašymus. Reikėtų atlikti – ir nuolat atnaujinti – išsamų poreikių vertinimą, o jį atliekant reikėtų atsižvelgti į jau pateiktų prieglobsčio prašymų, kuriuos, kaip tikėtina, Graikijos prieglobsčio tarnyba turėtų nagrinėti vienu metu, skaičių bei turimų darbuotojų, kurių reikia arba greičiausiai reikės tiems prašymas išnagrinėti, skaičių. Šie darbuotojai galėtų būti papildomi Graikijos žmogiškieji ištekliai ir valstybių narių ekspertai, dirbantys EASO paramos grupėse. Reikėtų išnagrinėti galimybes racionalizuoti (nekenkiant kokybei) darbo metodus ir padaryti juos veiksmingesnius, kad pokalbiai ir kitos procedūros vyktų greičiau, o kai tinkama, tam turėtų būti panaudojama EASO parama;

(19)

prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrintos veiksmingos teisinės gynybos galimybės, kai dėl jų prašymo priimamas neigiamas sprendimas. Šioje srityje padaryta nemaža pažanga. 2016 m. balandžio mėn. priimtu Įstatymu Nr. 4375/2016 įsteigta Apeliacinė institucija ir apeliaciniai komitetai. 2016 m. birželio mėn. priimtu Įstatymu Nr. 4399/2016 įsteigti nauji apeliaciniai komitetai. Jie atsakingi už visų nuo 2016 m. liepos 20 d. pateiktų skundų dėl Graikijos prieglobsčio tarnybos sprendimų nagrinėjimą. Visų pirma apeliaciniai komitetai daugiausia dėmesio skiria Graikijos salose pateiktiems prašymams, taip padėdami įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą. Šiuo metu veikia šeši komitetai. Taip pat nuo liepos 21 d. veikia pakaitinis apeliacinis komitetas, kuris gali pakeisti nuolatinius (25). Siekdama valdyti didėjantį atvejų skaičių ir neišnagrinėtus atvejus, Graikija ketina įsteigti dar septynis komitetus, kurie turėtų pradėti veikti iki 2016 m. gruodžio mėn. pabaigos, taigi iki 2017 m. vasario pabaigos komitetų turėtų būti 20;

(20)

Įstatymu Nr. 4399/2016 taip pat pakeista šių komitetų struktūra ir dabar juos sudaro trys nariai: du administracinio teismo teisėjai ir vienas atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turintis Graikijos pilietis, kurį pasiūlo UNHCR arba Nacionalinis žmogaus teisių komitetas;

(21)

remiantis 2016 m. lapkričio 22 d. rašte Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, nuo 2016 m. liepos 21 d. apeliaciniams komitetams pateikti 2 347 skundai, tačiau priimti tik 573 sprendimai;

(22)

seniesiems neišnagrinėtų atvejų apeliaciniams komitetams, įsteigtiems prieglobsčio prašytojų apeliaciniams skundams dėl Graikijoje neišnagrinėtų atvejų nagrinėti, iš pradžių buvo suteiktas papildomas įgaliojimas kartu su apeliaciniais skundais dėl pirmosios instancijos sprendimų esmės nagrinėti ir apeliacinius skundus dėl sprendimų, kad prašymas yra nepriimtinas, įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą. Remiantis lapkričio 22 d. Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, nuo 2016 m. balandžio mėn. iki liepos 20 d. neišnagrinėtų atvejų apeliaciniams komitetams pateikta daugiau nei 2 000 skundų. 2016 m. birželio 24 d. (26) įsteigus naujus apeliacinius komitetus 20 neišnagrinėtų atvejų apeliacinių komitetų tenkanti našta sumažėjo ir jie gali greičiau nagrinėti susikaupusius apeliacinius skundus;

(23)

didesnė pažanga padaryta nagrinėjant ilgą laiką neišnagrinėtus apeliacinius skundus pagal „senąją tvarką“, nustatytą Prezidento dekretu Nr. 114/2010. 2016 m. lapkričio 22 d. duomenimis, šiuo metu dar neišnagrinėti maždaug 6 589 atvejai (iš visų 2013 m. pradžioje neišnagrinėtais laikytų maždaug 51 000 atvejų ir maždaug 8 075 atvejų 2016 m. rugsėjo mėn.). Graikijos valdžios institucijos asmenims, kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami ilgą laiką ir kurie atitinka reikalavimus, kad galėtų gauti leidimus gyventi šalyje dėl humanitarinių arba kitų išskirtinių priežasčių, kaip nustatyta Graikijos įstatyme Nr. 4375/2016, suteikė leidimus humanitariniais tikslais. Leidimai gyventi šalyje išduodami dvejiems metams ir gali būti pratęsiami (27). Jais gavėjams užtikrinamos tokios pat teisės ir išmokos, kaip ir tiems, kuriems Graikijoje suteiktas papildomos apsaugos statusas (28), ir po to šie asmenys nebelaikomi prieglobsčio prašytojais. Vis dėlto kai kurie susikaupę apeliaciniai skundai nagrinėjami iš esmės. Nepaisant to, kad nuo tada, kai buvo priimtos ankstesnės rekomendacijos, padaryta didelė pažanga, Graikija turėtų toliau stengtis išnagrinėti susikaupusius apeliacinius skundus ir užtikrinti, kad prašytojai, kurių apeliacinis skundas neišnagrinėtas, turėtų galimybę naudotis teise į veiksmingą teisinę gynybą;

(24)

atsižvelgiant į padidėjusį prašymų, pateiktų Graikijoje nuo tada, kai pradėtas įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimas, skaičių, tuo labiau svarbu, kad veiktų visus reikiamus darbuotojus turinti Apeliacinė institucija, gebanti išnagrinėti apeliacinius skundus, kurių, kaip numatoma, gerokai padaugės. Turėtų būti padidintas komitetų darbo veiksmingumas, tuo pačiu išlaikant darbo kokybę ir nedarant poveikio komiteto narių nepriklausomumui. Tai galėtų būti pasiekta, visų pirma, jeigu dažniau vyktų apeliacinių komitetų susirinkimai, rengiant sprendimus būtų naudojamasi teisine pagalba, nustatyta komitetų specializacija, o jų nariai dirbtų visą darbo dieną. Be to, turėtų būti pasamdyta daugiau pagalbinio personalo (29). Siekiant įvertinti, ar komitetų skaičius yra pakankamas, o darbo metodai yra tinkami, taip pat turėtų būti nuolat atliekamas poreikių vertinimas, remiantis tuo, kiek šiuo metu įvairiose apeliacinėse institucijoje yra nagrinėjama apeliacinių skundų ir kiek apeliacinių skundų tos institucijos galės išnagrinėti;

(25)

naujajame įstatyme (Įstatyme Nr. 4375/2016) nustatyta, kad prašytojams apeliacinio skundo teikimo etape turi būti teikiama nemokama teisinė pagalba. Tačiau kol kas nesiimta visų priemonių šiam įstatymui praktiškai įgyvendinti. 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas ministerijos sprendimas, užtikrinantis teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymą Nr. 4375/2016. Nemokamos teisinės pagalbos teikimo finansavimas užtikrintas pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšomis finansuojamą nacionalinę programą. Be to, su UNHCR pasirašytas dotacijų susitarimas dėl iš viso 30 mln. EUR, finansuojamas PMIF pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju lėšomis (30). Be kitų priemonių, UNHCR šias lėšas naudoja nemokamai teisinei pagalbai tarptautinės apsaugos prašytojams teikti apeliacinio skundo teikimo etape iki 2017 m. pradžios, kai Graikijos valdžios institucijos, kaip tikimasi, įdiegs savo nemokamos teisinės pagalbos sistemą. Šiuo metu įgyvendinami du projektai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis („Metaction“ ir Graikijos pabėgėlių taryba) – vienas visus apeliacinius skundus aprėpiantis projektas vykdomas salose, o kitas skirtas žemyninei daliai; jis aprėpia tik apeliacinius skundus, kurie pateikiami Atėnuose ir Salonikuose, ir jis nėra skirtas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams. Rugsėjo 19 d. Graikija informavo Komisiją, kad iki 2017 m. pradžios bus sudarytas Prieglobsčio tarnybos tvarkomas teisininkų sąrašas. Graikija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad būtų nedelsiant užtikrinta visų apeliacinius skundus pateikiančių prieglobsčio prašytojų teisė į nemokamą teisinę pagalbą;

(26)

toliau susirūpinimą kelia pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, apsauga, ypač dėl to, kad nėra sukurta tinkamai veikianti globos sistema, šių asmenų apgyvendinimo sąlygos nėra tinkamos ir apskritai kyla susirūpinimas dėl jų saugumo. Naujajame Įstatyme Nr. 4375/2016 numatytas naujas Priėmimo direktoratas ir Socialinės integracijos direktoratas, juose abiejuose turėtų būti specializuoti nelydimų nepilnamečių priėmimo ir integracijos departamentai prie Vidaus reikalų ir administracinių reformų ministerijos, taip pat turėtų būti skiriamas teisinis atstovas. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad nelydimiems nepilnamečiams būtų praktiškai užtikrintos tinkamos procedūrinės garantijos ir priėmimo sąlygos, Graikijos valdžios institucijos dar turi patvirtinti įgyvendinimo priemones. Vis dar reikia nustatyti naują teisės aktų sistemą, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl veiksmingos globos sistemos. Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad Darbo ir socialinio solidarumo ministerija, atsakinga už nelydimus nepilnamečius, rengia naują globos įstatymą, kuris turėtų būti baigtas rengti iki 2016 m. pabaigos. Pagal šį įstatymą būtų įsteigta speciali globos sistemai skirta tarnyba arba departamentas. Nors Graikijos Vyriausybė jau priėmė ministerijos sprendimą dėl prieglobsčio prašančių nelydimų nepilnamečių amžiaus nustatymo (31), buvo pranešta apie praktines amžiaus nustatymo problemas, kadangi policijai nustatant amžių asmenų tapatybė nenustatoma pakankamu mastu ir trūksta teisių gynimo priemonių;

(27)

atsirado gerokai daugiau galimybių gauti išsilavinimą. 2016 m. rugpjūčio mėn. Įstatymu Nr. 4415/2016 siekiama, inter alia, užtikrinti psichologinę ir socialinę pagalbą ir galimybes mokytis prieglobsčio prašytojų vaikams, taip pat sklandžią tų vaikų, kurie liks Graikijoje, integraciją į Graikijos švietimo sistemą po parengiamojo pereinamojo laikotarpio. Nepaisydamos vietos lygmens pasipriešinimo Graikijos valdžios institucijos imasi plataus masto priemonių, kad veiksmingai įgyvendintų visą šią teisinę sistemą;

(28)

anot įvairių suinteresuotųjų subjektų, nelydimų nepilnamečių padėtis apskritai yra bloga, kyla didelis susirūpinimas dėl jų saugumo priėmimo centruose žemyninėje dalyje ir salose, taip pat teigiama, kad vaikai vis dar ilgą laiką laikomi sulaikyti arba apsaugotose zonose perpildytuose atviruose priėmimo centruose esant antisanitarinėms sąlygoms, nepaskyrus atstovo ar nesudarius galimybės gauti teisinę pagalbą, kol bus rasta, kur juos tinkamai apgyvendinti (32). Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, tinkamų nepilnamečių apgyvendinimo vietų trūkumas yra svarbi problema, kurią reikia skubiai išspręsti;

(29)

Europos Komisija, siekdama padėti Graikijai pasiekti, kad jos prieglobsčio valdymo sistema atitiktų ES standartus, šaliai skyrė daug lėšų. Nuo 2015 m. pradžios Graikijai iš vidaus reikalų fondų (PMIF ir Vidaus saugumo fondo (VSF)) skirta daugiau kaip 352 mln. EUR pagalba ekstremaliosios situacijos atveju; lėšos skirtos tiesiogiai Graikijos valdžios institucijoms arba per Sąjungos agentūras ir Graikijoje veikiančias tarptautines organizacijas. Iš šios sumos apie 90 mln. EUR buvo tiesiogiai skirta Graikijos valdžios institucijoms 2016 m. liepos mėn. siekiant stiprinti jų gebėjimus gerinti gyvenimo sąlygas ir teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėlių apgyvendinimo centruose, taip pat teikti priėmimo ir sveikatos priežiūros paslaugas migrantams. Be to, didelis finansavimas (maždaug 198 mln. EUR), kuriuo siekiama patenkinti pagrindinius humanitarinius migrantų ir pabėgėlių poreikius, skiriamas humanitarinėms organizacijoms partnerėms pagal neseniai sukurtą skubios paramos priemonę. Šiuo finansavimu padedama įgyvendinti Komisijos, Graikijos valdžios institucijų ir (arba) susijusių suinteresuotųjų subjektų kartu parengtą reagavimo į ekstremaliąją situaciją planą, kuriuo siekiama vietoje taisyti susidariusią humanitarinę padėtį ir (arba) padėti įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą;

(30)

šia pagalba ekstremaliosios situacijos atveju papildomi 509 mln. EUR, kurie Graikijai buvo skirti 2014–2020 m. laikotarpiui pagal jos nacionalines programas, finansuojamas PMIF ir VSF lėšomis, taigi Graikija yra pirmoji ES valstybė narė, gavusi ES vidaus reikalų fondų lėšų;

(31)

Graikija turėtų užtikrinti, kad visi šie finansiniai ištekliai nedelsiant būtų kuo veiksmingiau ir efektyviau panaudoti. Šiuo tikslu yra vykdoma Graikijos nacionalinių programų, finansuojamų vidaus reikalų fondų (PMIF ir VSF) lėšomis, peržiūra, kuria siekiama programas suderinti su naujais prioritetais. PMIF lėšomis finansuojamos nacionalinės programos peržiūra yra užbaigta, o VSF lėšomis finansuojamos nacionalinės programos peržiūra pasiekė galutinį etapą ir netrukus bus užbaigta. Be to, yra užbaigtas naujosios atsakingos institucijos paskyrimo procesas, remiantis teisiniame pagrinde nustatytais reikalavimais, tačiau tebereikia supaprastinti procedūras ir veiklos priemones, kad būtų užtikrinta, kad Graikijos valdžios institucijos pradėtų visiškai mobilizuoti turimą finansavimą pagal nacionalines programas siekiant patenkinti būtiniausius poreikius, visų pirma susijusius su šalyse esantiems migrantams skirtomis priėmimo ir kitomis tarnybomis;

(32)

kaip pripažįstama 2016 m. kovo 4 d. Komisijos komunikate „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų“ (33), užtikrinti visapusišką Dublino sistemos veikimą – neatimama dalis platesnio masto pastangų stabilizuoti prieglobsčio, migracijos ir sienų politiką. Dėl šių veiksmų, kuriais siekiama normalizuoti Dublino sistemos veikimą, Šengeno erdvė savo ruožtu turėtų vėl veikti įprastai. Vienas iš veiksnių, dėl kurių vyksta antrinis judėjimas ir trikdomas tinkamas Šengeno sistemos veikimas, – tai neteisėtai į Graikiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų suinteresuotumas toliau vykti į kitas valstybes nares, atsiradęs po to, kai 2011 m. buvo sustabdytas perdavimas pagal Dublino reglamentą. Todėl svarbu, kad Graikija skubiai imtųsi šioje rekomendacijoje nustatytų likusių veiksmų. Kartu, remiantis valstybių narių solidarumo ir dalijimosi našta siekiais, pirmumas turėtų būti teikiamas Komisijos siūlomam Dublino nuostatų pertvarkymui (34). Dėl šio pasiūlymo vyksta derybos;

(33)

Komisija pripažįsta, kad Graikija, padedama Komisijos, EASO, valstybių narių ir tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų, padarė didelę pažangą gerindama Graikijos prieglobsčio sistemos veikimą nuo tada, kai 2011 m. buvo priimtas Teismo sprendimas M.S.S. Tačiau Graikijos padėtis vis dar sudėtinga, nes jai reikia susitvarkyti su dideliu skaičiumi naujų prieglobsčio prašytojų, visų pirma dėl vykdomos išankstinės registracijos ir dėl nuolat neteisėtai atvykstančių migrantų, nors jų srautas ir mažesnis nei iki 2016 m. kovo mėn., ir dėl jos įsipareigojimų pagal įgyvendinamą ES ir Turkijos pareiškimą. Dar reikia imtis kitų svarbių veiksmų, kad būtų ištaisyti likę Graikijos prieglobsčio sistemos trūkumai, visų pirma susiję su priėmimo centrų kokybe, požiūriu į pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus ir prieglobsčio prašymų registravimo, pateikimo ir nagrinėjimo sparta dviejose instancijose. Siekiant įvertinti šios sudėtingos situacijos daromą poveikį bendram prieglobsčio sistemos veikimui ir nesukurti Graikijai nepakeliamos naštos, šiuo metu dar negalima rekomenduoti visiškai atnaujinti perdavimą Graikijai pagal Dublino reglamentą, nors tai išlieka galutiniu tikslu;

(34)

tačiau Graikija padarė didelę pažangą sukurdama esmines institucines ir teisines struktūras, skirtas tinkamam prieglobsčio sistemos veikimui, ir prognozuojama, kad netolimoje ateityje bus sukurta gerai veikianti visapusiška prieglobsčio sistema, kai bus pašalinti visi likę trūkumai, ypač susiję su priėmimo sąlygomis ir požiūriu į pažeidžiamus asmenis, įskaitant nelydimus nepilnamečius. Todėl tikslinga rekomenduoti, kad perdavimas būtų palaipsniui atnaujintas remiantis individualiomis garantijomis, atsižvelgiant į pajėgumą priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal atitinkamus ES teisės aktus ir atsižvelgiant į šiuo metu esamą netinkamą požiūrį į tam tikrų kategorijų asmenis, ypač pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, įskaitant nelydimus nepilnamečius. Be to, perdavimas neturėtų būti atnaujintas atgaline data – turėtų būti perduodami tie prieglobsčio prašytojai, dėl kurių Graikija yra atsakinga nuo tam tikros datos. Taip siekiama nesukurti Graikijai nepakeliamos naštos. Rekomenduotina nustatyti, kad ta data būtų 2017 m. kovo 15 d.;

(35)

remiantis tuo, kas nurodyta pirmiau, šioje rekomendacijoje išdėstomos priemonės, kurių Graikijos valdžios institucijos turėtų imtis arba kurias jos turėtų toliau taikyti, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Dublino reglamentą tų prieglobsčio prašytojų, kurie nuo 2017 m. kovo 15 d. neteisėtai atvyko į Graikiją prie išorės sienų arba dėl kurių Graikija yra atsakinga nuo tos datos pagal kriterijus, neįtrauktus į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 III skyriaus 13 straipsnį. Atsižvelgdama į šį tikslą, Graikija skubiai turėtų imtis visų šioje rekomendacijoje išdėstytų veiksmų. Laikydamosi solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principo kitos valstybės narės taip pat turėtų prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, visų pirma jos galėtų skirti ekspertų, kurie padėtų Graikijos valdžios institucijoms reaguoti į įvairius EASO prašymus ir visiškai įvykdyti įsipareigojimą dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, numatyto sprendimuose dėl perkėlimo;

(36)

šioje rekomendacijoje taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis turėtų būti atnaujintas perdavimas, prie šių sąlygų priskirtinas glaudus Graikijos valdžios institucijų ir perduodančių valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimas, grindžiamas lojalaus valstybių narių bendradarbiavimo pareiga, kai užtikrinama, kad asmenys būtų tinkamai apgyvendinami pagal Direktyvoje 2013/33/ES nustatytus standartus ir kad jų prašymai būtų išnagrinėjami pagal Direktyvą 2013/32/ES. Todėl reikalinga, kad Graikija suteiktų konkrečias garantijas dėl to, kokio požiūrio bus laikomasi į kiekvieną perduotiną asmenį. Be to, turėtų būti nustatytas paramos ir ataskaitų teikimo mechanizmas, kuriame dalyvautų EASO ekspertų grupė iš valstybių narių, kad būtų padėta užtikrinti, kad perduodant asmenis tokie standartai būtų taikomi praktikoje;

(37)

Graikijos reguliariai teikiamos ataskaitos apie pažangą, daromą įgyvendinant šiuos veiksmus, yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ši rekomendacija būtų visapusiškai įgyvendinta. Todėl, kaip nustatyta šioje rekomendacijoje, iki 2017 m. vasario 15 d. Graikija turėtų pateikti pirmą ataskaitą, kurioje turėtų būti aprašyta, kaip Graikijos valdžios institucijos įgyvendina procedūrą, pagal kurią teikiamos garantijos dėl atskirų perdavimo atvejų, atsižvelgiant į atitinkamus ES teisės aktus. Vėliau Graikija turėtų kas du mėnesius teikti šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą;

(38)

remdamasi šiomis ataskaitomis, kita susijusia turima informacija arba atsižvelgdama į kitus pasikeitimus, Komisija reguliariai teiks ataskaitas apie pažangą įgyvendinant šią ataskaitą ir prireikus atnaujins joje pateiktas rekomendacijas;

(39)

atsakomybė dėl sprendimo atnaujinti atskirų asmenų perdavimą tenka tik valstybių narių valdžios institucijoms, kontroliuojamoms teismų, kurie gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydami priimti prejudicinį sprendimą dėl Dublino reglamento aiškinimo,

1.

Graikija turėtų toliau stengtis užtikrinti, kad priėmimo centrų pakaktų visiems tarptautinės apsaugos prašytojams jos teritorijoje apgyvendinti ir kad priėmimo sąlygos visuose tuose priėmimo centruose atitiktų ES teisės aktuose nustatytus standartus. Pirmiausia Graikija turėtų:

Graikija taip pat turėtų užtikrinti, kad, be nuolatinių centrų, būtų tam tikras skaičius laikinų atvirų priėmimo centrų arba kad tiek centrų būtų galima per trumpą laiką įsteigti, siekiant tinkamomis sąlygomis apgyvendinti nenumatytus tarptautinės apsaugos prašytojų ir jų išlaikytinių srautus.

Graikijos valdžios institucijos turėtų atlikti išsamų poreikių vertinimą, t. y. įvertinti bendrą reikiamą priėmimo pajėgumą ir to pajėgumo pobūdį, ir, atsižvelgdamos į pokyčius, tą vertinimą nuolat atnaujinti.

2.

Graikija turėtų toliau stengtis užtikrinti, kad visi tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų veiksmingą galimybę pasinaudoti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka, ir tuo tikslu visų pirma:

a punkte nurodytas poreikių vertinimas turėtų būti nuolat atnaujinamas, jame taip pat turėtų būti nurodyta informacija apie įdarbintų darbuotojų skaičių.

3.

Graikija turėtų toliau stengtis užtikrinti, kad visi tarptautinės apsaugos prašytojai galėtų naudotis veiksminga teisine gynyba, visų pirma užtikrindama:

Graikijos valdžios institucijos, remdamosi išsamiu ir nuolat atliekamu poreikių vertinimu, turėtų nustatyti, kiek reikės apeliacinių komitetų, veikiančių prie naujosios Apeliacinės institucijos, visiems tarptautinės apsaugos prašytojų pateiktiems apeliaciniams skundams išnagrinėti, žmogiškųjų išteklių, kad tie komitetai galėtų toliau sklandžiai veikti, ir kokių kitų priemonių, kaip antai darbo metodų pakeitimų, gali prireikti. Tam visų pirma reikia įvertinti, ar pakaks 20 apeliacinių komitetų, kurie turi būti įsteigti iki 2017 m. vasario mėn. pabaigos.

4.

Graikija turėtų užtikrinti, kad teisinė sistema, susijusi su galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą, būtų veiksminga praktiškai ir kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų teikiama būtina teisinė pagalba, susijusi su administracinių sprendimų dėl tarptautinės apsaugos prašymų teismine peržiūra. Visų pirma Graikija turėtų:

5.

Graikija turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama pažeidžiamų prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, tapatybės nustatymo ir elgesio su jais tvarka, ir imtis tinkamų priemonių. Visų pirma Graikija turėtų:

6.

Graikija turėtų užtikrinti, kad būtų panaudotos visos gausiai skiriamos ES lėšos, visų pirma nedelsdama sutelkti išteklius, skirtus pagal PMIF ir VSF lėšomis finansuojamas nacionalines programas, ir ieškoti galimybių gauti papildomų lėšų iš struktūrinių fondų. Tam Graikija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sutelktų visas lėšas, kurios yra skiriamos pagal nacionalines programas, kad galėtų patenkinti skubius, visų pirma priėmimo srities poreikius ir galėtų teikti kitas paslaugas Graikijoje esantiems migrantams, visų pirma geriau koordinuodama susijusių suinteresuotųjų subjektų veiklą, stiprindama veiklos pajėgumus ir gerindama sprendimų priėmimo mechanizmą.

7.

Valstybių narių prašoma teikti papildomą paramą Graikijai ir skirti ekspertus, kurie atsakytų į įvairius EASO prašymus, užtikrinant, kad tai būtų ilgesniam laikui skirti aukštesnio lygmens ir labiau specializuotų sričių ekspertai.

8.

Rekomenduojama, kad prieglobsčio prašytojų perdavimas Graikijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 būtų atnaujintas laikantis 9 ir 10 punktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

9.

Perdavimo atnaujinimas turėtų būti taikomas tiems prieglobsčio prašytojams, kurie po 2017 m. kovo 15 d. į Graikiją atvyko neteisėtai per išorės sieną, arba nuo tos dienos palaipsniui kitiems asmenims, už kuriuos Graikija yra atsakinga pagal kitus nei Reglamento (ES) Nr. 604/2013 III skyriaus 13 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į priėmimo pajėgumą ir elgesį su prašytojais Graikijoje pagal direktyvas 2013/32/ES ir 2013/33/ES. Pažeidžiami prieglobsčio prašytojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kol kas neturėtų būti perduodami Graikijai.

10.

Valstybių narių valdžios institucijos raginamos, prieš prašytoją perduodant Graikijai, glaudžiai bendradarbiauti su Graikijos valdžios institucijomis, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi 9 punkte nurodytų sąlygų ir, visų pirma, kad prašytojas bus priimtas į priėmimo centrą, kuris tenkina ES teisės aktuose, visų pirma Priėmimo sąlygų direktyvoje 2013/33/ES nustatytus reikalavimus, kad jo prašymas bus išnagrinėtas per Prieglobsčio procedūrų direktyvoje 2013/32/ES nustatytus terminus ir kad visais kitais aspektais su juo bus elgiamasi laikantis ES teisės aktų. Graikijos valdžios institucijų prašoma visapusiškai bendradarbiauti teikiant tokias garantijas kitoms valstybėms narėms.

11.

EASO turėtų įsteigti valstybių narių ekspertų grupę, kuri būtų paskirta dirbti Graikijoje ir kurios užduotis būtų remti valstybių narių bendradarbiavimą ir rengti ataskaitas, kuriose būtų nurodoma, ar su atgal į Graikiją pagal Dublino reglamentą perduotais asmenimis elgiamasi laikantis 10 punkte nurodytų garantijų, kurias turi suteikti Graikija.

12.

Graikijos prašoma iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgta šios rekomendacijos įgyvendinimo pažanga. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti aprašyti veiksmai, kurių imtasi šioje rekomendacijoje nurodytiems likusiems trūkumams ištaisyti, įskaitant tai, kaip Graikijos valdžios institucijos užtikrino arba planuoja užtikrinti būtinus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, nurodytus šios rekomendacijos 1–5 punktuose, taip pat aprašytas šios rekomendacijos 1–3 punktuose nurodytas nuolat atliekamas poreikių vertinimas. Be to, turėtų būti išsamiai aprašyta, kaip Graikijos valdžios institucijos ketina įgyvendinti procedūrą, pagal kurią teikiamos 10 punkte nurodytos garantijos dėl atskirų perdavimo atvejų.

13.

Ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikta ši informacija:

14.

Graikijos prašoma nuo 2017 m. vasario 15 d. kas du mėnesius teikti šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą.