16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/28

(1)

2008 m. sausio 10 d. Austrija pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį Komisijai elektroniniu paštu atsiuntė prašymą. Komisija 2008 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške paprašė papildomos informacijos, kurią, pratęsus pradinį terminą, Austrijos valdžios institucijos elektroniniu paštu atsiuntė 2008 m. vasario 29 d.

(2)

Austrijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos.

(3)

Prašyme pateiktas nepriklausomos nacionalinės institucijos E-Control (Energie-Control GmbH, Austrijos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų priežiūros institucija) raštas, kuriame teigiama tik tai, kad „(…) neprieštaraujama, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas elektros energijos gamybai“.

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginį konkurencijos poveikį reikėtų vertinti remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus savitas ypatybes. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai nurodomi Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros skyriuje nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Austrija įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji teisiškai ir funkciškai atskyrė perdavimo ir skirstomuosius tinklus, išskyrus mažiausias įmones, kurioms funkcinio atskyrimo reikalavimai netaikomi. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas, kaip kad toks, nėra lemiamas. Rinkų, kurioms taikomas šis sprendimas, atžvilgiu kriterijus, į kurį reikėtų ypač atsižvelgti, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatybes, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo rinkos veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

(8)

Austrija pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos Austrijoje.

(9)

Austrija padalyta į tris balanso rajonus, o vidaus perkrovos taškų atsiranda viename iš jų (balanso rajone APG, kuriame perkrova gali susidaryti tarp Vienos ir Graco sričių, tarpusavyje jungiamų vadinamuoju Steirmarkleitung). Todėl reikėtų išsiaiškinti, ar geografinė rinka būtų mažesnė už nacionalinę (4). Tačiau remiantis turima informacija daugeliu atvejų šių vidaus perkrovos taškų poveikis šalinamas pritaikant technines priemones, pvz., pakeičiant fazes, siekiant valdyti perdavimo pajėgumus. Retais atvejais tinklui stabilizuoti gali prireikti panaudoti papildomas elektrines. Kai dėl tokių vidaus perkrovos taškų reikia, kad Šiaurės Austrijos gamintojai sumažintų savo elektros energijos gamybos pajėgumus – Austrijos valdžios institucijų teigimu, taip būna tik išskirtiniais atvejais – nuostolius jiems atlygina tinklų operatorius. Be to, perkrovos taškų nėra tarp šio balanso rajono ir kitų dviejų Austrijos balanso rajonų; jų taip pat nėra tarp balanso rajono APG ir Vokietijos. Todėl vidaus perkrovos taškų poveikis, remiantis turima informacija, energijos tiekimui ir konkurencijai yra nedidelis. Kadangi jungtyse su Vokietija perkrovos nėra, kilo klausimas, ar egzistuoja šias dvi šalis aprėpianti geografinė rinka – Komisija priėjo prie išvados, kad ne (5). Todėl, siekiant įvertinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas, Austrijos Respublikos teritorija turėtų būti laikoma sudarančia atitinkamą rinką, nors ji negali būti laikoma izoliuota nuo kaimyninių šalių.

(10)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Vidinės dujų ir elektros rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (6), toliau – 2005 m. ataskaita, nurodyta, kad „daugelyje nacionalinių rinkų šiam sektoriui būdingas aukštas koncentracijos lygis, trukdantis efektyviai konkuruoti“ (7). Todėl laikoma, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių (…) gamintojų (…) bendra rinkos dalis“ (8). 2008 m. balandžio 15 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEC(2008) 460 nurodyta, kad 2006 m. trijų didžiausių gamintojų užimama rinkos dalis yra 52,2 (9). Tačiau Austrija daug elektros energijos eksportuoja ir importuoja – 2005 m. apytikriai daugiau kaip 17 500 GWh eksportuota ir daugiau kaip 20 000 GWh importuota. Taigi ji importuoja daugiau, nei pati eksportuoja, o importuota elektros energija sudarė beveik ketvirtį (10) visų jos poreikių (11), visų pirma bazinės energijos. Todėl pagrindinių Austrijos gamintojų kainų nustatymo elgsena tam tikru mastu varžoma elektros energiją importuojant iš kitų šalių, dėl to investuojant į Austrijos elektros energijos sektorių atsižvelgiama į kitus gamintojus kaimyninėse šalyse, visų pirma Vokietijoje. Todėl šie veiksniai turėtų būti laikomi rodančiais tam tikrą tiesioginę konkurenciją elektros gamybos sektoriuje.

(11)

Be to, dar vienu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo rinkų veiklą, nors jos yra susijusios su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. „Rinkos dalyvis, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) parduoda ne balanso energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali PSO priežiūros institucija; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą (…). Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla esminių sunkumų, kai egzistuoja rizika, kad atsiras didelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukdo vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansavimo rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du pagrindiniai gamintojai“ (12). Pati Austrijos balansavimo rinka ir jos pagrindinės ypatybės – visų pirma jai būdingas rinka pagrįstas kainų nustatymas ir palyginti nedidelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas (13) – turėtų būti laikomos dar vienu rodikliu, kad elektros energijos gamyba yra tiesiogiai veikiama konkurencijos.

(12)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energija) savybes ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kiek tai susiję su dideliais pramoniniais (galutiniais) vartotojais, kurie labiausiai linkę elektros energiją pirkti tiesiogiai iš tiekėjų, kurie kartu yra gamintojai, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali rodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos efektyvumo rodiklis. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju“ (14). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys (…). Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (15).

(13)

Vadovaujantis naujausia turima informacija, tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų Austrijoje dalis yra 41,5 % (16). Be to, Austrijoje kainos galutiniams vartotojams nekontroliuojamos (17), t. y. kainas nustato patys ūkinės veiklos vykdytojai, o jų patvirtinti, prieš jas pradedant taikyti, jokia institucija neprivalo. Todėl, kiek tai susiję su didelių ir labai didelių pramoninių (galutinių) vartotojų tiekėjo keitimu ir kainų galutiniams vartotojams kontrole, padėtis Austrijoje yra pakankamai gera, todėl ji turėtų būti laikoma tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

(14)

Atsižvelgiant į 9–13 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Austrijoje laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos elektros energijos gamybos atžvilgiu.

(15)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlygos laikomasi, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai pasirašo sutartis, skirtas suteikti galimybę Austrijoje gaminti elektros energiją, bei kai jie rengia projektų konkursus siekiant vykdyti tokią veiklą Austrijoje.

(16)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. sausio–vasario mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Austrijos Respublikos pateikta informacija, taip pat 2005 m. ataskaitoje ir jos techniniame priede, 2007 m. komunikate ir 2007 m. tarnybų dokumente ir Galutinėje ataskaitoje. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,