12.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/50

(1)

2008 m. birželio 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antisubsidijų tyrimo (toliau – antisubsidijų tyrimas arba tyrimas) dėl į Bendriją importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės biodyzelino inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo (toliau – antidempingo tyrimas) dėl į Bendriją importuojamo JAV kilmės biodyzelino inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą.

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2008 m. balandžio 29 d. gavus gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso biodyzelino Bendrijoje, vardu pateiktą Europos biodyzelino tarybos (toliau - skundo pateikėjas) skundą. Skunde pateikta šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako AS tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalimi, Komisija pranešė JAV vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo JAV kilmės biodyzelino importo Bendrijos pramonei daryta materialinė žala. JAV vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. JAV vyriausybė priėmė pasiūlymą konsultuotis; konsultacijos surengtos 2008 m. birželio 2 d. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau tinkamai atsižvelgta į JAV valdžios institucijų pastabas, kad kai kurių skunde nurodytų valstijų programų atveju iš skunde pateiktos informacijos ne visada buvo aišku, ar JAV biodyzelino gamintojai ir (arba) eksportuotojai gavo kompensacinių lengvatų. Išnagrinėjus turimą informaciją nuspręsta atsinaujinančios energijos technologijų dotacijų programos Floridos valstijoje, naujų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programos Teksaso valstijoje, laisvos energetikos programos Vašingtono valstijoje (antrosios dalies), alternatyvių kuro rūšių ir mokslinių tyrimo plėtros fondo Alabamos valstijoje, biodyzelino pardavimo įrangos mokesčio kredito Šiaurės Dakotos valstijoje ir alternatyviuoju kuru varomų transporto priemonių ir kuro pasipildymo infrastruktūros paskolų Nebraskos valstijoje nepriskirti prie tyrimo aprėpties, nors tos schemos yra išvardytos pranešime apie inicijavimą.

(5)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė JAV eksportuotojams ir (arba) gamintojams, importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, JAV valdžios institucijoms, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį JAV eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atlikti atranką subsidijavimui nustatyti.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), JAV eksportuotojų ir (arba) gamintojų paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su biodyzelino gamyba, maišymu ir prekyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir maišant nagrinėjamąjį produktą bei juo prekiaujant, pavadinimus ir veiklą nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. (toliau – TL), kaip apibrėžta ir 17 konstatuojamojoje dalyje.

(8)

Atliekant atranką per 15 dienų apie save pranešė ir prašomą informaciją pateikė daugiau nei 50 bendrovių. Iš šių bendrovių importuojama daugiau nei 80 % viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Bendriją importuojamo biodyzelino.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą bendrovės atrinktos remiantis didžiausiu tipiniu nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją kiekiu, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Dėl siūlomų atrinkti bendrovių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį konsultuotasi su bendrovėmis, kurios pageidavo būti atrinktos, profesine Jungtinių Amerikos Valstijų biodyzelino gamintojų asociacija (Nacionaline biodyzelino taryba) ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijomis. Remiantis iš suinteresuotųjų šalių gautomis pastabomis pradžioje atrinktos septynios bendrovės. Tačiau laikinai nuspręsta, kad turėtų būti atsisakyta vienos iš pradžioje atrinktų bendrovių, kad būtų užtikrinta, jog atrinktų bendrovių skaičius sutaptų su antidempingo tyrimui dėl iš JAV importuojamo biodyzelino atlikti atrinktų bendrovių skaičiumi. Pažymima, kad minėta bendrovė biodyzelinu tik prekiavo, o kitos atrinktos bendrovės jį gamino. Tačiau leista, kad ši bendrovė pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį būtų nagrinėjama individualiai ir jai bus nustatytas individualus antisubsidijų muitas. Remiantis JAV eksporto statistiniais duomenimis šešios atrinktos bendrovės per TL eksportavo 50 % viso JAV eksportuoto kiekio, be to, iš šių bendrovių importuota 73 % viso apie save pranešusių, kaip paaiškinta 8 konstatuojamojoje dalyje, bendrovių biodyzelino kiekio.

(10)

Dešimt bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių paprašė, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalimi ir 15 straipsnio 3 dalimi joms būtų apskaičiuoti individualūs skirtumai. Susijusioms bendrovėms nusiųsti klausimynai. Per nustatytą laikotarpį klausimyno atsakymus pateikė tik viena bendrovė. Tačiau vėliau bendrovė paraišką atsiėmė.

(11)

Remiantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu Bendrijos gamintojai atrinkti pasikonsultavus su skundo pateikėju ir remiantis didžiausiu tipiniu Bendrijoje pagamintu ir parduotu kiekiu, kaip nurodyta 164 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atliekant atranką gamintojus iš dalies buvo galima atrinkti pagal jų geografinį išsidėstymą Bendrijoje. Tokiu būdu atrinkta vienuolika Bendrijos gamintojų. Atrinktoms vienuolikai bendrovių Komisija nusiuntė klausimynus. Tačiau vieną gamintoją, kurį pradžioje ketinta atrinkti, reikėjo atmesti, nes jis nepateikė pagrįstų klausimyno atsakymų. Taigi per nustatytą laikotarpį iš kitų bendrovių gauta dešimt išsamių atsakymų. Laikyta, kad šie dešimt atrinktų gamintojų, palyginti su visais Bendrijos gamintojais, buvo tipiški.

(12)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Taigi klausimynai nusiųsti JAV valdžios institucijoms, septynioms pradžioje atrinktoms JAV bendrovėms, dešimčiai 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių, 11 atrinktų Bendrijos gamintojų, 18 naudotojų ir 90 žaliavos tiekėjų.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė JAV valdžios institucijos, septynios pradžioje atrinktos JAV bendrovės ir viena 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta individualaus nagrinėjimo pageidaujanti bendrovė, dešimt atrinktų Bendrijos gamintojų, vienas naudotojas ir šeši žaliavų tiekėjai.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų.

(15)

Tikrinamieji vizitai vyko šių Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų patalpose:

(16)

Be to, tikrinamieji vizitai vyko šių bendrovių patalpose:

(17)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas 2004 m. sausio mėn. – TL pabaigos laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(18)

Pranešime apie inicijavimą tariamai subsidijuojamas produktas apibrėžtas kaip JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinami biodyzelinu), tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, dažniausiai, bet ne visuomet, naudojami kaip atsinaujinantis kuras (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurį deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai 3824 90 91, ex 3824 90 97, ex 2710 19 41, ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99.

(19)

Pagal JAV vidaus mokesčių kodeksą (4) (JAV KODEKSAS) (26 antraštinė dalis, 40A punkto d papunktis), terminas biodyzelinas apibrėžiamas kaip ilgagrandinių riebalų rūgščių monoalkilesteriai, gauti iš augalinės arba gyvūninės medžiagos, atitinkantys a) Aplinkosaugos agentūros Švaraus oro akto 211 skirsnio (42 U.S.C 7545) registravimo reikalavimus kurui ir kuro papildams ir b) Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos reikalavimus D6751.

(20)

Remiantis rinkai ir visuomenei pateikiama informacija (5), visų tipų JAV gaminami ir parduodami biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai (biodyzelino mišinys su mineraliniu dyzelinu, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje) laikomi biodyzelino kuru ir sudaro energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos bei alternatyvaus kuro srities teisės aktų paketo dalį.

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad JAV gaminamas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų, naudojamų kaip biodyzelino pramonės žaliavos (6). Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau – minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį bei gauti „riebalų rūgščių etilesterius“. Peresterinimas – pakankamai nesudėtingas cheminis procesas, tačiau būtini aukščiausio lygio pramoniniai standartai, kad būtų užtikrinta aukšta biodyzelino kokybė.

(22)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad JAV gaminamą biodyzeliną gamintojai paprastai maišo su mineraliniu dyzelinu, siekdami pagaminti įvairių rūšių mišinius (toliau – biodyzelino mišiniai), kurie vėliau rinkoje parduodami įvairiems pirkėjams. Be to, paaiškėjo, kad grynas biodyzelinas buvo parduodamas nepriklausomoms bendrovėms, kurios biodyzeliną pirko arba importavo tam, kad sumaišytų su mineraliniu dyzelinu. Biodyzelino maišymas su mineraliniu dyzelinu – pakankamai paprasta operacija, kurią, pavyzdžiui, galima atlikti maišant cisternose gamybos vietoje prieš tiekiant į autocisterną arba maišant autocisternose (taškomuoju būdu), kai pridedama norima biodyzelino ir mineralinio dyzelino procentinė dalis, arba iš karto maišant su dviem sudėtinėmis dalimis, kurios į autocisterną tiekiamos tuo pačiu metu.

(23)

Norint aiškiai apibrėžti įvairius biodyzelino mišinių tipus, taikoma tarptautiniu mastu pripažinta sistema – vadinamasis „B“ faktorius, kuriuo bet kuriame biodyzelino mišinyje nurodomas tikslus biodyzelino kiekis: pavyzdžiui, mišinys, kuriame yra „X“ % biodyzelino, būtų paženklintas B„X“, o grynas biodyzelinas ženklinamas B100, t. y. 100 % biodyzelinas. JAV buvo įprasta 99 % (7) biodyzelino maišyti su 1 % mineralinio dyzelino (B99) ir jį parduoti rinkai. Gryną biodyzeliną, priešingai nei mineralinį dyzeliną, reikia pakankamai greitai sunaudoti, jo negalima laikyti kaip atsargas ilgiau nei tris ar keturis mėnesius, nes jis oksiduotųsi ir būtų netinkamas naudoti. Biodyzeliną sumaišius su mineraliniu dyzelinu kurą galima ilgiau laikyti. 1 % mineralinio dyzelino B99 dyzeline pakanka, kad sutrukdytų biodyzeline formuotis pelėsiui.

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad biodyzelinas ir aukštesnio lygio biodyzelinio mišiniai (8) iš esmės skirti pardavimui JAV rinkoje tolesniam maišymui, o žemesnio lygio biodyzelino mišiniai (9) paprastai gaminami siekiant jį parduoti naudojimui JAV rinkoje. Taigi JAV aukšto lygio mišinių rinka skiriasi nuo žemo lygio mišinių rinkos.

(25)

Skunde pateika prima facie įrodymų, kad JAV gaminami ir į Bendrijos rinką eksportuojami biodyzelinas ir tam tikri mišiniai turėjo poveikio skundą pateikusių Bendrijos biodyzelino gamintojų ekonominei padėčiai. Atsižvelgiant į susijusių JAV gamintojų ir vidaus rinkos savybes, prie nagrinėjamojo produkto apibrėžties turėjo būti priskirtas ir į susijusius biodyzelino mišinius įmaišytas biodyzelinas. Siekiant nustatyti produktus, kuriuos ketinta nagrinėti atliekant tyrimą, turėtų būti patikslinta pranešime apie inicijavimą ir 18 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis.

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji dalis JAV rinkoje tiesioginiam naudojimui parduodamų biodyzelino mišinių yra B20 mišiniai (t. y. mišiniai, kurių sudėtyje yra 20 % biodyzelino, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, kuriuos galima naudoti laikantis 1992 m. Energetikos politikos akto (10) (EPA)), B6, B5 ir B2 mišiniai. Viešoje informacijoje nurodoma, kad naudojant šiuos mišinius gali veikti bet kuris dyzelinis variklis, iš esmės nereikia atlikti jokių variklio pakeitimų, be to, nenustoja galioti automobilių gamintojų teikiama garantija. Naudojant žemo lygio mišiniuose (2–20 % biodyzelino) mišinio savybės yra panašios į mineralinio dyzelino savybes. Kai varikliui naudojamas aukštesnio nei B20 faktoriaus biodyzelinas, naudotojas gali pastebėti tam tikrą galios, sukimo momento ir kuro ekonomiškumo sumažėjimą, o automobilių gamintojai apskritai nesuteiktų garantijos, jei varikliui būtų padaryta žala.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad grynas biodyzelinas ir aukšto lygio mišiniai JAV paprastai neskirti tiesioginiam naudojimui. Grynas biodyzelinas paprastai skirtas maišyti prieš parduodant rinkoje. Po to šie mišiniai naudojami transporto sektoriuje kaip kelių transporto priemonių, pavyzdžiui, automobilių, sunkvežimių, autobusų ir traukinių, dyzelinių variklių degalai. Be to, biodyzeliną galima naudoti kaip šildymo kurą namų, komercinės paskirties ir pramoniniams boileriams ir kaip generatorių kurą elektrai gaminti. Šiuo metu vykdomi bandymai, ar galima naudoti biodyzelino mišinius orlaiviams.

(28)

Taigi tyrimo nagrinėjamasis produktas turėtų būti apibrėžtas kaip riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio, kurio faktorius didesnis nei B20, pavidalo. Kitaip tariant nagrinėjamasis produktas – JAV kilmės grynas biodyzelinas (B100) ir visi mišiniai, kurių faktorius didesnis nei B20, tiksliau mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % JAV kilmės biodyzelino (toliau – nagrinėjamasis produktas). Ši riba laikoma tinkama, kad būtų aiškiai atskirti įvairūs mišinių tipai, kuriuos galima rasti JAV rinkoje.

(29)

Nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nagrinėjamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia.

(30)

Nagrinėjamojo produkto klasifikaciniai KN kodai: 3824 90 91, ex 3824 90 97, ex 2710 19 41, ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99.

(31)

Nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami JAV gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip į Bendriją iš JAV eksportuojami produktai. Panašiai, Bendrijos pramonės gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Bendriją eksportuojami produktai.

(32)

Teigta, kad kai kurie naudotojai, ypač Vokietijoje, gryną biodyzeliną (B100) tiesiogiai naudoja kaip pigesnę mineralinio dyzelino arba įprastų mišinių, skirtų tiesioginiam naudojimui Bendrijos rinkoje, alternatyvą. Išnagrinėjus šį teiginį nustatyta, kad Bendrijos gamintojai gryną biodyzeliną Bendrijos rinkoje daugiausia pardavė bendrovėms, kurios jį maišė su mineraliniu dyzelinu. Tai, kad kai kurių laivynų savininkai vėl renkasi B100, Bendrijos lygiu yra išimtis. Bendrijos rinkoje biodyzelinas yra papildomas, o ne mineralinį dyzeliną pakeičiantis produktas.

(33)

Dėl to nesikeičia tai, kad įvairių tipų JAV gaminamą ir į Bendriją eksportuojamą nagrinėjamąjį produktą galima sukeisti su Bendrijos biodyzelino gamintojų Bendrijoje gaminamu ir parduodamu produktu. Nėra reikšmingų produkto naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos vykdytojų bei rinkos naudotojų suvokimo skirtumų, dėl kurių būtų pakeista panašaus produkto apibrėžtis.

(34)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad fizinės ir cheminės nagrinėjamojo produkto, ypač gryno biodyzelino, savybės skiriasi nuo Bendrijoje gaminamo biodyzelino savybių. EB biodyzelino gamyba pagrįsta rapsų aliejumi, o JAV gamintojai daugiausia naudoja sojų aliejų. Todėl šių dviejų tipų produktų nebūtų galima sukeisti, be to, jie tiesiogiai nekonkuruotų Bendrijos rinkoje. Suinteresuotoji šalis visų pirma pažymėjo, kad skirtųsi šaltojo sklidumo savybės ir jodo skaičiai.

(35)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad:

(36)

Kadangi pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalį „tapati prekė“ nereiškia, kad produktai visais atžvilgiais turi būti tapatūs, bet kokio nedidelio įvairių tipų produktų nuokrypio nepakanka, kad būtų pakeista išvada dėl nagrinėjamojo produkto ir Bendrijos panašaus produkto panašumo.

(37)

Taigi nerasta jokių įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto ir Bendrijos panašių produktų, parduodamų Bendrijos rinkoje, skirtumų, dėl kurių reikėtų daryti išvadą, kad Bendrijos rinkoje gaminami ir parduodami produktai nėra panašūs produktai, kurių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios, kaip JAV gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų rūšių nagrinėjamojo produkto savybės. Todėl daroma preliminari išvada, kad visų tipų biodyzelinas laikomas panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(38)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, tirtos šios federalinės schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

Federalinės schemos

(39)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, taip pat tirtos šios valstijų schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

Valstijų schemos

(40)

Dėl kitų pranešimo apie inicijavimą 3 punkte išvardytų valstijų schemų: kaip paaiškinta 4 konstatuojamojoje dalyje, po konsultacijų su Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybe prieš inicijuojant tyrimą, kai kurios minėtos schemos atliekant tyrimą netirtos. Dėl kitų valstijų schemų: atrinktos bendrovės ir 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuriai leista atlikti individualų nagrinėjimą, tvirtino, kad pagal tas schemas per TL jos lengvatų negavo, be to, negauta šiuos tvirtinimus paneigiančių įrodymų. Todėl padaryta preliminari išvada, kad nėra priežasčių atliekant tyrimą šias schemas toliau nagrinėti.

(41)

Mokesčių kredito schemos biodyzelino maišytojams, mažmenininkams ir galutiniams naudotojams teisinis pagrindas – JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A punktas. Šiame punkte numatyti tokie biodyzelino kuro kreditai:

(42)

Smulkių agro-biodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas – mokesčio kreditas, taikomas tik smulkiems agro-biodyzelino gamintojams. Ši schema nagrinėjama 64–72 konstatuojamosiose dalyse.

(43)

2008 m. Energetikos, gerinimo ir plėtojimo akto 202 skirsnio a punkte nustatyta, kad 41 konstatuojamojoje dalyje minėti mokesčio kreditai teikiami iki 2009 m. gruodžio 31 d.

(44)

Norėdama gauti 41 konstatuojamosios dalies i papunktyje nurodytą biodyzelino mišinio kreditą bendrovė turi paruošti biodyzelino ir dyzelino mišinį, kurio mišinys parduodamas kaip kuras arba parduodamas naudoti kaip kurą. Dėl šios lengvatos besikreipiantis asmuo turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo pažymą, kurioje nurodomas produktas ir biodyzelino bei agro-biodyzelino procentinė dalis šiame produkte. Kreditas suteikiamas kaip akcizo mokesčio kreditas arba, jei bendrovės akcizo mokesčio įsiskolinimas yra mažesnis nei visas akcizo mokesčio kreditas, bendrovė gali kreiptis dėl likutinio kredito kaip grąžintino pajamų mokesčio kredito. Grąžinamas pajamų mokesčio kreditas – kreditas už mokesčių mokėtojo pajamų mokestį arba tiesioginė išmoka. Jis grąžinamas, nes kredito perviršis mokesčių mokėtojui gali būti išmokėtas kaip tiesioginė išmoka grynaisiais pinigais, jei kreditas yra didesnis už asmens mokestinį įsiskolinimą.

(45)

41 konstatuojamosios dalies ii papunktyje nurodytas biodyzelino kreditas – negrąžinamas pajamų mokesčio kreditas nemaišyto (gryno) biodyzelino mažmenininkams ar galutiniams naudotojams. Nemaišyto biodyzelino kreditą gali gauti tik toks asmuo, kuris nesumaišyto biodyzelino galoną supila į transporto priemonės kuro baką arba jį naudoja kaip kurą. Reikėtų pažymėti, kad biodyzelino gamintojai, patys gaminantys biodyzeliną, taip pat galėtų gauti šį kreditą. Taigi, kreipdamasis dėl kredito, biodyzelino gamintojas turi veikti kaip mažmenininkas (pilti biodyzelino galoną į galutinio naudotojo kuro baką) arba galutinis naudotojas (pvz., pilti biodyzeliną į nuosavos transporto priemonės kuro baką).

(46)

Nemaišyto (gryno) biodyzelino kredito atveju nemaišyto biodyzelino mažmenininkas (arba biodyzelino gamintojas, veikiantis kaip mažmenininkas) arba galutinis naudotojas gali prašyti taikyti 1,00 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už nemaišyto (gryno) agro-biodyzelino galoną arba 0,50 JAV dolerio už kito nemaišyto (gryno) biodyzelino galoną. Negrąžinamas bendras įmonės kreditas – įmonės pajamų mokesčio kreditas. Jis negrąžinamas todėl, kad, jei įmonės kreditai yra didesni už jos mokestinius įsiskolinimus, tai kredito perviršio negalima išmokėti įmonei kaip tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais.

(47)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė viena atrinkta bendrovė ar bendrovė, kuriai leista atlikti individualų nagrinėjimą, kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, nepasinaudojo nemaišyto (gryno) biodyzelino kreditu. Taigi ši schemos dalis (biodyzelino kreditas) toliau atliekant šį tyrimą nenagrinėjama.

(48)

Visos tirtos bendrovės gavo mokesčių kreditus pagal biodyzelino mišinio kreditų schemą už biodyzelino mišinius, parduotus naudoti kaip kurą.

(49)

Už biodyzeliną, sumaišytą su mineraliniu dyzelinu, galima gauti biodyzelino mišinio akcizo mokesčio arba pajamų mokesčio kreditą. Per tiriamąjį laikotarpį kredito dydis buvo 1 JAV doleris už nemaišyto agro-biodyzelino (11) galoną arba 0,50 (12) JAV dolerio už kiekvieną kito nemaišyto biodyzelino, naudojamo kuro mišiniams, galoną. Taigi galutinis mokesčio kreditas už maišytą kurą priklauso nuo biodyzelinio kiekio tokiame kure. Privalomas reikalavimas (taip dažniausiai ir daroma) – maišyti 0,1 % mineralinio dyzelino su 99,9 % biodyzelino (šis mišinys JAV nurodomas kaip B99), nes taip užtikrinama, kad bus gautas didžiausias leidžiamas kreditas. Biodyzelino dalis mišinyje suteikia teisę gauti mokesčio kreditą (pvz., 100 galonų B99 bus 99,9 galonai biodyzelino ir už tai galima gauti 99,90 JAV dolerio mokesčio kreditą). Biodyzelinas iš gryno produkto (B100) į mišinį (B99) paverčiamas labai paprastai. Tai reiškia, kad į gryną biodyzeliną įmaišoma 0,1 % mineralinio dyzelino ir dėl to nagrinėjamasis produktas ypatingai nepasikeičia. Pats maišymo procesas suteikia teisę gauti kreditą.

(50)

Biodyzelino gamintojai gali prašyti lengvatos, kai jie patys atlieka maišymo operaciją. Gamintojas turi maišyti gryną biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu. Dėl teisės pasinaudoti lengvata: nėra skirtumų tarp sumaišyto biodyzelino, skirto parduoti vidaus rinkoje ir skirto parduoti eksportui.

(51)

Bendrovės, kurios gryno biodyzelino negamina, tačiau jį perka ir naudoja biodyzelino mišiniams, taip pat turi teisę pasinaudoti mokesčio kreditu. Tokios bendrovės turi gauti biodyzelino gamintojo (ir prireikus visų susijusių perparduotojų) pažymą, kurioje gamintojas iš esmės patvirtina, kad nesikreipė dėl mokesčio kredito. Ši pažyma gali būti perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio mokesčio kreditą už gryno biodyzelino galoną.

(52)

Dėl lengvatos galima kreiptis kaip dėl kredito už akcizo ar pajamų mokesčio įsiskolinimą arba kaip dėl tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Bendra lengvatos suma nesikeičia (1 JAV doleris už galoną) – nesvarbu, ar prašoma ją taikyti kaip akcizo mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditą, tiesioginę išmoką mokesčių mokėtojui ar minėtų variantų derinį.

(53)

Per tiriamąjį laikotarpį dauguma bendrovių gavo tiesiogines išmokas, pagrįstas sumaišyto biodyzelino kiekiu, o kitos bendrovės pasinaudojo ir mokesčio sumažinimu (biodyzelino mišinio kreditas iš dalies panaudotas kompensuoti akcizo ar pajamų mokesčių įsiskolinimus), ir tiesiogine išmoka. Susijusių bendrovių mokestiniai įsiskolinimai buvo nedideli, palyginti su prašoma biodyzelino mišinio kredito suma, todėl dažniausiai lengvata buvo suteikta kaip tiesioginė išmoka, o kartais – kaip mokesčio sumažinimas.

(54)

JAV kodekse nustatyta, kad biodyzelino mišinio kreditas teikiamas tik jei bendrovė (maišytoja), kuri sumaišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu, gauna biodyzelino gamintojo pažymą (toliau – biodyzelino pažyma), kurioje gamintojas patvirtina, inter alia, biodyzelino kiekį, kuriam išduodama pažyma, ir tai, ar biodyzelinas yra agro-biodyzelinas ar kitoks biodyzelinas. Jei biodyzeliną gaminanti bendrovė tą biodyzeliną toliau maišo su mineraliniu dyzelinu ir prašo taikyti mokesčio kreditą, ta bendrovė turi pateikti biodyzelino pažymą ir kredito paraiškai pateikti būtinus dokumentus. Biodyzelino pažymą gavęs asmuo, kuris biodyzeliną parduoda toliau nepagaminęs mišinio, pirkėjui turi pateikti biodyzelino pažymą ir biodyzelino perpardavėjo deklaraciją. Kitaip tariant mišinį ruošianti ir dėl mokesčio kredito besikreipianti bendrovė biodyzelino pažymą gali gauti tiesiogiai iš biodyzelino gamintojo arba netiesiogiai iš biodyzelino perpardavėjo. Taigi, ši pažyma yra perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio už galoną mokesčio kreditą už tiek biodyzelino galonų, kiek pareiškėjas sunaudoja gamindamas bet kokį biodyzelino mišinį.

(55)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gryno biodyzelino (B100) ir maišyto biodyzelino (B99) kaina akivaizdžiai skyrėsi. Vienintelis šių dviejų rūšių produktų skirtumas – ruošiant B99 pridedama 0,1 % mineralinio dyzelino, tačiau B100 regione parduotas 1 JAV doleriu už galoną brangiau nei B99. Paaiškėjo, kad JAV biodyzelino rinka yra labai skaidri. Jungtinių Amerikos Valstijų biodyzelino rinkos ūkinės veiklos vykdytojai žino, kad biodyzelino maišytojai gauna 1 JAV dolerio už galoną mokesčių kreditą. Kai kurių atrinktų bendrovių sąskaitose faktūrose, išduotose parduodant B100 biodyzeliną šalies vidaus rinkoje, nurodyta produkto kaina ir maišytojo kreditas, t. y. kreditas iš esmės parduotas B100 biodyzelino pirkėjui. Tuo remiantis manoma, kad taikant šį mokesčio kreditą subsidijos suteikiamos visam biodyzelinui.

(56)

Biodyzelino mišinio kreditas turi būti vertinamas kaip mokesčių lengvata, neatsižvelgiant į tai, ar jis suteiktas kaip išmoka grynaisiais pinigais, ar turi būti išskaičiuotas iš mokestinių įsiskolinimų.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius ši schema laikoma subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas (išmokos grynaisiais pinigais) ir praranda pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi (mokesčio atskaita). Lengvatos jas gaunančioms bendrovėms yra naudingos.

(58)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios yra susijusios su biodyzelino pramone, dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(59)

Biodyzelino mišinio kreditas buvo suteiktas atsižvelgiant į mišinyje naudoto biodyzelino kiekį, t. y. suteiktas 1 JAV dolerio už galoną kreditas, nes visos susijusios bendrovės naudojo agro-biodyzeliną. Lengvatos suma per TL apskaičiuota remiantis 1 JAV dolerio už gryno biodyzelino galoną, parduotą per TL, neatsižvelgiant į tai, ar parduotas kaip grynas biodyzelinas (B100), ar mišinyje, dydžiu. Siekiant nustatyti kokia gauta nauda, skaičiuojant subsidijos sumą atsižvelgta į tai, ar į mišinį įpilta mineralinio dyzelino.

(60)

Vienas atrinktas biodyzelino gamintojas netiesiogiai gavo lengvatų pagal šią schemą, nes biodyzelino kredito, kurį turėjo teisę gauti, pavertimui grynaisiais pinigais naudojo faktoringo sistemą. Maišymą atliko nesusijusi bendrovė, kuri kreipėsi dėl kredito ir vėliau grynuosius pinigus, atėmusi faktoringo mokestį, sumokėjo susijusiai bendrovei.

(61)

Subsidijos suma buvo paskirstyta visam parduotam nagrinėjamajam produktui per TL.

(62)

Produktai, kuriais prekiauta, iš pirmiau minėto skaičiavimo išbraukti.

(63)

Tirtų bendrovių pagal šią schemą gautų kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 28,4–41,1 %.

(64)

JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A punkte taip pat numatytas smulkių agro-biodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas.

(65)

Šia schema gali naudotis tik smulkūs gryno agro-biodyzelino gamintojai. Šiuo kreditu negali naudotis joks maišytojas ar prekybininkas, kuris biodyzeliną perka, o ne gamina. Smulkus gamintojas – tai bet kuris asmuo, kurio turimi gamybos pajėgumai neviršija 60 mln. agro-biodyzelino galonų per metus. Smulkūs agro-biodyzelino gamintojai gali kreiptis dėl 0,10 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už kiekvieną pagaminto agro-biodyzelino galoną. Gamintojas per bet kuriuos pajamų mokesčių skaičiavimo metus negali tinkamai pagaminti daugiau nei 15 mln. galonų. Kad gamintojas galėtų kreiptis dėl kredito, agro-biodyzelinas turi būti naudojamas kaip kuras, parduodamas naudoti kaip kurą arba naudojamas ruošti biodyzelino ir dyzelino mišinį, naudojamą kaip kuras arba parduodamą naudoti kaip kurą.

(66)

Paraiškos negrąžinamam bendram įmonės pajamų mokesčio kreditui gauti teikiamos kartą per metus, kai pareiškėjas mokesčių įstaigai pateikia pajamų deklaravimo formą. Kreditu už kiekvieną pareiškėjo per susijusius pajamų mokesčių skaičiavimo metus pagamintą biodyzelino galoną (ne daugiau kaip 15 mln. galonų) padengiamas pareiškėjo įmonės pajamų mokesčio įsiskolinimas. Jei pareiškėjo mokestinis įsiskolinimas yra mažesnis už prašomo kredito sumą, perteklinė suma gali būti perkeliama į kitus pajamų mokesčių skaičiavimo metus.

(67)

Per tiriamąjį laikotarpį viena atrinkta bendrovė pasinaudojo schema. Bendrovė kreditą panaudojo pajamų mokesčio įsiskolinimui sumažinti.

(68)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ši schema laikoma subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(69)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(70)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis sumažinto pajamų mokesčio suma tiriamuoju laikotarpiu pasibaigusiais mokestiniais metais.

(71)

Tada subsidijos suma (skaitiklis) paskirstyta visam parduotam nagrinėjamajam produktui per TL.

(72)

Susijusi bendrovė per tiriamąjį laikotarpį pagal šią schemą gavo 0,4 % dydžio subsidiją.

(73)

JAV žemės ūkio departamento (ŽŪD) Bioenergijos programą pradžioje patvirtino ir finansavo ŽŪD prekių kredito korporacija (PKK), remdamasi bendraisiais įgaliojimais, nustatytais PKK steigimo akte, kuris buvo kodifikuotas JAV kodekse (15 antraštinė dalis, 15 skyrius, II poskyris, 714 skirsnio c dalies e punktas). Šiuose įstatuose nustatyti išimtiniai tikslai, kuriais remdamasi PKK teisiškai įgaliojama remtis bendraisiais įgaliojimais. Tiksliau schema pagrįsta Steigimo akto 5 skirsnio e dalies įgaliojimais, kuriais PKK suteikiama teisė:

„Didinti vidaus rinkoje suvartojamų žemės ūkio produktų (išskyrus tabaką) kiekį plečiant ar padedant plėsti vidaus rinkas arba plėtojant ar padedant plėtoti naujas ir papildomas rinkas, rinkodaros priemones ir tokių produktų naudojimo paskirtį.“

(74)

PKK paskelbė galutinį sprendimą, kuriuo nustatytos schemos taisyklės, kodifikuotos Federalinių teisės aktų kodekse (7 C.F.R. 1424 pastraipa).

(75)

Kaip pradžioje sumanyta, PKK finansavimą schemai skyrė pagal 5 skirsnio e dalį tik iki 2002 mokestinių metų (13). Tačiau 2002 m. JAV Kongresas šią schemą leido būtent taikyti ir toliau tęsti iki 2006 mokestinių metų imtinai.

(76)

Schema taikyta nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. birželio mėn. Ją administravo ŽŪD žemės ūkio paslaugų agentūra.

(77)

Kai programa buvo taikoma, visi pelno siekiantys bioenergijos gamintojai galėjo ja naudotis. Gamintojai turėjo pateikti gamybos ir su tokia gamyba susijusių žemės ūkio produktų įsigijimo ir naudojimo įrodymų. Tiksliau biodyzelino gamintojai turėjo gaminti ir parduoti biodyzeliną siekdami pelno.

(78)

Įstatuose biodyzelinas apibrėžtas kaip atitinkamus Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos standartus atitinkantys monoalkilesteriai. Norėdamas pasinaudoti programa gamintojas turėjo laikytis tam tikrų reikalavimų, susijusių su įrašų tvarkymu, ir pateikti prašomą informaciją bei leisti PKK tokią informaciją tikrinti. Susijusiuose teisės aktuose nustatyta tiksli prisijungimo prie programos, išmokų paraiškų ir ataskaitų teikimo tvarka, kurios gavėjai turėjo laikytis, kad turėtų teisę gauti išmokas.

(79)

2002 m. įstatuose nustatyti šie programos reikalavimus atitinkantys produktai, kuriuos galima naudoti gaminant bioenergiją (biodyzeliną arba etanolio kurą):

(80)

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijomis, dauguma pagal šią schemą lengvatas gavusių biodyzelino gamintojų naudojo sojos pupeles.

(81)

Visi pelno siekiantys biodyzelino gamintojai turėjo teisę dalyvauti programoje, jei laikėsi pirmiau aprašytos paraiškų ir ataskaitų rengimo tvarkos. Vyriausybė nesinaudojo jokiais įgaliojimais, tik užtikrino, kad būtų taikomi teisės pasinaudoti kriterijai.

(82)

Kiekvienais mokestiniais metais biodyzelino gamintojai, pateikdami tinkamas formas, galėjo registruotis schemai. Užsiregistravę biodyzelino gamintojai pateikdavo ketvirčio paraiškas lengvatos išmokoms gauti. Biodyzelino gamintojai turėdavo pateikti reikalavimus atitinkančių produktų bendro įsigijimo ir biodyzelino bendros produkcijos per atitinkamus laikotarpius dokumentus.

(83)

Pagal schemą biodyzelino gamintojams buvo skiriamos išmokos remiantis jų bazine biodyzelino gamyba ir padidinta biodyzelino gamyba per atitinkamą laikotarpį pirmesniais mokestiniais metais. 2006 mokestiniais metais bendrovės išmokas gavo tik už padidintą biodyzelino gamybą. Remdamasis kiekvieno gavėjo biodyzelino gamyba ir padidinta biodyzelino gamyba iš tinkamų žemės ūkio produktų ŽŪD apskaičiuodavo išmokos dydį, kaip nustatyta teisės aktuose.

(84)

Schemą nustota taikyti 2006 m. birželio mėn., todėl nė viena atrinkta bendrovė ar 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuriai leista atlikti individualų nagrinėjimą, pagal šią schemą lengvatų tiriamuoju laikotarpiu negavo. Kai schema buvo taikoma, trys atrinktos bendrovės 2002–2006 m. gavo išmokų. Viena bendrovė gavo tiesiogines išmokas iš Žemės ūkio paslaugų agentūros. Kita bendrovė pagal šią schemą gavo netiesiogines išmokas, kai bendrovė, kuri naudojosi šia schema, dalį gautų sumų perleido atrinktai bendrovei pagal dalijimosi pelnu susitarimą, nes šios dvi bendrovės buvo sudariusios rinkliavų susitarimus. Trečioji bendrovė gavo tik nedidelę sumą 2006 mokestiniais metais.

(85)

Nustatyta, kad pagal šią schemą kai kuriais metais tam tikriems biodyzelino gamintojams, remiantis jų biodyzelino gamyba, teiktos lengvatos, ir tai buvo akivaizdus finansinis JAV vyriausybės įnašas subsidijų, kurios buvo būdingos biodyzelino pramonei, forma. Tačiau manoma, kad šios subsidijos yra pasikartojančios ir išleidžiamos kiekvienais konkrečiais metais, todėl per tiriamąjį laikotarpį naudos nebuvo gauta.

(86)

Be to, nustatyta, kad schema vėl pradėta taikyti 2009 mokestiniais metais (2008 m. spalio mėn. – 2009 m. rugsėjo mėn.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis laikotarpis – tai laikotarpis nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., nėra pagrindo kompensuoti lengvatų, kurios gali būti gautos pagal šią iš naujo taikomą schemą.

(87)

Ilinojaus valstijoje apyvartos mokestį sudaro du atskiri, tačiau vienas kitą papildantys mokesčiai. Materialaus asmeninio turto (14) mažmenininkas privalo mokėti mažmenininko veiklos rūšies mokestį, o materialaus asmeninio turto pirkėjas turi mokėti atitinkamą naudojimo mokestį.

(88)

Mažmenininko veiklos rūšies mokesčio teisinis pagrindas – Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 120 skyriaus 2 skirsnis, o naudojimo mokesčio teisinis pagrindas – Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 105 skyriaus 3–45 skirsniai. Pirmuoju atveju pagal nuostatas „mokestis nustatomas asmenims, kurie užsiima materialaus asmeninio turto pardavimo mažmeninėmis kainomis verslu...“. Antruoju atveju nuostatose teigiama, kad mažmenininkai „surenka mokestį iš naudotojų pridėdami mokestį prie materialaus turto pardavimo kainos, kai turtas parduodamas naudoti...“.

(89)

Mažmenininko veiklos rūšies mokesčio norma per TL buvo 6,25 % bendrų pajamų iš materialaus asmeninio turto pardavimo plėtojant verslą pridėjus visus Ilinojaus apygardose taikomus vietos mokesčius (Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 120 skyriaus 2–10 skirsniai).

(90)

Naudojimo mokesčio norma per TL buvo 6,25 % materialaus asmeninio turto pardavimo kainos arba tikrosios rinkos vertės, jei tokia yra, pridėjus visus Ilinojaus apygardose taikomus vietos mokesčius (Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 105 skyriaus 3–10 skirsniai).

(91)

Iš tiesų bendrovė, kuri naudojimo mokestį surinktų iš pardavimo, šį mokestį sumokėtų Ilinojaus pajamų departamentui kaip mažmenininko veiklos rūšies mokestį.

(92)

Dėl mažmenininko veiklos rūšies mokesčio nustatymo biodyzelinui ir biodyzelino mišiniams, Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 120 skyriaus 2–10 skirsniuose nustatyta, kad nuo 2003 m. liepos 1 d. imtinai ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai

(93)

Dėl naudojimo mokesčio nustatymo biodyzelinui ir biodyzelino mišiniams, nuo mokesčio iš dalies ir (arba) visiškai atleidžiama, kaip pirmiau aprašytu mažmenininko veiklos rūšies mokesčio atveju (Ilinojaus 35 įstatymų rinkinio 105 skyriaus 3–10 skirsniai).

(94)

Atleidimas nuo mažmenininko veiklos rūšies mokesčio ir naudojimo mokesčio taip pat numatytas pirmiau nurodytuose teisės aktuose pajamų iš kitų produktų pardavimo atveju.

(95)

Bet kuris biodyzelino mažmenininkas ar pirkėjas gali kreiptis dėl 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse nurodyto atleidimo nuo mokesčio.

(96)

92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse minėtose atleidimo nuo mokesčio nuostatose nustatyta, kad naudojimo mokestis nerenkamas biodyzeliną ir (arba) biodyzelino mišinius parduodant mažmeninėmis kainomis. Remiantis tuo, kad biodyzelino ir (arba) biodyzelino mišinių pardavimas neapmokestinamas naudojimo mokesčiu, bendrovės (įskaitant gamintojus ir (arba) maišytojus), kurios biodyzeliną ir (arba) biodyzelino mišinius parduoda mažmenininkams, neturi mokėti mažmenininko veiklos rūšies mokesčio už parduotą biodyzeliną ir (arba) biodyzelino mišinius.

(97)

Akivaizdu, kad nuo naudojimo mokesčio ir mažmenininko veiklos rūšies mokesčio atleidžiama, kai biodyzelinas ir (arba) biodyzelino mišiniai parduodami mažmeninėmis kainomis. Dėl to atleidimo nuo mokesčio naudą gauna produkto vartotojai. Tokiomis aplinkybėmis, pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį, kompensacinio muito negalima nustatyti norint atlyginti subsidiją, nes ji nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai suteikta nagrinėjamojo produkto gamybai, eksportui ar vežimui.

(98)

Viena atrinkta bendrovė naudojimo mokesčio iš biodyzelino ir (arba) biodyzelino mišinių pardavimo mažmenininkams nerinko, todėl nemokėjo mažmenininko veiklos rūšies mokesčio už šį pardavimą. Tačiau, atsižvelgiant į 97 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, manoma, kad ši bendrovė kompensuotinų lengvatų negavo.

(99)

2002 m. pagal Misūrio valstijos įstatymą (142 skyriaus 142.031 skirsnis) įsteigtas Misūrio kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondas (toliau – fondas). Fondo tikslas – „... teikti ekonomines subsidijas Misūrio kvalifikuotiems biodyzelino gamintojams...“.

(100)

Kiekvienais mokestiniais metais (metai prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.) Misūrio žemės ūkio departamentas Misūrio kvalifikuotiems biodyzelino gamintojams skiria visas Misūrio įstatymų leidžiamojo organo fondui asignuotas ir Misūrio gubernatoriaus į įstatymą įtrauktas pinigų sumas.

(101)

TL pradžioje (2007 m. balandžio 1 d.) Misūrio kvalifikuotu biodyzelino gamintoju buvo biodyzeliną gaminanti įmonė,

(102)

Šie teisės pasinaudoti kriterijai 2007 m. rugpjūčio 28 d. iš dalies pakeisti pakeičiant iii papunktį ir pridedant papildomą iv sąlygą, kaip nurodyta toliau:

(103)

Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas, norėdamas gauti fondo subsidiją, turi inter alia turėti licenciją. Licencija Misūrio kvalifikuotam biodyzelino gamintojui išduodama, jei jis atitinka pirmiau išdėstytus kriterijus ir pateikia papildomą informaciją Misūrio valstijos žemės ūkio departamentui, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkosaugos agentūros priskirtą numerį, federalinį darbdavio priskirtą numerį ir pan. Licencija įsigalioja nuo tos dienos, kai Misūrio valstijos žemės ūkio departamentas gauna visą būtiną informaciją ir ją patvirtina, o nustoja galioti tada, kai Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas šešiasdešimt mėnesių būna gavęs subsidijas arba nebesilaiko teisės pasinaudoti nuostatų.

(104)

Kai licencija išduodama, Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas gali kreiptis dėl gamintojo skatinamosios subsidijos ir prašyti Misūrio valstijos žemės ūkio departamento Misūrio kvalifikuoto biodyzelino gamintojo fondo jam išduoti mėnesinę subsidijos paraiškos formą. Kad tam tikrą mėnesį gautų gamintojo skatinamąją subsidiją, Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas turi užpildyti nurodytą subsidijos paraiškos formą.

(105)

Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas užpildytą subsidijos paraiškos formą Misūrio valstijos žemės ūkio departamentui turi pateikti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo paskutinės mėnesio, kuriam prašo suteikti subsidiją, dienos. Po šio termino pateiktos paraiškos automatiškai atmetamos.

(106)

Kai skaičiuojama mėnesinės subsidijos suma, pirmiausia nustatoma, kiek per pirmesnį mokestinių metų mėnesį pagaminta tinkamo biodyzelino galonų iš Misūrio valstijos žemės ūkio produktų, kaip patvirtinta Misūrio valstijos žemės ūkio departamento. Tuomet šis skaičius dauginamas iš kredito vienam galonui, nustatyto Misūrio valstijos įstatymo 142.031 skyriuje ir Valstijos teisės aktų kodekso 2 antraštinės dalies 110-2.010 skyriuje. Kiekvienas Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas bet kuriais mokestiniais metais turi teisę gauti tokią bendrą subsidiją: 0,30 JAV dolerio už galoną pirmiesiems penkiolikai milijonų per mokestinius metus iš Misūrio valstijos žemės ūkio produktų pagaminto tinkamo biodyzelino galonų ir 0,10 JAV dolerio už galoną kitiems penkiolikai milijonų per mokestinius metus iš Misūrio valstijos žemės ūkio produktų pagaminto tinkamo biodyzelino galonų. Jei Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas mokestiniais metais pagamina daugiau nei trisdešimt milijonų tinkamo biodyzelino galonų, į tokį perviršį skaičiuojant subsidiją neatsižvelgiama.

(107)

Jei turimų pinigų nepakanka sumokėti visiems Misūrio kvalifikuotiems biodyzelino gamintojams didžiausias mėnesines subsidijas, kurias leidžiama mokėti pagal įstatymą, turimos pinigų sumos bus paskirstytos taip, kad kiekvienas Misūrio kvalifikuotas biodyzelino gamintojas gautų tokią pinigų dalį, kuri proporcingai atitiktų visų Misūrio kvalifikuotų biodyzelino gamintojų reikalavimus atitinkančio biodyzelino produkciją tą mėnesį.

(108)

Misūrio valstijos žemės ūkio departamentas visas subsidijas už konkretų mėnesį siekia išmokėti per trisdešimt dienų nuo subsidijos paraiškos formos gavimo ir patvirtinimo dienos.

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ši schema laikoma subsidija, nes pagal ją Misūrio valstijos vyriausybė (15) suteikia finansinį įnašą tiesioginių subsidijų forma. Subsidijos jas gaunančioms bendrovėms yra naudingos.

(110)

Schema taikoma tik biodyzelino gamintojams, dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(111)

Per TL šia schema naudojosi vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas. Per TL gauta subsidijų suma paskirstyta visam per TL parduotam nagrinėjamojo produkto kiekiui. Pagal šią schemą gautų kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, šiai bendrovei buvo 3,8 %.

(112)

Biokuro PACE schema įsigaliojo nuo 2007 m. liepos mėn., o prieš tai buvo taikoma Biodyzelino įmonių, remiančių bendruomenės vystymąsi, paskolų schema (nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn. galiojusi Biodyzelino PACE schema).

(113)

Biodyzelino PACE schemą Šiaurės Dakotos įstatymų leidžiamasis organas patvirtino 2005 m. išleisdamas Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 6 antraštinės dalies 09.17 skyrių „Bendruomenės vystymąsi remiančios biodyzelino įmonės“. Pagal šį kodeksą įsteigtas biodyzelino įmonių, remiančių bendruomenės vystymąsi, fondas (toliau – fondas).

(114)

2007 m. patvirtinus Senato pateiktą įstatymo projektą Nr. 2180, iš dalies pakeistas minėtas Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 6 antraštinės dalies 09.17 skyrius, o 2007 m. liepos mėn. pakeista ir Biodyzelino PACE schema ir pavadinta Biokuro PACE schema.

(115)

Pagal Biodyzelino PACE schemą fondo finansavimą galėjo gauti biodyzeliną gaminanti įmonė.

(116)

„Biodyzeliną gaminanti įmonė“ buvo apibrėžta kaip „korporacija, uždaroji akcinė bendrovė, partnerystė, asmuo arba asociacija, susijusi su dyzelino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip penki procentai Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos priimtas specifikacijas atitinkančio biodyzelino, gamyba“.

(117)

Finansuota kompensuojant pirmaujančios (komercinės) finansų institucijos suteiktos paskolos palūkanas (taikomų palūkanų normos sumažinimas) dalyvaujant Šiaurės Dakotos bankui. Šis bankas yra Šiaurės Dakotos valstijos institucija. Paskolų gavėjai galėjo gauti 5 % paskelbtųjų palūkanų normų kompensaciją. Individuali biodyzeliną gaminanti įmonė vienai paskolai galėjo gauti iš viso 400 000 JAV dolerių dydžio palūkanų kompensaciją.

(118)

Biokuro PACE schema sukurta siekiant kompensuoti biodyzeliną ir etanolį gaminančioms įmonėms, su galvijais susijusiems ūkinės veiklos vykdytojams, biokuro mažmenininkams ir javų apdorojimo įmonėms suteiktų paskolų palūkanas. Šia schema gali naudotis biodyzeliną gaminančios įmonės, kurios atitinka susijusius kriterijus.

(119)

Fondo pinigai naudojami vietos paskolos davėjo ir Šiaurės Dakotos banko (ŠDB), kuris yra Šiaurės Dakotos valstijai priklausanti viešoji įstaiga, paskolos gavėjui suteiktos paskolos palūkanų normai mažinti. Paskola tvarkoma vietos skolinimo įstaigoje (banke, finansinėje institucijoje, už palūkanas priimančioje taupomuosius indėlius ir skolinančioje pinigus žmonėms, įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą, kredito unijoje ar ūkių kreditų tarnybose), kuri pareikalauja, kad dalyvautų ŠDB. Vietos skolinimo institucijos gali būti viešos arba privačios institucijos. Paskolos davėjas ir ŠDB kartu su paskolos gavėju nustato paskolos terminus ir sąlygas, įskaitant palūkanų normą. Tuomet pagrindinis paskolos davėjas reikalauja, kad per fondą būtų kompensuota palūkanų norma. Iš tiesų paraišką Šiaurės Dakotos bankui rengia pagrindinis paskolos davėjas (dažniausiai privatus bankas).

(120)

Bendrovė pagrindiniam paskolos davėjui moka sumažintą palūkanų normą. Tada pagrindinis paskolos davėjas gauna iš ŠDB (iš fondo) skirtumą tarp įmokos, kurią paprastai turėtų gauti, kai taikomos „įprastos“ palūkanų normos, ir bendrovės mokamos sumažintos sumos.

(121)

Biodyzelino PACE ir Biokuro PACE įgyvendinamos taip, kaip aprašyta pirmesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse.

(122)

Biodyzelino PACE ir Biokuro PACE schemos yra finansinis Šiaurės Dakotos valstijos valdžios institucijų įnašas, nes valdžios institucijos moka įnašus finansavimo fondui (biodyzelino įmonių, remiančių bendruomenės vystymąsi, fondas arba biokuro įmonių, remiančių bendruomenės vystymąsi, fondas). Minėtu fondu naudojamasi finansuojant dalį palūkanų, kurias bendrovė turi mokėti už paskolą. Fondu pagal abi schemas gali naudotis inter alia biodyzelino gamintojai. Tokiomis aplinkybėmis abi schemos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą yra individualios. Bendrovės pagal schemą gauna naudos, nes sumažinamos palūkanos.

(123)

Biodyzelino PACE schema per TL naudojosi viena bendrovė. Tačiau laikyta, kad nauda bendrovei buvo nereikšminga – mažiau nei 0,1 %.

(124)

Šiaurės Dakotos įmonės mokesčio teisinis pagrindas – Šiaurės Dakotos konstitucijos X straipsnio 3 pastraipa ir Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 57 antraštinės dalies 38 skyriaus 30 skirsnis. Mokesčio kreditas pagal šią schemą skiriamas biodyzelino įrenginių naujam įrengimui pagal Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 57 antraštinės dalies 38 skyriaus 30.6 skirsnį.

(125)

Mokesčio mokėtojas turi būti korporacija, kuriai taikomas Šiaurės Dakotos pajamų mokestis.

(126)

Pajamų mokesčio kreditas taikomas mokestiniam įsiskolinimui – per metus penkerių metų laikotarpiu po 2002 m. gruodžio 31 d. skiriama dešimt procentų mokesčių mokėtojo patirtų tiesioginių sąnaudų. Sąnaudos – mokesčių mokėtojo tiesioginės sąnaudos, patirtos pritaikant ar įdiegiant įrenginį, kai modifikuojama veikianti įranga, arba pritaikant naują įrangą valstijoje, siekiant gaminti arba maišyti dyzeliną, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 2 % biodyzelino.

(127)

Schema gali naudotis mokesčių mokėtojai, kurie pritaiko ar įdiegia įrenginį modifikuodami veikiančią įrangą arba pritaiko naują įrangą valstijoje, siekdami gaminti arba maišyti dyzeliną, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 2 % biodyzelino. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą schema yra individuali. Ši schema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį laikoma subsidija, nes vyriausybė praranda arba nesurenka pajamų, kurias kitu atveju gautų arba surinktų (įmonės pajamų mokestis). Sumažintas bendrovės mokestinis įsiskolinimas bendrovei yra naudingas.

(128)

Per TL šia schema naudojosi viena bendrovė. Tačiau laikyta, kad nauda bendrovei buvo nereikšminga – mažiau nei 0,1 %.

(129)

Mokesčio kreditas biodyzelino maišymui pagrįstas Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 57 antraštinės dalies 38 skyriaus 01.22 skirsniu.

(130)

Mokesčio mokėtojas turi būti apmokestintas Šiaurės Dakotos pajamų mokesčiu ir turėti galiojančią valstijos mokesčių valdybos išduotą licenciją dirbti kuro tiekėju, kuris maišo biodyzeliną pagal Šiaurės Dakotos amžiaus kodekso 57 antraštinės dalies 43.2 skyriaus 05 skirsnio 1 dalį.

(131)

Mokesčių mokėtojas turi teisę gauti 0,05 JAV dolerio kreditą už sumaišyto biodyzelino galoną, jei mišinyje biodyzelinas sudaro ne mažiau kaip 5 % (B5), mokestiniam įsiskolinimui padengti.

(132)

Ši schema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį laikoma subsidija, nes vyriausybė praranda arba nesurenka pajamų, kurias kitu atveju gautų arba surinktų (įmonės pajamų mokestis). Sumažintas bendrovės mokestinis įsiskolinimas bendrovei yra naudingas.

(133)

Per TL šia schema naudojosi viena bendrovė. Tačiau laikyta, kad nauda bendrovei buvo nereikšminga – mažiau nei 0,1 %.

(134)

Pagal Teksaso kodeksą už variklių kurą, įskaitant dyzeliną, turi būti mokamas valstijos akcizo mokestis. Pagal įstatymus reikalaujama, kad valstijos mokestis, mokamas už kurą, būtų pridėtas prie pardavimo kainos toliau parduodant kurą, kad galiausiai mokestį sumokėtų kurą naudojantis asmuo. Pagal Teksaso valstijos įstatymus biodyzelinas yra atskiras produktas. Tai neapmokestinamas produktas. Tai reiškia, kad biodyzelino gamintojai iš pirkėjo neturi rinkti jokio mokesčio valstijos mokesčių įstaigos vardu ir jai jo pervesti. Padaryta išvada, kad biodyzelino gamintojai nesinaudoja atleidimu nuo etanolio ir biodyzelino mišinių mokesčio Teksaso valstijoje, nes pagal Teksaso įstatymus nuspręsta konkretaus produkto neapmokestinti ir tai yra naudinga visai valstijai, tokią naudą gauna galutinis vartotojas. Tokiomis aplinkybėmis ši schema nelaikoma kompensuotina.

(135)

Teksaso žemės ūkio kodekso 16 skyrius, Etanolio kuro ir biodyzelino skatinimo programa Ir Etanolio kuro ir biodyzelino skatinimo programos gairės.

(136)

Pagal schemą subsidijos buvo teikiamos teisę pasinaudoti jomis turinčioms bendrovėms, kurios gamina etanolį ir biodyzeliną. Subsidiją gauti norintis gamintojas turėjo pateikti paraiškos formą, kurioje patvirtinama, kad:

(137)

Pagal schemą nustatyta, kad gamintojas, kuris mokėjo 3,2 cento mokestį už galoną registruotoje gamykloje pagaminto biodyzelino, turi teisę dešimt metų nuo gamybos gamykloje pradžios gauti 20 centų už kiekvienoje gamykloje pagamintą kiekvieną galoną biodyzelino.

(138)

Registruota gamykla turėjo kiekvieną mėnesį pateikti pagaminto produkcijos kiekio ataskaitą ir atestuoto valstybinio apskaitininko patvirtintą ketvirčio ataskaitą. Pateikiant ketvirčio ataskaitą gamykla taip pat sumoka 3,2 centų už galoną mokestį. Šio sumokėto mokesčio suma dauginama iš 5,25, kad gamyklai būtų išmokėta 20 centų už galoną lengvata. Produkcijos apribojimai lengvatai gauti – pirmieji 18 milijonų galonų per metus vienai gamyklai.

(139)

Schema pradėta taikyti 2003 m. rugsėjo mėn., tačiau pirmosios išmokos pagal šią schemą sumokėtos 2006 m. birželio mėn., nes iki 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. rugpjūčio mėn. mokestinių metų nebuvo asignuotos lėšos. Nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. schema netaikoma, nes Teksaso įstatymų leidžiamasis organas šios schemos po asignavimo dviem metams, t. y. 2008–2009 m. (2007 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. rugpjūčio mėn.), nebefinansuoja. Teisiškai ši schema Teksase dar yra. Be to, nustatyta, kad viena susijusi bendrovė per tiriamąjį laikotarpį gavo lengvatų pagal šią schemą.

(140)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ši schema laikoma subsidija, nes pagal ją Teksaso valstijos vyriausybė suteikia finansinį įnašą tiesioginių subsidijų forma. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį subsidijos jas gaunančioms bendrovėms yra naudingos. Schema taikoma tik inter alia biodyzelino gamintojams, dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(141)

Per TL šia schema pasinaudojo viena bendrovė. Apskaičiuojant subsidijos sumą kaip skaitiklį pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, iš gautų išmokų buvo atimti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(142)

Tada subsidijos suma paskirstyta visam susijusios bendrovės biodyzelino pardavimui per TL kaip atitinkamas vardiklis.

(143)

Susijusi bendrovė per tiriamąjį laikotarpį pagal šią schemą gavo 0,3 % subsidijų.

(144)

Vašingtono valstija taiko sumažintą įmonės ir užimtumo mokestį ir atleidžia nuo turto ir nekilnojamojo turto akcizo mokesčio.

(145)

Vašingtono valstijoje nėra įmonių pajamų mokesčio sistemos. Tačiau įmonės turi mokėti įmonės ir užimtumo mokestį, kuriuo apmokestinama gamybinė veikla. Įprasta gamybinės veiklos mokesčio norma yra 0,484 %, jei nenurodyta kitaip Vašingtono valstijos teisės aktuose.

(146)

Taikomą turto mokesčio normą nustato įvairios besidubliuojančios jurisdikcijos, ji skiriasi priklausomai nuo Vašingtono valstijos vietos mokesčių jurisdikcijų. Tačiau vidutinė norma visoje valstijoje yra 1,2 % tikrosios rinkos vertės.

(147)

Nekilnojamojo turto akcizo mokestis – mokestis, taikomas vietoje turto mokesčio, kai nuo mokesčio neatleista įmonė, norėdama vykdyti pelningą veiklą, naudojasi nuo mokesčio atleistu turtu, pavyzdžiui, valstybinio uosto turtu. Mokesčio norma – 12,84 % nuomos sutarties kainos.

(148)

Pagal Patikslinto Vašingtono kodekso (PVK) 82.04.260 skyriaus 1 dalies e punktą įmonės ir užimtumo mokesčio norma gryno biokuro, įskaitant biodyzeliną, gamintojams sumažinama nuo 0,484 % iki 0,138 %. Ši sumažinta norma taikoma iki 2009 m. liepos 1 d.

(149)

Dėl turto mokesčio ir nekilnojamojo turto akcizo mokesčio: PVK 84.35.635 ir 82.29A.135 skyriuose nustatyta, kad reikalavimus atitinkantis nekilnojamasis ir asmeninis turtas atleidžiamas nuo turto mokesčio ir nekilnojamojo turto akcizo mokesčio.

(150)

Visi trys minėti sumažinti mokesčiai ir (arba) atleidimai nuo mokesčio taikomi biokuro gamintojams. Sumažinti mokesčiai ir (arba) atleidimai nuo mokesčio taikomi visoje valstijoje, nėra jokių apribojimų, tik teisės pasinaudoti reikalavimai.

(151)

Sumažintu įmonės ir užimtumo mokesčiu, kaip nurodyta pirmiau, gali naudotis biodyzelino gamintojai.

(152)

Nuo turto mokesčio ir nekilnojamojo turto akcizo mokesčio, kaip nustatyta pirmiau, atleidžiamas reikalavimus atitinkantis nekilnojamasis ir asmeninis turtas. Reikalavimus atitinkantis nekilnojamasis ir asmeninis turtas pirmiausia turi būti naudojamas grynam biokurui gaminti. Reikalavimus atitinkantis turtas – pastatai, mašinos ir įrengimai, kitas asmeninis turtas ir žemė, susiję su biokuro gamyba, tačiau ne žemė javams auginti. Pastatai ir įrengimai turi būti nauji, jų negalėjo būti iki 2003 m. liepos mėn.

(153)

Norėdama pasinaudoti sumažinta biodyzelino gamintojams taikomo įmonės ir užimtumo mokesčio norma reikalavimus atitinkanti bendrovė pajamų deklaracijoje paprasčiausiai turi nurodyti tokių produktų pardavimo vertę.

(154)

Paraiškas dėl atleidimo nuo turto mokesčio ir nekilnojamojo turto akcizo mokesčio reikia pateikti iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. Paraiškos dėl atleidimo nuo turto mokesčio pateikiamos per vietos apygardos turto vertintoją. Paraiškos dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto akcizo mokesčio pateikiamos per Pajamų departamentą.

(155)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ši schema laikoma subsidija, nes pagal ją Vašingtono valstijos vyriausybė suteikia finansinį įnašą – vyriausybė praranda arba nesurenka pajamų, kurias kitu atveju gautų arba surinktų (įmonės ir užimtumo mokestis). Sumažintas bendrovės, kuri naudojasi šia schema, mokestinis įsiskolinimas bendrovei yra naudingas. Sumažinta įmonės ir užimtumo mokesčio norma, taikoma biokuro gamintojams, norma yra specifinė, nes ji taikoma tik biokuro, įskaitant biodyzeliną, gamintojams ir tam tikra kita konkrečia veikla užsiimančioms bendrovėms, todėl laikoma kompensuotina.

(156)

Nė viena atrinkta bendrovė negavo lengvatų naudodamasi atleidimu nuo turto mokesčio. Tokiomis aplinkybėmis dėl atleidimo nuo šio mokesčio jokių išvadų nepadaryta. Viena bendrovė gavo lengvatų naudodamasi atleidimu nuo nekilnojamojo turto akcizo mokesčio, tačiau lengvatos dydis buvo mažesnis nei 0,1 % ir todėl laikytas nereikšmingu. Tokiomis aplinkybėmis dėl atleidimo nuo šio mokesčio jokių išvadų nepadaryta.

(157)

Per TL viena bendrovė gavo lengvatų naudodamasi sumažinto įmonės ir užimtumo mokesčio schema. Subsidijos suma apskaičiuota taikant sumažintą įmonės ir užimtumo mokesčio normą bendrovės pagaminto biodyzelino pardavimo apyvartai per TL. Viso biodyzelino pardavimo per TL kiekio procentu išreikšta subsidijos suma buvo 0,7 %.

(158)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamoms bendrovėms apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 29,1–41,1 %.

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų kompensuotinų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 36,0 %.

(160)

Visiems kitiems JAV eksportuotojams Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Iš visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš JAV importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal JAV statistinius eksporto duomenis. Nustatytas 81 % bendradarbiavimo lygis. Tuo remiantis laikyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl manyta, kad siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti tokį subsidijų lygį, kuris būtų lygus didžiausiam nustatytam atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygiui.

(161)

Norint nustatyti Bendrijos gamybos apimtį ir tai, ar pritarta tyrimui, naudotasi visa turima informacija, taip pat skunde nurodyta informacija ir iš Bendrijos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis.

(162)

Remiantis tokia informacija nustatyta, kad Bendrijoje per TL iš viso pagaminta apie 5 400 tūkst. tonų produkto. Nustatyta, kad trys tai pačiai grupei priklausančios bendrovės buvo susijusios su eksportuojančiais JAV gamintojais, o pati grupė iš susijusių JAV eksportuotojų taip pat importavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Todėl šios bendrovės nebuvo priskirtos Bendrijos gamybos apibrėžčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje. Taigi, gamybos apimtis, kuria remiantis buvo nustatyta Bendrijos pramonės padėtis, buvo 4 200–4 600 tūkst. tonų.

(163)

Nustatyta, kad skundui pritarusios ir atliekant tyrimą bendradarbiauti sutikusios bendrovės per TL pagamino daugiau nei 60 % 162 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Bendrijoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Laikyta, kad 165 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuri atliekant tyrimą galiausiai nebendradarbiavo, skundui nepritarė. Padaryta išvada, kad skundui ir tyrimui pritarė didžiąją dalį produkcijos pagaminantys Bendrijos gamintojai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje.

(164)

Bendrijoje yra daug gamintojų, todėl siekiant nustatyti, ar padaryta materialinė žala, nutarta taikyti atranką. Atrankos formos nusiųstos visiems galimiems panašaus produkto gamintojams Bendrijoje. Pradžioje atrankos formose reikšmingą informaciją pateikė ir atliekant tyrimą bendradarbiauti sutiko daugiau nei 40 bendrovių. Trys 162 konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrovės nebuvo įtrauktos į atranką dėl toje konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(165)

Iš likusių bendrovių, remiantis didžiausiu tipiniu pagamintu ir parduotu kiekiu Bendrijoje, kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, atrinkta 11 bendrovių. Vieną gamintoją, kurį pradžioje ketinta atrinkti, reikėjo atmesti, nes atliekant tyrimą jis nebendradarbiavo. Laikoma, kad likusios dešimt atrinktų bendrovių pagamina ir parduoda tipinį produkto kiekį, palyginti su visa Bendrijos gamyba.

(166)

Toliau šie dešimt atrinktų gamintojų vadinami Bendrijos pramone arba atrinktais Bendrijos gamintojais.

(167)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio mėn. iki TL pabaigos. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė iš esmės pradėjo formuotis 2004 m. Todėl manyta, kad analizuoti tikslingiau remiantis laikotarpio nuo 2005 m. iki TL pabaigos tendencijomis (toliau – analizuotas laikotarpis). Tačiau su 2004 m. susijusi surinkta informacija tolesniame vertinime taip pat nurodoma.

(168)

Bendrijoje suvartotas kiekis apskaičiuotas remiantis visų Bendrijos gamintojų visu Bendrijos rinkoje pagamintu kiekiu, kaip išaiškinta 162 konstatuojamojoje dalyje, iš kurio atimtas jų eksportuotas kiekis ir pridėtas iš šio tyrimo nagrinėjamosios šalies bei kitų trečiųjų šalių importuotas kiekis.

(169)

Nustatant importo iš JAV kiekį remtasi šiais informacijos šaltiniais:

(170)

Tačiau išnagrinėjus šią informaciją nustatyta, kad Eurostato duomenimis apskaičiuojant suvartotą kiekį negalima naudotis, nes iki 2007 m. pabaigos nebuvo atskiro KN kodo įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto muitinės klasifikavimui. Importuojamas nagrinėjamasis produktas buvo priskiriamas tam tikriems kodams, kurie taip pat buvo naudojami duomenims apie kitų produktų importą nustatyti. Taigi manyta, kad norint nustatyti patikimus importuoto bei suvartoto kiekio duomenis ir importo tendencijas būtų tikslingiau naudoti JAV eksporto statistinius duomenis. Naudojantis šiuo informacijos šaltiniu atsižvelgta į prekių gabenimui iš JAV į Bendriją reikalingą laikotarpį, todėl, siekiant atsižvelgti į šį laiko skirtumą, eksporto statistiniai duomenys pakoreguoti vienu mėnesiu.

(171)

Dėl importo iš kitų šalių ir Bendrijos gamintojų eksporto: pirmiau aprašyta, kad Eurostato duomenys nebuvo tinkami, dėl to atliekant tyrimą remtasi skunde nurodytais duomenimis.

(172)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad Bendrijoje suvartojamas biodyzelino kiekis 2005–2007 m. padidėjo 107 %, o vėliau per TL sumažėjo 1 procentiniu punktu. Apskritai per analizuotą laikotarpį suvartojamas kiekis padidėjo daugiau nei du kartus.

(173)

Paklausa iš esmės padidėjo dėl to, kad priėmus 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (16) ir 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (17), valstybės narės ėmėsi iniciatyvų biokuro naudojimui skatinti.

(174)

Iš JAV importuojamas kiekis labai padidėjo – nuo apytikriai 11 500 tonų 2005 m. iki apytikriai 1 137 000 tonų per TL.

(175)

Per analizuotą laikotarpį subsidijuojamo importo iš JAV dalis Bendrijos rinkoje nuolatos didėjo – nuo 0,4 % 2005 m. iki 17,2 % per TL. Taigi subsidijuojamo importo kiekis padidėjo absoliučiąja verte ir santykinai, palyginti su Bendrijoje suvartotu kiekiu per tą laikotarpį.

(176)

„Splash and dash“ – terminas, kurį su biodyzelinu susiję ūkinės veiklos vykdytojai vartoja apibūdindami praktiką, kai tariamai užsienio kilmės biodyzelinas į Bendriją gabenamas per JAV, kuriose jis sumaišomas su praktiškai lašu (0,01 % galutiniame mišinyje) įprasto dyzelino, kad maišytojas galėtų gauti subsidiją JAV.

(177)

JAV šalys teigė, kad „splash and dash“ praktika paaiškinama, kodėl taip padidėjo importo iš JAV į Bendrijos rinką apimtis – importas taikant tokią praktiką sudarė 40 % importo iš JAV per TL. Šios šalys taip pat teigė, kad tyrimas inicijuotas dėl JAV kilmės biodyzelino importo, todėl analizuojant žalą nereikėtų atsižvelgti į importą taikant „splash and dash“ praktiką ir jį reikėtų vertinti kaip importą iš kitų trečiųjų šalių.

(178)

Kita vertus skundo pateikėjas tvirtino, kad taikant „splash and dash“ praktiką importuotas kiekis (jei iš viso buvo tokiu būdu importuota) sudarytų ne daugiau kaip 10 % JAV eksportuoto kiekio ir todėl būtų nereikšmingas ir dėl jo nepasikeistų išvados, kad į Bendrijos rinką pateko didelis kiekis subsidijuoto importo iš JAV, ypač per TL.

(179)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal JAV eksporto statistinius duomenis neįmanoma atskirti pagal tariamai „splash and dash“ praktiką eksportuoto biodyzelino nuo kito JAV eksporto, registruoto „Eksporto“ skyriuje. Tuose pačiuose statistiniuose duomenyje praktiškai nebuvo nurodytas joks kiekis, kuris būtų deklaruotas „Grįžtamojo eksporto“ skyriuje. Be to, JAV valdžios institucijos tvirtino, kad visi „Eksporto“ skyriuje nurodyti produktai laikomi JAV kilmės produktais.

(180)

Be to, dauguma tirtų JAV bendrovių nurodė, kad nebuvo įmanoma atskirti į Bendriją eksportuoto ar šalies vidaus rinkoje parduoto kiekio nuo JAV pagaminto ar iš JAV gauto kiekio ir taikant „splash and dash“ praktiką eksportuoto kiekio.

(181)

Taip pat dėl tirtų JAV bendrovių nustatyta, kad visas eksportuotas biodyzelinas deklaruotas kaip JAV kilmės biodyzelinas tiek jį eksportuojant JAV eksportuotojams, tiek jį importuojant susijusiems Bendrijos importuotojams.

(182)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant visų pirma į tai, kad taikant „splash and dash“ praktiką eksportuoti produktai deklaruoti kaip JAV kilmės, be to, JAV valdžios institucijos juos laikė JAV kilmės produktais, manyta, kad nebuvo priežasčių tokius produktus vertinti ne kaip JAV kilmės importuojamus produktus.

(183)

JAV eksporto statistiniais duomenimis taip pat naudotasi norint nustatyti JAV kilmės subsidijuoto importo kainų tendencijas, ypač 2007 m. ir per TL. Norint parodyti kainų lygį Bendrijos pasienyje, vidutinės eksporto kainos pakoreguotos atsižvelgiant į susijusias gabenimo ir draudimo sąnaudas. Reikėtų pažymėti, kad analizuoto laikotarpio pradžioje, tiksliau 2005 ir 2006 m., o taip pat 2004 m., JAV eksporto statistiniai duomenys, tiksliau pardavimo vertės duomenys, nebuvo visiškai patikimi, nes nustatyta, kad apskaičiuotos vidutinės eksporto kainos buvo neproporcingai didelės, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytomis kainomis. Tokiomis aplinkybėmis tų metų vidutinė JAV eksporto kaina buvo pagrįsta klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė atrinkti eksportuojantys JAV gamintojai.

(184)

Vidutinės importo iš JAV kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, o nuo 2005 m. iki TL pabaigos apskritai padidėjo 7 %.

(185)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis importo iš JAV kainomis, nustatytomis remiantis atrinktų eksportuojančių JAV gamintojų CIF. Prireikus koreguota atsižvelgiant į muitus, sąnaudas po importo ir biodyzelino gamybai naudotų pramonės žaliavų skirtumus (žr. tolesnę konstatuojamąją dalį).

(186)

Atlikus tyrimą nustatytos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys visų pirma remiantis gamybos procese naudojamomis pramonės žaliavomis. Bendrijoje pagrindinė naudojama pramonės žaliava – rapsai, o JAV gamintojai naudoja kitokias pramonės žaliavas, kaip antai sojos pupeles, sareptinius bastučius, alyvpalmes ir pan. Kadangi pramonės žaliavos yra praktiškai pagrindinė nagrinėjamojo produkto gamybos žaliava, manyta, kad reikėtų leisti atlikti koregavimą atsižvelgiant į pramonės žaliavų skirtumus. Šis koregavimas apskaičiuotas taip, kad atitiktų skirtumo tarp susijusių rūšių nagrinėjamojo produkto ir iš rapsų pagamintų rūšių produktų rinkos vertę. Tokiu būdu svertinės vidutinės Bendrijos pramonės pardavimo kainos palygintos su svertine vidutine nagrinėjamojo produkto importo kaina atsižvelgiant į tas pačias pramonės žaliavas (rapsus).

(187)

Pagal minėtą metodą JAV ir Bendrijos kainų skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės kainos (gamintojo kainos EXW sąlygomis) procentu, t. y. priverstinio kainų mažinimo skirtumas, sudarė 18,9–33,0 %.

(188)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, analizuotu laikotarpiu turėję poveikio Bendrijos pramonei.

(189)

Padidėjus suvartojamam kiekiui per analizuotą laikotarpį nuolatos didėjo atrinktų Bendrijos gamintojų gamybos pajėgumai. 2005–2006 m. pajėgumai padidėjo 42 %, 2007 m. – 68 %, o nuo 2007 m. iki TL pabaigos – dar 15 %. Pajėgumai per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 174 %. Gamybos pajėgumai didėjo dėl naujų investicijų tikintis paklausos didėjimo.

(190)

Iš tiesų Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų didėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į Direktyvoje 2003/30/EB nustatytą tikslą, kad biokuras ir kitas atsinaujinantis kuras pagal energijos kiekį sudarytų 5,75 % viso transporto srityje sunaudojamo benzino ir dyzelino kiekio, tiekiamo rinkai iki 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad iki 2020 m. visos valstybės narės privalo pasiekti, kad biokuro dalis sudarytų 10 % viso Bendrijos transporto srityje sunaudojamo benzino ir dyzelino kiekio (18). Laikantis šio tikslo Bendrijoje suvartojamas biokuro kiekis iki tų metų padidėtų iki apytikriai 33 mln. naftos ekvivalento tonų. Apskaičiuota, kad 2006 m. gamybos pajėgumai visoje Bendrijoje sudarė tik 6 mln. tonų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suprantama, kad Bendrijos gamintojai investavo į papildomus pajėgumus tikėdamiesi paklausos didėjimo.

(191)

Bendrijos pramonės gaminamo panašaus produkto kiekis taip pat nuolatos didėjo ir per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 148 %.

(192)

Kadangi gamybos apimtis didėjo lėčiau nei gamybos pajėgumai, Bendrijos pramonės pajėgumų naudojimas per analizuotą laikotarpį sumažėjo 9 %.

(193)

Didėjant suvartojamam kiekiui Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje nuolat didėjo – per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 143 %. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 4,5 procentinio punkto.

(194)

Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos Bendrijos rinkoje per analizuotą laikotarpį padidėjo 23 %. Kainos padidėjo dėl to, kad padidėjo žaliavų ir kitos sąnaudos.

(195)

Bendrijos pramonės augimą rodo kiekio rodikliai – pagaminto bei parduoto kiekio ir ypač rinkos dalies rodikliai. Nors Bendrijos rinkoje suvartojamas kiekis per analizuotą laikotarpį ypatingai padidėjo, atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo nedaug. Tiksliau nuo 2006 m. iki TL pabaigos atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo tik 5,8 procentinio punkto. Per tą patį laikotarpį subsidijuotam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo daugiau nei 16 procentinių punktų. Tai, kad Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti augančia rinka, apskritai turėjo neigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai. Kai kuriems su žala susijusiems veiksniams, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumų naudojimas, našumas, pardavimas, investicijų politika ir investicijų grąža, padarytas labai didelis poveikis.

(196)

Per analizuotą laikotarpį biodyzelino atsargos padidėjo apytiksliai 200 %. Atsargų kiekis didėjo per visą analizuotą laikotarpį, kaip ir Bendrijos pramonės pagamintas kiekis, tik atsargų kiekis buvo didesnis. Tačiau manoma, kad su atsargomis susiję duomenys vertinant ekonominę Bendrijos pramonės padėtį nėra labai vertingi, nes biodyzelino negalima laikyti ilgiau nei 6 mėnesius (vidutiniškai jis laikomas tik apie tris mėnesius).

(197)

Atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas nustatytas Bendrijos rinkoje parduodant panašų produktą gautą ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per analizuotą laikotarpį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas sumažėjo nuo 18,3 % pelno 2005 m. iki 5,7 % pelno per TL. Tai rodo, kad pelningumas per analizuotą laikotarpį sumažėjo 12,6 procentinio punkto.

(198)

Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijos į biodyzelino gamybą 2005–2006 m. padidėjo 235 %. Investicijos padidėjo, nes gamybos pajėgumai buvo plečiami tikintis paklausos didėjimo Bendrijoje. Dėl to pažymima, kad investicijos dažniausiai planuojamos mažiausiai dvejiem metams, kol biodyzelino gamykla tampa visiškai veiksnia. Tie patys gamintojai toliau investavo 2007 m. ir per TL, tačiau investicijos buvo mažesnės. Šis laikotarpis sutampa su subsidijuoto importo apimties didėjimu Bendrijos rinkoje.

(199)

Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijų grąža, rodanti jų ikimokestinius rezultatus biodyzelino gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos grynosios vertės procentais, mažėjo, kaip ir pelningumas. Tačiau iš tikrųjų investicijų grąža ypatingai sumažėjo (net 91 procentiniu punktu) per analizuotą laikotarpį. Manoma, kad investicijų grąžos mažėjimas akivaizdžiai rodo blogėjančią Bendrijos pramonės ekonominę padėtį.

(200)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija – grynųjų pinigų srautas per analizuotą laikotarpį padidėjo 38 %. Pelningumas per tą patį laikotarpį mažėjo, tačiau grynųjų pinigų srautas didėjo iš esmės dėl to, kad padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos, į kurias atsižvelgiama nustatant grynųjų pinigų srauto lygį. Kita priežastis – pelnas per nagrinėjamąjį laikotarpį absoliučiąja verte sumažėjo ne tiek daug, kiek apyvarta. Tačiau nuo 2006 m. iki TL pabaigos grynųjų pinigų srautas sumažėjo 15 %, vadinasi analizuoto laikotarpio antroje pusėje, kai Bendrijos rinką pasiekė daugiau subsidijuoto importo, prasidėjo nuosmukis.

(201)

Padidėjus pagamintam ir parduotam kiekiui Bendrijos pramonės užimtumas per analizuotą laikotarpį padidėjo 178 %. Pažymima, kad biodyzelino pramonė yra kapitalo imli pramonė, kurios gamybos procese nereikia daug darbo jėgos.

(202)

Per analizuotą laikotarpį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 6 %. Taip įvyko dėl to, kad papildomi darbuotojai, kuriuos analizuoto laikotarpio pabaigoje pasamdė Bendrijos pramonė gamybai plėsti, galėjo būti mažiau kvalifikuoti.

(203)

Nuo 2005 m. iki TL pabaigos našumas sumažėjo 11 %.

(204)

Eksportuojančių JAV gamintojų subsidijavimo skirtumai yra nurodyti dalyje apie subsidijavimą ir yra daug didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į subsidijuoto importo kiekį ir kainas, faktinio subsidijavimo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(205)

Išanalizavus Bendrijos rinkos duomenis paaiškėjo, kad neatrinkti Bendrijos gamintojai ir 162 konstatuojamojoje dalyje nurodyti gamintojai, parduodami jų pačių pagamintą biodyzeliną, Bendrijos rinkoje per analizuotą laikotarpį neteko didelės rinkos dalies. Apskaičiuota, kad šie gamintojai per analizuotą laikotarpį prarado daugiau nei 20 procentinių punktų rinkos dalies.

(206)

Iš skundo pateikėjo pateiktos informacijos paaiškėjo, kad daugelis šių bendrovių arba baigė veiklą, susijusią su biodyzelinu, arba ją sumažino ir negalėjo tinkamai bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(207)

Be to, kai kurios bendrovės, kurios pateikė informaciją vykdant atranką, nurodė, kad dėl importo mažomis kainomis iš JAV turėjo sumažinti gamybą ir darbuotojų skaičių. Panašių pastabų pateikė kiti gamintojai, kurie buvo pasirengę pradėti gamybą, bet patekimą į rinką turėjo atidėti, nes labai padidėjo importo mažomis kainomis iš JAV kiekis, ypač per TL.

(208)

Minėti duomenys, susiję su neatrinktais gamintojais, sustiprintų išvadas dėl atrinktiems Bendrijos gamintojams padarytos žalos.

(209)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didėjant paklausai atrinktų Bendrijos gamintojų padėtis (kiekio rodikliai) per analizuotą laikotarpį pagerėjo – gamyba padidėjo 150 %, gamybos pajėgumai – 174 %, o parduotas kiekis – 143 %. Be to, atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo nuo 25,3 % 2005 m. iki 29,8 % per TL, tiksliau vidutiniškai 4,5 procentinio punkto. Užimtumas ir investicijos taip pat padidėjo, nes per tą laikotarpį padidėjo biodyzelino paklausa Bendrijos rinkoje. Tačiau pagamintas kiekis nepadidėjo tiek, kiek paaugo rinka, todėl per analizuotą laikotarpį gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo 9 %, o našumas – 11 %.

(210)

Pagrindiniai su atrinktų Bendrijos gamintojų finansine padėtimi susiję rodikliai per analizuotą laikotarpį pablogėjo. Našumas sumažėjo nuo apytikriai 18 % 2005–2006 m. iki mažiau nei 6 % per TL. Nepaisant atrinktų Bendrijos gamintojų gebėjimo patiems finansuoti savo veiklą, ypač dėl to, kad padidėjo grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža per TL labai sumažėjo – net 80 %.

(211)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad 2005–2007 m. ir nuo 2005 m. iki TL pabaigos labai padidėjo atrinktų Bendrijos gamintojų sąnaudos – atitinkamai 36 ir 42 %, nes padidėjo pramonės žaliavų, kurios sudaro apie 80 % visų biodyzelino sąnaudų, kainos (iš esmės rapsų ir sojų aliejaus kainos). Šių padidėjusių sąnaudų nebuvo galima visiškai perkelti pirkėjams Bendrijos rinkoje.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad visa Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(213)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl JAV kilmės subsidijuoto importo Bendrijos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(214)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per analizuotą laikotarpį labai padidėjo, tiksliau – 100 kartų, subsidijuoto importo mažomis kainomis iš JAV kiekis. Dėl to tokiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo net 16,8 procentinio punkto – nuo 0,4 % 2005 m. iki 17,2 % per TL. Norint parodyti, kokį didelį poveikį Bendrijai padarė didelis subsidijuoto importo iš JAV kiekis, pažymima, kad rinkos dalis 16,8 procentinio punkto padidėjo per 15 mėnesių.

(215)

Tuo pačiu metu, nepaisant labai padidėjusio suvartojamo kiekio, Bendrijos pramonė jai tenkančią rinkos dalį jos pagrindinėje rinkoje per analizuotą laikotarpį sugebėjo padidinti tik 4,5 procentinio punkto. Atlikus tyrimą nustatyta, kad taip atsitiko tik dėl to, kad Bendrijos gamintojai per analizuotą laikotarpį nutraukė gamybą arba ją sumažino.

(216)

Subsidijuoto importo vidutinė kaina nuo 2005 m. iki TL pabaigos padidėjo 7 %, tačiau per tą patį laikotarpį buvo gerokai mažesnė už Bendrijos pramonės kainas. Taigi dėl subsidijuoto importo kainų buvo priverstinai sumažintos Bendrijos pramonės kainos – vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL buvo 25 %.

(217)

Dėl didelio subsidijuoto importo mažomis kainomis kiekio Bendrijos rinkoje daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas. Iš tiesų vidutinės Bendrijos pramonės biodyzelinui gaminti naudotų pramonės žaliavų kainos per TL buvo 25 % didesnės nei 2006 m. Bendrijos pramonė pirkėjams galėjo perkelti tik 4 % padidėjusias kainas, o visos Bendrijos pramonės sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 20 %. Reikia pažymėti, kad JAV gamintojų naudotų pagrindinių pramonės žaliavų, tiksliau sojų aliejaus, kaina per tą patį laikotarpį taip pat gerokai padidėjo. Tačiau, kaip nurodyta 211 konstatuojamojoje dalyje, šis sąnaudų padidėjimas subsidijuoto importo kainose neatsispindėjo.

(218)

Norint tiksliau įrodyti labai padidėjusio subsidijuoto importo mažomis kainomis iš JAV kiekio ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį, palyginta Bendrijos pramonės padėtis 2005–2006 m., kai subsidijuoto importo nebūta, ir rinkos padėtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos, kai labai padidėjo subsidijuoto importo kiekis.

(219)

2005–2006 m., kai Bendrijos rinkoje nebuvo subsidijuoto importo, suvartojamas kiekis padidėjo apytikriai 1,8 mln. tonų. Visi Bendrijos gamintojai galėjo rengti verslo planus, tikėdamiesi greitai augančios palankios rinkos. Tuo laikotarpiu kainos padidėjo 19 %, o Bendrijos pramonės pelnas buvo 18,3 %. 2007 m. ir per TL padėtis visiškai pasikeitė. Į rinką pradėjo skverbtis subsidijuotas importas mažomis kainomis iš JAV. Nors rinka ir toliau plėtėsi bei padidėjo 1,6 mln. tonų, tačiau didžiąją šios išsiplėtusios rinkos dalį (daugiau nei 1 mln. tonų) užėmė subsidijuotas importas iš JAV. Bendrijos pramonei atiteko tik nedidelė rinkos dalis, pagrindinės biodyzelino gamybos sąnaudos padidėjo net 25 %, tačiau vidutinė pardavimo kaina per tą patį laikotarpį padidėjo tik apytikriai 4 %. Todėl jos bendra ekonominė ir finansinė padėtis per TL pablogėjo, nes pelnas sumažėjo net iki 6 % nuo apyvartos.

(220)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad subsidijuotas importas mažomis kainomis iš JAV, dėl kurio per TL Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamą įtaką Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai, kurią rodo jos finansinės padėties blogėjimas per TL.

(221)

Importo iš trečiųjų šalių kiekio nebuvo galima tiksliai nustatyti dėl 171 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taigi pirmiau lentelėje pateikti duomenys pagrįsti skundo pateikėjo pateiktais skaičiavimais.

(222)

Importo iš trečiųjų šalių, kurios nėra susijusios su šiuo tyrimu, kiekis padidėjo nuo apytikriai 30 000 tonų 2005 m. iki 147 812 tonų per TL. Dėl to per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo rinkos dalis, tiksliau 1,3 procentinio punkto. Todėl padaryta preliminari išvada, kad importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai galėjo būti tik nereikšmingas.

(223)

Atsižvelgiant į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį ir analizuotą laikotarpį paklausa labai padidėjo, negalima teigti, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą per TL patyrė dėl to, kad paklausa Bendrijos rinkoje nuo 2007 m. iki TL pabaigos nežymiai sumažėjo (-0,5 %).

(224)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Vokietijoje iš naujo nustatyti energijos mokesčiai už biodyzeliną (19) galėjo neigiamai paveikti ekonominę Bendrijos gamintojų, kurie tiekia produktą tai valstybei narei, padėtį.

(225)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų Vokietijoje naudojamam grynam biokurui nuo 1999 m. taikytos mokesčių lengvatos, kurios nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintos. Tačiau 2007 m. sausio 1 d. nustatytas privalomas maišymo reikalavimas (20), kuriuo nustatyta 4,4 % biodyzelino kvota, apskaičiuota remiantis viso benzino ir dyzelino Vokietijos rinkos transporto srityje energijos kiekiu. Šios kvotos nesilaikantys ūkinės veiklos vykdytojai turi mokėti 0,60 EUR baudą už litrą biodyzelino, kuris neatitinka kvotos. Pasirodo, kad iš esmės šiuo privalomu maišymo reikalavimu kompensuojami tariami pardavimo nuostoliai ir subalansuojami lengvatų sumažinimai. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Bendrijos gamintojų, kurie produktą tiekia Vokietijos rinkai, parduotas kiekis nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo 68 %.

(226)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad dėl Bendrijos valstybių valdžios institucijų priimtų sprendimų negalima nutraukti subsidijuoto importo ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(227)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad daug bendrovių Bendrijoje, paskatintos viešosios politikos priemonių biodyzelino gamybai skatinti, nusprendė investuoti į turimų gamybos pajėgumų plėtojimą ir naujas gamyklas. Ta šalis teigė, kad per TL biodyzelino gamybos pajėgumai Bendrijoje buvo 11,5 mln. tonų. Be to, ji teigė, kad suvartojamo kiekio raida nepateisino lūkesčių, todėl didelė gamybos pajėgumų dalis buvo nenaudojama ir būtų toliau likusi nenaudojama, net jei ir nebūtų importo iš JAV. Dėl to susijusios nuolatinės išlaidos turėjo neigiamo poveikio Bendrijos gamintojų pelningumui, investicijų grąžai ir grynųjų pinigų srautui.

(228)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad atliekant tyrimą dėmesys buvo skirtas Bendrijos gamintojų padėčiai. Net jeigu ir tiesa, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai (+ 189 %) padidėjo iš dalies daugiau nei paklausa (+ 106 %), reikia pažymėti, kad pagrindinė su sąnaudomis susijusi varomoji jėga biodyzelino gamyboje – kintamosios išlaidos. Iš tiesų, kaip nurodyta 211 konstatuojamojoje dalyje, biodyzelino gamyboje žaliavos sudaro 80 % visų sąnaudų. Išsamiau nagrinėjant šį tvirtinimą paaiškėjo, kad nuolatinės išlaidos gaminant ir parduodant biodyzeliną sudarė tik 6 % visų sąnaudų. Taigi, jokiu tariamu dėl nepanaudotų pajėgumų padidėjusių nuolatinių išlaidų poveikiu negalima paaiškinti, kodėl per TL labai pablogėjo Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(229)

Be to, reikia pastebėti, kad, kaip nurodyta 4 lentelėje, atrinktų Bendrijos gamintojų pajėgumų naudojimo norma per TL buvo 80 %. Taigi, atrinktų Bendrijos gamintojų atveju nebuvo matyti tariamai perteklinių gamybos pajėgumų Bendrijoje.

(230)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad jei nepanaudoti gamybos pajėgumai ir turėjo neigiamo poveikio Bendrijos pramonei, tas poveikis nebuvo toks didelis, kad dėl jo būtų nutrauktas subsidijuoto importo ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(231)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl padidėjusios rapsų ir rapsų aliejaus paklausos labai padidėjo žaliavų kainos Bendrijoje. Tuo, kad Bendrijos gamintojai rapsų aliejų naudoja kaip pagrindinę žaliavą, būtų galima paaiškinti, kodėl jie galbūt patyrė didesnę žalą, nei kiti gamintojai, kurie biodyzelinui gaminti naudoja kitus aliejus, pavyzdžiui, sojų ar alyvpalmių aliejų.

(232)

Pirmiausia pažymima, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog atrinkti Bendrijos gamintojai biodyzelinui gaminti naudojo ir kitus aliejus (sojų, alyvpalmių, saulėgrąžų) bei kartais gyvūninius riebalus, o ne tik rapsų aliejų.

(233)

Be to, 211 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų pripažįstama, kad per analizuotą laikotarpį Bendrijos pramonės žaliavų sąnaudos labai padidėjo. Tačiau šiuos pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio produktų kainų padidėjimą visame pasaulyje, be to, šiuo atžvilgiu pažymima, kad sojų aliejaus (pagrindinės pramonės žaliavos, kurią naudojo nagrinėjamosios šalies gamintojai) kainos per tą patį laikotarpį dar daugiau padidėjo. Taigi pramonės žaliavų kainos padidėjimas poveikio turėjo visų rūšių biodyzelinui.

(234)

Rinkoje, kurioje vyrauja veiksminga konkurencija, reikėtų tikėtis, kad gamintojai turėtų sugebėti atgauti padidėjusias sąnaudas ir perkelti jas į rinką. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelio subsidijuoto importo mažomis kainomis kiekio Bendrijos rinkoje daromas spaudimas neleido Bendrijos gamintojams nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas. Kaip minėta, pagrindinės JAV gamintojų pramonės žaliavos, tiksliau sojų aliejus, per analizuotą laikotarpį taip pat labai pabrango. Tačiau padidėjusios sąnaudos JAV neatsispindėjo subsidijuoto importo Bendrijos rinkoje kainose.

(235)

Tokiomis aplinkybėmis dėl žaliavų kainų padidėjimo negalima nutraukti priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(236)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad dėl artimo mineralinio dyzelino ir biodyzelino kainų santykio, padidėjus biodyzelino kainoms (jos padidėjo daugiau nei mineralinio dyzelino kainos), ypač Vokietijoje, galėjo sumažėti gamintojų, kurie tiekia šios valstybės narės rinkai, parduodamas kiekis.

(237)

Pirmiausiai pažymima, kad minėta šalis nepateikė šį tvirtinimą pagrindžiančios informacijos. Be to, priešingai nei tvirtino ši šalis, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės parduodamas kiekis ir rinkos dalis per analizuotą laikotarpį padidėjo. Be to, žaliavinės naftos kainos kotiruojamos pasauliniu mastu, todėl nagrinėjamojo produkto pardavimui turėjo būti padarytas toks pat poveikis, kaip Bendrijos gaminamo biodyzelino pardavimui.

(238)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(239)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad bet kurio biodyzelino gamintojo vieta yra svarbus veiksnys konkurencijos prasme, ir nurodė Vokietiją kaip pavyzdį, kad biodyzelino gamintojai, įsikūrę be išėjimo į jūrą, susiduria su didesnėmis gabenimo sąnaudomis, nes visi stambieji pirkėjai, visų pirma naftos perdirbimo įmonės ir jų maišymo įrenginiai, yra įsikūrę prie kranto.

(240)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad labai nedaug Bendrijos pramonės gamintojų buvo įsikūrę be išėjimo į jūrą. Be to, nustatyta, kad netoli kai kurių tokių gamintojų be išėjimo į jūrą įsikūrusios ir naftos perdirbimo įmonės. Kitų tokių gamintojų atveju nustatyta, kad trūkumą, jog biodyzelino gamintojai įsikūrę be išėjimo į jūrą ir yra toli nuo pirkėjų (maišytojų, perdirbėjų), kompensuoja tai, kad netoliese yra spaudyklų ir (arba) pramonės žaliavų tiekėjų.

(241)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad dėl gamyklos vietos be išėjimo į jūrą Bendrijos pramonei daroma materialinė žala, atmestas.

(242)

Reikėtų pažymėti, kad 214–220 konstatuojamosiose dalyse analizuojant subsidijuoto importo iš JAV poveikį atsižvelgta į importo iš JAV poveikį trims 162 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms bendrovėms. Dėl šių bendrovių pagaminto biodyzelino pardavimo: atlikus tyrimą nenustatyta, kad kainos ar elgsena skyrėsi nuo atrinktų Bendrijos gamintojų, ypač per TL.

(243)

Išanalizavus nustatyta, kad nuo 2005 m. iki TL pabaigos labai padidėjo JAV kilmės subsidijuoto importo mažomis kainomis kiekis ir rinkos dalis. Tuo pačiu metu nustatyta, kad dėl šio importo per TL priverstinai labai sumažinta Bendrijos pramonės kaina.

(244)

Iš faktų, atskleistų atliekant tyrimą, ir atliktos analizės lyginant 2005–2006 m. laikotarpį su laikotarpiu nuo 2007 m. iki TL pabaigos, matyti, kad akivaizdžiai sutapo laikas, kai labai padidėjo subsidijuoto importo mažomis kainomis iš JAV apimtis ir labai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis, ypač per TL.

(245)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro subsidijuotas importas, padaryta preliminari išvada, kad subsidijuotas importas iš JAV Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalyje.

(246)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo subsidijavimo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Bendrijos interesai nustatyti remiantis visų įvairių susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų, žaliavų tiekėjų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų interesų, vertinimu.

(247)

Kaip minėta, Bendrijos pramonei dėl JAV kilmės subsidijuoto importo padaryta materialinė žala. Jei priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonės finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Bendrijos pramonės padėtis ypatingai pablogėjo nuo 2005 m. iki TL pabaigos dėl nepakankamai padidintų kainų 12,6 procentinio punkto sumažėjus pelningumui. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad pelningumas mažėja, Bendrijos pramonės finansinė padėtis nenustačius priemonių veikiausiai toliau blogėtų. Taigi galiausiai sumažėtų gamybos apimtis, būtų uždaromos gamyklos, ir dėl to Bendrijoje sumažėtų užimtumas ir investicijos.

(248)

Manoma, kad nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės pelningumas mažėjo dėl to, kad buvo sudėtinga konkuruoti su JAV kilmės subsidijuotu importu mažomis kainomis. Nustačius antisubsidijų priemones Bendrijos pramonė veikiausiai galėtų išlaikyti tokį pelningumą, kuris yra būtinas šiai kapitalo imliai pramonei.

(249)

Apibendrinant, tikimasi, kad priemonės bus veiksmingos ir suteiks Bendrijos pramonei galimybę atsigauti nuo žalingo subsidijavimo, kuris buvo nustatytas atliekant šį tyrimą.

(250)

Inicijavus tyrimą susisiekta su apytikriai 25 nesusijusiais Bendrijos importuotojais ir (arba) prekybininkais. Tačiau šios šalys nebendradarbiavo.

(251)

Tokiomis aplinkybėmis nebuvo galima preliminariai įvertinti galimo priemonių poveikio importuotojams.

(252)

Inicijavus tyrimą susisiekta su visomis žinomomis bendrovėmis, susijusiomis su mineralinio dyzelino gamyba ir platinimu bei susijusiomis su privalomu mineralinio dyzelino maišymu su biodyzelinu, joms nusiųsti klausimynai.

(253)

Bendradarbiavo tik viena bendrovė naudotoja. Šis naudotojas pateikė klausimyno atsakymus ir nurodė, kad jis pritaria, jog reikia sustabdyti pigaus JAV importo srautą, kuris iškraipo konkurenciją Bendrijoje ir dėl to dyzeliną gaminančioms ir parduodančioms bendrovėms daroma žala, nes kai kurie konkurentai, kurie perka šį pigų produktą, nesąžiningu būdu įgauna konkurencinį pranašumą, palyginti su tais konkurentais, kurie pigaus produkto neperka. Be to, naudotojas tvirtino, kad nustačius priemones būtų galima vėl atidaryti esterio gamyklas (ypač Vokietijoje) ir (arba) toliau planuoti naujų esterinimo gamyklų steigimą Bendrijoje. Esteris Europoje tradiciškai gaminamas iš rapsų (geresnės kokybės žaliava, nei alyvpalmės ar soja, naudojamos B99 gaminti), todėl padidėjus gamintojų skaičiui Europoje atsirastų daugiau kokybiškesnių produktų ir sumažėtų esterio kainos – galutinė nauda tektų vartotojui.

(254)

Vienos valstybės narės vežėjų interesus atstovaujanti naudotojų asociacija teigė, kad nustačius priemones jos narių veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis. Ji tvirtino, kad dyzelinas sudaro 20–25 % transporto sektoriaus sąnaudų, o atsižvelgiant į mažą šio sektoriaus pelningumą (0–5 %), dyzelino kaina yra lemiamas tūkstančių bendrovių išgyvenimo veiksnys. Tačiau šių tvirtinimų nebuvo galima patikrinti, nes nė vienas minėtos asociacijos narys nepateikė naudotojų klausimyno atsakymų.

(255)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad, remiantis pateikta informacija, kompensacinių priemonių poveikis gali būti įvairus, dėl to negalima padaryti aiškios išvados, ar šiuo konkrečiu atveju yra įtikinamų naudotojams palankių priežasčių nenustatyti priemonių.

(256)

Klausimyno atsakymus pateikė šeši tiekėjai. Keturi tiekėjai pritarė, kad reikia nustatyti antisubsidijų priemones ir nurodė, kad nenustačius antisubsidijų priemonių Bendrijos pramonės ilgalaikiam gyvavimui iškiltų grėsmė. Jei taip atsitiktų, jų padėčiai būtų padarytas akivaizdus neigiamas poveikis.

(257)

Du kiti tiekėjai, kurie buvo susiję su eksportuojančiais JAV biodyzelino gamintojais, teigė, kad galimos priemonės neturėtų didelio poveikio, nes jas nustačius pasikeistų prekybos srautai (būtų pradėta importuoti iš šalių, kurioms priemonės netaikomos).

(258)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nustačius priemones žaliavų tiekėjams apskritai būtų padarytas teigiamas poveikis.

(259)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šis tyrimas neatitinka tarptautinių ir Bendrijos politikos sprendimų skatinti biokuro gamybą ir pardavimą siekiant saugoti aplinką ir sumažinti priklausomybę nuo mineralinės kilmės kuro.

(260)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį reikalaujama ypatingai atsižvelgti į tai, kad būtina pašalinti prekybą iškraipantį žalingo subsidijavimo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją. Tokiomis aplinkybėmis analizuojant negalima atsižvelgti į bendrus svarstymus dėl aplinkos apsaugos ir mineralinio dyzelino tiekimo, be to, tokiais svarstymais negalima pateisinti nesąžiningos prekybos praktikos.

(261)

Dėl Bendrijos rinkos: nustačius antisubsidijų priemones susiję eksportuojantys JAV gamintojai, atsižvelgiant į stiprią jų padėtį rinkoje, veikiausiai toliau pardavinės savo produktus, nors ir ne subsidijuotomis kainomis. Be to, gali būti, kad Bendrijos rinkoje vis tiek būtų pakankamas skaičius stambių konkurentų, tiksliau Bendrijos gamintojų, kurie buvo laikinai sustabdę gamybą, ir kitų, kurie negalėjo pradėti gamybos dėl subsidijuoto importo. Dėl to reikėtų pažymėti, kad analizuoto laikotarpio pradžioje Bendrijos gamintojų, kurie su šiuo tyrimu nėra susiję, pardavimas sudarė ne mažiau kaip 30 % Bendrijos rinkoje ir ši dalis dėl subsidijuoto importo iš JAV labai sumažėjo. Todėl tikėtina, kad naudotojai galės ir toliau rinktis iš įvairių biodyzelino tiekėjų. Kita vertus, jei nebūtų nustatyta jokių priemonių, Bendrijos pramonės ateičiai gali kilti pavojus. Jos išnykimas labai sumažintų konkurenciją Bendrijos rinkoje.

(262)

Priemonių nustatymas importuojamam JAV kilmės biodyzelinui akivaizdžiai atitiktų Bendrijos pramonės interesus. Tai leistų Bendrijos pramonei augti ir atsigauti nuo subsidijuoto importo padarytos žalos. Tačiau, jei priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų, o iš verslo pasitrauktų dar daugiau ūkinės veiklos vykdytojų. Be to, nors dėl naudotojų ir importuotojų nebuvo galima padaryti aiškių išvadų, tikėtina, kad priemonių nustatymas atitiktų žaliavų tiekėjų interesus.

(263)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad nėra jokių įtikinamų su Bendrijos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima nustatyti kompensacinių muitų.

(264)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias antisubsidijų priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro subsidijuotas importas.

(265)

Visų kompensacinių priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei padarė subsidijuotas importas, tačiau nebūtų viršyti nustatyti subsidijų skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų subsidijuoto importo.

(266)

Dėl to, remiantis Bendrijos pramonės veiklos rodikliais per pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį (2004, 2005 ir 2006 m.), 15 % apyvartos pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jei nebūtų žalingo subsidijavimo, ir pagrįstu dydžiu, kuris užtikrintų produktyvias ilgalaikes investicijas šiai naujai susikūrusiai pramonės šakai.

(267)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį pelną ir (arba) nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti visos CIF importo vertės procentais.

(268)

9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuriai leista atlikti individualų nagrinėjimą, nepateikė tinkamos informacijos apie pardavimą eksportui į Bendriją ir jos susijusio Bendrijos importuotojo perpardavimą. Bendrovės paprašyta pateikti tam tikrą informaciją, kad būtų ištaisyti su klausimyno atsakymais bendrovės pateiktos informacijos trūkumai. Be to, Komisija pranešė bendrovei, kad nepateikus prašomos informacijos, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį gali būti neatsižvelgta į neišsamią informaciją, pateiktą su klausimyno atsakymais, nes dėl to susiduriama su pernelyg dideliais sunkumais darant tikslias išvadas dėl tos bendrovės.

(269)

Bendrovei pranešta apie pasekmes, jei ji bendradarbiaus iš dalies, ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Tačiau per šiam tikslui nustatytą laikotarpį atsakymo negauta.

(270)

Taigi, šiai bendrovei laikinai nustatytas atrinktoms bendrovėms nustatytam didžiausiam žalos skirtumui lygus žalos pašalinimo lygis.

(271)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų nustatytam subsidijų skirtumo dydžiui, bet nebūtų didesnės už žalos skirtumą, apskaičiuotą vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(272)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomi tokie kompensaciniai muitai:

(273)

Atsižvelgiant į tai, kad kompensacinis muitas bus taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės biodyzelino, proporcingai jų biodyzelino kiekiui, manoma, kad siekiant, jog valstybių narių muitinės veiksmingai įgyvendintų priemones, būtų tikslinga muitus nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis biodyzelino kiekiu.

(274)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(275)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir prieš priimant galutinį sprendimą prireikus į jas bus atsižvelgta. Siekiant priimti galutines išvadas preliminarios išvados gali būti svarstomos iš naujo,