22.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/1

(1)

pagrindinis Sąjungos politikos tikslas yra toliau plėtoti į ateitį orientuotą ir visapusišką Europos migracijos politiką, grindžiamą žmogaus teisėmis, solidarumu ir atsakomybe, ypač toms valstybėms narėms, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų;

(2)

Sąjungos politikos išorės sienų srityje tikslas – integruotas sienų valdymas, kuriuo būtų užtikrinamas vienodas ir aukštas kontrolės bei stebėjimo lygis ir kuris yra būtina laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje aspektas ir pagrindinė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamoji dalis. Todėl svarstoma galimybė nustatyti bendras išorės sienų kontrolės bei stebėjimo standartų ir procedūrų taisykles;

(3)

siekiant veiksmingai įgyvendinti bendras išorės sienų kontrolės bei stebėjimo standartų ir procedūrų taisykles, reikia labiau koordinuoti valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą;

(4)

veiksmingai valdant valstybių narių išorės sienas pasitelkus patikrinimus ir stebėjimą yra lengviau kovoti su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis ir sumažinti grėsmę valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai bei valstybių narių tarptautiniams santykiams;

(5)

išorės sienų kontrolė svarbu ne tik valstybei narei, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visoms vidaus sienų kontrolę panaikinusioms valstybėms narėms;

(6)

2004 m. Taryba priėmė 2004 m. spalio 26 d. Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (3) (Frontex) (toliau – Agentūra), kuri pradėjo veikti 2005 m. gegužės mėn. Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 2007 m. buvo iš dalies pakeistas 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 863/2007, nustatančiu Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (4);

(7)

tolesnis Agentūros vaidmens stiprinimas atitinka Sąjungos tikslą vystyti politiką, skirtą laipsniškam integruoto sienų valdymo koncepcijos įgyvendinimui. Agentūra, neviršydama savo įgaliojimų, turėtų padėti valstybėms narėms įdiegti tą koncepciją, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 4–5 d. Tarybos išvadose dėl integruoto sienų valdymo;

(8)

2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje daugiametėje programoje „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (toliau – Stokholmo programa) raginama aiškiau apibrėžti ir padidinti Agentūros vaidmenį išorės sienų valdymo srityje;

(9)

todėl reikėtų peržiūrėti Agentūros įgaliojimus siekiant, visų pirma, padidinti jos operacijų vykdymo gebėjimus ir užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imamasi, būtų proporcingos siekiamiems tikslams bei veiksmingos ir vykdant šias priemones būtų visiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų teisės, įskaitant visų pirma draudimą grąžinti;

(10)

atsižvelgiant į turimus techninius išteklius, reikėtų padidinti esamas galimybes teikti veiksmingą pagalbą valstybėms narėms praktiniams išorės sienų valdymo aspektams įgyvendinti. Agentūra turėtų gebėti pakankamai tiksliai planuoti bendrų operacijų ar bandomųjų projektų koordinavimą;

(11)

užtikrinus minimalų remiantis metinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais Agentūros ir (arba) valstybių narių tiekiamos privalomos reikalingos techninės įrangos kiekį, bus gerokai lengviau planuoti ir įgyvendinti Agentūros koordinuojamas numatytas operacijas;

(12)

Agentūra turėtų tvarkyti valstybių narių arba Agentūros turimos techninės įrangos bei valstybių narių ir Agentūros bendrai valdomos įrangos sąrašus, sukurdama ir tvarkydama centralizuotą techninės įrangos rezervo registrą. Tame rezerve turėtų būti minimalus techninės įrangos, reikalingos, kad Agentūra galėtų vykdyti veiklą, kiekis;

(13)

kad būtų užtikrintas operacijų veiksmingumas, Agentūra turėtų sukurti sienos apsaugos pareigūnų būrius. Valstybės narės turėtų tiems būriams skirti pakankamai kvalifikuotų sienos apsaugos pareigūnų ir sudaryti galimybę jų dislokavimui, išskyrus atvejus, kai jos susiduria su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tampa itin sunku vykdyti nacionalines užduotis;

(14)

į tuos būrius Agentūra turėtų galėti skirti sienos apsaugos pareigūnus, kurie valstybių narių būtų komandiruojami į Agentūrą laikinam darbui kaip nacionaliniai ekspertai, kuriems vykdant savo užduotis ir įgaliojimus turėtų būti taikoma ta pati teisinė sistema kaip ir tiesiogiai valstybių narių į tuos būrius skirtiems pakviestiesiems pareigūnams. Agentūra turėtų pritaikyti savo vidaus taisykles dėl komandiruotųjų nacionalinių ekspertų, kad vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus priimančioji valstybė narė galėtų duoti tiesioginius nurodymus sienos apsaugos pareigūnams;

(15)

gerai apibrėžtas veiklos planas, įskaitant vertinimą ir pareigą pranešti apie įvykius, dėl kurio Agentūra susitarė su priimančia valstybe nare, pasikonsultavę su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, prieš bendrų operacijų ar bandomųjų projektų pradžią, bus labai naudingas siekiant šio reglamento tikslų, nes bendrų operacijų ir bandomųjų projektų koordinavimo modus operandi bus labiau suderintas;

(16)

Agentūra turėtų naudoti pranešimų apie nenumatytus įvykius sistemą, kad atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir savo Valdančiajai tarybai (toliau – Valdančioji taryba) perduotų visą informaciją apie pagrįstus įtarimus dėl, visų pirma, Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 arba Šengeno sienų kodekso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006 (5), įskaitant pagrindines žmogaus teises, pažeidimų vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ar teikiant skubią pagalbą;

(17)

rizikos analizė yra svarbiausia operacijų vykdymo prie išorės sienų dalis. Jos kokybė turėtų būtų pagerinta, pradedant naudoti valstybių narių gebėjimo susidoroti su kylančiais sunkumais, įskaitant esamas ir būsimas grėsmes ir sunkumus prie išorės sienų, vertinimo metodą. Tačiau atliekant tuos įvertinimus neturėtų būti pažeidžiamas Šengeno vertinimo mechanizmas;

(18)

Agentūra turėtų valstybių narių nacionaliniams sienos apsaugos pareigūnų instruktoriams rengti Europos lygmens mokymus, įskaitant pagrindinių teisių, galimybės pasinaudoti tarptautine apsauga ir galimybės naudotis prieglobsčio procedūromis sritį, ir rengti kompetentingų nacionalinių tarnybų pareigūnams skirtus papildomus mokymus bei seminarus, susijusius su išorės sienų kontrole bei stebėjimu ir valstybėse narėse neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu. Agentūra gali rengti mokymus, įskaitant mainų programą, kartu su valstybėmis narėmis jų teritorijoje. Valstybės narės turėtų įtraukti Agentūros darbo šioje srityje rezultatus į savo sienos apsaugos pareigūnų nacionalines mokymo programas;

(19)

Agentūra turėtų stebėti su jos veiklos sritimi susijusių mokslinių tyrimų raidą, prie jos prisidėti ir išplatinti tą informaciją Komisijai bei valstybėms narėms;

(20)

daugumoje valstybių narių neteisėtai jose esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo praktiniai aspektai priklauso už išorės sienų kontrolę atsakingų institucijų kompetencijai. Kadangi akivaizdžiai naudingiau atlikti tuos veiksmus Sąjungos lygmeniu, Agentūra, visiškai laikydamasi Sąjungos grąžinimo politikos, turėtų atitinkamai užtikrinti valstybių narių bendro grąžinimo operacijų koordinavimą arba organizavimą, taip pat nustatyti geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu, ir apibrėžti elgesio kodeksą, kurio reikėtų laikytis išsiunčiant neteisėtai valstybių narių teritorijose esančius trečiųjų šalių piliečius. Sąjungos finansavimas neturėtų būti skiriamas veiklai ar operacijoms, kurias vykdant nesilaikoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Pagrindinių teisių chartija);

(21)

siekdama atlikti savo misiją ir tiek, kiek reikia uždaviniams atlikti, Agentūra gali bendradarbiauti su Europolu, Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir kitomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi pagal atitinkamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas sudarytais darbo susitarimais. Agentūra turėtų palengvinti valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvų bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos išorės santykių politiką;

(22)

vis svarbiau tampa bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis į Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 taikymo sritį įeinančiais klausimais. Kad Agentūra galėtų sukurti tvirtą bendradarbiavimo modelį su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ji turėtų turėti galimybę, bendradarbiaudama su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, pradėti ir finansuoti techninės pagalbos projektus tose šalyse ir į jas siųsti ryšių palaikymo pareigūnus. Agentūra, suteikusi reikalingą mokymą, turėtų turėti galimybę kviesti trečiųjų šalių stebėtojus dalyvauti jos veikloje. Bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis taip pat svarbu siekiant skatinti, kad būtų laikomasi Sąjungos sienų valdymo standartų, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui;

(23)

siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Agentūros darbuotojams ir vykdomajam direktoriui turėtų būti taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos pareigūnų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (6), įskaitant profesinę paslaptį ar kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles;

(24)

be to, Valdančioji taryba turėtų priimti atitinkamas nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms komandiruoti į Agentūrą nacionalinius ekspertus. Tokiose nuostatose, be kita ko, derėtų numatyti, kad komandiruotieji nacionaliniai sienos apsaugos pareigūnai, kurie dislokuojami vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ar teikiant skubią pagalbą, turėtų būtų laikomi pakviestaisiais pareigūnais, turinčiais atitinkamas užduotis ir įgaliojimus;

(25)

Agentūrai tvarkant asmens duomenis taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7). Todėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų stebėti, kaip Agentūra tvarko asmens duomenis, ir turėtų turėti įgaliojimų gauti iš Agentūros prieigą prie visos jo tyrimams atlikti būtinos informacijos;

(26)

valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis visapusiškai taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8);

(27)

užtikrindama IT sistemų operacijų valdymą, Agentūra turėtų laikytis Europos ir tarptautinių standartų, įskaitant duomenų apsaugos standartus, atsižvelgdama į aukščiausius profesinius reikalavimus;

(28)

Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(29)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų, visų pirma, SESV ir Pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisės į žmogaus orumą, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į prieglobstį, negrąžinimo principo, nediskriminavimo principo, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Valstybės narės šį reglamentą turėtų taikyti nepažeisdamos tų teisių ir principų. Bet koks jėgos panaudojimas turėtų atitikti priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, įskaitant būtinumo ir proporcingumo principus;

(30)

taikant šį reglamentą neturėtų būti pažeidžiamos valstybių narių teisės ar įsipareigojimai pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją ir Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

(31)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. padėti sukurti operatyvaus bendradarbiavimo prie valstybių narių išorės sienų integruotą valdymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(32)

kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (9), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų minėtojo susitarimo taikymo priemonių (10) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį. Todėl Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės delegacijos turėtų būti Valdančiosios tarybos narėmis, turinčiomis ribotą balsavimo teisę;

(33)

kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (11), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (12) 3 straipsniu. Todėl Šveicarijos Konfederacijos delegacija turėtų būti Valdančiosios tarybos nare, turinčia ribotą balsavimo teisę;

(34)

kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A, B ir G punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (14) 3 straipsniu. Todėl Lichtenšteino Kunigaikštystės delegacija turėtų būti Valdančiosios tarybos nare, turinčia ribotą balsavimo teisę;

(35)

pagal Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas teikiamas Šengeno acquis pagrindu, Danija pagal to Protokolo 4 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priima sprendimą dėl šio reglamento, nusprendžia, ar ji tą reglamentą įgyvendins savo nacionalinėje teisėje;

(36)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (15), nedalyvauja; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(37)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (16), nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(38)

pagal sąlygas, kurias Valdančioji taryba turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, Agentūra turėtų padėti organizuoti operatyvius veiksmus, kurių metu valstybės narės galėtų pasinaudoti patirtimi ir įranga, kurią galėtų norėti pasiūlyti Airija ir Jungtinė Karalystė. Todėl Airijos ir Jungtinės Karalystės atstovai turėtų būti kviečiami dalyvauti visuose Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kad galėtų visapusiškai dalyvauti svarstant pasirengimą tokiems operatyviems veiksmams;

(39)

Ispanijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė nesutaria dėl Gibraltaro sienų demarkacijos;

(40)

šio reglamento taikymo Gibraltaro sienoms sustabdymas nereiškia, kad pasikeičia susijusių valstybių atitinkamos pozicijos,

1)

1 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Nors atsakomybė už išorės sienų kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms, Agentūra, kaip Sąjungos įstaiga pagal šio reglamento 15 straipsnio apibrėžtį ir 19 straipsnį, palengvina ir padaro veiksmingesnį esamų bei būsimų Sąjungos priemonių, susijusių su išorės sienų valdymu, visų pirma Šengeno sienų kodekso, patvirtinto Reglamentu (EB) Nr. 562/2006 (17), taikymą. Ji tai daro užtikrindama valstybių narių veiksmų koordinavimą įgyvendinant tas priemones ir taip prisideda prie efektyvaus, aukšto ir vienodo asmenų kontrolės ir valstybių narių išorės sienų stebėjimo lygio.

Agentūra atlieka savo užduotis visapusiškai laikydamasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija); atitinkamų tarptautinės teisės aktų, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, priimtą Ženevoje (toliau – Ženevos konvencija); prievolių, susijusių su galimybe pasinaudoti tarptautine apsauga, ypač negrąžinimo principu; ir pagrindinių teisių, taip pat atsižvelgdama į šio reglamento 26a straipsnyje nurodyto Konsultacinio forumo ataskaitas.

3.   Agentūra taip pat teikia Komisijai ir valstybėms narėms visą reikiamą techninę pagalbą ir žinias, susijusias su išorės sienų valdymu, bei skatina valstybių narių solidarumą, ypač tų, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų.

2)

1a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

Įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Elgesio kodeksas

Agentūra parengia ir toliau plėtoja visoms Agentūros koordinuojamoms operacijoms taikytiną elgesio kodeksą. Elgesio kodekse nustatomos visiems Agentūros veikloje dalyvaujantiems asmenims taikytinos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus, ypatingą dėmesį skiriant nelydimiems nepilnamečiams ir pažeidžiamiems bei tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims.

Agentūra parengia Elgesio kodeksą, bendradarbiaudama su 26a straipsnyje nurodytu Konsultaciniu forumu.“.

5)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Bendros operacijos ir bandomieji projektai prie išorės sienų

1.   Agentūra vertina, tvirtina ir koordinuoja valstybių narių pateiktus bendrų operacijų ir bandomųjų projektų pasiūlymus, įskaitant valstybių narių prašymus, susijusius su aplinkybėmis, kai reikia didesnės techninės ir operatyvios pagalbos, ypač specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų atvejais.

Agentūra gali pati, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir susitarusi su priimančiomis valstybėmis narėmis, inicijuoti ir vykdyti bendras operacijas ir bandomuosius projektus.

Ji taip pat gali nuspręsti leisti bendrose operacijose arba bandomuosiuose projektuose dalyvaujančioms valstybėms narėms naudotis jos technine įranga.

Prieš bendras operacijas ir bandomuosius projektus turėtų būti atlikta išsami rizikos analizė.

1a.   Agentūra, informavusi atitinkamą valstybę narę, gali nutraukti bendras operacijas ir bandomuosius projektus, jei nebesilaikoma toms bendroms operacijoms ir bandomiesiems projektams vykdyti nustatytų sąlygų.

Bendroje operacijoje ar bandomajame projekte dalyvaujančios valstybės narės gali paprašyti Agentūros nutraukti tą bendrą operaciją ar bandomąjį projektą.

Buveinės valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, numato tinkamas drausmines ar kitas priemones, taikytinas vykdant bendrą operaciją ir ar bandomąjį projektą pažeidus pagrindines teises ar nesilaikant įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje.

Vykdomasis direktorius visiškai arba iš dalies sustabdo arba nutraukia bendras operacijas ir bandomuosius projektus, jei jis mano, kad tokie pažeidimai yra rimti arba gali būti toliau daromi.

1b.   Agentūra pagal 3b straipsnį sudaro sienos apsaugos pareigūnų rezervą, vadinamą Europos sienos apsaugos būriais, kuriuos galėtų dislokuoti vykdant 1 dalyje nurodytas bendras operacijas ir bandomuosius projektus. Ji nusprendžia dėl žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos dislokavimo pagal 3a ir 7 straipsnius.

2.   Agentūra, praktiškai organizuodama bendras operacijas ir bandomuosius projektus, gali veikti per 16 straipsnyje numatytus specializuotus padalinius.

3.   Agentūra įvertina bendrų operacijų ir bandomųjų projektų rezultatus ir per 60 dienų nuo tų bendrų operacijų ir bandomųjų projektų pabaigos perduoda išsamias vertinimo ataskaitas Valdančiajai tarybai, kartu pateikdama 26a straipsnyje nurodyto pagrindinių teisių pareigūno pastabas. Agentūra atlieka išsamią lyginamąją tų rezultatų analizę, siekiant pagerinti būsimų bendrų operacijų ir bandomųjų projektų kokybę, darnumą bei veiksmingumą ir įtraukiant ją į 20 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą Agentūros bendrąją ataskaitą.

4.   Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja 1 dalyje nurodytas bendras operacijas ir bandomuosius projektus dotacijomis iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.

5.   1a ir 4 dalys taikomos ir skubiai pagalbai.“.

6)

Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Bendrų operacijų ir bandomųjų projektų organizaciniai aspektai

1.   Vykdomasis direktorius parengia bendrų operacijų ir bandomųjų projektų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, veiklos planą. Vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė, konsultuodamiesi su bendroje operacijoje ar bandomajame projekte dalyvaujančioms valstybėms narėms, sutaria dėl veiklos plano, kuriame per tinkamą laikotarpį iki tos bendros operacijos ar bandomojo projekto pradžios išsamiai išdėstomi organizaciniai aspektai.

Veiklos planas apima visus aspektus, kurie laikomi būtinais bendrai operacijai ar bandomajam projektui vykdyti, įskaitant informaciją apie:

2.   Bet kokiems veiklos plano pakeitimams ar pritaikymams turi pritarti vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė. Agentūra pakeisto ar pritaikyto veiklos plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančioms valstybėms narėms.

3.   Agentūra, vykdydama koordinavimo užduotis, užtikrina visų organizacinių aspektų praktinį įgyvendinimą, įskaitant Agentūros darbuotojo dalyvavimą vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, nurodytus šiame straipsnyje.

3b straipsnis

Europos sienos apsaugos būrių sudėtis ir dislokavimas

1.   Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba balsavimo teisę turinčių narių absoliučia balsų dauguma nusprendžia dėl sienos apsaugos pareigūnų, skirtinų į Europos sienos apsaugos būrius, pareigybių aprašymo ir bendro skaičiaus. Tokia pati procedūra taikoma visiems tolesniems pareigybių aprašymo ir bendro skaičiaus pakeitimams. Pasitelkdamos nacionalinį rezervą, sudarytą pagal skirtingus Agentūros apibrėžtus pareigybių aprašymus, valstybės narės prisideda prie Europos sienos apsaugos būrių, į juos skirdamos pareigybių aprašymus atitinkančius sienos apsaugos pareigūnus.

2.   Valstybių narių įnašas, susijęs su jų sienos apsaugos pareigūnais, dalyvausiančiais konkrečiose bendrose operacijose ir bandomuosiuose projektuose ateinančiais metais, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus valstybės narės Agentūros prašymu skiria sienos apsaugos pareigūnus dislokuoti, išskyrus išskirtinių situacijų atvejus, dėl kurių tampa itin sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamos dislokacijos. Buveinės valstybės narės savarankiškumas, susijęs su personalo atranka ir dislokavimo trukme, nesikeičia.

3.   Agentūra taip pat prisideda prie Europos sienos apsaugos būrių, į juos skirdama kompetentingus sienos apsaugos pareigūnus, kuriuos valstybės narės komandiruoja kaip nacionalinius ekspertus pagal 17 straipsnio 5 dalį. Valstybių narių įnašas, susijęs su jų sienos apsaugos pareigūnų komandiravimu į Agentūrą ateinantiems metams, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais.

Pagal tuos susitarimus valstybės narės skiria sienos apsaugos pareigūnus dislokuoti, išskyrus tuos atvejus, jei tai turėtų didelės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės gali atšaukti komandiruotus sienos apsaugos pareigūnus.

Komandiruojama ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per 12 mėnesių laikotarpį. Taikant šį reglamentą, komandiruotieji sienos apsaugos pareigūnai laikomi pakviestaisiais pareigūnais ir vykdo 10 straipsnyje nustatytas užduotis bei įgaliojimus. Atitinkamus sienos apsaugos pareigūnus komandiravusi valstybė narė laikoma buveinės valstybe nare, kaip apibrėžta 1a straipsnio 3 punkte, taikant 3c, 10 ir 10b straipsnius. Kiti laikinai Agentūros įdarbinti darbuotojai, kurie nėra kvalifikuoti vykdyti sienų kontrolės, vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, gali būti dislokuoti tik koordinavimo užduotims vykdyti.

4.   Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, Europos sienos apsaugos būrių nariai privalo jokiu būdu nepažeisti pagrindinių teisių, įskaitant teisės pasinaudoti prieglobsčio procedūra, ir žmogaus orumo. Visos priemonės, kurių jie imasi vykdydami užduotis ir įgaliojimus, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Vykdydami užduotis ir įgaliojimus, jie nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

5.   Pagal 8g straipsnį Agentūra paskiria koordinuojantį pareigūną kiekvienai bendrai operacijai ar bandomajam projektui, kuriuos vykdant bus dislokuoti Europos sienos apsaugos būrio nariai.

Koordinuojančio pareigūno užduotis – skatinti priimančių ir dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp jų.

6.   Agentūra pagal 8h straipsnį padengia išlaidas, kurias patiria valstybės narės, pagal šio straipsnio 1 dalį skirdamos savo sienos apsaugos pareigūnus Europos sienos apsaugos būriams.

7.   Agentūra kiekvienais metais Europos Parlamentui pateikia duomenis apie sienos apsaugos pareigūnų, kuriuos kiekviena valstybė narė remiantis šio straipsnio nuostatomis skyrė į Europos sienos apsaugos būrius, skaičių.

3c straipsnis

Nurodymai Europos sienos apsaugos būriams

1.   Europos sienos apsaugos būrių dislokavimo laikotarpiu nurodymus būriams duoda priimančioji valstybė narė pagal veiklos planą, nurodytą 3a straipsnio 1 dalyje.

2.   Kaip nurodyta 3b straipsnio 5 dalyje, Agentūra per savo koordinuojantį pareigūną gali pranešti priimančiajai valstybei narei savo nuomonę dėl 1 dalyje minėtų nurodymų. Jeigu Agentūra praneša nuomonę, priimančioji valstybė narė ją apsvarsto.

3.   Pagal 8g straipsnį priimančioji valstybė narė koordinuojančiam pareigūnui teikia visą būtiną pagalbą, įskaitant neribotą galimybę naudotis Europos sienos apsaugos būriais visą dislokavimo laikotarpį.

4.   Vykdant užduotis ir įgaliojimus Europos sienos apsaugos būrių nariams tebegalioja jų buveinės valstybės narės drausmės priemonės.“.

7)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Rizikos analizė

Agentūra plėtoja ir taiko bendros integruotos rizikos analizės modelį.

Ji rengia bendrą ir pritaikytą rizikos analizes, kurias turi pateikti Tarybai ir Komisijai.

Siekdama atlikti rizikos analizę, Agentūra, prieš tai pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali įvertinti jų gebėjimą susidoroti su kylančiais sunkumais, įskaitant esamas ir būsimas grėsmes ir sunkumus prie valstybių narių išorės sienų, ypač tų valstybių narių, kurios patiria specifinių ir neproporcingai didelių sunkumų. Tuo tikslu Agentūra gali įvertinti valstybių narių įrangą ir išteklius sienų kontrolės srityje. Įvertinimas grindžiamas atitinkamų valstybių narių pateikta informacija ir bendrų operacijų, bandomųjų projektų, skubios pagalbos ir kitos Agentūros veiklos ataskaitomis ir rezultatais. Tais vertinimais nedaromas poveikis Šengeno vertinimo mechanizmui.

Tų vertinimų rezultatai pristatomi Valdančiajai tarybai.

Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės suteikia Agentūrai visą reikalingą informaciją apie padėtį ir galimas grėsmes prie išorės sienų.

Agentūra įtraukia bendros integruotos rizikos analizės modelio rezultatus, rengdama bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, nurodytą 5 straipsnyje.“.

8)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Mokslinių tyrimų stebėjimas ir indėlis į juos

Agentūra aktyviai stebi su išorės sienų kontrole ir stebėjimu susijusių mokslinių tyrimų raidą ir prie jos prisideda ir platina tą informaciją Komisijai bei valstybėms narėms.

7 straipsnis

Techninė įranga

1.   Agentūra gali pati ar bendros nuosavybės teise su valstybe nare įsigyti arba išsinuomoti išorės sienų kontrolei skirtą techninę įrangą, kuri būtų dislokuota vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą, bendras grąžinimo operacijas arba techninės pagalbos projektus, vadovaujantis Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis. Prieš įsigyjant arba išsinuomojant bet kokią Agentūrai daug kainuojančią įrangą, atliekama išsami poreikių bei sąnaudų ir naudos analizė. Visos tokios išlaidos numatomos Agentūros biudžete, kurį Valdančioji taryba tvirtina pagal 29 straipsnio 9 dalį. Jei Agentūra įsigyja arba išsinuomoja svarbios techninės įrangos, pavyzdžiui, atviros jūros ir pakrantės patrulinių laivų arba transporto priemonių, laikomasi šių sąlygų:

Remiantis Agentūros parengtu pavyzdiniu susitarimu, registracijos valstybė narė ir Agentūra susitaria dėl sąlygų, kuriomis užtikrinami laikotarpiai, kai Agentūra gali nevaržomai naudotis bendros nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu, ir dėl kitų įrangos naudojimo sąlygų.

Valstybė narė, kurioje įranga registruota, arba techninės įrangos tiekėjas skiria reikalingus ekspertus ir techninius darbuotojus, kad techninė įranga būtų naudojama teisiškai pagrįstu ir saugiu būdu.

2.   Agentūra sukuria ir tvarko centralizuotą techninės įrangos, esančios techninės įrangos rezerve, kurį sudaro valstybėms narėms arba Agentūrai priklausanti bei valstybėms narėms ir Agentūrai bendrai priklausanti išorės sienų kontrolei skirta įranga, registrą. Techninės įrangos rezerve yra minimalus techninės įrangos kiekis pagal jos rūšį, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Į techninės įrangos rezervą įtraukta įranga dislokuojama vykdant 3, 8a ir 9 straipsniuose nurodytą veiklą.

3.   Valstybės narės prisideda prie 2 dalyje nurodyto techninės įrangos rezervo. Valstybių narių įnašas, susijęs su techninės įrangos rezervu ir dislokavimu konkrečioms operacijoms, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus ir kai techninė įranga atitinkamais metais yra įtraukiama į minimalų techninės įrangos kiekį, valstybės narės Agentūros prašymu užtikrina, kad jų techninę įrangą būtų galima dislokuoti, nebent joms iškilo išskirtinė situacija, dėl kurios tampa itin sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamos dislokacijos. Įnašas į techninės įrangos rezervą kasmet peržiūrimas.

4.   Agentūra tvarko techninės įrangos rezervo registrą, kaip nurodyta toliau:

5.   Agentūra finansuoja techninės įrangos, priklausančios minimaliam techninės įrangos, kurią atitinkama valstybė narė tiekia tam tikrais metais, kiekiui, dislokavimą. Techninės įrangos, nepriklausančios minimaliam techninės įrangos kiekiui, dislokavimą bendrai finansuoja Agentūra – daugiausiai iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, atsižvelgdama į konkrečias tokią techninę įrangą dislokuojančių valstybių narių aplinkybes.

Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu pagal 24 straipsnį kasmet nusprendžia dėl taisyklių, susijusių su technine įranga, įskaitant bendrą reikalingą minimalų techninės įrangos kiekį pagal techninės įrangos rūšį, dislokavimo sąlygas ir išlaidų atlyginimą. Biudžeto sudarymo tikslais Valdančioji taryba šį sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

Agentūra pasiūlo minimalų techninės įrangos kiekį, atsižvelgdama į savo poreikius, visų pirma gebėjimą vykdyti bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą ir bendras grąžinimo operacijas pagal atitinkamų metų jos darbo programą.

Jei pasirodo, kad minimalaus techninės įrangos skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti bendras operacijas, bandomuosius projektus, skubią pagalbą ar bendras grąžinimo operacijas, Agentūra šį skaičių peržiūri, remdamasi pagrįstais jos poreikiais ir pritarus valstybėms narėms.

6.   Agentūra kas mėnesį praneša Valdančiajai tarybai apie techninės įrangos rezervui priklausančios įrangos sudėtį ir dislokavimą. Jeigu 5 dalyje nurodytas minimalus techninės įrangos kiekis neužtikrintas, vykdomasis direktorius nedelsdamas apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba nedelsdama priima sprendimą dėl techninės įrangos dislokavimo prioritetų ir imasi tinkamų veiksmų nustatytiems trūkumams ištaisyti. Ji praneša Komisijai, kokie trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų imtasi. Toliau Komisija apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, kartu pateikdama savo vertinimą.

7.   Agentūra kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą apie techninės įrangos, kurią, remiantis šiuo straipsniu, kiekviena valstybė narė skyrė į bendrą techninės įrangos rezervą, skaičių.“.

10)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

8a straipsnis pakeičiamas taip:

„8a straipsnis

Skubi pagalba

Paprašius valstybei narei, susidūrusiai su neatidėliotinai spręstinais ir išskirtiniais sunkumais, visų pirma, kai prie išorės sienų atvyksta labai daug trečiųjų šalių piliečių, kurie siekia nelegaliai patekti į tos valstybės narės teritoriją, Agentūra gali tinkamos trukmės ribotam laikotarpiui pagal Reglamento (EB) Nr. 863/2007 4 straipsnį prašančiosios valstybės narės teritorijoje dislokuoti vieną ar daugiau Europos sienos apsaugos būrių (toliau – būrys (-iai)).“.

12)

8d straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jei vykdomasis direktorius nusprendžia dislokuoti vieną arba daugiau būrių, Agentūra kartu su prašančiąja valstybe nare pagal 8e straipsnį nedelsdamos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo dienos parengia veiklos planą.“.

13)

8e straipsnio 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

14)

8h straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.   Agentūra padengia visas toliau nurodytas išlaidas, kurias patiria valstybės narės, skirdamos savo sienos apsaugos pareigūnus 3 straipsnio 1b dalyje, 8a ir 8c straipsniuose nurodytais tikslais:“.

15)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Bendradarbiavimas vykdant grąžinimo operacijas

1.   Vadovaudamasi Sąjungos grąžinimo politika, visų pirma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (20), ir nesvarstydama sprendimų dėl grąžinimo teisingumo, Agentūra teikia reikalingą pagalbą ir dalyvaujančių valstybių narių prašymu užtikrina valstybių narių organizuojamų bendrų grąžinimo operacijų koordinavimą arba organizavimą, įskaitant lėktuvo užsakymą tokių operacijų tikslais. Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja šioje dalyje nurodytas operacijas ir projektus dotacijomis iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis. Agentūra gali taip pat pasinaudoti grąžinimo srityje turimomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis. Agentūra užtikrina, kad pagal jos ir valstybių narių dotacijos susitarimus bet kokia finansinė parama skiriama, tik jeigu visiškai laikomasi Pagrindinių teisių chartijos.

1a.   Agentūra parengia elgesio kodeksą, skirtą neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui, kuris taikomas vykdant visas Agentūros koordinuojamas bendras grąžinimo operacijas ir kuriame aprašytos bendros standartinės procedūros, kurias taikant turėtų būti paprasčiau organizuoti bendras grąžinimo operacijas ir užtikrinti asmenų grąžinimą žmonišku būdu ir nepažeidžiant pagrindinių teisių, visų pirma laikantis žmogaus orumo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą bei teisių į asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimo principų.

1b.   Elgesio kodekse daugiausia dėmesio skiriama Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalyje išdėstytam įpareigojimui nustatyti veiksmingą priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemą ir šio reglamento 26a straipsnio 1 dalyje nurodytai Pagrindinių teisių strategijai. Bendrų grąžinimo operacijų stebėsena turėtų būti vykdoma vadovaujantis objektyviais ir skaidriais kriterijais ir apima visą bendrą grąžinimo operaciją – nuo etapo prieš išvykimą iki grąžinamų asmenų perdavimo grįžimo šalyje.

1c.   Valstybės narės reguliariai praneša Agentūrai apie tai, kiek joms reikia Agentūros pagalbos ar koordinavimo. Agentūra parengia tęstinį veiklos planą, kad suteiktų prašančiosioms valstybėms narėms reikalingą operatyvią paramą, įskaitant 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninę įrangą. Vadovaudamasi 24 straipsniu, Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu nusprendžia dėl tęstinio veiklos plano turinio ir modus operandi.

2.   Agentūra bendradarbiauja su 14 straipsnyje nurodytomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir nustato geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimu.

16)

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, pakviestieji pareigūnai laikosi Sąjungos ir tarptautinės teisės, gerbia pagrindines teises bei laikosi priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.“.

17)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Keitimosi informacija sistemos

Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis bei, esant reikalui, su 13 straipsnyje nurodytomis Sąjungos agentūromis. Ji sukuria ir naudoja informacinę sistemą, per kurią su minėtais subjektais galima keistis įslaptinta informacija, įskaitant 11a, 11b ir 11c straipsniuose nurodytus asmens duomenis.

Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Jungtine Karalyste ir Airija, jei ši informacija susijusi su veikla, kurioje jos dalyvauja pagal 12 straipsnį ir 20 straipsnio 5 dalį.“.

18)

Įterpiami šie straipsniai:

„11a straipsnis

Duomenų apsauga

Agentūra asmens duomenis tvarko pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

Valdančioji taryba nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno. Tos priemonės nustatomos po konsultacijų su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Nedarant poveikio 11b ir 11c straipsniams, Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis administravimo tikslais.

11b straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas vykdant bendras grąžinimo operacijas

1.   Atlikdama savo užduotis organizuoti ir koordinuoti 9 straipsnyje nurodytas valstybių narių vykdomas bendras grąžinimo operacijas, Agentūra gali tvarkyti asmenų, kurių atžvilgiu taikomos tokios bendros grąžinimo operacijos, asmens duomenis.

2.   Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Be kita ko, tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia bendros grąžinimo operacijos tikslais.

3.   Asmens duomenys iškart ištrinami pasiekus tikslą, kuriuo jie buvo surinkti, ir ne vėliau kaip per dešimt dienų po bendros grąžinimo operacijos pabaigos.

4.   Jei valstybė narė asmens duomenų neperduoda atitinkamam vežėjui, šiuos duomenis gali perduoti Agentūra.

5.   Šis straipsnis taikomas laikantis 11a straipsnyje nurodytų priemonių.

11c straipsnis

Asmens duomenų, surinktų vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą, tvarkymas

1.   Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai rinkti asmens duomenis vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus ir teikiant skubią pagalbą, taip pat laikantis 2 ir 3 dalyse išdėstytų apribojimų, Agentūra gali papildomai tvarkyti tokios operatyvios veiklos metu valstybių narių surinktus ir Agentūrai perduotus asmens duomenis siekiant prisidėti prie valstybių narių išorės sienų saugumo didinimo.

2.   Tokie Agentūros papildomai tvarkomi asmens duomenys – tai tik asmens duomenys apie asmenis, kuriuos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos pagrįstai įtaria dalyvavus tarpvalstybinėje nusikalstamoje veikloje, padedant vykdyti neteisėtą migraciją arba prekybą žmonėmis, kaip nustatyta 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2002/90/EB, apibrėžiančios padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (21), 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

3.   2 dalyje nurodyti asmens duomenys Agentūros papildomai tvarkomi tik šiais tikslais:

4.   Asmens duomenys iškart ištrinami, kai tik jie perduodami Europolui ar kitoms Sąjungos agentūroms arba panaudojami 4 straipsnyje nurodytai rizikos analizei parengti. Duomenų laikymo trukmė bet kuriuo atveju negali viršyti trijų mėnesių po šių duomenų surinkimo.

5.   Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Asmens duomenų Agentūra nenaudoja tyrimams, kurie lieka kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų atsakomybėje, atlikti.

Visų pirma, tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia 3 dalyje nurodytais tikslais.

6.   Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001, tolesnis tokių Agentūros tvarkomų asmens duomenų perdavimas ar kitoks juose esančios informacijos suteikimas trečiosioms valstybėms arba kitiems tretiesiems subjektams draudžiamas.

7.   Šis straipsnis taikomas laikantis 11a straipsnyje nurodytų priemonių.

11d straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neįslaptintos konfidencialios informacijos apsaugos

1.   Agentūra taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles (22), priede nustatytas Komisijos saugumo taisykles. Tos taisyklės taikomos, inter alia, įslaptintos informacijos tvarkymui ir saugojimui bei keitimuisi ja.

2.   Agentūra taiko saugumo principus, susijusius su neįslaptintos konfidencialios informacijos tvarkymu, kurie išdėstyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime ir kuriuos įgyvendina Komisija. Valdančioji taryba nustato priemones tų saugumo principų taikymui užtikrinti.

19)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Bendradarbiavimas su Sąjungos agentūromis ir įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis

Agentūra gali bendradarbiauti su Europolu, Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Pagrindinių teisių agentūra), kitomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi su šiomis įstaigomis sudarytais darbo susitarimais ir laikydamasi atitinkamų SESV nuostatų bei nuostatų dėl šių įstaigų kompetencijos. Kiekvienu atveju Agentūra informuoja Europos Parlamentą apie tokius susitarimus.

Tolesnis Agentūroje tvarkomų asmens duomenų perdavimas ar kitoks juose esančios informacijos suteikimas kitoms Sąjungos agentūroms arba įstaigoms reglamentuojamas specialiais darbo susitarimais dėl keitimosi asmens duomenimis, be to, tam būtinas išankstinis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sutikimas.

Agentūra taip pat gali, susitarusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), pakviesti Sąjungos agentūrų ir įstaigų arba tarptautinių organizacijų stebėtojus dalyvauti jos veikloje, nurodytoje 3, 4 ir 5 straipsniuose, jei jų dalyvavimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti prisidėta prie bendradarbiavimo gerinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jei jis neturi įtakos bendrai veiklos saugai. Tų stebėtojų dalyvavimas, kai vykdoma 4 ir 5 straipsniuose nurodyta veikla, galimas tik pritarus atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), o kai vykdoma 3 straipsnyje nurodyta veikla – tik pritarus priimančiajai valstybei narei. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į 3a straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra atitinkamai apmoko.

14 straipsnis

Operatyvaus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiavimo su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis palengvinimas

1.   Vadovaudamasi Sąjungos išorės santykių politika, įskaitant žmogaus teises, Agentūra palengvina valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvų bendradarbiavimą savo veiklos sričiai priklausančiais klausimais ir tiek, kiek reikia jos uždaviniams atlikti.

Agentūra ir valstybės narės laikosi normų ir standartų, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems Sąjungos teisės aktuose, taip pat tais atvejais, kai bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis vykdomas tų šalių teritorijoje.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis naudojamas siekiant skatinti laikytis Europos sienų valdymo standartų, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms bei žmogaus orumui.

2.   Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi su tomis valdžios institucijomis sudarytais darbo susitarimais ir laikydamasi atitinkamų SESV nuostatų. Tie darbo susitarimai yra susiję tik su operatyvaus bendradarbiavimo valdymu.

3.   Agentūra gali trečiosiose šalyse dislokuoti savo ryšių palaikymo pareigūnus, kuriems vykdant pareigas turėtų būti užtikrinta didžiausia įmanoma apsauga. Jie priklauso valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų vietos arba regioniniams bendradarbiavimo tinklams, sukurtiems pagal 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (23). Ryšių palaikymo pareigūnai dislokuojami tik tose trečiosiose šalyse, kuriose sienos valdomos laikantis minimalių žmogaus teisių standartų. Jų dislokavimą tvirtina Valdančioji taryba. Įgyvendinant Sąjungos išorės santykių politiką, dislokuojama turėtų būti pirmiausia tose trečiosiose šalyse, kurios pagal rizikos analizės išvadas yra neteisėtos migracijos kilmės arba tranzito šalys. Abipusiu pagrindu Agentūra taip pat gali ribotam laikotarpiui priimti tų trečiųjų šalių paskirtus ryšių palaikymo pareigūnus. Vykdomojo direktoriaus siūlymu pagal 24 straipsnį Valdančioji taryba kasmet priima prioritetų sąrašą.

4.   Laikantis Sąjungos teisės ir gerbiant pagrindines teises, Agentūros ryšių palaikymo pareigūnų užduotys, be kita ko, yra užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiosios šalies, į kurią jie yra paskirti, kad padėtų užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su ja bei grąžinti neteisėtus migrantus, kompetentingomis institucijomis.

5.   Agentūra gali gauti Sąjungos finansavimą pagal atitinkamas Sąjungos išorės santykių politikos paramos priemonių nuostatas. Ji gali pradėti ir finansuoti techninės pagalbos projektus trečiosiose šalyse į šio reglamento taikymo sritį įeinančiose srityse.

6.   Agentūra taip pat gali, susitarusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kviesti trečiųjų šalių stebėtojus dalyvauti 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytoje jos veikloje, jei jų buvimas atitinka tos veiklos tikslus, juo gali būti prisidėta prie bendradarbiavimo gerinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jei jis neturi įtakos bendram tos veiklos saugumui. Tų stebėtojų dalyvavimas, kai vykdoma 4 ir 5 straipsniuose nurodyta veikla, galimas tik pritarus atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), o kai vykdoma 3 straipsnyje nurodyta veikla – tik pritarus priimančiajai valstybei narei. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į 3a straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra atitinkamai apmoko.

7.   Valstybės narės, sudarydamos dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, gali įtraukti nuostatas dėl Agentūros vaidmens ir kompetencijos, visų pirma dėl Agentūros dislokuotų būrių narių naudojimosi vykdomaisiais įgaliojimais vykdant bendras operacijas ar bandomuosius projektus, nurodytus 3 straipsnyje.

8.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytai veiklai vykdyti būtina gauti išankstinę Komisijos nuomonę, o Europos Parlamentas turi būti nedelsiant visapusiškai apie tą veiklą informuotas.

20)

15 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.“.

21)

Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Agentūra ir valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, sudaro susitarimą dėl būstinės, kuriame išdėstomos būtinos nuostatos dėl patalpų, skirtinų Agentūrai valstybėje narėje, kurioje yra būstinė, ir dėl toje valstybėje narėje sudaromų sąlygų, taip pat vykdomajam direktoriui, jo pavaduotojui, Valdančiosios tarybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikomos specialios taisyklės. Susitarimas dėl būstinės sudaromas gavus Valdančiosios tarybos pritarimą. Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, turėtų užtikrinti geriausias galimas sąlygas Agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas darbuotojų vaikams ir tinkamą transporto infrastruktūrą.“.

22)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26)

Įterpiamas šis straipsnis:

„26a straipsnis

Pagrindinių teisių strategija

1.   Agentūra parengia ir toliau plėtoja bei įgyvendina savo Pagrindinių teisių strategiją. Agentūra nustato efektyvų mechanizmą, skirtą stebėti, kaip visoje Agentūros veikloje gerbiamos pagrindinės teisės.

2.   Agentūra įsteigia Konsultacinį forumą, kuris padeda jos vykdomajam direktoriui ir Valdančiajai tarybai pagrindinių teisių klausimais. Agentūra kviečia Europos prieglobsčio paramos biuro, Pagrindinių teisių agentūros, JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro ir kitų susijusių organizacijų atstovus dalyvauti Konsultacinio forumo veikloje. Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba nusprendžia dėl Konsultacinio forumo sudėties, darbo metodų ir informacijos perdavimo jam tvarkos.

Su Konsultaciniu forumu konsultuojamasi dėl tolesnio Pagrindinių teisių strategijos, Elgesio kodekso ir bendrosios pagrindinės mokymo programos plėtojimo ir įgyvendinimo.

Konsultacinis forumas parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai.

3.   Valdančioji taryba skiria pagrindinių teisių pareigūną, kuris turi reikiamos kvalifikacijos ir patirties pagrindinių teisių srityje. Jis nepriklausomai vykdo savo pareigas kaip pagrindinių teisių pareigūnas ir tiesiogiai atsiskaito Valdančiajai tarybai ir Konsultaciniam forumui. Jis atsiskaito reguliariai ir savo darbu prisideda prie pagrindinių teisių stebėsenos sistemos veiklos.

4.   Pagrindinių teisių pareigūnas ir Konsultacinis forumas turi prieigą prie visos informacijos, susijusios su pagarba pagrindinėms teisėms, visos Agentūros veiklos atžvilgiu.“.

27)

33 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„2a.   Pirmame įvertinime po 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (25), įsigaliojimo taip pat nagrinėjamas poreikis toliau stiprinti Europos Sąjungos išorės sienų valdymo koordinavimą, įskaitant galimybę sukurti Europos sienų apsaugos pareigūnų sistemą.

2b.   Vertinant konkrečiai nagrinėjama, kaip taikant šį reglamentą laikytasi Pagrindinių teisių chartijos.