19.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 64/7

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2008–2011 m. Graikijos stabilumo programą (2).

(2)

Pastarąjį dešimtmetį Graikijos ekonomika sparčiai augo po 4 % per metus. Kartu smarkiai išaugo vidaus ir išorės makroekonominis disbalansas, dėl to sparčiai susidarė užsienio skola, o valstybės skola ir toliau išliko didelė. Atsižvelgiant į dabartinės pasaulio masto ekonomikos ir finansų krizės poveikį Graikijos ekonomikai, įsiskolinimo našta tampa dar sunkesnė dėl numanomo rizikos perkainojimo.

Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpine prognoze, realusis BVP augimas 2008 m. sulėtėjo iki 2,9 % ir 2009 m. turėtų smarkiai sulėtėti, bet išlikti teigiamas. Kadangi valdžios sektoriaus biudžeto deficitas nuo 2007 m. ir toliau viršija 3 % BVP ribą (3), o valstybės skolos santykis – vienas didžiausių ES, Graikija, kad dar labiau nepakenktų ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui ir šalies konkurencingumui, negali imtis fiskalinio skatinimo. Todėl fiskalinių skatinamųjų priemonių nenumatoma. Graikijos valdžios institucijos 2009 m. biudžeto įstatyme teikė tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti socialinę sanglaudą, įskaitant pašalpas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Graikijai kyla uždavinys užtikrinti esminį fiskalinį konsolidavimą, kartu gerinant valstybės finansų kokybę ir šalinant veiksnius, lemiančius didelį ekonomikos vidaus ir išorės disbalansą.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realusis BVP augimas nuo 3 % 2008 m. sumažės iki 1,1 % 2009 m., o vėliau per likusį programos laikotarpį vėl padidės iki vidutiniškai 1,75 %. Remiantis šiuo metu turima informacija (4), makroekonominis scenarijus pagrįstas optimistinėmis 2009 ir vėlesnių metų augimo prielaidomis. Visų pirma programoje numatoma, kad privačiojo vartojimo ir (kiek mažiau) investicijų augimo rodikliai išliks dideli dėl palankaus užimtumo augimo ir optimistinio pastarųjų iniciatyvų investicijoms remti ir ES struktūrinių fondų lėšoms įsisavinti poveikio vertinimo. Be to, Graikijos prekybos partnerių ekonominės veiklos nuosmukis ir prastesnės tarptautinės prekybos perspektyvos lemia didelę programoje numatyto makroekonominio scenarijaus blogėjimo riziką ir daugiausia atspindi laivybos bei turizmo sektorių pažeidžiamumą per dabartinę krizę. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos yra tikroviškos, nors išorės disbalanso raida vidutinės trukmės laikotarpiu yra šiek tiek per daug optimistinė.

(4)

Atnaujintoje programoje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas – 3,7 % BVP (įskaitant 0,4 % BVP deficitą mažinančias vienkartines priemones), t. y. 0,25 procentinio punkto didesnis už Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje pateiktą projekciją. Tačiau ankstesnėje atnaujintoje programoje nustatytas 1,6 % BVP siektinas rodiklis. Šis 2 procentinių punktų nuokrypis atspindi tiek nesurinktas pajamas, tiek išlaidų perviršį. Visų pirma apskaičiuota, kad pajamos yra maždaug 1 procentiniu punktu BVP mažesnės, nei numatyta sudarant biudžetą – tai daugiausia susiję su mažesniais nei numatyta 2008 m. įgyvendintų pajamų didinimo priemonių rezultatais. Planuotos išlaidos viršytos dar maždaug 1 procentiniu punktu BVP – daugiausia dėl nukrypimo nuo suplanuoto pirminių einamųjų išlaidų dydžio ir, konkrečiai, didesnio nei numatyta viešojo vartojimo ir darbo užmokesčio.

(5)

(6)

Programoje apibrėžta biudžeto strategija siekiama struktūrinį biudžeto deficitą nuo 4,5 % BVP 2008 m. sumažinti iki 4,3 % 2009 m. ir 2,2 % iki 2011 m., o vidutinės trukmės tikslo, kuris yra struktūrinis biudžeto balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), per programos laikotarpį pasiekti neplanuojama. Užsibrėžus, kad siektinas nominalusis biudžeto deficitas 2009 m. būtų 3,7 % BVP, šis rodiklis per programos laikotarpį sumažės iki 3,2 % BVP 2010 m. ir 2,6 % iki 2011 m. Panašiai iki 2011 m. bus pasiektas pirminio biudžeto balanso 1,7 % BVP perteklius, palyginti su 0,8 % 2009 m. Lyginant struktūrinius rodiklius, tai būtų vidutiniškai 0,75 procentinio punkto BVP pagerėjimas. Biudžeto konsolidavimas 2010 m. ir 2011 m. daugiausia pagrįstas didelio užmojo išlaidų mažinimu, kuris vis dėlto nėra iki galo pagrįstas konkrečiomis priemonėmis. Numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola, kuri 2008 m. turėtų būti 94,6 % BVP, 2009 m. ir 2010 m. viršys 96 % BVP, o 2011 m. vėl sumažės iki 94,75 %. Skolos santykis 2009 m. padidėja ne tik padidėjus biudžeto deficitui ir sumažėjus BVP augimui, bet ir dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo.

(7)

Gresia rizika, kad biudžeto rezultatai gali būti gerokai prastesni. Visų pirma programos pagrindinis makroekonominis scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis. 2009 m. taip pat kyla rizika dėl galimo nukrypimo nuo pakeisto 2009 m. biudžeto tikslo, pirmiausia atsižvelgiant į praeityje būdingą pakartotinį išlaidų perviršį ir nesurenkamas pajamas. Nuo 2010 m. rizika atsiranda dėl nepakankamos informacijos apie priemones numatomam konsolidavimui remti, visų pirma kiek tai susiję su išlaidomis. Be to, numatomas tam tikrų kategorijų išlaidų sumažinimas yra, prima facie, didelio užmojo. Su planuojama skolos ir BVP santykio raida susijusi rizika taip pat atrodo padidinta, nes kyla iš rizikos, susijusios su biudžeto deficito projekcijomis. Minėta rizika gali padidėti dėl netikrumo, susijusio su atsargų ir srautų koregavimu, kurio sudedamųjų dalių informacijos programoje, kaip ir praeityje, nepateikiama. Be to, skolos ir BVP santykis galėtų dar didėti dėl galimų skolą didinančių finansinių sandorių, vykdomų įgyvendinant finansų sektoriaus paramos priemones. Programoje nėra nurodytas galimas šio finansinių priemonių paketo poveikis skolos raidai.

(8)

Šiuo metu pagal bendrai sutartą metodą rengiamos ilgalaikės pensijų išlaidų projekcijos; tikėtina, kad ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui gerokai viršys ES vidurkį. Programoje nurodyta 2008 m. biudžeto būklė prastesnė už pradinę ankstesnės atnaujintos programos būklę, dėl to didėtų ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui problema. Be to, esamas bendrosios skolos lygis smarkiai viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Norint jį sumažinti reikia ilgą laiką pasiekti didelį pirminį perteklių. Sumažinti didelę ilgalaikio valstybės finansų tvarumo riziką būtų lengviau, jei vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išlaikytas didelis pirminis perteklius ir toliau reformuojama pensijų sistema siekiant apriboti tikėtiną didelį su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą. Minėta Graikijos įgyvendintų finansų sektoriaus stabilizavimo programų keliama rizika galėtų daryti neigiamą poveikį ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui, visų pirma poveikiu valdžios sektoriaus skolai, nors tam tikras vyriausybės suteiktos paramos išlaidas ateityje būtų galima susigrąžinti.

(9)

Vidutinės trukmės biudžeto sistema išlieka netvirta, ir jos taikymo rezultatai prasti. Graikijos fiskaliniai pokyčiai yra susiję su nepakankama valstybės išlaidų kontrole, o pajamų projekcijos iki šiol nuolat būdavo optimistinės. Be to, nepaisant pastaraisiais metais pasiektos pažangos, struktūrinės ir endeminės problemos, susijusios su Graikijos vyriausybės sąskaitų registravimu, taip pat trukdė laiku ir veiksmingai kontroliuoti pajamas ir išlaidas. Programoje numatoma tęsti vykdomą biudžeto reformą ir toliau siekti pažangos įgyvendinant programinį biudžeto sudarymą, siekiant pagerinti valstybės išlaidų stebėseną ir administravimą, didinti skaidrumą ir nustatyti daugiametę biudžetinės procedūros planavimo perspektyvą. Tačiau visiškas biudžetinės procedūros reformos įgyvendinimas numatytas 2012 m.

(10)

Reaguodama į finansų krizę, Graikijos Vyriausybė patvirtino tam tikras priemones finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti, įskaitant indėlių garantijų iki 100 000 EUR priemonę. Priemonių paketą sudaro kapitalo atkūrimo programa, pagal kurią kredito įstaigoms mainais už privilegijuotąsias akcijas suteikiamas naujas kapitalas, garantijų programa, taikoma naujiems įsiskolinimams, kurių grąžinimo terminas – nuo trijų mėnesių iki trejų metų, ir vertybinių popierių programa, pagal kurią reikalavimus atitinkančioms kredito įstaigoms suteikiamos vyriausybės obligacijos ir didinamos jų likvidumo užtikrinimo galimybės, visų pirma su ECB. Bendra šio paketo vertė – 28 mlrd. EUR (maždaug 10 % BVP).

(11)

Remiantis programa, fiskalinė politika nukreipta į investuotojų pasitikėjimo atkūrimą ir makroekonominio disbalanso šalinimą. Kadangi Graikijos Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad neturi galimybių imtis fiskalinių priemonių, ir į didelį ekonomikos disbalansą, reaguodama į ekonominės veiklos sulėtėjimą, nepatvirtino trumpalaikių skatinamųjų priemonių paketo, kuris atitiktų EEAP. Programoje numatyta tam tikrų struktūrinių priemonių (įskaitant turizmo sektoriui skirtas specifines priemones), nedarančių tiesioginio poveikio biudžetui, pavyzdžiui, priemonių užimtumo lygiui išlaikyti, verslo investicijoms skatinti, be kita ko, užmezgant privačiojo ir valstybės sektorių partnerystę, paskolų teikimui MVĮ skatinti ir ES lėšų įsisavinimui gerinti. Atnaujintoje programoje taip pat nurodyta nemažai kitų struktūrinių reformų priemonių, kurios yra ilgalaikės valstybės finansų kokybės ir tvarumo gerinimo strategijos dalis, pavyzdžiui, viešųjų išlaidų valdymo ir kontrolės reforma ir pastaruoju metu patvirtintos pensijų reformos įgyvendinimas. Šios priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d.

(12)

Graikija priėmė konsolidavimo programą, kuria siekiama 2009 m. apriboti fiskalinės būklės blogėjimą ir iki 2011 m. sumažinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP riba. Remiantis (perskaičiuoto) struktūrinio balanso pokyčiu, bendros fiskalinės politikos kryptys iš esmės yra neutralios 2009 m., o 2010 m. – ribojamosios. Konkrečiau – programoje užsibrėžta įgyvendinti 1,5 procentinio punkto BVP struktūrinį koregavimą 2010 m. ir tolesnį, maždaug 0,5 procentinio punkto struktūrinį koregavimą 2011 m. Tačiau atsižvelgiant į biudžetinių planų riziką, numatomo konsolidavimo gali neužtekti siekiant įgyvendinti tikslus, o nominalusis deficitas išliks didesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Atsižvelgiant į didelį Graikijos ekonomikos vidaus ir išorės disbalansą, fiskalinio koregavimo tempas nepakankamas ir nevisiškai paremtas konkrečiomis ilgalaikėmis priemonėmis 2010 m. ir 2011 m., ypač kiek tai susiję su išlaidomis. Galiausiai atsižvelgiant į minėtą skolos projekcijų riziką, skolos ir BVP santykis per visą programos laikotarpį gali padidėti, o tai daugiausia atspindėtų nepakankamą pažangą mažinant valdžios sektoriaus deficitą.

(13)

Remiantis duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (5).

i)

žymiai sustiprinti fiskalinio konsolidavimo strategiją jau 2009 m., pasitelkiant tiksliai apibrėžtas ilgalaikes priemones einamosioms išlaidoms apriboti, įskaitant atsargią viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politiką, ir taip prisidėti prie būtino skolos ir BVP santykio mažinimo;

ii)

užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo priemonės taip pat būtų nukreiptos valstybės finansų kokybei didinti vykdant visapusišką reformų programą, atsižvelgiant į būtiną ekonomikos reguliavimą, kad būtų atkurtas prarastas konkurencingumas ir sprendžiama esamo išorės disbalanso problema;

iii)

nedelsiant įgyvendinti politiką mokesčių administravimui reformuoti ir biudžetinės procedūros veikimui toliau gerinti, didinant skaidrumą ir detalizuojant biudžeto strategiją ilgesniam laikotarpiui, bei nustatyti pirminių einamųjų išlaidų veiksmingumo stebėsenos, kontrolės ir didinimo mechanizmus;

iv)

atsižvelgiant į didėjančią skolą ir numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, stiprinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą tęsiant vykdomas sveikatos priežiūros ir pensijų sistemos reformas.