22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/31

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1187/2008 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės mononatrio glutamatui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Nustatyta priemonė – 39,7 % ad valorem muitas, išskyrus „Hebei Meihus MSG Group Co. Ltd.“ (33,8 %), „Tongliao Meihua Bio-Tech Co. Ltd.“ (33,8 %) ir „Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co. Ltd.“ (36,5 %).

(3)

Paskelbusi pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (3) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą pateikė „Ajinomoto Foods Europe S.A.S.“ (toliau – pareiškėjas), kuris yra vienintelis mononatrio glutamato gamintojas ir pagamina 100 % viso mononatrio glutamato Sąjungoje.

(5)

Prašymas grįstas tuo, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. lapkričio 29 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Kartu tą pačią dieną Komisija paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl į Sąjungą importuojamo Indonezijos kilmės mononatrio glutamato (5).

(8)

Atlikusi minėtą tyrimą Komisija 2014 m. rugpjūčio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 904/2014 (6) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui nustatė laikinąjį antidempingo muitą. Laikinosios priemonės nustatytos šešių mėnesių laikotarpiui.

(9)

Abiejų lygiagrečiųjų tyrimų (peržiūros) tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis, apibrėžtas 10 konstatuojamojoje dalyje, buvo tie patys.

(10)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) (7).

(11)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams ir nagrinėjamosios eksportuojančios šalies atstovams.

(12)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(14)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar būtina Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka (o jei būtina, kad galėtų atrinkti tipinių bendrovių grupę), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Kadangi prašomą informaciją Komisijai pateikė tik du Kinijos eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(15)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Apie save pranešė keturiolika nesusijusių importuotojų. Tačiau nė viena iš šių bendrovių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo mononatrio glutamato iš Kinijos į Sąjungą. Todėl atrankos vykdyti nereikėjo.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(18)

Klausimynai buvo išsiųsti abiem vykdant atranką apie save pranešusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, vieninteliam Sąjungos gamintojui ir 33 nustatytiems naudotojams Sąjungoje.

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė vienintelis Sąjungos gamintojas, vienas prekiautojas ir penki naudotojai. Į klausimyną neatsakė nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(20)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojo

naudotojų:

(21)

Visoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui toliau taikyti galutinį antidempingo muitą. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Jų pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tinkamais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(22)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats produktas, dėl kurio buvo atliekamas pradinis tyrimas, t. y. Kinijos kilmės mononatrio glutamatas (toliau – MNG), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). MNG yra maisto priedas, daugiausia naudojamas kaip sriubų, sultinių, žuvies ir mėsos patiekalų, prieskonių mišinių ir paruoštų vartoti maisto produktų aromato ir skonio stipriklis. MNG naudojamas ne tik maisto, bet ir chemijos pramonėje, pavyzdžiui, plovikliams gaminti. Pagamintas produktas – balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai. MNG pakuojamas įvairaus dydžio pakuotėse, nuo vartotojams skirtų 0,5 gramo pakuočių iki 1 000 kilogramų sveriančių maišų. Mažos pakuotės yra parduodamos privatiems vartotojams per mažmenininkus, o didesnės – sveriančios 20 kg ir daugiau – tiekiamos pramoniniams naudotojams. Be to, grynumas taip pat skiriasi. Tačiau mononatrio glutamato savybės nesiskiria nei dėl pakuotės dydžio, nei dėl grynumo laipsnio.

(23)

Dažniausiai MNG gaminamas fermentuojant įvairias cukrines žaliavas (kukurūzų krakmolą, maniokų krakmolą, cukraus sirupą, cukranendrių melasą ir cukrinių runkelių melasą).

(24)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, nagrinėjamojo produkto ir nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG, Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG ir dviejų galimų panašių šalių (Tailando ir Indonezijos) rinkose gaminamas ir parduodamas MNG pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis bei cheminėmis savybėmis ir turi tą pačią pagrindinę naudojimo paskirtį.

(25)

Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdomas dempingas ir, jei taip, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(27)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, nors klausimynai buvo išsiųsti abiem vykdant atranką apie save pranešusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, nė vienas iš jų nepateikė klausimyno atsakymų ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl reikėjo naudotis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(28)

Kinijos valdžios institucijoms ir Kinijos nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo pranešta apie pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymą ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Pastabų negauta.

(29)

Šiuo pagrindu pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį toliau pateikiamos išvados, susijusios su dempingo tęsimosi tikimybe, grindžiamos turimais faktais, visų pirma, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos turimais statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė nustatyta remiantis rinkos ekonomikos trečiosios šalies kaina arba apskaičiuotąja verte. Todėl reikėjo atrinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims tinkama panašia šalimi ketinanti pasirinkti Tailandą arba Indoneziją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Tailandas pradiniame tyrime (8) pasirinktas tinkama panašia šalimi. Indoneziją pasiūlyta naudoti šiame tyrime dėl to, kad, kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, tą pačią dieną kaip ir šis priemonių termino galiojimo peržiūros tyrimas pradėtas lygiagretusis antidempingo tyrimas dėl į Sąjungą importuojamo Indonezijos kilmės MNG (9). Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Tailandas nėra tinkama panaši šalis, nes bendradarbiaujantis Tailando gamintojas priklausė tai pačiai bendrovių grupei kaip ir pareiškėjas. Be to, buvo teigiama, kad Tailando rinkoje nepakanka konkurencijos, Tailando vidaus rinkoje produktas buvo daugiausia parduodamas mažomis pakuotėmis mažmeninėje prekyboje, o, kaip manoma, Kinijos į Sąjungą eksportuojamas produktas buvo supakuotas į dideles pakuotes arba maišus ir skirtas naudoti pramonėje.

(32)

Komisija paprašė daugiau kaip penkių žinomų panašaus produkto gamintojų Tailande pateikti informaciją. Tik vienas Tailando gamintojas pranešė apie save ir pateikė klausimyno atsakymus. Gamintojas priklausė tai pačiai grupei, kaip ir pareiškėjas. Priešingai nei teigė suinteresuotoji šalis, tai, kad gamintojas priklauso tai pačiai grupei, kaip ir pareiškėjas, savaime nereiškia, kad normalioji vertė yra nepatikima. Susijusi suinteresuotoji šalis taip pat nepaaiškino, kokį poveikį šis santykis galėjo padaryti normaliajai vertei Tailando vidaus rinkoje. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(33)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas atskleidė, kad Tailando rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG turi tokias pačias technines, fizines, chemines savybes ir tokias pačias pagrindines galutinio naudojimo paskirtis kaip ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas produktas. Be to, Kinijos gamybos procesai buvo panašūs į procesus Tailando rinkoje. Galiausiai, Tailande buvo didelė konkurencija su keliais vidaus gamintojais ir produktais, importuojamais iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Be to, priešingai nei teigta, tyrimas atskleidė, kad produktas vidaus rinkoje Tailande buvo parduodamas tiek dideliais kiekiais, tiek mažmeninėje prekyboje. Dėl šių priežasčių teiginį, kad Tailandas nebūtų tinkama panaši šalis, reikėtų atmesti.

(34)

Indonezijos eksportuojantys gamintojai sutiko, kad jų duomenys, pateikti per 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą lygiagretųjį tyrimą, būtų naudojami atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas atskleidė, kad Indonezijos rinkoje gaminamas ir parduodamas MNG turi tokias pačias technines, fizines, chemines savybes ir tokias pačias pagrindines galutinio naudojimo paskirtis kaip ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminami ir į Sąjungą eksportuojami produktai. Be to, remiantis turima informacija, Kinijos gamybos procesai buvo panašūs į procesus Indonezijos rinkoje. Galiausiai, Indonezijoje buvo didelė konkurencija su keliais vidaus gamintojais ir produktais, importuojamais iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją. Be to, tyrimas atskleidė, kad produktas Indonezijos vidaus rinkoje buvo parduodamas tiek dideliais kiekiais, tiek mažmeninėje prekyboje.

(35)

Iš nurodytų faktų galima daryti išvadą, kad abi šalys – Tailandas ir Indonezija – galėjo būti tinkamos, kad būtų atrinktos kaip panašios šalys. Tačiau dėl to, kad Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių atliekamas lygiagretusis tyrimas, pateikti duomenys buvo daug išsamesni nei vienintelio Tailando bendradarbiaujančio gamintojo, Komisija nusprendė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą būtų labiau pagrįsta pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį.

(36)

Iš Indonezijos bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija panaudota kaip pagrindas Kinijos eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar kiekvieno iš bendradarbiaujančių Indonezijos gamintojų bendras vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Nustatyta, kad abiejų gamintojų pardavimas Indonezijos vidaus rinkoje buvo tipiškas. Be to, nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo pelninga.

(38)

Kadangi buvo nustatyta, kad produktų vidaus rinkoje parduota pakankamai ir tai vyko įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kaina.

(39)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(40)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato statistika ir apskaičiuota svertinio vidurkio pagrindu.

(41)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį siekdama užtikrinti teisingą palyginimą Komisija pakoregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Frachto ir transporto sąnaudos pakoreguotos atsižvelgiant į Indonezijos eksportuojančių gamintojų pakoreguotą normaliąją vertę, kaip nustatyta per lygiagretųjį tyrimą, nurodytą laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje.

(42)

Be to, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų sąnaudos, susijusios su gamybos procesu (vertikalioji integracija), žaliavų kainų raida ir energijos suvartojimu, yra santykinai mažesnės, palyginti su Tailando gamintojais. Kadangi kaip panaši šalis buvo pasirinkta Indonezija, šis argumentas nebuvo svarbus. Kalbant apie Indoneziją ir kaip aprašyta 34 konstatuojamojoje dalyje, MNG gamybos procesai Kinijoje buvo panašūs į procesus Indonezijos rinkoje. Pažymėtina, kad visi pasaulio MNG gamintojai naudoja panašius gamybos metodus. MNG gaminamas fermentuojant įvairias cukrines žaliavas (kukurūzų krakmolą, maniokų krakmolą, cukraus sirupą, cukranendrių melasą ir cukrinių runkelių melasą).

(43)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad iš Kinijos produktas dažniausiai būdavo eksportuojamas didelėmis pakuotėmis, o Tailando vidaus rinkoje jis dažniausiai būdavo parduodamas mažmeninėje prekyboje. Todėl buvo teigiama, kad dempingo skirtumas turėtų būti skaičiuojamas tik remiantis pardavimu didelėmis pakuotėmis. Kadangi nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo, nebuvo informacijos apie pardavimo sąlygas, prekybos lygį arba Kinijos eksportui parduodamo produkto pakuotes.

(44)

Be to, kadangi kaip panaši šalis buvo naudojama Indonezija, šis argumentas nebuvo svarbus. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar buvo įtraukta mažmeninė prekyba, visais atvejais iš palyginimo rezultato matyti, kad dempingo skirtumai yra dideli, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Be to, Komisija apskaičiavo dempingo skirtumus remdamasi normaliąja verte, nustatytą panašioje šalyje. Iš palyginimo rezultato matyti, kad dempingo skirtumai yra dideli, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje.

(46)

Komisija palygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių rūšių produktai eksportuojami iš Kinijos. Todėl buvo neįmanoma atlikti palyginimo pagal produktų rūšis. Vietoj to, lyginant reikėjo remtis eksporto kainos statistiniais duomenimis, kaip išaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse.

(47)

Atsižvelgiant į tai, CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikštas vidutinis svertinis dempingo skirtumas visais atvejais viršijo 25 %.

(48)

Nustačius, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vykdytas dempingas, ištirta dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos, ir išnagrinėti šie aspektai: importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis ir kainos, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Kinijos.

(49)

Nepaisant nustatytų priemonių, importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 65 %, o rinkos dalis atitinkamai padidėjo 68 %, kaip nustatyta 81 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau, nepaisant šio santykinio padidėjimo, Kinijos importo apimtis ir rinkos dalis absoliučiais skaičiais liko nedideli visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(50)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, importo kainos nustatytos remiantis Eurostato duomenimis. Vidutinės importo iš Kinijos kainos nuolat mažėjo nuo 2010–2011 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio (per visą nagrinėjamąjį laikotarpį – iš viso 20 %, kaip nustatyta 84 konstatuojamojoje dalyje); nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį jos buvo dempinguojamos. Taip pat nustatyta, kad, jeigu jos būtų vertinamos neatsižvelgiant į antidempingo muitus, Sąjungos pramonės pardavimo kaina priverstinai sumažėtų vidutiniškai daugiau kaip 10 %.

(51)

Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti remiantis pareiškėjo pateikta informacija. Kadangi šie duomenys nebuvo viešai prieinami, Komisija juos patikrino palyginusi su kitų viešai prieinamų šaltinių duomenimis, įskaitant spaudos straipsnius, įkeltus į rinkmeną, kuri yra prieinama suinteresuotosioms šalims. Atsižvelgiant į tai Kinija yra didžiausia pasaulio MNG gaminanti šalis, kurios metiniai gamybos pajėgumai ir metinė gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo. 2012 m. MNG gamybos pajėgumas siekė apytiksliai 3,5–4 mln. tonų, o MNG gamyba –apie 2,5–3 mln. tonų. Todėl 2012 m. nepanaudoti gamybos pajėgumai siekė apytiksliai 600 000–900 000 tonų.

(52)

To paties šaltinio duomenimis, MNG gamybos pajėgumas ir gamyba Kinijoje augs dar labiau iki 2017 m., nes Kinijoje didėja MNG paklausa.

(53)

2011 m. Kinijos Vyriausybė per Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministeriją 19 pagrindinių pramonės sektorių, įskaitant MNG, pradėjo vykdyti bendrą senų ir neveiksmingų gamyklinių technologijų šalinimo politiką. Dėl to Kinijoje smarkiai sumažėjo MNG gamintojų skaičius. Todėl, vienos suinteresuotosios šalies teigimu, pajėgumai Kinijoje neturėtų augti. Tyrimo rezultatai, pagrįsti prašyme pateikta informacija ir spaudos straipsniais, parodė, kad didesnės bendrovės padidino savo pajėgumą. Todėl bendras MNG gamybos pajėgumas Kinijoje išaugo ir todėl susijusios šalies argumentas turėtų būti atmestas.

(54)

Be to, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, MNG atsargos Kinijoje pastaraisiais metais nuolat augo ir daugiau kaip du kartus viršijo Sąjungos suvartojamą kiekį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, kadangi informacija apie, kaip įtariama, perteklines atsargas nebuvo pateikta nekonfidencialioje bylos versijoje, suinteresuotosios šalys negalėjo jos patikrinti ir į ją neturėtų būti atsižvelgiama. Be to, buvo teigiama, kad atsižvelgiant į Kinijos Vyriausybės vykdomą pajėgumų mažinimą, mažai tikėtina, kad esama atsargų pertekliaus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad susijusi suinteresuotoji šalis nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Be to, kaip jau minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas. Todėl reikėjo naudotis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Be to, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį Komisija gali neatsižvelgti į informaciją, pateiktą konfidencialiai, jeigu nepateikiama prasminga nekonfidenciali santrauka, bet jei tokios santraukos nepateikta, nereiškia, kad konfidencialiai pateikta informacija bus savaime atmesta. Nors ne visus prašyme pateiktus faktus buvo galima patikrinti, įskaitant informaciją apie Kinijos atsargas, šiuo atveju pateikta informacija vis dėlto buvo laikoma pagrįsta ir teisinga, nes ji atitiko pareiškėjo pateiktą informaciją, kurią buvo įmanoma patikrinti. Be to, kadangi, kaip aprašyta 51 konstatuojamojoje dalyje, bendras Kinijos gamybos pajėgumas išaugo, atsargų perteklius nebuvo vienintelis faktas, kuriuo buvo pagrįsta išvada, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų. Be to, Komisija, jei buvo įmanoma, patikrino duomenis lygindama juos su kitų šaltinių, pavyzdžiui, spaudos straipsnių, duomenimis ir naudojo tik tą informaciją, kurios patikimumas ir pakankamas pagrįstumas ją tenkino. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(55)

Atskleidus nustatytuosius faktus ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija pagrindė tyrimo rezultatus prielaidomis, o ne faktais, kaip reikalaujama pagal PPO antidempingo susitarimo (10) 11 straipsnio 3 dalį. Šalis pakartojo savo teiginius dėl įtariamo pajėgumų mažinimo ir nepanaudotų pajėgumų Kinijoje.

(56)

Kaip jau minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija turėjo remtis turimais faktais. Be to, kaip minėta 29 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, daugiausia buvo naudota pareiškėjo prašyme pateikta informacija, kuri, jei buvo įmanoma, buvo tinkamai patikrinta. Kadangi tai buvo vienintelė turima patikima informacija, teiginys, kad rezultatai pagrįsti vien prielaidomis, atmestas.

(57)

Taip pat buvo išnagrinėta susijusios suinteresuotosios šalies pateikta informacija. Tačiau dėl turimų pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų Kinijoje susijusi suinteresuotoji šalis pateikė prieštaringos informacijos. Pavyzdžiui, priešingai nei teigė ši šalis, prie jos dokumentų pridėti duomenys rodo, kad MNG pajėgumai Kinijoje auga, o ne mažėja. Tai atitinka Komisijos 53 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas. Todėl šalies teiginys, kad tikėtina, jog bendri pajėgumai Kinijoje mažės, buvo atmestas.

(58)

Todėl daroma išvada, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šie pajėgumai būtų panaudoti dideliam papildomam eksportui į Sąjungą, kaip išaiškinta 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį dėl galiojančių priemonių į Sąjungos rinką pateko tik nedidelis Kinijos eksportuojamo produkto kiekis Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, Sąjungos rinka nebūtų patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, nes manoma, kad MNG paklausa Azijoje ir kitose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, įskaitant Kiniją, augs. Ši šalis toliau teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos kainų kitoms trečiosioms šalims lygis būtų vidutiniškai aukštesnis arba panašus į Kinijos eksporto į Sąjungą lygį, Kinijos eksportuojantys gamintojai neturėtų paskatos didinti eksportą į Sąjungos rinką.

(60)

Nors per tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai šiek tiek aukštesnės nei eksporto į Sąjungą, taip galėjo būti dėl to, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai sumažino savo eksporto į Sąjungą kainas dėl galiojančių antidempingo muitų. Todėl tai nebūtinai rodo galimą kainų lygį, jeigu antidempingo priemonės nustotų galioti. Priešingai, atsižvelgiant į galiojančių antidempingo muitų lygį, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų padidinti eksporto kainas ir jos vis dar būtų dempingo kainos ir verstų Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainas.

(61)

NET jei tikimasi, kad vidaus vartojimas Kinijoje ir vartojimas likusioje Azijos dalyje ir kitose besiformuojančiose rinkose augs, perteklinių gamybos pajėgumų Kinijoje lygis rodo, kad esama didelės paskatos ieškoti alternatyvių rinkų šiems gamybos pertekliniams pajėgumams absorbuoti.

(62)

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl Kinijos atžvilgiu Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) valdžios institucijų dėl to paties produkto atliekamų lygiagrečiųjų antidempingo ir antisubsidijų tyrimų gali būti nustatytos priemonės Kinijos į JAV eksportuojamam MNG. JAV valdžios institucijos iš tiesų 2014 m. lapkričio 26 d. nustatė galutines antidempingo priemones. Keturiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytos individualios muito normos – 20,09 %, o kitiems eksportuotojams nustatytas 39,03 % muitas. Todėl į JAV rinką pateks mažiau Kinijos eksportuojamo produkto, o dideli Kinijos MNG kiekiai gali būti nukreipti į Sąjungos rinką, ypač tuo atveju, jeigu tuo pat metu Sąjungos priemonės nustos galiojusios. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 2013 m. apie 26 600 tonų Kinijos MNG eksportuota į JAV – tai atitiko didelę dalį Sąjungos suvartoto kiekio per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(63)

Be to, Sąjungos pramonės vidutinė kaina ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų vidutinė importo kaina Sąjungoje, kaip nustatyta per lygiagretųjį tyrimą, minėta laikinojo reglamento 61 ir 80 konstatuojamosiose dalyse, buvo didesnės, palyginti su Kinijos vidutinėmis importo į Sąjungą kainomis be antidempingo muitų ir su vidutinėmis Kinijos importo į kitas trečiąsias šalis kainomis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ši analizė buvo pagrįsta turima informacija, t. y. Kinijos eksporto duomenų baze. Kinijos eksportuotojų kainodaros politika rodo, kad jeigu antidempingo priemonės nustos galiojusios, Sąjunga būtų patraukli rinka Kinijos eksportuotojams, nes jie iš tikrųjų galėtų pakelti eksporto į Sąjungą kainas.

(64)

Nepaisant galiojančių priemonių auganti Kinijos importo rinkos dalis taip pat parodė, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuojančius gamintojus tebedomina. Iš tiesų, remiantis esamais kainų lygiais, Sąjungos MNG rinka išlieka patraukli Kinijos eksportuotojams. Nutraukus priemonių galiojimą, šis susidomėjimas tikriausiai padidės.

(65)

Atskleidus nustatytuosius faktus minėta suinteresuotoji šalis pakartojo savo argumentus dėl augančios MNG paklausos Kinijos vidaus rinkoje, mažos eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties, šio eksporto rinkos dalies ir didesnių Kinijos MNG kainų kitoms trečiosioms šalims, palyginti su Sąjunga. Šalis teigė, kad Komisijos analizėje į šiuos faktus neatsižvelgta.

(66)

Pirmiausia, teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į Kinijos gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų raidą, augančią MNG paklausą Kinijos vidaus rinkoje, mažą eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimtį, šio eksporto rinkos dalį, kaip apibūdinta 49 konstatuojamojoje dalyje, ir Kinijos kainų lygį, skirtą Sąjungai ir kitoms trečiosioms šalims, yra nepagrįstas. Šie faktai buvo išnagrinėti, kaip minėta 49–64 konstatuojamosiose dalyse, o atitinkamos išvados atskleistos suinteresuotosioms šalims. Antra, susijusi šalis nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius ir papildytų Komisijos tyrimo metu nustatytus faktus.

(67)

Galiausiai susijusi šalis prieštaravo Komisijos vertinimui, pateiktam 62 konstatuojamojoje dalyje, kad Kinijos eksportas galėtų būti nukreiptas iš JAV į Sąjungą dėl JAV valdžios institucijų antidempingo priemonių, nustatytų iš Kinijos į JAV eksportuojamam MNG.

(68)

Tačiau, kaip jau minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, pažymima, kad jeigu Sąjungos priemonės nustotų galioti ir atsižvelgiant į antidempingo priemones, nustatytas iš Kinijos į JAV eksportuojamam MNG, tikėtina, kad Kinijos eksportas bus nukreiptas į Sąjungos rinką.

(69)

Todėl šios šalies teiginiai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(70)

Atlikus šią analizę nustatyta, kad importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir esant dideliems dempingo skirtumams. Atsižvelgdama į nustatytus faktus dėl didelių neišnaudotų gamybos pajėgumų Kinijoje ir tikimybės, kad didelės apimties eksportas gali būti nukreiptas į Sąjungos rinką dempingo kainomis, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog dempingas bus tęsiamas, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(71)

Panašų produktą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamino vienas Sąjungos gamintojas. Jis laikomas Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(72)

Kadangi Sąjungos pramone laikomas tik vienas gamintojas, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su juo susiję neskelbtini duomenys turėjo buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribas.

(73)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje pridėjusi importą iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, remdamasi Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, kurių atžvilgiu atliekamas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas gretutinis antidempingo tyrimas, pateiktais duomenimis.

(74)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, atitinkami KN kodai Eurostato duomenų bazėje taip pat taikomi kitiems produktams (ne tik nagrinėjamajam produktui), todėl importas iš Kinijos gali apimti glutamo rūgštį ir jos druskas. Bet kadangi importo duomenys buvo paimti iš Eurostato duomenų bazės TARIC (Europos Sąjungos integruotasis muitų tarifas) kodo lygmeniu, jie apėmė tik nagrinėjamąjį produktą ir todėl šis teiginys atmestas.

(75)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad ne visas Kinijoje pagamintas ir į Sąjungą eksportuotas MNG buvo to grynumo laipsnio, kuris reikalingas Sąjungos maisto priedams, ir suabejojo, ar į tai buvo atsižvelgta apskaičiuojant importo iš Kinijos apimtį. Kaip nustatyta 22 konstatuojamojoje dalyje, visų rūšių MNG, nepriklausomai nuo grynumo laipsnio, patenka į šio tyrimo aprėptį, todėl minėtas teiginys atmestas.

(76)

Taigi vartojimo Sąjungoje raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(77)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo, o 2012–2013 finansiniais metais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 2 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu suvartojimas sumažėjo daugiausia dėl tuo laikotarpiu sumažėjusios gamybos nulemto sumažėjusio Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje (žr. 100 konstatuojamąją dalį). Bendras importas tuo pačiu laikotarpiu nepakito. 2012–2013 finansiniais metais padidėjusį suvartojimą beveik išimtinai nulėmė padidėjęs bendras importas, nes Sąjungos pramonės pardavimas išliko beveik tokio paties lygio. Galiausiai, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas vėl sumažėjo ir labai padidėjo importo apimtis, ypač iš Indonezijos (žr. 88 konstatuojamąją dalį).

(78)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, suvartojimo raidos aprašymas nėra išsamus, kadangi neatsižvelgta į tai, kad MNG importą iš Vietnamo pakeitė importas iš Indonezijos ir todėl vartotojai nebesitikėjo tolesnio kainų augimo ir sumažino atsargas. Tai, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Vietnamą, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o importas iš Indonezijos padidėjo, yra tiesa, tačiau tai nedaro poveikio bendro Sąjungos suvartojimo raidai. Panašiai importo srautų raidos poveikis ir ekonominės veiklos vykdytojų, pavyzdžiui, naudotojų, galima reakcija į šią raidą nuo suvartojimo raidos nepriklauso. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(79)

Importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nustatyti remiantis Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas gretutinis antidempingo tyrimas, duomenimis.

(80)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies apimties ir rinkos dalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(81)

Importo iš Kinijos apimtis mažėjo nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų, bet gerokai išaugo 2012–2013 finansiniais metais ir dar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis išaugo 65 %. Atitinkamai rinkos dalies raidos tendencija buvo panaši, t. y. iš pradžių 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu ji sumažėjo, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio smarkiai augo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalis išaugo 68 %. Nepaisant šio santykinio padidėjimo, Kinijos importo apimtis ir rinkos dalis absoliučiais skaičiais liko nedideli visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(82)

Importo kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(83)

Lentelėje pateikta vidutinė Kinijos importo kaina:

3 lentelė

Importo kainos

(84)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos nuolat mažėjo 2010–2011 finansiniais metais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 20 %.

(85)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi:

(86)

Iš palyginimo rezultato matyti, kad Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl Kinijos importo į Sąjungos rinką. Tačiau atėmus antidempingo muitų poveikį, priverstinio kainų mažinimo skirtumas viršijo 10 %.

(87)

Komisija nustatė importo iš Indonezijos apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas lygiagretusis tyrimas, duomenimis.

(88)

Importo į Sąjungą iš Indonezijos ir rinkos dalies raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(89)

Importo iš Indonezijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Importo apimtis nuolatos augo ir gerokai padidėjo (182 %) – nuo 8 638 tonų 2010–2011 finansiniais metais iki 24 385 tonų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(90)

Atitinkama rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Ji padidėjo 187 %, nepaisant bendro suvartojimo sumažėjimo (– 2 %).

(91)

Komisija nustatė importo kainas remdamasi Eurostato duomenimis ir atrinktų Indonezijos eksportuojančių gamintojų, dėl kurių vykdomas 7 konstatuojamojoje dalyje minėtas, gretutinis tyrimas, duomenimis.

(92)

Importo iš Indonezijos į Sąjungą vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kaina

(93)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu vidutinė iš Indonezijos importuoto MNG kaina šiek tiek padidėjo, 2012–2013 finansiniais metais sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar šiek tiek sumažėjo. Vidutinė iš Indonezijos importuoto MNG kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 8 %.

(94)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainų raida:

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(95)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis iš viso sumažėjo nuo 10 268 tonų 2010–2011 finansiniais metais iki 2 894 tonų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, t. y. 72 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atitinkama rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 71 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kitų trečiųjų šalių importui tenkanti rinkos dalis sudarė tik apie vieną ketvirtąją 2010–2011 finansinių metų lygio. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį trečiųjų šalių importo kainos sumažėjo 10 %.

(96)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad visas importas (įskaitant importą iš Kinijos ir Indonezijos) per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito.

(97)

Šis teiginys prieštaravo turimiems 7 lentelėje pateiktiems statistiniams duomenims, kuriais grindžiamos tyrimo išvados. Iš tikrųjų, visas importas į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 46 %. Todėl šis teiginys atmestas.

(98)

Viso importo, įskaitant Kiniją ir Indoneziją, raida:

7 lentelė

Visas importas

(99)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(100)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis kito. 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu gamyba sumažėjo, bet 2011–2012 ir 2012–2013 finansinių metų laikotarpiu padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo žemiausio lygio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pokyčius daugiausia nulėmė planinis gamybos sustabdymas dėl techninės priežiūros, kurį Sąjungos pramonė atlieka kas 15 mėnesių, ir blogos oro sąlygos 2010–2011 m. žiemą, dėl kurių nutrūko vienos iš pagrindinių žaliavų (amoniako) pasiūla. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos sustabdymas dėl planinės techninės priežiūros buvo pratęstas siekiant sumažinti didelį atsargų lygį. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 9 %.

(102)

Vienos šalies teigimu, gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo tik po didelio augimo laikotarpiu prieš nagrinėjamąjį laikotarpį. Remdamasi tuo šalis teigė, kad šių veiksnių mažėjimo tendencija žalos nerodo. Nustatydama įvairių žalos rodiklių tendencijas Komisija rėmėsi nagrinėjamojo laikotarpio, nustatyto inicijuojant tyrimą, vertinimu. Nagrinėjamąjį laikotarpį sudaro peržiūros tiriamasis laikotarpis ir trys ankstesni finansiniai metai – tai yra nusistovėjusi praktika. Vien tik faktas, kad tam tikrų žalos rodiklių vertės yra aukštesnės prieš nagrinėjamąjį laikotarpį yra nepakankama priežastis nuo šios praktikos nukrypti. Todėl galima atsižvelgti tik į nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(103)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai iš esmės išliko stabilūs.

(104)

Dėl sumažėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų gamybos pajėgumų panaudojimas kito panašiai kaip gamybos apimtis, t. y. sumažėjo 2011–2012 finansiniais metais, padidėjo 2012–2013 finansiniais metais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo. Iš viso pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 % ir atitiko gamybos apimties sumažėjimą.

(105)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės parduoto MNG apimtis sumažėjo 17 %. Pardavimo apimtis daugiausia sumažėjo 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu, o vėliau išliko gana stabili. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir kartu sumažėjusio suvartojimo ir išaugusio importo daugiausia iš Indonezijos Sąjungos pramonės rinkos dalis iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo apie 15 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 %; tai sutapo su importo iš Indonezijos ir Kinijos rinkos dalies padidėjimu tuo pačiu metu. Nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės rinkos dalis toliau stabiliai mažėjo, o importo iš Indonezijos apimtis ir rinkos dalys labai padidėjo. Panašiai Kinijos importas ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, nors visą laikotarpį išliko nedideli.

(107)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 2 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 17 %, o jos rinkos dalis sumažėjo 15 %.

(108)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(109)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nuolat didėjo – iš viso 8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 2011 m. įvykęs susijungimas su susijusia įmone ir Sąjungos pramonės techninės priežiūros skyriaus plėtra.

(110)

Našumas sumažėjo dėl padidėjusio užimtumo ir gamybos sumažėjimo, kaip nurodyta 100 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 8 lentelėje.

(111)

Kinijai nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršija de minimis lygį, o importo iš Kinijos apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nedidelė. Tačiau, priemones panaikinus, faktinių dempingo skirtumų poveikis Sąjungos pramonei būtų didelis dėl importo iš Kinijos apimties augimo, kainų mažėjimo ir numatomo Kinijos importo raidos poveikio, jeigu priemonės būtų panaikintos. Kartu, vykdant 7 konstatuojamojoje dalyje minėtą gretutinį antidempingo tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos, nustatyti dideli Indonezijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai, dėl kurių jų rinkos dalis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo.

(112)

Sąjungos pramonė dar nebuvo iki galo atsigavusi po buvusio žalingo dempingo poveikio, kurį padarė Kinijos kilmės MNG importas, kaip minėta 124 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi importas iš Indonezijos dempingo kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo ir nustatyta, kad dėl jo padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei (12), galima daryti išvadą, kad atsigavimo procesas sustojo.

(113)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(114)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 3 % 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu ji padidėjo 7 %, bet vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vis mažėjo. 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu kainos padidėjimą galima paaiškinti sąnaudų padidėjimu tuo pačiu laikotarpiu, nors sąnaudos padidėjo labiau nei kainos. Tuo pačiu metu importas iš Indonezijos padidėjo ir darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Todėl 2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 6 %, o nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio – dar 4 %.

(115)

Vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 30 % Nuo 2011–2012 finansinių metų jos nuolat didėjo, daugiausia dėl padidėjusių žaliavų ir darbo sąnaudų. Kaip minėta, tokio sąnaudų padidėjimo nebuvo galima kompensuoti atitinkamai padidėjusiomis kainomis, nes kainoms buvo daromas spaudimas dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos.

(116)

Viena suinteresuotoji šalis paprašė Komisijos ištirti, ar dėl galimo šalutinių produktų įtraukimo į Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas dirbtinai nepadidėjo vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Tyrimu nustatyta, kad šalutiniai produktai buvo tinkamai priskirti ir nė kiek neiškraipė žalos tyrimo. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(117)

Vidutinių Sąjungos pramonės darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(118)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 24 %. Tai būtų galima iš esmės paaiškinti didesnėmis Sąjungos pramonės pastangomis pagerinti darbuotojų ir personalo darbo našumą siekiant optimizuoti gamybos procesą.

(119)

Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(120)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 43 %. Nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo, nes sumažėjo gamybos apimtis ir padidėjo pardavimo eksportui apimtis. Nuo 2011–2012 iki 2012–2013 finansinių metų atsargos padidėjo dėl išaugusios gamybos, o Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje beveik nepakito. Laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo daugiausia dėl sprendimo sumažinti gamybą, kad sumažėtų aukštas atsargų lygis.

(121)

2010–2011 ir 2011–2012 finansinių metų laikotarpiu atsargos (skaičiuojant gamybos procentine dalimi) sumažėjo, bet 2011–2012 ir 2012–2013 finansinių metų laikotarpiu beveik padvigubėjo. Nuo 2012–2013 finansinių metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jos dar padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos iš viso padidėjo 56 %. Padidėjimą 2012–2013 finansiniais metais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu reikia vertinti atsižvelgiant į padidėjusias importo dempingo kainomis iš Indonezijos apimtis, nes Sąjungos pardavimas per tą patį laikotarpį beveik nepakito.

(122)

Sąjungos gamintojo pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(123)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą apskaičiavusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, kaip tokio pardavimo apyvartos procentinę dalį. 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais pelningumas gerokai sumažėjo, bet tebebuvo teigiamas. Nuo 2012–2013 finansinių metų pelningumas tapo neigiamas. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį jis dar labiau sumažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo 180 %. Šį pokytį daugiausia lėmė iš Indonezijos importuojamų produktų, įvežtų į Sąjungą dempingo kainomis, darytas kainų spaudimas, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios atitiktų padidėjusias sąnaudas. Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas kito panašiai kaip ir pelningumas, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir nuo 2012–2013 finansinių metų buvo neigiamas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši tendencija dar labiau išryškėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras grynųjų pinigų srautas sumažėjo 119 %.

(124)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 97 %. Didžioji dalis tokių investicijų buvo skirtos techninei priežiūrai ir atitikčiai teisiniams saugos reikalavimams. Nors Sąjungos pramonė dar nebuvo iki galo atsigavusi po eksportuojančių Kinijos gamintojų vykdyto dempingo (prieš nagrinėjamąjį laikotarpį), jos padėtis pradėjo gerėti ir nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki 2011–2012 finansinių metų ji veikė pelningai. Tokiomis aplinkybėmis atlikta daug investicijų, kurių nebebuvo galima atidėti; tai paaiškina bendrą investicijų lygio padidėjimą 2011–2012 finansiniais metais ir vėliau.

(125)

Investicijų grąža pateikiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža nuo 2012–2013 finansinių metų buvo neigiama ir atitiko neigiamą pelningumo tendenciją. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sumažėjo 210 %.

(126)

Atsižvelgiant į mažėjantį pelningumą ir grynųjų pinigų srautą, bendrovės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(127)

Beveik visų pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Gamybos apimtis ir pajėgumų panaudojimas sumažėjo maždaug 9 %, o pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 17 %. Siekdama kompensuoti sumažėjusias pardavimo apimtis ir rinkos dalies nuostolius, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutines kainas sumažino 3 %, nors gamybos sąnaudos tuo pat metu padidėjo 30 %. Dėl to pelningumas, kuris nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo teigiamas, 2012–2013 finansiniais metais sumažėjo ir tapo neigiamas ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo. Panašias neigiamas tendencijas galima pastebėti ir kalbant apie grynąjį pinigų srautą ir investicijų grąžą.

(128)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas padidėjo 8 %. Šį padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia lėmė 2011 m. įvykęs susijungimas su susijusia įmone ir Sąjungos pramonės techninės priežiūros skyriaus plėtra. Investicijos taip pat didėjo. Investicijų padidėjimas daugiausia buvo susijęs su prevencijos priemonėmis ir saugos reikalavimais, o ne su pajėgumų didinimu. Todėl šios teigiamos tendencijos nepaneigia žalos buvimo.

(129)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad tik kai kurių žalos rodiklių neigiamos tendencijos nepakanka, kad būtų daroma išvada, jog esama materialinės žalos. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nereikalaujama, kad visų žalos rodiklių raida būtų neigiama, o Sąjungos pramonės padėtis turi būti analizuojama vertinant visų žalos rodiklių raidos visumą. Šiuo atveju beveik visų žalos rodiklių raida buvo neigiama, įskaitant pagrindinius rodiklius – pardavimą, gamybos apimtį, rinkos dalį, vidutines pardavimo kainas ir pelningumą.

(130)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(131)

Kaip teigiama 99–130 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo apimtis Sąjungos rinkoje nebuvo didelė, o importo iš Indonezijos apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį patrigubėjo. Atliekant 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą lygiagretųjį tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos padaryta išvada, kad produktas importuotas dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, o importas iš Kinijos dėl mažos apimties ir kainų lygio šios žalos nepadarė (13). Kartu, kaip minėta 48 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importas vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei priemonės būtų panaikintos.

(132)

Komisija įvertino žalos pasikartojimo tikimybę, jei šiuo metu galiojančios priemonės nustotų galioti, t. y. pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas Kinijos importo poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(133)

Išanalizuoti Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas, Kinijos gamintojų kainų politika Sąjungoje. Galiausiai taip pat atsižvelgta į iš Indonezijos importuojamam MNG taikomas antidempingo priemones.

(134)

Kaip nustatyta 51 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad bendri Kinijos nepanaudoti MNG pajėgumai 2012 m. siekė apie 600 000–900 000 tonų. Šis kiekis gerokai viršijo bendrą Sąjungos suvartojamą kiekį per tą patį laikotarpį.

(135)

Galima pagrįstai tikėtis, kad, priemonėms baigus galioti, dėl ES rinkos patrauklumo (kaip aprašyta 59–64 konstatuojamosiose dalyse) bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką.

(136)

Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo kainos be antidempingo muitų priverstų mažinti Sąjungos pardavimo kainas vidutiniškai daugiau kaip 10 %. Jos taip pat būtų mažesnės nei Indonezijos importo kainos. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad jei nebus priemonių, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidins kainų spaudimą Sąjungos rinkoje ir taip padidins Sąjungos pramonės patiriamą materialinę žalą. Šiuo atžvilgiu būtina priminti, kad gretutinis antidempingo tyrimas parodė, kad dėl importo iš Indonezijos buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonė ne tik negalėjo padidinti kainų ir kompensuoti padidėjusias sąnaudas, bet, priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu savo kainas turėjo sumažinti.

(137)

Kaip nurodyta 60 konstatuojamoje dalyje, jeigu priemonės nustotų galioti, Kinijos importo kainos gali padidėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyti dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai, kai išskaičiuojami antidempingo muitai, net jei Kinijos importo kainos iš tikrųjų padidėtų, vis dėlto būtų skirtumas, kuris leistų Kinijos eksportuotojams išlaikyti mažesnes importo kainas nei Sąjungos pramonės kainos ir jie galėtų toliau didinti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje. Jei taip atsitiktų, Sąjungos pramonės pardavimas ir pardavimo kainos tuoj pat sumažėtų.

(138)

Galiausiai, atsižvelgiant į dėl Indonezijos atliekamą lygiagretųjį tyrimą ir atitinkamas priemones dėl MNG importo iš šios šalies, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galės atsigauti nuo patirtos materialinės žalos. Šiam atsigavimo procesui kiltų rizika, jeigu, nustojus galioti priemonėms, produktas vėl būtų importuojamas iš Kinijos dideliais kiekiais dempingo kainomis.

(139)

Atskleidus nustatytuosius faktus, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad palikus priemones galioti Sąjungos gamintojo padėtis nepagerės, nes jo padėtis blogės daugiausia dėl kitų priežasčių nei MNG importas iš Kinijos. Šalis teigė, kad šie veiksniai visų pirma būtų Sąjungos pramonės investicijų politikos poveikis jos pelningumui, darbo sąnaudų augimas ir, kaip įtariama, neveiksmingas išteklių naudojimas. Šalis teigė, kad į šiuos veiksnius nebuvo pakankamai atsižvelgta vertinant bendrą Sąjungos pramonės padėtį.

(140)

Pažymėtina, kad ši suinteresuotoji šalis nepateikė jokios naujos informacijos arba įrodymų, kad pagrįstų šiuos įtarimus.

(141)

Kalbant apie Sąjungos pramonės investicijas, ši šalis nepaaiškino, kokiu mastu šios investicijos galėjo daryti poveikį pelningumui. Kaip apibūdinta 124 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės investicijos buvo pagrįstos apgalvotais verslo sprendimais ir negali būti laikomos netinkamomis. Be to, investicinės sąnaudos ilgainiui nuvertėja ir todėl neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui.

(142)

Darbo sąnaudų didėjimo klausimu, nors dėl konfidencialumo neįmanoma pateikti tikslių skaičių, tyrimas parodė, kad jo poveikis bendroms gamybos sąnaudoms buvo nedidelis.

(143)

Neveiksmingo išteklių naudojimo klausimu šalis nenurodė įtariamo neveiksmingumo pobūdžio, o per tyrimą nenustatyta jokio galimo Sąjungos pramonės neveiksmingumo.

(144)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie teiginiai buvo atmesti.

(145)

Atsižvelgiant į per tyrimą nustatytus faktus, t. y. nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir numatomą Kinijos importo kainų lygį, manoma, kad, panaikinus priemones, žala veikiausiai pasikartos, o Sąjungos pramonei daroma žala būtų dar didesnė dėl tikėtino Kinijos importo dempingo kainomis didėjimo, kuris verstų Sąjungos gamintojus mažinti pardavimo kainas.

(146)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Kinijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(147)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(148)

Šiuo pagrindu Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(149)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Kaip minėta 131 konstatuojamojoje dalyje, materialinę žalą sukėlė importas dempingo kaina iš Indonezijos. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad yra tikimybė, jos materialinė žala pasikartos, jeigu priemonės Kinijos importo atžvilgiu būtų panaikintos. Visų pirma tikėtinam Sąjungos pramonės atsigavimui dėl antidempingo priemonių, nustatytų Indonezijos atžvilgiu nuo žalos, padarytos importo dempingo kaina iš šios šalies, tikriausiai kiltų pavojus, jeigu MNG būtų importuojamas iš Kinijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(150)

Jeigu priemonės būtų taikomos toliau, tikimasi, kad Sąjungos pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti priemonių, nustatytų atlikus lygiagretųjį tyrimą dėl MNG importo iš Indonezijos, poveikiu, t. y. ji atsigautų nuo patirtos materialinės žalos. Galiausiai, ji turėtų pagerinti savo pelningumą.

(151)

Todėl padaryta išvada, kad palikti galioti priemonės, nustatytas Kinijos atžvilgiu, atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(152)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą apie save pranešė keturiolika bendrovių. Tačiau nė viena iš šių bendrovių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo MNG iš Kinijos į Sąjungą.

(153)

Atliekant tyrimą apie save kaip naudotoją pranešė vienas Sąjungos prekiautojas, perparduodantis MNG Sąjungos rinkoje ir už jos ribų. Šis prekiautojas pirko MNG daugiausia iš Sąjungos pramonės, bet taip pat ir iš importuotojų. Prekiautojas nepirko Kinijos kilmės MNG, bet pirko Indonezijos ir kitų trečiųjų šalių kilmės MNG. Palyginti su visa šio prekiautojo veikla, su MNG susijusi veikla sudarė tik nedidelę dalį. Šiuo pagrindu padaryta išvada, kad galiojančios priemonės, taikomos MNG importui iš Kinijos, neturėjo jokio didesnio neigiamo poveikio šio prekiautojo padėčiai.

(154)

Naudotojai daugiausia veikia maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje ir MNG naudoja prieskonių mišiniams, sriuboms ir paruoštiems patiekalams gaminti. MNG taip pat naudojamas konkrečioms ne maisto paskirtims, pavyzdžiui, plovikliams gaminti.

(155)

Apie save pranešė 33 bendrovės, kurioms pateikti klausimynai. Penkios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Keturios iš jų veikė maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, o viena – ne maisto pramonės sektoriuje. Dviejose iš bendradarbiaujančių bendrovių (vienoje, kuri veikė maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, ir vienoje, kuri gamino ploviklius) atlikti patikrinimai vietoje.

(156)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutiniškai MNG sudarė maždaug 5 % bendradarbiaujančių bendrovių, pateikusių reikiamus duomenis, visų produktų, kurių sudėtyje yra MNG, sąnaudų.

(157)

Iš keturių bendradarbiaujančių naudotojų tik vienas importavo MNG iš Kinijos. Ši bendradarbiaujanti bendrovė pirko MNG iš Sąjungos pramonės ir importavo apie 40 % viso perkamo MNG iš Kinijos. Veikla, susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG, sudarė maždaug trečdalį visos jos veiklos. Nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendrovė veikė pelningai.

(158)

Kitos trys bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį neimportavo MNG iš Kinijos. Iš jų dviejų bendrovių su MNG susijusios veiklos apimtis buvo gana nedidelė, palyginti su bendra jų veikla. Be to, remiantis pateikta informacija, šios dvi bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį veikė pelningai. Trečios bendrovės veikla, susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG, sudarė apie vieną trečdalį bendros veiklos, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji veikė pelningai.

(159)

Viena iš bendradarbiaujančių bendrovių naudojo MNG plovikliams gaminti. MNG sudarė 15–20 % šių produktų gamybos sąnaudų. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė MNG pirko daugiausia iš Sąjungos pramonės. Ji taip pat importavo MNG iš kitų trečiųjų šalių, bet ne iš Kinijos. Palyginti su visa veikla, tik nedidelė šios bendrovės veiklos dalis buvo susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra MNG; be to, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė gavo 5–10 % dydžio pelną.

(160)

Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad, atsižvelgiant į ES reguliavimo sistemą, pagal kurią draudžiama naudoti fosfatus ir kitus fosforo junginius (14), siekiant juos pakeisti plovikliams gaminti greičiausiai bus naudojamas didesnis kiekis MNG. Todėl tikėtina, kad MNG paklausa Sąjungoje gerokai išaugs ir bet kokie antidempingo muitai importuojamam MNG turės neigiamo poveikio šios naujos rinkos plėtrai. Visų pirma minėta šalis teigė, kad dėl iš Kinijos importuojamam MNG taikomų antidempingo priemonių lygio importas iš Kinijos negalėtų patekti į Sąjungos rinką, todėl kiltų sumažėjusios pasiūlos Sąjungoje rizika. Be to, ši bendrovė tvirtino, kad taip pat pritrūktų alternatyvių tiekimo šaltinių, nes priemonės taikomos ir iš Indonezijos importuojamam produktui.

(161)

Šis naudotojas taip pat teigė, kad jeigu, kaip tikimasi, MNG vartojimas Sąjungoje padidėtų, Sąjungos pramonei tai būtų naudinga ir taip pat padidėtų jos pardavimai Sąjungos rinkoje. Kita vertus, šis naudotojas teigė, kad Sąjungos pramonė neturėtų pakankamai pajėgumų augančiai paklausai Sąjungos rinkoje patenkinti.

(162)

Tačiau šiame etape sunku nuspėti, kaip naujoji teisinė sistema paveiks Sąjungos rinką ir ar (arba kokiu mastu) dėl jos padidės ploviklių, kurių sudėtyje yra MNG, gamyba bei koks bus poveikis MNG paklausai Sąjungoje. Suinteresuotoji šalis taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl to, kokiu mastu antidempingo muitas galėtų daryti žalingą poveikį. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad antidempingo muitais siekiama atkurti vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad yra daug alternatyvių tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, Brazilija, Vietnamas ir Korėja.

(163)

Atskleidus nustatytuosius faktus, ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginį, kad MNG paklausa Sąjungoje turėtų labai išaugti dėl fosfatų draudimo ir kad Sąjungos pramonė negalėtų patenkinti augančios paklausos Sąjungos rinkoje. Tačiau atitinkama šalis nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, todėl jis buvo atmestas.

(164)

Kalbant apie alternatyvius tiekimo šaltinius, 2010–2011 finansiniais metais importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis buvo didelė ir sumažėjo tik dėl importo iš Indonezijos nesąžiningos kainodaros. Manoma, kad atlikus lygiagretųjį tyrimą ir nustačius muitus iš Indonezijos importuojamam MNG kitos šalys turėtų atgauti prarastas Sąjungos rinkos dalis. Jeigu priemonės Kinijos atžvilgiu būtų panaikintos, poveikiui, kurio tikimasi iš Indonezijai taikomų antidempingo priemonių, kiltų pavojus, nes yra tikimybė, kad iš Kinijos į Sąjungos rinką būtų importuojama gerokai daugiau produkto dempingo kaina ir tai verstų Sąjungos gamintojus mažinti pardavimo kainas Sąjungos rinkoje (kaip nustatyta 149–151 konstatuojamosiose dalyse.

(165)

Atskleidus nustatytuosius faktus, minėta suinteresuotoji šalis pakartojo, kad realių alternatyvių tiekimo šaltinių nėra, nes kitų trečiųjų šalių gamintojai priklausė tai pačiai grupei kaip ir Sąjungos pramonė.

(166)

Kaip minėta 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse, alternatyvūs MNG tiekimo šaltiniai yra keliose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, be kita ko, Brazilijoje, Korėjos Respublikoje arba Vietname. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kitų trečiųjų šalių (ne Kinijos ir Indonezijos) importui tenkanti rinkos dalis sudarė tik apie vieną ketvirtąją 2010–2011 finansinių metų lygio. Jeigu priemonės Kinijos importui galiotų toliau, nebūtų priežasčių, dėl kurių importas iš kitų trečiųjų šalių nepatenkintų bent dalies MNG naudotojų poreikių, o atitinkama rinkos dalis grįžtų į 2010–2011 finansinių metų lygį arba jį viršytų. Be to, remiantis informacija, su kuria šalys galėjo susipažinti nekonfidencialioje bylos versijoje, šie alternatyvūs šaltiniai priklauso bendrovėms ir (arba) bendrovių grupėms, nepriklausančioms nuo „Ajinomoto“ grupės arba šiai grupei. Bet kuriuo atveju, net jeigu šie alternatyvūs šaltiniai priklausytų „Ajinomoto“ grupei, nėra požymių, kad ji netiektų produkto Sąjungos rinkai sąžiningomis sąlygomis. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(167)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė užima dominuojančią padėtį ir kad Sąjungos rinkoje nebus konkurencijos. Ji teigė, kad priemonių Kinijos MNG išsaugojimas dar labiau įtvirtintų Sąjungos pramonės padėtį Sąjungos rinkoje.

(168)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo pardavimo Sąjungoje apimties, nes prarado rinkos dalį (visų pirma dėl importo iš Indonezijos). Be to, dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų reaguodama į padidėjusias žaliavų sąnaudas ir patyrė didelių nuostolių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių, kurios gali laisvai tiekti Sąjungos rinkai, egzistuoja konkurencija. Dėl šių priežasčių pritrūko įrodymų dėl tariamai Sąjungos pramonės užimamos dominuojančios padėties ir šis argumentas turėjo būti atmestas.

(169)

Atskleidus nustatytuosius faktus, susijusi suinteresuotoji šalis teigė, kad tai, jog Sąjungos naudotojai turėtų priklausyti nuo Sąjungos pramonės neatitinka Sąjungos interesų ir kad turi būti pakankamai alternatyvių tiekimo šaltinių. Pagrįsdama šį teiginį susijusi šalis pažymėjo, kad 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais vartojimas labiausiai sumažėjo dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės gamybos apimties.

(170)

Kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, 2010–2011 ir 2011–2012 finansiniais metais gamyba sumažėjo 5 %, o suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 13 % (žr. 76 ir 78 konstatuojamąsias dalis). 2011–2012 finansiniais metais buvo naudojama 5 % mažiau pajėgumų nei 2010–2011 finansiniais metais, t. y. 2011–2012 finansiniais metais buvo pajėgumų rezervas. Todėl Sąjungos pramonės gamybos negalima laikyti veiksniu, dėl kurio 2011–2012 finansiniais metais sumažėjo suvartojimas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, kitose trečiosiose šalyse yra alternatyvių tiekimo šaltinių. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(171)

Šiuo pagrindu ir ypač remiantis tuo, kad Kinijos atžvilgiu nustatytos priemonės nepadarė didelio neigiamo poveikio bendradarbiaujantiems naudotojams, Komisija padarė išvadą, kad jeigu priemonės galiotų toliau, tai nepadarytų didelio poveikio šių ekonominės veiklos vykdytojų ekonominei padėčiai.

(172)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė keturi Sąjungos žaliavų tiekėjai. Jų žaliavų pardavimas Sąjungos pramonei sudarė tik nedidelę jų visos apyvartos dalį. Du iš šių tiekėjų apskundė šią išvadą teigdami, kad Sąjungos pramonei išnykus tai padarytų didelį poveikį jų verslo veiklai. Šie tiekėjai teigė, kad galimas Sąjungos MNG gamybos sustabdymas padarytų neigiamą poveikį jų verslui apskritai, nes kai kurios cukraus gamyklos negali negaminti tam tikro kiekio cukraus sirupo ir melasos, kurių pagrindinė pirkėja yra Sąjungos pramonė. Jeigu šių formų cukrus nebus parduotas, tai padarys poveikį konkrečios gamyklos bendram veiksmingumui.

(173)

Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, todėl buvo atmesti.

(174)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad galiojančių Kinijai taikomų priemonių poveikis turėtų būti vertinamas kartu su priemonėmis, nustatytomis iš Indonezijos importuojamam MNG.

(175)

Abiejų priemonių poveikis naudotojams buvo nagrinėjamas analizuojant alternatyvių tiekimo šaltinių buvimą. Ši analizė parodė, kad kelios trečiosios šalys galėtų eksportuoti MNG į Sąjungą. Iš tiesų, šios trečiosios šalys buvo Sąjungos rinkoje prieš tai, kai į ją buvo nukreipti dideli iš Indonezijos dempingo kaina importuojamo produkto kiekiai.

(176)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti Kinijai galiojančių antidempingo priemonių.

(177)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Kinijos kilmės MNG importui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1187/2008, turėtų būti taikomos toliau.

(179)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas, jeigu vėliau pasikeistų subjekto pavadinimas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jeigu pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus paskelbtas pranešimas, kuriuo bus informuota apie pavadinimo pakeitimą.

(180)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,