18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/22

(1)

2006 m. gruodžio 20 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės akmens anglių kokso, kurio gabalėlių skersmuo didesnis nei 80 mm (koksas 80+) inicijavimą. 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1071/2007 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+.

(2)

Pažymėtina, kad tyrimas inicijuotas gavus trijų Bendrijos gamintojų, kurių gamyba sudaro apie 40 % visos Bendrijos kokso 80+ gamybos, skundą. Laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje buvo minėtas mažesnis skaičius: „daugiau nei 30 %“; tačiau atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad skundo pateikėjų gamyba iš tiesų sudarė apie 40 % visos Bendrijos gamybos.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+ keletas suinteresuotųjų šalių raštu pateikė pastabas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma išsamiau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais. Nustačius laikinąsias priemones vienas papildomas tikrinamasis vizitas buvo atliktas šios bendrovės patalpose:

(6)

Be to, siekiant gauti informacijos buvo apsilankyta Europos liejyklų asociacijoje (CAEF), Diuseldorfe, Vokietijoje. Siekiant išaiškinti įtariamas įgyvendinimo problemas taip pat buvo apsilankyta muitinėse Antverpene, Belgijoje ir Duisburge, Vokietijoje.

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės koksui 80+ ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(9)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 13–17 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad nagrinėjamasis produktas ir analogiškoje šalyje JAV gaminamas ir parduodamas koksas 80+ bei Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas koksas 80+ yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(11)

Kadangi jokių pastabų dėl bendradarbiavimo lygio, analogiškos šalies pasirinkimo ir normaliosios vertės nustatymo nebuvo, laikinojo reglamento 18–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(12)

Lyginant kainas vienintelis bendradarbiaujantis eksportuotojas paprieštaravo tam, kad Komisija atmetė jo teiginį, susijusį su skaičiuojant dempingą atliktu tikrinimu, ir tvirtino, kad į panašų teiginį buvo atsižvelgta nustatant žalą. Todėl šis teiginys buvo priimtas ir atliktas papildomas normaliosios vertės koregavimas.

(13)

Siekiant atsižvelgti į šilumingumo rodiklių skirtumų vertę ir į produkto, pagaminto analogiškoje šalyje, bei Kinijos eksportuoto produkto dydžių skirtumus buvo patikrinta laikinuoju etapu nustatyta fizinių savybių skirtumų koregavimo vertė.

(14)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, laikinojo reglamento 29–31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Galutinis dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas lyginant gamintojo gamyklinės normaliosios vertės ir gamintojo gamyklinės eksporto kainos svertinius vidurkius. Atlikus 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse nurodytus koregavimus patikslintas galutinis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito visos šalies mastu taikomo dempingo skirtumas, yra 61,8 %.

(16)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos gamybos ir Bendrijos pramonės nebuvo, laikinojo reglamento 34 ir 35 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(17)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tęsė tyrimą visų pirma, dėl vienos Bendrijos suvartojimo sudėtinės dalies – dėl importo kiekių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau šiuo klausimu negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos. Todėl, kadangi nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė argumentų dėl metodo, naudoto nustatant Bendrijos suvartojimą, laikinojo reglamento 36 ir 37 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(18)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 36 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija tęsė tyrimą dėl importo kiekių ir kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Pažymėta, kad laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje įsivėlė korektūros klaida, nes nuo 2004 m. iki TL kainos sumažėjo 43 %, o ne 35 %, kaip nurodyta minėtoje konstatuojamojoje dalyje.

(19)

Tačiau negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos apie importo kiekius ar kainas. Todėl, kadangi nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė argumentų dėl metodo, naudoto nustatant nagrinėjamojo importo kiekius ir kainas, laikinojo reglamento 38-42 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(20)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir vienas naudotojas teigė, kad norint apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą teisingu pagrindu, lyginant panašiam produktui Bendrijos pramonės nustatytas kainas ir nagrinėjamojo produkto importo kainas reikėtų atlikti fizinių savybių skirtumų koregavimą. Tačiau kai kurie Bendrijos gamintojai teigė, kad nors hipotetinėje padėtyje kai kurių Bendrijos gamintojų kokso 80+ kaina dėl jo specifinių kokybės savybių gali būti didesnė, tačiau, Komisijos turimais duomenimis, naudotojai nemoka didesnės kainos už vadinamąsias geresnės kokybės savybes, ypač tokioje aplinkoje, kai kainos sumažinamos vykdant agresyvų dempingą. Pasak šių Bendrijos gamintojų, naudotojų pramonės atstovai spręsdami, ar pirkti produktą, remiasi tik nurodyta Kinijos kilmės produkto kaina. Todėl nėra pagrindo atlikti fizinių savybių skirtumų koregavimus. Tačiau, kadangi iš suinteresuotųjų šalių pateiktos patikrintos informacijos galima manyti, kad panašaus produkto ir nagrinėjamojo produkto sudėtyje esančių drėgmės, pelenų, lakiųjų medžiagų ir sieros kiekiai skiriasi, ir įprastomis rinkos sąlygomis tai gali turėti įtakos kainoms, bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo bei naudotojo teiginys buvo priimtas ir atliktas papildomas koregavimas, kad būtų atsižvelgta į šiuo skirtumus.

(21)

Be to, norint palyginti nagrinėjamąjį produktą ir Bendrijos pramonės pagamintą koksą 80+ tuo pačiu prekybos lygmeniu, papildomai koreguojant importuotojų patirtas išlaidas po įvežimo kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, pakoreguotas priverstinis kainų mažinimo rodiklis bei iškrovimo išlaidos. Dėl aiškumo paminėta, kad nesusijusių importuotojų pelno skirtumas buvo pakoreguotas dar laikinajame etape skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, nors laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodyta. Šis koregavimas atliktas remiantis patikrintu pelningumu, apie kurį per TL pranešė bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai, ir kuris sudarė 5–10 % (4).

(22)

Negalutinis KLR nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo atitinkamai pakeistas ir padaryta išvada, kad per TL KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Bendrijoje buvo parduotas tokiomis kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos, vėliau išreiškus procentais – 5,7 %.

(23)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo dydžių, pardavimo kiekio, rinkos dalies, augimo, atsargų, investicijų ir dempingo skirtumo dydžio negauta, laikinojo reglamento 46–50, 53, 54, 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(24)

Laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje nurodytos kainos buvo pakoreguotos ir nurodomos toliau pateiktoje lentelėje. Dėl nedidelių pataisymų laikinojo reglamento 51 ir 52 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pardavimo kainų nesikeičia.

(25)

Laikinajame reglamente nurodyti apskaičiuoti pelningumo duomenys buvo patikrinti, o klaida ištaisyta. Dėl teisingų duomenų, nurodytų toliau pateiktoje lentelėje, išvados dėl Bendrijos pramonės pelningumo raidos bendros tendencijos nesikeičia, net jeigu dėl šių skaičių Bendrijos pramonės padėtis atrodo dar niūriau: Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 16,2 % 2005 m. iki – 3,8 % per TL. Atlikus koregavimą taip pat buvo pakoreguoti investicijų grąžos, išreikštos investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, duomenys. Grynųjų pinigų srautų duomenys lieka tokie patys kaip laikinajame reglamente, tačiau toliau pateiktoje lentelėje jie nurodomi dėl aiškumo.

(26)

Kadangi jokių naujų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės gebėjimo didinti kapitalą patvirtinamos.

(27)

Laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Bendrijos pramonės darbo jėgos našumo duomenys taip pat buvo pakoreguoti ir yra nurodomi toliau pateiktoje lentelėje. Iš šių pakoreguotų duomenų matyti, kad Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, skaičiuojant vieno darbuotojo metinį našumą (tonomis), nuo 2003 m. iki TL šiek tiek padidėjo. Be to, vidutinės metinės darbo sąnaudos, tenkančios vienam darbuotojui, nurodomos pateikiant išsamesnius duomenis nei laikinajame reglamente.

(28)

Paskelbus laikinąjį reglamentą vienas naudotojas, nurodydamas laikinojo reglamento 64 ir 67 konstatuojamąsias dalis, teigė, kad Komisija savo išvadas dėl žalos, ir todėl taip pat dėl priežastinio ryšio, grindė tik tariamu tam tikrų rinkos rodiklių pablogėjimu per labai trumpą laikotarpį, užuot, kaip įprasta, įvertinusi per 3–4 metų laikotarpį padarytą žalą. Naudotojas šį teiginį grindė prielaida, kad Bendrijos pramonė iki 2005 m. pabaigos nepatyrė jokios žalos, kadangi 2005 m. pabaigoje leista nebetaikyti ankstesnių priemonių. Kadangi TL baigėsi 2006 m. rugsėjo mėn., tai reikštų, kad Bendrijos pramonei žala grėsė tik keletą mėnesių 2006 m.

(29)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad laikinojo reglamento 64 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyti tam tikri žalos rodikliai nuo 2005 m. iki TL, reikia aiškinti siejant ją su pirmesne 63 konstatuojamąja dalimi, kurioje aiškinami žalos rodikliai iki 2005 m. Iš šių laikinojo reglamento konstatuojamųjų dalių dėl žalos rodiklių aišku, kad Komisija elgėsi įprastai ir išnagrinėjo beveik ketverių metų žalos rodiklius, t. y. nuo 2003 m. pradžios iki 2006 m. rugsėjo mėn. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, 2004 m. buvo išskirtiniai kokso 80+ rinkos metai; tai galima paaiškinti nedidele pasiūla rinkoje dėl mažo importo kiekio iš KLR bei kai kurių koksą 80+ gaminančių Bendrijos gamyklų uždarymo. Išskirtinio rinkos padėties pobūdžio 2004 m., kuris matyti kitų metų rodikliuose, neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis. Būtent dėl to, kad 2004 m. ir 2005 m. ekstremalios vertės buvo laikomos išskirtinėmis, Komisija šiuo atveju ypatingą dėmesį turėjo skirti žalos rodikliams nuo 2003 m. iki TL. Reikia priminti, kad finansiniai rodikliai, ypač pelningumas, smarkiai sumažėjo ne tik per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL, bet ir per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL.

(30)

Be to, reikėtų pažymėti, kad būtu labai spekuliatyvu daryti išvadas dėl Bendrijos pramonės padėties 2005 m. pabaigoje, remiantis tuo, kad gamintojai Bendrijoje nepateikė paraiškos dėl ankstesnių priemonių galiojimo termino peržiūros.

(31)

Todėl teiginį, kad Komisija išnagrinėjo tik per kelis 2006 m. mėnesius padarytą žalą, reikia atmesti.

(32)

Dėl pirmiau pateiktų patikslintų veiksnių, t. y. pelningumo, investicijų grąžos ir Bendrijos pramonės našumo, laikinajame reglamente nurodytos tendencijos nesikeičia. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas taip pat išlieka gerokai viršijantis de minimis lygį. Remiantis šiomis aplinkybėmis laikoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos nesikeičia. Kadangi jokios kitos naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(33)

Kaip pirmiau minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, daroma galutinė išvada, kad per TL importo iš KLR vidutinės kainos Bendrijos pramonės vidutines kainas priverstinai sumažino 5,7 %. Priverstinio kainų mažinimo skirtumo patikslinimas laikinojo reglamento 67–69 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų dėl importo dempingo kainomis poveikio nepakeitė.

(34)

Vienas naudotojas teigė, jog iš rinkos raidos po TL matyti, kad TL vyravusi padėtis buvo išskirtinė ir kad po TL kainos vėl ėmė didėti. Šis naudotojas teigė, kad per TL kainos laikinai sumažėjo visų pirma dėl nepalankaus JAV dolerio keitimo į EUR kurso ir dėl to, kad pasaulio rinkose kokso 80+ kainos paprastai būna išreikštos JAV doleriais, ir buvo sunku kainas, dėl kurių deramasi kasmet, pritaikyti prie naujos padėties valiutų rinkoje. Reikia pažymėti, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos ES paprastai išreikštos ne JAV doleriais, o EUR arba kita Europos valiuta. Be to, šio naudotojo teiginys, kad po TL, kai JAV dolerio vertė palyginti su EUR buvo dar mažesnė, kainos ėmė didėti, prieštarauja teiginiui, kad kokso 80+ kainos sumažėjo dėl nepalankios JAV dolerio ir EUR keitimo tendencijos.

(35)

Vienas naudotojas pareiškė, kad tariama mažėjančių kainų padaryta žala Bendrijos pramonei buvo daugiausia susijusi su agresyvia kai kurių Europos gamintojų, parduodančių savo produktus mažesnėmis nei Kinijos importo kainomis, kainų politika. Tačiau tyrimo metu nerasta jokių tam tikrų Europos gamintojų bendros „agresyvios kainų politikos“ įrodymų. Nustatyta, kad Europos gamintojai daugiausiai konkuruoja regioninėse rinkose, o ne visos Bendrijos lygmeniu, kadangi dėl nemažų transporto išlaidų gamintojai paprastai parduoda produktus geografiškai artimiausiuose regionuose. Todėl jeigu kai kurie gamintojai nustatė mažesnes kainas, tai nepadarė žalos kitiems Europos gamintojams. Be to, tai, jog kai kurie Europos gamintojai konkuruoja tarpusavyje, nereiškia, kad dėl Kinijos importo dempingo kainomis tie gamintojai nebuvo priversti konkuruoti tarpusavyje nustatant dar mažesnes kainas nei tai būtų sąžiningos konkurencijos su Kinijos gamintojais aplinkybėmis, ir todėl parduoti produktus nepelningomis kainomis.

(36)

Šis naudotojas taip pat teigė, kad didžiausia suvartojimo padidėjimo dalis nuo 2003 m. iki TL teko Bendrijos gamintojams, o ne Kinijos importui. Absoliučia prasme šis teiginys gali būti teisingas, tačiau ne santykine prasme: atlikus tyrimą nustatyta, kad importui iš Kinijos, kuriam 2003 m. teko 24 % rinkos dalies, nuo 2003 m. iki TL teko beveik pusė vartojimo padidėjimo.

(37)

Tas pats naudotojas taip pat tvirtino, kad didėjant suvartojimui Bendrijos pramonė nepajėgė padidinti savo rinkos dalies, nes nepadidino savo gamybos pajėgumų. Todėl padidėjusį Bendrijos suvartojimą turėjo tenkinti importas iš Kinijos. Ir tai, kad Bendrijos pramonė nepadidino savo pajėgumų didėjant suvartojimui, veikiau gali būti laikoma nepatikimos investicijų aplinkos, atsiradusios dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis spaudimo, padariniu, nei žalos Bendrijos pramonei priežastimi.

(38)

Reikia pažymėti, kad per TL nepanaudoti Bendrijos pramonės pajėgumai sudarė apie 120 000 tonų, kurių panaudojimas dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis daromo spaudimo buvo ekonomiškai neperspektyvus. Be to, vienas Bendrijos gamintojas nuo 2005 m. iki TL smarkiai sumažino savo kokso 80+ gamybą, o po TL visiškai liovėsi jį gaminti. Šios pramonės pobūdis ypatingas: laikinai sustabdžius gamybos procesą sugadinama gamybos įranga (krosnys), o norint pradėti gamybą iš naujo prireiktų didelių papildomų investicijų. Rinkoje, kuriai būdingas žymus kainų sumažėjimas, buvo ekonomiškai neprasminga investuoti į uždarytų krosnių naudojimo atnaujinimą arba į naujų krosnių statybą.

(39)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad pagrindinė tariamos žalos Bendrijos pramonei priežastis buvo padidėjusios darbo sąnaudos. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrai padidėjęs Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius priskiriamas vieninteliam gamintojui, kuris padidino ir savo našumą. Kitų Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius nepaisant mažėjančios gamybos išliko pakankamai stabilus. Tai galima paaiškinti šios pramonės gamybos proceso pobūdžiu, kai darbuotojų, kurių reikia, kad gamybos įranga veiktų, skaičius iš esmės nesikeičia, nepaisant to, ar įmonė dirba pilnu ar mažesniu pajėgumu, todėl sumažėjus gamybai sumažėja ir našumas.

(40)

Bet kuriuo atveju, net jeigu esant produkcijos mažėjimui kai kurių Bendrijos pramonės gamintojų darbo sąnaudos buvo nereikalingai didelės, tai negali būti svarbi žalos priežastis, kadangi darbo sąnaudų pokyčiai visam Bendrijos pramonės pelningumui padarė tik labai nedidelį poveikį. Pavyzdžiui, darbo sąnaudų padidėjimas (1,8 mln. EUR) paaiškina mažiau nei 1 procentiniu punktu viso Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimą, kuris nuo 2005 m. iki TL smuktelėjo nuo 16,2 % iki – 3,8 % (pelno sumažėjimas beveik 39 mln. EUR).

(41)

Kalbant apie žaliavų kainas, kurios išsamiau aprašytos laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, reikia pažymėti, jog perskaičiavus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinė kokso 80+ gamybai naudojamos pagrindinės žaliavos, koksinių akmens anglių, sąnaudos sudarė apie 60 % visų Bendrijos pramonės kokso 80+ gamybos sąnaudų.

(42)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, pagrindinės žaliavos, koksinių akmens anglių, padidėjusios sąnaudos Bendrijos pramonei buvo didesnis smūgis nei Kinijos pramonei, kadangi pastaroji galėjo lengvai gauti žaliavų, todėl Bendrijos pramonė tapo nekonkurencinga netgi nesant importo dempingo kainomis. Čia pirmiausia reikėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į labai mažą Kinijos eksportuojančiųjų gamintojų bendradarbiavimą negalima daryti bendrų išvadų dėl to, ar Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo lengvai gauti žaliavų. Taip pat reikia pažymėti, kad vienas Bendrijos pramonės gamintojas, kuriam tenka didelė visos Bendrijos pramonės gamybos dalis, naudoja vietos koksines akmens anglis. Be to, kaip jau minėta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė iki TL pajėgė padidėjusias žaliavų kainas perkelti pardavimo kainoms. Taip pat reikia pridurti, kad, turimais rinkos duomenimis, Kinija taip pat iš dalies turi naudoti importuotas žaliavas: šiuo metu ji didelius koksinės anglies kiekius importuoja iš Australijos.

(43)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad priežastinio ryšio analizė yra neteisinga; ji abejoja, kad Bendrijos pramonė, kuriai 2003 m. buvo pelningi, galėjo turėti nuostolių per TL ir tapo nepajėgi padengti padidėjusių išlaidų žaliavoms, net jeigu Bendrijos pramonės pardavimo kainų padidėjimas nuo 2003 m. iki TL buvo gerokai didesnis nei padidėjusių žaliavų kainų poveikis.

(44)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors Bendrijos pramonės pardavimo kainos TL iš tiesų buvo didesnės nei 2003 m. (žr. laikinojo reglamento 51 konstatuojamąją dalį), žaliavų kainos, kurios yra pagrindinė gamybos sąnaudų sudėtinė dalis, proporcingai buvo dar didesnės (žr. laikinojo reglamento 75 konstatuojamąją dalį bei šio reglamento 41 konstatuojamąją dalį). Todėl šis teiginys atmestas.

(45)

Kadangi jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 67–80 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, išskyrus 67 ir 75 konstatuojamųjų dalių pakeitimus, kaip nurodyta pirmiau.

(46)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio ryšio tarp Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir KLR importo dempingo kaina yra patvirtinama.

(47)

Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas bei naudotojai pateikė pastabų dėl būtinybės atsižvelgti į tam tikrus svarbius įvykius po TL. Šios pastabos pirmiausiai susijusios su kokso 80+ rinkos kainos – tiek importo iš Kinijos kainos, tiek Bendrijos pramonės pardavimo kainos, padidėjimu.

(48)

Minėtų suinteresuotųjų šalių teigimu, importo kainos padidėjo daugiausiai dėl tam tikrų Kinijos Vyriausybės neseniai nustatytų priemonių, pavyzdžiui, eksporto mokesčio padidinimo ir griežtos eksporto licencijų išdavimo tvarkos, skirtų daug energijos naudojančių žaliavų, taip pat kokso, eksportui suvaržyti. Vienas naudotojas teigė, jog atrodo, kad, atsižvelgiant į struktūrinius Kinijos politikos pokyčius, kuriais siekiama apdorotus energijos produktus kaip koksas 80+ išlaikyti vidaus rinkoje vietinei pridėtinei vertei sukurti, šios priemonės bus taikomos ilgai. Kita vertus, Bendrijos pramonės gamintojai tvirtino, kad dabartinis aukštas kainų lygis yra laikinas ir priklauso tik nuo KLR Vyriausybės veiksmų. Tas pats naudotojas taip pat teigė, kad Bendrijos gamintojų pelningumo lygis šiuo metu yra aukštas dėl po tiriamojo laikotarpio gerokai padidėjusių pardavimo kainų. Pasak šio naudotojo, Bendrijos pramonės pardavimo kainos nustatytos taip, kad ilgainiui jos didės, kadangi gerokai padidėjo suvartojimas akmens vatos pramonėje, ES visiškai nedidinami gamybos pajėgumai ir, svarbiausia, Kinijos politikoje įvyko esminių pokyčių, dėl kurių labai sumažėjo eksportas iš KLR.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kad šis naudotojas netiesiogiai tvirtina, kad dėl tariamo i) Kinijos eksporto ribojimo ilgalaikiškumo ir ii) tariamo aukšto Bendrijos pramonės pelningumo lygio antidempingo priemonių nustatymas tampa nepateisinamas, reikia visų pirma pažymėti, kad nors Kinijos Vyriausybė iš tiesų nustatė priemones, varžančias daug energijos reikalaujančių medžiagų eksportą, tačiau nėra informacijos, kuri leistų daryti išvadas dėl šių priemonių pastovumo. Priešingai, praeityje, ypač 2004 ir 2005 m. sukaupta patirtis parodė, kad politika, kuria siekiama daryti poveikį eksportui, galėtų labai greitai pasikeisti. Antra, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu ir žala po tiriamojo laikotarpio.

(50)

Tačiau laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš Kinijos importuojamo kokso 80+ kainos gerokai padidėjo, ir į tai atsižvelgta pasirenkant priemonę – minimalią importo kainą (MIK). Paskelbtose rinkos ataskaitose ir Komisijos turimoje informacijoje apie kokso 80+ importą iš KLR po laikinųjų priemonių nustatymo patvirtinta, kad ir po laikinojo reglamento priėmimo išliko aukštesnių nei žalos lygis importo kainų tendencija. Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgta pasirenkant pasiūlytą galutinę priemonę – minimalią importo kainą, kaip nurodyta toliau 75 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai teigė, kad po TL pastebėtas aukštas importo kainų lygis taip pat susijęs su jūrų frachto normomis už biriųjų krovinių vežimą, kurios po TL labai padidėjo, tokiu būdu padidindamos nagrinėjamojo produkto CIF kainą. Jie tvirtino, kad minimali importo kaina, nustatoma CIF pagrindu, neišsprendžia importo dempingo kainomis problemos, kadangi importo kainos yra MIK dydžio, jeigu į jas įeina jūrų frachtas. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu po tiriamojo laikotarpio. Be to, minėtieji Bendrijos gamintojai nenurodė, kaip, jų manymu, buvo galima atsižvelgti į tariamai padidėjusias jūrų frachto normas.

(52)

Minėti Bendrijos pramonės gamintojai taip pat tvirtino, kad žaliavų sąnaudomis per TL grindžiama MIK negali tinkamai pašalinti importo dempingo kainomis padarytos žalos, kadangi po TL gerokai padidėjusios jūrų frachto normos padarytų poveikį pagrindinės žaliavos – koksinių akmens anglių, kurias Bendrijos pramonė daugiausiai atsiveža iš užjūrio šalių, sąnaudoms. Šiuo atžvilgiu reikia pakartoti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Be to, Bendrijos pramonės gamintojai nenurodė skaičių, kokį poveikį tariamai padidėjusios jūrų frachto normos turėtų Bendrijos pramonės kokso 80+ gamybos sąnaudoms, o tik pateikė keletą paskelbtų rinkos ataskaitų apie jūrų frachto normas. Tačiau remiantis tuo negalima pakankamai išsamiai apskaičiuoti poveikio visai Bendrijos pramonei, nes visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad Bendrijos pramonės gamintojai savo žaliavas gauna iš kelių skirtingų šaltinių, ir į tai, kad vienam didžiausių Bendrijos pramonės gamintojų padidėjęs jūrų frachtas nepadarytų jokio poveikio, nes jis naudoja vietines žaliavas. Todėl Bendrijos pramonės gamintojų teiginį reikia atmesti.

(53)

Be pastabų, susijusių su pirmiau 47–50 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtais įvykiais po TL, vienas naudotojas taip pat teigė, kad Bendrijos pramonės interesų analizė dėl priemonių nustatymo grindžiama tik su TL susijusiomis išvadomis, neatsižvelgiant į visą žalos tiriamąjį laikotarpį. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad antidempingo priemonių nustatymo arba nenustatymo galimų padarinių Bendrijos pramonei analizė pagrįsta žalos analize, kurią, kaip nurodyta 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko atsižvelgdama į žalos rodiklius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl šis teiginys atmestas.

(54)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 82–84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos pramonės interesų patvirtinamos.

(55)

Kadangi jokių kitų pastabų iš importuotojų ir (arba) prekybininkų negauta, laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(56)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo konkrečiu klausimu negauta, laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. Taip pat patvirtinama, kad muitas, lygus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui, turėtų tik labai nedidelį poveikį bendradarbiaujančio akmens vatos gamintojo gamybos sąnaudoms, o didžiausias galimas gamybos sąnaudų padidėjimas būtų maždaug 1 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje.

(57)

Pasibaigus laikinajam etapui Komisija išsamiau nagrinėjo galimo priemonių poveikio naudotojams, visų pirma, liejykloms, aspektus. Taigi, Europos liejyklų asociacijų komiteto (CAEF) ir nacionalinių liejyklų asociacijų paprašyta pateikti papildomos informacijos. Gauta informacija patvirtinama naudotojų klausimyno atsakymais pagrįsta preliminari išvada, kaip minėta laikinojo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse, kad kokso 80+ poveikis bendroms liejyklų gamybos sąnaudoms yra santykinai nedidelis. Nors kokso 80+ dalis naudotojo gamybos sąnaudose priklauso nuo produkto, tačiau nustatyta, kad paprastai tai 2–5 %.

(58)

Nustatyta, kad laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje minėtų liejyklų pelningumas yra 2–6 %. Šie duomenys sutampa su CAEF pateikta informacija, pagrįsta 2006 m. 93 liejyklų pelningumo tyrimo duomenimis, pagal kuriuos vidutinis liejyklų pramonės pelningumas buvo 4,4 % (vidutinis liejyklų, gaminančių automobilių pramonės sektoriui, skirtumas buvo 2,8 %, o liejyklų, gaminančių mašinų pramonės sektoriui – 6,4 %).

(59)

Papildoma pirmiau minėta informacija taip pat patvirtinta preliminari išvada, kad muitas, lygus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui i, turėtų tik labai nedidelį poveikį liejyklų gamybos sąnaudoms, o gamybos sąnaudos daugiausia galėtų padidėti maždaug 1 %. Reikia pažymėti, kad daugumai laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje minėtų liejyklų šis galimas padidėjimas yra gerokai mažesnis nei 1 %.

(60)

Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad, atsižvelgiant į mažą vidutinį Europos liejyklų pelno skirtumą, jos negalės atlaikyti žymiai padidėjusių kokso 80+ kainų, kurias jos vargu ar galės perkelti savo pirkėjams. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog negalima atmesti galimybės, kad kai kurios liejyklos gali nepajėgti atlaikyti kokso 80+ dabartinio kainų lygio. Tačiau atrodo, kad kainų padidėjimas po TL nesusijęs su antidempingo priemonėmis, kadangi laikinuoju reglamentu nustatyta MIK yra gerokai mažesnė nei dabartinis rinkos kainų lygis, be to, kainos ėmė didėti dar prieš pradedant taikyti laikinąsias priemones.

(61)

Kai kurie naudotojai taip pat pakartojo savo ankstesnius argumentus dėl kokso 80+ tiekimo saugumo ir teigė, kad priemonės padarytų didžiulį neigiamą poveikį EB naudotojų pramonei, kuriai koksas 80+ yra strategiškai svarbi žaliava. Tačiau jie tuo pačiu metu tvirtino, kad antidempingo priemonės Kinijos eksportui turėtų tik labai nedidelį poveikį, jei toks poveikis iš viso būtų. Be to, šiuo atveju priimtos tokios antidempingo priemonės, kurios dėl formos ir lygio gali būti Bendrijos pramonės apsaugos tinklas neiškraipant rinkos, kad nenukentėtų naudotojai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog bet koks pavojus, kad sutriks tiekimas (jei taip apskritai atsitiktų), galėtų kilti tik dėl išaugusios Kinijos vietinės paklausos ir dėl Kinijos politikos, kuria siekiama suvaržyti daug energijos reikalaujančių medžiagų eksportą, o ne dėl antidempingo priemonių.

(62)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos naudotojų interesų analizę preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. NET jei tam tikrais atvejais visa našta tektų naudotojams ir (arba) importuotojams, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis jiems būtų nedidelis. Šiuo pagrindu laikoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų nesikeičia. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(63)

Laikinajame reglamente skaičiuojant žalos pašalinimo lygį naudotas ikimokestinio pelno skirtumas, pagrįstas vidutiniu pelno, kurį Bendrijos pramonė gavo 2003–2005 m., skirtumu, kuris preliminariais apskaičiavimais sudarė 15,3 % apyvartos. Ši vertė buvo laikoma ikimokestiniu pelnu, kokį šios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(64)

Keletas suinteresuotųjų šalių nesutiko su laikinai naudotu pelno skirtumo lygiu. Vienas naudotojas teigė, kad 15,3 % pelno norma yra pernelyg didelė, ir tvirtino, kad 2004 m. ir 2005 m. Bendrijos pramonės gautas pelnas buvo išskirtinis, nes tuo metu Kinijos kokso 80+ trūkumas buvo toks didelis, kad buvo sustabdytos tuo metu taikytos antidempingo priemonės. Šis naudotojas tvirtino, kad nėra pateisinamos priežasties naudoti gerokai didesnio pelno skirtumo, nei naudotas ankstesniame tyrime. Reikia pažymėti, kad ankstesnio tyrimo galutiniu etapu naudotas 10,5 % pelno skirtumas.

(65)

Bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartojo teiginį, kad laikinai naudotas pelno skirtumas buvo iškraipytas dėl didelio 2004 m. ir 2005 m. pelno, gauto dėl išskirtinių rinkos sąlygų. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad koksas 80+ – tai plataus vartojimo produktas ir kad 5 % pelno norma labiau atitiktų anksčiau naudotas prekinių produktų pelno normas.

(66)

Kita vertus, kai kurie Bendrijos pramonės gamintojai teigė, kad 15,3 % pelno normos nepakanka žalai pašalinti, kadangi minėti gamintojai anksčiau, kai kainos dar nebuvo smukdomos importo dempingo kaina, gaudavo didesnį pelną. Jie teigė, kad 15,3 % pelno normos nepakanka, kad Bendrijos gamintojai galėtų atlikti investicijas, reikalingas norint atitikti privalomuosius aplinkos apsaugos standartus ir atnaujinti ar pradėti iš naujo naudoti uždarytą gamybos įrangą. Buvo teigiama, kad taip atnaujinus Bendrijos gamybą Bendrijos gamintojai galėtų tenkinti išaugusią kokso 80+ paklausą. Tačiau šie Bendrijos gamintojai nepateikė tikslių duomenų dėl pelno skirtumo, kuris jiems atrodytų tinkamas.

(67)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog, atsižvelgiant į 25 konstatuojamojoje dalyje pateiktas peržiūrėtas išvadas dėl pelningumo, nustatyta, kad 2003–2005 m. gautas svertinis vidutinis pelningumas buvo 13,1 %, o ne 15,3 %, kaip minėta laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje.

(68)

Antra, atsižvelgiant į gautas pastabas buvo iš naujo išnagrinėtas metodas, naudotas žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Buvo manoma, kad pasirinktieji metai įprastomis aplinkybėmis iš tiesų galėtų būti netipiški, nes 2004 m. dėl didelio Kinijos kokso 80+ trūkumo rinkoje buvo išskirtinai pelningi metai (15 %). Ši išskirtinė padėtis pasikartojo 2005 m. (16,2 %). Kita vertus, tikėtina, kad 2003 m. Bendrijos pramonėje vis dar vyko atsigavimo nuo nustatyto dempingo poveikio praeityje procesas, todėl pelno skirtumas galėjo būti šiek tiek mažesnis (8,1 %). Ankstesniame tyrime trejus metus iš eilės (1995–1997), kai Kinijos importas dar nebuvo taip stipriai įsiskverbęs į rinką, buvo naudotas 10,5 % tikslinis pelno dydis. Todėl atrodo, kad šis dydis tinkamiau parodo pelningumą, kurį gali gauti šios rūšies pramonė nesant importo dempingo kaina.

(69)

Dėl tam tikrų Bendrijos gamintojų argumentų, susijusių su investicijoms būtinu pelno skirtumu, reikia pažymėti, kad toks kriterijus nėra svarbus nustatant žalos pašalinimo lygį. Iš tiesų, skaičiuojant kainą, skirtą atitinkamai žalai pašalinti, turi būti naudojamas tik toks pelno skirtumas, kokio Bendrijos pramonė galėtų tikėtis normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, nesant importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis 10,5 % ikimokestinio pelno skirtumo, ir darant galutinę išvadą naudotas šis pelno skirtumas.

(71)

Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą pakoreguotos Kinijos importo kainos (žr. 20 ir 21 konstatuojamąsias dalis) TL buvo palygintos su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, siekiant parodyti dabar patikslintą pelno skirtumą (žr. 70 konstatuojamąją dalį). Šiuo palyginimu nustatytas skirtumas, išreikštas procentais nuo visos CIF importo vertės, lygus 25,8 %, t. y. mažesnis nei apskaičiuotas dempingo skirtumas.

(72)

Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nesikreipė dėl individualaus režimo, bendras visoje šalyje žalos pašalinimo lygis buvo skaičiuojamas visiems KLR eksportuotojams.

(73)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio dydis turėtų būti toks kaip nustatytas dempingo arba žalos skirtumas, priklausomai nuo to, kuris žemesnis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos dydį.

(74)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutinis muitas turėtų būti 25,8 %.

(75)

Laikinuoju reglamentu nustatytas antidempingo muitas – minimali importo kaina (MIK). Kadangi laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai dėl MIK pasirinkimo tebegalioja ir negauta kitų šiam pasirinkimui prieštaraujančių pastabų, MIK priemonė patvirtinama.

(76)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau nagrinėjo MIK taikomos indeksavimo sistemos tinkamumą. Tam tikslui Komisija išnagrinėjo įvairias indeksavimo galimybes, visų pirma, koksinės akmens anglies – pagrindinės kokso 80+ žaliavos – kainos raidą. Tam tikri Bendrijos pramonės gamintojai taip pat teigė, kad MIK turėtų būti susieta su koksine akmens anglimi. Tačiau nustatyta, kad koksinės akmens anglies kainos raida ar kitokiu svarbesniu kainos veiksniu negalima pakankamai paaiškinti kokso 80+ kainos svyravimo. Todėl nuspręsta MIK neindeksuoti.

(77)

Minimali importo kaina nustatoma taikant žalos skirtumą eksporto kainoms, kuriomis remiantis buvo skaičiuojamas žalos pašalinimo lygis per TL. Todėl apskaičiuota galutinė minimali importo kaina yra 197 EUR už toną.

(78)

Kadangi pastabų dėl priemonių įgyvendinimo negauta, laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(79)

Buvo abejojama dėl šių priemonių taikymo atsižvelgiant į matavimo metodą nustatant kokso 80+ ir kokso 80– dalis mišrioje siuntoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kokso 80+ importuotojai taiko griežtus kriterijus, inter alia, dydžiui ir drėgmei, o po nupirkto produkto pristatymo į Bendriją importuotojas atlieka kontrolinius matavimus, norėdamas užtikrinti, kad produktas atitinka tuos kriterijus. Pagrindiniai kokso naudotojai EB sertifikuojami pagal ISO 9001:2000 arba pagal lygiavertę valdymo sistemą, pagal kurias reikalaujama pateikti kiekvienos siuntos kilmės sertifikatus ir atitikties sertifikatą. Tokių atitikties sertifikatų, kuriais taip pat patvirtinamos matmenų specifikacijos, gali pareikalauti muitinės, kad patikrintų, ar deklaracijoje nurodyti duomenys yra tikslūs.

(80)

Pramonė taiko du standartus ISO 728:1995 ir ISO 18238:2006, kuriais nustatytas atitinkamai kokso matavimo metodas ir matuotino kokso atrankos metodas. Tai, kad importuojančioji pramonė jau taiko šiuos standartus, rodo, kad jie yra taikytini ir todėl susiję su šių priemonių įgyvendinimu.

(81)

Atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę sumos, viršijančios galutinio antidempingo muito normą turėtų būti nerenkamos,