23.2.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/37

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 152/2013

2012 m. gruodžio 19 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinių sandorio šalių kapitalo poreikio techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (2), ypač į jo 16 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 648/2012, be kita ko, nustatyti pagrindinėms sandorio šalims taikomi rizikos ribojimo reikalavimai siekiant užtikrinti, kad jos būtų saugios ir patikimos ir visuomet laikytųsi kapitalo reikalavimų. Turint omenyje, kad dėl tarpuskaitos veiklos kylanti rizika iš esmės padengiama konkrečiais finansiniais ištekliais, tokiais kapitalo reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies kapitalizacija visuomet būtų pakankama atsižvelgiant į kredito riziką, sandorio šalies riziką, rinkos riziką, operacinę riziką, teisinę ir verslo riziką, jei ta rizika dar nėra padengta tais konkrečiais finansiniais ištekliais, ir kad pagrindinė sandorio šalis prireikus galėtų tvarkingai nutraukti arba restruktūrizuoti savo operacijas;

(2)

kiek tai susiję su techniniais standartais, reikėtų konkrečiai atsižvelgti į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomus kapitalo reikalavimus, nes pagrindinėms sandorio šalims vykdant nepadengtą veiklą kyla rizika, panaši į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms kylančią riziką. Be to, reikėtų atsižvelgti į atitinkamas Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) paskelbtų finansų rinkos infrastruktūros principų dalis. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys galėtų organizuoti tvarkingą savo veiklos nutraukimą arba restruktūrizavimą, jos turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių veiklos išlaidoms padengti per tinkamą laikotarpį. Pagrindinė sandorio šalis per tokį laikotarpį turėtų turėti galimybę nustatyti tvarką, kad galėtų reorganizuoti ypatingos svarbos operacijas, įskaitant rekapitalizaciją, vadovybės pakeitimą, verslo strategijų, sąnaudų arba mokesčių struktūrų pakeitimą, teikiamų paslaugų restruktūrizavimą, tarpuskaitos portfelio likvidavimą, susijungimą su kita pagrindine sandorio šalimi arba savo tarpuskaitos veiklos perdavimą kitai pagrindinei sandorio šaliai. Nutraukianti arba restruktūrizuojanti savo veiklą pagrindinė sandorio šalis vis tiek turi tęsti operacijas. Tokiu atveju kai kurios sąnaudos, pvz., prekiavimo, gali sumažėti, bet kitos, pvz., teisinės išlaidos, gali išaugti. Todėl laikoma, kad bendrosios metinės veiklos išlaidos yra tinkamas artinys nustatant faktines išlaidas, patiriamas nutraukiant arba restruktūrizuojant pagrindinės sandorio šalies operacijas. Siekiant atsižvelgti į pagrindinių sandorio šalių apskaitos praktikos įvairovę, veiklos išlaidos turėtų būti vertinamos laikantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS), priimtų pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (3), arba laikantis riboto skaičiaus tam tikrų kitų šioje srityje taikomų taisyklių, kaip nurodyta Sąjungos teisėje;

(3)

kadangi kapitalas visuomet turi būti pakankamas siekiant užtikrinti tvarkingą veiklos nutraukimą ir tinkamą apsaugą nuo atitinkamos rizikos, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti išankstinio perspėjimo priemonę, kad kompetentingos institucijos pakankamai anksti galėtų sužinoti apie situaciją, kai pagrindinės sandorio šalies kapitalas priartėja prie kapitalo poreikio dydžio, t. y. nustatyti pranešimo ribą, kuri būtų 110 % kapitalo poreikio dydžio;

(4)

nepaisant sunkumų, kylančių norint kiekybiškai įvertinti operacinę riziką, atitinkamas standartas siekiant nustatyti pagrindinių sandorio šalių kapitalo poreikį yra 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (4). Kiek tai susiję su techniniais pagrindinių sandorio šalių kapitalo poreikio standartais, laikantis Direktyvos 2006/48/EB operacinės rizikos apibrėžtis turėtų apimti teisinę riziką;

(5)

Direktyva 2006/48/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (5) yra tinkami standartai siekiant nustatyti kapitalo poreikį, susijusį su konkrečiais finansiniais ištekliais nepadengtos kredito, sandorio šalies ir rinkos rizikos padengimu, nes jis panašus į kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms taikomą poreikį;

(6)

pagrindinė sandorio šalis neturi turėti kapitalo prekybos pozicijoms ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, susijusioms su sąveikos susitarimu, kai laikomasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 52 ir 53 straipsnių reikalavimų. Tačiau kai tų reikalavimų nesilaikoma, pagrindinių sandorio šalių ryšiai gali joms kelti papildomą riziką, jei jų pateiktas įkaitas nėra visiškai apsaugotas ir neliečiamas bankroto atveju arba jei įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą kyla rizika tuomet, kai gaunančiosios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narys neįvykdo įsipareigojimų. Todėl tokiais atvejais įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir prekybos pozicijoms su kitomis pagrindinėmis sandorio šalimis turėtų būti taikomi kapitalo poreikio koeficientai. Siekiant išvengti užkrato efekto, įmokų į kitų pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus reikalavimai paprastai turėtų būti konservatyvesni negu reikalavimai kredito įstaigų pozicijoms pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu. Pagrindinės sandorio šalies nuosavi ištekliai, naudojami įmokoms į kitos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokėti, neturėtų būti įskaitomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalies tikslais, nes jie nėra investuojami pagal jos investavimo politiką. Be to, nereikėtų jų įskaityti du kartus apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, atsirandančias dėl šių įmokų;

(7)

laikas, kuris yra būtinas veiklai tvarkingai nutraukti, labai priklauso nuo atskiros pagrindinės sandorio šalies teikiamų tarpuskaitos paslaugų ir nuo rinkos aplinkos, kurioje ji veikia, ypač jei kita pagrindinė sandorio šalis gali perimti jos paslaugas. Todėl mėnesių skaičius, reikalingas veiklai nutraukti, turėtų būti grindžiamas pačios pagrindinės sandorio šalies įverčiu, kurį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija. Siekiant užtikrinti rizikos ribojimo principus atitinkantį kapitalo poreikį, reikia nustatyti, kad tas laikotarpis būtų mažiausiai šeši mėnesiai;

(8)

verslo rizika – rizika, kurią pagrindinė sandorio šalis prisiima dėl savo veiksmingumo ir bendrųjų verslo sąlygų galimų pokyčių, kurie galėtų pakenkti jos finansinei būklei sumažėjus jos pajamoms arba išaugus jos išlaidoms dėl nuostolių, kurie turi būti dengiami iš jos kapitalo. Kadangi verslo rizikos lygis labai priklauso nuo kiekvienos pagrindinės sandorio šalies konkrečios situacijos ir jį gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., neveiksmingos procedūros, neigiama rinkos aplinka, neveiksmingas atsakas į technologijų pažangą arba netinkamas verslo strategijų įgyvendinimas, kapitalo poreikis turėtų būti grindžiamas pačios pagrindinės sandorio šalies įverčiu, kurį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija. Siekiant užtikrinti rizikos ribojimo principus atitinkantį kapitalo poreikį, reikia nustatyti apatinę ribą;

(9)

prieš pateikdama techninių standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, Europos bankininkystės institucija (EBI) glaudžiai bendradarbiavo su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir konsultavosi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI). Be to, ji surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (6) 37 straipsnį įsteigta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(10)	šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Europos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kapitalo poreikis

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi kapitalo, įskaitant nepaskirstytąjį pelną ir rezervus, kuris visuomet yra ne mažesnis negu šių elementų suma:

a)	pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio jos veiklai nutraukti arba restruktūrizuoti, apskaičiuoto pagal 2 straipsnį;

b)	pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio operacinei ir teisinei rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 3 straipsnį;

c)	pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio kredito, sandorio šalies ir rinkos rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 4 straipsnį;

d)	pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio verslo rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 5 straipsnį.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nustato procedūras visiems rizikos šaltiniams, kurie gali turėti poveikį jos nuolatinėms funkcijoms, nustatyti ir apsvarsto tikimybę, kad jos pajamoms ar išlaidoms ir jos kapitalo lygiui gali būti neigiamų padarinių.

3.   Jei pagrindinės sandorio šalies turimo kapitalo suma pagal 1 dalį yra mažesnė negu 110 % kapitalo poreikio dydžio arba mažesnė negu 110 % 7,5 mln. EUR (t. y. pranešimo riba), pagrindinė sandorio šalis apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir praneštą informaciją atnaujina bent kartą per savaitę, kol pagrindinės sandorio šalies turimo kapitalo suma vėl bus didesnė už pranešimo ribą.

4.   Tas pranešimas pateikiamas raštu ir apima šiuos elementus:

a)	priežastis, kodėl pagrindinės sandorio šalies kapitalas mažesnis už pranešimo ribą, ir pagrindinės sandorio šalies finansinės būklės trumpalaikės perspektyvos aprašymą;

b)	visapusišką priemonių, kurių pagrindinė sandorio šalis ketina imtis, kad nuolat laikytųsi kapitalo reikalavimų, aprašymą.

2 straipsnis

Kapitalo poreikis veiklai nutraukti arba restruktūrizuoti

1.   Pagrindinė sandorio šalis savo metines bendrąsias veiklos išlaidas dalija iš dvylikos, kad nustatytų savo mėnesines bendrąsias veiklos išlaidas, ir gautą skaičių daugina iš veiklos nutraukimo arba restruktūrizavimo laikotarpio, nustatyto pagal 2 dalį. Šio skaičiavimo rezultatas – kapitalas, reikalingas siekiant užtikrinti tvarkingą pagrindinės sandorio šalies veiklos nutraukimą arba restruktūrizavimą.

2.   Kad nustatytų 1 dalyje nurodytą veiklos nutraukimo arba restruktūrizavimo laikotarpį, pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai patvirtinti, laikantis tos kompetentingos institucijos įgaliojimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III antraštinę dalį, teikia nuosavą tinkamo veiklos nutraukimo arba restruktūrizavimo laikotarpio įvertį. Apskaičiuotas laikotarpis yra pakankamas siekiant užtikrinti (taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis) tvarkingą jos veiklos nutraukimą arba restruktūrizavimą, jos operacijų reorganizavimą, jos tarpuskaitos portfelio likvidavimą arba jos tarpuskaitos veiklos perdavimą kitai pagrindinei sandorio šaliai. Nustatant įvertį atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies pozicijų likvidumą, dydį, terminų struktūrą bei galimas tarpvalstybines kliūtis ir produktų, kurių tarpuskaita atliekama, tipą. Veiklos nutraukimo arba restruktūrizavimo laikotarpis, kuriam apskaičiuojamas kapitalo poreikis, yra mažiausiai šeši mėnesiai.

3.   Pagrindinė sandorio šalis tinkamo veiklos nutraukimo arba restruktūrizavimo laikotarpio įvertį atnaujina, kai tik reikšmingai pasikeičia prielaidos, kuriomis grindžiamas vertinimas, ir šį atnaujintą įvertį teikia kompetentingai institucijai patvirtinti.

4.   Taikant šį straipsnį, veiklos išlaidos vertinamos laikantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS), priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba laikantis Tarybos direktyvų 78/660/EEB (7), 83/349/EEB (8) ir 86/635/EB (9), arba laikantis trečiosios šalies visuotinai priimtų apskaitos principų, kurie, kaip nustatyta, yra lygiaverčiai TFAS pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1569/2007 (10), arba trečiosios šalies apskaitos standartų, kuriuos galima naudoti pagal to reglamento 4 straipsnį, priklausomai nuo to, kas taikoma. Pagrindinės sandorio šalys naudoja naujausią audituotą informaciją iš savo metinės finansinės ataskaitos.

3 straipsnis

Kapitalo poreikis operacinei ir teisinei rizikai padengti

1.   Pagrindinė sandorio šalis 1 straipsnyje nurodytą savo kapitalo poreikį operacinei, įskaitant teisinę, rizikai padengti apskaičiuoja arba pagal bazinio indikatoriaus metodą, arba pagal pažangiuosius vertinimo metodus, nustatytus Direktyvoje 2006/48/EB, laikydamasi 2–7 dalyse nustatytų apribojimų.

2.   Kad apskaičiuotų kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, pagrindinė sandorio šalis gali naudoti bazinio indikatoriaus metodą pagal Direktyvos 2006/48/EB 103 straipsnį.

3.   Pagrindinė sandorio šalis nustato dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą aiškiai paskirstant atsakomybę, susijusią su šia sistema. Ji nustato savo pozicijas operacinės rizikos atžvilgiu ir fiksuoja atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis. Šią sistemą reguliariai peržiūri nepriklausomas subjektas, turintis žinių, būtinų tokiai peržiūrai atlikti.

4.   Pagrindinės sandorio šalies operacinės rizikos vertinimo sistema yra glaudžiai integruota į pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo procesus. Jos rezultatai yra neatskiriama pagrindinės sandorio šalies operacinės rizikos pobūdžio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis.

5.   Pagrindinė sandorio šalis įgyvendina atskaitomybės vyresniajai vadovybei sistemą, pagal kurią operacinės rizikos ataskaitos teikiamos atitinkamas įstaigos funkcijas vykdantiems asmenims. Pagrindinė sandorio šalis nustato procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybei pateiktose ataskaitose esančią informaciją.

6.   Pagrindinė sandorio šalis į savo kompetentingą instituciją taip pat gali kreiptis leidimo naudoti pažangiuosius vertinimo metodus. Kompetentinga institucija pagrindinei sandorio šaliai gali leisti naudoti pažangiuosius vertinimo metodus, grindžiamus jos nuosavomis operacinės rizikos vertinimo sistemomis, pagal Direktyvos 2006/48/EB 105 straipsnį.

7.   6 dalyje nurodytus pažangiuosius vertinimo metodus naudojančios pagrindinės sandorio šalys, apskaičiuodamos savo kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi kapitalo, kuris visuomet yra ne mažesnis negu 80 % kapitalo, reikalaujamo naudojant bazinio indikatoriaus metodą pagal 2 dalį.

4 straipsnis

Kapitalo poreikis kredito rizikai, sandorio šalies rizikai ir rinkos rizikai padengti, jei ta rizika dar nepadengta konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41–44 straipsniuose

1.   Pagrindinė sandorio šalis 1 straipsnyje nurodytą savo kapitalo poreikį apskaičiuoja sudėjusi 8 % savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, skirtų kredito ir sandorio šalies kredito rizikai padengti, ir savo kapitalo poreikį rinkos rizikai padengti, apskaičiuotą pagal direktyvas 2006/48/EB ir 2006/49/EB, laikydamasi 2–5 dalyse nustatytų apribojimų.

2.   Kad apskaičiuotų kapitalo poreikį rinkos rizikai, jei ji dar nepadengta konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41–44 straipsniuose, padengti, pagrindinė sandorio šalis naudoja metodus, numatytus Direktyvos 2006/49/EB I–IV prieduose.

3.   Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas kredito rizikai, jei ji dar nepadengta konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41–44 straipsniuose, padengti, pagrindinė sandorio šalis naudoja standartizuotą kredito rizikos metodą, numatytą Direktyvos 2006/48/EB 78–83 straipsniuose.

4.   Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas sandorio šalies kredito rizikai, jei ji dar nepadengta konkrečiais finansiniais ištekliais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41–44 straipsniuose, padengti, pagrindinė sandorio šalis naudoja rinkos vertės metodą, numatytą Direktyvos 2006/48/EB III priedo 3 dalyje, ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą taikant standartines nepastovumo korekcijas, kaip numatyta Direktyvos 2006/48/EB VIII priedo 3 dalyje.

5.   Jei nesilaikoma visų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 52 ir 53 straipsniuose nurodytų sąlygų ir jei pagrindinė sandorio šalis nenaudoja nuosavų išteklių, pagrindinė sandorio šalis savo pozicijai dėl įmokų į kitos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taiko 1 250 % rizikos koeficientą, o savo prekybos pozicijoms su kita pagrindine sandorio šalimi – 2 % rizikos koeficientą.

5 straipsnis

Kapitalo poreikis verslo rizikai padengti

1.   Pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai patvirtinti, laikantis tos kompetentingos institucijos įgaliojimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III antraštinę dalį, teikia nuosavą kapitalo, būtino nuostoliams dėl verslo rizikos padengti remiantis pagrįstai numatomais neigiamais scenarijais, aktualiais jos verslo modeliui, įvertį.

2.   Kapitalo poreikis verslo rizikai padengti yra lygus patvirtintam įverčiui ir jam taikoma minimali suma – 25 % pagrindinės sandorio šalies metinių bendrųjų veiklos išlaidų. Taikant šį straipsnį bendrosios veiklos išlaidos vertinamos pagal 2 straipsnio 4 dalį.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(3)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(4)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(5)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(6)  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(7)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

(8)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(9)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

(10)  OL L 340, 2007 12 22, p. 66.

---