EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008D0949

2008/949/EB: 2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimama daugiametė Bendrijos programa pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo

OL L 346, 2008 12 23, p. 37–88 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2010; panaikino 32010D0093

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/949/oj

23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/37


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 6 d.

kuriuo priimama daugiametė Bendrijos programa pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo

(2008/949/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos (1), sukūrimo, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 199/2008 sukuriama duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui skirta Bendrijos sistema, siekiant sukurti tvirtą pagrindą mokslinei analizei žuvininkystės srityje ir teikti patikimas mokslines rekomendacijas bendrajai žuvininkystės politikai (toliau — BŽP) įgyvendinti.

(2)

Remdamosi daugiamete Bendrijos programa, valstybės narės turėtų parengti daugiametes nacionalines duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui skirtas programas.

(3)

Todėl būtina parengti daugiametę Bendrijos programą, apimančią informacijos, būtinos pagal BŽP reikalingai mokslinei analizei paremti, rinkimą bei šios informacijos tvarkymą ir naudojimą.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Reglamento Nr. 199/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta daugiametė Bendrijos programa pateikta priede.

Priimta Briuselyje 2008 m. lapkričio 6 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys


(1)  OL L 60, 2008 3 5, p. 1.


PRIEDAS

DAUGIAMETĖ BENDRIJOS PROGRAMA

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1.

Šioje Bendrijos programoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   žvejojantys laivai— laivai, kurie per kalendorinius metus vykdė nors vieną žvejybos operaciją (daugiau negu 0 dienų). Per metus žvejybos operacijų nevykdęs laivas laikomas „nežvejojančiu“;

b)   ėminių ėmimas vienu metu— laivo sužvejotų arba iškrautų visų rūšių arba iš anksto nustatytų rūšių grupių žuvų ėminių ėmimas vienu metu;

c)   dienos jūroje— bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas yra rajone ir ne uoste;

d)   laivyno segmentas— tų metų tos pačios ilgio kategorijos laivų (LOA) ir vyraujančių žvejybos įrankių grupė pagal III priedėlį. Laivai ataskaitiniu laikotarpiu gali vykdyti įvairią žvejybos veiklą, bet gali būti priskiriami tik vienam laivyno segmentui;

e)   žvejybos dienos— kiekviena diena priskiriama rajonui, kuriame atitinkamą dieną, kurią laivas gali būti jūroje, buvo praleista daugiausia laiko žvejojant. Vis dėlto, žvejojant pasyviaisiais žvejybos įrankiais, jei laivas nevykdė jokios operacijos dieną, kurią jūroje buvo bent vienas (pasyvusis) žvejybos įrankis, ta diena priskiriama rajonui, kuriame žvejybos įrankis buvo panaudotas paskutinį kartą per tą žvejybos reisą;

f)   žvejybos reisas— bet kuri žvejybos laivo kelionė iš vienos sausumos vietos į žuvų iškrovimo vietą, išskyrus ne žvejybos keliones (žvejybos laivo kelionė iš vienos vietos į vietą sausumoje, per kurią jis nevykdo žvejybos veiklos ir per kurią visi laive laikomi žvejybos įrankiai patikimai surišti ir sukrauti ir jų negalima nedelsiant panaudoti);

g)   specializacija— grupė žvejybos operacijų, per kurias panašiais žvejybos įrankiais tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone žvejojamos panašių rūšių žuvys (rūšių grupės žuvys) ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis;

h)   laivų populiacija— visi į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai, kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (1);

i)   atrinktosios rūšys— valdymui svarbios rūšys, dėl kurių tarptautinė mokslinė įstaiga arba regioninė žuvininkystės valdymo organizacija yra pateikusios prašymą;

j)   laikymo vandenyje trukmė— laikas, skaičiuojamas nuo kiekvieno atskiro žvejybos įrankio užmetimo pradžios iki momento, kai tą patį įrankį pradedama traukti.

2.

Šių terminų vartojamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (www.fao.org/fi/glossary/default.asp) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) apibrėžtys: anadrominės rūšys, katadrominės rūšys, sužvejotų žuvų kiekis, galvakojai, vėžiagyviai, giliavandenių žuvų rūšys, priedugnio žuvys, priedugnio žuvų rūšys, naudojimo modelis, pelekinės žuvys, gėlavandenių žuvų rūšys, įrankiai, iškraunamų žuvų kiekis, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, didelės pelaginės žuvys, moliuskai, kita nei žvejyba veikla, pelaginės žuvys, mažos pelaginės žuvys, pagrindinės rūšys.

II SKYRIUS

TURINYS IR METODIKA

A.   Bendrijos programos turinys

Bendrijos programą sudaro šie moduliai:

1.

Žvejybos sektoriaus įvertinimo modulis:

Žvejybos sektoriaus duomenų rinkimo programą sudaro šie skirsniai:

a)

ekonominių kintamųjų rinkimas;

b)

biologinių kintamųjų rinkimas;

c)

įvairių sričių kintamųjų rinkimas;

d)

jūroje atliekami moksliniai tyrimai.

2.

Akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo modulis:

a)

akvakultūros sektoriaus ekonominių duomenų rinkimas;

b)

perdirbimo pramonės ekonominių duomenų rinkimas.

3.

Žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimo modulis.

4.

Duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo sistema, tvarkymo ir naudojimo modulis.

B.   Tikslumo lygiai ir ėminių ėmimo intensyvumas

1.

Jeigu negalima apibrėžti ėminių ėmimo programų tikslumo lygiais arba ėminio dydžiu išreikštų kiekybinių tikslų, rengiami bandomieji tyrimai statistiniu požiūriu. Tokiais bandomaisiais tyrimais įvertinama problemos svarba ir taip pat nustatoma, ar ateityje būtų naudingi išsamesni tyrimai, bei tokių išsamių tyrimų ekonominis efektyvumas.

2.

Jeigu kiekybinius tikslus galima apibrėžti, jie gali būti patikslinti arba tiesiogiai ėminio dydžiais arba ėminių ėmimo dažniu ar apibrėžiant siektinus tikslumo ir patikimumo lygius.

3.

Jeigu remiamasi ėminio dydžiu arba ėminių ėmimo dažniu iš statistiniu požiūriu apibrėžtos populiacijos, ėminių ėmimo strategija turi būti ne mažiau veiksminga nei paprastas atsitiktinis ėminių ėmimas. Tokios ėminių ėmimo strategijos turi būti apibūdintos atitinkamose nacionalinėse programose.

4.

Jeigu remiamasi tikslumo arba patikimumo lygiu, daromas šis skirtumas:

a)   1 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 40 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 20 % variacijos koeficientas;

b)   2 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 25 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 12,5 % variacijos koeficientas;

c)   3 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 5 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 2,5 % variacijos koeficientas.

III SKYRIUS

ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS ĮVERTINIMO MODULIS

A.   Ekonominių kintamųjų rinkimas

1.   Kintamieji

1.

Rinktini kintamieji išvardyti VI priedėlyje. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami kasmet, išskyrus įvairių sričių kintamuosius, apibrėžtus VIII priedėlyje, ir kintamuosius, nustatytus siekiant išmatuoti žuvininkystės poveikį jūros ekosistemai, kaip apibrėžta XIII priedėlyje, kurie turi būti renkami labiau išskaidytu lygiu. Populiaciją sudaro visi sausio 1 d. į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami apie žvejojančius laivus. Apie kiekvieną laivą, apie kurį renkami VI priedėlyje apibrėžti ekonominiai kintamieji, taip pat turi būti renkami ir VIII priedėlyje apibrėžti atitinkami įvairių sričių kintamieji.

2.

Apie nežvejojančius laivus renkami tik kapitalo vertės (VI priedėlis), laivyno (VI priedėlis) ir pajėgumo (VIII priedėlis) kintamieji.

3.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus, taikant Europos centrinio banko (ECB) nustatytą vidutinį metinį valiutų keitimo kursą.

2.   Išskaidymo lygiai

1.

Ekonominiai kintamieji pranešami apie kiekvieną laivyno segmentą (III priedėlis) ir supraregioną (II priedėlis). Apibrėžiamos šešios ilgio kategorijos (taikant „bendrojo ilgio“ matavimą). Tačiau valstybės narės prireikus gali smulkiau skaidyti ilgio klases.

2.

Naudojami dominavimo kriterijai siekiant priskirti kiekvieną laivą segmentui, remiantis žvejybos dienų, kurias naudojamas kiekvienas žvejybos įrankis, skaičiumi. Jeigu kuris nors žvejybos įrankis naudojamas dažniau negu visi kiti įrankiai bendrai sudėjus (t. y. laivas naudoja tą įrankį daugiau negu 50 % žvejybos laiko), laivas priskiriamas tam segmentui. Priešingu atveju, laivas priskiriamas šiems laivyno segmentams:

a)

„universalios paskirties aktyviuosius įrankius naudojantys laivai“, jeigu jis naudoja tik aktyviuosius įrankius;

b)

„universalios paskirties pasyviuosius įrankius naudojantys laivai“, jeigu jis naudoja tik pasyviuosius įrankius;

c)

„aktyviuosius ir pasyviuosius įrankius naudojantys laivai“.

3.

Jei laivas vykdo veiklą daugiau negu viename II priedėlyje apibrėžtame supraregione, valstybės narės savo nacionalinėse programose paaiškina, kuriam supraregionui tas laivas priskiriamas.

4.

Jei laivyno segmentą sudaro mažiau negu 10 laivų:

a)

gali būti būtinas grupavimas, siekiant parengti ėminių ėmimo planą ir pranešti apie ekonominius kintamuosius;

b)

valstybės narės praneša, kurie laivyno segmentai buvo sugrupuoti nacionaliniu lygmeniu, ir pagrindžia grupavimą remdamosi statistine analize;

c)

metinėse ataskaitose valstybės narės nurodo laivų, iš kurių imti ėminiai, skaičių kiekviename laivyno segmente nepaisant to, ar buvo atliktas koks nors grupavimas siekiant surinkti ir pateikti duomenis;

d)

siekiant užtikrinti ekonominių kintamųjų palyginamumą, regioniniuose koordinavimo susitikimuose apibrėžiamos vienoda grupavimo metodika supraregionų lygiu.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Valstybės narės užtikrina visų ekonominių kintamųjų nuoseklumą ir palyginamumą, jei jie gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., tyrimų, laivyno registrų, žvejybos žurnalų, pardavimo pažymų).

4.   Tikslumo lygiai

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

B.   Biologinių kintamųjų rinkimas

B1.   Su specializacija susiję kintamieji

1.   Kintamieji

1.

Ėminiai turi būti imami siekiant kas ketvirtį įvertinti sužvejotų įvairių rūšių žuvų pasiskirstymą pagal ilgį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Duomenys turi būti renkami pagal specializaciją IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos matricos 6 lygiu apie VII priedėlyje išvardytas rūšis.

2.

Prireikus turi būti vykdomos papildomos neišrūšiuotų iškrautų žuvų biologinių ėminių ėmimo programos siekiant įvertinti:

a)

tokių įvairių išteklių dalį iškrautų žuvų kiekyje: silkių Skagerako sąsiauryje IIIA-N, Kategato sąsiauryje IIIa-S ir atskirai rytinėje Šiaurės jūros dalyje bei Baltijos jūros lašišų;

b)

įvairių rūšių dalį tų rūšių grupėje, kurios vertinamos tarptautiniu lygmeniu, pvz., megrimai, velniažuvinės ir plokštėtažiaunės žuvys.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Siekiant optimizuoti ėminių ėmimo programas, IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos specializacijos gali būti sujungtos. Jei specializacijos sujungiamos (vertikalusis sujungimas), jų vienarūšiškumas įrodomas statistiniais duomenimis. Laivų laivyno segmentus atitinkantys greta esantys langeliai sujungiami (horizontalusis sujungimas) remiantis statistiniais duomenimis. Toks horizontalusis sujungimas atliekamas pirmiausia sugrupuojant laivus į greta esančias bendrojo ilgio klases, neatsižvelgiant į vyraujančius žvejybos būdus, jei tai tikslinga siekiant atskirti įvairius panaudojimo modelius. Atitinkamuose regioniniuose koordinavimo susitikimuose siekiama sudaryti regioninį susitarimą dėl sujungimo, kurį turi patvirtinti STECF.

2.

Nacionaliniu lygmeniu viena specializacija, nurodyta IV priedėlio (1–5) matricos 6 lygyje, gali būti toliau išskaidyta į keletą tikslesnių sluoksnių, pvz., išskiriant skirtingas pagrindines rūšis. Toks tolesnis skirstymas atliekamas atsižvelgiant į šiuos du principus:

a)

nacionaliniu lygmeniu apibrėžti sluoksniai nesutampa su IV priedėlyje (1–5) apibrėžtomis specializacijomis;

b)

visi nacionaliniu lygmeniu apibrėžti sluoksniai privalo kartu apimti visus 6 lygyje nurodytos specializacijos žvejybos reisus.

3.

Specializacijų ėminių ėmimo erdviniai vienetai apibrėžti I priedėlio 3 lygyje ir apima visus regionus, išskyrus:

a)

Baltijos jūrą (ICES III b–d zonas), Viduržemio jūrą ir Juodąją jūrą, kurioms taikomas 4 lygis;

b)

regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų vienetus, jei jie yra pagrįsti specializacijomis (jeigu tokių apibrėžčių nėra, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atsako už atitinkamus sujungimus).

4.

Siekiant rinkti ir sujungti duomenis, erdviniai ėminių ėmimo vienetai gali būti grupuojami pagal regionus, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 665/2008 (2) 1 straipsnyje, po to, kai tam buvo pritarta atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

5.

III skyriaus B/B1 skirsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų parametrų duomenys pateikiami kas ketvirtį ir turi atitikti laivyno žvejybos veiklos matricą, nurodytą IV priedėlyje (1–5).

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Iškraunamų žuvų kiekiui:

a)

Valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta pirminis pardavimas, atsako už tai, kad biologinių ėminių ėmimas būtų atliekamas pagal šioje Bendrijos programoje apibrėžtus standartus. Jeigu būtina, valstybės narės bendradarbiauja su ne ES trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad būtų parengtos su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų iškraunamų žuvų biologinių ėminių ėmimo programos.

b)

Imant ėminius reikia atsižvelgti tik į svarbiausias specializacijas. Siekiant nustatyti specializacijas, kurios turi būti atrinktos ėminiams imti, nacionaliniu lygmeniu valstybės narės, kaip orientacine verte naudodamosi vidutinėmis pastarųjų 2 metų vertėmis ir remdamosi IV priedėlyje (1–5) pateiktos matricos 6 lygiu, naudoja tokią klasifikavimo sistemą:

Visų pirma, specializacijų langeliai suklasifikuojami pagal jų dalį visame iškraunamame komerciniame sužvejotų žuvų kiekyje. Tuomet šios dalys turi būti sudedamos, pradedant didžiausiomis, kol pasiekiamas ribinis 90 % lygis. Visos specializacijos, priklausančios viršutiniam 90 % lygiui, atrenkamos ėminių ėmimui.

Tuomet minėtas veiksmas pakartojamas remiantis bendra iškraunamo komercinio sužvejotų žuvų kiekio verte ir kartojamas trečią kartą remiantis bendra žvejybos pastanga, išreikšta dienomis jūroje. Specializacijos, kurios yra viršutiniame 90 % lygyje ir nepriklauso pirmesnės įtraukos viršutiniam 90 % lygiui, įtraukiamos į atranką.

STECF prie atrinktų specializacijų gali pridėti tas, kurios nebuvo atrinktos pagal klasifikavimo sistemą, bet yra ypač svarbios valdymui.

c)

Ėminių ėmimo vienetas yra žvejybos reisas, o ėminiams imti atrinktų žvejybos reisų skaičius turi užtikrinti tinkamą specializacijų aprėptį.

d)

Tikslumo vertės ir klasifikavimo sistema nurodomos tuo pačiu lygiu, kaip ir ėminių ėmimo programos, t. y. nacionaliniu specializacijų lygiu duomenims, kurie renkami pagal nacionalines programas, ir regioniniu specializacijų lygiu duomenims, kurie renkami pagal regioniniu lygmeniu koordinuojamas ėminių ėmimo programas.

e)

Ėminių ėmimo intensyvumas yra proporcingas santykinėms tos specializacijos žvejybos pastangoms ir sužvejotų žuvų sudėties kintamumui. Žvejybos reisų, kurie turi būti atrinkti ėminiams imti, skaičius turi būti ne mažesnis nei vienas žvejybos reisas per mėnesį žvejybos sezonu trumpesnių nei 2 savaitės žvejybos reisų atveju ir, kitu atveju, ne mažesnis nei vienas žvejybos reisas per ketvirtį.

f)

Žvejybos reiso rūšių ėminiai imami vienu metu tokiu būdu:

II priedėlyje apibrėžtame regione kiekvienos rūšies sužvejotos žuvys klasifikuojamos į grupes pagal šias taisykles:

—   1 grupė: tarptautiniam valdymo procesui svarbios rūšys, įskaitant rūšis, kurioms taikomi 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (3) grindžiami ES valdymo planai, ES išteklių atkūrimo planai, ES ilgalaikiai daugiamečiai planai arba apsaugai ir valdymui skirti ES veiksmų planai,

—   2 grupė: kitos tarptautiniu lygmeniu reguliuojamos rūšys ir svarbiausios tarptautiniu lygmeniu nereguliuojamos rūšys, kurių žuvys sugaunamos kaip priegauda,

—   3 grupė: visos kitos rūšys (žuvys ir vėžiagyviai), kurių gyvūnai sugaunami kaip priegauda. 3 grupės rūšių sąrašas sudaromas regioniniu lygmeniu atitinkamame koordinavimo susitikime ir pritarus STECF.

g)

Rūšys priskiriamos 1 ir 2 grupėms taip, kaip nurodyta VII priedėlyje. Ėminių ėmimo sistema pasirenkama atsižvelgiant į rūšių, kurių ėminiai turi būti imami, įvairovę, ir į veiklos sąlygas, kuriomis imami ėminiai. Kiekvienai specializacijai skirtame ėminių ėmimo plane turi būti atsižvelgta ir į ėminių ėmimo kartų, ir į taikytinos ėminių ėmimo sistemos periodiškumą. Galimos ėminių ėmimo sistemos, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, apima:

—   1 sistema: išsamų visų rūšių ėminių ėmimą.

—   2 sistema: kiekvienu laikotarpiu ėminių ėmimo kartas dalijamas į dvi dalis. Per vieną ėminių ėmimo dalį (x %) imami visų rūšių ėminiai krante, o kitą ėminių ėmimo dalį (100-x %) imami tik visų 1 grupės rūšių ėminiai.

—   3 sistema: kiekvienu laikotarpiu ėminių ėmimo kartas dalijamas į dvi dalis. Per vieną ėminių ėmimo dalį (x %) imami visų 1 ir 2 grupės rūšių ėminiai krante, o per kitą ėminių ėmimo dalį (100-x %) imami tik 1 grupės rūšių ėminiai. Pagal šią sistemą 3 grupės rūšių ėminiai turi būti imami jūroje.

1 lentelė

Vienu metu imamiems ėminiams taikytinų sistemų suvestinė

Ėminių ėmimo sistema

Dažnis

1 grupė

2 grupė

3 grupė

1 sistema

Visi ėminių ėmimo kartai

Image

Image

Image

2 sistema

x % ėminių ėmimo kartų

Image

Image

Image

 

(100-x) % ėminių ėmimo kartų

Image

 

 

3 sistema

x % ėminių ėmimo kartų

Image

Image

Ėminių ėmimas jūroje

 

(100-x) % ėminių ėmimo kartų

Image

 

 

h)

Kiekvienam ėminiui nurodoma ėminių ėmimo sistema (1 lentelė) ir informacija apie ėminių ėmimo išsamumą:

Imant rūšies ėminį, išmatuotų individų skaičius turi būti toks, kad būtų užtikrinta įvertintos ilgio kategorijos kokybė ir tikslumas. Vieno ėminio ilgio klasių skaičius gali būti įvertintas pagal jo apytikslį ilgio intervalą, todėl išmatuotų žuvų skaičius turi būti tarp iš 3 padauginto ilgio klasių skaičiaus ir iš 5 padauginto ilgio klasių skaičiaus. Tai pirma apytikslė vertė, nes statistiniu požiūriu ėminių ėmimo planas neoptimizuotas.

i)

Gali būti taikomos kitokios ėminių ėmimo procedūros, jei moksliškai įrodoma, kad tokiomis procedūromis bus pasiekta tų pačių tikslų, kaip ir taikant 3 dalies 1 punkto g papunktyje aprašytą procedūrą.

j)

Valstybių narių ėminių ėmimo protokolų suvestinė turi būti pateikiama STECF kartu su kiekvienai specializacijai, kuriai taikomas ėminių ėmimas, skirtomis nacionalinėmis programomis.

2.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

a)

III skyriaus B/B1 skirsnio 3 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta klasifikavimo sistema naudojama atrinkti specializacijoms, kad būtų galima įvertinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Bet kuriuo atveju, kai numatoma, kad tam tikros specializacijos atveju į jūrą išmetamas kiekis viršys 10 % viso sužvejotų žuvų kiekio ir ši specializacija nepasirinkta pagal klasifikavimo sistemą, šiai specializacijai taikomas ėminių ėmimas.

b)

Ėminių ėmimo vienetas — žvejybos reisas, o žvejybos reisų, atrenkamų ėminiams imti, skaičius turi užtikrinti tinkamą specializacijų aprėptį.

c)

Tikslumo vertės ir klasifikavimo sistema yra to paties lygmens kaip ir ėminių ėmimo programos, t. y. nacionalinio specalizacijos lygmens duomenims, renkamiems pagal nacionalines programas, ir regioninio specializacijos lygmens duomenims, renkamiems pagal regioniniu lygmeniu koordinuojamas ėminių ėmimo programas.

d)

Ėminių ėmimo intensyvumas proporcingas santykinei pastangai ir (arba) tos specializacijos sužvejotų žuvų kintamumui. Ėminiai imami iš nemažiau kaip 2 žvejybos reisų per ketvirtį.

e)

Bus stebimas 1, 2 ir 3 grupių rūšių, apibėžtų III skyriaus B/B1 skirsnio 3.1 dalies f punkte, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, siekiant įvertinti vidutinį per ketvirtį į jūrą išmetamų žuvų svorį. Be to:

turi būti kas ketvirtį įvertinamas į jūrą išmetamų žuvų pasiskirstymas pagal ilgį, jei per metus jos sudaro daugiau kaip 10 % viso sužvejotų žuvų kiekio svorio arba daugiau kaip 15 % 1 ir 2 grupių rūšių sužvejotų žuvų skaičiaus,

kai į jūrą išmetamų tam tikrų rūšių žuvų ilgis yra tokios ilgio kategorijos, kurios nėra iškrautų žuvų kiekyje, turi būti vertinama pagal amžių laikantis VII priedėlyje nustatytų taisyklių.

f)

Prireikus atliekami II skyriaus B skirsnio 1 dalyje nurodyti bandomieji tyrimai.

g)

Valstybių narių ėminių ėmimo protokolų suvestinė pateikiama STECF kartu su kiekvienai specializacijai, kuri buvo atrinkta ėminiams imti, skirtomis nacionalinėmis programomis.

3.

Pramoginė žūklė:

a)

Valstybės narės kas ketvirtį įvertina vykdant pramoginę IV priedėlyje (1–5) išvardytų rūšių žuvų žūklę sužvejotų žuvų svorį.

b)

Prireikus atliekami II skyriaus B skirsnio 1 dalyje nurodyti bandomieji tyrimai, skirti 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytos pramoginės žūklės reikšmei įvertinti.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Iškrautų žuvų kiekis:

a)

Išteklių lygmeniu ir 1, ir 2 grupių rūšims siekiama 2 lygmens tikslumo. Prireikus imami ir tam tikrų išteklių ėminiai, jei ėminių ėmimu pagal specializaciją negaunamas tinkamas išteklių pasiskirstymo pagal ilgį tikslumas.

2.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

a)

Su 1 ir 2 grupių rūšių į jūrą išmetamų žuvų kiekio sudėtimi pagal ilgį ir amžių susijusių ketvirčio vertinimų duomenų tikslumo lygis turi būti 1.

b)

1, 2 ir 3 grupių rūšių su svoriu susijusio vertinimo tikslumo lygis turi būti 1.

3.

Pramoginė žūklė:

a)

Su sužvejotų žuvų kiekio apimtimi susijusių metinio vertinimo duomenų tikslumo lygis turi būti 1.

5.   Išimties taisyklės

1.

Jei valstybės narės negali pasiekti III skyriaus B/B1 skirsnio 4 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose bei 3 punkto a papunktyje nurodytų tikslumo lygių arba jos gali tai padaryti tik pernelyg didelėmis sąnaudomis, remdamasi STECF rekomendacija, Komisija joms gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą sumažinti tikslumo lygį ar ėminių ėmimo dažnį arba atlikti bandomajį tyrimą, jei šis prašymas išsamiai pagrindžiamas dokumentais ir moksliškai įrodytas.

B2.   Su ištekliais susiję kintamieji

1.   Kintamieji

1.

Apie visus VII priedėlyje išvardytus išteklius turi būti renkami tokie kintamieji:

a)

atskira informacija apie amžių;

b)

atskira informacija apie ilgį;

c)

atskira informacija apie svorį;

d)

atskira informacija apie lytį;

e)

atskira informacija apie brandą;

f)

atskira informacija apie vislumą.

Duomenys renkami naudojantis šiame VII priedėlyje numatyta ėminių ėmimo sistema.

2.

Renkant visą 1 dalyje nurodytą atskirą informaciją, pateikiama atitinkama informacija apie laiką ir vietą.

3.

Apie laukinių lašišų išteklius pagrindinėse TJTT apibrėžtose į Baltijos jūrą (III b–d zonas) įtekančiose upėse turi būti renkami tokie kintamieji:

a)

informacija apie rituolių gausą;

b)

informacija apie vienos vasaros jauniklių gausą;

c)

informacija apie individų skaičių.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Būtini išskaidymo lygiai, visų kintamųjų rinkimo periodiškumas ir su amžiumi susijusio ėminių ėmimo intensyvumas nurodyti VII priedėlyje. Ėminių ėmimo strategijoms ir intensyvumui taikomos II skyriaus B skirsnyje (Tikslumo lygiai ir ėminių ėmimo intensyvumas) nustatytos taisyklės.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Kai tik įmanoma, komercinis sužvejotų žuvų kiekis turi būti ištiriamas žuvų amžiaus požiūriu, kad būtų galima įvertinti rūšių sudėtį pagal amžių ir prireikus augimo parametrus. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės nurodo priežastis savo nacionalinėse programose.

2.

Jeigu valstybių narių bendradarbiavimu užtikrinama, kad bendru VII priedėlyje išvardytų parametrų įvertinimu būtų galima pasiekti būtiną tikslumo lygį, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos dalies bendrame duomenų rinkinyje pakaktų tam tikslumo lygiui pasiekti.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Tokios rūšies atveju, kurios išteklių žuvų amžius gali būti nustatytas, kiekvienos amžiaus grupės vidutinis svoris ir ilgis turi būti įvertinti trečio lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

2.

Išteklių, kurių žuvų amžiaus nustatyti neįmanoma, tačiau galima įvertinti jų augimo kreivę, kiekvienos spėjamo amžiaus (pvz., išvesto iš augimo kreivių) grupės vidutinis svoris ir ilgis nustatomi antro lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

3.

Brandos, vislumo ir patinų bei patelių santykio atveju galima rinktis nuorodą į žuvų amžių arba ilgį, jeigu turinčios atlikti atitinkamą biologinių ėminių ėmimą valstybės narės susitarė dėl toliau išdėstytų dalykų:

a)

brandos ir kaip subrendusių žuvų dalis apskaičiuojamo vislumo atveju žuvų amžiaus ir (arba) ilgio intervale, kurio ribos yra tarp 20 % ir 90 % subrendusių žuvų, turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis;

b)

kaip patelių dalis apskaičiuojamo patinų ir patelių santykio atveju turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis iki tokio amžiaus arba ilgio žuvų, kad suvestinis atitinkamo amžiaus arba ilgio iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % šio ištekliaus nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

5.   Išimčių taisyklės

1.

Valstybės narės nacionalinėje programoje gali būti nenumatytas su tokiais ištekliais susijusių kintamųjų įvertinimas, kuriems buvo nustatytas bendras sugauti leidžiamas kiekis (BSLK) ir kvotos, laikantis tokių sąlygų:

a)

atitinkama kvota turi sudaryti mažiau kaip 10 % Bendrijos BSLK dalies arba per paskutinius trejus metus vidutiniškai mažiau kaip 200 tonų;

c)

valstybių narių, kurioms skirta mažesnė kaip 10 % dalis, atitinkamų kvotų suma turi sudaryti mažiau kaip 25 % Bendrijos BSLK dalies.

2.

Jeigu laikomasi pirmiau 1 punkto a papunktyje nustatytos sąlygos, bet nesilaikoma 1 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos, atitinkamos valstybės narės gali parengti koordinuotą programą, kad visam jų bendrai iškraunamam sužvejotų žuvų kiekiui būtų taikoma bendra ėminių ėmimo sistema, arba valstybės narės gali atskirai parengti kitas nacionalines ėminių ėmimo sistemas, užtikrinančias tokį patį tikslumą.

3.

Jei tikslinga, iki kiekvienų metų vasario 1 d. nacionalines programas galima patikslinti, kad būtų atsižvelgta į kvotas, kuriomis tarpusavyje keičiasi valstybės narės.

4.

Ne Viduržemio jūros ištekliams, kurių BSLK ir kvotos nebuvo nustatytos, taikomos tos pačios 5 punkto 1 papunktyje nustatytos taisyklės atsižvelgiant į per pastaruosius trejus metus vidutiniškai iškrautų žuvų kiekį ir remiantis tų išteklių bendru Bendrijos iškrautų žuvų kiekiu.

5.

Viduržemio jūros išteklių atveju Viduržemio jūros valstybės narės svoriu išreikštas iškrautų žuvų kiekis, atitinkantis mažiau kaip 10 % atitinkamos rūšies Viduržemio jūroje sužvejoto Bendrijos iškrauto bendro žuvų kiekio arba mažiau kaip 200 tonų, išskyrus paprastuosius tunus.

C.   Įvairių sričių kintamųjų rinkimas

1.   Kintamieji

1.

Rinktini kintamieji išvardyti VIII priedėlyje. Duomenys pateikiami minėtame priedėlyje nustatytais laikotarpiais.

2.

Gali būti šiek tiek vėlavimo tarp informacijos apie laivyno segmentaciją ir informacijos apie žvejybos pastangas pateikimo.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Išskaidymo lygis nurodytas VIII priedėlyje remiantis V priedėlyje apibrėžtais kriterijais.

2.

Grupavimo laipsnis atitinka tiksliausią reikalaujamą išskaidymo lygį. Duomenys šioje sistemoje gali būti grupuojami su sąlyga, kad atitinkama statistine analize įrodomas grupavimo tinkamumas. Toks sujungimas turi būti patvirtintas atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Jeigu įmanoma, turi būti renkami išsamūs įvairių sričių duomenys. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės savo nacionalinėse programose patikslina ėminių ėmimo tvarką.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie duomenų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

D.   Jūroje atliekami moksliniai tyrimai

1.

Programa apima visus IX priedėlyje išvardytus tyrimus.

2.

Valstybės narės nacionalinėse programose užtikrina ankstesnių tyrimų planų tęstinumą.

3.

Nepaisydamos 1 ir 2 punktų, valstybės narės gali siūlyti keisti tyrimų žvejybos pastangos arba ėminių ėmimo planą, jeigu dėl to nesuprastėja rezultatų kokybė. Komisija priima pakeitimus tik STECF jiems pritarus.

IV SKYRIUS

AKVAKULTŪROS IR PERDIRBIMO PRAMONĖS SEKTORIŲ EKONOMINĖS PADĖTIES ĮVERTINIMO MODULIS

A.   Su akvakultūros sektoriumi susijusių ekonominių duomenų rinkimas

1.   Kintamieji

1.

Visi X priedėlyje išvardyti kintamieji turi būti renkami kartą per metus kiekviename segmente remiantis XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

2.

Statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

3.

Populiacija reiškia įmones, kurių pirminė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 05.02 kodą „Žuvų auginimas“.

4.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Duomenys skirstomi pagal rūšis ir akvakultūros būdą, kaip nurodyta XI priedėlyje. Prireikus valstybės narės gali toliau skaidyti duomenis pagal įmonių dydį arba kitus tinkamus kriterijus.

2.

Rinkti duomenis apie gėlavandenių žuvų rūšis nėra privaloma. Tačiau, jeigu tokie duomenys renkami, valstybės narės remiasi XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

B.   Su perdirbimo pramone susijusių ekonominių duomenų rinkimas

1.   Kintamieji

1.

Visi XII priedėlyje išvardyti kintamieji apie šią populiaciją turi būti renkami kasmet.

2.

Populiaciją sudaro įmonės, kurių pagrindinė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 15.02 kodą „Žuvų ir žuvų produktų perdirbimas ir konservavimas“.

3.

Rekomenduojama, kad nacionaliniai kodai, valstybių narių taikomi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (4), 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 dėl higienos taisyklių gyvūninės kilmės maistui (5) ir 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 854/2004 dėl gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės organizavimo (6), būtų papildomai naudojami kaip įmonių, klasifikuojamų pagal NACE 15.20 kodą, kryžminio patikrinimo ir nustatymo priemonė.

4.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Renkant duomenis statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

2.

Įmonėms, kurios užsiima žuvies perdirbimu, bet kurioms tai nėra pagrindinė veikla, privaloma kiekvieno programavimo laikotarpio pirmaisiais metais rinkti tokius duomenis:

a)

įmonių skaičius;

b)

su žuvų perdirbimu susijusi apyvarta.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

V SKYRIUS

ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS POVEIKIO JŪRŲ EKOSISTEMAI ĮVERTINIMO MODULIS

1.   Kintamieji

1.

Kad būtų galima įvertinti XIII priedėlyje išvardytus rodiklius, šiame priedėlyje nurodyti duomenys renkami kasmet, išskyrus duomenis, kurie, kaip nurodyta, turi būti renkami labiau išskaidytu lygmeniu.

2.

XIII priedėlyje nurodyti duomenys renkami nacionaliniu lygmeniu, kad galutiniai naudotojai galėtų apskaičiuoti rodiklius atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal II priedėlį.

2.   Išskaidymo lygis

1.

Taikomas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose nurodytas išskaidymo lygis.

3.   Ėminių ėmimo strategija

1.

Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

4.   Tikslumo lygiai

1.

Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

VI SKYRIUS

DUOMENŲ, KURIEMS TAIKOMA DUOMENŲ RINKIMO SISTEMA, TVARKYMO IR NAUDOJIMO MODULIS

A.   Duomenų tvarkymas

1.

Kalbant apie duomenis, kuriems taikoma ši Bendrijos programa, šiame skirsnyje apžvelgiamas duomenų bazių kūrimas, duomenų įvestis (saugojimas), duomenų kokybės kontrolė ir tinkamumo patvirtinimas bei pirminių duomenų apdorojimas į išsamius arba suvestinius duomenis, kaip nurodyta Reglamento Nr. 199/2008 17 straipsnio 1 dalyje.

2.

Skirsnis apima ir pirminių socialinių ir ekonominių duomenų pertvarkymą į metaduomenis, nurodytus Reglamento Nr. 199/2008 13 straipsnio b punkte.

3.

Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai paprašius galėtų būti teikiama informacija apie 2 dalyje nurodytą pertvarkymo procesą.

B.   Duomenų naudojimas

1.

Šiame skirsnyje aptariamas duomenų grupių parengimas ir jų panaudojimas siekiant paremti mokslinę analizę, kuria grindžiamos su žuvininkystės valdymu susijusios rekomendacijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 18 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.

Tai apima VII priedėlyje išvardytų išteklių žuvų biologinių parametrų (amžiaus, svorio, lyties, brandos, vislumo) prognozes, duomenų grupių parengimą išteklių vertinimui bei bioekonominių modelių kūrimą ir atitinkamą mokslinę analizę.

Priedėlių sąrašas

Priedėlio Nr.

Pavadinimas

I

Geografinis skirstymas pagal regionines žuvininkystės valdymo organizacijas

II

Geografinis pasiskirstymas pagal regioną

III

Laivyno klasifikacija pagal regioną

IV

Žvejybos veikla (specializacija) pagal regioną

V

Išskaidymo lygiai

VI

Ekonominių kintamųjų sąrašas

VII

Biologinių kintamųjų sąrašas su rūšių ėminių ėmimo aprašu

VIII

Įvairių sričių kintamųjų sąrašas su ėminių ėmimo aprašu

IX

Jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas

X

Akvakultūros sektoriaus ekonominių kintamųjų sąrašas

XI

Sektoriaus išskaidymas, taikytinas renkant akvakultūros duomenis

XII

Perdirbimo pramonės sektoriaus ekonominių kintamųjų sąrašas

XIII

Aplinkosauginių rodiklių, kuriais vertinamas žuvininkystės poveikis jūros ekosistemai, apibrėžtys


(1)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(2)  OL L 186, 2008 7 15, p. 3.

(3)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(6)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206.


Top