1.

Šioje Bendrijos programoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   žvejojantys laivai— laivai, kurie per kalendorinius metus vykdė nors vieną žvejybos operaciją (daugiau negu 0 dienų). Per metus žvejybos operacijų nevykdęs laivas laikomas „nežvejojančiu“;

b)   ėminių ėmimas vienu metu— laivo sužvejotų arba iškrautų visų rūšių arba iš anksto nustatytų rūšių grupių žuvų ėminių ėmimas vienu metu;

c)   dienos jūroje— bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas yra rajone ir ne uoste;

d)   laivyno segmentas— tų metų tos pačios ilgio kategorijos laivų (LOA) ir vyraujančių žvejybos įrankių grupė pagal III priedėlį. Laivai ataskaitiniu laikotarpiu gali vykdyti įvairią žvejybos veiklą, bet gali būti priskiriami tik vienam laivyno segmentui;

e)   žvejybos dienos— kiekviena diena priskiriama rajonui, kuriame atitinkamą dieną, kurią laivas gali būti jūroje, buvo praleista daugiausia laiko žvejojant. Vis dėlto, žvejojant pasyviaisiais žvejybos įrankiais, jei laivas nevykdė jokios operacijos dieną, kurią jūroje buvo bent vienas (pasyvusis) žvejybos įrankis, ta diena priskiriama rajonui, kuriame žvejybos įrankis buvo panaudotas paskutinį kartą per tą žvejybos reisą;

f)   žvejybos reisas— bet kuri žvejybos laivo kelionė iš vienos sausumos vietos į žuvų iškrovimo vietą, išskyrus ne žvejybos keliones (žvejybos laivo kelionė iš vienos vietos į vietą sausumoje, per kurią jis nevykdo žvejybos veiklos ir per kurią visi laive laikomi žvejybos įrankiai patikimai surišti ir sukrauti ir jų negalima nedelsiant panaudoti);

g)   specializacija— grupė žvejybos operacijų, per kurias panašiais žvejybos įrankiais tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone žvejojamos panašių rūšių žuvys (rūšių grupės žuvys) ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis;

h)   laivų populiacija— visi į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai, kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (1);

i)   atrinktosios rūšys— valdymui svarbios rūšys, dėl kurių tarptautinė mokslinė įstaiga arba regioninė žuvininkystės valdymo organizacija yra pateikusios prašymą;

j)   laikymo vandenyje trukmė— laikas, skaičiuojamas nuo kiekvieno atskiro žvejybos įrankio užmetimo pradžios iki momento, kai tą patį įrankį pradedama traukti.

2.

Šių terminų vartojamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (www.fao.org/fi/glossary/default.asp) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) apibrėžtys: anadrominės rūšys, katadrominės rūšys, sužvejotų žuvų kiekis, galvakojai, vėžiagyviai, giliavandenių žuvų rūšys, priedugnio žuvys, priedugnio žuvų rūšys, naudojimo modelis, pelekinės žuvys, gėlavandenių žuvų rūšys, įrankiai, iškraunamų žuvų kiekis, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, didelės pelaginės žuvys, moliuskai, kita nei žvejyba veikla, pelaginės žuvys, mažos pelaginės žuvys, pagrindinės rūšys.

1.

Žvejybos sektoriaus įvertinimo modulis:

Žvejybos sektoriaus duomenų rinkimo programą sudaro šie skirsniai:

2.

Akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo modulis:

3.

Žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimo modulis.

4.

Duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo sistema, tvarkymo ir naudojimo modulis.

1.

Jeigu negalima apibrėžti ėminių ėmimo programų tikslumo lygiais arba ėminio dydžiu išreikštų kiekybinių tikslų, rengiami bandomieji tyrimai statistiniu požiūriu. Tokiais bandomaisiais tyrimais įvertinama problemos svarba ir taip pat nustatoma, ar ateityje būtų naudingi išsamesni tyrimai, bei tokių išsamių tyrimų ekonominis efektyvumas.

2.

Jeigu kiekybinius tikslus galima apibrėžti, jie gali būti patikslinti arba tiesiogiai ėminio dydžiais arba ėminių ėmimo dažniu ar apibrėžiant siektinus tikslumo ir patikimumo lygius.

3.

Jeigu remiamasi ėminio dydžiu arba ėminių ėmimo dažniu iš statistiniu požiūriu apibrėžtos populiacijos, ėminių ėmimo strategija turi būti ne mažiau veiksminga nei paprastas atsitiktinis ėminių ėmimas. Tokios ėminių ėmimo strategijos turi būti apibūdintos atitinkamose nacionalinėse programose.

4.

Jeigu remiamasi tikslumo arba patikimumo lygiu, daromas šis skirtumas:

a)   1 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 40 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 20 % variacijos koeficientas;

b)   2 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 25 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 12,5 % variacijos koeficientas;

c)   3 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 5 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 2,5 % variacijos koeficientas.

1.

Rinktini kintamieji išvardyti VI priedėlyje. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami kasmet, išskyrus įvairių sričių kintamuosius, apibrėžtus VIII priedėlyje, ir kintamuosius, nustatytus siekiant išmatuoti žuvininkystės poveikį jūros ekosistemai, kaip apibrėžta XIII priedėlyje, kurie turi būti renkami labiau išskaidytu lygiu. Populiaciją sudaro visi sausio 1 d. į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami apie žvejojančius laivus. Apie kiekvieną laivą, apie kurį renkami VI priedėlyje apibrėžti ekonominiai kintamieji, taip pat turi būti renkami ir VIII priedėlyje apibrėžti atitinkami įvairių sričių kintamieji.

2.

Apie nežvejojančius laivus renkami tik kapitalo vertės (VI priedėlis), laivyno (VI priedėlis) ir pajėgumo (VIII priedėlis) kintamieji.

3.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus, taikant Europos centrinio banko (ECB) nustatytą vidutinį metinį valiutų keitimo kursą.

1.

Ekonominiai kintamieji pranešami apie kiekvieną laivyno segmentą (III priedėlis) ir supraregioną (II priedėlis). Apibrėžiamos šešios ilgio kategorijos (taikant „bendrojo ilgio“ matavimą). Tačiau valstybės narės prireikus gali smulkiau skaidyti ilgio klases.

2.

Naudojami dominavimo kriterijai siekiant priskirti kiekvieną laivą segmentui, remiantis žvejybos dienų, kurias naudojamas kiekvienas žvejybos įrankis, skaičiumi. Jeigu kuris nors žvejybos įrankis naudojamas dažniau negu visi kiti įrankiai bendrai sudėjus (t. y. laivas naudoja tą įrankį daugiau negu 50 % žvejybos laiko), laivas priskiriamas tam segmentui. Priešingu atveju, laivas priskiriamas šiems laivyno segmentams:

3.

Jei laivas vykdo veiklą daugiau negu viename II priedėlyje apibrėžtame supraregione, valstybės narės savo nacionalinėse programose paaiškina, kuriam supraregionui tas laivas priskiriamas.

4.

Jei laivyno segmentą sudaro mažiau negu 10 laivų:

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Valstybės narės užtikrina visų ekonominių kintamųjų nuoseklumą ir palyginamumą, jei jie gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., tyrimų, laivyno registrų, žvejybos žurnalų, pardavimo pažymų).

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

1.

Ėminiai turi būti imami siekiant kas ketvirtį įvertinti sužvejotų įvairių rūšių žuvų pasiskirstymą pagal ilgį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Duomenys turi būti renkami pagal specializaciją IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos matricos 6 lygiu apie VII priedėlyje išvardytas rūšis.

2.

Prireikus turi būti vykdomos papildomos neišrūšiuotų iškrautų žuvų biologinių ėminių ėmimo programos siekiant įvertinti:

1.

Siekiant optimizuoti ėminių ėmimo programas, IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos specializacijos gali būti sujungtos. Jei specializacijos sujungiamos (vertikalusis sujungimas), jų vienarūšiškumas įrodomas statistiniais duomenimis. Laivų laivyno segmentus atitinkantys greta esantys langeliai sujungiami (horizontalusis sujungimas) remiantis statistiniais duomenimis. Toks horizontalusis sujungimas atliekamas pirmiausia sugrupuojant laivus į greta esančias bendrojo ilgio klases, neatsižvelgiant į vyraujančius žvejybos būdus, jei tai tikslinga siekiant atskirti įvairius panaudojimo modelius. Atitinkamuose regioniniuose koordinavimo susitikimuose siekiama sudaryti regioninį susitarimą dėl sujungimo, kurį turi patvirtinti STECF.

2.

Nacionaliniu lygmeniu viena specializacija, nurodyta IV priedėlio (1–5) matricos 6 lygyje, gali būti toliau išskaidyta į keletą tikslesnių sluoksnių, pvz., išskiriant skirtingas pagrindines rūšis. Toks tolesnis skirstymas atliekamas atsižvelgiant į šiuos du principus:

3.

Specializacijų ėminių ėmimo erdviniai vienetai apibrėžti I priedėlio 3 lygyje ir apima visus regionus, išskyrus:

4.

Siekiant rinkti ir sujungti duomenis, erdviniai ėminių ėmimo vienetai gali būti grupuojami pagal regionus, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 665/2008 (2) 1 straipsnyje, po to, kai tam buvo pritarta atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

5.

III skyriaus B/B1 skirsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų parametrų duomenys pateikiami kas ketvirtį ir turi atitikti laivyno žvejybos veiklos matricą, nurodytą IV priedėlyje (1–5).

1.

Iškraunamų žuvų kiekiui:

2.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

3.

Pramoginė žūklė:

1.

Iškrautų žuvų kiekis:

2.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

3.

Pramoginė žūklė:

1.

Jei valstybės narės negali pasiekti III skyriaus B/B1 skirsnio 4 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose bei 3 punkto a papunktyje nurodytų tikslumo lygių arba jos gali tai padaryti tik pernelyg didelėmis sąnaudomis, remdamasi STECF rekomendacija, Komisija joms gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą sumažinti tikslumo lygį ar ėminių ėmimo dažnį arba atlikti bandomajį tyrimą, jei šis prašymas išsamiai pagrindžiamas dokumentais ir moksliškai įrodytas.

1.

Apie visus VII priedėlyje išvardytus išteklius turi būti renkami tokie kintamieji:

Duomenys renkami naudojantis šiame VII priedėlyje numatyta ėminių ėmimo sistema.

2.

Renkant visą 1 dalyje nurodytą atskirą informaciją, pateikiama atitinkama informacija apie laiką ir vietą.

3.

Apie laukinių lašišų išteklius pagrindinėse TJTT apibrėžtose į Baltijos jūrą (III b–d zonas) įtekančiose upėse turi būti renkami tokie kintamieji:

1.

Būtini išskaidymo lygiai, visų kintamųjų rinkimo periodiškumas ir su amžiumi susijusio ėminių ėmimo intensyvumas nurodyti VII priedėlyje. Ėminių ėmimo strategijoms ir intensyvumui taikomos II skyriaus B skirsnyje (Tikslumo lygiai ir ėminių ėmimo intensyvumas) nustatytos taisyklės.

1.

Kai tik įmanoma, komercinis sužvejotų žuvų kiekis turi būti ištiriamas žuvų amžiaus požiūriu, kad būtų galima įvertinti rūšių sudėtį pagal amžių ir prireikus augimo parametrus. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės nurodo priežastis savo nacionalinėse programose.

2.

Jeigu valstybių narių bendradarbiavimu užtikrinama, kad bendru VII priedėlyje išvardytų parametrų įvertinimu būtų galima pasiekti būtiną tikslumo lygį, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos dalies bendrame duomenų rinkinyje pakaktų tam tikslumo lygiui pasiekti.

1.

Tokios rūšies atveju, kurios išteklių žuvų amžius gali būti nustatytas, kiekvienos amžiaus grupės vidutinis svoris ir ilgis turi būti įvertinti trečio lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

2.

Išteklių, kurių žuvų amžiaus nustatyti neįmanoma, tačiau galima įvertinti jų augimo kreivę, kiekvienos spėjamo amžiaus (pvz., išvesto iš augimo kreivių) grupės vidutinis svoris ir ilgis nustatomi antro lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

3.

Brandos, vislumo ir patinų bei patelių santykio atveju galima rinktis nuorodą į žuvų amžių arba ilgį, jeigu turinčios atlikti atitinkamą biologinių ėminių ėmimą valstybės narės susitarė dėl toliau išdėstytų dalykų:

1.

Valstybės narės nacionalinėje programoje gali būti nenumatytas su tokiais ištekliais susijusių kintamųjų įvertinimas, kuriems buvo nustatytas bendras sugauti leidžiamas kiekis (BSLK) ir kvotos, laikantis tokių sąlygų:

2.

Jeigu laikomasi pirmiau 1 punkto a papunktyje nustatytos sąlygos, bet nesilaikoma 1 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos, atitinkamos valstybės narės gali parengti koordinuotą programą, kad visam jų bendrai iškraunamam sužvejotų žuvų kiekiui būtų taikoma bendra ėminių ėmimo sistema, arba valstybės narės gali atskirai parengti kitas nacionalines ėminių ėmimo sistemas, užtikrinančias tokį patį tikslumą.

3.

Jei tikslinga, iki kiekvienų metų vasario 1 d. nacionalines programas galima patikslinti, kad būtų atsižvelgta į kvotas, kuriomis tarpusavyje keičiasi valstybės narės.

4.

Ne Viduržemio jūros ištekliams, kurių BSLK ir kvotos nebuvo nustatytos, taikomos tos pačios 5 punkto 1 papunktyje nustatytos taisyklės atsižvelgiant į per pastaruosius trejus metus vidutiniškai iškrautų žuvų kiekį ir remiantis tų išteklių bendru Bendrijos iškrautų žuvų kiekiu.

5.

Viduržemio jūros išteklių atveju Viduržemio jūros valstybės narės svoriu išreikštas iškrautų žuvų kiekis, atitinkantis mažiau kaip 10 % atitinkamos rūšies Viduržemio jūroje sužvejoto Bendrijos iškrauto bendro žuvų kiekio arba mažiau kaip 200 tonų, išskyrus paprastuosius tunus.

1.

Rinktini kintamieji išvardyti VIII priedėlyje. Duomenys pateikiami minėtame priedėlyje nustatytais laikotarpiais.

2.

Gali būti šiek tiek vėlavimo tarp informacijos apie laivyno segmentaciją ir informacijos apie žvejybos pastangas pateikimo.

1.

Išskaidymo lygis nurodytas VIII priedėlyje remiantis V priedėlyje apibrėžtais kriterijais.

2.

Grupavimo laipsnis atitinka tiksliausią reikalaujamą išskaidymo lygį. Duomenys šioje sistemoje gali būti grupuojami su sąlyga, kad atitinkama statistine analize įrodomas grupavimo tinkamumas. Toks sujungimas turi būti patvirtintas atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

1.

Jeigu įmanoma, turi būti renkami išsamūs įvairių sričių duomenys. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės savo nacionalinėse programose patikslina ėminių ėmimo tvarką.

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie duomenų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

1.

Programa apima visus IX priedėlyje išvardytus tyrimus.

2.

Valstybės narės nacionalinėse programose užtikrina ankstesnių tyrimų planų tęstinumą.

3.

Nepaisydamos 1 ir 2 punktų, valstybės narės gali siūlyti keisti tyrimų žvejybos pastangos arba ėminių ėmimo planą, jeigu dėl to nesuprastėja rezultatų kokybė. Komisija priima pakeitimus tik STECF jiems pritarus.

1.

Visi X priedėlyje išvardyti kintamieji turi būti renkami kartą per metus kiekviename segmente remiantis XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

2.

Statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

3.

Populiacija reiškia įmones, kurių pirminė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 05.02 kodą „Žuvų auginimas“.

4.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

1.

Duomenys skirstomi pagal rūšis ir akvakultūros būdą, kaip nurodyta XI priedėlyje. Prireikus valstybės narės gali toliau skaidyti duomenis pagal įmonių dydį arba kitus tinkamus kriterijus.

2.

Rinkti duomenis apie gėlavandenių žuvų rūšis nėra privaloma. Tačiau, jeigu tokie duomenys renkami, valstybės narės remiasi XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

1.

Visi XII priedėlyje išvardyti kintamieji apie šią populiaciją turi būti renkami kasmet.

2.

Populiaciją sudaro įmonės, kurių pagrindinė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 15.02 kodą „Žuvų ir žuvų produktų perdirbimas ir konservavimas“.

3.

Rekomenduojama, kad nacionaliniai kodai, valstybių narių taikomi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (4), 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 dėl higienos taisyklių gyvūninės kilmės maistui (5) ir 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 854/2004 dėl gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės organizavimo (6), būtų papildomai naudojami kaip įmonių, klasifikuojamų pagal NACE 15.20 kodą, kryžminio patikrinimo ir nustatymo priemonė.

4.

Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

1.

Renkant duomenis statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

2.

Įmonėms, kurios užsiima žuvies perdirbimu, bet kurioms tai nėra pagrindinė veikla, privaloma kiekvieno programavimo laikotarpio pirmaisiais metais rinkti tokius duomenis:

1.

Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2.

Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

1.

Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

1.

Kad būtų galima įvertinti XIII priedėlyje išvardytus rodiklius, šiame priedėlyje nurodyti duomenys renkami kasmet, išskyrus duomenis, kurie, kaip nurodyta, turi būti renkami labiau išskaidytu lygmeniu.

2.

XIII priedėlyje nurodyti duomenys renkami nacionaliniu lygmeniu, kad galutiniai naudotojai galėtų apskaičiuoti rodiklius atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal II priedėlį.

1.

Taikomas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose nurodytas išskaidymo lygis.

1.

Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

1.

Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

1.

Kalbant apie duomenis, kuriems taikoma ši Bendrijos programa, šiame skirsnyje apžvelgiamas duomenų bazių kūrimas, duomenų įvestis (saugojimas), duomenų kokybės kontrolė ir tinkamumo patvirtinimas bei pirminių duomenų apdorojimas į išsamius arba suvestinius duomenis, kaip nurodyta Reglamento Nr. 199/2008 17 straipsnio 1 dalyje.

2.

Skirsnis apima ir pirminių socialinių ir ekonominių duomenų pertvarkymą į metaduomenis, nurodytus Reglamento Nr. 199/2008 13 straipsnio b punkte.

3.

Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai paprašius galėtų būti teikiama informacija apie 2 dalyje nurodytą pertvarkymo procesą.

1.

Šiame skirsnyje aptariamas duomenų grupių parengimas ir jų panaudojimas siekiant paremti mokslinę analizę, kuria grindžiamos su žuvininkystės valdymu susijusios rekomendacijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 18 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.

Tai apima VII priedėlyje išvardytų išteklių žuvų biologinių parametrų (amžiaus, svorio, lyties, brandos, vislumo) prognozes, duomenų grupių parengimą išteklių vertinimui bei bioekonominių modelių kūrimą ir atitinkamą mokslinę analizę.

Priedėlių sąrašas