27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/135

(1)

1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadose dėl kolekcionuoti skirtų euro monetų, 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje 2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (3), kuri patvirtinta 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis, ir 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacijoje 2010/191/ES dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio (4) rekomenduojama praktika, susijusi su apyvartinių euro monetų, įskaitant progines apyvartines monetas, leidimu, konsultavimusi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines euro monetas bei kolekcinių euro monetų naudojimu;

(2)

dėl to, kad neturima euro monetų leidimo privalomų nuostatų, gali skirtis atskirų valstybių narių praktika ir neužtikrinama pakankamai integruota bendros valiutos sistema. Todėl siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą būtina nustatyti privalomas euro monetų leidimo taisykles;

(3)

pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (5) euro ir cento monetos, atitinkančios Tarybos nustatytus nominalus ir techninius duomenis, turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Euro monetų nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (6);

(4)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, taip pat turėtų turėti galimybę išleisti 2 eurų proginių monetų tam tikriems dalykams paminėti, laikydamosi tokių monetų emisijų skaičiaus ribų, nustatytų vieneriems metams ir monetas išleidžiančiai valstybei narei. Būtina nustatyti tam tikras proginių euro monetų kiekio ribas, siekiant užtikrinti, kad tokios monetos ir toliau sudarytų tik nedidelę visų apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų dalį. Vis dėlto šios kiekio ribos turėtų sudaryti sąlygas išleisti pakankamą monetų kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga proginių euro monetų apyvarta;

(5)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, taip pat turėtų turėti galimybę išleisti kolekcines euro monetas, kurios nėra skirtos apyvartai ir kurios turėtų būti lengvai atskiriamos nuo apyvartinių monetų. Kolekcinės euro monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turėtų turėti tik jas išleidusioje valstybėje narėje ir neturėtų būti išleidžiamos tam, kad patektų į apyvartą;

(6)

tikslinga, kad kolekcinių euro monetų emisijos būtų įtraukiamos į Europos Centrinio Banko tvirtintiną monetų tiražą, bet ne pagal kiekvieną atskirą emisiją, o suvestiniu pagrindu;

(7)

kompetentingos institucijos, remdamosi sąnaudų ir visuomenės pritarimo kriterijais, turėtų periodiškai ir išsamiai nagrinėti šiuo metu turimų euro monetų ir banknotų nominalų naudojimą. Visų pirma Komisija turėtų atlikti tolesnio 1 ir 2 centų monetų leidimo poveikio vertinimą;

(8)

siekiant išvengti to, kad tinkamos apyvartinės euro monetos būtų naikinamos vienoje valstybėje narėje, kai kitoje gali trūkti tokių monetų, valstybės narės, prieš sunaikindamos tokias monetas, turėtų pasikonsultuoti viena su kita,

a)

progines monetas kartu išleidžia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro; arba

b)

proginė moneta išleidžiama, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo.

a)

0,1 % 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios, kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus; ši viršutinė riba gali būti padidinta iki 2,0 % visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, 2 eurų nominalo monetų kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus, jei minimas plačiai pripažintas ir labai simboliškas dalykas – tokiu atveju monetas išleidžianti valstybė narė kitus ketverius metus nevykdo kitos proginės monetos emisijos, taikydama didesnę viršutinę ribą, ir išdėsto priežastis, dėl kurių pasirinko didesnę viršutinę ribą; arba

b)

5,0 % 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą atitinkamos valstybės narės iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios, kaupiamojo bendro grynojo skaičiaus.

a)

jų nominalioji vertė turi skirtis nuo apyvartinių monetų nominaliosios vertės;

b)

ant jų neturi būti atvaizdų, kurie būtų panašūs į bendrąsias apyvartinių monetų puses, o jei jų atvaizdai panašūs į nacionalinę apyvartinių monetų pusę, jų bendras vaizdas vis tiek gali būti lengvai atskiriamas;

c)

jos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų jų požymių: spalva, skersmeniu ir svoriu; skirtumas laikomas reikšmingu, jei vertės, įskaitant paklaidas, didesnės nei paklaidos intervalai, taikomi apyvartinėms monetoms; ir

d)

jų briauna negali būti figūrinė su smulkiais rantais arba „ispaniškos gėlės“ formos.