29.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/32

(1)

Aukštas kainų, kurias viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų vartotojai, pvz., studentai, asmenys, keliaujantys verslo reikalais ir turistai, moka naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais keliaudami užsienyje Bendrijoje, lygis kelia nacionalinių reguliavimo institucijų, vartotojų ir Bendrijos institucijų susirūpinimą. Mažmeninės kainos yra per didelės dėl didelių didmeninių kainų, kurias nustato užsienio priimančiojo tinklo operatorius, ir daugeliu atvejų dėl didelių mažmeninių antkainių, kuriuos taiko vartotojo savojo tinklo operatorius. Didmeninių kainų sumažinimas dažnai nėra naudingas mažmeniniam vartotojui. Nors kai kurie ryšio operatoriai neseniai nustatė tarifų sistemas, pagal kurias klientams siūlomos palankesnės sąlygos ir mažesnės kainos, vis dar akivaizdu, kad kainų ir sąnaudų santykis nėra toks, koks būtų visapusiškai konkurencingoje rinkoje.

(2)

Siekiant sukurti tikrą „Piliečių Europą“, sukūrus Europos socialinę, švietimo ir kultūros erdvę, grindžiamą asmenų judumu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos žmonių ryšiams.

(3)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (3), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (4), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (6), ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (7) (toliau kartu – „2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema“) siekia sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką Bendrijoje užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, remiantis didesne konkurencija.

(4)

Šis reglamentas nėra atskira priemonė, o juo Bendrijos tarptinklinio ryšio požiūriu papildomos ir remiamos taisyklės, nustatytos 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistemoje. Ta sistema nesuteikė nacionalinėms reguliavimo institucijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų imtis efektyvių ir ryžtingų veiksmų, susijusių su Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų kainų nustatymu, taigi pasitelkus šią sistemą nepavyksta užtikrinti sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos funkcionavimo. Šis reglamentas yra tinkama priemonė šiai padėčiai pataisyti.

(5)

2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema pagrįsta principu, kad ex ante reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik tuomet, kai nėra veiksmingos konkurencijos, numatant nacionalinių reguliavimo institucijų periodiškos rinkos analizės ir įpareigojimų persvarstymo procesą, kurio pagrindu nustatomi ex ante įpareigojimus operatoriams, kurie nurodyti kaip turintys didelę įtaką rinkoje. Šį procesą sudaro atitinkamų rinkų apibrėžimas pagal Komisijos rekomendaciją (8) dėl elektroninių ryšių sektoriaus, kuriam taikomas ex ante reguliavimas pagal Direktyvą 2002/21/EB, atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija), apibrėžtų rinkų analizė pagal Komisijos rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (9), didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymas ir ex ante įpareigojimų nustatymas tiems operatoriams.

(6)

Rekomendacijoje kaip atitinkama rinka, kuriai taikomas ex ante reguliavimas, nurodoma didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka. Tačiau nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamas darbas (ir atskirai, ir Europos reguliuotojų grupėje) analizuojant didmenines nacionalines tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkas parodė, kad nacionalinė reguliavimo institucija dar negalėjo veiksmingai spręsti aukšto didmeninių Bendrijos tarptinklinio ryšio kainų lygio problemos, nes sunku nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčias įmones dėl specialių tarptautinio tarptinklinio ryšio ypatybių, įskaitant jo tarpvalstybinį pobūdį.

(7)

Vertinant mažmeninį tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą, nė viena mažmeninė tarptautinio tarptinklinio ryšio rinka rekomendacijoje nėra pripažinta atitinkama rinka, nes, be kitų dalykų, tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos mažmeniniu lygiu neperkamos atskirai, o yra tik viena didesnio mažmeninio paketo, kurį vartotojai įsigyja iš paslaugų savajame tinkle teikėjo, dalis.

(8)

Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurie paprastai nuolatos gyvena jų teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti pasirinkto lankomos šalies tinklo operatorių, kurie veikia kitose valstybėse narėse ir nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Ši kliūtis taip pat galėtų sumažinti valstybių narių priemonių veiksmingumą, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles.

(9)

Todėl valstybės narės patiria spaudimą imtis priemonių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemai spręsti, tačiau 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytas nacionalinių reguliavimo institucijų ex ante reguliavimo intervencijos mechanizmas pasirodė nesąs pakankamas, kad tos institucijos galėtų ryžtingai veikti gindamos vartotojų interesus šioje konkrečioje srityje.

(10)

Be to, Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m. (10) paragino Komisiją parengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srauto kainos, o 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga, veiksminga ir integruota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politika tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra būtina siekiant įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir produktyvumo tikslus, ir šiame kontekste pažymėjo, koks svarbus tarptinklinio ryšio kainų mažinimas konkurencingumui.

(11)

Pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, remiantis tuo metu akivaizdžiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pašalinti visas valstybių narių prekybos kliūtis, esančias ja derinamoje srityje, inter alia, atsižvelgiant į priemones, kurios daro įtakos tarptinklinio ryšio kainoms. Tačiau tai neturėtų trukdyti suderintų taisyklių pritaikymui prie kitų aplinkybių siekiant rasti veiksmingiausias priemones aukšto lygio vartotojų apsaugai pasiekti ir vidaus rinkos veikimo sąlygoms pagerinti.

(12)

Todėl 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, ypač Pagrindų direktyvą, reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų galima nukrypti nuo kitu atveju taikytinų taisyklių, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turėtų būti nustatomos komerciniu susitarimu, ir taip leisti nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų savybes.

(13)

Mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios pateisina išskirtines priemones, platesnes nei pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatyti mechanizmai.

(14)

Reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu siekiant apsaugoti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančių vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nesąlygoti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų, kad taip atsitiktų. Kita vertus, mažmeninių kainų lygio mažinimo veiksmai nesprendžiant su šių paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų lygio problemos galėtų kelti pavojų sutrikdyti sklandų Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkos veikimą.

(15)

Šie reguliuojamieji įpareigojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau, kartu atitinkamiems operatoriams turėtų būtų suteikiamas tinkamas laikotarpis, per kurį jie pritaikytų savo kainas ir siūlomas paslaugas, kad galėtų laikytis įpareigojimų, ir jie turėtų būti tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

(16)

Turėtų būti taikomas bendras metodas, siekiant užtikrinti, kad viešojo antžeminio judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas palikdami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išsaugant paskatas naujovėms bei vartotojų pasirinkimą. Šio bendro metodo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, kad judriojo ryšio operatoriai galėtų veikti objektyviai nustatytais kriterijais pagrįstoje vienoje nuoseklioje reguliavimo sistemoje.

(17)

Veiksmingiausias ir proporcingiausias kainų lygio reguliavimo metodas, nustatant Bendrijos vidaus tarptinklinio ryšio skambučių ir jų priėmimo kainos lygį, yra didžiausios vidutinės minutės kainos nustatymas Bendrijos mastu mažmeniniu lygmeniu ir kainų sumažinimas mažmeniniu lygmeniu nustatant Europos tarifą. Vidutinė didmeninė kaina turėtų būti taikoma bet kuriems dviem Bendrijos operatoriams per nurodytą laikotarpį.

(18)

Europos tarifas turėtų būti nustatytas tokiu lygmeniu, kuriuo būtų galima užtikrinti pakankamą maržą ryšio operatoriams ir skatinti konkurencingus tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Operatoriai turėtų aktyviai, nemokamai, aiškiai ir skaidriai siūlyti savo tarptinklinio ryšio klientams Europos tarifą.

(19)

Šis reguliavimo metodas turėtų užtikrinti, kad mažmeninės Bendrijos tarptinklinio ryšio kainos pagrįsčiau atspindėtų pagrindines tos paslaugos teikimo išlaidas nei anksčiau. Todėl didžiausias Europos tarifas, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo didmenines išlaidas, kartu paliekant operatoriams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir derinant kainodaros struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų pageidavimų. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės paslaugoms.

(20)

Šis reguliavimo metodas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir kontroliuojamas siekiant sumažinti ir operatorių, kuriems taikomi jo reikalavimai, ir nacionalinių reguliavimo institucijų, kurioms pavesta prižiūrėti, kaip prižiūrimas ir užtikrinamas jo įgyvendinimas, administracinę naštą. Jis taip pat turi būti skaidrus ir lengvai suprantamas visiems judriojo ryšio vartotojams Bendrijoje. Be to, juo turėtų užtikrintas aiškumas ir nuspėjamumas didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams. Todėl didžiausios minutės kainos lygį pinigine išraiška Bendrijos mastu tiek didmeniniu, tiek mažmeniniu lygmenimis reikėtų nurodyti šiame reglamente.

(21)

Taip nustatyta didžiausia vidutine minutės kaina didmeniniu lygmeniu turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus veiksnius, susijusius su skambinimu naudojantis Bendrijos tarptinkliniu ryšiu, ypač į skambučių pradžios ir pabaigos kainas judriojo ryšio tinkluose, įskaitant pridėtines išlaidas, signalų perdavimą ir persiuntimą. Tinkamiausias pagrindas skambučio pradžios ir pabaigos kainai nustatyti yra vidutinė judriojo ryšio operatorių Bendrijoje judriojo ryšio pabaigos kaina, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta ir Komisijos skelbiama informacija. Todėl šiame reglamente pateikta didžiausia vidutinė minutės kaina turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į vidutinę skambučio baigimo kainą, kuri sudaro pagrindą su tuo susijusioms išlaidoms nustatyti. Didžiausia vidutinė minutės kaina didmeniniu lygmeniu turėtų būti kasmet mažinama, siekiant atsižvelgti į nacionalinių reguliavimo institucijų kartais taikomą judriojo ryšio baigimo kainų sumažinimą.

(22)

Mažmeniniu lygiu taikomas Europos tarifas turėtų užtikrinti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančius vartotojus, kad iš jų nebus reikalaujama mokėti pernelyg didelės kainos atliekant arba priimant reguliuojamą skambutį naudojantis tarptinkliniu ryšiu, kartu paliekant savojo tinklo operatoriams pakankamą veiksmų laisvę diferencijuoti vartotojams siūlomus produktus.

(23)

Visi vartotojai turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių ar išankstinių sąlygų pasirinkti paprastą tarptinklinio ryšio tarifą, kuris neviršys nustatytų reguliuojamų kainų. Tinkama didmeninių ir mažmeninių kainų marža turėtų užtikrinti, kad operatoriai padengtų visas specifines tarptinklinio ryšio išlaidas, įskaitant atitinkamą rinkodaros išlaidų ir telefono aparatų subsidijų dalį, mažmeniniu lygmeniu, ir paliktų jiems atitinkamą likutį, kad jie galėtų gauti deramas pajamas. Europos tarifas yra tinkama priemonė siekiant vartotojui suteikti apsaugą, o operatoriui – lankstumą. Atsižvelgiant į didmenines kainas, didžiausi Europos tarifo lygiai turėtų mažėti kasmet.

(24)

Nauji tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti visapusiškai informuojami apie skirtingus tarptinklinio ryšio Bendrijoje tarifus, įskaitant Europos tarifą atitinkančius tarifus. Esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikta galimybė per tam tikrą laiko tarpą pasirinkti naująjį tarifą, atitinkantį Europos tarifą, arba bet kokį kitą tarptinklinio ryšio tarifą. Iš esamų tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie per šį laiko tarpą tarifo nepasirinko, derėtų išskirti vartotojus, kurie prieš įsigaliojant šiam reglamentui jau pasirinko tam tikrą tarptinklinio ryšio tarifą ar paketą, ir vartotojus, kurie konkrečių tarptinklinio ryšio tarifų nepasirinko. Pastariesiems turėtų būti savaime taikomas tarifas, atitinkantis šį reglamentą. Tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie jau naudojasi tam tikrais jų individualius poreikius atitinkančiais tarptinklinio ryšio tarifais ar paketais, kuriuos jie pasirinko remdamiesi savo individualiais poreikiais, turėtų būti ir toliau taikomi anksčiau jų pasirinkti tarifai ar paketai, jei jiems priminus apie dabar jų naudojamų tarifų sąlygas per nurodytą laiko tarpą jie nepraneša apie savo pasirinkimą. Tokie specialūs tarptinklinio ryšio tarifai galėtų apimti, pvz., fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio kainas, neviešuosius tarifus, tarifus su papildomais fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio mokesčiais, tarifus, kurių minutės kaina mažesnė už maksimalų Europos tarifą arba tarifus su skambučio sudarymo mokesčiais.

(25)

Bendrijos tarptinklinio ryšio mažmeninių paslaugų teikėjai turėtų turėti laiko pritaikyti savo kainas, kad jos atitiktų šiame reglamente nustatytas ribas.

(26)

Atitinkamai Bendrijos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti suteiktas laikotarpis, per kurį jie galėtų pritaikyti savo kainas prie šiame reglamente nustatytų ribų.

(27)

Kadangi šiame reglamente nustatyta, kad direktyvos, sudarančios 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistemą, nepažeidžia jokių konkrečių priemonių, kurios buvo priimtos siekiant reglamentuoti Bendrijos tarptinklinio ryšio kainas, taikomas judriosios balso telefonijos skambučiams, ir kadangi iš Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų šiame reglamente gali būti reikalaujama pakeisti savo mažmeninius tarptinklinio ryšio tarifus, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, šie pakeitimai neturėtų judriojo ryšio vartotojams sudaryti sąlygų pagal nacionalinius įstatymus, kuriais perkeliama 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistema, atšaukti savo sutarčių.

(28)

Šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma teikti vartotojams novatoriškus pasiūlymus, kurie yra palankesni nei šiame reglamente nustatytas didžiausias Europos tarifas, o turėtų būti raginama teikti tarptinklinio ryšio vartotojams novatoriškus pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Šiame reglamente nėra reikalaujama, kad būtų iš naujo nustatytos tarptinklinio ryšio kainos, jei jos buvo visiškai panaikintos, taip pat jame nėra reikalaujama, kad esamos tarptinklinio ryšio kainos būtų padidintos iki šiame reglamente nustatytų ribų lygmens.

(29)

Paslaugų savajame tinkle teikėjai gali pasiūlyti tinkamai nustatytą, visas paslaugas apimantį mėnesio mokestį, kuriam nebūtų taikomi jokie apribojimai. Šis vienodas mokestis galėtų apimti Bendrijos tarptinklinio ryšio balso ir (arba) duomenų perdavimo (įskaitant trumpųjų pranešimų paslaugas (SMS) ir daugiaformačių pranešimų paslaugas (MMS)) paslaugas visoje Bendrijoje.

(30)

Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriosios balso telefonijos vartotojams, mažmeninės kainodaros reikalavimai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo, ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su paslaugų savajame tinkle teikėju, ir nepriklausomai nuo to, ar paslaugų savajame tinkle teikėjas turi savo tinklą, ar yra judriojo virtualiojo tinklo operatorius, ar judriosios balso telefonijos paslaugų perpardavinėtojas.

(31)

Jei Bendrijos judriosios telefonijos paslaugų teikėjai nustato, kad jų klientams sąveikos ir visuotinės susijungimo galimybės teikiamai naudai kelia pavojų jų tarptinklinio ryšio susitarimų su kitų valstybių narių judriojo ryšio tinklų operatoriais baigimas arba baigimo grėsmė, arba jei jie negali teikti savo klientams paslaugų kitoje valstybėje narėje, nes nėra sudarytas susitarimas su bent vienu didmeninių tinklo paslaugų teikėju, jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pasinaudoti Prieigos direktyvos 5 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir užtikrinti deramą prieigą ir sujungimą, siekiant užtikrinti visuotines susijungimo galimybes ir paslaugų sąveiką, atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nurodytus tikslus, ypač į tikslą sukurti visapusiškai veikiančią bendrą elektroninių ryšių rinką.

(32)

Siekiant pagerinti mažmeninių kainų skambinant arba priimant reguliuojamus skambučius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje skaidrumą bei padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo mobiliaisiais telefonais užsienyje, judriosios telefonijos paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę savo tarptinklinio ryšio vartotojams lengvai ir nemokamai gauti informaciją apie jiems taikomas tarptinklinio ryšio kainas skambinant ir priimant balso skambučius atitinkamoje lankomoje valstybėje narėje. Be to, vartotojams paprašius paslaugų teikėjai turėtų jiems nemokamai teikti papildomą informaciją apie skambinimo ar balso skambučių priėmimo, SMS ir MMS siuntimo ir gavimo bei kitų duomenų perdavimo paslaugų lankomoje valstybėje narėje kainas už minutę ar už duomenų vienetą, įskaitant PVM.

(33)

Siekiant skaidrumo taip pat reikia, kad, sudarant abonentines sutartis ir kiekvieną kartą, kai keičiamos tarptinklinio ryšio kainos, paslaugų teikėjai teiktų informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, visų pirma apie Europos tarifą ir nustatyto dydžio mokestį už visas paslaugas, jei juos siūlytų. Paslaugų savajame tinkle teikėjai turėtų tinkamomis priemonėmis (pvz., sąskaitomis, internetu, reklaminiais pranešimais per televiziją arba tiesioginiu paštu) teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas. Paslaugų savajame tinkle teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų tarptinklinio ryšio vartotojai žinotų apie galimybę pasinaudoti reguliuojamais tarifais, ir turėtų išsiųsti šiems vartotojams aiškų ir nešališką pranešimą, kuriame aprašytų su Europos tarifu susijusias sąlygas ir teisę jį pasirinkti bei jo atsisakyti.

(34)

Už užduočių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus įpareigojimams pagal šį reglamentą prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų prižiūrėti balso ir duomenų perdavimo paslaugų kainų nustatymo pokyčius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje besinaudojantiems judriojo ryšio vartotojams, jei reikia įskaitant specialias išlaidas, susijusias su skambinimu ir skambučių priėmimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu atokiausiuose Bendrijos regionuose, ir reikalingumą užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje, taip pat užtikrinti, kad srauto nukreipimo technologijos nebūtų naudojamos siekiant apriboti pasirinkimą ir pakenkti vartotojams. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotoms šalims būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą, ir kas šeši mėnesiai skelbti tokios priežiūros rezultatus. Pateikiama informacija turėtų būti suskirstyta pagal įmones, vartotojus, pasirašiusius apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojus, pasirašiusius išankstinio apmokėjimo sutartis.

(35)

Tos pačios šalies tarptinklinio ryšio atokiausiuose Bendrijos regionuose, kuriuose mobiliosios telefonijos licencijos skiriasi nuo išduodamų likusioje valstybės teritorijoje, kaina galėtų sumažėti tiek pat, kiek ir Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkoje. Dėl šio reglamento įgyvendinimo vartotojams, kurie naudojasi tos pačios šalies tarptinklinio ryšio paslaugomis, neturėtų būti taikomos nepalankesnės kainos, palyginti su klientais, kurie naudojasi Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugomis. Šiuo tikslu nacionalinės institucijos gali imtis papildomų Bendrijos teisę atitinkančių priemonių.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kad, be balso telefonijos, vis labiau įsitvirtina naujos mobiliojo duomenų perdavimo paslaugos, šis reglamentas taip pat turėtų sudaryti sąlygas stebėti tų paslaugų rinkos pokyčius. Taigi Komisija taip pat turėtų stebėti tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugų, įskaitant SMS ir MMS rinką.

(37)

Valstybės narės turėtų numatyti sankcijų sistemą, kuri būtų taikoma pažeidus šį reglamentą.

(38)

Kadangi valstybės narės negali saugiai, suderintai ir tinkamu laiku pasiekti šio Reglamento tikslų – būtent įsteigti bendrą metodą, užtikrinant, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Bendrijoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas, skambindami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugant judriojo ryšio operatorių konkurenciją, – ir juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali priimti priemones. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis reglamentas apima tik tas priemones, kurios yra būtinos tiems tikslams pasiekti.

(39)

Šis bendras metodas turėtų būti nustatomas ribotam laikotarpiui. Atsižvelgiant į persvarstymą, kurį turi atlikti Komisija, šis reglamentas gali būti išplėstas ar iš dalies pakeistas. Komisija turėtų įvertinti šio reglamento veiksmingumą ir jo indėlį įgyvendinant vidaus rinkos reguliavimo sistemą bei užtikrinant sklandžią vidaus rinkos veiklą, taip pat įvertinti šio reglamento poveikį mažesniems Bendrijos mobiliosios telefonijos paslaugų teikėjams ir jų padėčiai Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkoje,

a)

„Europos tarifas“ – bet koks 4 straipsnyje numatytos didžiausios kainos neviršijantis tarifas, kurį paslaugų savajame tinkle teikėjas gali taikyti už reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų teikimą, laikydamasis to straipsnio;

b)

„paslaugų savajame tinkle teikėjas“ – įmonė, teikianti tarptinklinio ryšio vartotojui antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas per savo nuosavą tinklą arba kaip virtualusis mobiliojo tinklo operatorius ar perpardavinėtojas;

c)

„savasis tinklas“ – valstybėje narėje esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio telefono tinklas, kuriuo paslaugų savajame tinkle teikėjas naudojasi teikdamas antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas tarptinklinio ryšio vartotojui;

d)

„Bendrijos tarptinklinis ryšys“ – tarptinklinio ryšio vartotojo naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambinti arba priimti skambučius Bendrijoje, esant kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

e)

„reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu“ – tarptinklinio ryšio vartotojo atliekamas judriosios balso telefonijos skambutis, inicijuojamas pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle ir užbaigiamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje arba tarptinklinio ryšio vartotojo priimamas skambutis, inicijuojamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje ir užbaigiamas pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle;

f)

„tarptinklinio ryšio vartotojas“ – antžeminių viešųjų judriojo ryšio telefonijos paslaugų teikėjo, per antžeminį viešąjį judriojo ryšio tinklą teikiančio paslaugas Bendrijoje, klientas, kurio sutartis ar susitarimas su savo paslaugų savajame tinkle teikėju leidžia naudotis mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambinant arba priimant skambučius pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

g)

„pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas“ – kitoje valstybėje narėje, nei toje, kurioje yra savasis tinklas, esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio telefono tinklas, per kurį tarptinklinio ryšio vartotojas gali skambinti arba priimti skambučius pagal susitarimus su savojo tinklo operatoriumi.