22.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/1

(1)

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad galingi ir integruoti transporto ir energetikos tinklai yra Europos vidaus rinkos pagrindas, o geresnis esamų tinklų panaudojimas ir trūkstamų atkarpų užbaigimas sudarys sąlygas padidinti veiksmingumą ir konkurencingumą, užtikrinti reikiamą kokybės lygį, sumažinti perkrovos vietų skaičių ir tokiu būdu sukurti stipresnį ilgalaikį gyvybingumą. Šie poreikiai patenka į valstybių ir vyriausybių vadovų 2000 m. kovo 23 d. ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryboje patvirtintą strategiją, apie kurią nuo to laiko nuolat primenama.

(2)

2003 m. gruodžio 12–13 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos veiksmus dėl augimo ragindama Komisiją prireikus nukreipti išlaidas į fizinio kapitalo investicijas, visų pirma investicijas į transeuropinių tinklų infrastruktūrą, kurios prioritetiniai projektai yra esminiai stiprinant vidaus rinkos sanglaudą.

(3)

Vėlavimas įgyvendinant veiksmingas transeuropines jungtis, ypač tarpvalstybinėse atkarpose, gali rimtai pakenkti Bendrijos, valstybių narių ir periferijos regionų, kurie negalėtų arba nebegalėtų visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais, konkurencingumui.

(4)

1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), numatyta, kad transeuropinio transporto tinklo užbaigimo išlaidos nuo 2007 m. iki 2020 m. sudarys 600 milijardų EUR. Vien prioritetiniams projektams, kaip apibrėžta to sprendimo III priede, būtinų investicijų 2007–2013 m. laikotarpiu suma yra beveik 160 milijardų EUR.

(5)

Tiek Parlamentas, tiek Taryba pabrėžė, kad siekiant šių tikslų būtina sustiprinti ir patikslinti esamas finansines priemones didinant bendro finansavimo Bendrijos dalį taip, kad atsirastų galimybė taikyti didesnį bendro finansavimo Bendrijos dalies procentinį dydį, ypač finansuojant tarpvalstybinio pobūdžio, su tranzitu ar gamtinių kliūčių įveikimu susijusius projektus.

(6)

Remiantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „NAIADES“ ir atsižvelgiant į vidaus vandenų kelių tvarumą, vidaus vandenų kelių projektams turėtų būti skiriamas specialus dėmesys.

(7)

Europos Parlamentas 2005 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų (4) pabrėžė strateginę transporto tinklų svarbą baigiant kurti vidaus rinką ir stiprinant santykius su šalimis kandidatėmis, būsimomis kandidatėmis ir „draugų rato“ šalimis. Be to, jis taip pat išreiškė norą apsvarstyti naujoviškas finansavimo priemones, pvz., paskolų garantijas, europines koncesijas, europines paskolas ir atleidimo nuo palūkanų fondą.

(8)

Pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams (toliau – atitinkamai TEN-T ir TEN-E) skiriamų sumų nepakanka, kad būtų patenkinti visi poreikiai, susiję su Sprendime Nr. 1692/96/EB (TEN-T) ir Sprendime Nr. 1364/2006/EB (5) (TEN-E) nustatytų prioritetinių uždavinių įgyvendinimu. Todėl, užtikrinant TEN-T ar TEN-E infrastruktūros tęstinumą ir siekiant papildyti viešuosius ir privačius nacionalinio finansavimo šaltinius, šiuos išteklius tikslinga nukreipti į tam tikrų kategorijų projektus, kurie visam tinklui suteiktų didžiausią pridėtinę vertę, visų pirma į tarpvalstybines atkarpas, įskaitant jūrų greitkelius, ir pralaidumo trukdžiams, pavyzdžiui, natūralioms kliūtims, šalinti skirtus projektus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotam tam tikrų projektų įgyvendinimui, pagal Sprendimo Nr. 1692/96/EB 17a straipsnį gali būti paskirti Europos koordinatoriai.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad investicijoms į TEN-T prioritetinius projektus reikia dar maždaug 250 milijardų EUR, ir į tai, kad europinio finansavimo orientacinis dydis transporto srityje 2007–2013 m. – 8 013 milijonų EUR – yra tik maža dalis to biudžeto, kuris būtinas siekiant užbaigti prioritetinius projektus, Komisija turėtų – su Europos koordinatorių pagalba (tais atvejais, kai jie yra paskirti) – imtis veiksmų paremiant ir koordinuojant valstybių narių pastangas finansuoti ir užbaigti, laikantis nustatyto tvarkaraščio, suplanuotus TEN-T. Komisija turėtų įgyvendinti nuostatas dėl Sprendime Nr. 1692/96/EB minėtų Europos koordinatorių. Ji taip pat turėtų tirti ir kartu su valstybėmis narėmis bandyti išspręsti ilgalaikę finansinę problemą, kurią kelia viso TEN-T kūrimas ir valdymas, atsižvelgdama į tai, kad kūrimo laikotarpis apima bent du septynių metų biudžetinius laikotarpius, o tikėtina naujos infrastruktūros naudojimo trukmė yra mažiausiai vienas šimtmetis.

(10)

Sprendime Nr. 1364/2006/EB nustatomi tikslai, prioritetiniai veiksmai ir bendro intereso projektai TEN-E vystyti, įskaitant prioritetinius projektus, o pirmenybė atitinkamai skiriama projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais. Investicijos, būtinos siekiant užtikrinti galimybę visoms valstybėms narėms visapusiškai dalyvauti vidaus rinkoje ir užbaigti jungtis su kaimyninėmis šalimis, vien tik prioritetiniams projektams nuo 2007 m. iki 2013 m. sudaro 28 milijardus EUR.

(11)

2003 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją toliau nagrinėti, ar būtina sukurti specialią Bendrijos garantinę priemonę siekiant apsidrausti nuo tam tikros rizikos, galinčios kilti baigus TEN-T projektų įgyvendinimo darbus. Energetikos srityje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją prireikus išlaidas nukreipti į fizinio kapitalo investicijas, kad būtų paskatintas augimas.

(12)

1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2236/95, nustatančiu bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), jau daroma nemaža pažanga, kadangi paskelbtiems prioritetiniais projektams jame leidžiama taikyti iki 20 % padidintą finansavimo procentinį dydį. Vis dėlto jis ir toliau lieka priklausomas nuo įgyvendinimo taisyklių, kurias reikia supaprastinti, ir nuo bendro biudžeto, kurio ištekliai riboti. Todėl būtina papildyti nacionalinio viešojo sektoriaus ir privatų finansavimą padidinant Bendrijos paramą tiek jos sumų, tiek pagalbos procentinių dydžių prasme, kad sustiprėtų Bendrijos lėšų įtaka ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti pasirinktus prioritetinius projektus.

(13)

Tikslinga reglamentu sukurti programą, nustatančią bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos TEN-T ir TEN-E srityje teikimo. Ta programa, kurią vykdant būtina laikytis Bendrijos teisės, ypač aplinkosaugos srityje, turėtų būti prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo ir stimuliuojamas Bendrijos konkurencingumas bei ekonomikos augimas.

(14)

Be to, kad Bendrijos finansinė parama iš transeuropinių tinklų biudžeto turėtų būti koncentruojama į didžiausią Europos pridėtinę vertę sukuriančius projektus arba projektų dalis, ji turėtų skatinti šalis sparčiau įgyvendinti sprendimuose Nr. 1692/96/EB ir Nr. 1364/2006/EB numatytus prioritetinius projektus. Ja taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti kitus tuose sprendimuose apibrėžtus bendro intereso Europos infrastruktūros projektus.

(15)

Bendrijos finansinė parama suteikiama siekiant vystyti investicijų į TEN-T ir TEN-E projektus, pateikti tvirtus finansinius įsipareigojimus, sutelkti institucinius investuotojus ir skatinti finansinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Energetikos srityje finansine parama pirmiausia siekiama padėti įveikti finansines kliūtis, galinčias iškilti rengiant projektus ar atliekant parengiamuosius darbus iki statybų etapo, ir ja visų pirma turėtų būti finansuojamos prioritetinių projektų tarpvalstybinės atkarpos ir jungtys su kaimyninėmis šalimis.

(16)

2005 m. liepos 4 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ETEVS/ETKS plėtojimo pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti TEN-T tarpusavio sąveikumą svarbu greitai ir suderintai pereiti prie šios sistemos. Tam reikia kryptingos ir terminuotos Bendrijos paramos geležinkelio linijų įrenginiams ir geležinkelių riedmenų įrangai.

(17)

Tam tikruose projektuose atitinkamoms valstybėms narėms gali atstovauti tarptautinės organizacijos. Tam tikrų projektų įgyvendinimą Komisija gali patikėti bendroms įmonėms, nurodytoms Sutarties 171 straipsnyje. Dėl šių konkrečių atvejų šiame reglamente būtina išplėsti Bendrijos finansinės paramos gavėjo sąvoką.

(18)

Siekiant patenkinti konkrečius kiekvieno projekto poreikius ir padidinti Bendrijos finansinės paramos veiksmingumą bei vertę, ši parama gali būti įvairių formų: subsidijos tyrimams ir darbams, subsidijos paslaugų užtikrinimo išmokoms, palūkanų subsidijos, paskolų garantijos ar dalyvavimas rizikos kapitalo fonduose. Bendrijos finansinė parama, neatsižvelgiant į jos formą, turėtų būti teikiama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nuo minėtų taisyklių aiškiai nukrypstama. Paskolų garantijų suteikimas ir dalyvavimas rizikos kapitalo fonduose grindžiamas rinkos principais ir taip siekiama užtikrinti ilgesnį savo veiklos finansavimą.

(19)

Įgyvendinant Bendrijos finansinę paramą, skirtą didelės apimties, kelerių metų trukmės projektams, patartina leisti Bendrijai prisiimti daugiamečius įsipareigojimus, atskiriant pagal finansuojamą projektą ir kasmet tvirtinamus įsipareigojimų asignavimus. Sumažinti su tų projektų užbaigimu susijusį netikrumą ir sutelkti valstybinio ir privataus sektorių investuotojus bus galima tik tuo atveju, jei Bendrija prisiims tvirtus, patrauklius ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Į daugiametę programą įtraukti projektai priskiriami labiausiai prioritetiniams TEN-T vystymo projektams, kaip nurodyta Sprendime Nr. 1692/96/EB, todėl jų atžvilgiu būtina imtis tolesnių Bendrijos veiksmų, užtikrinančių jų sklandų ir veiksmingą užbaigimą.

(20)

Tikslinga skatinti institucines arba sutartines valstybinio ir privataus finansavimo formas, kurių veiksmingumas jau įrodytas, taikant su konkurencijos teise ir vidaus rinka suderinamas teisines garantijas, bei skleisti gerą patirtį valstybėse narėse.

(21)

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingam Bendrijos veiksmų, kurie daro poveikį transeuropiniams tinklams, koordinavimui, visų pirma finansavimui iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bei Europos investicijų banko (toliau – EIB) veiksmams.

(22)

Šiuo reglamentu visam jo įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, tapsiantis svarbiausiu orientaciniu dydžiu biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8) 37 punkte.

(23)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(24)

Atsižvelgiant į kiekvienos TEN-T ir TEN-E sudedamosios dalies raidą ir joms būdingas savybes bei siekiant kuo veiksmingesnio valdymo, tikslinga numatyti keletą atskirų reglamentų, apimančių tas sritis, kurioms iki šiol buvo taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2236/95.

(25)

Šiuo reglamentu reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo TEN-T ir TEN-E srityse pagal Bendrijos teisės ir politikos nuostatas, visų pirma konkurencijos, aplinkosaugos, sveikatos, tvaraus vystymosi ir viešųjų pirkimų srityse, bei susijusias su veiksmingu Bendrijos sąveikos politikos įgyvendinimu.

(26)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. TEN-T ir TEN-E įgyvendinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl poreikio koordinuoti nacionalines priemones to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

bendro intereso projektas – projektas arba projekto dalis, laikomi Bendrijos bendro intereso projektais transporto srityje pagal Sprendimą Nr. 1692/96/EB ar energetikos srityje pagal Sprendimą Nr. 1364/2006/EB;

2)

prioritetinis projektas transporto srityje yra bendro intereso projektas, priskiriamas Sprendimo Nr. 1692/96/EB III priede numatytai ašiai arba tame priede numatytas bet kuris kitas projektas, o energetikos srityje – bendro intereso projektas, kuris laikomas Bendrijos prioritetu pagal Sprendimą Nr. 1364/2006/EB;

3)

Europinės svarbos projektas energetikos srityje yra parengtas projektas, kuris priskiriamas Sprendime Nr. 1364/2006/EB nurodytai prioritetinei ašiai ir kuris yra tarpvalstybinio pobūdžio arba turi didelės įtakos tarpvalstybiniams perdavimo pajėgumams;

4)

projekto dalis – finansiniu, techniniu ar laiko požiūriu nepriklausoma veikla, padedanti įgyvendinti projektą;

5)

tarpvalstybinė atkarpa yra Sprendimo Nr. 1692/96/EB 19b straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės atkarpos ir tarpvalstybinės atkarpos, kurios, eidamos per trečiąją šalį, užtikrina dviejų valstybių narių vykdomo prioritetinio projekto tęstinumą;

6)

pralaidumo kliūtis transporto srityje yra greitį ir (arba) pralaidumą ribojanti kliūtis, dėl kurios negalima užtikrinti nenutrūkstamų transporto srautų;

7)

paramos gavėjas – viena ar kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos ar Sutarties 171 straipsnyje nurodytos bendros įmonės ar valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos, visapusiškai atsakingos už projektą ir projektui įgyvendinti siūlančios investuoti nuosavas lėšas arba trečiųjų šalių suteiktas lėšas;

8)

tyrimai – veikla, būtina pasirengti projekto įgyvendinimui, įskaitant parengiamuosius, įgyvendinamumo, įvertinimo ir patvirtinimo tyrimus, bei kitos techninės pagalbos priemonės, įskaitant išankstinius veiksmus, reikalingus projektui apibrėžti ir visapusiškai plėtoti bei sprendimui dėl jo finansavimo priimti, pvz., patikrinimo vietoje veiksmai ir finansinio paketo parengimas;

9)

darbai – sudėtinių dalių, sistemų ir paslaugų pirkimas, tiekimas ir įdiegimas bei statybos ir įrengimo darbai, susiję su projektu, įskaitant įrengimų priėmimą ir pritaikymą projektui;

10)

projekto kaštai – bendri paramos gavėjo patirti su projekto įgyvendinimu tiesiogiai susijusių tyrimų arba darbų kaštai;

11)

reikalavimus atitinkantys kaštai – projekto kaštų dalis, į kurią Komisija atsižvelgia apskaičiuodama Bendrijos finansinę paramą;

12)

paskolų garantijų priemonė – EIB suteikta garantija, susijusi su likvidumo palaikymo rezervu, skirtu bendro intereso projektams transporto srityje. Ji apima skolos aptarnavimo riziką, susijusią su paklausos trūkumu ir dėl to atsiradusiu nenumatytu pajamų praradimu pradiniu projekto veiklos etapu. Paskolų garantijų priemonė apima tik tuos projektus, kurių finansinis perspektyvumas visiškai ar iš dalies grindžiamas pajamomis, rinkliavomis ar kitomis įplaukomis, kurias moka vartotojai ar paramos gavėjai ar kurios mokamos jų vardu;

13)

paslaugų užtikrinimo išmokų schemos – finansavimo schemos infrastruktūros projektams, kuriuos įgyvendino ir valdo privatūs investuotojai, gaunantys periodines išmokas už infrastruktūros paslaugas pasibaigus statybos etapui. Išmokų dydis priklauso nuo sutartimis nustatytų rezultatų įgyvendinimo laipsnio. Paslaugų užtikrinimo išmokos mokamos sutartis sudarančiosios institucijos ir projekto rėmėjo sutarties galiojimo laikotarpiu bei yra skirtos statybos, finansavimo, priežiūros ir veiklos kaštams padengti.

a)

prioritetiniams projektams;

b)

projektams, skirtiems pralaidumo kliūtims pašalinti, visų pirma prioritetinių projektų tarpe;

c)

bendrai bent dviejų valstybių narių pateiktiems ar remiamiems projektams, visų pirma tiems, kurie apima tarpvalstybines atkarpas;

d)

projektams, kuriais prisidedama prie tinklų nepertraukiamumo ir jų pajėgumų optimizavimo;

e)

projektams, kuriais prisidedama prie TEN-T teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir kurie, inter alia, su infrastruktūra susijusiais veiksmais skatina vartotojų saugą ir saugumą bei užtikrina nacionalinių tinklų sąveiką;

f)

projektams, susijusiems su geležinkelio, kelių, oro, jūrų, vidaus vandenų kelių ir pakrančių transporto eismo valdymo sistemų vystymu ir diegimu, kuriais užtikrinama nacionalinių tinklų sąveika;

g)

projektams, prisidedantiems prie vidaus rinkos užbaigimo, bei

h)

projektams, kuriais prisidedama prie transporto rūšių subalansavimo, pirmenybę teikiant ekologiškiausioms transporto rūšims, pavyzdžiui, vidaus vandenų keliams.

a)

ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo plėtojant tinklus, kad būtų sumažinta mažiau palankias sąlygas turinčių Bendrijos regionų ir salų izoliacija;

b)

tinklo pajėgumų optimizavimo ir vidaus energetikos rinkos užbaigimo, visų pirma projektuose, susijusiuose su tarpvalstybinėmis atkarpomis;

c)

energijos tiekimo patikimumo, tiekiamos energijos išteklių diversifikavimo ir visų pirma tarpusavio jungčių su trečiosiomis šalimis;

d)

atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sujungimo bei

e)

tarpusavyje sujungtų tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos.

a)

projekto parengtį;

b)

Bendrijos paramos skatinamąjį poveikį valstybiniam ir privačiam finansavimui;

c)

finansinio paketo patikimumą;

d)

socialinį ir ekonominį poveikį;

e)

pasekmes aplinkai;

f)

būtinybę įveikti finansines kliūtis bei

g)

projektų sudėtingumą, pavyzdžiui, atsirandantį dėl poreikio kirsti natūralią kliūtį.

a)

subsidijos tyrimams arba darbams;

b)

transporto srityje – subsidijos darbams pagal paslaugų užtikrinimo išmokų schemas;

c)

EIB ar kitų valstybinių arba privačių finansų įstaigų suteiktų paskolų palūkanų subsidijos;

d)

finansinis įnašas, skirtas atidėjimams ir kapitalo paskirstymui garantijoms, kurias iš nuosavų išteklių taikant paskolų garantijų priemonę suteikia EIB. Šios garantijos nuo projekto įgyvendinimo pradžios negali būti teikiamos ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais garantija gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui. Paskolų garantijų priemonei skirtas įnašas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto negali būti didesnis kaip 500 milijonų EUR. EIB prisideda tokia pačia suma. Bendrijos dalyvavimas taikant paskolų garantijų priemonę, įskaitant valdymo mokesčius ir kitus reikalavimus atitinkančius kaštus, apribojamas paskolų garantijų priemonei skirta Bendrijos įnašo suma nenumatant papildomų įsipareigojimų Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Likusią visų veiksmų riziką prisiima EIB. Pagrindiniai paskolų garantijų priemonės įgyvendinimo terminai, sąlygos ir procedūros išdėstytos priede;

e)

rizikos kapitalo dalyvavimas investiciniams fondams ar palyginamoms finansų įmonėms, visų pirma siekiant suteikti transeuropinių tinklų projektams rizikos kapitalą ir pritraukti dideles investicijas iš privataus sektoriaus; tokie rizikos kapitalo įnašai negali viršyti 1 % biudžeto išteklių, numatytų pagal 18 straipsnį;

f)

finansinis įnašas, skirtas su projektais susijusiai bendrų įmonių veiklai finansuoti.

a)

tyrimų atveju: 50 % reikalavimus atitinkančių kaštų, neatsižvelgiant į bendro intereso projekto rūšį;

b)

darbų atveju:

c)

Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) atveju:

d)

kelių, oro, vidaus vandenų kelių, jūrų ir pakrančių eismo valdymo sistemų atveju: ne daugiau kaip 20 % reikalavimus atitinkančių darbų kaštų.

a)

atšaukia, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, finansinę paramą projektams ar jų dalims, kurie nebuvo pradėti įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimą reglamentuojančiose sąlygose nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos;

b)

gali sustabdyti, sumažinti arba nutraukti finansinę paramą:

c)

gali, atsižvelgdama į visus svarbius veiksnius, pareikalauti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu per ketverius metus nuo paramos teikimą reglamentuojančiose sąlygose nustatytos pabaigos datos, projektas ar projekto dalis, kuriems buvo skirta finansinė parama, nebuvo užbaigti.

a)

kai tai yra būtina, visų pirma atšaukus, nutraukus ar sumažinus finansinę paramą arba paprašius ją grąžinti; ar

b)

tuo atveju, kai projekto dalis gauna Bendrijos paramą kelis kartus.