(1)

Po neoficialių pokalbių su Komisija, 2014 m. vasario 7 d., Prancūzija perdavė Komisijai informacinį pranešimą dėl Ekonominio ir socialinio vystymosi fondo (toliau – FDES) suteiktos investicinės paskolos bendrovei „MoryGlobal“ (2).

(2)

Komisijai žodžiu paprašius, 2014 m. balandžio 2 d. Prancūzija perdavė naują informacinį pranešimą.

(3)

2014 m. balandžio 11 d. ir gegužės 8 d. buvo pateikti du nauji prašymai suteikti informaciją, ir Prancūzija į juos atsakė 2014 m. balandžio 30 d. ir gegužės 9 d. raštais. Dar vienas prašymas suteikti informaciją pateiktas 2014 m. birželio 27 d., Prancūzija į jį atsakė 2014 m. liepos 10 d.

(4)

Komisijai pasiūlius, 2014 m. liepos 9 d. buvo surengtas posėdis su Prancūzija.

(5)

Kadangi pirmoji FDES paskolos dalis išmokėta 2014 m. vasario 18 d., Komisija įtraukė šią priemonę į pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą.

(6)

2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Komisija Prancūziją informavo apie sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios pagalbos tyrimo procedūrą (toliau – oficiali tyrimo procedūra).

(7)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl nagrinėjamos pagalbos. Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų šia tema.

(8)

Prancūzija savo pastabas pateikė 2014 m. spalio 24 d. Komisijos prašymu 2015 m. sausio 12 d. ir gegužės 6 d. Prancūzija suteikė papildomą informaciją.

(9)

„Mory-Ducros“ grupei priklausė bendrovė „Mory-Ducros SAS“ (toliau – MD) ir nekilnojamojo turto valdymo civilinės atsakomybės bendrovės SPAD bei ARCATIME CAUDAN – 100 % MD valdomos patronuojamosios bendrovės.

(10)

MD akcininkė buvo kontroliuojančioji bendrovė „Arcole Industries“ (toliau – „Arcole“), kurios specializacija – sunkumų patiriančių įmonių perėmimas ir gaivinimas. 2010 m. birželio mėn. „Arcole“ iš bendrovės DHL įsigijo bendrovę „Ducros Express“, o 2011 m. birželio mėn. – tam tikrą bendrovės „Mory“ SA, kuriai taikyta teisminė gaivinimo procedūra, turtą. Paskui „Arcole“ sujungė šių dviejų bendrovių veiklą ir perdavė ją MD.

(11)

MD buvo antroji pagal dydį (po „Geodis“) Prancūzijos pasiuntinių pristatomų pašto siuntų ir užsakomųjų reisų sektoriaus veiklos vykdytoja. MD vykdė keturių pagrindinių rūšių veiklą, t. y. pasiuntinių pristatomų pašto siuntų ir pervežimo šalies viduje; užsakomųjų reisų šalies viduje; pasiuntinių pristatomų tarptautinių pašto siuntų ir užsakomųjų reisų; logistikos. Nuo dešimtmečio pradžios šis Prancūzijos veiklos sektorius patiria vis didesnių sunkumų, todėl didesni veiklos vykdytojai susijungia ir (arba) bankrutuoja. Be istorinės informacijos apie turtą ir bendrovių, kurias MD prisijungė po teisminių gaivinimo procedūrų, reikia paminėti tai, kad „Geodis“ perėmė ilgą laiką sektoriuje veiklą vykdžiusios teismo sprendimu likviduotos SNCF patronuojamosios bendrovės SERNAM turtą (4).

(12)

2012 m. gruodžio 31 d. MD konsoliduotoji apyvarta siekė 765 mln. EUR. MD samdė apie 5 300 darbuotojų ir turėjo 85 filialus. Tačiau jos veiklos rezultatus pablogino neigiamas finansų krizės poveikis, išaugęs kitų veiklos vykdytojų konkurencinis spaudimas sunkumų patiriančiame pasiuntinių pristatomų pašto siuntų ir užsakomųjų reisų sektoriuje, o viską dar labiau apsunkino didesni nei rinkoje gamybos kaštai, daugeliui klientų taikomi nepalankūs įkainiai ir bloga nekilnojamojo turto bei transporto priemonių padėtis, nes per kelerius ankstesnius finansinius metus į juos nepakankamai investuota.

(13)

2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Pontuazo komercinių bylų teismas pradėjo teisminę MD gaivinimo procedūrą.

(14)

2014 m. sausio 3 d. tuometė pagrindinė įmonės MD akcininkė – „Arcole“ – pateikė pasiūlymą dėl jos perėmimo.

(15)

2014 m. sausio 28 d.„Arcole“ pateikė Pontuazo komercinių bylų teismui geresnį perleidimo plano pasiūlymą, siekdama perimti didžiąją dalį MD turto ir perduoti jį specialiai šiam tikslui įsteigtai naujai bendrovei „MoryGlobal“.

(16)

2014 m. sausio 29 d. ekonomikos ir finansų ministras priėmė potvarkį dėl 17,5 mln. EUR FDES paskolos, kuri įmonei „MoryGlobal“ būtų išmokėta iš karto arba keliomis dalimis.

(17)

2014 m. sausio 30 d., laukiant oficialaus „MoryGlobal“ ir valstybės paskolos sutarties pasirašymo, valstybė, kuriai atstovavo Tarpministerinis pramonės restruktūrizavimo komitetas (toliau – CIRI), ir „Arcole“ pasirašė susitarimo protokolą: „Arcole“ įsipareigojo įnešti 17,5 mln. EUR bendrą sumą, iš jos 10 mln. EUR kapitalui didinti ir 7,5 mln. EUR konvertuojamųjų obligacijų forma (5).

(18)

2014 m. vasario 6 d. Pontuazo komercinių bylų teismas patvirtino MD perleidimo įmonei „Arcole“ planą.

(19)

Nepaisant kapitalo injekcijos ir FDES paskolos, 2015 m. kovo 31 d. buvo paskelbta, kad įmonė „MoryGlobal“ likviduojama Bobinji komercinių bylų teismo sprendimu.

(20)

2014 m. vasario 11 d. sutartimi valstybė suteikė bendrovei „MoryGlobal“ 17,5 mln. EUR FDES paskolą. Pagal pačias paskolos sutarties nuostatas jos lėšomis galėjo būti finansuojamas dalies MD veiklos ir visos „MoryGlobal“ veiklos įsigijimas.

(21)

Buvo numatyta, kad atlygis už FDES paskolą apskaičiuojamas pagal 1 % fiksuotą metinę palūkanų normą. Iki galutinės paskolos sugrąžinimo datos mokėtinos palūkanos turėjo būti apskaičiuojamos kasmet, vėliau kapitalizuojamos ir, in fine, sumokamos FDES paskolos grąžinimo dieną. Išimties tvarka, jeigu dividendai būtų išmokėti „Arcole“, „MoryGlobal“ turėtų šių dividendų išmokėjimo dieną sumokėti iki tos dienos susikaupusią fiksuotų palūkanų sumą, neviršijančią sumokėtų dividendų sumos.

(22)

Prie šios fiksuotosios palūkanų normos turėjo būti pridedama kintama palūkanų norma, lygi per finansinius metus nustatytos ir išmokėtos dividendų sumos ir sumokėto fiksuoto atlyginimo skirtumui.

(23)

Bendra (fiksuota + kintama) FDES paskolos palūkanų norma negalėjo būti mažesnė už „Arcole“ dalininkų einamosioms sąskaitoms taikomą vidutinę palūkanų normą.

(24)

Atlyginimas už paskolą turėjo būti mokamas tik vieną kartą praėjus dvidešimčiai metų nuo paskutinės paskolos dalies išmokėjimo datos – 2014 m. balandžio 24 d.

(25)

FDES paskolos garantija buvo pirmaeilis nekonkurencinis užstatas – vertybinių popierių sąskaita, kurioje buvo laikoma 100 % „MoryGlobal“ vertybinių popierių. Įkeistoje sąskaitoje visą FDES paskolos sutarties laikotarpį turėjo būti laikoma ne mažiau kaip 90 % įkeistų „MoryGlobal“ akcijų.

(26)

Jeigu „Arcole“ būtų perleidusi 100 % savo turimų „MoryGlobal“ akcijų, „MoryGlobal“ būtų turėjusi sugrąžinti visą gautą paskolą bei visas už paskolą mokėtinas sumas ir sumokėti valstybei tam tikrą sutarties nutraukimo išlaidų sumą, kurią sudarytų perleidimo kainos ir „Arcole“ į „MoryGlobal“ bet kokia forma investuotos sumos, viso iki perleidimo datos sumokėto atlygio už investicinę paskolą ir visų perleidimo išlaidų skirtumas. Jei būtų perleista dalis vertybinių popierių, suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai „Arcole“ perleistų vertybinių popierių daliai iki perleidimo turėto „Arcole“ vertybinių popierių skaičiaus atžvilgiu.

(27)

Visa paskolos suma buvo sumokėta toliau nurodytomis datomis trimis dalimis: 3 mln. EUR 2014 m. vasario 18 d., 7 mln. EUR 2014 m. kovo 11 d. ir 7,5 mln. EUR 2014 m. balandžio 24 d.

(28)

2014 m. vasario 6 d. pranešimu spaudai (6) gamybos gaivinimo ministras, darbo, užimtumo, profesinio mokymo ir socialinio dialogo ministras bei įgaliotasis transporto, jūrų ir žuvininkystės ministras paskelbė, kad bus įgyvendinamas paramos MD darbuotojams planas. Jis bus suskirstytas taip:

(29)

Bendra šių socialinių priemonių kaina ir tikslios jų taikymo sąlygos anksčiau tiksliau neįvardytos.

(30)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija kėlė klausimą, ar FDES paskola ir darbuotojams palankios priemonės sudaro ekonominį pranašumą. Apskritai vertindama „Arcole“ ir Prancūzijos bendravimo chronologinę seką, Komisija laikėsi nuomonės, kad gali būti, jog FDES paskola ir socialinės priemonės buvo suteiktos būtent dėl socialinių priežasčių – siekiant išsaugoti užimtumą ir gamybos vietas, kuriomis nebūtų vadovavęsis apdairus investuotojas.

(31)

Visų pirma Komisija pažymėjo, kad dėl pasikartojančio viešųjų institucijų kišimosi ir veiksmų skelbiant įvairius pranešimus spaudai pirmenybė buvo suteikta „Arcole“ pateiktam perėmimo pasiūlymui, taigi ir „MoryGlobal“. Taigi pradinis „Arcole“2014 m. sausio 3 d. pasiūlymas buvo grindžiamas 25 mln. EUR viešosios teisės juridinių asmenų teikiamu išoriniu finansavimu, o patobulintame 2014 m. sausio 28 d. pasiūlyme šių kitų potencialių investuotojų įsitraukimas lyg ir buvo pakeistas 17,5 mln. EUR FDES paskola. Todėl Komisijai kilo klausimų ir dėl priežasčių, dėl kurių šie asmenys atsiėmė savo pasiūlymus, ir dėl galimybės, kad mainais už socialinio plano pagerinimą bendrovei bus suteikta FDES paskola.

(32)

Be to, Komisija pažymėjo, kad susidaro įspūdis, jog Prancūzija priėmė sprendimą suteikti paskolą prieš susipažindama su galutine „Eight Advisory“ ataskaita, kurioje buvo išdėstyti „Arcole“ kapitalo įnašų ir FDES paskolos investavimo grąžos įvertinimo (toliau – IGĮ) rezultatai, nes ji buvo galutinai parengta tik 2014 m. sausio 26 d.

(33)

Galiausiai Komisijai siekė išsiaiškinti FDES paskolos teikimo sąlygas. Iš tikrųjų šiai paskolai būdingos tiek paskolos (jeigu įmonė nemokės dividendų), tiek nuosavų lėšų įnašo ypatybės (priešingu atveju).

(34)

Priemonę nagrinėdama kaip paskolą, Komisija 1 % palūkanų normą laikė neatitinkančia rinkoje galiojančios palūkanų normos, nes, nepaisant taikomos metodikos (pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (7) (toliau – 2008 m. komunikatas) arba pagal „Bloomberg“ ir „Capital IQ“ duomenimis pagrįstą metodą), ji padarė išvadą, kad atlyginimas už paskolą yra nepakankamas. Be to, Komisijai nesusidarė įspūdis, kad palūkanų mokėjimo atidėjimas iki galutinio skolos grąžinimo termino yra įprasta rinkos praktika. Komisijai taip pat kilo klausimas dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių įverčio.

(35)

Priemonę nagrinėdama kaip nuosavų lėšų įnašą, Komisija susidarė nuomonę, kad rizikos atžvilgiu valstybės kaip investuotojos padėtis nėra tokia pat kaip „Arcole“, net jeigu šios įmonės ir valstybės įnašai yra lygiaverčiai. Iš tikrųjų valstybė neturėjo tokių pat finansinių paskatų kaip „Arcole“: tęsiant įmonės veiklą, pastarajai reikėjo užsitikrinti prieš prasidedant teisminei procedūrai įdėtų investicijų grąžą ir taip išvengti brangaus socialinio plano įgyvendinimo. Be to, Komisija mano, kad sutapimas su „Arcole“ investicija tapo galimas dėl to, kad prokuroras paprašė taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą […] (*1). Komisija taip pat pažymėjo, kad panašios investicijos mažiausios alternatyviosios sąnaudos per dvidešimt metų sudarytų apie 7,4 % Tikimybė gauti gerokai didesnį nei 1 % atlygį jai irgi atrodo nedidelė dėl abejotinos dividendų skirstymo galimybės. Be to, Komisija pažymėjo, kad valstybės siekis sutrukdyti „Arcole“ pasitraukti iš „MoryGlobal“ kapitalo nebūtų būdingas privačiam investuotojui.

(36)

Galiausiai, kad ir kaip ši priemonė būtų vertinama, Komisijai kilo klausimų, ar taikant privataus investuotojo principą būtų tinkama į paskolos sutartį įtraukti su aplinkosauga susijusius pramoninius įsipareigojimus.

(37)

Be to, Komisija pažymėjo, kad socialinio plano pakeitimai siekiant suteikti atleistiems MD darbuotojams didesnę pagalbą buvo padaryti prieš pateikiant geresnį pasiūlymą ir kad valstybė, taikydama 2.2.2 skirsnyje aprašytas socialines priemones, iš esmės prisiėmė su jais susijusias išlaidas. Sprendžiant iš spaudos, perėmėjas nepakeitė savo pasiūlymo kiekvienam atleistam darbuotojui sumokėti 7 000 EUR papildomą išeitinę pašalpą ir atsisakė šias pašalpas padidinti. Taigi šios priemonės suteikė „MoryGlobal“ pranašumą, nes dalį socialinio plano finansavo ne ji, o valstybė. Komisija mano, kad jeigu išlaisvinant MD nuo įsipareigojimų darbuotojams būtų buvęs atkurtas MD ir „MoryGlobal“ ekonominės veiklos tęstinumas, „MoryGlobal“ ekonominė padėtis būtų tapusi palankesnė.

(38)

Nors Komisija visai neabejojo, kad MD turi būti pripažinta sunkumų patiriančia įmone, Komisijai kilo klausimų dėl 2014 m. sausio 23 d. įsteigtos įmonės „MoryGlobal“ padėties.

(39)

Be to, manydama, kad priemonės nėra valstybės pagalba, Prancūzija nebuvo pateikusi jokio suderinamumo tyrimo duomenų. Todėl Komisija paragino Prancūziją atlikti tokį tyrimą.

(40)

Komisija priminė, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pareiga grąžinti taisyklių neatitinkančią pagalbą gali būti taikoma ir naujai bendrovei, kuriai tiriamoji bendrovė perleido dalį savo turto, jeigu tokio perleidimo atveju galima nustatyti šių dviejų bendrovių ekonominį tęstinumą (8). Komisijos nuomone, atsižvelgiant į Teismo praktikoje nurodytų požymių spektrą, labai tikėtina, kad MD ir „MoryGlobal“ ekonominė veikla buvo tęstinė. Taigi iš „MoryGlobal“ galėtų būti reikalaujama sugrąžinti bet kokią MD gautą taisyklių neatitinkančią pagalbą.

(41)

2014 m. spalio 23 d. Prancūzija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(42)

Visų pirma Prancūzija siekia užginčyti teiginį, kad pažadas suteikti paskolą „MoryGlobal“ ir su tuo susiję pranešimai spaudai būtų padėję jai įgyti pranašumą pirmenybę teikiant įmonės „Arcole“ pasiūlymui, kuri dėl šios paskolos būtų galėjusi pateikti geresnį pasiūlymą.

(43)

Prancūzija mano, kad priimdama sprendimą skirti FDES paskolą „MoryGlobal“ ji veikė kaip apdairus investuotojas. Visų pirma ji pabrėžia, kad netikslu tvirtinti, jog valstybės sprendimas investuoti nebuvo grindžiamas jokiu esminiu ekonomikos ir finansų analizės elementu, nes ji nesulaukė „Eight Advisory“2014 m. sausio 26 d. galutinės ataskaitos. Iš tikrųjų šioje ataskaitoje tiktai iš esmės perteiktas anksčiau „Arcole“ ir CIRI atliktos bendro investavimo perspektyvų analizės turinys.

(44)

Be to, Komisija neatsižvelgė į specifines FDES paskolos ypatybes. Iš tikrųjų Prancūzija, pasinaudodama FDES finansine priemone, suteikė „MoryGlobal“ investicinę paskolą: visi duomenys, susiję su nedideliu atlyginimu, apskaičiuojamu taikant fiksuotą palūkanų normą, turi būti nagrinėjami kartu su kitais atlygio duomenimis ir kapitalo prieaugiu. Prancūzijos nuomone, Komisija neturi pagrindo laikyti „MoryGlobal“ įmone, kuri pagal 2008 m. Komunikatą turėtų būti vertinama reitingu CCC. Iš tiesų „MoryGlobal“ yra MD įsipareigojimų neperėmusi bendrovė, įsteigta siekiant po kolektyvinės nemokumo procedūros įgyvendinti tinkamą strateginį planą. Prancūzija taip pat mano, kad, priešingai negu teigia Komisija, grąžinimas in fine yra tinkamiausias investicinės paskolos grąžinimo būdas. Prancūzija taip pat stebisi, kad didesnę nei 1 % pelningumo normą Komisija vertina kaip mažą. Šis tyrimas tikriausiai grindžiamas teiginiu, kad joks apdairus investuotojas neinvestuotų į tvaresnio ir pelningesnio MD turto perėmimą. Be to, Prancūzija primygtinai pabrėžia, kad nesiekia sutrukdyti „Arcole“ pasitraukti iš įmonės ar bausti ją už tai, bet siekia „Arcole“ pasitraukus nelikti vienintele kapitalo valdytoja, o tai atitinka apdairaus investuotojo principą.

(45)

Prancūzija laikosi nuomonės, kad priemonė turi būti nagrinėjama kaip kapitalo įnašas, atliktas pari passu su „Arcole“.

(46)

Galiausiai vertindama Komisijos klausimus, ar reikėtų pagal privataus investuotojo principą į paskolos sutartį įtraukti su aplinkosauga susijusius pramoninius įsipareigojimus, Prancūzija mini Komisijos pranešimo apie valstybės pagalbos sąvoką pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį projektą (9): „Taikant rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų turi būti atsižvelgiama tik į naudą ir prievoles, susijusias su valstybės, kai ji veikia kaip ekonominės veiklos vykdytoja, padėtimi, ir neatsižvelgiama į tokią naudą ir prievoles, susijusias su valstybės padėtimi, kai ji veikia kaip valdžios institucija.“

(47)

Prancūzija taip pat mano, kad atleistiems darbuotojams skirtų socialinių priemonių finansavimas valstybės lėšomis neturi valstybės pagalbos ypatybių. Iš tikrųjų šios priemonės nėra jokia pagalba įmonei, nes niekaip nepakeičia jokio įmonės įsipareigojimo jos darbuotojams.

(48)

Prancūzija mano, kad „MoryGlobal“ kaip MD ekonominės veiklos tęsėja atitiko reikalavimus restruktūrizavimo pagalbai gauti ir kad ši pagalba neprieštarauja Bendrijos gairėms dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10) (toliau – 2004 m. gairės). Prancūzija nurodo, kad priemonės, taikytos siekiant atkurti MD ir (arba) „MoryGlobal“ finansinį pajėgumą, yra panašios į priemones, kurių būtų imtasi įgyvendinant restruktūrizavimo planą, Komisijos priimtą vadovaujantis 2004 m. gairėmis. Tuo pačiu metu MD veiklos masto sumažinimas padėjo sumažinti per didelius konkurencijos iškraipymus. Galiausiai pagalba yra apribota iki būtino mažiausio dydžio.

(49)

Sprendimo pradėti procedūrą nepakomentavo jokia trečioji šalis.

(50)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(51)

Vadovaujantis šia nuostata, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, ji turi atitikti tokius kriterijus: i) būti suteikta valstybės, ii) būti atrankinė, iii) suteikti gavėjui ekonominį pranašumą ir iv) iškraipyti arba galėti iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(52)

Komisija nori pabrėžti, kad vien siekiant užtikrinti analizės aiškumą abiejų tipų priemonės, t. y. FDES paskola ir socialinės priemonės, šiame sprendime nagrinėjamos atskirai. Sprendimas taikyti abi priemones buvo priimtas praktiškai vienu metu, ir, kaip bus įrodyta paskesniame sprendimo tekste, jas abi glaudžiai sieja bendras tikslas – užtikrinti MD ekonominės veiklos tęstinumą išsaugant kuo daugiau darbo vietų.

(53)

FDES paskola buvo suteikta ekonomikos ir finansų ministro nutarimu, o įgyvendinti šią priemonę patikėta iždo generaliniam direktoriui. Lėšos jai buvo gautos iš specialiosios iždo sąskaitos, pagrindinė paskolos suma su palūkanomis taip pat grąžinama į Prancūzijos valstybės biudžetą. Paskolos sutartį Prancūzijos vardu pasirašė, paskolos sumą išmokėjo ir ją administruoja bankas „Natixis“, remdamasis „Natixis“ ir Prancūzijos susitarimu.

(54)

Kalbant apie socialines priemones, 2014 m. vasario 6 d. pranešime spaudai aiškiai nurodyta, kad jos bus finansuojamos valdžios institucijų.

(55)

Dėl to Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamoms priemonėms įgyvendinti naudotos valstybės lėšos, taigi jos priskirtinos valstybei.

(56)

Vertindama FDES paskolą, Komisija tvirtina, kad ji buvo suteikta bendrovės MD turtą perėmusiai bendrovei „MoryGlobal“. Iš tikrųjų, nors FDES paskirtis – teikti paskolas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi užtikrinti nepažeidžiant sąlygų, nustatytų 2004 m. lapkričio 26 d. aplinkraštyje dėl valstybės veiksmų siekiant išvengti įmonių sunkumų ir juos pašalinti (11), kuriuo reglamentuojamas šio fondo veikimas, FDES teikiamos paskolos vis dar nagrinėjamos kiekvienu atskiru atveju. Taigi atrankos sąlyga šiuo atveju tenkinama.

(57)

Komisija pažymi, kad socialinės priemonės darbuotojų labui skirstomos į dvi dalis: taikomas automatiškai ir taikomas pasirinktinai, Prancūzijos nuožiūra.

(58)

Automatiškai taikoma priemonė. Prancūzijos požiūriu, Profesinės apsaugos sutartis (PAS) yra Darbo kodekse numatyta bendrosios teisės priemonė, suteikianti atleistiems darbuotojams galimybę toliau gauti beveik tokias pat pajamas. 2011 m. liepos 28 d. įstatymu įdiegta PAS (12) yra skirta teismo sprendimu gaivinamų arba likviduojamų įmonių darbuotojams. Komisija pažymi, kad MD darbuotojai atitiko kriterijus šioje sutartyje numatytoms paslaugoms gauti. Dėl to ji mano, kad pagal PAS atleistiems darbuotojams mokamos pašalpos bei profesiniam mokymui finansuoti pasitelktos bendrų profesinės karjeros apsaugos fondų lėšos neatitinka atrankumo kriterijaus ir nėra valstybės pagalba.

(59)

Diskrecinė priemonė. Komisija kitaip vertina antrajai daliai priskirtas priemones, kurios peržengia įmonės teisinių įsipareigojimų ribas ir yra visiškai finansuojamos valstybės. Iš tikrųjų padidintos paramos priemonės ir darbo užmokesčio skirtumo, susidariusio darbuotoją perkėlus į mažiau apmokamą darbą, mokėjimas valstybės lėšomis grindžiami valstybės sprendimu, priimtu įgyvendinant savo diskreciją ir šiuo konkrečiu atveju orientuotu į paramą gaunančią įmonę, nepaisant to, kad degresinių laikinų pašalpų skyrimo sąlygos apibrėžtos Darbo kodekso R.322–6 straipsnyje bei 2014 m. sausio 22 d. nutarime, priimtame Darbo kodekso R.5123 straipsnio įgyvendinimo tikslais (13).

(60)

Todėl Komisija atrankinėmis laiko tiek priemones, kurios apima FDES paskolą, tiek diskrecinę socialinių priemonių dalį. Automatiškai taikomos socialinės priemonės nėra atrankinės. Todėl jos nėra valstybės pagalba ir toliau šiame sprendime nenagrinėjamos.

(61)

Jeigu dėl valstybės kišimosi įmonės finansinė padėtis pagerėja, tai reiškia, kad jai suteiktas ekonominis pranašumas. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, siekiant įvertinti, ar tam tikra valstybės taikyta priemonė yra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikia nustatyti, ar įmonė, kuriai skirta pagalba, gauna ekonominį pranašumą, kurio nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis (14).

(62)

Iš tikrųjų valstybės institucijos įsikišimas nebūtinai suteikia pranašumą jo gavėjui, todėl nėra laikomas pagalba, jeigu vyksta įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. jei valstybės institucija elgiasi kaip tokioje padėtyje atsidūręs rinkos ekonomikos sąlygomis dirbantis apdairus veiklos vykdytojas. Vertinant šiuo požiūriu, padėtis, kai privatūs veiklos vykdytojai daro tokio pat pobūdžio dideles investicijas tuo pačiu metu kaip valstybė ir prisiimdami panašią riziką („pari passu“), gali būti rodiklis, kad valstybė elgiasi kaip apdairus veiklos vykdytojas. Galiausiai reikia išnagrinėti, ar valstybės įsikišimas buvo grindžiamas ekonominiais vertinimais, kurie šios bylos aplinkybėmis būtų panašūs į racionalaus privataus investuotojo, esančio kaip galima panašesnėje į minėtos valstybės narės padėtyje, vertinimus prieš atliekant minėtą investiciją, siekiant nustatyti tokios investicijos pelningumą ateityje.

(63)

Reikia pažymėti, kad valdžios institucijų įsitraukimas ir pakartotinis įsikišimas nuo teisminės įmonės gaivinimo procedūros pradžios datos, t. y. 2013 m. lapkričio 22 d., iki 2014 m. vasario 6 d., kai Pontuazo komercinių bylų teismo sprendimu įmonė buvo perimta, sudarė sąlygas pasirinkti iš pradžių „Arcole“, o galiausiai „MoryGlobal“ perėmimo pasiūlymą. 2013 m. lapkričio 22 d. gamybos gaivinimo ministras ir transporto ministras viešai paskelbė: „Prasidėjusiu laikotarpiu turi būti pasinaudota siekiant išnagrinėti visas prielaidas ir numatyti sprendimus, kaip tęsti veiklą ekonominiu požiūriu tvariu mastu ir išsaugant kaip galima daugiau darbo vietų“ (15). 2014 m. sausio 10 d. gamybos gaivinimo ministras pareiškė, kad Prancūzija skirs 17,5 mln. EUR paskolą siekdama užtikrinti „Arcole“ pasiūlymą mainais už socialinio plano pagerinimą (16). Ministras iš tikrųjų padarė pareiškimų dėl MD darbuotojams skirtų socialinių priemonių, žadėdamas „išsaugoti darbo užmokestį vienus metus pagal užimtumo apsaugos sutartį, finansuoti visus profesinio mokymo kursus pagal visus profesinius projektus, kurie bus patvirtinti“ ir „dvejus metus apmokėti dalį darbo užmokesčio skirtumo, kad nesumažėtų perkamoji galia“ (17). Galiausiai 2014 m. sausio 29 d. Ministras Pirmininkas išsikvietė „Arcole“ generalinį direktorių, kad įsitikintų, jog teikdama pasiūlymą perimti MD įmonė „Arcole“ prisiėmė tokį įsipareigojimą (18).

(64)

Dėl priemonės teisinio pobūdžio. Prancūzija mano, kad šiai priemonei būdingos tiek paskolos ypatybės (palūkanų mokėjimas), tiek kapitalo įnašo požymiai (galimas palūkanų mokėjimas atsižvelgiant į dividendus). Prancūzija aiškina, kad jeigu būtų galėjusi rinktis, priemonė turėtų būti apibūdinta kaip kapitalo įnašas, ir tokiu atveju ją būtų galima lyginti su „Arcole“ kapitalo įnašu, kurio suma irgi yra 17,5 mln. EUR. Taigi Prancūzija daro išvadą, kad abi finansavimo formos buvo įgyvendintos pari passu ir be valstybės pagalbos.

(65)

FDES veiksmai reglamentuojami 2004 m. lapkričio 26 d. ekonomikos ir finansų ministro aplinkraščiu (19). Pagal šį dokumentą FDES gali teikti paramą sunkumų patiriančioms įmonėms tiktai teikdamas sugrąžinamas paskolas, ir jo lėšos negali būti naudojamos siekiant perimti remiamų įmonių valdymą. Be to, tai, kad dalis paskolos, už kurią mokamas atlygis, siejama su dividendų mokėjimu akcininkei „Arcole“, jokiu būdu nereiškia, kad dividendus gaus ir FDES: už FDES paskolą iš dalies bus atlyginama kintamomis palūkanomis, kurių mokėjimas bus pradėtas tiesiog pradėjus mokėti dividendus „Arcole“. Galiausiai FDES ir „Arcole“ teisės yra akivaizdžiai asimetriškos. Pavyzdžiui, FDES negali sužinoti „MoryGlobal“ sprendimų dėl valdymo ir strateginių gairių, juo labiau negali dalyvauti juos priimant ir tikrai negautų jokios naudos iš galimo „MoryGlobal“ kapitalo vertės padidėjimo.

(66)

Dėl to Komisija mano, kad FDES paramos priemonė turi būti vertinama kaip paskola, o ne kaip kapitalo įnašas ir kad nesant tikimybės gauti atlygį ji negali būti laikoma lygiaverte „Arcole“ kapitalo įnašui. Bet kokiu atveju šis FDES ir „Arcole“ įnašų pobūdžio skirtumas yra dar akivaizdesnis turint omenyje padidintos paramos ir degresinių laikinų pašalpų priemones, kurių išlaidas apmokės Prancūzija. Iš tikrųjų finansiniu atžvilgiu šis išlaidų apmokėjimas primena neatlyginamą ir negrąžinamą subsidiją, kurios sumą reikėtų pridėti prie FDES paskolos sumos, nes „Arcole“ nedėjo laukiamą grąžą atitinkančių finansinių pastangų. Geriausiu atveju Prancūzija galėjo tikėtis pačios paskolos grąžinimo ir atlyginimo už ją, o „Arcole“ būtų likusi „MoryGlobal“ akcininke, galinčia tikėtis įdėto kapitalo grąžos.

(67)

Dėl Prancūzijos kaip apdairios ekonominės veiklos vykdytojos veiksmų. Iš daugumos duomenų matyti, kad Prancūzija nesielgė taip, kaip būtų elgęsis apdairus ekonominės veiklos vykdytojas.

(68)

Visų pirma, kaip minėta 6.1.3.2. skirsnyje, Prancūzijos atstovai ne kartą viešai pabrėžė, kad Prancūzija imsis veiksmų MD perėmimui paremti, siekdama „išsaugoti kuo daugiau darbo vietų“. Tokie pareiškimai apie ketinimus tikriausiai neatskleidžia apdairaus ekonominės veiklos vykdytojo elgsenos siekiant padėti sunkumų patiriančiai įmonei: tokiu atveju darbuotojų skaičiaus mažinimas yra viena pirmųjų priemonių, dažniausiai taikomų siekiant sumažinti įmonės išlaidas ir pagerinti jos finansinę padėtį. Šie viešosios institucijos samprotavimai ir tikslai, pasireiškiantys darbuotojų skaičiaus padidėjimu, gali prieštarauti apdairaus privataus skolintojo interesams, nes gali sumažinti skolininko gebėjimą sugrąžinti pasiskolintas sumas.

(69)

Be to, Prancūzija nesivadovavo „ekonominiais vertinimais, kurie šios bylos aplinkybėmis būtų panašūs į racionalaus privataus investuotojo, esančio kaip galima panašesnėje į minėtos valstybės narės padėtyje, vertinimus prieš atliekant minėtą investiciją, siekiant nustatyti tokios investicijos pelningumą ateityje“ (20). Reaguodama į sprendimą pradėti procedūrą Prancūzija tvirtino, kad „Eight Advisory“2014 m. sausio 26 d. galutinė ataskaita tebuvo gruodžio mėnesį parengtų tarpinių ataskaitų santrauka. Tačiau, nepaisydama pakartotinių Komisijos prašymų (21), Prancūzija nepateikė šių tarpinių ataskaitų, kad Komisija galėtų patikrinti šį teiginį. Atsižvelgdama į turimus duomenis ir konkrečiai į atsakingų skirtingų sričių ministrų viešus pareiškimus (22), Komisija mano, kad principinis sprendimas suteikti FDES paskolą ir jos teikimo sąlygos buvo priimti dar prieš tai, kai buvo baigta ataskaita, kurioje išdėstyti „Arcole“ kapitalo įnašų ir FDES paskolos investavimo grąžos įvertinimo rezultatai, ir kad Prancūzija priėmė sprendimą suteikti paskolą prieš sužinodama šios ataskaitos rezultatus. Tačiau „siekiant įrodyti, kad ši valstybė narė prieš suteikiant šį pranašumą arba jo suteikimo metu priėmė šį sprendimą [kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis apdairus ekonominės veiklos vykdytojas], suteikus šį pranašumą parengtų ekonominių įvertinimų, susijusios valstybės narės investuoto kapitalo faktinio pelningumo nustatymo atgaline data arba vėlesnių iš tikrųjų pasirinkto metodo pateisinimų nepakanka“ (23).

(70)

Be to, tai, kad Pontuazo komercinių bylų teismo nutarties motyvacinėje dalyje specialiai nurodoma, kad FDES paskola yra įmonės veiklos tęstinumo bei ilgaamžiškumo garantija, įrodo, kad ji suteikė pranašumą teismo sprendimu pertvarkytai įmonei MD, o kartu ir „MoryGlobal“ kaip MD veiklos tęsėjai po likvidavimo.

(71)

Galiausiai suteikiant FDES paskolą nustatytas „MoryGlobal“ įsipareigojimas aplinkosaugos tikslais pakeisti automobilių parką dar kartą parodo, kad Prancūzija veikė ne kaip apdairus ekonominės veiklos vykdytojas, o kaip viešoji institucija. Iš tikrųjų nė vienas apdairus ekonominės veiklos vykdytojas, suteikdamas paskolą sunkumų patiriančiai įmonei, nebūtų iškėlęs sąlygos, kad tos įmonės automobilių parkas būtų atnaujintas tiesiog aplinkosaugos sumetimais. Aiškiai nenurodžius priežasties tokia sąlyga visiškai nederėtų su skolintojo tikslu siekti pelningumo. Nustačius reikalavimą aplinkosaugos tikslais pakeisti automobilių parką iš tiesų atsiranda papildomų išlaidų, dėl kurių galėtų sumažėti skolininko galimybės sugrąžinti pasiskolintas sumas.

(72)

Dėl apdairiam ekonominės veiklos vykdytojui nebūdingos Prancūzijos elgsenos, turint omenyje paskolos teikimo sąlygas. Visų pirma paskola teikiama laiduojant užstatu, kurį sudaro „MoryGlobal“ kapitalas. Turint omenyje itin silpną „MoryGlobal“ padėtį, toks sprendimas atrodo mažų mažiausiai nevisai patikimas. Iš tikrųjų tuo atveju, jeigu „MoryGlobal“ būtų likviduota, o skolos pagrindinė suma ir palūkanos turėtų būti in fine sugrąžintos po 20 metų, FDES neatgautų pradinės paskolintos sumos. Kita vertus, paaiškėjo, kad kuo mažesnis įmonės akcijų likvidumas (kaip „MoryGlobal“ atveju), tuo mažesnė jos kapitalo vertė. Jeigu „MoryGlobal“ veiklos rezultatai nesikeistų ar net blogėtų, jos akcijų vertei būtų padarytas didelis neigiamas poveikis. Dėl to suteiktos užtikrinimo priemonės ir laukiamas atlygis už paskolą yra nedideli ir nepakankami Prancūzijos prisiimtai rizikai kompensuoti.

(73)

Paskola, kurią sugrąžinti in fine numatoma po 20 metų, iš tikrųjų labai rizikinga skolintojui. Be to, palūkanų mokėjimo atidėjimas iki paskolos grąžinimo dienos nėra įprasta praktika, juo labiau tokiu atveju, kai ką tik įvykdyta teisminė įmonės gaivinimo procedūra, taigi ji neturi teigiamos kredito ar reitingų istorijos, ir juo labiau ekonomikos sektoriuje, patiriančiame 10–12 konstatuojamosiose dalyse aprašytų sunkumų. Skolininko požiūriu, jeigu palūkanų mokėjimas atidedamas iki paskolos grąžinimo termino pabaigos, palūkanų vertė iš tikrųjų sumažėja ir gali tapti žemesnė už nominalią palūkanų normą. Šiuo konkrečiu atveju, esant 1 % nominaliam pelningumui, pakaktų, jog infliacija viršytų šią procentinę vertę, kad reali paskolos pelningumo vertė būtų neigiama. Tačiau Europos Centrinio Banko šios srities politikos dokumentuose numatyta šiek tiek mažesnė nei 2 % ilgalaikė infliacija (24), nors Prancūzijos valstybinių obligacijų (prilyginamų valstybės iždo obligacijoms) 10 metų ir 30 metų palūkanų norma 2014 m. vasario pradžioje siekė atitinkamai 2,29 % ir 3,27 % Dėl to 1 % nominalų paskolos pelningumą iš tiesų buvo galima laikyti neigiamu, nes visiškai tikėtina, kad po 20 metų jis bus mažesnis nei infliacija. Atlygis už EDS paskolą buvo mažesnis nei Prancūzijos valstybės finansavimo išlaidos, pagrįstos to paties laikotarpio valstybės obligacijomis, o turtas buvo gerokai rizikingesnis.

(74)

Be to, neigiamas paskolos pelningumas pabrėžiamas į apskaitą įtraukiant padidintos paramos priemonės ir degresinių laikinų pašalpų priemonės sąnaudas, kurias padengti apsiėmė Prancūzija. Iš 90 konstatuojamojoje dalyje nurodytų sumų matyti, kad nominali šių priemonių sąnaudų vertė Prancūzijos valstybei galėjo būti didesnė nei 10 mln. EUR (po 4 000 EUR kiekvienam apdraustam darbuotojui; didžiausias nustatytas darbuotojų skaičius buvo 2 732). Pavyzdžiui, jeigu numatoma dabartinė FDES paskolos išmokėjimo ir grąžinimo grynoji vertė, apskaičiuota pagal nustatytą grąžinimo grafiką, kaip diskonto normą taikant 2,90 % kintamą 20 metų palūkanų normą (TEC 20), būtų neigiama ir lygi – 5,45 mln. EUR, įskaitant priemonių sąnaudas (25), esama grynoji vertė būtų neigiama ir sudarytų 14,62 mln. EUR (26). Taigi apdairus ekonominės veiklos vykdytojas nebūtų suteikęs tokio finansavimo.

(75)

Be to, Prancūzijos pateiktos vidinės grąžos normos imitavimas grindžiamas prielaida, kad „Arcole“ pasitrauks iš MD ir apmokės valstybei sutarties nutraukimo išlaidas, nes to nepadarius pelningumas būtų gerokai mažesnis. Bet „Arcole“ gali nuspręsti toliau valdyti dalį MD kapitalo. Tokiu atveju Prancūzija iš paskolos negautų jokio kito pelno, išskyrus inkasuotas palūkanas. Be to, tokioje situacijoje „Arcole“ gautų naudos iš jai priklausančių akcijų įvertinimo arba iš nematomos pridėtinės vertės, kurios valstybė negali diskontuoti. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Prancūzijos pastangos sutrukdyti „Arcole“ pasitraukti iš įmonės ar ją už tai nubausti neturi nieko bendro su apdairaus ekonominės veiklos vykdytojo elgsena, nes jis būtų vadovavęsis vien ilgalaikio pelningumo siekiu. Tokios pastangos taip pat paaiškinamos siekiu užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kurio vedina Prancūzija suteikė paramą „Arcole“ […].

(76)

Be to, labai daug abejonių kelia prielaida, kad būtų mokamos kintamos palūkanos, nes įmonė „MoryGlobal“ buvo įsteigta likvidavus įmonę MD, o pastaroji iš dalies buvo „Mory“ likvidavimo pasekmė. Be to, Prancūzija buvo numačiusi, kad dividendai, taigi, ir kintamos palūkanos, būtų mokami tik nuo 2018, 2019 ir 2020 m., tad investavimo grąžos įvertinimo rezultatas nebūtų teigiamas. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad paskolos sutarties nuostata, jog bendra (fiksuota + kintama) FDES paskolos palūkanų norma negali būti mažesnė už vidutinę palūkanų normą, taikomą „Arcole“ akcininkų atsiskaitomųjų sąskaitų lėšoms, nesuteikia daugiau pagrindo teigti, kad paskola buvo teikiama apdairiai, nes kintamų palūkanų mokėjimas yra mažai tikėtinas.

(77)

Galiausiai Prancūzijos pateiktas vidinės grąžos normos apskaičiavimas buvo atliktas vertinant vien tik FDES paskolą ir niekaip neatsižvelgiant į Prancūzijos finansuotų padidintos paramos bei degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonių poveikį, nors sprendimas taikyti šias priemones buvo priimtas tuo pačiu metu, kai nuspręsta suteikti FDES paskolą. Iš 90 konstatuojamojoje dalyje nurodytų numatomų sumų matyti, kad pirmosios priemonės sąnaudų nominali vertė Prancūzijos valstybei galėjo viršyti 10 mln. EUR. Norėdamas įvertinti realią investicijos grąžą, rinkos sąlygomis veikiantis apdairus ekonominės veiklos vykdytojas atsižvelgtų į visas lėšas, pasitelktas investicijai įgyvendinti. Atsidūręs Prancūzijos vietoje, siekdamas įvertinti, ar tolesnis viešasis MD veiklos finansavimas suteiktų pakankamas grąžos perspektyvas, apdairus ekonominės veiklos vykdytojas būtų atsižvelgęs ne tik į paskolą, bet ir į Prancūzijos finansuotų padidintos paramos bei degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonių kainą.

(78)

Vertindama diskrecinę socialinių priemonių dalį, kuri apima tiek padidintos paramos priemonę, tiek degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonę, ir siekdama atmesti galimybę, kad įmonei paramos gavėjai suteikiamas ekonominis pranašumas, Prancūzija pateikia du argumentus. Pirma, Prancūzija pabrėžia, kad šiais veiksmais nesumažinamas MD indėlis į užimtumo išsaugojimą. Antra, Prancūzija pabrėžia, kad šie veiksmai naudingi vien tik atleistiems darbuotojams, todėl nesuteikia pranašumo įmonei.

(79)

Komisija nesutinka su tokiomis tyrimo išvadomis.

(80)

Aišku, kad tokių valstybės taikomų priemonių užtikrinimas, net jeigu jos skiriamos pagalbai darbuotojams, galiausiai buvo naudingas MD ir pasiūlymą perimti šią įmonę pateikusiai jos akcininkei „Arcole“, nes gerokai supaprastino veiklos perėmimo socialines sąlygas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Prancūzijos sprendimas taikyti padidintos paramos priemonę buvo priimtas 2014 m. sausio 22 d., o geresnį pasiūlymą Pontuazo komercinių bylų teismui „Arcole“ pateikė netrukus po tos datos – 2014 m. sausio 28 d. Įgyvendindama pirmiau aprašytas socialines priemones, Prancūzija iš esmės apsiėmė pagerinti socialinį planą anksčiau, negu buvo pateiktas geresnis pasiūlymas. Sprendžiant iš spaudos, perėmėjas nepakeitė savo pasiūlymo kiekvienam atleistam darbuotojui mokėti 7 000 EUR papildomą išeitinę pašalpą ir atsisakė šias pašalpas padidinti.

(81)

Kita vertus, Komisija pažymi, kad to, kad veiksmai apima savanoriškas paramos gavėjo išlaidas, nepakanka pagalbos teikimo prielaidai atmesti. Iš tikrųjų, vadovaujantis nuolatine Teisingumo Teismo praktika, konkrečiai 1996 m. rugsėjo 26 d. jo sprendimu Kimberly Clark Sopalin (27), „pagalba laikomi tam tikras įmones ar tam tikrus produktus palaikantys veiksmai, net jeigu jie skirti tos įmonės savanoriškai prisiimtoms sąnaudoms finansuoti“. Šiuo atveju Komisija mano, kad norint įrodyti, jog pagalba neteikiama, to, kad diskrecinė socialinių priemonių dalis nesumažina MD indėlio į užimtumo išsaugojimo planą, nepakanka. Be to, Teismas sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją (28) 83 punkte pažymėjo, kad „likvidavus valstybės įmonę pagal vienodo požiūrio principą (žr. šio sprendimo 75 punktą) valstybės narės taip pat turi galimybę mokėti papildomas išeitines kompensacijas, nors jų pareigos a priori neturi viršyti įstatymuose ir sutartyse numatyto minimumo.“ Tačiau šio sprendimo 84 punkte Teismas teigia, jog „vis dėlto papildomomis sąnaudomis, prisiimtomis vadovaujantis teisėtais pagrindais, neturėtų būti siekiama tik socialinio ar net politinio tikslo, antraip būtų nebetenkinamas šio sprendimo 76–82 punktuose apibrėžtas privataus investuotojo kriterijus. Nesant jokio ekonominio pagrįstumo net ir ilguoju laikotarpiu, prisiimtos sąnaudos, viršijančios griežtas įstatymuose ir sutartyse numatytas pareigas, turėtų būti laikomos valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.“ Šiuo konkrečiu atveju MD nėra viešoji įmonė. Taigi Prancūzijos sprendimas padengti socialinių priemonių sąnaudas galėjo būti pagrįstas tik tuo atveju, jeigu ji veiktų kaip viešoji institucija.

(82)

Dėl tos priežasties padidintos paramos priemonė ir degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonė suteikė MD pranašumą, nes dalis socialinio plano, nors ir neprivaloma darbdaviui, buvo finansuota Prancūzijos, o ne MD, ir MD neprivalėjo sugrąžinti Prancūzijos sumokėtų sumų.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, FDES paskolą, padidintos paramos priemonę bei degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonę išnagrinėjus atskirai arba, a fortiori, kartu, matyti, kad Prancūzija veikė ne kaip apdairus ekonominės veiklos vykdytojas ir kad šios priemonės suteikė „MoryGlobal“ bei MD ekonominį pranašumą, kurio jos nebūtų gavusios rinkos sąlygomis. Taigi „MoryGlobal“ ir MD buvo suteiktos palankesnės sąlygos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(84)

FDES suteikta paskola. Vertindama paskolos palūkanų normą, Komisija mano, kad vien 1 % palūkanų norma rinkos sąlygų neatitinka. Iš tikrųjų nesant duomenų, dėl kurių būtų galima kvestionuoti 2008 m. komunikate nurodytas palūkanų normas, Komisija laikosi nuomonės, kad rinkos sąlygomis taikoma palūkanų norma gali būti vertinama vadovaujantis šiuo komunikatu.

(85)

Reikia pažymėti, kad Prancūzija pateikė prieštaringų argumentų šia tema. Savo atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą reaguodama į Komisijos abejones dėl atlygio už FDES paskolą Prancūzija nurodo, kad „įmonės „NewcoMD“/„MoryGlobal“ kredito reitingas niekada nebuvo nustatytas, ji juo labiau nebuvo įvertinta reitingu CCC, nes ši įmonė neturi įsipareigojimų, turi nuosavų lėšų ir yra įsteigta siekiant įgyvendinti strateginį planą, pritaikytą (sic) įvykdžius kolektyvinę nemokumo procedūrą“. (29) Tačiau savo atliktame pagalbos suderinamumo tyrime Prancūzija tvirtina, kad „MoryGlobal“ yra MD ekonominės veiklos tęsėja, todėl galėjo gauti restruktūrizavimo pagalbą, nes viena iš jos pasiūlymo antraštinių dalių buvo pavadinta „Pagal gairių nuostatas „NewcoMD“ nėra „naujai įsteigta įmonė“ “ (30).

(86)

Šiuo atveju Komisija teigia, kad tuo metu, kai buvo suteikta FDES paskola, formaliai „MoryGlobal“ buvo nuosavų lėšų turinti įmonė, neprivalanti vykdyti MD įsipareigojimų. Taigi teoriškai „MoryGlobal“ neturėjo kilti sunkumų gauti finansavimą iš privačių veiklos vykdytojų. Bet iš tikrųjų privačių veiklos vykdytojų, pasirengusių suteikti paskolą, nebuvo, todėl „MoryGlobal“ teko kreiptis į Prancūziją bei FDES. Privačių veiklos vykdytojų požiūriu, „MoryGlobal“ galėjo būti vertinama kaip įmonė, kuri, žinoma, neperėmė MD įsipareigojimų, tačiau buvo MD – nepatikimos įmonės, likviduotos praėjus keleriems metams po restruktūrizavimo, kurį vykdant ji buvo įsteigta – įpėdinė. Sprendžiant iš Komisijos turimos informacijos, kadangi „MoryGlobal“ kredito reitingai nebuvo įvertinti, MD ekonominė padėtis yra geriausias prieinamas įmonių lyginimo kriterijus. Todėl, priešingai nei teigia Prancūzija, „MoryGlobal“ turi būti vertinama kredito reitingu CCC.

(87)

Be to, užtikrinimo priemonės, kurių vertė priklausė vien tik nuo MD veiklos perėmimo projekto sėkmės, o ne nuo fiziškai turimo turto, atsargų, gamybos priemonių ar nekilnojamojo turto objektyvių vidinių ypatybių, turi būti traktuojamos kaip silpnos.

(88)

Taigi pagal 2008 m. komunikato nuostatas turėjo būti pasirinkta 10,53 % palūkanų norma (t. y. 0,53 % Prancūzijos pagrindinė palūkanų norma, galiojusi 2014 m. sausio–kovo mėn., dėl mažos suteiktų užtikrinimo priemonių vertės padidinta 1 000 bazinių punktų).

(89)

Komisija mano, kad pagalbos suma yra lygi i) pagrindinei paskolos sumai taikytinos 10,53 % palūkanų normos (Prancūzijos pagrindinė palūkanų norma + 1 000 bazinių punktų) ir ii) pagrindinei FDES paskolos sumai taikytos 1 % palūkanų normos skirtumų sumai, apskaičiuotai per laikotarpį, kurį „MoryGlobal“ galėjo naudotis šia paskola. Palūkanų sumoms turi būti taikomas toks dėl skirtingų palūkanų normų suteikto ekonominio pranašumo įvertinimas. Tai, kad paskolos sutartyje numatytas kintamas palūkanų mokėjimas, nesuteikia pagrindo abejoti šia suma. Iš tikrųjų VGN įvertinime, kuriuo Prancūzija tariamai rėmėsi priimdama sprendimą suteikti paskolą, buvo numatyta, kad dividendai bus mokami tik nuo 2018 m., ir jis neapėmė laikotarpio po 2020 m.. Be to, tai, kad „MoryGlobal“ įsteigta likvidavus įmonę MD, kuri irgi iš dalies buvo „Mory“ likvidavimo rezultatas, rodo, kad kintamų palūkanų mokėjimo Prancūzijai prielaida buvo tik hipotetinė.

(90)

Padidintos paramos priemonė ir degresinių laikinų pašalpų mokėjimo priemonė. Taikant padidintos paramos priemonę, nustatytą 2014 m. sausio 22 d. nutarime, kuriuo įgyvendinamas Darbo kodekso R.5123 straipsnis bei Prancūzijos ir teismo paskirto MD bankroto administratoriaus susitarimas dėl padidintos paramos priemonės, Prancūzija skirs po 4 000 EUR kiekvienam samdomam darbuotojui, o didžiausias nustatytas darbuotojų skaičius yra 2 732. Taigi pagalbos suma atitinka pagal šią priemonę Prancūzijos iš tikrųjų sumokėtas sumas.

(91)

Taikant mažėjančių laikinų pašalpų mokėjimo priemonę, taikytą vadovaujantis Darbo kodekso R.5123–9–R.5123–11 straipsniais ir 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu dėl degresinių laikinų pašalpų mokėjimo susitarimų (31), kaip nurodyta 2014 m. vasario 6 d. pranešime spaudai (32), Prancūzija 2 metus mokės į mažiau apmokamą darbą perkeltiems MD darbuotojams iki 300 EUR per mėnesį. Taigi pagalbos suma atitinka pagal šią priemonę Prancūzijos iš tikrųjų sumokėtas sumas.

(92)

Socialinės priemonės suteikė MD pranašumą, nes ji buvo atleista nuo dalies socialiniame plane numatytų įpareigojimų. Jeigu MD nebūtų buvusi likviduota, tai būtų sustiprinę jos konkurencingumą prieš kitus pasiuntinių pristatomų pašto siuntų rinkoje veikiančius veiklos vykdytojus.

(93)

FDES paskola suteikia „MoryGlobal“ pranašumą, nes ji gauna papildomų lėšų. Paskola jai suteikia galimybę išsaugoti stipresnę konkurencinę padėtį, nei būtų turėjusi, jei pagalba nebūtų suteikta. Taigi ji gali iškreipti pasiuntinių pristatomų pašto siuntų ir užsakomųjų reisų sektoriaus veiklos vykdytojų konkurenciją.

(94)

Be to, pasiuntinių pristatomų pašto siuntų ir užsakomųjų reisų rinka yra visiškai atvira konkurencijai ir išsiskiria didelio masto prekybos mainais tarp valstybių narių. Dėl to Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamų priemonių suteikiamas pranašumas konkurencijai atviroje rinkoje veikiančiai įmonei iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją ir gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(95)

Tiek FDES paskola, tiek padidintos paramos priemonė bei degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(96)

Valstybės pagalbos draudimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra absoliutus ar besąlyginis. Visų pirma, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tam tikrų rūšių pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(97)

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad pagalba buvo suteikta siekiant atkurti sunkumus patiriančių įmonių ilgalaikį finansinį pajėgumą. Todėl reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamos priemonės galėtų būti vertinamos kaip suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

(98)

Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (33) 137 punkte nurodyta, kad „Komisija nagrinės be jos leidimo suteiktos ir dėl to Sutarties 108 straipsnio 3 dalį pažeidžiančios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, remdamasi šiomis gairėmis, jeigu dalis pagalbos arba visa pagalba suteikta po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [2014 m. liepos 31 d.].“ Paskesniame 138 punkte nurodoma, kad „visais kitais atvejais vertinimą ji atliks remdamasi gairėmis, kurios galiojo pagalbos suteikimo metu.“

(99)

Nagrinėjamos priemonės taikytos 2014 m. vasario mėn., o jų suderinamumas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis 2004 m. gairėmis.

(100)

Sprendime Italija prieš Komisiją Teismas nusprendė, kad „reikia priminti, jog valstybė narė, prašanti leisti suteikti pagalbą nukrypstant nuo sutartyje nustatytų taisyklių, prisiima įsipareigojimą bendradarbiauti su Komisija. Dėl to ji turi konkrečią pareigą pateikti visus duomenis, kurie padėtų šiai institucijai patikrinti, ar nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygos įvykdytos.“ (34). Taigi priemonių suderinamumą reikia vertinti vadovaujantis Prancūzijos pateiktais duomenimis.

(101)

Kad gautų restruktūrizavimo pagalbą įmonė turi būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone pagal 2004 m. gairių 2.1. skirsnį. MD atitinka kolektyvinės nemokumo procedūros taikymo sąlygas. Iš tikrųjų, kaip jau buvo nurodyta 2.1. skirsnyje, 2013 m. lapkričio 26 d. Pontuazo komercinių bylų teismas paskelbė teisminės MD gaivinimo procedūros pradžią. Taigi pagal 2004 m. gairių 10 punktą MD gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone.

(102)

2004 m. gairių 34 ir 35 punktuose nurodyta, kad pagalba turi būti teikiama prieš tai įgyvendinus restruktūrizavimo planą, kurį turi patvirtinti Komisija, o jame turi būti numatyta visa individuali pagalba, kuria, vadovaujantis realistinėmis prielaidomis, padedama atkurti įmonės ilgalaikį finansinį pajėgumą.

(103)

Šiuo atveju Komisija nurodo, kad Prancūzija jai nepateikė jokio restruktūrizavimo plano. Prancūzijos argumentas, kad vadovaujantis pagal Komisijos tyrimą įgyvendintu restruktūrizavimo planu vis tiek būtų pasirinktas toks pat sprendimas, yra visiškai nepriimtinas, nes Komisija neturėjo galimybės atlikti tokį tyrimą. Todėl ilgalaikio finansinio pajėgumo sugrąžinimo kriterijus neįvykdytas.

(104)

Be to, 2004 m. gairių 38–42 punktuose nurodyta, kad kompensacinių priemonių turi imtis pagalbą gavusi įmonė. Šios priemonės turi būti nustatytos remiantis prie restruktūrizavimo plano pridėtu rinkos tyrimu. Nesant kompensacinių priemonių pagalba bus laikoma prieštaraujančia bendram interesui, todėl nesuderinama su vidaus rinka.

(105)

Prancūzija nepasiūlė jokių šios srities kompensacinių priemonių. Kaip ir vertinant restruktūrizavimo planą, Prancūzijos argumentas, kad taikant Komisijos tyrimu pagrįstas kompensacines priemones būtų pasirinktas toks pat sprendimas, visiškai nepriimtinas, nes Komisijai nebuvo sudaryta galimybė tokį tyrimą atlikti.

(106)

Dėl to Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba MD, suteikta Prancūzijai padengiant padidintos paramos priemonės bei degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonės išlaidas, pagal 2004 m. gaires negali būti laikoma valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(107)

Visų pirma reikia priminti, kad Prancūzija nepateikė restruktūrizavimo plano ir nenurodė kompensacinių priemonių, kurios padėtų užtikrinti įmonei „MoryGlobal“ išmokėtos restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą. Todėl 2004 m. gairės negali būti pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjama pagalba suderinama su vidaus rinka.

(108)

Be to, reikia pažymėti, kad 2004 m. gairių 12 punkte nurodyta: „Pagal šias gaires naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. T. y. tais atvejais, kai, tarkim, likvidavus anksčiau veikusią įmonę, jos vietoje sukuriama nauja, arba, kai pastaroji tik perima pirmosios turtą.“ Šiuo atveju „MoryGlobal“ buvo įsteigta 2014 m. sausio 23 d., po MD likvidavimo. Bet kuriuo atveju „MoryGlobal“ nebūtų galėjusi gauti valstybės pagalbos restruktūrizavimo pagalbos forma. Be to, net jeigu „MoryGlobal“ kaip MD „ekonominės veiklos tęsėja“ neturi būti laikoma naujai įsteigta įmone pagal 2004 m. gaires, pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka dėl 107 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių. Komisija teigia, kad nebuvo įrodyta, jog „MoryGlobal“ įvykdė sąlygas, kad būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone, o tai yra svarbiausias dalykas taikant 2004 m. gaires. Galiausiai reikia pažymėti, jog vykdant procedūrą Prancūzija nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pagalba būtų suderinama su vidaus rinka.

(109)

Dėl to Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba „MoryGlobal“, suteikta FDES paskolos forma, pagal 2004 m. gaires negali būti laikoma valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(110)

Remiantis SESV nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, jeigu Komisija nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji turi teisę priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė privalo ją nutraukti arba keisti. Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės įpareigojimo nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, tikslas – atkurti ankstesnę padėtį (35).

(111)

Atsižvelgdamas į tai Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas yra pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda rinkoje turėtą pranašumą prieš konkurentus ir jei atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (36).

(112)

Vadovaujantis teismų praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (37) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo […]“.

(113)

Dėl to, turint omenyje, kad nagrinėjamos priemonės įgyvendintos pažeidžiant SESV 108 straipsnį ir turi būti vertinamos kaip neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, pagalba turi būti susigrąžinta siekiant atkurti padėtį, rinkoje buvusią iki pagalbos suteikimo. Todėl turi būti susigrąžinta pagalba, gauta per laikotarpį, kai jos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. nuo pagalbos suteikimo gavėjui iki visiško jos sugrąžinimo momento. Į grąžintinas sumas turi būti įskaičiuojamos iki realaus jos sugrąžinimo mokėtinos palūkanos. Vadovaujantis teismų praktika, susigrąžintinos palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo dienos, kai pagalba iš tiesų buvo suteikta (38).

(114)

Taigi Prancūzija turėtų susigrąžinti iš „MoryGlobal“ su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, kurią sudaro FDES paskola, o iš MD – su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, kurią sudaro padidintos paramos priemonė ir degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonė.

(115)

Šiuo metu vyksta „MoryGlobal“ teisminio likvidavimo procedūra. Vadovaujantis teismų praktika, pagalbos gavėjo nemokumas ir nesugebėjimas sugrąžinti pagalbos nėra pagrįsta priežastis atleisti jį nuo pareigos sugrąžinti pagalbą (39). Tokiu atveju iš principo padėtis iki pagalbos išmokėjimo gali būti atkurta ir konkurencijos iškraipymai gali būti pašalinti reikalavimą sugrąžinti pagalbą įtraukus į vykdant teisminio likvidavimo procedūrą sudaromą skolinių reikalavimų sąrašą. Nors valstybė negali susigrąžinti visos pagalbos, įregistruodama skolinį reikalavimą ji atliktų pareigą susigrąžinti pagalbą, jeigu įgyvendinus procedūrą pagalbos gavėjas iš tiesų būtų likviduotas ir nutrauktų veiklą (40).

(116)

Dėl šios priežasties 2015 m. kovo 31 d. Prancūzija perdavė teismo paskirtiems įgaliotiniams „MoryGlobal“ adresuotą reikalavimą sugrąžinti 17 500 000 EUR pagrindinę FDES paskolos sumą ir 155 916,66 EUR šios paskolos palūkanų. Palūkanos skaičiuojamos nuo realios paskolos teikimo trukmės, taikant sutartyje nurodytą palūkanų normą. Reikalavimo įregistravimas yra viena iš įprastų kreditoriaus prievolių vykdant teisminio likvidavimo procedūrą, ir nėra susijęs su jo prievolėmis susigrąžinti pagalbą. Siekdama susigrąžinti šiame sprendime nurodytas pagalbos sumas Prancūzija turės į teisminio likvidavimo procedūros metu sudarytą skolinių reikalavimų sąrašą įtraukti grąžintiną FDES paskolos forma suteiktą pagalbą. Šios pagalbos suma bus lygi praėjusiais laikotarpiais taikytos palūkanų normos ir taikytinos 10,53 % palūkanų normos skirtumui, skaičiuojamam iki momento, kai pagal Prancūzijos teisę palūkanos nebeskaičiuojamos vykdant teisminio likvidavimo procedūrą. Prie šių sumų turės būti priskaičiuotos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos per laikotarpį nuo pagalbos suteikimo iki realaus jos sugrąžinimo momento arba, kaip šiuo atveju, tol, kol palūkanos nebebus skaičiuojamos vadovaujantis teisminio likvidavimo procedūrą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis.

(117)

Padidintos paramos priemonė ir degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonė suteikė naudos MD. Tačiau Pontuazo komercinių bylų teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimu MD buvo likviduota, o jos turtas perleistas įmonei „Arcole“, kuri jį konsolidavo įmonėje „MoryGlobal“.

(118)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pareiga grąžinti pagalbą gali būti taikoma ir naujai bendrovei, kuriai pagalbą gavusi bendrovė perleido dalį savo turto, jeigu tokio perleidimo atveju galima konstatuoti ekonominį tęstinumą tarp šių dviejų bendrovių (41). Iš tikrųjų negalima atmesti, kad pareiga grąžinti pagalbą galėtų būti taikoma ir kitam subjektui, jeigu būtų nustatyta, kad dėl abiejų subjektų ekonominio tęstinumo jis faktiškai pasinaudojo pagalba. Tokiu atveju pagalbos gavėjų veiklos perėmėjai taip pat turėtų sugrąžinti pagalbą, laikomą nesuderinama su vidaus rinka.

(119)

Šiuo atveju reikia ištirti, ar MD veiklos perėmėja, t. y. „MoryGlobal“, gali būti laikomas MD ekonominės veiklos tęsėja, taigi, subjektu, turinčiu sugrąžinti MD gautą su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą.

(120)

Vadovaujantis Teismo sprendimu byloje Italija ir SIM2 Multimedia prieš Komisiją (42), kuriuo Komisija rėmėsi priimdama sprendimus Olympic Airlines, Alitalia ir Sernam (43), veiklos vykdytojų ekonominio tęstinumo analizė grindžiama tam tikru rodiklių rinkiniu. Teismo praktikoje nurodomi tokie svarbūs veiksniai: i) perduoto turto apimtis, ii) to turto perdavimo kaina, iii) perėmėjų asmens tapatybė, iv) perėmimo momentas ir) perėmimo ekonominis pagrįstumas. Šį rodiklių rinkinį Teisingumo Teismas patvirtino 2012 m. kovo 28 d. sprendime Ryanair prieš Komisiją (44), kuriuo buvo patvirtintas Komisijos sprendimas Alitalia byloje.

(121)

Šiuo atveju „Arcole“ perėmė visą MD materialųjį ir nematerialųjį turtą ir jį konsolidavo savo patronuojamojoje bendrovėje „MoryGlobal“. Be to, į „MoryGlobal“ buvo perkelta apie pusę MD darbo vietų. Todėl reikia pabrėžti, kad Pontuazo komercinių bylų teismo sprendime nurodyta, kad įmonės „Arcole“ pasiūlyme buvo išdėstytas reikalavimas, kad jai būtų perduotas MD turtas, reikalingas išsaugoti didelei daliai šios įmonės veiklos pasiuntinių pristatomų pašto siuntų, logistikos ir užsakomųjų reisų srityse.

(122)

Be to, kainą, už kurią buvo įsigytas šis turtas, Pontuazo komercinių bylų teismas nustatė per teisminę MD gaivinimo procedūrą. Savo nutartyje komercinių bylų teismas nurodė: „šiuo atveju aišku, kad tinkamai įvertintas ir ištirtas galėjo būti vien tiktai „Arcole Industries“ pateiktas pasiūlymas, kuriame buvo pakeitimo sąlyga“. Taigi perleidimo kana nebuvo nustatyta lyginant keletą konkurencingų pasiūlymų. Todėl kainos, už kurią „Arcole“ įsigijo MD turtą, negalima laikyti rinkos sąlygomis nustatyta kaina.

(123)

Be to, MD ir „MoryGlobal“ turi tą patį daugumos akcininką – įmonę „Arcole“. Beje, ši akcininkė sugebėjo perimti likviduotos įmonės MD turtą tik po to, kai Respublikos prokuroro prašymu buvo pritaikyta išimtinė nukrypti leidžianti nuostata […].

(124)

Galiausiai, „MoryGlobal“ tęsė MD veiklą pasiuntinių pristatomų pašto siuntų, užsakomųjų reisų ir logistikos srityje, aiškiai apibrėžtoje „Arcole“ pateiktame MD perėmimo pasiūlyme. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vienoje iš nutarties motyvacinių dalių teismas nurodė: „Turint omenyje suteiktas garantijas tikėtina, kad perėmus įmonę gali būti užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas bei ilgaamžiškumas“. Be to, „MoryGlobal“ be apribojimų perėmė visus MD komercinius pavadinimus, teisę vadintis jos veiklos perėmėja Prancūzijoje ir užsienyje bei visus jos prekių ženklus.

(125)

Dėl to, atsižvelgdama į perduoto turto apimtį, šio turto perdavimo kainą, perėmėjų asmens tapatybę ir perėmimo ekonominį pagrįstumą, Komisija daro išvadą, kad MD ir „MoryGlobal“ ekonominės veiklos tęstinumo esama.

(126)

Dėl to taikant padidintos paramos priemonę ir degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonę suteiktos pagalbos suma turi būti susigrąžinta įtraukiant ir „MoryGlobal“. Ji turi būti įtraukta į skolinių reikalavimų sąrašą vykdant „MoryGlobal“ teisminio likvidavimo procedūrą.

(127)

Komisija konstatuoja, kad, suteikdama FDES paskolą įmonei „MoryGlobal“ ir apsiimdama vietoje MD padengti padidintos paramos priemonės ir degresinių laikinų pašalpų skyrimo priemonės taikymo sąnaudas, Prancūzija neteisėtai suteikė valstybės pagalbą ir pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi Prancūzija turi susigrąžinti šios pagalbos sumą su palūkanomis iš „MoryGlobal“ arba, jeigu visos sumos susigrąžinti nepavyktų dėl šios įmonės teisminio likvidavimo procedūros, užtikrinti, kad įmonė „MoryGlobal“ būtų iš tiesų likviduota.

(128)

Komisija konstatuoja, kad priemonės, kurias Prancūzija taikė atleistiems MD darbuotojams pagal užimtumo apsaugos sutartį, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.