2.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/1

(1)

1999 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90. Tyrimas, po kurio priimtas minėtas reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Nustatytos priemonės buvo ad valorem kompensacinis muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 3,8–19,1 %, o visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Pradinio tyrimo tiriamasis laikotarpis – 1997 m. spalio 1 d.–1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2006 m. kovo mėn. Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (3) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo Garware Polyester Limited (toliau – Garware) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (4) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Garware nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl kito Indijos PET plėvelės gamintojo Jindal Poly Films Limited (toliau – Jindal), anksčiau vadinto Jindal Polyester Ltd, subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (5) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Jindal nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(5)

2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija savo iniciatyva inicijavo dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009 (6) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šioms bendrovėms nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(6)

Pažymėtina, kad Jindal Poly Films Limited taikomas 0 % antidempingo muitas (7).

(7)

Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pateikė Indijos eksportuojantis gamintojas Jindal Poly Films Limited (toliau – pareiškėjas). Prašoma tirti tik pareiškėjo subsidijavimo aspektus. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, labai pasikeitė ir kad šie pokyčiai ilgalaikiai.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (8) apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) tik su pareiškėju susijusiam subsidijavimo lygiui tirti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui taikomos priemonės turėtų būti panaikintos arba iš dalies pakeistos.

(9)

Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat bus vertinama, ar atsižvelgiant į peržiūros išvadas reikia iš dalies keisti iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. muitą, taikomą „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje.

(10)

Subsidijavimo lygio tiriamasis laikotarpis – 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(11)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos Vyriausybei ir Liuksemburgo Du Pont Tejin Films, Vokietijos Mitsubishi Polyester Film, Prancūzijos Toray Plastics Europe bei Italijos Nurell bendrovėms, kurios gamino didžiąją dalį PET plėvelės Sąjungoje (toliau – Sąjungos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(14)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(15)

Klausimyno atsakymus pateikė pareiškėjas ir Indijos Vyriausybė.

(16)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti pareiškėjo patalpose ir Indijos Vyriausybės patalpose Delyje.

(17)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą. Joms buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(18)

Atliekant šią peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kuris nurodytas Reglamente (EB) Nr. 367/2006, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(19)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

e)

Lengvatų paketo sistema (LPS)

(20)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(21)

Eksporto kreditų schema, nurodyta d punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(22)

Indijos valstijų institucijos administruoja e punkte nurodytą schemą

(23)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(24)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 25 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniams poreikiams teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (toliau – IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(25)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuotus“ EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei;

v)   IIĮ: ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(26)

Per PTL pareiškėjui pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Pareiškėjas pasinaudojo dviem poschemėmis, t. y. i) ILS fiziniam eksportui ir ii) ILS tariamam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(27)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių leidimų arba išankstinių licencijų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(28)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi pareiškėjas, t. y. fizinio eksporto ir tariamo eksporto poschemių: Indijos Vyriausybė nustato leidžiamos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m. PET plėvelei bei PET granulėms, t. y. tarpiniam produktui, taikomų SIN pakeitimai paskutinį kartą persvarstyti 2005 m. rugsėjo mėn.

(29)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(30)

Ši aprašyta schema nepasikeitė nuo paskutinės su pareiškėjo subsidijavimu susijusios dalinės tarpinės peržiūros, kuri buvo baigta 2009 m. sausio mėn. Tačiau pagal šią schemą gauta lengvata gerokai sumažėjo, kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje.

(31)

Per šį tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. Pareiškėjas nebuvo parengęs sistemos, pagal kurią galima patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (UPP) 2004–2009 m. (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Vartojimo registro Indijos Vyriausybė niekada netikrino.

(32)

2005 m. rudenį įsigalioję UPP 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (atliekant išsimokamojo grąžinimo procedūrą vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms), pareiškėjui dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

(33)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 3 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(34)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tariamam eksportui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomos individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(35)

Šiuo atveju naudojamų dviejų poschemių negalima laikyti leistinomis sąlyginio apmokestinimo muitais sistemomis arba pakaitinėmis sąlyginio apmokestinimo muitais sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė nei naujos, nei senos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo muitais schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SIN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda Indijos Vyriausybei pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(36)

Todėl minėtosios dvi poschemės yra kompensuotinos.

(37)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo muitais sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(38)

Subsidijos suma pareiškėjui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal dvi poschemes (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(39)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,7 % subsidijų norma.

(40)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(41)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(42)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos remiantis SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(43)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti MSLS kreditą. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos pateikimo metu.

(44)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(45)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neišskiria eksporto sandorių, įvykusių pasibaigus PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje minėtam paraiškų teikimo laikotarpių terminui. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(46)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(47)

Pagal MSLS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes dėl jo pagerėja jo likvidumas.

(48)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(49)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(50)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Reglamente (EB) Nr. 367/2006 šiai schemai naudojamu skaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Be to, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas MSLS kreditus įtraukė kaip pajamas.

(51)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta atitinkamai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(52)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 5,1 % subsidijų norma.

(53)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(54)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(55)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(56)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(57)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(58)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes dėl šios lengvatos sumažėja Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes dėl importuojant sutaupytų muitų pagerėja jo likvidumas.

(59)

Be to, pagal teisės aktus GPESS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(60)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(61)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį šiame susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(62)

Pareiškėjas tvirtino, kad pagal GPESS schemą be muito importuotos gamybos priemonės, naudotos Khanvel esančiame padalinyje, nebebuvo naudojamos ir kad su tokiomis priemonėmis susijusi lengvata neturėtų būti įtraukta į skaitiklį. Atsakant į tai pažymima, kad pareiškėjas jau gavo lengvatų, susijusių su šiomis gamybos priemonėmis. Be to, kadangi nėra įrodymų, kad pareiškėjas tokių priemonių nebeturi arba kad jų nebenaudos, šis tvirtinimas turi būti atmestas.

(63)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(64)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 2,3 % subsidijų norma.

(65)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 09/04.02.02/2008–09 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

(66)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(67)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(68)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(69)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(70)

Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 65 konstatuojamojoje dalyje minėtais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas.

(71)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina priemone, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

(72)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už pareiškėjo naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(73)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,2 % subsidijų norma.

(74)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su PET plėvele, įskaitant peržiūros tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, nagrinėtos keletas Indijos valstijų taikomų schemų, susijusių su vietos bendrovėms suteiktomis lengvatomis. Valstijų schemos priskiriamos „Lengvatų paketo schemų“ (toliau – LPS) kategorijai, kadangi jos gali būti susijusios su skirtingomis lengvatomis. Atliekant tyrimą nustatyta, kad „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta, kad bendrovė turi teisę į lengvatas pagal šią schemą.

(75)

Maharaštros Vyriausybės taikoma Lengvatų paketo schema (LPS) buvo iš dalies pakeista kelis kartus nuo jos priėmimo. Pareiškėjas tebesinaudoja lengvatomis, teikiamomis ne pagal ankstesnes schemas, o pagal LPS „1993 m. schemą“. Taigi šiuo atveju buvo vertinama tik 1993 m. LPS.

(76)

Vakarų Bengalijos Vyriausybės taikomoje Atleidimo nuo pardavimų mokesčių schemoje numatyta atleisti nuo pagrindinio pardavimo mokesčio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo prekybos mokesčio (pagrindinio pardavimo mokesčio) pagal Vakarų Bengalijos Vyriausybės LPS, kiek tai susiję su jo pirkimais. Pagal šią mokesčių nuostatą bendrovė, vykdanti pardavimą vidaus rinkoje, atleidžiama tiek nuo vietos, tiek nuo pagrindinio pardavimo mokesčio.

(77)

Norėdamos šia schema naudotis bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias valstijos vietoves, įsteigdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ar įvairinimą. Pagrindinis lengvatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovės, kurioje yra arba bus įmonė, kategorija ir investicijų dydis.

(78)

Pagal atleidimo nuo pardavimo mokesčio schemas paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Taip pat paskirtos įmonės buvo atleistos nuo pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, turinčio teisę naudotis schemomis. Parduodančios paskirtos įmonės negauna jokios lengvatos dėl su pardavimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių, bet perkančios paskirtos įmonės gauna lengvatą dėl su pirkimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių.

(79)

Atleidimas nuo pardavimo mokesčio už pirkinius Maharaštros valstijoje (kurioje anksčiau jis buvo taikomas pagal Maharaštros Atleidimo nuo pardavimo mokesčio lengvatų schemą) nebetaikomas. 2005 m. balandžio mėn. Maharaštroje pardavimui valstijos viduje taikomą pardavimo mokestį reglamentuojančius teisės aktus pakeitė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Jai įsigaliojus 2005 m. balandžio mėnesį, pareiškėjas, kaip neatleista nuo mokesčio bendrovė, įsigydama medžiagų turi mokėti PVM.

(80)

Dėl Maharaštros Vyriausybės 1993 m. LPS, pareiškėjas tik įgijo atleidimo nuo pardavimo mokesčio už per PTL parduotus galutinius produktus teisę, pagal kurią, kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjui lengvatų nebuvo suteikta (Reglamento (EB) Nr. 367/2006 114 konstatuojamoji dalis). Todėl pagal Maharaštros Vyriausybės 1993 m. LPS jokių kompensuotinų lengvatų nenustatyta.

(81)

Tačiau kalbant apie pareiškėjo perkamas žaliavas iš ne Maharaštros valstijoje įsteigtų bendrovių nemokant pagrindinio pardavimo mokesčio, LPS numatytos subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Atleidimas nuo pardavimo mokesčio už pirkinius laikomas finansine parama, nes dėl šios lengvatos sumažėja Vyriausybės pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, toks atleidimas naudingas bendrovėms, nes dėl jo pagerėja jų likvidumas.

(82)

LPS gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines zonas, priklausančias Indijos valstijos jurisdikcijai. Ne šiose vietovėse įsikūrusios bendrovės naudotis šia schema negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras sritis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 4 straipsnio 3 dalį schema laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(83)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčio atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mokamo pardavimo mokesčio suma, kuri liko nesumokėta.

(84)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(85)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1 % subsidijų norma.

(86)

Primenama, kad Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006, nustatytas ad valorem išreikštas 17,1 % kompensuotinų subsidijų pareiškėjui dydis.

(87)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem išreikštas 8,4 % kompensuotinų subsidijų pareiškėjui dydis, kaip išvardyta toliau:

(88)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad susijusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(89)

Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis. Šiuo atžvilgiu yra keletas šią prielaidą patvirtinančių aspektų.

(90)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad šios dalinės tarpinės peržiūros išvados atitinka subsidijų dydžius, nustatytus penkiems Indijos PET plėvelės gamintojams per 2009 m. sausio mėn. paskelbtą dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant nustatytas ad valorem išreikštas 5,4–8,6 % kompensuotinų subsidijų dydis. Tai rodo tam tikrą šio produkto subsidijavimo lygio Indijoje pastovumą.

(91)

Antra, nors atliekant ankstesnį tyrimą pagrindinės lengvatos buvo teikiamos pagal ILS, per PTL pagal šią schemą teikiamų lengvatų gerokai sumažėjo ir gauta įrodymų, kad tokia padėtis išliks ir pasibaigus PTL.

(92)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad ateityje pareiškėjas ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė nei ankstesniame dalinės tarpinės peržiūros tyrime nustatyta suma.

(93)

Kadangi yra įrodyta, kad pareiškėjas gauna daug mažesnes subsidijas nei anksčiau ir tikėtina, kad jis toliau gaus subsidijas, kurių suma mažesnė nei ankstesniame dalinės tarpinės peržiūros tyrime nustatyta suma, atsižvelgiant į naujus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomos priemonės lygis.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakoreguota kompensacinio muito norma turėtų būti nustatyta remiantis per šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuotas žalos skirtumas išlieka didesnis.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (10) 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti tą pačią padėtį, susidariusią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo. Tačiau kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nagrinėjamo produkto atveju pareiškėjui taikomas 0 % antidempingo muitas, šios nuostatos šiuo atveju netaikomos.

(96)

Dėl iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomos muito normos, t. y. nurodyto muito, taikomo „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms nereikia perskaičiuoti subsidijų ir muito normų. Todėl visoms bendrovėms, išskyrus pareiškėją, taikomos muito normos nesikeičia,