17.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/20

(1)

2007 m. rugsėjo 27 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 20 d. raštais Komisijai buvo pateiktas bendrovės „Corsica Ferries“ skundas dėl neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, kurią bendrovės „Société nationale Corse-Méditerranée“ (toliau – SNCM) ir „Compagnie Maritime de Navigation“ (toliau – CMN) tariamai gavo įgyvendinant Viešosios paslaugos perdavimo sutartį, kurią Korsikos teritorinė bendrija (pranc. Collectivité territoriale de Corse, toliau – CTC) ir Korsikos transporto tarnyba (pranc. Office des transports de Corse, toliau – OTC) pasirašė su SNCM ir CMN. Šioje 2007–2013 m. sutartyje (toliau – VPPS) aptariami jūrų maršrutai Korsika–Marselis. 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. liepos 16 d., 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. birželio 22 d., 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 10 d. raštais skundo pateikėja atsiuntė papildomą informaciją, kuria pagrindė savo skundą;

(2)

2008 m. kovo 17 d., 2008 m. lapkričio 12 d., 2011 m. spalio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 14 d. raštais Komisija paprašė, kad Prancūzija pateiktų papildomą informaciją. Prancūzijos institucijos savo pastabas ir atsakymus pateikė atitinkamai 2008 m. birželio 3 d., 2009 m. sausio 14 d., 2011 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. sausio 20 d. raštais;

(3)

2012 m. birželio 27 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį pradėti procedūrą dėl pagalbos bendrovėms SNCM ir CMN, kuri galėjo būti suteikta pagal VPPS. Komisijos sprendimas (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) 2012 m. spalio 5 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4);

(4)

Prancūzijos institucijos savo pastabas ir atsakymus į klausimus, pateiktus sprendime pradėti procedūrą, pateikė 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2013 m. sausio 16 d. raštais;

(5)

bendrovės „Corsica Ferries“, SNCM ir CMN pastabas pateikė per sprendime pradėti procedūrą tam nustatytą terminą. 2012 m. spalio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštais Komisija šias pastabas perdavė Prancūzijos institucijoms. Prancūzija savo komentarus dėl trečiųjų šalių pastabų pateikė 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 12 d. raštais;

(6)

kaip primenama sprendime pradėti procedūrą, teritorinis tęstinumas Korsiką sujungiant su žemynu buvo užtikrintas sudarius pirmąją 25 metų trukmės koncesiją, kurią 1976 m. SNCM ir CMN pasirašė su valstybe. Nuo 2002 m. sausio 1 d. pagal Viešosios paslaugos perdavimo sutartį, kuri penkerių metų laikotarpiui pasirašyta su teritorine bendrija ir OTC, bendrovės SNCM ir CMN transporto paslaugas teikė tik maršrutais iš Marselio;

(7)

dėl kitų maršrutų kartu buvo įdiegta socialinės pagalbos priemonė (5). Šią priemonę ir jos pratęsimą 2007–2013 m. laikotarpiui patvirtino Komisija (6);

(8)

nuo 2007 m. liepos 1 d. SNCM ir CMN pagal VPPS, sudarytą 2007 m. birželio 7 d. (žr. šio sprendimo 2.5 skirsnį), teikia transporto paslaugas maršrutu Marselis–Korsika. Šios sutarties galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(9)

pagrindinės bendrovės, jūrų transporto rinkoje paslaugas teikiančios maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, yra SNCM, CMN (žr. šio sprendimo 2.2 ir 2.3 skirsnius) ir „Corsica Ferries“, teikianti paslaugas iš Tulono ir Nicos;

(10)

jau daugelį metų transporto paslaugų teikimas Korsikai yra labai priklausomas nuo metų laikų – daugiausia keleivių vežama vasaros mėnesiais. XX a. pirmąjį dešimtmetį pagrindinė transporto rinkų tendencija vežant maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, buvo ta, kad didėjo transporto paslaugų iš Tulono pasiūla ir transporto apimties požiūriu Tulonas tapo svarbiausiu Korsikai teikiamų transporto paslaugų uostu. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad transporto apimties didėjimo vežant iš Tulono tendencija atsirado iki to, kai buvo įdiegta socialinės pagalbos priemonė (2002 m.), ir kad nuo tada ši tendencija išsilaikė (7). Didėjant transporto apimčiai kartu didėjo bendrovės „Corsica Ferries“ užimama rinkos dalis;

(11)

SNCM, kurią Prancūzijos vyriausybė 1976 m. pasirinko teritoriniam tęstinumui su Korsika užtikrinti, – tai laivybos bendrovė, kurios registruotoji būstinė yra Marselyje. Ji teikia visas transporto paslaugas iš Marselio ir Nicos į Korsiką; bendrovės laivai iš Marselio ir Nicos uostų vyksta į Ajačo, Bastjos, Kalvio, Il Ruso, Porto Vekjo ir Propriano uostus;

(12)

SNCM transporto paslaugas taip pat teikia iš Marselio ir Korsikos (Ajačo ir Propriano) į Sardiniją (Porto Toresą). Galiausiai jos laivai iš Seto, Marselio ir Tulono plaukia į Alžyrą (Alžyrą, Skikdą, Bedžają, Oraną) ir Tunisą;

(13)

iki 2006 m. gegužės mėn. 80 proc. SNCM akcijų priklausė bendrovei „Compagnie générale maritime et financière“ (CGMF) (8) ir 20 proc. – bendrovei „Société nationale des chemins de fer“ (SNCF). 2005 m. sausio 26 d. Prancūzijos vyriausybė pradėjo SNCM privatizavimo procesą, po kurio buvo pasirinkta bendrovės „Butler Capital Partners“ paraiška; šiai bendrovei perėjo 38 proc. akcijų, o grupei „Connex“ (bendrovės „Veolia“ patronuojamajai įmonei) – 28 proc. akcijų. Darbuotojams buvo perleista 9 proc. akcijų, o valstybė per CGMF išsaugojo likusius 25 proc. akcijų;

(14)

vykdant šį privatizavimą buvo numatyta bendrovėms „Butler Capital Partners“ ir „Veolia“ naudinga sutarties nutraukimo sąlyga, kuria perėmėjai galėjo remtis visų pirma šiais atvejais:

(15)

įmonę perleidžiant privačiojo sektoriaus subjektams buvo priimtas restruktūrizavimo priemonių rinkinys, kuriam pagal valstybės pagalbos teisę taikoma atskira procedūra (10);

(16)

2008 m. lapkričio 10 d.„Butler Capital Partners“ savo akcijas perleido bendrovei „Veolia Transport“. 2011 m. „Veolia Transport“ susijungė su bendrove „Transdev“ – buvo įsteigta bendrovė „Veolia Transdev“ (11), kuriai tuomet priklausė 66 proc. akcijų. 2012 m. kovo 30 d. bendrovė „Veolia Environnement“ su įstaiga CDC sudarė susitarimą, pagal kurį ši bendrovė nuosavybės teisėmis perima 66 proc. SNCM kapitalo, kuris anksčiau priklausė bendrai įmonei, už perleidimą sumokėjusi 1 EUR;

(17)

SNCM šiuo metu naudojasi laivynu, kurį sudaro dešimt laivų, iš kurių šeši yra keltai (12), o keturi – mišraus tipo krovininiai laivai: „Jean Nicoli“ (13), „Pascal Paoli“, „Paglia Orba“ ir „Monte d'Oro“;

(18)

CMN – tai 1931 m. įsteigta privati laivų aprūpinimo paslaugas teikianti įmonė, kurios registruotoji būstinė yra Marselyje ir kurios pagrindinė veikla – jūrų transporto paslaugų teikimas aptarnaujant Korsiką (krovinių ir keleivių vežimas), taip pat Sardiniją;

(19)

iki 2009 m. spalio 2 d. 53,1 proc. CMN akcijų priklausė bendrovei „Compagnie Méridionale de Participations“ (CMP), 45 proc. akcijų – SNCM ir 1,9 proc. akcijų – darbuotojams. Pačios CMP 55 proc. akcijų priklausė bendrovei „Société de travaux industriels et maritimes d’Orbigny“ („STIM d’Orbigny“), kuri yra grupės STEF-TFE patronuojamoji bendrovė, ir 45 proc. akcijų – bendrovei „Compagnie Générale de Tourisme et d'Hôtellerie“ (CGTH), kuri yra SNCM patronuojamoji bendrovė ir visa priklauso SNCM. Nuo to laiko CMN akcijas, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai priklausė SNCM, perpirko grupė STEF. Šiuo metu grupei STEF priklauso 97,9 proc. CMN kapitalo, o darbuotojams – 2,1 proc. akcijų;

(20)

pagal VPPS dalį paslaugų CMN teikia trimis maršrutais, kuriais Korsika sujungiama su Marseliu: Marselis–Ajačas, Marselis–Bastja ir Marselis–Proprianas (žr. šio sprendimo 2.5 skirsnį). Kartu ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas bendrovė teikia paslaugas į Sardiniją (Porto Toresą) ir iš jos. Siekdama pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas įgyvendinti savo veiklos planą CMN naudojasi trimis mišraus tipo krovininiais laivais: „Girolata“, „Piana“ (kuriuo buvo pakeistas laivas „Scandola“) ir „Kalliste“;

(21)

šiame sprendime VPPS sudarymo procedūrą Komisija primena tik trumpai; in extenso ji yra apibūdinta sprendime pradėti procedūrą;

(22)

2006 m. kovo 24 d. Korsikos asamblėja Nutarimu Nr. 06/22 patvirtino principą, pagal kurį pratęsiamas viešosios paslaugos – jūrų transporto paslaugų teikimo iš Marselio uosto į Bastjos, Ajačo, Balanės (Ile-Rousse ir Calvi), Porto Vekjo ir Propriano uostus nuo 2007 m. sausio 1 d. – perdavimo laikotarpis;

(23)

2006 m. gegužės 27 d. viešas kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL), 2006 m. birželio 9 d. – leidinyje Les Echos. Buvo pateikti keturi pasiūlymai (14). Priėmus 2006 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybos sprendimą (15) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Valstybės tarybos sprendimą (16), visa Viešosios paslaugos perdavimo sutarties sudarymo procedūra atšaukta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi su konkursu susijusių įpareigojimų;

(24)

2006 m. gruodžio 22 d. Nutarimu Nr. 06/263 AC Korsikos asamblėja nusprendė tęsti Viešosios paslaugos perdavimo sutarties sudarymo procedūrą ir einamąjį perdavimo laikotarpį pratęsti iki 2007 m. balandžio 30 d.;

(25)

tuomet naujas kvietimas dalyvauti konkurse 2006 m. gruodžio 30 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 2007 m. sausio 4 d. – leidinyje Les Échos, o 2007 m. sausio 5 d. – leidinyje Marine Marchande. Pasiūlymus pateikė du kandidatai – SNCM ir CMN grupė (17) ir bendrovė „Corsica Ferries“ (18);

(26)

bendrame pasiūlyme SNCM ir CMN grupės pateikti ekonominiai parametrai buvo pristatyti sprendime pradėti procedūrą (19). 2007 m. kovo 28 d. SNCM ir CMN grupė OTC perdavė iš dalies pakeistą savo pasiūlymą – visų pirma buvo labai sumažinta subsidija, kurios prašoma kaip kompensacijos už bendrą pasiūlymą. Atsižvelgiant į iš dalies pakeistą pasiūlymą buvo pakeista numatoma transporto apimtis, tam tikrų grupės laivų rinkos vertė, naujų laivų užsakomųjų reisų data, taip pat sutaupytų sąnaudų pagal bendrą pasiūlymą ir pasiūlymus dėl kiekvieno maršruto dydis;

(27)

Korsikos asamblėjai naujo perdavimo laikotarpio pradžią nukėlus į 2007 m. liepos 1 d. ir pradėjus kitą derybų procedūrą, OTC pasiūlė bendrovės „Corsica Ferries“ pasiūlymą atmesti (20);

(28)

2007 m. birželio 7 d. Nutarimu Nr. 07/108 Korsikos asamblėja SNCM ir CMN grupei delegavo viešąją paslaugą, susijusią su jūrų transporto paslaugų teikimu iš Marselio uosto į Korsikos uostus ir atgal; tos pačios dienos sprendimu Korsikos bendrijos vykdomosios valdybos pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti VPPS (toliau – abu 2007 m. birželio 7 d. sprendimai);

(29)

2008 m. sausio 24 d. Bastjos administracinis teismas atmetė „Corsica Ferries“ ieškinį dėl abiejų 2007 m. birželio 7 d. sprendimų panaikinimo. Paskui 2011 m. lapkričio 7 d. Marselio administracinis apeliacinis teismas panaikino 2008 m. sausio 24 d. Bastjos administracinio teismo sprendimą ir abu 2007 m. birželio 7 d. sprendimus;

(30)

savo sprendime Administracinis apeliacinis teismas nustatė, kad pažeistas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo (21) (toliau – Kabotažo reglamentas) ir kad pagal VPPS teikiama valstybės pagalba yra neteisėta. Šiuo klausimu sprendime nurodyta, kad dėl VPPS 7 straipsnio 1 dalies nuostatų ši pagalba neatitinka trečiojo Teisingumo Teismo sprendimo Altmark  (22) kriterijaus. Todėl Administracinis apeliacinis teismas nurodė Korsikos teritorinei bendrijai iki 2012 m. rugsėjo 1 d. draugiškai nutraukti VPPS (23);

(31)

SNCM ir CMN pateikus apeliaciją, Valstybės taryba 2012 m. liepos 13 d. panaikino Administracinio apeliacinio teismo priimtą 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą (24) ir grąžino bylą nagrinėti Marselio administraciniam apeliaciniam teismui;

(32)

VPPS buvo pasirašyta 2007 m. liepos 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Jos 1 straipsnyje nurodyta, kad VPPS tikslas – reguliarių jūrų transporto paslaugų teikimas visais maršrutais, kuriuos apima viešosios paslaugos perdavimo nuostatos, vykdant reisus iš Marselio uosto į Bastjos, Ajačo, Porto Vekjo, Propriano ir Balanės uostus, taip pat iš šių uostų į Marselio uostą;

(33)

VPPS I priede pateiktose specifikacijose yra apibūdintas šių paslaugų pobūdis. Visų pirma specifikacijose išskirta:

(34)

VPPS 2 straipsnyje nurodytos bazinės finansinės kompensacijos, dėl kurių paslaugą teikti įgalioti subjektai prisiima įsipareigojimus perdavimo laikotarpiu. Šių bazinių finansinių kompensacijų sumos yra apibendrintos sprendimo pradėti procedūrą 4 lentelėje;

(35)

VPPS 3 straipsnyje nurodyta, kad delegavus viešąją paslaugą išskirtinės teisės teikti paslaugas atitinkamais maršrutais nėra suteikiamos, tačiau kitoms bendrovėms suteikiama galimybė reguliariąsias paslaugas teikti negaunant finansinės kompensacijos. Vis dėlto galimam naujam rinkos dalyviui būtų taikomi sprendime pradėti procedūrą (27) nurodyti įpareigojimai. Be to, 3 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas dėl paslaugą teikti įgaliotų subjektų prašymų gauti finansinę kompensaciją buvo priimtas atsižvelgiant į socialinės pagalbos priemonę (28);

(36)

pagal VPPS 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą kiekvieno paslaugą teikti įgalioto subjekto galutinė kiekvienų metų finansinė kompensacija neviršija veiklos nuostolių, patirtų dėl specifikacijose nurodytų įpareigojimų, atsižvelgiant į 15 proc. sutartinės laivyno vertės grąžą proporcingai dienų, kuriomis šis laivynas faktiškai buvo naudojamas reisams vykdyti pagal šiuos įpareigojimus, skaičiui. Sutartinė vertė yra nurodyta VPPS III priede (29);

(37)

VPPS 7 straipsnyje (toliau – apsaugos sąlyga) leidžiama keisti metines finansinių kompensacijų, kurios kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams mokamos pagal jų įsipareigojimus, vienodo dydžio sumas, VPPS 2 straipsnyje yra nustatytas šios sutarties galiojimo laikotarpiui;

(38)

7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutarties techninės, reglamentavimo ar ekonominės sąlygos keičiamos iš esmės, šalys susitinka siekdamos priimti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, „pirmiausia susijusias su didžiausiais tarifais ir paslaugų pritaikymu“;

(39)

VPPS 7 straipsnio 2 dalyje primenama, kad finansinės kompensacijos sumos nustatomos atsižvelgiant į numatomas pajamas, susijusias su keleiviais ir transporto apimtimi. Jeigu numatomų pajamų (30) ir tikrųjų pajamų skirtumo absoliučioji vertė didesnė negu 2 proc. numatomų pajamų (31), finansinę kompensaciją pagal kiekvieną pajamų kategoriją kiekvienam paslaugą teikti įgaliotam subjektui kasmet numatoma patikslinti – padidinti arba sumažinti (32);

(40)

VPPS yra nurodyta (33), kad viršutinė riba, taikoma pagal šią sąlygą tikslinant kompensaciją, šalių susitarimu turėjo būti nustatyta trečiaisiais deleguotųjų paslaugų teikimo metais;

(41)

abiejų paslaugą teikti įgaliotų subjektų numatomos pajamos, gautos vežant keleivius ir krovinius, yra apibendrintos sprendimo pradėti procedūrą 5 lentelėje;

(42)

taikant suderinimo sąlygą, 2009 m. gruodžio 28 d. Viešosios paslaugos perdavimo sutartis buvo iš dalies pakeista papildomu susitarimu. Šiuo pakeitimu atsisakyta 108 reisų per metus, vykdomų maršrutais, kuriais Marselis sujungiamas su Korsika. Todėl maršrutu Marselis–Ajačas siūlomų vietų skaičius sumažėjo nuo 9 000 iki 8 000 Kalėdų atostogų laikotarpiu, nuo 3 500 iki 2 300 – pavasario ir rudens laikotarpiu ir nuo 85 000 iki 71 000 – vasaros laikotarpiu. Maršrutu Marselis–Proprianas teikiamos papildomos paslaugos apimtis sumažėjo 7 000 vietų;

(43)

OTC taip pat iš naujo nustatė transporto paslaugų teikimo laikotarpius: išskyrė didžiausio aktyvumo sezoną (vienuolikos vasaros savaičių laikotarpis nuo paskutinės birželio savaitės iki rugsėjo pradžios) ir vidutinio aktyvumo sezoną (22 savaičių laikotarpis nuo balandžio iki birželio mėn. ir nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos, neįtraukiant mokyklinių pavasario ir Visų Šventųjų atostogų);

(44)

taip pat buvo pakeisti tarifai ir finansinė kompensacija. Pakoregavus bazines finansines kompensacijas (2007 m. vertę), metinės sumos abiem paslaugą teikti įgaliotiems subjektams 2010–2013 m. sumažėjo 6,5 mln. EUR. Pakeistos numatomų pajamų ir kompensacijos sumos yra pateiktos sprendimo pradėti procedūrą 7 ir 8 lentelėse;

(45)

pagal VPPS (34) 95 proc. indeksuojamų numatomų kompensacijos sumų išmokama per septynias dienas nuo suvestinės paslaugų teikimo ataskaitos pateikimo, mokant mėnesines išmokas. Kompensacijų likutis, padidintas arba sumažintas pagal atliktą patikslinimą, išmokamas kasmet per penkiolika dienų nuo galutinės paslaugų teikimo ataskaitos pateikimo;

(46)

2007 m. bendra numatomų kompensacijų suma buvo 659 mln. EUR. Atsižvelgiant į indeksavimo (infliacijos) ir patikslinimo (tikrųjų ir numatytų pajamų skirtumas, degalų kainos pokyčiai, baudos) sąlygas, iki 2011 m. faktiškai išmokėtų kompensacijų suma yra tokia:

(47)

bendrovei SNCM išmokėtos kompensacijos, kurios bendrai nustatytos VPPS 2 straipsniu, yra paskirstytos pagrindinei paslaugai (teikiamai mišraus tipo krovininiais laivais) ir papildomai paslaugai (teikiamai garlaiviais), laikantis visų paskirstymo taisyklių, pagal kurias iš esmės numatoma prieš mokant finansinę kompensaciją už kiekvieno tipo paslaugą lėšas paskirstyti proporcingai nuostoliams (35), nurodytiems SNCM ir CMN grupės pasiūlyme pateiktoje pelno ir nuostolio ataskaitoje (36);

(48)

Komisija visų pirma pareiškė abejonių dėl nustatyto su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo būtinumo ir proporcingumo, visų pirma dėl to, kad jis apima ir pagrindinę, ir papildomą paslaugą. Komisijos nuomone, į viešosios paslaugos perdavimo nuostatas įtraukus papildomą paslaugą gali būti pažeistos minėto Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 nuostatos, taigi nesilaikoma pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus (aiškiai nustatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai). Iš tikrųjų Komisija pabrėžė, kad Prancūzijos institucijos nepateikia įrodymų, jog papildomą paslaugą iš tikrųjų reikia teikti kaip viešąją paslaugą, ir kad papildoma paslauga neatrodo būtina siekiant tinkamai teikti pagrindinę paslaugą;

(49)

antra, Komisija pareiškė abejonių dėl kompensacijos už viešąją paslaugą kriterijų, numatytų Viešosios paslaugos perdavimo sutarties 7 straipsnyje (žr. sprendimo pradėti procedūrą 86–94 konstatuojamąsias dalis), ir šių kriterijų atitikties antrajam Sprendimo Altmark kriterijui (siekiant nustatyti kompensacijos sumą kriterijai nustatomi iš anksto). Be to, Komisija pateikė išankstinę nuomonę, kad dėl skirtingų numatomų pajamų sumų, kurias paslaugą teikti įgalioti subjektai nurodė savo pasiūlymuose, kompensavimo mechanizmo kriterijai galėjo tapti neskaidrūs. Galiausiai iš tam tikros informacijos buvo matyti, kad paslaugą teikti įgaliotiems subjektams finansinės kompensacijos galėjo būti skirtos ne pagal VPPS;

(50)

trečia, Komisija suabejojo, ar laikomasi trečiojo Sprendimo Altmark kriterijaus (teisingas sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kompensavimas). Ji pabrėžė neturinti reikiamos informacijos, kuria remdamasi galėtų teigti, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams nebuvo išmokėta jokia kompensacijos permoka, visų pirma atsižvelgiant į pagrįsto pelno vertinimą. Pirmiausia jai kilo klausimas dėl to, ar VPPS 5 straipsnio 2 dalies (žr. sprendimo pradėti procedūrą 95–102 konstatuojamąsias dalis) užtenka siekiant išvengti bet kokio pobūdžio per didelės paslaugų teikėjų sąnaudų kompensacijos;

(51)

galiausiai Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo užtikrinta tikra ir atvira konkurencija, kuri vienintelė būtų leidusi atrinkti kandidatą, gebantį teikti aptariamas paslaugas už bendruomenei mažiausią kainą, kaip reikalaujama pagal ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų (paslaugų teikėjo atranka). Visų pirma Komisija neatmetė galimybės, kad skiriant Viešosios paslaugos perdavimo sutartį specifikacijų reikalavimais, ypač susijusiais su ilgiausiu laivyno amžiumi ir galimybe pateikti bendrą pasiūlymą, apimantį visus aptarnaujamus maršrutus, galėjo būti trukdoma veiksmingai konkurencijai;

(52)

todėl Komisija savo sprendime pradėti procedūrą labai suabejojo tuo, ar VPPS atitinka visus Sprendimo Altmark kriterijus. Taigi Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad pagal VPPS bendrovėms SNCM ir CMN buvo suteikta antrankinė nauda. Be to, atsižvelgdama į tai, kad abi bendrovės veiklą vykdo rinkoje, kuri nuo 1993 m. sausio 1 d. yra visiškai liberalizuota (37), Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl šios atrankinės naudos gali būti iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai;

(53)

Komisija daro išvadą, kad dėl to ji negalėjo atmesti galimybės, jog taikant VPPS bendrovių SNCM ir CMN gautos kompensacijos yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Komisija savo sprendime pradėti procedūrą taip pat pareiškė nuomonę, jog tuo atveju, jeigu ji galėtų padaryti išvadą, kad su viešąją paslauga susiję įsipareigojimai buvo nustatyti tinkamai, būtų galima taikyti konkrečias SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo taisykles. Tiksliau Komisija kaip taikytiną teisinį pagrindą nurodė 2011 m. Europos Sąjungos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (38) (toliau – VESP bendrosios nuostatos), nepažeisdama galimybės nustatyti kitą galimą suderinamumo pagrindą, kurį nurodyti turėjo Prancūzija;

(54)

Prancūzijos institucijos visų pirma pabrėžia, kad sąnaudų, patirtų aptarnaujant maršrutus ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, ir sąnaudų, patirtų tam tikrais maršrutais teikiant deleguotąsias paslaugas, apskaita tvarkoma atskirai;

(55)

be to, jos pabrėžia, kad į privatizavimo protokolą įtraukta vienintelė sutarties nutraukimo sąlyga. Ši sąlyga visų pirma galėjo būti taikoma tuo atveju, jeigu CTC priimtų sprendimą pradėti konsultacijas dėl Viešosios paslaugos perdavimo sutarties skyrimo nuo 2007 m. sausio 1 d., jei šis viešosios paslaugos perdavimas iš esmės neatitiktų Korsikos teritorinės asamblėjos priimtų gairių (39). Prancūzijos institucijos nurodo, kad ši sąlyga taip pat gali būti taikoma tuo atveju, jeigu trečiajai šaliai arba SNCM paslauga būtų deleguota daug blogesnėmis ekonominėmis sąlygomis;

(56)

be to, Prancūzijos institucijos pažymi, kad nuo 2009 m. spalio 2 d. SNCM nebeturi netiesiogiai valdomos CMN akcinio kapitalo dalies, taigi visi su kapitalu susiję abiejų subjektų, įgaliotų kartu teikti paslaugą, santykiai yra nutraukti;

(57)

jos taip pat nurodo, kad 2007 m. vasario mėn.–2007 m. kovo 28 d. SNCM ir CMN grupės pasiūlymo sąlygos pakito dėl to, kad buvo atsižvelgta į numatomos transporto apimties ir veiklos sąnaudų pokyčius. O rinkos vertė įvertinta atsižvelgiant į nepriklausomo tarptautinio tarpininkų biuro vertinimą – laikotarpiu tarp dviejų SNCM pasiūlymų pateikimo šis biuras savo įvertį pakeitė;

(58)

dėl sprendime pradėti procedūrą Komisijos atlikto išankstinio vertinimo, ar laikomasi Sprendimo Altmark kriterijų, Prancūzija pateikė toliau nurodytas pastabas;

(59)

Prancūzijos institucijos, aptardamos galimą valstybės pagalbos suteikimą pagal VPPS, pirmiausia nurodo 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos priimtą sprendimą (40), kuriame nuspręsta, kad sąlyga, pagal kurią leidžiama priimti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, pati savaime nėra pagalba pagal SESV 107 straipsnį;

(60)

Prancūzijos institucijos nepritaria tam, kad Komisija pagrindinę paslaugą atskiria nuo papildomos paslaugos. Jos mano kitaip – kad VPPS yra nustatyti du programiniai sezonai, dėl kurių pateikti skirtingos apimties pasiūlymai atsižvelgiant į intensyviausio eismo laikotarpius. Visos paslaugos – tai nuolatinės paslaugos, kurios atsižvelgiant į transporto apimties pokyčius papildomos mažiausiais papildomais pajėgumais;

(61)

aptardamos Sprendime Altmark Teisingumo Teismo nustatytos pirmosios sąlygos laikymąsi Prancūzijos institucijos primena, kad valstybėms narėms suteikta plati diskrecija nustatyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) sritį. Jos pabrėžia, kad Komisija gali tikrinti tik tuos aspektus, kuriuos leidžiama tikrinti vertinant akivaizdžią klaidą;

(62)

jos priduria, kad nuolatinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos. Prancūzijos institucijos remiasi minėtu Valstybės tarybos sprendimu, kuriame padaryta išvada, kad Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 nėra kliūtis tikrą viešosios paslaugos poreikį vertinti bendrai – nebūtina nustatyti, ar šis poreikis visada yra pagrįstas. Šiuo klausimu Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad į viešosios paslaugos sritį svarbu įtraukti ne vien nepelningą veiklą, siekiant užtikrinti tolygų lėšų paskirstymą. Pagrįsdamos savo poziciją jos nurodo, kad VPPS specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugai teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(63)

dėl rinkos dalyvių pajėgumo teikti jūrų transporto paslaugas Prancūzijos institucijos mano, kad vien atsižvelgiant į transporto apimties, susijusios su maršrutu Marselis–Korsika, pokytį, palyginti su transporto apimties maršrutu Tulonas–Korsika pokyčiu, negalima nustatyti, kad apibrėžiant VESP sritį padaryta akivaizdi klaida. Jos primena, jog 2006 m. gruodžio 11 d. sprendime (41) Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad vienos įvairių Korsikai teikiamų transporto paslaugų rinkos negalima pakeisti kita. Todėl Prancūzijos institucijos mano, kad jūrų maršrutai iš Marselio yra tinkama rinka;

(64)

be to, Prancūzijos institucijų nuomone, 2004 ir 2005 m. transporto apimtis vežant iš Marselio sumažėjo dėl to, kad ilgiau negu mėnesį paslaugos teikimas buvo nutrūkęs dėl bendrovėje SNCM vykdytų kolektyvinių veiksmų. O transporto apimtis vežant iš Tulono padidėjo iš dalies dėl „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikio, susijusio su vežimu iš Italijos;

(65)

galiausiai jos teigia, kad CTC nenustatė jokios per didelės pasiūlos. Pajėgumų dydis visų pirma nustatytas atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti viešosios paslaugos tęstinumą ir apskritai į VPPS nuostatas, pagal kurias taikomi su tarifais ir paslaugos kokybe susiję įpareigojimai;

(66)

aptardamos antrojo ir trečiojo minėto Sprendimo Altmark kriterijų laikymąsi Prancūzijos institucijos visų pirma nurodo, kad VPPS 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje leidžiama šalims susitikti siekiant nustatyti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, neturi būti iš anksto nustatytas metodas, pagal kurį tokios priemonės derinamos. Ši veiksmų laisvė yra būtina sąlyga, kad paslauga būtų lanksčiai teikiama atsižvelgiant į aplinką, kurioje ji teikiama. Be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad atliekant šiuos VPPS pakeitimus mokama finansinė kompensacija gali būti tiek padidinta, tiek sumažinta, taip pat kad pakeitimais pirmiausia keičiami paslaugą teikti įgaliotų subjektų įsipareigojimai arba naudotojų mokamos kainos. Prancūzijos institucijų teigimu, jeigu būtų priimtas sprendimas padidinti kompensaciją, kurią moka CTC, remiantis minėto Sprendimo Altmark kriterijais būtų galima vertinti būtent šią priemonę, o ne VPPS 7 straipsnio 1 dalį;

(67)

dėl ketvirtojo minėto Sprendimo Altmark kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos mano, kad vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo užtikrinta pakankama konkurencija. Pavyzdžiui, jos nurodo, kad vykdant šią procedūrą buvo pateiktos kelios paraiškos ir keli pasiūlymai, kad neužregistruotas joks prašymas ar skundas dėl specifikacijose nustatytų sąlygų, kad dėl visų pasiūlymų buvo aktyviai deramasi, o CTC pirmininkas pasirinko iš kelių pasiūlymų, kad atsižvelgiant į su kokybe susijusius pasiūlymų skirtumus negalima pagrįsti teiginio, jog nebuvo veiksmingos konkurencijos, ir kad vėliau iškeltos bylos dėl aptariamo viešosios paslaugos perdavimo savaime rodo, jog iš tikrųjų konkurencija buvo užtikrinta;

(68)

be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad SNCM privatizavimo procedūra yra nepriklausoma nuo viešosios paslaugos perdavimo procedūros ir kad už jūrų transporto paslaugų teikimą Korsikai visą atsakomybę prisiima vien CTC;

(69)

galiausiai atsakydamos į Komisijos abejones, primintas šio sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad apibūdindamos visuomenės aptarnavimo sutartį jūrų transporto srityje valstybės narės teisėtai gali (42) nustatyti įpareigojimus, apimančius ne vien sąlygas, susijusias su: 1) uostais, kurie turi būti aptarnaujami, 2) reguliarumu, 3) tęstinumu, 4) dažnumu, 5) pajėgumu teikti paslaugą, 6) taikomais tarifais ir 7) laivo įgula;

(70)

be to, Prancūzijos institucijos mano, kad šiuo atveju laikomasi visų VESP bendrosiose nuostatose nurodytų sąlygų – VESP nustatymo, pavedimo aiškumo, ne per ilgo pavedimo laikotarpio, atitikties Direktyvai 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo (43) ir kompensacijos permokos nebuvimo sąlygų;

(71)

visų pirma „Corsica Ferries“ primena ekonominius uždavinius, rinkos dalyviams kylančius teikiant jūrų transporto paslaugas į Korsiką, ir ypač pabrėžia, kad teikiant paslaugas aptariamais maršrutais veiklos vykdytojų gaunamų grynųjų pajamų dalis paprastai yra didesnė už jų gaunamą šios veiklos apyvartą (44);

(72)

„Corsica Ferries“ pirmiausia pateikia pastabas dėl priemonės laikymo valstybės pagalba. Ji mano, kad SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijai šiuo atveju yra įgyvendinti, ir visų pirma laikosi nuomonės, kad OTC išmokėta pagalba yra jos gavėjams suteikta atrankinė nauda, kuria iškraipoma valstybių narių konkurencija. Dėl keturių Sprendimo Altmark kriterijų ji pateikia toliau nurodytus komentarus;

(73)

dėl pagrindinės paslaugos atsiejamumo nuo papildomos paslaugos „Corsica Ferries“ mano, kad atsižvelgiant tiek į pačią VPPS, tiek į jos įgyvendinimą šios veiklos rūšys yra atsiejamos. Apskritai ji pabrėžia, kad pagrindinei paslaugai nustatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, kurių reikalaujama laikytis, yra griežtesni, atsižvelgiant į visus toliau išsamiai apibūdintus kriterijus:

Techninių reikalavimų, kurie taikomi pagrindinei ir papildomai paslaugoms, teikiamoms maršrutais iš Marselio į Ajačą ir Bastją, palyginimas

(74)

konkrečiai „Corsica Ferries“ nepritaria tam, kad papildomą paslaugą galima laikyti techniškai būtina pagrindinei paslaugai teikti. Antai ji pabrėžia, kad papildomai paslaugai teikti naudojami laivai (automobilių keltai) negali būti naudojami pagrindinei paslaugai teikti (mišraus tipo krovininiais laivais), kad šių rūšių veiklai vykdyti samdomi darbuotojai yra skirtingi ir kad pagal specifikacijas papildomą paslaugą teikti yra patikėta tik SNCM. Be to, ji pažymi, jog laikotarpiui po 2013 m. numatytose specifikacijose yra nurodyta, kad paslaugą teikti įgaliotam subjektui bus pavesta teikti tik pagrindinė paslauga;

(75)

aptardama privačios iniciatyvos trūkumą „Corsica Ferries“ nurodo, jog Prancūzijos institucijos nenustatė, kad paslaugų pasiūla, kuri būtų užtikrinama laisvos konkurencijos sąlygomis, neatitiktų nustatytų viešosios paslaugos poreikių;

(76)

pirmiausia ji mano, kad atsižvelgiant į įpareigojimus, susijusius su pagrindine paslauga, tikrą viešosios paslaugos poreikį atitinka tik pagrindinė paslauga. O papildoma paslauga nuo šio poreikio nukrypsta, nes ji susijusi tik su keleivių vežimu tam tikrais metų laikotarpiais aptarnaujant tik tris iš šešių Korsikos uostų. „Corsica Ferries“ teigimu, šį vertinimą patvirtina tai, kad vasaros laikotarpiu tarifų viršutinės ribos padidėja 40 proc. ir kad papildoma paslauga daugiausia naudojasi turistai, kuriems nesvarbu, kaip atvykti į Korsiką – iš Marselio ar iš Tulono uostų. O pagrindine paslauga besinaudojantys keleiviai daugiausia yra Korsikos gyventojai arba Prancūzijos pietuose gyvenantys asmenys, kuriems svarbiau tai, kad išvykimo uostas būtų arti jų namų;

(77)

„Corsica Ferries“ teigimu, transporto apimties pokytis 2002–2005 m. (šiek tiek padidėjo transporto apimtis teikiant pagrindinę paslaugą (45), labai sumažėjo transporto apimtis teikiant papildomą paslaugą (46) ir padidėjo transporto apimtis maršrutu Tulonas–Korsika (47)) rodo, kad siūloma papildoma paslauga tiesiogiai konkuruoja su „Corsica Ferries“ siūloma paslauga iš Tulono. Ši konkurencija – tai įrodymas, kad papildoma paslauga yra komercinė ir konkurencinė, todėl ji neatitinka tikro viešosios paslaugos poreikio;

(78)

antra, „Corsica Ferries“ mano, kad VPPS nustatyta papildoma paslauga yra neproporcinga atsižvelgiant į Sprendimą Analir  (48), nes jos apimtis aiškiai per didelė, palyginti su transporto apimtimi vežant jūrų maršrutais, kuriais Marselis sujungiamas su Korsika;

(79)

galiausiai „Corsica Ferries“ teigia, kad 2006 m. kovo 24 d. Korsikos asamblėjos nutarimo priėmimo dieną papildoma paslauga negalėjo būti laikoma paslauga, kuria kompensuojamas privačios iniciatyvos trūkumas. Ji taip pat pabrėžia, kad, nors 2000–2007 m. „Corsica Ferries“ siūlomos paslaugos apimtis vežant iš Tulono padidėjo 455 proc., dėl subsidijuojamos papildomos paslaugos teikimo šią pasiūlą ji savo noru riboja. Ji pažymi, kad jos siūlomų pajėgumų vasaros ir pavasario bei rudens laikotarpiais kartu su paslaugą teikti įgalioto subjekto pajėgumais, susijusiais su pagrindine paslauga, užtektų paklausai patenkinti. Antai ji nurodo, kad paslaugą teikti įgalioto subjekto laivų, skirtų papildomai paslaugai teikti pagal 2007–2013 m. viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, vietų užimtumo koeficientas iš pradžių neviršijo 30 proc. (49). Todėl „Corsica Ferries“ daro išvadą, kad priimant 2007–2013 m. viešosios paslaugos perdavimo specifikacijas privačios iniciatyvos trūkumo nebuvo galima vertinti taip pat kaip laikotarpiu prieš šį priėmimą;

(80)

be to, „Corsica Ferries“ mano, kad jos argumentai iš dalies taikytini krovinių vežimui. Ji nurodo, kad krovinių vežimo iš Tulono rinkos plėtra neturėjo neigiamo poveikio krovinių, vežamų pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, apimčiai, taigi pabrėžia, kad buvo įdiegta paslauga, kuria laikomasi paslaugos kokybės ir tęstinumo reikalavimų ir kuria tenkinamas nepatenkintas poreikis;

(81)

„Corsica Ferries“ mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus šiuo atveju nėra laikomasi;

(82)

dėl kompensacijos sumos „Corsica Ferries“ mano, kad ši suma turi būti vertinama remiantis taikomais teisės aktais, pagal kuriuos draudžiama bet kokia galimybė konkuruoti su kartu teikti paslaugą įgaliotais subjektais;

(83)

visų pirma „Corsica Ferries“ laikosi nuomonės, kad kompensacija už viešąją paslaugą neatitinka tikslumo, objektyvumo ir skaidrumo reikalavimų. Ji mano, kad nuoroda į „neįprastą ir nenumatytą išlaidų padidėjimą, už kurį nėra atsakingi vežėjai“ ir kuriuo galima pagrįsti didžiausių tarifų pokytį, yra nepakankamai tiksli. Apskritai finansinė kompensacija didėja greičiau negu mažėja tikrosios pajamos ir atvirkščiai;

(84)

ji priduria, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. pasiūlymo pateikimo iki 2007 m. kovo mėn. pasiūlymo pateikimo padidinus numatomas pajamas buvo siekiama pagal pajamų apsaugos sąlygą (VPPS 7 straipsnis) išmokėti kompensaciją, kuria papildoma veiklos subsidija. Be to, ji mano, kad pagrindas, kuriuo remtasi nustatant SNCM laivų vertę, nėra nei objektyvus, nei skaidrus, nes laikotarpiu tarp skirtingų bendrovės pasiūlymų pateikimo šis pagrindas iš esmės pasikeitė;

(85)

be to, „Corsica Ferries“ mano, kad su apsaugos sąlygos įgyvendinimu susijusios kompensacijos apskaičiavimo kriterijai nebuvo nustatyti. Kadangi jie nenustatyti, kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams buvo skirtas papildomas finansavimas. Ji laikosi nuomonės, kad numatomų ir tikrųjų pajamų skirtumo dalinė kompensacija buvo apskaičiuota remiantis numatoma transporto apimtimi, kuri pernelyg padidinta;

(86)

viena vertus, „Corsica Ferries“ mano, kad 15 proc. panaudoto kapitalo grąžos norma yra per didelė atsižvelgiant į jūrų transporto standartus. Ji laikosi nuomonės, kad ši norma padidinta ta dalimi, kuri prilygsta SNCM įvertintai savo laivų rinkos vertei;

(87)

kita vertus, ji mano, kad nebuvo įdiegtas joks veiksmingos kontrolės mechanizmas siekiant užtikrinti, kad nebūtų suteikta kompensacijos permoka;

(88)

„Corsica Ferries“ tvirtina, kad vykdant VPPS skyrimo procedūrą nebuvo sudarytos sąlygos užtikrinti pakankamą, tikrą ir atvirą konkurenciją. Ji mano, kad šios procedūros rezultatams įtakos turėjo ekonominiai padariniai, kurie būtų atsiradę įgyvendinus sutarties nutraukimo sąlygą, jeigu VPPS galiojimas nebūtų buvęs pratęstas. Be to, ji mano, kad specifikacijose nustatytomis sąlygomis nebuvo užtikrinta veiksminga konkurencija. „Corsica Ferries“ nurodo sąlygą, kuria siekiama nepabloginti paslaugą teikti įgalioto subjekto ekonominių sąlygų (50), taip pat nurodo nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų mastą, tai, kad neskiriamos finansinės kompensacijos bendrovėms, kurios konkuruoja su kartu teikti paslaugą įgaliotais subjektais, OTC diskreciją leisti nukrypti nuo specialių konkurso taisyklių ir specifikacijų, prievolę naudoti laivus, kurie pradėti eksploatuoti po 1987 m. sausio 1 d., pernelyg didelę viešosios paslaugos, susijusios su jūrų transporto paslaugų teikimu, apimtį, tai, kad pagrindinė paslauga neatskirta nuo papildomos paslaugos, ir specialių konkurso taisyklių aiškinimą, susijusį su pasiūlymo, į kurį įtraukti nenurodyti laivai, pateikimu;

(89)

be to, „Corsica Ferries“ pabrėžia, kad vykdant VPPS skyrimo procedūrą nebuvo pasirinktas pigiausias pasiūlymas. Pasirinkus SNCM ir CMN grupės pasiūlymą išmokėta subsidija, 15 mln. EUR per metus viršijanti tą subsidiją, kuri būtų buvusi išmokėta, jeigu būtų pasirinktas „Corsica Ferries“ pasiūlymas;

(90)

todėl „Corsica Ferries“ pabrėžia, kad kompensacijos dydis turėjo būti nustatytas pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamais ištekliais tinkamai aprūpintą įmonę. Ji mano, kad galėjo būti tokiu pavyzdžiu, taip pat laikosi nuomonės, kad Ajačo, Propriano ir Porto Vekjo uostus galėjo aptarnauti už daugiau negu perpus mažesnę kainą negu pasiūlytoji SNCM ir CMN grupės;

(91)

„Corsica Ferries“ pabrėžia, jog socialinės pagalbos priemonė naudinga tuo, kad kompensuojami vien reisai, kuriais iš tikrųjų vežami finansavimo reikalavimus atitinkantys keleiviai, kitaip negu viešosios paslaugos perdavimas, pagal kurį finansuojamas transporto pajėgumas. Taikant šią socialinės pagalbos priemonę su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus būtų galima finansuoti mokant daug mažesnę kainą negu ta, kurios reikia taikant viešosios paslaugos perdavimo schemą;

(92)

visų pirma SNCM ir CMN mano, kad Viešosios paslaugos perdavimo sutartyje pagrindinė paslauga neatskiriama nuo papildomos paslaugos. Kaip ir Prancūzijos institucijos, jos mano, kad VPPS yra nustatyti du programiniai sezonai, dėl kurių pateikti skirtingos apimties pasiūlymai atsižvelgiant į intensyviausio eismo laikotarpius. SNCM teigimu, yra neginčytina tai, kad bendrovė visus metus finansuoja nustatytąsias išlaidas, kurias padengti privalo paslaugą teikti įgalioti subjektai, kad būtų patenkinti konkretūs su perdavimu susiję poreikiai;

(93)

šiomis aplinkybėmis SNCM primena, kad valstybės narės turi plačią diskreciją nustatyti VESP sritį, ir Komisija šią diskreciją gali ginčyti tik tuo atveju, jeigu padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Šiuo klausimu ji mano, jog taikant prievolę įrodyti keliamas reikalavimas, kad atitinkama valstybė narė įrodytų, kad laisvos konkurencijos sąlygomis teikiamos reguliariosios transporto paslaugos neatitinka nustatytų viešosios paslaugos poreikių, būtų pernelyg griežtas;

(94)

SNCM taip pat mano, jog remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsniu negalima teigti, kad tikro viešosios paslaugos poreikio, susijusio su privačios iniciatyvos trūkumu, kriterijus yra šiuo atveju taikoma bendra taisyklė. Jos nuomone, aiškinime, kurį šiuo klausimu Teisingumo Teismas pateikė Sprendime Analir  (51), nenurodyta, kad valstybių narių galimybė nustatyti su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apimtį apskritai priklauso nuo šio kriterijaus;

(95)

SNCM ir CMN, kaip ir Prancūzijos institucijos, taip pat mano, kad, jeigu Komisija neatsižvelgtų į šį aiškinimą, viešosios paslaugos poreikis, susijęs su privačios iniciatyvos trūkumu, turėtų būti vertinamas bendrai visu sutarties vykdymo laikotarpiu. Taigi pagal šį bendrą vertinimą viešosios paslaugos išlaidas būtų galima sumažinti kompensuojant jas didžiausio aktyvumo sezono pajamomis. Todėl labai svarbu įvertinti, ar privatus veiklos vykdytojas yra pajėgus paslaugos reguliarumo, tęstinumo ir dažnumo reikalavimus patenkinti visus metus. CMN taip pat mano, kad pagrindinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos;

(96)

šiomis aplinkybėmis SNCM pabrėžia, kad viešosios paslaugos perdavimo specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugoms teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(97)

be to, ji mano, kad siekiant nustatyti akivaizdžią vertinimo klaidą, padarytą vertinant pajėgumą pagal privataus subjekto pasiūlymą patenkinti poreikį, nustatytą apibūdinant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, neužtenka lyginti maršrutais Marselis–Korsika ir Tulonas–Korsika vykdomo transporto apimtį. Be to, kaip mano ir Prancūzijos institucijos, kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų teikiamų transporto paslaugų bendra apimtis 2004 ir 2005 m. sumažėjo dėl to, kad SNCM paslaugų teikimas buvo nutrūkęs dėl vykdytų kolektyvinių veiksmų. O transporto apimtis vežant iš Tulono padidėjo dėl „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikio, susijusio su vežimu iš Italijos;

(98)

dėl galimos per didelės VPPS nustatytos paslaugų pasiūlos SNCM mano, kad į bazinį laikotarpį negalima įtraukti 2004 ir 2005 m., nes tada buvo vykdomi minėti kolektyviniai veiksmai. Taigi garlaiviai-keltai būtini siekiant patenkinti didžiausio aktyvumo sezono transporto paslaugų paklausą. CMN taip pat nurodo, kad pasiūlos dydis nustatytas atsižvelgiant į ekonominę aplinką, paslaugos teikimo sutrikimus, taip pat transporto krypties pasirinkimą didžiausio aktyvumo sezonu (dėl šio pasirinkimo vykdomi nepilni reisai);

(99)

be to, SNCM ir CMN pažymi, kad paslaugoms, kurias „Corsica Ferries“ teikia iš Tulono, taikomi ne tokie patys įpareigojimai kaip tie, kurių pagal VPPS turi laikytis kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai. Aptardamos krovinių vežimo sritį SNCM ir CMN pabrėžia joms taikomus įpareigojimus, susijusius su tvarkaraščiais, apkrovos geba ir tarifais. Keleivių vežimo klausimu SNCM mano, kad reisų skaičius yra ribojamas dėl tvarkaraščio reikalavimų, kad „Corsica Ferries“ dėl švelnesnių su tarifais susijusių reikalavimų turi didesnę komercinę laisvę ir kad kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų patiriamos sąnaudos didėja dėl paslaugos kokybės reikalavimų. SNCM taip pat mini į specifikacijas įtrauktų departamentų krypčių ypatumus ir savo įsipareigojimus vykdyti kasdienius reisus (tai primena „Corsica Ferries“);

(100)

be to, SNCM pabrėžia, kad subsidijos, kurias gavo kiti rinkos dalyviai, visų pirma socialinė pagalba, galėjo turėti įtakos transporto apimties pokyčiui. Todėl transporto apimtis neįrodo jokio paslaugą teikti įgaliotų subjektų pajėgumo vykdyti bendrovei tenkančius įsipareigojimus;

(101)

galiausiai SNCM pažymi, kad jos paslaugų pasiūlymas parengtas 2007 m. Todėl OTC reikalavimai 2009 m. buvo sušvelninti visų pirma dėl ekonomikos krizės ir bendrovės „Corsica Ferries“ investicijų;

(102)

kaip ir Prancūzijos institucijos (žr. šio sprendimo 66 konstatuojamąją dalį), SNCM mano, kad VPPS 7 straipsnio 1 dalies užtenka siekiant nustatyti kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija. Be to, tikrinti galima tik pagal šią nuostatą priimtą aktą, o ne pačios 7 straipsnio 1 dalies taikymą;

(103)

be to, SNCM ir CMN mano, kad nurodytoje konstatuojamojoje dalyje pateikti Prancūzijos argumentai taip pat yra taikomi kompensacijos tikslinimo pagal tikrąsias VPPS nurodytas pajamas klausimui. Ši sąlyga taikoma savaime ir jos visiškai negalima aiškinti subjektyviai. Su degalais susijusi apsaugos sąlyga yra pagrįsta, nes negalima numatyti rinkų pokyčio ir teisės aktų pakeitimo poveikio. Galiausiai CMN pabrėžia, kad pajamų apsaugos sąlyga taikoma atsižvelgiant ir į pajamų sumažėjimą, ir į padidėjimą;

(104)

SNCM mano, kad dėl skirtingų numatomų pajamų sumų, kurias kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai nurodė skirtinguose savo pasiūlymuose, kompensacijos mechanizmo kriterijų skaidrumu abejoti negalima;

(105)

bendrovė SNCM taip pat nurodo, kad jokia finansinė kompensacija nebuvo išmokėta ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas. Ji pabrėžia, jog VPPS yra numatyta, kad tam tikrais paslaugų teikimo sutrikimo atvejais išlaidos, kurias paslaugą teikti įgaliotas subjektas patyrė siekdamas įgyvendinti pakaitines priemones arba atlygindamas žalą klientams, išskaitomos iš sutartyje numatytos baudos, kurią sumokėti OTC įpareigoja paslaugą teikti įgaliotus subjektus. Tačiau, nors iš tikrųjų šiuo pagrindu SNCM pateikė prašymą OTC sumokėti 600 000 EUR, ši suma nebuvo sumokėta ir yra tik atidėjinys, sudarytas įvertinus dėl 2010 m. vykdytų kolektyvinių veiksmų SNCM sumokėtas kompensacijas;

(106)

aptardamos sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kompensacijos dydį SNCM ir CMN mano, kad negavo jokios per didelės kompensacijos. Tačiau atsižvelgdama į taikomus kapitalo grąžos reikalavimus SNCM pabrėžia, kad vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus patirtos sąnaudos nebuvo pakankamai kompensuotos, todėl apmokėjus kapitalą bendrovės rezultatas buvo neigiamas;

(107)

dėl paslaugos teikėjo atrankos procedūros SNCM primena, kad į privatizavimo protokolą buvo įtraukta vienintelė sutarties nutraukimo sąlyga. Ją reikėtų nagrinėti taip pat, kaip išnagrinėjo Prancūzijos institucijos, kurių argumentai nurodyti šio sprendimo 55 konstatuojamojoje dalyje. Be to, ji mano, kad SNCM privatizavimo procesas neturėjo jokios įtakos VPPS skyrimo procedūrai, nes CTC privatizavimo procese dalyvauti negalėjo;

(108)

be to, SNCM ir CMN nuomone, dėl specifikacijose nurodytų reikalavimų nekilo abejonių, kad perdavimo sutarties skyrimo procedūra yra konkurencinė. Jos laikosi nuomonės, kad tikrinant, ar laikomasi ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus, nėra vertinamas su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, nustatytų deleguotąją viešąją paslaugą teikiantiems tretiesiems veiklos vykdytojams, tinkamumas;

(109)

be to, SNCM ir CMN pabrėžia, kad dėl Reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų viešosios paslaugos sutarčių turinio apribojimų valstybėms narėms nedraudžiama į šias sutartis įtraukti kitų reikalavimų;

(110)

remdamasi visais Prancūzijos institucijų argumentais, pateiktais šio sprendimo 67 konstatuojamojoje dalyje, SNCM taip pat mano, kad paslaugą teikti įgalioto subjekto atrankos procedūra nebuvo diskriminacinė. SNCM teigimu, šią nuomonę patvirtina tai, kad „Corsica Ferries“ ginčija Bastjos administracinio teismo ir CTC bešališkumą;

(111)

be to, SNCM ir CMN laikosi nuomonės, kad, jeigu Sprendimo Altmark kriterijai nebūtų įgyvendinti, gautos kompensacijos turėtų būti laikomos su vidaus rinka suderinama pagalba atsižvelgiant į VESP bendrąsias nuostatas. Šiuo klausimu jos mano, kad perdavimo laikotarpio trukmė yra pagrįsta ir kad sąnaudų, patirtų aptarnaujant maršrutus ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, apskaita tvarkoma atskirai nuo sąnaudų, patirtų tam tikrais maršrutais teikiant deleguotąsias paslaugas, apskaitos – taip laikomasi Direktyvos 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo;

(112)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl minėto Sprendimo Altmark pirmojo kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos visų pirma primena savo požiūrį, kad pagrindinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos. Jų nuomone, laikinųjų darbuotojų įdarbinimas papildomai paslaugai teikti – tai ne įrodymas, kad yra kitaip;

(113)

paskui jos atmeta „Corsica Ferries“ teiginį, kad pajėgumo kriterijus yra vienintelis reikalavimas, susijęs su papildoma paslauga. Jos primena, kad šiai paslaugai taip pat taikomas specifikacijose nustatytas kokybės kriterijus;

(114)

be to, viešosios paslaugos perdavimo specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugoms teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(115)

jos taip pat laikosi nuomonės, kad galimą privačios iniciatyvos trūkumą nagrinėti atsižvelgiant tik į laikotarpius, kuriais teikiama papildoma paslauga, yra nepagrįsta. Jos mano, kad nėra pagrindo papildomos paslaugos viešąja paslauga nepripažinti dėl to, kad teikiant šią paslaugą daugiausia vežami turistai, nes papildomos paslaugos tikslas – užtikrinti teritorinį tęstinumą siekiant mažinti apribojimus, susijusius su Korsikos izoliuotumu;

(116)

Prancūzijos institucijos nepritaria „Corsica Ferries“ analizei, kurioje aptariamas VPPS nurodyto pasiūlos dydžio, atitinkančio papildomą paslaugą, tinkamumas. Jos mano, kad su keleivių vežimu susijęs bazinis laikotarpis turėtų apimti tik laikotarpį po 2006 m., nes 2002–2005 m. dėl kolektyvinių veiksmų paslaugų teikimas buvo sutrikęs. Be to, Prancūzijos intitucijų teigimu, 2010–2013 m. pasiūla apskritai per didelė dėl to, kad „Corsica Ferries“ pradėjo eksploatuoti laivą „Smeralda“;

(117)

galiausiai Prancūzijos institucijos pažymi, kad pagal socialinės pagalbos priemonę „Corsica Ferries“ gauna daugiausia pagalbos, nes pagalbos suma priklauso nuo vežamų keleivių skaičiaus. Be to, „Corsica Ferries“ atsižvelgia tik į transporto pajėgumus ir nesiremia kitais kriterijais, pavyzdžiui, paslaugų kokybės kriterijumi;

(118)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl antrojo ir trečiojo minėto Sprendimo Altmark kriterijų laikymosi Prancūzijos institucijos nurodo, kad 2009 m. gruodžio 28 d. VPPS papildomu susitarimu buvo iš dalies pakeista dėl to, kad numatoma transporto apimtis, nustatyta remiantis plataus užmojo ekonomikos vystymosi tikslais, nebeatitiko tikrovės – sulėtėjo ekonominė veikla ir jūrų transporto pasiūlos augimas. Jos pabrėžia, kad tikrindami kompensavimo priemonę finansines bylas nagrinėjantys teismai nagrinėjo ne šios priemonės atitiktį valstybės pagalbos srityje taikomai teisei, bet jos valdymo teisėtumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad pateiktose pastabose taip pat paminėta socialinės pagalbos sistema, pagal kurią „Corsica Ferries“ gauna didžiausią pagalbą, – Prancūzijos institucijų teigimu, bendrovei skirtos sumos nuo 13,8 mln. EUR 2002 m. padidėjo iki 20,8 mln. EUR 2009 m.;

(119)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtas sprendimas byloje T-565/08 visiškai nesusijęs su VPPS skyrimu. Taigi jos nepritaria „Corsica Ferries“ pateiktam šio sprendimo aiškinimui ir šiuo klausimu mano, kad sutarties nutraukimo sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu Komisija priims sprendimą, kuriuo aptariamos priemonės bus pripažintos su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, arba Viešosios paslaugos perdavimo sutartis nebus skirta bendrovei SNCM;

(120)

galiausiai Prancūzijos institucijos mano, kad pagal taikomą teisę negalima remtis Teritorinės asamblėjos pirmininko pareiškimu siekiant įvertinti veiksmingos konkurencijos lygį, nes ši institucija nėra kompetentinga viena priimti viešosios paslaugos perdavimo specifikacijas. Kartu jos pažymi, jog išnagrinėjus pasiūlymus buvo įvertinta, kad „Corsica Ferries“ nesilaikė šių specifikacijų sąlygų, nepateikė savo finansinių skolų vertinimo duomenų ir neužtikrino, kad jos pelno ir nuostolio ataskaitos sąmata būtų tinkama;

(121)

pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybių arba iš valstybės išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai;

(122)

taigi tam, kad nacionalinė priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įgyvendintos visos šios sąlygos: 1) gavėjas ar gavėjai turi būti įmonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį; 2) aptariama priemonė turi būti įgyvendinta iš valstybės išteklių ir priskirtina valstybei; 3) priemone turi būti suteikta atrankinė nauda subjektui (-ams), kuriam (-iems) ji taikoma; ir 4) taikant aptariamą priemonę iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir gali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai (52);

(123)

kaip pabrėžiama sprendime pradėti procedūrą (62 konstatuojamojoje dalyje), SNCM ir CMN yra du jūrų transporto paslaugas teikiantys veiklos vykdytojai, kurie šiuo pagrindu vykdo ekonominę veiklą;

(124)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (63–65 konstatuojamosiose dalyse), sprendimas sudaryti VPPS buvo priimtas Korsikos asamblėjoje, ir OTC – valdžios institucijos – ištekliai yra valstybės ištekliai, kuriuos visų pirma sudaro valstybės mokama teritorinio tęstinumo dotacija. Taigi mokant su viešosios paslaugos perdavimu susijusias kompensacijas perduodami valstybei priskirtini valstybės ištekliai;

(125)

siekiant įvertinti, ar valstybės priemonė yra pagalba įmonei, reikėtų nustatyti, ar aptariama įmonė gauna ekonominės naudos, dėl kurios nepatiria sąnaudų, kurios paprastai turėtų būti padengtos iš jos nuosavų finansinių išteklių, arba tai, ar įmonė gauna naudos, kurios negautų veikdama įprastomis rinkos sąlygomis (53);

(126)

šiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog tai, kad konkuruojančių veiklos vykdytojų užimamos rinkos dalys padidėjo, visiškai neįrodo, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams nauda nesuteikta (CMN teigia kitaip). Iš tikrųjų akivaizdu, kad be valstybės įsikišimo paslaugą teikti įgaliotų subjektų veiklos išlaidos nebūtų kompensuotos (tokia kompensacija numatyta VPPS);

(127)

darydama išvadą, kad visa VPPS nėra susijusi su valstybės pagalba, Prancūzija visų pirma remiasi minėtu 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos sprendimu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad nacionalinis teismas savo sprendime tik nustatė, kad atskirai vertinama apsaugos sąlyga, nurodyta VPPS 7 straipsnio 1 dalyje (54), negali būti laikoma valstybės pagalba (55). Kadangi Komisija ne atskirai nagrinėja apsaugos sąlygą, o atsižvelgia į visą VPPS, ji mano, kad su minėta sąlyga susiję šio sprendimo pagrindai nėra tinkami siekiant nustatyti, ar visa VPPS susijusi su valstybės pagalba. Šiame sprendime pateiktų argumentų esmę ji išnagrinės analizuodama su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kuriems taikoma VPPS, apibrėžtį (žr. šio sprendimo 7.1.3.1 skirsnį);

(128)

kadangi Prancūzija teigia, jog taikant minėtą Sprendimą Altmark dėl šių kompensacijų atrankinė nauda jų gavėjams nesuteikiama, Komisija turi išnagrinėti, ar, kaip tvirtina Prancūzijos institucijos ir kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai, pagal VPPS teikiant kompensacijas yra laikomasi visų Sprendimo Altmark kriterijų;

(129)

šiuo klausimu reikėtų priminti, jog Teisingumo Teismas šiame sprendime (56) pripažino, kad su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti suteiktos kompensacijos nėra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu įgyvendinti visi keturi kriterijai:

(130)

savo komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (57) (toliau – VESP komunikatas) Komisija pateikė gaires, kuriomis siekiama paaiškinti reikalavimus, susijusius su kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Šiame komunikate nagrinėjami įvairūs Sprendime Altmark nustatyti reikalavimai, kaip antai visuotinės ekonominės svarbos paslaugos sąvoka pagal SESV 106 straipsnį, pavedimo reikalavimas, įpareigojimas nustatyti kompensacijos kriterijus, būtino kompensacijos permokos išvengimo principai ir paslaugos teikėjo atrankos principai;

(131)

šiuo atveju Komisija mano, kad reikėtų išnagrinėti pirmąjį ir ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijus;

(132)

reikėtų priminti, kad su VESP nustatymu susijusi Komisijos kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar atitinkama valstybė narė nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos pripažindama paslaugą VESP (58);

(133)

be to, jeigu Sąjungos lygmeniu galioja konkrečios taisyklės, jos yra taikomos valstybių narių diskrecijai, nepažeidžiant Komisijos užduoties įvertinti, ar VESP buvo teisingai apibūdinta atsižvelgiant į valstybės pagalbos tikrinimo tikslus (59). Sprendime pradėti procedūrą Komisija šiuo klausimu iš esmės pareiškė nuomonę, jog tam, kad viešosios paslaugos kriterijus būtų priimtinas valstybės pagalbos tikrinimo požiūriu, jis turi atitikti Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, kuris paaiškintas Teisingumo Teismo praktikoje (60). Todėl Komisija nurodė, kad nagrinės, ar VPPS nustatyta viešosios paslaugos sritis būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį, įrodytą tuo, kad laisvos konkurencijos sąlygomis reguliariųjų transporto paslaugų nepakanka;

(134)

todėl šiuo atveju aptariamų kompensacijų nebūtų galima skelbti suderinamomis pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, jeigu nebūtų laikomasi teismų praktikoje paaiškintų esminių Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 kriterijų. Taigi Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 laikymasis yra būtina sąlyga, kad šiuo atveju būtų galima taikyti VESP bendrąsias nuostatas (61);

(135)

šiuo klausimu Komisija pažymi, kad VPPS neabejotinai yra visuomenės aptarnavimo sutartis pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92 (62). Šiomis aplinkybėmis ji mano, kad minėtame Sprendime Analir išdėstytos sąlygos ypač tinkamos siekiant išnagrinėti tokią visuomenės aptarnavimo sutartį. Iš tikrųjų kompensacija už pagal visuomenės aptarnavimo sutartį vykdomus konkrečius įsipareigojimus, kuria subsidijuojama paslaugų pasiūla, neabejotinai trukdo laisvam paslaugų judėjimui (63). Šią kliūtį galima pateisinti tik remiantis ribojamosiomis sąlygomis, pagal kurias nustatomas visų paslaugų, kurioms netaikomos laisvos konkurencijos sąlygos, apibrėžties būtinumas ir proporcingumas atsižvelgiant į tikrą transporto paslaugų poreikį, nepatenkinamą laisvos konkurencijos sąlygomis;

(136)

taigi pagal analogiją su minėtu Sprendimu Analir Komisija mano, kad visuomenės aptarnavimo sutartimi nustatyta viešosios paslaugos sritis turi būti būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį, įrodytą tuo, kad įprastomis rinkos sąlygomis reguliariųjų transporto paslaugų nepakanka;

(137)

Prancūzijos institucijos pirmiausia nurodo, kad pagrindinė ir papildoma paslaugos, apibūdintos sprendime pradėti procedūrą ir primintos šiame sprendime, nėra atskiros paslaugos. Tačiau Komisija šiuo klausimu mano, jog iš viešosios paslaugos perdavimo specifikacijų aiškiai matyti, kad transporto paslaugos, kurios turi būti teikiamos visus metus kaip pagrindinė paslauga, atskiriamos nuo papildomų pajėgumų, kuriuos reikia parūpinti intensyviausio eismo laikotarpiu (64);

(138)

Prancūzijos institucijos taip pat tvirtina, kad viešosios paslaugos kriterijus turi būti bendrai vertinamas nagrinėjant abi paslaugas. Šiuo tikslu jos remiasi minėtu 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos sprendimu, kuriame nacionalinis teismas nusprendė, kad minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 nėra kliūtis tikrą viešosios paslaugos poreikį vertinti bendrai kiekvieno maršruto atveju, ir neprivaloma nustatyti, ar šis poreikis visada yra pagrįstas. Valstybės taryba padarė išvadą, kad Reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 neįpareigojama užtikrinti, kad papildoma paslauga atitiktų tikrą viešosios paslaugos poreikį, nesutampantį su poreikiu, kuris tenkinamas teikiant pagrindinę paslaugą;

(139)

atsižvelgdama į savo sprendimų priėmimo praktiką (65) Komisija šiuo klausimu iš tikrųjų mano, kad tais atvejais, kai transporto paklausa labai priklauso nuo metų laikų, siekiant išvengti geriausių klientų perėmimo praktikos (66), kuri kenkia tiek ekonominiam paslaugų teikimo veiksmingumui, tiek šio teikimo kokybei ir ekonominiam gyvybingumui, į viešosios paslaugos kriterijų gali būti teisėtai įtrauktos paslaugos, susijusios ir su intensyviausio eismo laikotarpiais, ir su laikotarpiais, kuriais keleivių būna mažiausiai. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog vertinti, kad papildoma paslauga gali būti pagrįsta tikru viešosios paslaugos poreikiu, kuris tenkinamas teikiant pagrindinę paslaugą, teisėtai galima tik tuomet, jeigu remiantis visais techniniais ir ekonominiais motyvais nustatoma, kad, kaip teigia Prancūzijos institucijos, teikti papildomą paslaugą būtina tam, kad būtų teikiama pagrindinė paslauga;

(140)

tačiau šiuo atveju teikti papildomą paslaugą nėra būtina tam, kad būtų teikiama pagrindinė paslauga, kitaip negu tvirtina Prancūzija, SNCM ir CMN;

(141)

Komisija primena, kad tam tikromis sąlygomis viešosios paslaugos kriterijaus išplėtimas gali būti pateisinamas tinkamai nustatytu techniniu papildomumu ar tinkamai nustatytais ekonominio efektyvumo motyvais (sinergija). Tačiau šiuo atveju nėra nustatytas joks techninis pagrindinės ir papildomos paslaugų papildomumas. Iš tikrųjų Komisija pabrėžia, kad šioms paslaugoms taikomi įpareigojimai, visų pirma susiję su tvarkaraščiais ir dažnumu, yra atskiri. Dėl tvarkaraščių pažymėtina, kad apibūdinant pagrindinę paslaugą buvo nustatytas labai mažos apimties išvykimo tvarkaraštis ir griežtas atvykimo intervalas (67), o apibūdinant papildomą paslaugą nebuvo nustatytas joks tvarkaraštis, kurio reikia laikytis. Aptariant dažnumą pažymėtina, kad VPPS specifikacijose nenustatytas joks įpareigojimas dėl papildomos paslaugos, nes transporto pajėgumas intensyviausio eismo laikotarpiais nustatomas kiekvienais metais. Be to, taikant panašų atskyrimą organizuojamos paslaugos (68) 2002–2006 m. buvo teikiamos skirtingais laivais ir jas teikė skirtinga įgula;

(142)

šiuo klausimu reikia pabrėžti, jog Prancūzijos institucijų argumentas, kad pagal specifikacijas skirtingų tipų laivų naudoti neįpareigojama, nėra pagrindas abejoti šia išvada, nes atsižvelgiama į ankstesnės 2002–2006 m. VPPS patirtį, kai abiejų tipų paslaugas buvo galima teikti skirtingais laivais (69);

(143)

be to, taip pat aptariant Prancūzijos institucijų argumentą, kad papildomos paslaugos įtraukimas pateisinamas tolygiu papildomos ir pagrindinės paslaugų finansų paskirstymu, užtenka konstatuoti, jog iš SNCM sąnaudų apskaitos matyti, kad teikiant pagrindinę paslaugą ilgą laiką buvo patiriama veiklos nuostolių (70). Taigi į šį argumentą atsižvelgti negalima;

(144)

todėl konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis negalima vertinti, kad teikti papildomą paslaugą būtina siekiant užtikrinti tinkamą pagrindinės paslaugos teikimą, ir šios išvados negalima paneigti jokiu argumentu, kurį šiuo klausimu pateikė Prancūzijos institucijos ir paslaugą teikti įgalioti subjektai. Taigi Komisija mano, kad abiejų tipų aptariamų paslaugų pripažinimą visuotinės ekonominės svarbos paslauga reikia vertinti atskirai;

(145)

Komisija visų pirma pabrėžia, kad pagal teismų praktiką (71) ir šios srities Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (72) Prancūzijos institucijų įgyvendinama teritorinio tęstinumo politika yra vykdoma užtikrinant teisėtą viešąjį interesą – interesą teikti pakankamai transporto paslaugų siekiant patenkinti Korsikos socialinio ir ekonominio vystymosi poreikius. Taigi akivaizdu, kad būtinos teritorinio tęstinumo paslaugos teikimas iš Marselio į penkis aptariamus Korsikos uostus ir atgal atitinka aiškiai nustatytą viešosios paslaugos poreikį;

(146)

aptariant su pagrindine paslauga susijusį privačios iniciatyvos trūkumą pažymėtina, jog kiti rinkos dalyviai patys pripažįsta, kad šios paslaugos teikti nepajėgtų (73);

(147)

visų pirma aptardama laikotarpį, kuriuo šis trūkumas nustatytas, Komisija mano, kad norint pagrįsti visus metus visais aptariamais maršrutais teikiamos pagrindinės paslaugos pripažinimą viešąja paslauga užtenka nustatyti, kad trūksta privačios iniciatyvos teikti paslaugas kiekvienu aptariamu maršrutu, atsižvelgiant į tinkamai nustatytą transporto paslaugų poreikį vien tais metų laikotarpiais, kuriais keleivių būna mažiausiai. Iš tikrųjų pagrindinės paslaugos nuolatinis teikimas pagrindžiamas neabejotinais techninio ir ekonominio efektyvumo motyvais, taigi visus metus patiriamo transporto paslaugų trūkumo apibūdinti nereikia. Atitinkamais metų laikotarpiais perdislokavus tam tikrus laivus, paslaugas teikti įgalioti subjektai patirtų papildomą ekonominę naštą, taip pat negautų didelių pajamų intensyviausio eismo laikotarpiais;

(148)

galiausiai, kaip Komisija pabrėžė savo aiškinamajame komunikate (74) dėl Reglamento (EEB) Nr. 3577/92, maršrutų, aptarnaujamų teikiant vieną paslaugą, perskirstymas savaime nereiškia, kad šis reglamentas yra pažeidžiamas. Priešingai, šiuo atveju perskirsčius penkis maršrutus galima sutelkti laivybos priemones ir taip pagerinti aptariamos paslaugos kokybę (75) ir sumažinti jos sąnaudas, nes techniniai reikalavimai, kurie teikiant pagrindinę paslaugą taikomi maršrutams, kuriais vežama į penkis Korsikos uostus, visų pirma yra panašūs tvarkaraščių, kelionės laiko ir pajėgumų vežti krovinius ir keleivius paskirstymo požiūriu (76). Iš tikrųjų VPPS (77) yra nurodyta tiek galimybė tam tikrus laivus naudoti keliais skirtingais maršrutais, kuriais teikiama pagrindinė paslauga, tiek galimybė kelis skirtingus laivus naudoti tuo pačiu maršrutu (78);

(149)

galiausiai pagal Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsnį VPPS ir jos prieduose yra nustatytos tikslios tęstinumo, reguliarumo, pajėgumo ir tarifų nustatymo taisyklės, kurių paslaugą teikti įgalioti subjektai turi laikytis norėdami teikti pagrindinę paslaugą (žr. 2.5 skirsnį);

(150)

todėl pagrindinės paslaugos įtraukimas į VPPS sąlygas yra būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį;

(151)

Komisija mano, kad papildomos paslaugos priskyrimas viešajai paslaugai prieštarauja būtinumo ir proporcingumo (atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį) įpareigojimui, taikomam nustatant viešosios paslaugos sritį (žr. šio sprendimo 8.1.1 skirsnį);

(152)

šiuo klausimu Komisija pažymi, kad papildomą paslaugą trimis maršrutais (Marselis–Ajačas, Marselis–Bastja ir Marselis–Proprianas) SNCM teikė neatsiejamai, naudodama du garlaivius („Danielle Casanova“ ir „Napoléon Bonaparte“) paslaugoms teikti trimis maršrutais (79). Be to, Komisija pabrėžia, kad dėl nedidelių įpareigojimų, taikomų siekiant teikti aptariamą papildomą paslaugą (80), juo labiau buvo galima iš tikrųjų sutelkti laivybos priemones paslaugai teikti, skatinant techninį ir ekonominį paslaugų teikimo trimis aptariamais maršrutais papildomumą. Todėl Komisija mano, kad papildomos paslaugos įtraukimo į VPPS sąlygas teisėtumą reikia vertinti bendrai;

(153)

be to, nagrinėjant viešosios paslaugos perdavimo srities būtinumą ir proporcingumą turi būti atsižvelgiama į su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taikymą visiems aptarnaujamiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika. Kita vertus, atsižvelgiant į šalių argumentus (81) šiomis aplinkybėmis taip pat reikia nagrinėti, ar privačių subjektų iniciatyva yra siūloma vežti iš Tulono, – šiuo maršrutu iš esmės būtų galima pakeisti maršrutus iš Marselio, kuriems aptarnauti yra deleguota viešoji paslauga;

(154)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą priminė, kad yra visi požymiai, kuriais remiantis galima nustatyti, jog vežimo iš Marselio ir Tulono paslaugas galima pakeisti viena kita. Iš tikrųjų transporto paslaugų, teikiamų maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, apimties pokyčiai rodo, kad šalia dviejų kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų pasiūlos greitai plėtojama konkurencinė pasiūla. Pavyzdžiui, 2002–2009 m. jūrų transporto apimtis vežant keleivius iš žemyninės Prancūzijos į Korsiką ir atgal padidėjo 31,6 proc. (82) Atsižvelgiant į transporto apimties pasiskirstymą tarp aptarnaujamų uostų matyti, kad labai padidėjo transporto apimtis vežant iš Tulono (2002–2009 m. ji padidėjo 150 proc.) ir kartu sumažėjo transporto apimtis vežant iš Marselio (sumažėjo 1,7 proc.). Tai rodo, kad padidėjus bendrai transporto apimčiai didesnę paklausą daugiausia patenkino iš Tulono vežantys paslaugų teikėjai, taigi buvo mažiau naudojamasi kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų, kurie veža iš Marselio, siūlomomis paslaugomis;

(155)

kitaip negu tvirtina Prancūzijos institucijos (beje, nepateikusios argumentų, kuriuose būtų nurodyti skaičiai), neatrodo, kad šį pokytį reikėtų priskirti „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikiui, susijusiam su vežimu iš Italijos. Iš tikrųjų akivaizdu, kad su Korsika susijusio transporto dalis (83), priskiriama maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, 2002–2009 m. nuolat didėjo – nuo 60,9 proc. 2002 m. ji padidėjo iki 66,2 proc. 2009 m., ir mažėjo maršrutais, kuriais Korsika sujungiama su Italija, teikiamų paslaugų apimtis (84);

(156)

aptardama Prancūzijos institucijų argumentą, kad Konkurencijos taryba savo 2006 m. sprendime pripažino, jog negalima atmesti galimybės, kad keleivių vežimo iš Marselio rinka yra tinkama, Komisija pažymi, kad Konkurencijos taryba, pagrįsdama savo argumentus, kuriais įrodyta, kad OTC konkurse dalyvaujančios SNCM padėtis buvo dominuojanti (85), tik pabrėžė tinkamos maršrutų, kuriais vežama iš Marselio, rinkos veikimą (86). Tačiau ši pozicija Konkurencijos tarybai netrukdė pareikšti nuomonės, jog „negalima atmesti galimybės, kad keleivių, kurie intensyviausio eismo laikotarpiu keliauja iš žemyno į Korsiką ir atgal (iš žemyninės Prancūzijos į Italiją ir atgal), rinkoje Nicos, Tulono, Marselio, Livorno, Savonos ir Genujos uostus aptarnaujantys subjektai daro tam tikrą konkurencinį spaudimą vieni kitiems“ (87);

(157)

iš tikrųjų transporto apimties, vežant iš žemyninės Prancūzijos į Korsiką ir atgal, pokytis (ši apimtis padidėjo vežant maršrutais iš Tulono) dar labiau pastebimas atsižvelgiant į papildomą paslaugą. 2002–2005 m. tikra nustatyta transporto apimtis teikiant papildomą paslaugą maršrutu Marselis–Korsika sumažėjo 208 213 keleivių, o tuo pačiu laikotarpiu transporto apimtis maršrutu Tulonas–Korsika padidėjo 324 466 keleiviais. Nuo 2002 m. transporto apimtis apskritai didėjo, o transporto dalis, kurią sudaro papildoma paslauga, mažėjo (toks mažėjimas naudingas kitiems rinkos dalyviams) – tai rodo, kad yra didelių galimybių šias dvi paslaugas pakeisti viena kita;

(158)

labiau atsižvelgiant į kokybės aspektą pažymėtina, kad dėl nedidelio atstumo tarp Marselio ir Tulono (apie 50 km) paslaugas, teikiamas į tą patį Korsikos uostą, iš tikrųjų galima pakeisti viena kita. Be to, kelionės iš Marselio į Tuloną laikas (apie 35–45 min.) yra daug trumpesnis už kelionės jūra laiką (88), taigi jis nelabai gali trukdyti tam, kad galutiniai dviejų paslaugų gavėjai užtikrintų šių paslaugų konkurenciją. Be to, Tulono uostas yra apie 50 km arčiau Korsikos, ir laivai iš Tulono į Korsiką gali atplaukti per trumpesnį laiką negu iš Marselio, todėl galimybė paslaugas iš Marselio pakeisti paslaugomis iš Tulono dar labiau padidėja (89);

(159)

pavyzdžiui, dideles galimybes paslaugas (90) iš Marselio uosto pakeisti paslaugomis iš Tulono uosto nuo 2006 m. galima įrodyti skaičiais, remiantis tuo, kad vykstant streikams, dėl kurių 2005 m. pabaigoje paslaugų teikimas iš Marselio labai sutriko (91), transporto srautas buvo perkeltas į Tuloną. Taigi net atsižvelgiant į tendencingo iš Tulono teikiamų transporto paslaugų apimties padidėjimo poveikį (92), 2005 m. rugsėjo–spalio mėn. iš Marselio į Tuloną perkeltas transporto srautas (93) vykstant maršrutais į Ajačą sudarė apie 89 proc. (94);

(160)

remdamasi visais šiais duomenimis Komisija mano, kad tokiomis aplinkybėmis skiriant VPPS buvo didelė galimybė atsižvelgiant į keleivių paklausą papildomą paslaugą pakeisti paslaugomis iš Tulono ir į Bastją bei Ajačą;

(161)

Komisija taip pat mano, jog Prancūzijos intitucijos nepateikė jokių įrodymų, kad trūksta privačios iniciatyvos teikti šią papildomą paslaugą. Nors Prancūzijos institucijos nesutinka su tuo, kad pagrindinė paslauga būtų atskirta nuo papildomos, jos tik primena plačią valstybių narių diskreciją nustatyti VESP sritį. Tačiau papildomos paslaugos įtraukimo jos nepagrindžia privačios iniciatyvos trūkumu pagal konkrečios paslaugos poreikį. Iš tikrųjų Prancūzijos institucijos VPPS bendrą pobūdį grindžia siekiu į viešosios paslaugos sritį neįtraukti vien tik nepelningos veiklos, kad būtų užtikrintas tolygus finansų paskirstymas (žr. šio sprendimo 61 ir 62 konstatuojamąsias dalis). Tačiau jau buvo nurodyta, kad į šį argumentą negali būti atsižvelgiama (žr. šio sprendimo 143 konstatuojamąją dalį);

(162)

šiomis aplinkybėmis tikrą keleivių vežimo į kiekvieną uostą, kuriame teikiama papildoma paslauga, apimtį Komisija palygino su „Corsica Ferries“ teikiama vežimo iš Tulono pasiūla ir transporto pasiūla, užtikrinama pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas teikiant pagrindinę paslaugą. Paaiškėjo, kad aptarnaujant Bastjos ir Ajačo uostus, kurie sudaro 90 proc. papildomai paslaugai teikti būtinų pajėgumų, pagrindinės paslaugos, teiktos iš Marselio pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, pajėgumų, derinamų su 2004–2006 m. privačių subjektų iniciatyva iš Tulono teiktomis paslaugomis, užteko siekiant patenkinti iš tikrųjų nustatytą paklausą, – šių pajėgumų ir privačių subjektų iniciatyva teikiamų paslaugų užteko tiek pavasario ir rudens laikotarpiu, tiek vasaros laikotarpiu aptarnaujant abu uostus kiekvienais 2004–2006 m. laikotarpio metais;

(163)

Prancūzija visos šios išvados neginčijo. Prancūzijos institucijos tik nurodo išimtines 2004 ir 2005 m. susidariusias aplinkybes (95), dėl kurių, jų teigimu, galima paaiškinti, kodėl teikiant papildomą paslaugą keleivių skaičius sumažėjo. Tačiau Komisija mano, kad šio argumento dėl 2004 ir 2005 m. reikšmė labai sumažėja atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta, didelis transporto srautas buvo perkeltas – paslaugos teikiamos iš Tulono (96). Be to, Komisija šiuo klausimu pabrėžia, jog taip pat buvo nustatyta, kad 2006 m., prieš pat įsigaliojant VPPS (97), transporto paslaugų buvo teikiama pakankamai, taigi konkurencinė padėtis šiais metais labai svarbi;

(164)

todėl Komisija mano, kad įtraukti papildomą paslaugą į viešosios paslaugos perdavimo sąlygas nebuvo nei būtina, nei proporcinga, siekiant patenkinti nustatytą transporto paklausą maršrutais Marselis–Bastja ir Marselis–Ajačas. Dėl maršruto Marselis–Proprianas Komisija mano, kad, nors 2006 m. nebuvo teikiama jokia kita paslauga reguliariai aptarnaujant Korsikos uostą, atsižvelgiant į nedidelę su šiuo maršrutu susijusią transporto apimtį (98) negalima manyti, kad dėl privačios iniciatyvos teikti paslaugas vien šiuo maršrutu trūkumo išvada dėl visos papildomos paslaugos negalioja;

(165)

šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad „Corsica Ferries“ teikiama paslauga atitiko su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taisykles, taikomas visiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, ir kokybės požiūriu nesiskyrė nuo teikiamos papildomos paslaugos. Iš tikrųjų, kaip primenama šio sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje, su papildoma paslauga susiję kokybės įpareigojimai buvo daug švelnesni negu susiję su pagrindine paslauga;

(166)

šiuo klausimu Komisija visų pirma mano, kad valstybės narės konkrečių su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų negali priskirti paslaugoms, kurias patenkinamai ir su valstybės apibrėžtu viešuoju interesu suderinamomis sąlygomis, pvz., susijusiomis su kaina, objektyviais kokybės reikalavimais, tęstinumu ir galimybe naudotis paslauga, jau teikia arba gali teikti įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės (99). Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad, sprendžiant iš jau pateiktos informacijos, SNCM patirtų sąnaudų kompensacija už papildomos paslaugos teikimą taip pat neatitinka šioje srityje Komisijos taikomos praktikos. Iš tikrųjų atsižvelgiant į su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų ir socialinės pagalbos priemonės taikymą (100) visiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, iš Tulono keleivius vežantys SNCM konkurentai galėjo būti laikomi vykdančiais veiklą įprastomis rinkos sąlygomis;

(167)

galiausiai Komisija mano, kad papildomos paslaugos priskyrimas viešajai paslaugai neatitinka tikro viešosios paslaugos poreikio, todėl atsižvelgiant į konkrečias taikomas taisykles Prancūzija, VPPS nurodytą papildomą paslaugą pripažinusi VESP, šiuo atveju padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Taigi teikiant kompensacijas už papildomą paslaugą nesilaikoma pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus;

(168)

pagal ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų kompensacija turi būti teikiama pasibaigus viešojo pirkimo procedūrai, kurią vykdant galima atrinkti kandidatą, paslaugas galintį teikti mažiausia bendruomenei kaina, arba turi būti nustatyta pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamų išteklių turinčią įmonę (101);

(169)

teikti jūrų transporto paslaugas maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, buvo pavesta pasibaigus deryboms, prieš kurias pagal Code Général des Collectivités Territoriales (CGCT) (102) L.1411-1 straipsnio nuostatas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse. Tačiau vykdant viešųjų pirkimų procedūrą pagalbos galimybė pašalinama tik tuomet, jeigu surengus šią procedūrą galima atrinkti kandidatą, kuris šias paslugas gali teikti „mažiausia bendruomenei kaina“ (103). Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo galima užtikrinti pakankamą, tikrą ir atvirą konkurenciją;

(170)

šiuo atveju taikyta procedūra, kuri Prancūzijos teisėje nustatyta siekiant perduoti viešąją paslaugą, pagal ES viešųjų pirkimų teisę yra derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą. Pirmiausia reikėtų priminti, kad vykdant tokią procedūrą veiksmingą konkurenciją galima užtikrinti tik tuomet, jeigu kiekvienas atvejis vertinamas atskirai (104). Iš tikrųjų vykdant šią procedūrą perkančiajai organizacijai suteikiama plati diskrecija ir gali būti ribojamas suinteresuotųjų veiklos vykdytojų dalyvavimas;

(171)

šiuo atveju Komisija mano, kad pagal konkurso sąlygas užtikrinti veiksmingos konkurencijos nebuvo galima;

(172)

iš tikrųjų vienintelis pasiūlymas, konkuravęs su kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų pasiūlymu, buvo vertinamas ne atsižvelgiant į jo kokybę (skyrimo kriterijus), bet remiantis atrankos kriterijumi, šiuo atveju – kandidato gebėjimu vykdyti veiklą nuo 2007 m. liepos 1 d. Taigi vykdant procedūrą nebuvo sudarytos sąlygos OTC palyginti kelis pasiūlymus, kad būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias;

(173)

šiuo klausimu Komisija mano, kad, kitaip negu teigia Prancūzijos institucijos, norint užtikrinti veiksmingą konkurenciją neužtenka to, kad iš tikrųjų būtų pateikti du pasiūlymai, nes konkuravęs pasiūlymas negalėjo būti patikima alternatyva. Iš tikrųjų šiuo atveju „Corsica Ferries“ pasiūlyme paslaugų teikimo pradžios data buvo nustatyta 2007 m. lapkričio 12 d., o specifikacijose reikalaujama paslaugas pradėti teikti nuo 2007 m. liepos 1 d. (105) Be to, Komisija nepritaria Prancūzijos institucijų argumentui ir didelio apeliacinių skundų skaičiaus nelaiko įrodymu, kad vykdant VPPS sudarymo procedūrą konkurencija buvo veiksminga;

(174)

šis teiginys pagrindžiamas visa informacija, susijusia su rinkos padėtimi ir konkurso procedūros sąlygomis;

(175)

pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad SNCM ir CMN grupė, kaip rinkoje įsitvirtinęs operatorius, turintis prie VPPS specifikacijų nuostatų pritaikytų laivybos priemonių, turėjo didelį konkurencinį pranašumą, kurį visų pirma nurodė Konkurencijos taryba (106);

(176)

be to, nustatytas labai trumpas terminas tarp numatytos VPPS skyrimo dienos (sutartis galiausiai skirta 2007 m. birželio 7 d.) ir dienos, kurią pradedamos teikti paslaugos (2007 m. liepos 1 d.), galėjo būti didelė kliūtis, trukdanti procedūroje dalyvauti naujiems rinkos dalyviams. Dėl šio labai trumpo termino, taip pat techninių reikalavimų, susijusių su aptariamų uostų ypatumais (107), laivyno amžiaus sąlyga (108) ir vieno laivo talpa, reikalaujama VPPS specifikacijose, dalyvavimas konkurse galėjo būti ribojamas. Komisijos nuomone, iš tikrųjų maždaug trijų savaičių termino neužtenka tam, kad tokiomis aplinkybėmis būtų galima perdislokuoti laivyno laivus ar įsigyti visus specifikacijų sąlygas atitinkančius laivus ir (arba) užsakyti tokių laivų reisus (109);

(177)

galiausiai daug susitikimo sąlygų (110), taip pat tarnybai OTC suteikta laisvė priimti sprendimą dėl taikomų taisyklių netaikymo (111) taip pat galėjo prisidėti prie to, kad subjektai atsisakė minties dalyvauti konkurse abejodami dėl tam tikrų pagrindinių techninių ir ekonominių pasiūlymo rengimo kriterijų. Šiuo klausimu Komisija mano, kad, kaip pabrėžia Prancūzijos institucijos, nustačius sąlygas, kuriomis papildomos Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, įgyvendinant visuomenės aptarnavimo sutartį šis reglamentas nepažeidžiamas. Tačiau šiuo atveju nacionalinės institucijos turėjo patikrinti, ar siekiant skirti VPPS veiksminga konkurencija buvo tokia, kuria galima užtikrinti ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgiant į šias papildomas sąlygas, kuriomis gali būti ribojamas dalyvavimas konkurso procedūroje, ir nesant tokios konkurencijos padaryti būtinas teisines išvadas;

(178)

remdamasi visa šia informacija Komisija mano, kad pagal vykdytos procedūros sąlygas veiksmingos konkurencijos skiriant VPPS, taigi ir atrenkant pasiūlymą, pagal kurį paslaugą būtų galima teikti bendruomenei mažiausia kaina (112), šiuo atveju nebuvo galima užtikrinti;

(179)

taigi Prancūzijos institucijos turėjo įrodyti, kad kompensacija buvo nustatyta pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamų išteklių turinčią įmonę (113);

(180)

Prancūzija tokios informacijos nepateikė. Be to, kaip pabrėžiama šio sprendimo 2.5 skirsnyje, kompensacija buvo nustatyta ne remiantis iš anksto nustatytomis sąnaudomis arba lyginant su kitų panašių laivybos įmonių išlaidų struktūra, o atsižvelgiant į pajamų ir degalų sąnaudų sąmatas, į kurias įtraukiama tik dalis paslaugos pajamų ir išlaidų;

(181)

be to, Komisija pažymi, kad, kaip pabrėžta Korsikos regioninių audito rūmų ataskaitoje (114), numatomos 2007–2013 m. VPPS kompensacijos buvo daug didesnės negu 2002–2006 m. kompensacijos, numatytos už panašius įsipareigojimus, kurie net šiek tiek mažesni atsižvelgiant į siūlomą pajėgumą;

(182)

nors 2001–2007 m. ekonominė padėtis keitėsi, atlikti palyginimą su tinkamai valdomos įmonės patirtomis sąnaudomis juo labiau reikėjo dėl to, kad iš tam tikros informacijos buvo galima suprasti, jog SNCM, kurios intensyvaus restruktūrizavimo laikotarpis tuomet ėjo į pabaigą (115), pati nebuvo tinkamai valdoma įmonė;

(183)

taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad šiuo atveju ketvirtasis Sprendimo Altmark kriterijus nėra įgyvendintas;

(184)

kadangi Sprendimo Altmark kriterijai taikomi visi kartu, to, kad teikiant papildomą paslaugą nesilaikoma pirmojo kriterijaus, ir bet kokiu atveju pagal visas VPPS nuostatas nesilaikoma ketvirtojo kriterijaus, užtenka nustatyti, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams buvo suteikta atrankinė ekonominė nauda;

(185)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, SNCM ir CMN vykdo veiklą maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, ir tiesiogiai konkuruoja su tokiais veiklos vykdytojais kaip „Corsica Ferries“, „Moby Lines“ ir „Saremar“. Todėl Komisija pažymi, kad dėl nagrinėjamų valstybės kompensacijų SNCM ir CMN padėtis gali sustiprėti, palyginti su Europos Sąjungoje konkuruojančiomis laivybos įmonėmis, todėl šiomis kompensacijomis gali būti iškraipoma konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai;

(186)

remdamasi išdėstyta informacija Komisija mano, kad visos kompensacijos, kurias SNCM ir CMN gavo įgyvendinant VPPS, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį;

(187)

kadangi ši pagalba buvo suteikta iš anksto nepranešus Komisijai, ji yra neteisėta;

(188)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (116), pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas per metus vežama daugiau negu 300 000 keleivių, o VPPS nurodytos kompensacijos viršija 30 mln. EUR per metus. Taigi 2005 m. (117) ir 2011 m. (118) sprendimai dėl VESP Viešosios paslaugos perdavimo sutarčiai nėra taikomi atitinkamai pagal šių sprendimų 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 straipsnio 1 dalies d punktą;

(189)

todėl Prancūzijai nenurodžius kokio nors kito suderinamumo pagrindo (119) Komisija mano, kad pagal VPPS suteiktų kompensacijų suderinamumą su vidaus rinka reikia vertinti remiantis VESP bendrosiomis nuostatomis. Tačiau reikėtų priminti, kad pagal VESP bendrųjų nuostatų 69 punktą šių nuostatų 14, 19, 20, 24, 39 ir 60 punktuose išdėstyti principai netaikomi iki 2012 m. sausio 31 d. suteiktai neteisėtai pagalbai;

(190)

pagal VESP bendrųjų nuostatų 11 punktą valstybės pagalba, nepatenkanti į 2011 m. sprendimo taikymo sritį, gali būti paskelbta suderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, jei ji reikalinga atitinkamoms visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikti ir nedaro tokio poveikio tarpusavio prekybos plėtojimui, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Pasiekti šią pusiausvyrą galima tik tuomet, jeigu vykdomos bendrųjų nuostatų 2.2.–2.10 skirsniuose išvardytos sąlygos;

(191)

pirmiausia reikėtų išnagrinėti šiuo atveju aptariamos visuotinės svarbos paslaugos apibrėžtį;

(192)

kadangi papildomos paslaugos pripažinimas VESP yra akivaizdi vertinimo klaida (žr. šio sprendimo 151–167 konstatuojamąsias dalis), už šią paslaugą išmokėtos kompensacijos negali būti paskelbtos suderinamomis su SESV 106 straipsnio 2 dalimi;

(193)

tačiau remdamasi analize, pateikta šio sprendimo 145–150 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad pagrindinė paslauga atitinka tinkamai nustatytą VESP;

(194)

atsižvelgiant tik į pagrindinę paslaugą, kuri vienintelė atitinka tinkamai nustatytą VESP, reikėtų išnagrinėti, ar yra įgyvendintos kitos VESP bendrųjų nuostatų sąlygos;

(195)

aptariant pavedimo, kuriame nurodomi su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, būtinumą ir kompensacijos apskaičiavimo metodus pažymėtina, kad VPPS yra nurodyti aptariami įsipareigojimai ir kompensacijos kriterijai;

(196)

šiuo klausimu visų pirma reikėtų patikslinti, kad vien dėl apsaugos sąlygos (120) taikymo sutarties techninių, reglamentavimo ar ekonominių sąlygų esminio pakeitimo atveju nekyla abejonių dėl to, kad kompensacijos kriterijai nustatomi iš anksto;

(197)

iš tikrųjų pagal šią sąlygą šalys pirmiausia gali sudaryti papildomus susitarimus, jeigu labai pasikeičia paslaugų teikimo sąlygos ir dėl to reikia persvarstyti VPPS tikslus. Taigi ši sąlyga panaši į įprastą papildomo susitarimo sąlygą, kurios galimą taikymą vis dėlto reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į pagalbos teisę. Šia sąlyga siekiama „atkurti pradinę finansinę pusiausvyrą“, pirmiausia didžiausius tarifus pritaikant prie paslaugų pobūdžio. Taigi galimybė keisti kompensaciją, kuri sutartyje aiškiai nėra nurodyta, gali būti suprantama tik tuo atveju, kai siekiama keisti teikiamas paslaugas. Kaip nurodyta minėtame Valstybės tarybos sprendime, taikant šią apsaugos sąlygą kompensacijos už teikiamas paslaugas permoka negali būti suteikta;

(198)

tokia permoka galėtų būti suteikta, jeigu kitomis negu šio atvejo aplinkybėmis sąlyga būtų taikoma ir pakartotinės derybos būtų vykdomos aiškiai per ilgai arba jeigu pagal sąlygą būtų numatyta galimybė taikant susitikimo sąlygą skirti papildomą kompensaciją, susijusią su jau teikiamomis paslaugomis, tačiau nebūtų nurodyti šios papildomos kompensacijos kriterijai. Tai, kad taikoma suderinimo sąlyga (121), taip pat nėra priežastis abejoti šia išvada, nes taikant šią sąlygą numatyta, viena vertus, išlaikyti bendrą VPPS struktūrą (taigi atliekami tik nedideli pritaikymai ir patikslinimai), kita vertus, lygiagrečiai mažinti kompensacijas ir paslaugų apimtį. Net vertinant, kad 2009 m. gruodžio 28 d. papildomu susitarimu buvo iš esmės pakeisti kompensacijos kriterijai ir paslaugų turinys, vis dėlto reikėtų pažymėti, kad šie kriterijai buvo nustatyti prieš pradedant teikti paslaugas 2010–2013 m. laikotarpiu, kuriam jie taikomi;

(199)

be to, skirtingos numatomų pajamų sumos, kurias kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai nurodė savo pasiūlymuose, nėra nepagrįstos. Komisija mano, kad optimistiškesnių pajamų sąmatų įtraukimas iš tikrųjų gali būti suderinamas su tuo, kad sąmatos persvarstomos atsižvelgiant į rinkos perspektyvas. Ji taip pat pabrėžia, kad numatoma transporto apimtis, nustatyta pasibaigus deryboms, apskritai buvo mažesnė negu nurodytoji konkuravusiame pasiūlyme (122). Atsižvelgdama į tikrąsias ir numatytas 2002–2006 m. pajamas (123) ir palankius Korsikai teikiamų transporto paslaugų rinkos pokyčius 2006 m., Komisija mano, kad baziniai kriterijai, kuriais remiantis pagal VPPS buvo numatyta tikslinti kompensaciją, bet kokiu atveju yra priimtini atsižvelgiant į VESP bendrųjų nuostatų 23 konstatuojamąją dalį;

(200)

dėl kitų skundo pateikėjos keltų klausimų, susijusių su visų tikslinimo sąlygų taikymu (124), reikėtų priminti, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką dėl sudėtingų kompensacijos tikslinimo mechanizmų negali kilti abejonių, kad kompensavimo mechanizmas yra objektyvus ir skaidrus (125);

(201)

galiausiai Komisijos abejonės dėl finansinių kompensacijų, kurios paslaugą teikti įgaliotiems subjektams tariamai skirtos ne pagal VPPS, buvo panaikintos, nes Prancūzijos institucijos pateikė įrodymą, kad sprendime pradėti procedūrą nurodytos sumos yra tik paslaugą teikti įgaliotų subjektų prašytos sumos, kurių mokėti OTC in fine nesutiko;

(202)

šešerių su puse metų pavedimo laikotarpio trukmė atitinka šios srities Bendrijos gaires (126), kuriose nurodoma šešerių metų riba;

(203)

aptariant Direktyvos 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo laikymąsi pažymėtina, kad paslaugą teikti įgaliotos įmonės pagal VPPS sąlygas iš tikrųjų įdiegė atskirą veiklos sąnaudų apskaitą. SNCM su pagrindine paslauga susijusią veiklą šioje apskaitoje papildomai atskiria nuo veiklos, susijusios su papildoma paslauga (žr. šio sprendimo 46 ir 47 konstatuojamąsias dalis);

(204)

aptariant kompensacijos permokos nebuvimą pažymėtina, kad VPPS buvo nustatyta, jog viršutinė bendrosios maržos riba (atskaičius nusidėvėjimo išlaidas, su užsakomaisiais reisais susijusius nuomos mokesčius ir kitas kapitalo išlaidas) yra 15 proc. laivų rinkos vertės. Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad neturi informacijos, kuria remdamasi galėtų a priori atmesti bet kokios kompensacijos permokos galimybę;

(205)

vykdant oficialią tyrimo procedūrą visų pirma buvo galima patikslinti, kad laivų rinkos vertė nustatyta remiantis ekspertų teiginiais ir kad siekiant nustatyti sutarties sąlygas buvo gauti keli vertinimai. Taigi turto bazėje, naudotoje kompensacijos viršutinei ribai nustatyti, yra nurodyta perduotajai viešajai paslaugai teikti naudotų laivų likutinė rinkos vertė (127);

(206)

vertinant, kad deleguotajai viešajai paslaugai teikti naudojamų laivų likutinė rinkos vertė nurašoma per aštuonerius metus (128) (tokia galimybė nurodyta Prancūzijos mokesčių teisėje), pagal viršutinės ribos nustatymo sąlygą iš tikrųjų buvo taikoma 2,5 proc. turto grynojo pelno rodiklio (ROA) ir vidutinio grynojo ekonominio kapitalo pelno (ROCE) riba (129). Beje, VESP bendrosiose nuostatose nurodyta saugumo garanto (angl. „safe harbour“) norma (130) viešosios paslaugos perdavimo dieną buvo didesnė negu 5 proc. (131), nors kartu teikti paslaugą įgaliotos SNCM ir CMN iš tikrųjų patyrė didelę dalį su paslaugomis susijusios komercinės rizikos. Be to, praktiškai matyti, kad prieš patiriant paslaugas teikti įgaliotų subjektų kapitalo išlaidas rezultatai buvo daug mažesni už šią viršutinę ribą (žr. toliau);

(207)

taigi taikant VPPS sąlygas kompensacijos permoka suteikta nebuvo. Tai, kad SNCM kompensacijas už pagrindinę paslaugą atskyrė nuo kompensacijų už papildomą paslaugą, nėra priežastis abejoti šia išvada dėl pagrindinės paslaugos, remiantis kompensacijų sąnaudų paskirstymo abiem paslaugoms sąlygomis (žr. šio sprendimo 46 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų remiantis Prancūzijos ir SNCM pateiktais skaičiais matyti, kad pagrindinei paslaugai priskirtini rezultatai prieš patiriant SNCM kapitalo išlaidas liko daug mažesni už jau minėtą 15 proc. viršutinę ribą;

Rezultatai prieš patiriant kapitalo išlaidas pagal bendrovę ir paslaugą

(208)

galiausiai praėjus trejiems deleguotosios paslaugos teikimo metams OTC prašymu buvo atliktas išorės auditas tikrinant kompensacijos permoką (2010 finansinių metų). Be to, nepriklausoma patikos bendrovė kiekvienais metais OTC vardu tikrina paslaugas teikti įgaliotų subjektų veiklos sąskaitas;

(209)

atsižvelgdama į 8.1.1.3 skirsnyje primenamą informaciją Komisija mano, kad iš jokių duomenų negalima spėti, jog viešoji paslauga, kuria užtikrinamas teritorinis tęstinumas, galėjo būti teikiama sąlygomis, kuriomis būtų galima sumažinti dėl visuomenės aptarnavimo sutarties atsiradusį konkurencijos iškraipymą. Iš tikrųjų dėl „Corsica Ferries“ argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad vidutinė pagal VPPS teikiamų transporto paslaugų kaina yra daug didesnė negu vykstant maršrutais iš Nicos ir Tulono, kuriems taikoma socialinės pagalbos priemonė (133), mokama vidutinė kaina, nekyla abejonių, kad visuomenės aptarnavimo sutartis yra būtina ir proporcinga siekiant Korsikos uostus, ypač antrinius (Porto Vekjo, Kalvio–Balanės ir Propriano), aptarnauti visus metus. Be to, kaip primenama 7.1.3.1 skirsnyje, Komisija mano, kad maršrutų, kuriais teikiama pagrindinė paslauga, perskirstymas atitinka neginčytinus techninio ir ekonominio veiksmingumo reikalavimus;

(210)

Komisija pažymi, kad Prancūzijos institucijos pradėjo konkurso procedūrą siekdamos atrinkti paslaugų teikėją, kuris 2014–2023 m. transporto paslaugas į Korsiką iš Marselio galėtų teikti sąlygomis, panašiomis į pagrindinės paslaugos, nurodytos šiame sprendime aptariamoje VPPS, sąlygas. Ši procedūra turi būti baigta 2013 m. vasarą;

(211)

dėl konkurencijos iškraipymo jūrų transporto rinkoje Komisija pažymi, kad pagrindinės paslaugos sąnaudų kompensacija negali būti didesnė už paslaugas teikti įgaliotų subjektų sąnaudas, įskaitant pagrįstą pelną (žr. 8.1.2.4 skirsnį). Taigi dėl kompensacijos šios įmonės negali gauti pernelyg didelio pelno, kuriuo galėtų finansuoti kitas paslaugas;

(212)

todėl, Komisijos nuomone, siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už pagrindinę paslaugą būtų suderinamos su vidaus rinka, papildomų sąlygų nustatyti nebūtina;

(213)

remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad SNCM ir CMN gautos kompensacijos už pagrindinę paslaugą yra neteisėta, tačiau su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį suderinama valstybės pagalba;

(214)

kompensacijos, kurias SNCM gavo už papildomą paslaugą, pagal VPPS numatytą teikti 2007 m. liepos 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d., yra su vidaus rinka nesuderinama neteisėta pagalba;

(215)

todėl Prancūzijos institucijos nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos visus kompensacijos už papildomą paslaugą mokėjimus bendrovei SNCM turi panaikinti. Visų pirma jos turi panaikinti 2012 m. kompensacijos metinį likutį (jeigu šis mokėjimas dar neatliktas) ir 2013 m. mėnesines išmokas, kurias būtų galima išmokėti po šios dienos;

(216)

be to, Komisija primena, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį bet kokia neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš jos gavėjo (134);

(217)

todėl Prancūzija turi imtis visų būtinų priemonių, kad iš SNCM būtų susigrąžintos kompensacijos, kurias nuo 2007 m. liepos 1 d. ši bendrovė gavo už VPPS nurodytą papildomą paslaugą;

(218)

Komisija mano, kad SNCM sąnaudų apskaita (135) yra tinkamas kompensacijų paskirstymo pagrindinei ir papildomai paslaugoms pagrindas, siekiant nustatyti susigrąžintiną pagalbos sumą (be palūkanų). Pagal šį pagrindą į susigrąžintiną pagalbos sumą įeina tokios dalys:

(219)

Prancūzijos institucijos visų atliktų mokėjimų, susijusių su kompensacija už papildomą paslaugą, sumą turi susigrąžinti per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos;

(220)

be to, siekdamos susigrąžinti šią sumą Prancūzijos institucijos prie pagalbos sumos turi pridėti susigrąžinimo palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią aptariama pagalba buvo suteikta įmonei, t. y. kiekvienos faktinės VPPS nurodytų kompensacijų išmokėjimo dienos, kol pagalba bus iš tikrųjų susigrąžinta (137) pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 (138) V skyrių;

(221)

Prancūzijos institucijos kartu su apskaičiuotomis susigrąžinimo palūkanomis, kurias per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą turi perduoti Komisijai, privalo pateikti lentelę, kurioje būtų nurodytos mėnesinių mokėjimų ir metinių patikslinimų, kurie įsigaliojus sutarčiai atlikti iki sprendimo priėmimo, datos ir tikslios sumos,

(a)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš gavėjo;

(b)

išsamų šiam sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių, kurių jau imtasi, aprašymą;

(c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjui oficialiai pranešta apie pagalbos grąžinimą;

(d)

mėnesinių mokėjimų ir metinių patikslinimų, kurie įsigaliojus sutarčiai buvo atlikti iki šio sprendimo priėmimo dienos, data ir tiksli suma.