32007R0958

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Reglamentas - 958/2007 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32007R0958

Help

2007 m. liepos 27 d. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8)

OL L 211, 2007 8 11, p. 8–29 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

(HR)
⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 01 tomas 007 p. 139 - 161

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2014; panaikino 32013R1073

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/958/oj

Date of document:: 27/07/2007
Date of effect:: 31/08/2007; įsigaliojimas paskelbimo data +20 žr. str. 14
Date of end of validity:: 31/12/2014; panaikino 32013R1073

Author:: Europos Centrinis Bankas
Form:: Reglamentas

Treaty:

Europos bendrijos steigimo sutartis

Legal basis:

11992M/PRO/SEBC/05
31998R2533 - A05P1 31998R2533 - A06P4

Link

Select all documents based on this document

Link

Select all documents mentioning this document

Modified by:

Relation	Act	Comment	Subdivision concerned	From	To
Corrected by	32007R0958R(01)	(FR)
Repealed by	32013R1073

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

HTML

PDF

Official Journal

11.8.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 211/8

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 958/2007

2007 m. liepos 27 d.

dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos

(ECB/2007/8)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos centrinis bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš nustatytos atskaitomybės visumos rinkti statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) užduotims vykdyti. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punktas reiškia, kad investiciniai fondai (IF) sudaro dalį nustatytos atskaitomybės visumos, siekiant įvykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir bankų statistikos srityje. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį, ECB turi nustatytos atskaitomybės visumos ribose nurodyti faktinę atskaitomybės visumą, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingų agentų grupes nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų.

(2)

ECBS reikia aukštos kokybės IF veiklos statistinės informacijos, kad galėtų atlikti savo uždavinius ir stebėti kitokią nei pinigų finansinių institucijų (PFI) vykdomą finansinę veiklą. Pagrindinė šių duomenų paskirtis yra pateikti ECB išsamią statistinę informaciją apie IF sektorių dalyvaujančiose valstybėse narėse, suvokiamose kaip viena ekonominė teritorija.

(3)

Kad atskaitomybės našta būtų apribota, NCB leidžiama rinkti reikalingą informaciją apie IF iš faktinės atskaitomybės visumos, taikant didesnės apimties statistinės atskaitomybės sistemą, kurios statistiniai tikslai yra kiti, jei nuo to nenukenčia ECB statistinių reikalavimų vykdymas. Siekiant didesnio skaidrumo, tokiais atvejais atskaitingiems agentams derėtų pranešti apie tai, kad duomenys renkami kitais statistikos tikslais.

(4)

Turint prieinamus duomenis apie finansinius sandorius yra lengviau atlikti išsamią analizę, reikalingą vykdant pinigų politiką ir siekiant kitų tikslų. Duomenys apie finansinius sandorius bei duomenys apie atsargas taip pat naudojami sudaryti kitokiai statistikai, ypač euro zonos finansinėms sąskaitoms.

(5)

Nors pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai nedalyvaujančioms valstybėms narėms nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, Statuto 5 straipsnis taikomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsivedė eurą. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad Statuto 5 straipsniu sykiu su Sutarties 10 straipsniu (ex 5 straipsnis) išreiškiamas įpareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygiu visas priemones, kurias nedalyvaujančios valstybės narės laiko tinkamomis, kad būtų galima rinkti statistinę informaciją, reikalingą siekiant įgyvendinti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus ir statistikos srityje laiku pasiruošti tapti dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

(6)	Nors šis reglamentas pirmiausia skiriamas IF, visa informacija apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus gali būti tiesiogiai per IF neprieinama, todėl į atskaitomybės visumą reikia įtraukti ir kitus subjektus.

(7)	IF bus taikomas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnyje numatytas ECB sankcijų režimas.

(8)	Vėliausiai iki 2012 m. Valdančioji taryba įvertins, ar leisti taikyti šiuo reglamentu sukurtą suvestinės atskaitomybės metodą tik toms valstybėms narėms, kurių investicinių fondų sektoriaus visas turtas sudaro mažiau nei minimalią viso euro zonoje valdomo turto dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

—

IF – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:

a)	investuoja į finansinį ir nefinansinį turtą, apibrėžtą II priede, jeigu jo tikslas yra investuoti iš visuomenės surinktas lėšas, ir

yra įsteigtas pagal Bendrijos arba nacionalinę teisę, remiantis:

i)	sutarčių teise (kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas);

ii)	patikėjimo teise (kaip patikėjimo fondas);

iii)	bendrovių teise (kaip investicinė bendrovė) arba

iv)	bet kokiu panašiu mechanizmu.

IF apibrėžtis apima:

a)	tuos subjektus, kurių vienetai ar akcijos, turėtojui pareikalavus, tiesiogiai arba netiesiogiai atperkami arba išperkami iš subjekto turto, ir

b)	tuos subjektus, kurie turi fiksuotą išleistų akcijų skaičių ir kurių akcijų turėtojai prisijungdami arba išeidami iš fondo turi pirkti arba parduoti esamas akcijas.

IF apibrėžtis neapima:

a)	pensijų fondų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkte ir B priede, ir

b)	pinigų rinkos fondų, kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 22 d. Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13) (2) I priede.

Apibrėžiant IF, „visuomenė“ apima mažmeninius, profesionalius ir institucinius investuotojus,

—	dalyvaujanti valstybė narė – eurą įsivedusi valstybė narė,

—	nedalyvaujanti valstybė narė – euro neįsivedusi valstybė narė,

—	atskaitingas agentas – atskaitingas agentas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje,

—

rezidentas – rezidentas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi jokios reikšmingos fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, kriterijumi laikomas juridinis adresas, būtent, šalis, kurios teisinė sistema reguliuoja to subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą,

—	PFI – pinigų finansinė institucija, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2423/2001 (ECB/2001/13) I priedo 1 dalies 1 punkte,

—	KFT – kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkte ir B priede,

—	atitinkamas NCB – dalyvaujančios valstybės narės, kurioje reziduoja atitinkamas IF, NCB.

2 straipsnis

Faktinė atskaitomybės visuma

1. Faktinę atskaitomybės visumą sudaro dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje reziduojantys IF. Pats IF arba, pagal jų nacionalinę teisę neturinčių juridinio asmens statuso IF atveju, teisiškai įgalioti jiems atstovauti asmenys yra atsakingi už pagal šį reglamentą reikalaujamos statistinės informacijos pateikimą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, renkant informaciją apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus (I priedo 2 dalies 3 punktas), į faktinę atskaitomybės visumą įtraukiamos PFI ir tie KFT, kurie nėra IF. NCB gali leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas šiems subjektams, jei reikalaujama statistinė informacija yra surenkama iš kitų prieinamų šaltinių pagal I priedo 2 dalies 3 punktą. NCB laiku patikrina šios sąlygos įvykdymą, kad prireikus nuo kiekvienų metų pradžios įsigaliotų su ECB suderintas ir NCB priimtas sprendimas suteikti arba panaikinti leidimą taikyti bet kurią leidžiančią nukrypti nuostatą. Šiam reglamentui taikyti NCB gali sudaryti ir tvarkyti atskaitingų KFT, kurie nėra IF, sąrašą pagal I priedo 2 dalies 3 punkte išdėstytus principus.

3 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. NCB gali leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, kiekvienoje dalyvaujančiojoje valstybėje narėje priklauso bent 95 % visų IF turto atsargų. NCB laiku patikrina šios sąlygos įvykdymą, kad prireikus nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios įsigaliotų jo sprendimas suteikti arba panaikinti leidimą taikyti bet kurią leidžiančią nukrypti nuostatą. IF, kuriems taikomos tokios leidžiančios nukrypti nuostatos, kas ketvirtį atsiskaito tik už: ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas / vienetus ir atitinkamus ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei tai taikytina.

2. Leidimas taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas gali būti suteiktas IF, kuriems taikomos nacionalinės apskaitos taisyklės, leidžiančios jų turto įvertinimą atlikti rečiau nei kas ketvirtį. Valdančioji taryba nusprendžia, kurioms IF kategorijoms NCB savo nuožiūra gali suteikti leidimą taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas. IF, kuriems taikomos tokios leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomi šio reglamento 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai tokiu dažnumu, kuris dera su jų apskaitos įpareigojimais jų turto vertinimo terminų atžvilgiu.

3. IF gali nuspręsti nesinaudoti tokiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir vietoj to vykdyti visus 6 straipsnyje nustatytus atskaitomybės reikalavimus. Jei IF pasirenka pastarąjį variantą, prieš pakeisdamas naudojimąsi šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, jis turi gauti atitinkamo NCB sutikimą.

4 straipsnis

Statistikos tikslais naudojamas IF sąrašas

1. Vykdomoji valdyba sudaro ir tvarko IF sąrašą pagal šį reglamentą, įskaitant, kai taikytina, 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus subfondus. Sąrašas gali būti parengtas esamų nacionalinės valdžios institucijos prižiūrimų IF sąrašų pagrindu, jei tokie sąrašai yra sudaryti, papildant kitais IF, kuriuos apima 1 straipsnyje pateikta IF apibrėžtis.

2. Statistikos tikslais naudojamą IF sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB suinteresuotiems IF pateikia tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, suinteresuotų atskaitingų agentų prašymu, išspausdintą popieriuje.

3. Statistikos tikslais naudojamas IF sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau, jeigu 2 dalyje nurodytas naujausias prieinamas elektroninis sąrašo variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam subjektui, savo atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiam dėl to, kad jis sąžiningai naudojosi šiuo neteisingu sąrašu.

5 straipsnis

Atsiskaitymas apie atskirus fondus

1. Faktinė atskaitomybės visuma pateikia duomenis apie savo turtą ir įsipareigojimus už kiekvieną fondą atskirai.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, jei IF paskirsto savo turtą į skirtingus subfondus tokiu būdu, kad akcijos/ vienetai, susiję su kiekvienu subfondu, yra nepriklausomai padengti skirtingu turtu, kiekvienas subfondas laikomas atskiru IF.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies gavęs išankstinį atitinkamo NCB pritarimą ir laikydamasis jo nurodymų, IF apie savo turtą ir įsipareigojimus gali atsiskaityti kaip grupė, jei taip gaunami rezultatai yra panašūs į gaunamus atskirai atsiskaitant už kiekvieną fondą.

6 straipsnis

Ketvirčio ir mėnesio statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Faktinė atskaitomybės visuma pagal I priedą pateikia:

a)	kas ketvirtį – ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus bei ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kai taikytina; ir

b)	kas mėnesį – mėnesio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas / vienetus ir atitinkamus mėnesio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei taikytina.

2. Gavusi išankstinį atitinkamo NCB pritarimą ir laikydamasi jo nurodymų, faktinė atskaitomybės visuma statistinę informaciją pateikia taikydama vieną iš dviejų I priede nurodytų atskaitomybės metodų, suderinusi su II priedo apibrėžtimis.

3. NCB gali nuspręsti 1 dalies a punkte nurodytus duomenis rinkti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį.

7 straipsnis

Patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

1. Faktinė atskaitomybės visuma pagal atitinkamo NCB nurodymus atsiskaito apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius suvestinės informacijos, teikiamos naudojant I priede nurodytą mišrų arba suvestinį metodą, atžvilgiu.

2. Pagal I priede nurodytą mišrų metodą, NCB gali arba išvesti vertybinių popierių sandorių įverčius iš informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių (k-v-p), arba tiesiogiai rinkti duomenis apie sandorius k-v-p būdu.

3. Išsamesni reikalavimai ir gairės, susiję su duomenų apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius sudarymu, yra išdėstyti III priede.

8 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1. Apskaitos taisyklės, kurių laikosi IF, atsiskaitydami pagal šį reglamentą, yra nustatytos atitinkamoje nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (3), arba, jei ankstesnės nuostatos netaikytinos, bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi IF.

2. Nepažeidžiant dalyvaujančiose valstybėse narėse galiojančios apskaitos praktikos ir įskaitymo tvarkos, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąja verte.

9 straipsnis

Savalaikiškumas

1. NCB nusprendžia, kada jiems reikia gauti 6 straipsnyje nurodytus duomenis iš atskaitingų agentų, kad būtų spėta iki galutinių terminų, nustatytų 2 dalyje.

2. NCB perduoda ECB:

a)	suvestinius duomenis apie ketvirčio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš IF surinktais ketvirčio duomenimis; ir

suvestinius duomenis apie mėnesio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš IF surinktais mėnesio duomenimis apie IF išleistas akcijas (vienetus) arba faktiniais duomenimis pagal 6 straipsnio 3 dalį.

10 straipsnis

Minimalūs standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. IF teikia reikalaujamą statistinę informaciją atitinkamam NCB laikydamasis IV priede nurodytų minimalių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius ypatumus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitomybės visuma. NCB garantuoja, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų įmanoma tiksliai patikrinti, kaip laikomasi IV priede nurodytų minimalių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

11 straipsnis

Susijungimai, skaidymaisi ir reorganizacijos

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizacija gali turėti poveikį atskaitingo agento statistinės atskaitomybės įpareigojimams, paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir prieš pakankamą laiką iki jos įvykdymo, dalyvaujantis atskaitingas agentas informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

12 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB naudojasi teisėmis tikrinti ar privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingi agentai teikia pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės naudotis šiomis teisėmis. Šiomis teisėmis NCB naudojasi ypač tada, kai faktinei atskaitomybės visumai priskirta institucija neatitinka IV priede nurodytų minimalių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

13 straipsnis

Pirmasis atsiskaitymas

Pirmasis atsiskaitymas prasideda nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ir ketvirčio duomenų.

14 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2007 m. liepos 27 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 333, 2001 12 17, p. 1.

(3) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Atskaitomybės metodas

1.	ECB privalo reguliariai parengti visų dalyvaujančių valstybių narių, laikomų viena ekonomine teritorija, suvestinius IF turto ir įsipareigojimų atsargų bei sandorių duomenis.

Faktinė atskaitomybės visuma privalo pateikti statistinę informaciją pagal vieną iš šių atskaitomybės metodų.

Mišrus metodas: jis apima pareigą pateikti:

—

kas ketvirtį: i) informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių (k-v-p), kurių identifikavimo kodai viešai prieinami ir kuriuos turi IF; ii) suvestinę informaciją, paskirstytą pagal priemonės (termino) kategorijas, valiutas ir priešingas šalis, apie turtą ir įsipareigojimus, išskyrus vertybinius popierius, ir apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų ir iii) k-v-p arba suvestinę informaciją apie IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, kaip nurodyta toliau šio priedo 2 dalyje. Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad atskaitingi agentai pateiktų k-v-p informaciją apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų, arba turto ir įsipareigojimų, išskyrus vertybinius popierius, informaciją apie kiekvieną poziciją, ir

—	kas mėnesį: k-v-p informaciją, atskirai nurodant visas IF išleistas akcijas (vienetus).

Kaip nurodyta 2 lentelėje, greta duomenų apie laukus, dėl kurių privaloma atsiskaityti k-v-p būdu, kad būtų gauta suvestinė informacija apie vertybinius popierius, atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti k-v-p būdu rinkti duomenis apie sandorius.

Turi būti pateikti suvestiniai duomenys apie atsargas ir, pagal atitinkamo NCB nurodymus, apie: i) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų; arba ii) sandorius.

Gavę atitinkamo NCB išankstinį pritarimą, atskaitingi agentai, teikiantys reikalaujamus ketvirčio duomenis k-v-p būdu, gali pasirinkti pateikti reikalaujamus mėnesio duomenis suvestiniu būdu ir neteikti k-v-p informacijos.

Suvestinis metodas: jis apima pareigą pateikti:

—	kas ketvirtį – visą suvestinę informaciją, paskirstytą pagal priemonės (termino) kategorijas, valiutas ir priešingas šalis, apie IF turtą ir įsipareigojimus, ir

—	kas mėnesį – suvestinę informaciją apie IF išleistas akcijas (vienetus).

Turi būti pateikta ketvirčio ir mėnesio informacija apie atsargas ir, pagal atitinkamo NCB nurodymus, apie: i) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų; arba ii) sandorius.

Nacionaliniam centriniam bankui k-v-p būdu teiktina informacija taikant mišrų metodą yra nurodyta 2 lentelėje. Suvestinės ketvirčio atskaitomybės reikalavimai atsargų atžvilgiu yra nurodyti 1 lentelėje, o reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių atžvilgiu yra nurodyti 3 lentelėje. Suvestinės mėnesio atskaitomybės reikalavimai atsargų ir perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių atžvilgiu yra nurodyti 4 lentelėje.

2 DALIS

IF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vieta ir ekonominis sektorius

Atskaitingi agentai kas ketvirtį pateikia duomenis apie dalyvaujančių valstybių narių IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, suskirstytus pagal jų rezidavimo vietą – valstybės vidaus, kitų dalyvaujančių valstybių narių ir likusios pasaulio dalies. Valstybės vidaus ir kitų dalyvaujančių valstybių narių priešingos šalys taip pat skirstomos pagal sektorius.

Kiek tai susiję su registruotomis akcijomis (vienetais), juos išleidę IF arba šiems teisiškai atstovaujantys asmenys pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Jeigu IF-leidėjas negali tiesiogiai nustatyti turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus, atitinkamus duomenis jis pateikia remdamasis prieinama informacija.

Kiek tai susiję su pareikštinėmis akcijomis (vienetais), atskaitingi agentai pateikia duomenis apie IF akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių taikydami atitinkamo NCB sprendimu parinktą metodą. Šis reikalavimas apribotas vienu iš toliau nurodomų variantų ar kelių variantų deriniu, parenkamu atsižvelgiant į atitinkamų rinkų struktūrą ir aptariamos valstybės narės nacionalinę teisę. NCB periodiškai tikrina šį reikalavimą.

IF-leidėjai:

IF-leidėjai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys, arba subjektai, nurodyti šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Tokią informaciją galima gauti iš agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba iš bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja išleidžiant, išperkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

PFI ir KFT, kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingi agentai, PFI ir KFT, veikiantys kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų rezidentų IF ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) saugotojas skiria IF akcijas (vienetus), saugomas turėtojų vardu, nuo saugomų kitų saugotojų vardu; ir ii) dauguma IF akcijų (vienetų) yra saugoma valstybės viduje reziduojančių įstaigų, klasifikuojamų kaip finansiniai tarpininkai (PFI arba KFT).

PFI ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingi agentai:

PFI ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingi agentai, pateikia duomenis apie rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų), kuriomis jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, dalyvaujančio šiame sandoryje, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės aprėptis yra išsami, t. y. apima iš esmės visus atskaitingų agentų įvykdytus sandorius; ii) yra teikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su dalyvaujančių valstybių narių nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius komisinius mokesčius, yra minimalūs; ir iv) dalyvaujančių valstybių narių nerezidentų turimas rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

d)	Jei a–c variantai netaikomi, atskaitingi agentai, įskaitant PFI ir KFT, kurie nėra IF, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

4.	Jeigu registruotos akcijos (vienetai) arba pareikštinės akcijos (vienetai) yra išleistos pirmą kartą arba jeigu rinkos plėtra reikalauja keisti variantą arba kelių variantų derinį, NCB gali leisti vienerius metus taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų atžvilgiu.

3 DALIS

Atskaitomybės lentelės

1 lentelė

Atsargos

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti kas ketvirtį

A.	Valstybės vidaus (iš viso)

B.	Kitų dalyvaujančių valstybių narių (iš viso)

C.	Likusios pasaulio dalies (iš viso)

D.	Nepriskirta

PFI

Ne PFI - iš viso

PFI

Ne PFI - iš viso

iš jos nedalyvaujančių valtybių narių

iš jos JAV

iš jos Japonijos

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

TURTAS

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

2.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

2e.

Eurais

iki 1 metų

virš 1 metų ir iki 2 metų

virš 2 metų

2x.	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

virš 1 metų ir iki 2 metų

virš 2 metų

2t.	Visomis valiutomis

iki 1 metų

virš 1 metų ir iki 2 metų

virš 2 metų

3.	Akcijos ir kita nuosavybė

iš jų kotiruojamos akcijos, išskyrus IF ir PRF akcijas (vienetus)

iš jų IF ir PRF akcijos (vienetai)

4.	Išvestinės finansinės priemonės

5.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

6.	Kitas turtas

ĮSIPAREIGOJIMAI

7.	Gautos paskolos ir indėliai

8.	IF akcijos (vienetai) (1)

9.	Išvestinės finansinės priemonės

10.	Kiti įsipareigojimai

Suvestinį metodą taikantys IF pildo visus laukus, įskaitant juodus ir pilkus.

Mišrų metodą taikantys IF: i) pildo juodos laukus; ii) teikia 2 lentelėje prašomą informaciją apie tuos vertybinius popierius, apie kuriuos informacija renkama k-v-p būdu; ir iii) pildo pilkus laukus tų vertybinių popierų, apie kuriuos informacija nėra renkama k-v-p būdu, atžvilgiu.

2 lentelė

Reikalaujama informacija apie kiekvieną vertybinį popierių

Kai taikomas mišrus metodas, duomenys toliau nurodytiems lentelės laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į vertybinių popierių kategorijas „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“, „akcijos ir kita nuosavybė“ ir „investicinio fondo išleistos akcijos (vienetai)“ pagal tokias taisykles.

a)	Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui.

b)	Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka k-v-p informacijos apie sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams).

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka k-v-p informaciją apie sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

i)	5 laukui arba 6 ir 7 laukams, ir

ii)	4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

d)	Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingi agentai pateiktų duomenis 8 laukui.

e)	Atitinkamas NCB anksčiau nurodytais b punkto ir c punkto ii papunkčio atvejais gali nuspręsti rinkti duomenis tik 2 laukui. Tokiu atveju NCB privalo bent kartą per metus patikrinti ir pranešti ECB, ar nenukenčia suvestinių šio NCB pateikiamų duomenų kokybė, įskaitant pataisymų dažnumą ir mastą.

Laukas	Pavadinimas
1	Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas
2	Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė
3	Kaina
4	Bendra vertė
5	Sandoriai
6	Nupirkti (turtas) arba išleisti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai
7	Parduoti (turtas) arba išpirkti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai
8	Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

3 lentėle

Patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti kas ketvirtį

A.	Valstybės vidaus (iš viso)

B.	Kitų dalyvaujančių valstybių narių (iš viso)

C.	Likusios pasaulio dalies (iš viso)

D.	Nepriskirta

PFI

Ne PFI - iš viso

PFI

Ne PFI - iš viso

iš jos nedalyvaujančių valtybių narių

iš jos JAV

iš jos Japonijos

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

TURTAS

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

2.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

2e.

Eurais

iki 1 metų

virš 1 metų ir iki 2 metų

virš 2 metų

2x.	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

virš 1 metų ir iki 2 metų

virš 2 metų

2t.	Visomis valiutomis

iki 1 metų

MINIMUM

virš 1 metų ir iki 2 metų

MINIMUM

virš 2 metų

MINIMUM

3.	Akcijos ir kita nuosavybė

MINIMUM

iš jų kotiruojamos akcijos, išskyrus IF ir PRF akcijas (vienetus)

MINIMUM

iš jų IF ir PRF akcijas (vienetai)

MINIMUM

4.	Išvestinės finansinės priemonės

MINIMUM (3)

5.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

MINIMUM (3)

6.	Kitas turtas

ĮSIPAREIGOJIMAI

7.	Gautos paskolos ir indėliai

8.	IF akcijos (vienetai) (2)

MINIMUM

9.	Išvestinės finansinės priemonės

MINIMUM (3)

10.	Kiti įsipareigojimai

Suvestinį metodą taikantys IF pildo visus laukus, pažymėtus „MINIMUM“. NCB papildomai gali reikalauti pildyti pilkus ir juodos laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“.

Mišrų metodą taikantys IF: i) pildo juodos laukus, pažymėtus „MINIMUM“; ii) pildo visus laukus, pažymėtus „MINIMUM“ tų vertybinių popierių, apie kuriuos duomenys nerenkami k-v-p būdu, atžvilgiu; ir iii) jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informacija apie sandorius, teikia informacija, kurios prašoma 2 lentelėje, tu vertybinių, popierių, apie kuriuos informacija yra renkama k-v-p būdu, atžvilgiu.

NCB gali papildomai reikalauti pildyti: i) juodos laukus, kurie nėra pažymeti žodžiu „MINIMUM“, ir ii) pilkus laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“ tų vertybinių popierių, apie kuriuos informacija nėra renkama k-v-p būdu, atžvilgiu.

4 lentelė

Atsargos; patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

Duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti kas mėnesį

A.	Valstybės vidaus (iš viso)

B.	Kitų dalyvaujančių valstybių narių (iš viso)

C.	Likusios pasaulio dalies

D.	Nepriskirta

PFI

Ne PFI - iš viso

PFI

Ne PFI - iš viso

Iš viso

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Valdžios sekorius

Kiti rezidentai

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S. 123 + S. 124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S. 125)

Nefinansinės korporacijos (S. 11)

Namų ūkiai + ne pelno siekiančios institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S. 14 + S. 15)

ĮSIPAREIGOJIMAI

8.	IF akcijos (vienetai)

(1) Jeigu atskaitingas agentas negali tiesiogiai nustatyti turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus, atitinkamus duomenis jis pateikia remdamasis prieinama informacija. Pareikštinių akcijų atveju informacija gali būti renkama iš PFI arba KFT, išskyrus investicinius fondus (kaip nurodyta šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje ir I priedo 2 dalies 3 pastraipoje).

(2) Jeigu atskaitingas agentas negali tiesiogiai nustatyti turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus, atitinkamus duomenis jis pateikia remdamasis prieinama informacija. Pareikštinių akcijų atveju informacija gali būti renkama iš PFI arba KFT, išskyrus investicinius fondus (kaip nurodyta šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje ir I priedo 2 dalies 3 pastraipoje).

(3) NCB gali leisti IF neteikti duomenų pagal šį straipsnį, jeigu 1 lentelėje išvardintos ketvirčio atsargos sudaro mažiau negu 5 % išleistų IF akcijų (vienetų) vertės.

II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1 dalis

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą paverčia nacionaliniu lygiu taikomomis kategorijomis, apibūdinimas (1). Šios apibrėžtys yra pagrįstos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Bendrijoje (ESS 95).

A LENTELĖ

IF turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų apibrėžtys

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

Pagal šią atskaitomybės sistemą tai sudaro IF skolininkams paskolintos lėšos, nepatvirtintos dokumentais arba patvirtintos vienu dokumentu (net jeigu jis yra pasidaręs apyvartus). Tai apima turtą indėlių forma:

—

indėliai, laikomi PFI:

a)	pervedamieji indėliai: indėliai (nacionaline ar užsienio valiuta), kurie yra nedelsiant konvertuojami į valiutą, arba kurie yra pervedami čekiu, banko pavedimu, debeto įrašu ar panašiai, abiem atvejais netaikant jokio esminio apribojimo ar baudos (ESS 95, 5.42–5.44 punktai);

kiti indėliai: visi turimi indėliai, išskyrus pervedamuosius. Kitų indėlių jokiu metu negalima naudoti mokėjimams atlikti ir jie nėra konvertuojami į valiutą ar pervedamuosius indėlius be jokio esminio apribojimo ar baudos. Ši subkategorija apima terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius (ESS 95, 5.45–5.49 punktai)

—	turimi neapyvartiniai vertybiniai popieriai Turimi neapyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose (taip pat žr. „paskolos, kuriomis prekiaujama“)

—	paskolos, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios apyvartinės, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „indėliai ir paskolų reikalavimai“, jeigu jos lieka patvirtintos vienu dokumentu ir jeigu paprastai jomis prekiaujama tik kartais

—	reikalavimai pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius Grynųjų pinigų, sumokėtų už IF nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, priešinys (žr. 7 kategoriją)

Šis straipsnis taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams

2.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra apyvartūs ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir kurie turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių leidžiančiosios institucijos atžvilgiu.

Šis straipsnis apima:

—

turimus vertybinius popierius (patvirtintus arba nepatvirtintus dokumentais), suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną (arba dienomis) arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu,

—	apyvartines paskolas, kurios buvo pertvarkytos į didelį skaičių tapačių dokumentų ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose (taip pat žr. „paskolos, kuriomis prekiaujama“ 1 kategorijoje),

—	subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma,

—

siekiant užtikrinti suderinimą su atpirkimo pobūdžio operacijų traktavimu, vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti perkeliami į laikinai juos įsigijusios sandorio šalies balansą), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti (taip pat žr. 7 kategoriją).

Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, taip pat turi būti klasifikuojami pagal terminą. Tai reiškia terminą išleidimo metu (pradinį terminą), nusakantį nustatytą finansinės priemonės trukmę, kuriai nepasibaigus ši priemonė negali būti išpirkta

3.	Akcijos ir kita nuosavybė

Turimi vertybiniai popieriai, reiškiantys nuosavybės teises korporacijose ir kvazikorporacijose. Šie vertybiniai popieriai jų turėtojams paprastai suteikia teisę į korporacijų ar kvazikorporacijų pelno dalį ir į jų nuosavų lėšų dalį likvidavimo atveju. Ši kategorija apima keturias pagrindines subkategorijas:

—	IF ir PRF akcijas (vienetus),

—	kotiruojamas akcijas, išskyrus IF ir PRF akcijas (vienetus),

—	nekotiruojamas akcijas, išskyrus IF ir PRF akcijas (vienetus): akcijas, kurios nekotiruojamos (ESS 95, 5.90–5.93 punktai),

—	kitą nuosavybę: visas nuosavybės formas, išskyrus priskiriamas prieš tai išvardintoms subkategorijoms (ESS 95, 5.94 ir 5.95 punktai)

3a.	Akcijos ir kita nuosavybė, iš jų – kotiruojamos akcijos, išskyrus IF ir PRF akcijas (vienetus)

Akcijos, kurių kainos kotiruojamos pripažintoje vertybinių popierių biržoje arba kitokios formos antrinėje rinkoje (ESS 95, 5.90–5.93 punktai)

3b.	Akcijos ir kita nuosavybė, iš jų – IF ir PRF akcijos (vienetai)

Šis turto straipsnis apima turimas į IF ir PFI sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF ir PRF išleistas akcijas (vienetus).

PRF yra kolektyvinio investavimo subjektai, kurių akcijos (vienetai) pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai, ir kurie pirmiausia investuoja į pinigų rinkos priemones ir (arba) į PRF akcijas (vienetus), ir (arba) į kitas perleidžiamas skolos priemones, kurių likęs terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) kurių planuojamos grąžos normos yra artimos pinigų rinkos priemonių palūkanų normoms. PRF yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13).

IF yra apibrėžti šio reglamento 1 straipsnyje

4.	Išvestinės finansinės priemonės

Pagal egzistuojančius tarptautinius statistikos standartus, rinkos vertę turinčios išvestinės finansinės priemonės iš esmės turėtų būti apskaitomos balanse. Išvestinės priemonės turi rinkos vertę, kai jomis prekiaujama organizuotose rinkose, t. y. biržose, arba tokiomis aplinkybėmis, kai jas galima reguliariai užskaityti priešpriešiniais sandoriais nebiržinėse rinkose (OTC).

Šiame straipsnyje turi būti nurodomos šios išvestinės finansinės priemonės:

—	pasirinkimo sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, ir nebiržiniai pasirinkimo sandoriai,

—	ilgalaikės pirkimo teisės,

—	ateities sandoriai, bet tik tuo atveju, jei jie turi rinkos vertę, nes jais prekiaujama biržoje arba juos galima užskaityti priešpriešiniais sandoriais, ir

—	apsikeitimo sandoriai, bet tik tuo atveju, jei jie turi rinkos vertę, nes jais prekiaujama biržoje arba juos galima užskaityti priešpriešiniais sandoriais.

Išvestinės finansinės priemonės, kurios apskaitomos balanse, turėtų būti pateiktos rinkos verte, t. y. vyraujančia rinkos kaina arba jai artimu ekvivalentu (tikrąja verte).

Išvestinės priemonės balanse turėtų būti apskaitomos bendrąja verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą bendrąją rinkos vertę, turėtų būti apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą bendrąją rinkos vertę – įsipareigojimų pusėje. Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai. Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, turėtų būti pateiktos šios pozicijos

5.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Į šį straipsnį įeina:

—	investicijos į materialųjį ilgalaikį turtą (pvz., gyvenamuosius pastatus, kitus pastatus ir statinius bei negyvenamuosius pastatus) ir vertybes (pvz., brangiuosius metalus); ir

—	materialusis arba nematerialusis nefinansinis turtas, kurį IF ketina pakartotinai naudoti ilgiau nei vienerius metus. Tai apima IF užimamą žemę ir pastatus, taip pat įrangą, programinę įrangą ir kitą infrastruktūrą

6.	Kitas turtas

Tai yra likusio turto straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—	sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas,

—	sukauptas palūkanas už vertybinius popierius, išskyrus akcijas,

—	sukauptus nuompinigius už pastatus,

—	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

7.	Gautos paskolos ir indėliai

IF kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su apyvartinių vertybinių popierių išleidimu. Į šį straipsnį įeina:

—	paskolos: paskolos, suteiktos atskaitingiems IF, kurios nėra patvirtintos dokumentais arba yra patvirtintos vienu dokumentu (net jei jis tapo apyvartiniu),

—

atpirkimo sandoriai: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius (auksą), IF parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius (auksą) nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, priešinys. IF gautos sumos už vertybinius popierius (auksą), perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos į „atpirkimo sandorius“, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad IF operacijos metu išlaiko faktinę (ekonominę) tų vertybinių popierių (aukso) nuosavybę. Šiuo požiūriu juridinis nuosavybės perdavimas nėra svarbus, klasifikuojant atpirkimo pobūdžio operacijas. Jeigu vertybinius popierius (auksą) laikinai įsigijusi atpirkimo operacijos būdu šalis juos parduoda, šį pardavimą būtina apskaityti kaip tiesioginį vertybinių popierių (aukso) sandorį ir įrašyti laikinai įsigijusios šalies balanse kaip neigiamą vertybinių popierių (aukso) portfelio poziciją.

Toliau pateikti trys atpirkimo tipo operacijų variantai yra struktūrizuoti taip, kad atitiktų priskyrimo įkaitu užtikrintoms paskoloms sąlygas. Todėl IF gautos sumos (už trečiajai šaliai laikinai perleistus vertybinius popierius (auksą)) klasifikuojamos kaip „atpirkimo sandoriai“:

—	sumos, gautos už vertybinius popierius (auksą), laikinai perleistus trečiajai šaliai atpirkimo sandorio forma,

—	sumos, gautos už vertybinius popierius (auksą), laikinai perleistus trečiajai šaliai obligacijų skolinimo už pinigų įkaitą forma,

—	sumos, gautos už vertybinius popierius (auksą), laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo įsipareigojant atpirkti sandorio forma

8.	IF akcijos (vienetai)

Į IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF išleistos akcijos ar vienetai, taip pat ir akcinio kapitalo forma. Šis straipsnis nurodo visus įsipareigojimus IF akcininkams. Čia taip pat įeina lėšos iš nepaskirstyto pelno ir lėšos, kurias atskaitingi IF atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams.

Šiame reglamente:

—	IF registruotos akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), kurios, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, apskaitomos nurodant akcijų (vienetų) turėtojus, įtraukiant informaciją apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių,

—	IF pareikštinės akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), kurios, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, nėra apskaitomos nurodant akcijų (vienetų) turėtojus arba yra apskaitomos nurodant turėtojus, bet neįtraukiant informacijos apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių

9.	Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 4 kategoriją

10.	Kiti įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“.

NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—

išleistus skolos vertybinius popierius

IF išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurie paprastai yra apyvartinės priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kuriuos galima užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir kurie nesuteikia jų turėtojui nuosavybės teisių į juos išleidusią instituciją,

—	sukauptas palūkanas, mokėtinas už paskolas ir indėlius,

—	mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla (tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.),

—	atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims (pensijos, dividendai ir t. t.),

—	grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito,

—	grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

2 dalis

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

B LENTELĖ

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

Laukas	Aprašas
Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas	Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas. Tai gali būti ISIN kodas arba kitas vertybinio popieriaus identifikavimo kodas, kaip nurodo NCB
Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė	Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais
Kaina	Vertybinio popieriaus vieneto kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. Kaina paprastai yra rinkos kaina arba artima rinkos kainai. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas
Bendra vertė	Bendra vertybinio popieriaus vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš procentine dalimi išreikštos kainos. Bendra vertė iš esmės yra lygi rinkos vertei arba jai artima. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas
Sandoriai	Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus, (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus, (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte
Nupirkti (turtas) arba išleisti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pirkimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte
Parduoti (turtas) arba išpirkti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pardavimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išpirkimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte
Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta	Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas

3 dalis

Sektorių apibrėžtys

ESS 95 pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. Dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje esančios priešingos šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis statistikos tikslais sudarytais IF ir PFI sąrašais ir priešingų šalių statistinio klasifikavimo gairėmis, pateiktomis ECB Pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos sektoriaus vadove. Statistinio klientų klasifikavimo gairėse.

C LENTELĖ

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

PFI

Rezidentai nacionaliniai centriniai bankai, rezidentės kredito įstaigos, kaip apibrėžta Bendrijos teisėje, ir visos kitos rezidentės finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFI, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikti kreditus ir (arba) investuoti į vertybinius popierius (Reglamentas (EB) Nr. 2423/2001 (ECB/2001/13))

2.	Valdžios sektorius

Rezidentai vienetai, kurių pagrindinė veikla – individualiam ir kolektyviniam vartojimui skirtų ne rinkos prekių gamyba ir paslaugų teikimas ir (arba) nacionalinių pajamų bei turto perskirstymas (ESS 95, 2.68–2.70 punktai)

3.	Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės

Finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos (išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus), kurių pagrindinė veikla – finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokiu pavidalu nei pinigais, indėliais ir (arba) indėliams artimais pakaitais iš institucinių vienetų, kurie nėra PFI, ar draudimo techniniais atidėjiniais. (ESS 95, 2.53–2.56 punktai). Taip pat įeina ir finansinės pagalbinės įmonės, t. y. visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – pagalbinė finansinė veikla (ESS 95, 2.57–2.59 punktai). Į tai įeina IF, kaip apibrėžta šiame reglamente

4.	Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

Finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – finansinis tarpininkavimas subendrinant rizikas (ESS 95, 2.60–2.67 punktai)

5.	Nefinansinės korporacijos

Finansiniu tarpininkavimu neužsiimančios korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – rinkos prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas (ESS 95, 2.21–2.31 punktai)

6.	Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams

Individualūs asmenys bei tokių asmenų grupės, jei jie yra vartotojai, išimtinai tik savo galutiniam vartojimui skirtų prekių gamintojai ir nefinansinių paslaugų teikėjai, taip pat rinkos prekių gamintojai bei nefinansinių ir finansinių paslaugų tiekėjai, jei jų veikla nėra kvazikorporacijų veikla. Įeina namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos, kurių pagrindinė veikla yra konkrečioms namų ūkių grupėms skirtų ne rinkos prekių gamyba ir paslaugų teikimas (ESS 95, 2.75–2.88 punktai)

(1) T. y. šios lentelės nėra atskirų finansinių priemonių sąrašai.

III PRIEDAS

PATIKSLINIMAI DĖL PERKAINOJIMO ARBA SANDORIAI

Faktinė atskaitomybės visuma privalo pateikti patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kaip nurodyta šio reglamento 7 straipsnyje. Jei faktinė atskaitomybės visuma pateikia patikslinimus dėl perkainojimo, tai jie apima arba perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba perkainojimus tik dėl kainos pasikeitimų per ataskaitinį laikotarpį, kaip tam iš anksto pritaria atitinkamas NCB. Jei patikslinimas dėl perkainojimo apima tik perkainojimą dėl kainų pokyčių, atitinkamas NCB renka reikiamus duomenis, kurie turėtų apimti bent jau valiutų paskirstymą į svarus sterlingų, Jungtinių Valstijų dolerius, Japonijos jenas ir Šveicarijos frankus, kad būtų išvesti perkainojimai dėl valiutų kurso pasikeitimų.

„Finansiniai sandoriai“ reiškia sandorius, atsirandančius dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo. Šie sandoriai yra matuojami skirtumu tarp atsargų pozicijų laikotarpių pabaigos ataskaitinėmis dienomis, iš kurio pašalinamas pokyčių dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (sukelto kainos ir valiutų kurso pasikeitimų) ir „perklasifikavimų ir kitokių patikslinimų“ įtakos poveikis. Tam, kad būtų sudaryta informacija apie sandorius, ECB reikia statistinės informacijos patikslinimų forma, įskaitant „perklasifikavimus ir kitokius patikslinimus“ bei „kainos ir valiutų kurso perkainojimus“. Finansiniai sandoriai iš esmės turi atitikti ESS 95, bet nuo jos galima nukrypti dėl nacionalinės praktikos.

„Kainos ir valiutų kurso perkainojimai“ rodo turto ir įsipareigojimų vertės svyravimus, atsirandančius dėl turto ir įsipareigojimų kainų ir (arba) valiutų kursų pasikeitimų, darančių poveikį užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais. Patikslinimas dėl turto (įsipareigojimų) perkainojimo dėl kainos rodo turto (įsipareigojimų) vertės svyravimus, atsirandančius pasikeičiant kainai, kuria turtas (įsipareigojimai) yra apskaitomas arba juo prekiaujama. Kainos perkainojimai apima laikotarpio pabaigos atsargų vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl jų apskaitinės vertės pasikeitimų, t. y. potencialų uždirbį/netektį. Dėl valiutų ir euro santykio kaitos nuo vieno iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos pasikeičia turto (įsipareigojimų) užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. Kadangi šie pokyčiai reiškia potencialų uždirbį/netektį, atsirandantį ne dėl finansinių sandorių, šį poveikį būtina pašalinti iš duomenų apie sandorius. Iš esmės „kainos ir valiutų kurso perkainojimai“ taip pat turi apimti vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) sandorių, t. y. realizuotą uždirbį/netektį, tačiau šiuo požiūriu nacionalinė praktika yra nevienoda.

IV PRIEDAS

MINIMALŪS STANDARTAI, KURIŲ TURI LAIKYTIS FAKTINĖ ATSKAITOMYBĖS VISUMA

Atskaitingi agentai privalo laikytis šių minimalių standartų, kad atitiktų ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus.

1. Minimalūs perdavimo standartai

a)	Ataskaitos NCB turi būti teikiamos laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	turi būti nurodytas (-i) atskaitingo agento kontaktinis (-iai) asmuo (-enys);

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo NCB techninių sąlygų; ir

atskaitomybės apie kiekvieną vertybinį popierių atveju atskaitingi agentai privalo, jei atitinkamas NCB to reikalauja, pateikti papildomą informaciją (pvz., leidėjo pavadinimą, išleidimo datą), reikalingą nustatyti vertybinius popierius, kurių vertybinių popierių identifikavimo kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami.

2. Minimalūs tikslumo standartai

Statistinė informacija turi būti teisinga:

—	turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., turtas ir įsipareigojimai turi sutapti, tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai), ir

—	visais dažnumais teikiami duomenys turi būti suderinti;

b)	atskaitingi agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie kaitą, kurią rodo pateikti duomenys;

c)	statistinė informacija turi būti išsami: esamos spragos turi būti pripažįstamos, paaiškinamos NCB ir, kai taikytina, kuo greičiau pašalinamos;

d)	statistinėje informacijoje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;

e)	atskaitingi agentai turi laikytis NCB nustatytų matmenų ir dešimtainių skaitmenų techniniam duomenų perdavimui; ir

f)	atskaitingi agentai turi laikytis NCB nustatytos skaičių apvalinimo tvarkos techniniam duomenų perdavimui.

3. Minimalūs sąvokų atitikties standartai

a)	Statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų nukrypstama, kai taikytina, atskaitingi agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp jų naudojamo mato ir šiame reglamente nustatyto mato ir skaičiais įvertinti jo dydį; ir

c)	atskaitingi agentai turi sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų, lyginant su ankstesnių laikotarpių duomenimis, lūžius.

4. Minimalūs pataisymų standartai

Turi būti laikomasi pataisymų tvarkos ir procedūrų, kurias nustato ECB ir NCB. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastųjų pataisymų, privalo būti paaiškinti paaiškinamosiose pastabose.

Top

All

Choose the experimental features you want to try