21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/22

(1)

Vengrijoje kalnakasybos veiklą reglamentuojančios bendros taisyklės nustatytos 1993 m. Kalnakasybos įstatyme (2) (toliau – Kalnakasybos įstatymas). Kalnakasybos įstatyme kalnakasybos veikla skirstoma pagal dvi skirtingas teisines priemones, kuriomis remiantis ji vykdoma: i) koncesiją (3) ir ii) leidimą (4). Abiem atvejais už mineralinių išteklių gavybą valstybei yra mokamas gavybos mokestis, kurį sudaro išgautų mineralinių iškasenų vertės procentinė dalis.

(2)

Kalnakasybos įstatyme nustatyta, kad leidimą gavusiai kalnakasybos įmonei nepradėjus gavybos veiklos per penkerius metus nuo leidimo išdavimo dienos, gavybos teisė atšaukiama. Tačiau pagal Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalį šis terminas gali būti pratęstas kalnakasybos institucijos ir žaliavų gavybos įmonės susitarimu. Tokiu atveju žaliavų gavybos įmonė moka didesnį mokestį nei taikytas teikiant prašymą, bet pradinį lygį viršijantį ne daugiau kaip 1,2 karto.

(3)

Vengrijos naftos ir dujų bendrovė (Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt., toliau – MOL) gavo kelis angliavandenilių išteklių gavybos leidimus. Kadangi bendrovė MOL nepradėjo angliavandenilių išteklių gavybos per penkerius metus nuo leidimų išdavimo dienos, 2005 m. gruodžio 22 d. kompetentingas ministras ir bendrovė MOL sudarė susitarimą dėl pratęsimo (toliau – 2005 m. susitarimas). 2005 m. susitarime numatytas pratęsimo mokestis, apskaičiuojamas kiekvieniems metams iki 2020 m. taikant 12 % pradinį gavybos mokestį ir daugiklį, kurio dydis svyruoja nuo 1,020 iki 1,050.

(4)

Pagal Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį 2008 m. sausio 8 d., angliavandenilių išteklių gavybos leidimų mokestis buvo padidintas nuo 12 % iki 30 % išgautų mineralinių iškasenų vertės (5) (toliau – Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimas). Padidintas mokestis netaikytas subjektams, kurių gavybos leidimai buvo pratęsti anksčiau.

(5)

2009 m. sausio 13 d. Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (6) (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonių, kurių Vengrija ėmėsi ir kurios, kaip įtariama, yra valstybės pagalba bendrovei MOL. 2009 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimas dėl bylos SA.24571 (ex C 1/09; ex NN 69/08) (toliau – sprendimas pradėti tyrimo procedūrą) 2009 m. kovo 28 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7).

(6)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė susirūpinimą, ar bendra Vengrijos veiksmų seka suteikė MOL atrankinį pranašumą. Veiksmų seką sudarė du elementai: 2005 m. susitarimas ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimas. Preliminariu Komisijos vertinimu, Vengrijos valdžios institucijos bendrovei MOL sudarė geresnes sąlygas nei konkuruojančioms įmonėms, kurios vykdė veiklą pagal tą pačią leidimų sistemą.

(7)

Sprendime 2011/88/ES (8) dėl valstybės pagalbos SA.24571 (ex C 1/09; ex NN 69/08), kurią Vengrija suteikė bendrovei MOL (toliau – nagrinėjamas sprendimas), Komisija padarė išvadą, kad MOL palanki pagalbos priemonė, t. y. 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisija paprašė Vengrijos išieškoti pagalbą iš MOL, kad būtų atkurta iki pagalbos suteikimo rinkoje buvusi padėtis (9).

(8)

MOL apskundus nagrinėjamą sprendimą, Bendrasis Teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje T-499/10 (10) panaikino nagrinėjamą sprendimą dėl to, kad nebuvo nustatytas priemonės atrankumas.

(9)

Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad 2005 m. susitarimas nebuvo atrankinis. Bendrasis Teismas nurodė, kad Vengrijos valdžios institucijų diskrecija leido joms užtikrinti vienodą požiūrį į kalnakasybos įmones panašioje situacijoje. Dėl to, Bendrojo Teismo manymu, jei vėliau su tokiu susitarimu nesusijusios sąlygos, nesudarančios valstybės pagalbos, pasikeičia taip, kad tokio susitarimo šalis įgyja pranašumą kitų panašaus susitarimo nesudariusių ūkio subjektų atžvilgiu, to nepakanka, kad susitarimas ir vėlesni su juo nesusijusių sąlygų pakeitimai būtų vertinami kaip valstybės pagalba.

(10)

2015 m. birželio 4 d. sprendimu byloje C-15/14 P (11) Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo sprendimą panaikinti nagrinėjamą sprendimą.

(11)

Savo sprendimu Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo įvertinimą, kad 2005 m. susitarimo atrankinis pobūdis nebuvo įrodytas ir kad 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys nėra viena valstybės pagalbos priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(12)

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad yra esminis skirtumas tarp atrankinio pobūdžio vertinimo, kai kalbama apie bendrąsias atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų sistemas, kuriomis iš esmės automatiškai suteikiama nauda, ir kai kalbama apie fakultatyviąsias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai. Tais atvejais, kai valstybės vadžios institucijos nustato papildomus mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, vien aplinkybės, kad nacionalinės valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, o ne neribotą, negali pakakti atitinkamos sistemos atrankiniam pobūdžiui nustatyti.

(13)

Dėl minėtų priežasčių, kaip nurodė Teisingumo Teismas, ši byla išsiskiria iš atvejų, kai diskrecija yra susijusi su pranašumo vienam ūkio subjektui suteikimu (12).

(14)

Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi nacionalinės valdžios institucijos nustato papildomus mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, galėtų būti laikomas atrankiniu tik tokiu atveju, jei nacionalinės valdžios institucijos įgyvendintų savo diskreciją taip, kad be objektyvių priežasčių suteiktų pranašumą tam tikriems ūkio subjektams.

(15)

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo jokių įrodymų, kad Vengrijos valdžios institucijos, pratęsdamos leidimą eksploatuoti ir naudodamosi turima kompetencija padidinti gavybos mokestį, MOL suteikė nepagrįstą pranašumą (13).

(16)

Dėl to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju susitarimus dėl pratęsimo reglamentuojantis teisinis pagrindas negali būti laikomas atrankiniu.

(17)

Dėl bendros veiksmų sekos, sudarančios vieną valstybės pagalbos priemonę, Teisingumo Teismas pateikė nuorodą į teismų praktiką, nurodydamas, kad vieną valstybės pagalbos priemonę gali sudaryti keli elementai, jei, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių elementų intervencijos metu, ryšys tarp šių elementų yra toks glaudus, kad jų neįmanoma atskirti (14).

(18)

Vis dėlto nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas pabrėžė, kad gavybos mokesčių padidinimas, įsigaliojęs 2008 m., buvo priimtas atsižvelgus į išaugusias žalios naftos kainas pasaulinėje rinkoje, t. y. valstybė objektyviai pagrįstai įgyvendino savo teisę priimti teisės aktus pasikeitus situacijai rinkoje. Be to, nebuvo jokių požymių, kad 2005 m. susitarimas buvo sudarytas numatant 2008 m. pakeitimą (15).

(19)

Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tarp 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo nebuvo jokio chronologinio ir (arba) funkcinio ryšio, kuris leistų juos aiškinti kaip vieną valstybės pagalbos priemonę.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kad Teismas panaikino nagrinėjamą sprendimą, oficiali tyrimo procedūra tęsiama. Iš tiesų, nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neišreiškė nuomonės, kad nagrinėjamu atveju sprendimas pradėti procedūrą yra klaida. Todėl Komisija, pataisydama ES teismų nustatytus trūkumus, turi priimti galutinį sprendimą.

(21)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jei viena iš jų nėra įvykdyta, nagrinėjama priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(22)

Atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes, reikia nustatyti atrankumo sąlygos vertinimo ribas.

(23)

Priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ji yra speciali arba atrankinė tuo, kad ja remiamos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba.

(24)

Kaip nurodyta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalis nesudaro bendros tam tikrų įmonių atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų taikymo joms sistemos. Priešingai, ji leidžia Vengrijos valdžios institucijoms nustatyti didesnį gavybos leidimo pratęsimo mokestį. Tokie patys terminai ir sąlygos yra taikomi visiems ūkio subjektams, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši.

(25)

Kaip nurodyta 14 ir15 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo jokių įrodymų, kad Vengrijos valdžios institucijos MOL suteikė nepagrįstą pranašumą, palyginti su kitais ūkio subjektais, galėjusiais būti panašioje situacijoje. To, kad Vengrijos valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, bet ne neribotą, nustatyti pratęsimo mokestį, negali pakakti teisinio pagrindo, nurodyto Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje, atrankiniam pobūdžiui nustatyti.

(26)

Dėl bendro 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo, Komisija pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką vieną valstybės pagalbos priemonę gali sudaryti keli elementai, jei, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių elementų intervencijos metu, ryšys tarp šių elementų yra toks glaudus, kad jų neįmanoma atskirti (16).

(27)

Tačiau šiuo atveju, kaip aprašyta 18 konstatuojamojoje dalyje, nėra jokių įrodymų, kad Vengrija pasirašė 2005 m. susitarimą, tuo pačiu metu numatydama vėliau padidinti mokestį rinkoje tuo metu jau veikusių ūkio subjektų ar naujų jos dalyvių nenaudai. Gavybos mokesčiai Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimu buvo padidinti, atsižvelgus į išaugusias kainas pasaulinėje rinkoje.

(28)

Todėl, kaip aprašyta 19 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nėra jokio chronologinio ar funkcinio ryšio tarp 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo, jie negali būti aiškinami kaip sudarantys vieną bendrą pagalbos priemonę.

(29)

Remdamasi išdėstytu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad Vengrijos veiksmų seka, t. y. 2005 m. susitarimas dėl pratęsimo ir paskesnis Kalnakasybos įstatymo pakeitimas, nebuvo atrankinio pobūdžio MOL atžvilgiu.

(30)

Kadangi veiksmų seka, sudaryta iš 2005 m. susitarimo ir paskesnio Kalnakasybos įstatymo pakeitimo, nėra atrankinio pobūdžio, nėra būtina įvertinti, ar tenkinamos kitos valstybės pagalbos sąlygos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tariamos pagalbos, dėl kurios ir buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, pakartotinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėta MOL taikyta priemonė, t. y. 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys, negali būti laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.