5.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 3/2008

2007 m. gruodžio 17 d.

dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	Pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2826/2000 (1) ir (EB) Nr. 2702/1999 (2) Bendrija vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose gali įgyvendinti skatinimo priemones tam tikram žemės ūkio produktų skaičiui. Rezultatai, pasiekti ligi šiol, teikia daug vilčių.

(2)

Atsižvelgiant į įgytą patirtį, rinkų raidos perspektyvas tiek Bendrijoje, tiek už jos ribų, taip pat į naujas tarptautinės prekybos aplinkybes, reikėtų parengti bendrą nuoseklią informavimo ir skatinimo politiką, susijusią su žemės ūkio produktais ir jų gamybos būdais, taip pat maisto produktais, kurių pagrindą sudaro žemės ūkio produktai, vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, tačiau neskatinant vartoti kokį nors produktą dėl jo konkrečios kilmės.

(3)	Siekiant aiškumo reikėtų panaikinti reglamentus (EB) Nr. 2702/1999 ir (EB) Nr. 2826/2000 ir pakeisti juos vienu reglamentu, išlaikant veiksmų specifiką pagal jų įgyvendinimo vietą.

(4)

Tokia politika naudinga papildant ir stiprinant valstybių narių vykdomą veiklą, visų pirma gerinant šių produktų įvaizdį Bendrijoje ir trečiosiose šalyse, ypač kokybės, maistingumo, maisto saugos ir gamybos būdų požiūriu. Ši veikla, padėdama atverti naujas rinkas trečiosiose šalyse, taip pat gali keleriopai sustiprinti nacionalinių ar privačių priemonių poveikį.

(5)	Reikėtų nustatyti atitinkamų produktų ir sektorių atrankos kriterijus, taip pat temas ir rinkas, kurioms Bendrijos programos bus taikomos.

(6)	Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonės turėtų būti taikomos ir tiems produktams, už kuriuos eksporto grąžinamosios išmokos mokamos, ir tiems, už kuriuos jos nemokamos.

(7)

Priemonės turėtų būti įgyvendinamos pagal informavimo ir skatinimo programas. Priemonių, įgyvendintinų vidaus rinkoje, atveju ir siekiant užtikrinti programų nuoseklumą ir veiksmingumą, reikėtų parengti gaires, kuriose kiekvienam produktui ar atitinkamam sektoriui būtų nustatytos bendrosios kryptys, susijusios su pagrindiniais Bendrijos programų elementais.

(8)	Atsižvelgiant į techninį atliktinų užduočių pobūdį reikėtų numatyti galimybę, kad Komisijai padėtų komunikacijos specialistų komitetas, ar galimybę kreiptis į techninius asistentus.

(9)

Reikėtų nustatyti priemonių finansavimo kriterijus. Paprastai tikslinga, kad Bendrija dengtų tik dalį priemonių įgyvendinimo išlaidų, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos ir suinteresuotosios valstybės narės pačios prisiimtų daugiau atsakomybės. Tačiau ypatingais atvejais gali būti tikslinga tam tikrų valstybių narių finansinio indėlio nereikalauti. Kai kurių Bendrijos sistemų, susijusių su produktų kilme, ekologine gamyba, ženklinimu atitinkamais logotipais ar etiketėmis bei žemės ūkio teisės aktuose nurodytais grafiniais simboliais, Bendrijos ir valstybių narių bendrą finansavimą galima pateisinti poreikiu informuoti visuomenę apie tas palyginti naujas sistemas, ypač atokiausių regionų atveju.

(10)	Reikėtų nustatyti, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį pasirinktų priemonių ekonominį veiksmingumą, jų įgyvendinimas nustatyta tvarka būtų patikėtas tinkamą struktūrą ir kompetenciją turinčioms institucijoms.

(11)

Atsižvelgiant į įgytą patirtį ir Tarptautinės alyvų aliejaus tarybos vykdant prekybos skatinimo veiklą pasiektus rezultatus, vis dėlto turėtų būti numatyta, kad tarybai ir toliau būtų pavedama įgyvendinti jos kompetencijos srities priemones. Taip pat turėtų būti naudojamasi panašių tarptautinių organizacijų parama kitiems produktams.

(12)	Siekiant užtikrinti tinkamą programų įgyvendinimą ir galimybę patikrinti priemonių poveikį, turėtų būti priimta nuostata, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų veiksmingą priežiūrą, o nepriklausoma institucija vertintų rezultatus.

(13)	Su šiame reglamente numatytų priemonių finansavimu susijusias išlaidas reikėtų administruoti atsižvelgiant į aplinkybes, atitinkamai pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (3).

(14)	Šio reglamento įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Visos arba dalis informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų gamybos būdą, taip pat maisto produktus, kurių pagrindą sudaro žemės ūkio produktai, ir jų skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse ir nustatytų 2 straipsnyje, išlaidos gali būti finansuojamos iš Bendrijos biudžeto šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

Šios priemonės įgyvendinamos pagal informavimo ir skatinimo programą.

2.   1 dalyje minėtos priemonės nėra skirtos konkretiems registruotiesiems prekės pavadinimams ir neskatina naudoti produktą dėl jo konkrečios kilmės. Tačiau gali būti nurodyta produkto, kuriam taikomos priemonės, kilmė, jei tai pavadinimas, suteiktas pagal Bendrijos teisės aktus.

2 straipsnis

Informavimo ir skatinimo priemonės

1.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės yra šios:

a)	ryšiai su visuomene, skatinimo ir reklamos priemonės, visų pirma pabrėžiant esmines Bendrijos produktų savybes ir privalumus, ypač jų kokybės, maisto saugumo, specialių gamybos metodų, maistinių ir higienos aspektų, ženklinimo, gyvūnų gerovės ir ekologiškumo požiūriu;

b)

informavimo kampanijos, pirmiausia skirtos informuoti apie Bendrijos sistemas, skirtas saugomoms kilmės vietos nuorodoms (SKVN), saugomoms geografinėms nuorodoms (SGN), garantuotiems tradiciniams gaminiams (GTG) ir ekologinei gamybai, taip pat apie kitas Bendrijos sistemas, susijusias su žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės standartais bei ženklinimu, ir apie atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus grafinius simbolius;

c)	informavimo kampanijos, skirtos Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose (RVPKR), vynų, turinčių geografinę nuorodą ir spiritinių gėrimų, turinčių geografinę nuorodą arba jiems priskirtą tradicinę nuorodą, sistemai;

d)	studijos informavimo ir skatinimo priemonių rezultatams įvertinti.

2.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės vidaus rinkos atveju taip pat gali būti dalyvavimas nacionaliniuose ir Europos renginiuose, mugėse ir parodose, visų pirma parengiant Bendrijos produktų įvaizdžiui gerinti skirtus stendus.

3.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės trečiosiose šalyse taip pat gali būti:

a)	informavimo apie Bendrijos stalo vynų sistemą priemonės;

b)	dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, mugėse ir parodose, visų pirma parengiant Bendrijos produktų įvaizdžiui gerinti skirtus stendus;

c)	naujų rinkų tyrimai, būtini siekiant išplėsti pardavimo rinkas;

d)	aukšto lygio prekybos misijos.

3 straipsnis

Susiję sektoriai ir produktai

1.   Sektoriai arba produktai, kuriems gali būti taikomos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus rinkoje taikytinos priemonės atsižvelgiant į tokius kriterijus:

a)	tikslingumas teminėmis ar tikslinėmis kampanijomis atkreipti dėmesį į atitinkamų produktų kokybę, būdingas savybes, maistinius ir higienos aspektus, maisto saugą, gyvūnų gerovę ir ekologiškumą;

b)	ženklinimo etiketėmis, kuriomis informuojamas vartotojas, sistemos bei produktų atsekamumo ir kontrolės sistemų diegimas;

c)	būtinybė spręsti konkrečius ir trumpalaikius tam tikro sektoriaus sunkumus;

d)	tikslingumas pateikti informaciją apie Bendrijos SNG arba SKVN, GTS ir ekologinės gamybos sistemas;

e)	tikslingumas pateikti informaciją apie Bendrijos rūšinių vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose, vynų, turinčių geografinę nuorodą ir spiritinių gėrimų, turinčių geografinę nuorodą arba jiems priskirtą tradicinę nuorodą, sistemą.

2.   Produktai, kuriems gali būti taikomos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, įgyvendintinos trečiosiose šalyse, pirmiausia būtų tokie:

a)	produktai, kurie skirti tiesiogiai vartoti arba perdirbti, kai yra galimybės juos eksportuoti ar pateikti į naujas pardavimo rinkas trečiosiose šalyse, ypač kai neskiriamos eksporto grąžinamosios išmokos;

b)	tipiniai arba aukštos kokybės didelės pridėtinės vertės produktai.

4 straipsnis

Temų, produktų ir šalių, kuriems gali būti taikomos priemonės, sąrašas

16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija sudaro 3 straipsnyje nurodytų temų ir produktų bei atitinkamų trečiųjų šalių sąrašus. Šie sąrašai tikslinami kas dveji metai. Tačiau prireikus šis sąrašas gali būti iš dalies keičiamas dažniau laikantis tokios pat tvarkos.

Pasirenkant trečiąsias šalis atsižvelgiama į trečiųjų šalių rinkas, kuriose yra reali arba galima paklausa.

5 straipsnis

Gairės

1.   Komisija 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skatinimo vidaus rinkoje tikslais nustato kiekvieno pasirinkto sektoriaus ar produkto gaires, išsamiai apibrėžiančias strategiją, kurios turi būti laikomasi teikiant informavimo ir skatinimo programų pasiūlymus.

Šios gairės nurodo bendrąsias kryptis, ypač:

a)	tikslus ir uždavinius;

b)	vieną arba daugiau temų, kurioms turi būti taikomos pasirinktos priemonės;

c)	įgyvendintinų priemonių tipus;

d)	programų trukmę;

e)	dalies, kuria Bendrija gali finansiškai prisidėti prie programų įgyvendinimo, orientacinį paskirstymą, atsižvelgiant į rinkas ir numatomų priemonių rūšis.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams mokyklinėse įstaigose skirtoms šviežių vaisių ir daržovių skatinimo priemonėms.

2.   Komisija 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skatinimo trečiosiose šalyse tikslais gali nustatyti gaires, išsamiai apibrėžiančias strategiją, kurios turi būti laikomasi teikiant pasiūlymus dėl informavimo apie tam tikrus ar visus 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus produktus ir jų skatinimo.

6 straipsnis

Už informavimo ir skatinimo priemonių vykdymą atsakingos organizacijos

1.   Atsižvelgdama į 5 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir į šio straipsnio 2 dalį atitinkamam sektoriui(-iams) vienoje ar keliose valstybėse narėse arba Bendrijos lygiu atstovaujanti šakinė arba tarpšakinė organizacija(-os) priemonėms, nurodytoms 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, 2 dalyje ir 3 dalies a, b ir c punktuose, įgyvendinti parengia ne ilgesnės kaip trejų metų trukmės informavimo ir skatinimo programų pasiūlymus.

2.   Kai skatinimo priemones trečiosiose šalyse nusprendžiama vykdyti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, Bendrija gali jas įgyvendinti per Tarptautinę alyvuogių aliejaus tarybą.

Kitų sektorių atveju Bendrija gali prašyti kitų tarptautinių organizacijų, teikiančių panašias garantijas, pagalbos.

7 straipsnis

Informavimo ir skatinimo programų parengimas ir pateikimas

1.   Valstybės narės parengia specifikaciją, kurioje nurodo informavimo ir skatinimo programų įvertinimo sąlygas ir kriterijus.

Atitinkama(-os) valstybė(-s) narė(-s) išnagrinėja kiekvienos pasiūlytos programos tikslingumą ir atitiktį šiam reglamentui, pagal 5 straipsnį priimtoms gairėms ir atitinkamoms specifikacijoms. Jos taip pat patikrina programos ekonominį veiksmingumą.

Valstybė(-s) narė(-s), išnagrinėjusi(-ios) programą ar programas, atsižvelgdama(-os) į turimų lėšų kiekį, sudaro atrinktų programų sąrašą ir įsipareigoja prisidėti prie jų finansavimo, jeigu tokių būtų.

2.   Valstybė(-ės) narė(-ės) Komisijai pateikia 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą programų sąrašą ir jų kopijas.

Komisijai nustačius, kad pateikta programa ar pagal ją vykdomos tam tikros priemonės neatitinka Bendrijos teisės aktų arba, priemonių, vykdytinų vidaus rinkoje atveju, 5 straipsnyje minimų gairių, arba yra ekonomiškai neveiksmingos, ji per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, praneša atitinkamai(-oms) valstybei(-ėms) narei(-ėms) apie tai, kad programa ar jos dalis neatitinka reikalavimų. Jei per numatytą laikotarpį tokios informacijos nepateikiama, programa laikoma atitinkančia reikalavimus.

Valstybė(-s) narė(-s) atsižvelgia į galimas Komisijos pastabas ir programas, kurios pataisomos suderinus su pasiūlymą pateikusia(-iomis) organizacija(-omis), minima(-omis) 6 straipsnio 1 dalyje, per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, perduoda Komisijai.

8 straipsnis

Informavimo ir skatinimo programų atranka

1.   Komisija 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sprendžia, kurios programos yra atrenkamos ir nustato atitinkamus biudžetus. Pirmenybė teikiama programoms, kurias pateikia daugiau nei viena valstybė narė arba kai pagal jas priemones planuojama įgyvendinti daugiau nei vienoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.

2.   16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pagal šio straipsnio 1 dalį atrinktoms programoms gali nustatyti žemiausias arba aukščiausias faktinių išlaidų ribas. Šios išlaidų ribos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų programų pobūdį. 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatyti taikytini kriterijai.

9 straipsnis

Vidaus rinkoje įgyvendintinų informavimo priemonių programų nepateikimo atveju taikoma procedūra

1.   Jei pagal 6 straipsnio 1 dalį pateiktinų vidaus rinkoje įgyvendintinų programų, skirtų vienai ar daugiau 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų priemonių, nepateikiama, suinteresuotoji(-sios) valstybė(-s) narė(-s), atsižvelgdama į 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas gaires, parengia programą ir atitinkamą specifikaciją ir viešajame konkurse pasirenka programos, kurią ji įsipareigoja iš dalies finansuoti, vykdomąją instituciją.

2.   Valstybė(-s) narė(-s) pateikia Komisijai pagal 1 dalį priimtą programą, prie kurios pridedama pagrįsta nuomonė apie:

a)	programos tikslingumą;

b)	programos ir siūlomos institucijos atitikimą šio reglamento nuostatoms ir prireikus taikomoms gairėms;

c)	programos ekonominio veiksmingumo įvertinimą.

3.   Nagrinėdama programas Komisija vadovaujasi 7 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi.

4.   16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktoms programoms gali nustatyti žemiausias arba aukščiausias faktinių išlaidų ribas. Šios išlaidų ribos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų programų pobūdį. 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatyti taikytini kriterijai.

10 straipsnis

Komisijos iniciatyva vykdytinos informavimo ir skatinimo priemonės

Po to, kai bendrame posėdyje informuojamas 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas arba prireikus komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (5) 14 straipsnio 1 dalį, Saugomų geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (6) 15 straipsnio 1 dalį, arba Garantuotų tradicinių gaminių nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (7) 18 straipsnio 1 dalį, Komisija gali nuspręsti įgyvendinti vieną ar daugiau šių priemonių:

a)

priemonių, įgyvendintinų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, atveju: i) šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas priemones; ii) šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 2 dalyje nurodytas priemones, jei tokios priemonės yra svarbios visai Bendrijai arba jei pagal šio reglamento 6 ir 9 straipsnius nebuvo pateikta jokia tinkama priemonė;

b)

priemonių, įgyvendintinų trečiosiose šalyse, atveju: i) šio reglamento 2 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones; ii) šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytas priemones, jei tokios priemonės yra svarbios visai Bendrijai arba jei pagal šio reglamento 6 ir 9 straipsnius nebuvo pateikta jokia tinkama priemonė.

11 straipsnis

Už programų ir priemonių vykdymą atsakingos institucijos

1.   Komisija skelbia atvirą arba uždarą konkursą:

a)	galimiems techniniams asistentams, būtiniems norint atlikti programų pasiūlymų įvertinimą, numatytą 7 straipsnio 2 dalyje, įskaitant siūlomas vykdomąsias institucijas, atrinkti;

b)	institucijai(-oms), atsakingai(-oms) už 10 straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimą, atrinkti.

2.   Visomis tinkamomis priemonėmis paskelbusi konkursą, pasiūlymą pateikusi organizacija atrenka įstaigas, kurios įgyvendina pagal 7 straipsnio 1 dalį atrinktas programas.

Tačiau tam tikromis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasiūlymą pateikusiai organizacijai gali būti leista pačiai įgyvendinti tam tikras programos dalis.

3.   Atsižvelgdamos į tai, kad aptariamosios programos vykdomos Bendrijos mastu, institucijos, kurioms patikėta įgyvendinti informavimo ir skatinimo priemones, privalo turėti darbo su atitinkamais produktais ir atitinkamomis rinkomis patirties ir turi būti apsirūpinusios veiksmingam šių priemonių įgyvendinimui būtinais ištekliais.

12 straipsnis

Programų priežiūra

1.   Priežiūros grupė, kurioje atstovaujama Komisijai, atitinkamoms valstybėms narėms bei pasiūlymus pateikusioms organizacijoms, prižiūri, kad 8 ir 9 straipsniuose nurodytos atrinktos programos būtų tinkamai vykdomos.

2.   Atitinkamos valstybės narės yra atsakingos už tinkamą 8 ir 9 straipsniuose nurodytų programų vykdymą ir su jomis susijusius mokėjimus. Valstybės narės užtikrina, kad visa informavimo ir skatinimo medžiaga, pateikta pagal minėtas programas, atitiktų Bendrijos teisę.

13 straipsnis

Finansavimas

1.   Nepažeidžiant 4 dalies Bendrija visiškai finansuoja 10 straipsnyje nurodytas priemones. Bendrija taip pat finansuoja visas išlaidas, susijusias su techniniais asistentais, atrinktais pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą.

2.   Bendrijos įnašas 8 ir 9 straipsniuose nurodytoms atrinktoms programoms finansuoti neviršija 50 % faktinių šių programų išlaidų. Tuo atveju, kai informavimo ir skatinimo programos trunka dvejus ar trejus metus, kiekvienų įgyvendinimo metų įnašas negali viršyti tos ribos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas procentinis dydis vaisių ir daržovių skatinimo priemonėms, skirtoms konkrečiai vaikams Bendrijos mokslo įstaigose, yra 60 %.

3.   Pasiūlymą pateikusios organizacijos finansuoja ne mažiau kaip 20 % savo pasiūlytų programų faktinių išlaidų, o likusią dalį finansuoja atitinkama(-os) valstybė(-s) narė(-s), jeigu būtų, atsižvelgiant į Bendrijos įnašą, nurodytą 2 dalyje.

Valstybių narių ir pasiūlymą pateikusių organizacijų atitinkamos dalys nustatomos programos pateikimo Komisijai pagal 7 straipsnio 2 dalį metu.

Valstybių narių arba pasiūlymus pateikusių organizacijų mokėjimai gali būti atliekami iš parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų.

4.   Kai taikoma 6 straipsnio 2 dalis, Bendrija, patvirtinusi programą, atitinkamą įnašą suteikia minimai tarptautinei organizacijai.

5.   Įgyvendinant 9 straipsnyje minimas programas valstybės narės dengia Bendrijos nefinansuojamą išlaidų dalį.

Valstybių narių finansuojama dalis gali būti dengiama iš parafiskalinių mokesčių.

6.   Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių finansiniams įnašams bei valstybių narių arba pasiūlymus pateikusių organizacijų finansiniams įnašams, dengiamiems iš parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų, toms programoms, kurioms skiriama Bendrijos parama, patenkanti į Sutarties 36 straipsnio taikymo sritį, ir kurias Komisija nusprendė įgyvendinti pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

14 straipsnis

Bendrijos išlaidos

1 straipsnio 1 dalyje minimos priemonės Bendrijos lėšomis finansuojamos atsižvelgiant į aplinkybes, atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies d punktą arba pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą.

15 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (8) 195 straipsnį įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas.

2.   Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsnių nuostatos.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio trukmė yra vienas mėnuo.

17 straipsnis

Konsultavimasis

Prieš sudarydama 4 straipsnyje nurodytus sąrašus, nustatydama 5 straipsnyje minimas gaires, patvirtindama 6 ir 9 straipsniuose nurodytas programas, nuspręsdama dėl priemonių pagal 10 straipsnį arba patvirtindama įgyvendinimo taisykles pagal 15 straipsnį, Komisija gali konsultuotis su:

a)	Žemės ūkio produktų skatinimo patariamąja grupe, įsteigta Komisijos sprendimu 2004/391/EB (9);

b)	techninėmis ad hoc darbo grupėmis, sudarytomis iš komiteto narių arba skatinimo ir visuomenės informavimo srities ekspertų.

18 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, prireikus kartu su atitinkamais pasiūlymais.

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 2702/1999 ir (EB) Nr. 2826/2000 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktas atitikmenų lenteles.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (OL L 328, 2000 12 23, p. 2). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 (OL L 273, 2007 10 17, p. 1).

(2)  1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių (OL L 327, 1999 12 21, p. 7). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2060/2004 (OL L 357, 2004 12 2, p. 3).

(3)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2007 (OL L 322, 2007 12 7, p. 1).

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(5)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1319/2007 (OL L 293, 2007 11 10, p. 3).

(6)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(7)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

(8)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(9)  OL L 120, 2004 4 24, p. 50.

---

---