18.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/47

(1)

Sąjunga ragina ratifikuoti tarptautines darbo konvencijas, kurias Tarptautinė darbo organizacija (TDO) laiko atitinkančiomis šiandienos reikalavimus, ir taip prisidėti prie Sąjungos pastangų propaguoti žmogaus teises bei tinkamą darbą ir panaikinti prekybą žmonėmis tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų. Nepaprastai svarbus to raginimo aspektas yra pagrindinių principų ir darbuotojų teisių apsauga;

(2)

1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo, kurią papildo 2014 m. protokolas, yra viena svarbiausių TDO konvencijų ir yra susijusi su taisyklėmis, kuriose minimi pagrindiniai darbo standartai;

(3)

ta apimtimi, kuria 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolas (toliau – Protokolas) apima nusikaltimų aukų apsaugos sritį, kurią reglamentuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 2 dalis, Sąjunga jau yra priėmusi bendrąsias taisykles, iš esmės apimančias šią sritį, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES (1) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES (2). Protokolas gali turėti įtakos toms bendrosioms taisyklėms.

(4)

TDO konstitucijos 19 straipsnio 4 dalis dėl konvencijų priėmimo ir ratifikavimo taip pat taikoma protokolams – teisiškai privalomiems tarptautiniams susitarimams, kurie turi būti ratifikuoti ir susieti su konvencijomis;

(5)

Sąjunga Protokolo ratifikuoti negali, nes jo šalimis gali būti tik valstybės;

(6)

todėl valstybės narės, veikdamos kartu dėl Sąjungos interesų, turėtų būti įgaliotos ratifikuoti tas Protokolo dalis, kurios pagal SESV 82 straipsnio 2 dalį priklauso Sąjungos kompetencijai;

(7)

Protokolo 1–4 straipsniuose nustatyti įpareigojimai, susiję su Sąjungos teisės aktais dėl nusikaltimų aukų apsaugos. Todėl tos nuostatos patenka į SESV trečios dalies V antraštinės dalies, ypač jos 82 straipsnio 2 dalies, taikymo sritį;

(8)

SESV 82 straipsnio 2 dalis yra vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo turėtų būti grindžiamas šis sprendimas. Protokole, visų pirma jo 4 straipsnyje, taip pat kalbama apie priverstinio ar privalomojo darbo aukų gyventojo statusą tiek, kiek jis reikalingas, kad tos aukos galėtų pasinaudoti tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Tačiau šis su SESV 79 straipsniu susijęs tikslas yra tik šalutinis, tuo tarpu kai su SESV 82 straipsnio 2 dalimi susiję tikslai yra laikomi svarbiausiu tikslu ir komponentu;

(9)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

Jungtinei Karalystei ir Airijai Direktyva 2011/36/ES ir Direktyva 2012/29/ES yra privalomos, todėl jos dalyvauja priimant šį sprendimą;

(11)

valstybės narės turėtų būti įgaliotos ratifikuoti Protokolo 1–4 straipsnių nuostatas, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. Dėl Protokolo dalių, priklausančių Sąjungos kompetencijai, išskyrus dalis, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kartu su šiuo sprendimu bus priimtas kitas sprendimas,