15.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/1

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 206/2010 (2) nustatyti, inter alia, tam tikrų kanopinių įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Minėtas reglamentas netaikomas laukiniams gyvūnams, skirtiems patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, kaip apibrėžta 1992 m. liepos 13 d. Direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (3), 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(2)

specialių gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, nėra, todėl tokioms įstaigoms, kurioms reikia įvežti tokius gyvūnus, kyla praktinių problemų ir labai ribojama jų veikla;

(3)

tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, kuriais būtų atsižvelgiama į ypatingą tokių gyvūnų padėtį. Dėl Sąjungos teisės aktų supaprastinimo tikslinga tokias taisykles nustatyti Reglamente (ES) Nr. 206/2010. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti minėto reglamento taikymo sritį;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad kanopinių gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, tik jeigu jie vežami iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, įtrauktų į to reglamento I priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą;

(5)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (4), numatyta, kad Komisija priima trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių leidžiama importuoti nurodytus gyvūninius produktus, sąrašus;

(6)

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (5), nustatyta, kad importuoti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnus leidžiama tiktai iš trečiųjų šalių, kurios įrašytos į sąrašą, sudaromą arba keičiamą vadovaujantis toje direktyvoje nustatyta tvarka;

(7)

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), nustatyta, kad į Sąjungą importuojami naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai turi būti kilę iš trečiosios šalies arba jos dalies, kurios įtrauktos į sąrašą, sudarytą Komisijos toje direktyvoje nustatyta tvarka;

(8)

įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams visų pirma turėtų būti laikomasi bendrųjų gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą reikalavimų ir specialiųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taip pat turėtų būti suteikiamos konkrečios garantijos, užtikrinančios, kad į Sąjungą įvežami gyvūnai nekelia pavojaus Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei;

(9)

šiuo metu trečiosios šalys, teritorijos ir jų dalys, išvardytos direktyvose 2002/99/EB, 2009/156/EB ir 2009/158/EB, atitinka gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą bendruosius reikalavimus, kurie apima gyvūnų sveikatos kontrolę atliekančių veterinarinių tarnybų veiksmingą sistemą;

(10)

tačiau gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą bendraisiais reikalavimais neužtikrinama, kad kanopiniai gyvūnai neserga kokia nors liga. Pavieniai gyvūnai gali tebebūti užkrėsti užkrečiamosiomis ligomis, kurios galėtų išplisti Sąjungoje ir taip sukelti pavojų Sąjungos gyvūnų sveikatai. Todėl kanopiniai gyvūnai, skirti patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, turėtų būti įvežami į Sąjungą tiesiai iš įstaigos, instituto arba centro, kuris atitinka tam tikrus reikalavimus ir yra patvirtintas trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies, kurioje jis yra, kompetentingos institucijos;

(11)

paskirties valstybės narės, įvertinusios visą susijusią informaciją, turėtų sudaryti tokių įstaigų, institutų arba centrų sąrašą;

(12)

siekiant apsaugoti Sąjungos gyvūnų sveikatą, itin svarbu, kad į Sąjungą įvežami kanopiniai, skirti patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, turėtų būti vežami tiesiai ir neatidėliojant į jų paskirties vietą užplombuotose talpyklose, ir turėtų būti draudžiama tokius gyvūnus vežti į kitas Sąjungos šalis;

(13)

siekiant atsižvelgti į išimtines aplinkybes, pvz., gyvūnų gerovės problemas, nykstančių rūšių išsaugojimą, netikėtas gaivalines nelaimes arba politinius neramumus, kuriomis neįmanoma taikyti visų gyvūnų sveikatos reikalavimų, ypač susijusių su kilmės įstaigos, instituto arba centro patvirtinimu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikromis nustatytomis sąlygomis įvežti į savo teritoriją tam tikrus kanopinius, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams. Tačiau net ir tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama leidimo, siekiant užtikrinti, kad pavojus gyvūnų sveikatai būtų sumažintas iki patenkinamo lygio;

(14)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2)

Įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Kanopinių, skirtų patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, įvežimo sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio nuostatų, valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti įvežti į savo teritoriją VI priedo 1 dalies 1, 2 ir 3 lentelėse išvardytų rūšių kanopinių siuntas, jei jos skirtos patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

Paskirties valstybė narė, prieš įvežant kanopinius į jos teritoriją, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie leidimą, suteiktą pagal pirmą pastraipą.

2.   Jeigu dėl išimtinių aplinkybių neįmanoma laikytis 1 dalies c ir d punktų nuostatų, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti įvežti į tos valstybės teritoriją VI priedo 1 dalies 1, 2 ir 3 lentelėse išvardytų rūšių kanopinius iš kitų ūkių, kurie neatitinka tuose punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu tenkinami 1 dalies a, b ir e–g punktų reikalavimai ir įvykdytos šios papildomos sąlygos:

Jeigu kanopiniai įvežami į Sąjungą pagal pirmą pastraipą, jie laikomi paskirties patvirtintos įstaigos, instituto arba centro karantino patalpose ne trumpiau kaip šešis mėnesius nuo jų įvežimo į Sąjungą, o tuo laikotarpiu kompetentingos institucijos gali taikyti Tarybos direktyvos 90/425/EEB 8 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus.

Valstybė narė, leidžianti įvežti kanopinius pagal pirmą pastraipą, prieš įvežant kanopinius į jos teritoriją praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tokį leidimą.

3)

Įterpiamas šis 3b straipsnis:

„3b straipsnis

Kanopinių, skirtų patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, įvežimo į valstybes nares, kurios nėra paskirties valstybės narės, ir vežimo per jas tranzitu sąlygos

3a straipsnyje nurodytus kanopinius leidžiama vežti tranzitu per valstybę narę, kuri nėra paskirties valstybė narė, tik jeigu yra išduotas tranzito valstybės kompetentingos institucijos leidimas. Toks leidimas gali būti išduotas tik remiantis tos kompetentingos institucijos rizikos vertinimu, atsižvelgiant į paskirties valstybės narės jai pateiktą informaciją.

Paskirties valstybė narė, išduodanti leidimą įvežti gyvūnus 3a straipsnyje numatytomis sąlygomis, prieš tranzitą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tokį leidimą.“

4)

Įterpiamas šis 3c straipsnis:

„3c straipsnis

Trečiųjų šalių, teritorijų ir jų dalių patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų sąrašas

1.   Patikrinusi atitiktį 2 dalyje nustatytoms sąlygoms kiekviena valstybė narė gali sudaryti įstaigų, institutų arba centrų, iš kurių pagal 3a straipsnio 1 dalį gali būti leidžiama įvežti į jos teritoriją kanopinius.

2.   Trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies įstaiga, institutas arba centras į 1 dalyje nurodytą sąrašą gali būti įtrauktas tik jeigu įvykdytos šios sąlygos:

3.   Valstybė narė į 1 dalyje nurodytą sąrašą gali įtraukti trečiųjų šalių įstaigas, institutus arba centrus, kurie jau yra įtraukti į kitos valstybės narės sudarytą sąrašą, netikrindama atitikties 2 dalyje nustatytoms sąlygoms.

4.   Valstybės narės nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytus sąrašus, visų pirma atsižvelgdamos į bet kokį trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentingos institucijos suteikto tose šalyse esančių ir į minėtus sąrašus įtrauktų įstaigų, institutų arba centrų patvirtinimo galiojimo sustabdymą arba atšaukimą.

5.   Valstybės narės internetiniuose informacijos puslapiuose viešai skelbia 1 dalyje nurodytus sąrašus ir reguliariai atnaujina tą informaciją.

6.   Valstybės narės savo internetinių informacijos puslapių adresą praneša Komisijai.“

5)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įvežant tam tikras kanopinių siuntas surinkimo centrams taikomos sąlygos

1.   Kanopinių siuntos, kuriose yra gyvi gyvūnai iš daugiau nei vieno ūkio, į Sąjungą įvežamos tik su sąlyga, kad jos surenkamos surinkimo centruose, pagal I priedo 5 dalyje nustatytus reikalavimus patvirtintuose kilmės trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentingos institucijos.

2.   Kanopinių siuntos, įvežamos į Sąjungą pagal 3a arba 6 straipsnius neturi būti kilusios iš daugiau nei vieno ūkio ir neturi būti surinktos surinkimo centruose.“

6)

8 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

7)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Į Sąjungą įvežtos kitų nei 3a straipsnyje nurodytų kanopinių siuntos nedelsiant vežamos paskirties ūkiui nuo užkrato pernešėjų apsaugotose transporto priemonėse.

Tame ūkyje tie kanopiniai laikomi ne mažiau kaip 30 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai jie išvežami tiesiai į skerdyklas.“

8)

Įterpiamas šis 13 a straipsnis:

„13a straipsnis

Sąlygos, taikytinos įvežus kanopinių siuntas, skirtas patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams

1.   Į Sąjungą įvežtos kanopinių, skirtų patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, siuntos nedelsiant vežamos paskirties įstaigai, institutui arba centrui nuo užkrato pernešėjų apsaugotose transporto priemonėse, kurios yra sukonstruotos taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir vežant išmatos, šlapalas, kraikas, pakratai, šiukšlės ar bet kuri kita medžiaga neištekėtų ar neiškristų iš transporto priemonės ar talpyklos.

2.   Kanopiniai laikomi paskirties valstybės narės patvirtintos įstaigos, instituto arba centro nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose ne mažiau kaip 30 dienų. Praėjus 30 dienų karantino laikotarpiui gyvūnai gali būti vežami kitai patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui.

3.   Į patvirtintą įstaigą, institutą arba centrą atvežtus gyvūnus galima vežti į kitą nei patvirtintos įstaiga, institutas arba centras paskirties vietą, jeigu:

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies nuostatų, gyvūnai gali būti išvežti iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro anksčiau nei po toje dalyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio, tik jeigu įvykdytos šios sąlygos:

9)

Pridedamas VI priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.