25.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/1

(1)

Komisija Bendrijos ir valstybių narių vardu vedė derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl susitarimo dėl oro susisiekimo (toliau – Susitarimas) vadovaudamasi Tarybos sprendimu, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas.

(2)

Susitarimas buvo parafuotas 2007 m. kovo 2 d.

(3)

Susitarimas, dėl kurio vedė derybas Komisija, turėtų būti pasirašytas ir Bendrijos bei valstybių narių laikinai taikomas, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas vėliau.

(4)

Būtina nustatyti procedūrines priemones, kuriomis prireikus būtų nusprendžiama, kaip nutraukti laikiną Susitarimo taikymą ir sustabdyti naudojimąsi teisėmis pagal Susitarimo 21 straipsnio 3 dalį. Taip pat yra būtina nustatyti atitinkamas procedūrines priemones dėl Bendrijos ir valstybių narių dalyvavimo pagal Susitarimo 18 straipsnį įsteigtame Jungtiniame komitete, Susitarimo 19 straipsnyje nustatytose arbitražo procedūrose, taip pat įgyvendinant tam tikras Susitarimo nuostatas, įskaitant nuostatas dėl saugumo, saugos, skrydžių teisių suteikimo ir atšaukimo bei vyriausybės paramos suteikimo ir sustabdymo,

1.

Susitarimas – šis Susitarimas, jo priedai ir priedėliai bei visi pakeitimai.

2.

Oro susisiekimas – už užmokestį ar nuomos pagrindu visuomenei siūlomas keleivių, bagažo, krovinių ir pašto siuntų vežimas orlaiviu, atskirai arba vykdant mišrų vežimą.

3.

Konvencija – Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, pateikta pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, ir:

4.

Visos išlaidos – paslaugos teikimo išlaidos, pridėjus pagrįstas pridėtines administravimo išlaidas.

5.

Tarptautinis oro susisiekimas – daugiau nei per vienos valstybės teritorijos oro erdvę vykdomas oro susisiekimas.

6.

Šalis – Jungtinės Valstijos arba Europos bendrija ir jos valstybės narės.

7.

Kaina – bet kuri oro susisiekimo bendrovių, įskaitant jų agentus, nustatoma kaina, mokestis ar rinkliava už keleivių, bagažo ir (arba) krovinių (išskyrus pašto siuntas) vežimą oro transportu bei sąlygos, kuriomis mokama tokia kaina, mokestis ar rinkliava.

8.

Tūpimas nekomerciniais tikslais – tūpimas kitais negu keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo, bagažo, krovinių ir (arba) pašto siuntų pakrovimo ar iškrovimo tikslais, vežant juos oro transportu.

9.

Teritorija – Jungtinių Valstijų atveju – šalies suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančios sausumos teritorijos (žemyninė teritorija ir salos), vidaus vandenys ir teritoriniai vandenys, o Europos bendrijos ir jos valstybių narių atveju – sausumos teritorijos (žemyninė teritorija ir salos), vidaus vandenys ir teritoriniai vandenys – kuriems taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje ar ją pakeisiančiame dokumente nustatytomis sąlygomis; laikoma, kad šio Susitarimo taikymas Gibraltaro oro uostui neturi įtakos Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms ginče dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas, ir 2006 m. rugsėjo 18 d. valstybėms narėms galiojusių Europos bendrijos aviacijos priemonių taikymo Gibraltaro oro uostui tolesniam sustabdymui laikantis Ministrų pareiškime dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje, nustatytų sąlygų.

10.

Naudotojo rinkliava – mokestis, nustatomas oro susisiekimo bendrovėms už naudojimąsi oro uostu, oro uosto aplinkos apsaugos, oro navigacijos arba aviacijos saugumo įrenginiais arba teikiamas paslaugas, įskaitant su jais susijusias paslaugas ir įrenginius.

a)

teisę netupiant perskristi jos teritoriją;

b)

teisę tūpti jos teritorijoje nekomerciniais tikslais;

c)

teisę vykdyti tarptautinį oro susisiekimą tarp punktų šiais maršrutais:

ir

d)

kitas šiame Susitarime nurodytas teises.

a)

vykdyti skrydžius bet kuria viena ar abiem kryptimis;

b)

naudodama vieną orlaivį, jungti įvairių skrydžių numerius;

c)

aptarnauti punktus už Šalių teritorijų, tarpinius punktus ir punktus Šalių teritorijose bet kuria kombinacija ir bet kuria seka;

d)

praleisti tūpimus bet kuriame punkte ar punktuose;

e)

perkelti keleivius ir krovinius iš bet kurio savo orlaivio į bet kurį kitą savo orlaivį bet kuriame punkte;

f)

aptarnauti punktus už savo teritorijoje esančių punktų keičiant orlaivį ar skrydžio numerį ar jų nekeičiant ir skelbti bei reklamuoti tokius skrydžius kaip tiesioginius;

g)

daryti trumpus nutūpimus bet kuriuose punktuose bet kurios Šalies teritorijoje ar už jos ribų;

h)

vežti tranzitu keleivius ar krovinius per kitos Šalies teritoriją;

ir

i)

jungti tuo pačiu orlaiviu vežamus keleivius ir krovinius, nepaisant vežamų keleivių ir krovinių kilmės vietos;

a)

JAV oro susisiekimo bendrovių atveju – išskyrus krovinių vežimą, susisiekimas – būtų dalis Jungtinėms Valstijoms teikiamos paslaugos,

ir

b)

Bendrijos oro susisiekimo bendrovių atveju, išskyrus: i) krovinių vežimą ir ii) mišrų vežimą tarp Jungtinių Valstijų ir bet kurios EBAE narės nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos, susisiekimas – būtų dalis valstybei narei teikiamos paslaugos.

a)

JAV oro susisiekimo bendrovėms bet kurios valstybės narės teritorijoje suteikiama teisė įlaipinti keleivius, pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, vežamus už užmokestį, kurių paskirties punktas yra kitas punktas tos valstybės narės teritorijoje;

b)

Bendrijos oro susisiekimo bendrovėms Jungtinių Valstijų teritorijoje suteikiama teisė įlaipinti keleivius, pakrauti bagažą, krovinius arba pašto siuntas, vežamus už užmokestį, kurių paskirties punktas yra kitas punktas Jungtinių Valstijų teritorijoje.

a)

JAV oro susisiekimo bendrovės atveju – tos oro susisiekimo bendrovės didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė priklauso Jungtinėms Valstijoms, JAV nacionaliniams subjektams arba ir JAV, ir nacionaliniams subjektams; jai yra išduota JAV oro vežėjo licencija bei jos pagrindinė verslo vieta yra JAV teritorijoje;

b)

Bendrijos oro susisiekimo bendrovės atveju – tos oro susisiekimo bendrovės didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė priklauso valstybei narei arba valstybėms narėms, valstybių narių nacionaliniams subjektams arba ir valstybėms narėms, ir nacionaliniams subjektams; jai yra išduota Bendrijos oro vežėjo licencija bei jos pagrindinė verslo vieta yra Europos bendrijos teritorijoje;

c)

oro susisiekimo bendrovė atitinka įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas sąlygas, kurias prašymą ar prašymus svarstanti Šalis paprastai taiko vykdant tarptautinio oro susisiekimą;

ir

d)

galioja ir taikomos 8 straipsnyje (Sauga) ir 9 straipsnyje (Saugumas) išdėstytos nuostatos.

a)

JAV oro susisiekimo bendrovės atveju – tos oro susisiekimo bendrovės didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė nepriklauso Jungtinėms Valstijoms, JAV nacionaliniams subjektams arba ir JAV, ir nacionaliniams subjektams; jai neišduota JAV oro vežėjo licencija bei jos pagrindinė verslo vieta yra ne JAV teritorijoje;

b)

Bendrijos oro susisiekimo bendrovės atveju – tos oro susisiekimo bendrovės didelė dalis nuosavybės teise ir veiksminga kontrolė nepriklauso valstybei narei arba valstybėms narėms, valstybių narių nacionaliniams subjektams arba ir valstybėms narėms, ir nacionaliniams subjektams; jai neišduota Bendrijos oro vežėjo bendrovės licencija bei jos pagrindinė verslo vieta yra ne Europos bendrijos teritorijoje;

arba

c)

ta oro susisiekimo bendrovė nesilaiko šio Susitarimo 7 straipsnyje (Įstatymų taikymas) nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų.

3.

a)

Šalių oro susisiekimo bendrove ar bendrovėmis;

b)

trečiosios šalies oro susisiekimo bendrove ar bendrovėmis;

ir

c)

bet kurios šalies antžeminio (sausumos arba jūrų) susisiekimo paslaugų tiekėju;

a)

Šalių oro susisiekimo bet kuria bendrove ar bendrovėmis;

ir

b)

trečiosios šalies oro susisiekimo bet kuria bendrove ar bendrovėmis;

a)

orlaivių atsargoms, paimtoms arba pateiktoms į orlaivius priimtinais kiekiais vienos Šalies teritorijoje ir skirtoms naudoti kitos Šalies tarptautinį oro susisiekimą vykdančios oro susisiekimo bendrovės išvykstančiuose orlaiviuose, net jei šios atsargos turi būti naudojamos daliai kelionės virš Šalies, kurioje jos paimtos į orlaivius, teritorijos;

b)

antžeminei įrangai ir atsarginėms dalims (įskaitant variklius), įvežtoms į vienos Šalies teritoriją, skirtoms kitos Šalies oro susisiekimo bendrovės tarptautiniam oro susisiekimui naudojamų orlaivių techniniam aptarnavimui, priežiūrai ar remontui;

c)

degalams, tepalams ir suvartojamoms techninėms atsargoms, įvežtoms į vienos Šalies teritoriją ar joje parūpintoms ir skirtoms kitos Šalies oro susisiekimo bendrovės tarptautiniam oro susisiekimui naudojamiems orlaiviams, net jei šios atsargos naudojamos daliai kelionės virš Šalies, kurioje jos paimtos į orlaivius, teritorijos;

ir

d)

vienos Šalies teritorijoje į kitos Šalies oro vežėjo tarptautinio oro susisiekimo maršrutu skrendantį orlaivį atgabenti ar tiekėjų atvežti spaudiniai, kaip nurodyta Šalių muitų teisės aktuose, net tada, kai šios atsargos skirtos naudoti tik tam tikroje kelionės atkarpoje, skrendant virš Šalies, kurioje jie buvo pakrauti į orlaivį, teritorijos.

a)

Kainos, kurią, kaip siūloma, turi imti arba kurią ima JAV oro susisiekimo bendrovė už tarptautinio oro susisiekimo paslaugas tarp punkto vienoje valstybėje narėje ir punkto kitoje valstybėje narėje, nustatymas arba tolesnis taikymas turi atitikti 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) 2409/92 1 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vėlesnį, ne daugiau ribojantį reglamentą.

b)

Pagal šią dalį Šalių oro susisiekimo bendrovės Šalių atsakingoms institucijoms nedelsiant suteikia galimybę paprašius susipažinti su informacija apie buvusias, galiojančias ir siūlomas kainas; tokia informacija pateikiama toms institucijoms priimtinu būdu bei forma.

a)

skatindamas keitimąsi informacija ekspertų lygiu apie naujas teisėkūros arba normines iniciatyvas ir pokyčius, įskaitant saugumo, saugos, aplinkos, aviacijos infrastruktūros (t.p. laiko tarpsnių) ir vartotojų apsaugos srityse;

b)

svarstydamas Susitarimo įgyvendinimo socialinį poveikį ir ieškodamas atitinkamų būdų pagrįstiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti;

c)

svarstydamas, kokiose srityse būtų galima toliau plėtoti Susitarimą, įskaitant rekomendacijų dėl Susitarimo pakeitimų rengimą;

d)

peržiūrėdamas Jungtiniame komitete Šalių jam pateiktus klausimus dėl vyriausybių subsidijų arba paramos;

e)

bendru sutarimu priimdamas sprendimus dėl klausimų susijusių su 11 straipsnio 6 dalies taikymu;

f)

per metus nuo laikino taikymo pradžios parengdamas požiūrį į normines nuostatas dėl oro susisiekimo bendrovės atitikties reikalavimams ir pilietybės, siekiant abipusio tokių nuostatų pripažinimo;

g)

parengdamas kriterijų, kuriuos Šalys taiko priimdamos atitinkamus sprendimus dėl oro susisiekimo bendrovės kontrolės, bendrą supratimą, laikantis konfidencialumo reikalavimų;

h)

skatindamas konsultacijas tam tikrais atvejais oro susisiekimo klausimais, kurie yra sprendžiami tarptautinėse organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant svarstymus, ar patvirtinti bendrą požiūrį;

i)

bendru sutarimu priimdamas sprendimus, nurodytus 4 priedo 1 straipsnio 3 dalyje ir 4 priedo 2 straipsnio 3 dalyje.

a)

Per 20 dienų po prašymo dėl arbitražo gavimo kiekviena Šalis paskiria po vieną arbitrą. Per 45 dienas po šių dviejų arbitrų paskyrimo, susitarę jie skiria trečiąjį arbitrą, kuris atlieka arbitražo teismo pirmininko pareigas.

b)

Jei kuri nors Šalis nepaskiria arbitro arba jei nepaskiriamas trečiasis arbitras pagal šios dalies a punktą, bet kuri Šalis gali paprašyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Tarybos pirmininką per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo paskirti reikiamą arbitrą arba arbitrus. Jei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Tarybos pirmininkas yra Jungtinių Valstijų arba valstybės narės pilietis, arbitrą (arbitrus) skiria tos Tarybos pirmasis pagal rangą reikalaujamus kriterijus atitinkantis pirmininko pavaduotojas.

a)

Ieškininis pareiškimas pateikiamas per 30 dienų nuo visų arbitražo teismo narių paskyrimo, o atsiliepimas į ieškinį – per 40 dienų nuo visų arbitražo teismo narių paskyrimo. Ieškovo atsakymas pateikiamas per 15 dienų nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Atsakovo atsakymas pateikiamas per 15 dienų po ieškovo atsakymo pateikimo.

b)

Arbitražo teismas surengia bylos nagrinėjimo posėdį bet kurios iš Šalių prašymu arba gali surengti bylos nagrinėjimo posėdį savo iniciatyva per 15 dienų nuo paskutinio atsakymo pateikimo.

a)

tolesnis skrydžių teisių liberalizavimas;

b)

papildomos užsienio investicijų galimybės;

c)

aplinkos apsaugos priemonių ir infrastruktūros suvaržymų poveikis naudojimuisi skrydžių teisėmis;

d)

galimybė toliau naudotis vyriausybės finansuojamu oro susisiekimu;

ir

e)

orlaivių su įgula suteikimas.

1)

Šalys susitaria šį Susitarimą taikyti nuo 2008 m. kovo 30 d.;

2)

bet kuri iš Šalių bet kada gali, pasinaudodama diplomatiniais kanalais, raštu kitai Šaliai pranešti apie sprendimą nebetaikyti šio Susitarimo. Tokiu atveju šio Susitarimo galiojimas baigiasi Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skrydžių sezono pabaigos vidurnaktį GMT ir įsigalioja praėjus vieneriems metams po raštiško pranešimo datos, nebent pranešimas Šalių sprendimu būtų atsiimtas dar prieš šio laikotarpio pabaigą.

a.

Austrijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, pasirašytas 1989 m. kovo 16 d. Vienoje; iš dalies pakeistas 1995 m. birželio 14 d.

b.

Belgijos Karalystė: Susitarimas dėl oro susisiekimo, įsigaliojęs 1980 m. spalio 23 d. Vašingtone pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1986 m. rugsėjo 22 d. ir lapkričio 12 d.; iš dalies pakeistas 1993 m. lapkričio 5 d. ir 1994 m. sausio 12 d.

(Pakeitimas patvirtintas 1995 m. rugsėjo 5 d. (taikomas laikinai)).

c.

Bulgarijos Respublika: Susitarimas dėl civilinės aviacijos saugumo, pasirašytas 1991 m. balandžio 24 d. Sofijoje.

d.

Čekijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1996 m. rugsėjo 10 d. Prahoje; iš dalies pakeistas 2001 m. birželio 4 d. ir 2002 m. vasario 14 d.

e.

Danijos Karalystė: Susitarimas dėl vežimo oro transportu paslaugų, įsigaliojęs 1944 m. gruodžio 16 d. Vašingtone apsikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1954 m. rugpjūčio 6 d.; iš dalies pakeistas 1995 m. birželio 16 d.

f.

Suomijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1949 m. kovo 29 d. Helsinkyje; susijęs protokolas pasirašytas 1980 m. gegužės 12 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1949 m. susitarimą ir 1980 m. protokolą, sudarytas 1995 m. birželio 9 d.

g.

Prancūzijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1998 m. birželio 18 d. Vašingtone; iš dalies pakeistas 2000 m. spalio 10 d.; iš dalies pakeistas 2002 m. sausio 22 d.

h.

Vokietijos Federacinė Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo pasirašytas, taip pat pasikeista notomis 1955 m. liepos 7 d. Vašingtone; iš dalies pakeistas 1989 m. balandžio 25 d.

(Susijęs protokolas sudarytas 1978 m. lapkričio 1 d.; susijęs susitarimas sudarytas 1994 m. gegužės 24 d.; protokolas, iš dalies keičiantis 1955 m. susitarimą, sudarytas 1996 m. gegužės 23 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1996 m. protokolą, sudarytas 2000 m. spalio 10 d. (visi taikomi laikinai)).

i.

Graikijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1991 m. birželio 31 d. Atėnuose; 2006 m. birželio 22 ir 28 June 2006 pasikeitus notomis jo galiojimas pratęstas iki 2007 m. birželio 31 d.

j.

Vengrijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo ir Susitarimo memorandumas pasirašyti 1989 m. liepos 12 d. Budapešte; 11 ir 20 d. pasikeitus notomis jo galiojimas pratęstas iki 2007 m. liepos 12 d.

k.

Airija: Susitarimas dėl vežimo oro transportu paslaugų, įsigaliojęs 1945 m. vasario 3 d. Vašingtone pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1988 m. sausio 25 d. ir 1989 m. rugsėjo 29 d.; iš dalies pakeistas 1990 m. liepos 25 d. ir rugsėjo 6 d.

(Memorandumas dėl konsultacijų, pasirašytas 1993 m. spalio 28 d. Vašingtone (taikomas laikinai)).

l.

Italijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo su memorandumu ir pasikeitus notomis, pasirašytas 1970 m. birželio 22 d. Romoje; iš dalies pakeistas 1988 m. spalio 25 d.; susijęs Susitarimo memorandumas pasirašytas 1990 m. rugsėjo 27 d.; 1970 m. susitarimas ir 1990 m. susitarimo memorandumas iš dalies pakeisti 1991 m. lapkričio 22 d. ir gruodžio 23 d.; 1970 m. susitarimas ir 1990 m. susitarimo memorandumas iš dalies pakeisti 1997 m. gegužės 30 d. ir spalio 21 d.; 1970 m. susitarimą papildantys susitarimai sudaryti 1998 m. gruodžio 30 d. ir 1999 m. vasario 2 d.

(1970 m. susitarimą iš dalies keičiantis protokolas sudarytas 1999 m. gruodžio 6 d. (taikomas laikinai)).

m.

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1986 m. rugpjūčio 19 d. Liuksemburge; iš dalies pakeistas 1995 m. birželio 6 d.; iš dalies pakeistas 1998 m. liepos 13 d. ir 21 d.

n.

Malta: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 2000 m. spalio 12 d. Vašingtone.

o.

Nyderlandų karalystė: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1957 m. balandžio 3 d. Vašingtone; protokolas, iš dalies keičiantis 1957 m. susitarimą, sudarytą 1978 m. kovo 31 d.; 1978 m. protokolas iš dalies pakeistas 1986 m. birželio 11 d.; 1957 m. susitarimas iš dalies pakeistas 1987 m. spalio 13 d. ir gruodžio 22 d.; 1957 m. susitarimas iš dalies pakeistas 1992 m. sausio 29 d. ir kovo 13 d.; 1957 m. susitarimas ir 1978 m. protokolas iš dalies pakeisti 1992 m. spalio 14 d.

p.

Lenkijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 2001 m. birželio 16 d. Varšuvoje.

q.

Portugalijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 2000 m. gegužės 30 d. Lisabonoje.

r.

Rumunija: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1998 m. liepos 15 d. Vašingtone.

s.

Slovakijos Respublika: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 2001 m. sausio 22 d. Bratislavoje.

t.

Ispanijos Karalystė: Susitarimas dėl oro susisiekimo, pasirašytas 1973 m. vasario 20 d. Madride; susiję susitarimai, pasirašyti 1987 m. vasario 20 d., kovo 31 d. ir balandžio 7 d.; 1973 m. susitarimas iš dalies pakeistas 1989 m. gegužės 31 d.; 1973 m. susitarimas iš dalies pakeistas 1991 m. lapkričio 27 d.

u.

Švedijos Karalystė: Susitarimas dėl vežimo oro transportu paslaugų, įsigaliojęs 1944 m. gruodžio 16 d. Vašingtone pasikeitus notomis; iš dalies pakeistas 1954 m. rugpjūčio 6 d.; iš dalies pakeistas 1995 m. birželio 16 d.

v.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė: Susitarimas dėl vežimo oro transportu paslaugų pasirašytas, taip pat pasikeista laiškais 1977 m. birželio 23 d. Bermuduose; susitarimas dėl skrydžių per Šiaurės Atlantą bilietų kainų, sudarytas 1978 m. kovo 17 d; susitarimas, iš dalies keičiantis 1977 m. susitarimą, sudarytas 1978 m. balandžio 25 d.; susitarimai iš dalies keičiantys ir papildantys 1978 m. susitarimą dėl skrydžių per Šiaurės Atlantą bilietų kainų, sudaryti 1978 m. lapkričio 2 ir 9 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1977 m. susitarimą, sudarytas 1980 m. gruodžio 4 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1977 m. susitarimą, sudarytas 1985 m. vasario 20 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1977 m. susitarimo 7 straipsnį, 2 priedą ir 5 priedą, sudarytas 1989 m. gegužės 25 d.; susitarimas dėl 1977 m. susitarimo pakeitimų, JAV ir JK arbitražo dėl Heathrow oro uoste taikomų naudotojo mokesčių, užbaigimas ir JK 1993 m. spalio 13 d. ambasados notoje Nr. 87 pateikto prašymo dėl arbitražo ir klausimų, dėl kurių buvo pradėta byla, patenkinimas 1994 m. kovo 11 d.; susitarimas, iš dalies keičiantis 1977 m. susitarimą, sudarytas 1977 m. kovo 27 d.

(Laikinai taikomos priemonės, numatytos 1986 m. rugsėjo 11 d. konsultacijų memorandume; priemonės, numatytos pasikeičiant laiškais 1990 m. liepos 27 d. priemonės, numatytos 1991 m. kovo 11 d. memorandume dėl konsultacijų; priemonės, numatytos pasikeičiant laiškais 1994 m. spalio 6 d.; priemonės, numatytos 1995 m. birželio 5 d. konsultacijų memorandume; priemonės, numatytos pasikeičiant laiškais 2000 m. kovo 31 d. ir balandžio 3 d. (visos taikomos laikinai)).

a)

b)

Vykdydamos skrydžius tarp Jungtinių Valstijų ir Airijos, Bendrijos oro susisiekimo bendrovės gali skristi tik į Bostoną, Niujorką, Čikagą, Los Andželą ir į 3 papildomus punktus Jungtinėse Valstijose arba iš jų, apie kurių pasirinkimą arba pakeitimą turi būti pranešama Jungtinėms Valstijoms. Tokie reisai gali būti vykdomi per tarpinius punktus kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse.

c)

Bendrojo kodo naudojimas skrydžiams tarp Airijos ir Jungtinių Valstijų leidžiamas tik per kitus punktus Europos bendrijoje. Kiti susitarimai dėl bendrojo kodo naudojimo bus svarstomi remiantis pagarbos ir abipusiškumo principu.

1.

Gerinti abipusį supratimą apie dalyvių įstatymų, tvarkos ir praktikos taikymą pagal jų atitinkamą konkurencinę tvarką, siekiant skatinti konkurenciją oro susisiekimo sektoriuje.

2.

Gerinti dalyvių supratimą apie pokyčių oro susisiekimo sektoriuje įtaką konkurencijai tarptautinės aviacijos rinkoje.

3.

Mažinti konfliktų galimybę, kai dalyviai susitarimams ir kitoms bendradarbiavimo priemonėms, turintiems įtakos transatlantinei rinkai, taiko savo atitinkamą konkurencinę tvarką,

ir

4.

Skatinti suderinamų reguliavimo metodų taikymą susitarimams ir kitoms bendradarbiavimo priemonėms gerinant žinias apie metodikas, analizės metodus, įskaitant atitinkamos (-ų) rinkos (-ų) nustatymą ir konkurencinio poveikio analizę, taip pat žinias apie priemones padėčiai ištaisyti, kurias dalyviai naudoja atitinkamose nepriklausomose konkurencijos peržiūrose.

1.

Paprastai kas pusmetį surengiami dalyvių posėdžiai, kuriuose dalyvauja konkurencijos klausimų ekspertai, siekiant aptarti pokyčius oro susisiekimo sektoriuje, abipusiai svarbius konkurencijos politikos klausimus, analitinius konkurencijos teisės taikymo tarptautinei aviacijai, visų pirma transatlantinėje rinkoje, metodus. Pirmiau minėtos diskusijos gali padėti dalyviams geriau suprasti vienas kito požiūrį į konkurencijos klausimus, įskaitant esamus bendrumus, ir padėti geriau juos suderinti, visų pirma tarptautinių susitarimų dėl vežėjų atveju.

2.

Bet kada, abipusiai susitarus arba bet kuriam iš dalyvių paprašius, surengiamos dalyvių konsultacijos, siekiant aptarti su šiuo priedu susijusius klausimus, įskaitant konkrečius atvejus.

3.

Kiekvienas dalyvis gali savo nuožiūra pakviesti kitų valdžios institucijų atstovus prireikus dalyvauti pagal 1 arba 2 dalį organizuojamuose posėdžiuose arba konsultacijose.

4.

Laiku pranešant apie toliau nurodytus procesus arba klausimus, kurie apie tai pranešančio dalyvio nuomone gali turėti didelės įtakos kito dalyvio konkurenciniams interesams:

5.

Pranešant apie galimybę naudotis elektronine ar kitokia informacija ir duomenimis, pateiktais dalyviui, bei apie tokį naudojimąsi reglamentuojančias sąlygas, kurie, to dalyvio nuomone, gali turėti didelės įtakos kito dalyvio konkurenciniams interesams,

ir

6.

Pranešant apie kitą tokią su konkurencijos politika oro susisiekimo sektoriuje susijusią veiklą, jei tai atrodytų svarbu tokią informaciją perduodančiam dalyviui.

a)

tokios informacijos atskleidimą jos prašančiam dalyviui draudžia tokią informaciją turinčio dalyvio įstatymai, kiti teisės aktai arba praktika;

arba

b)

tokios informacijos atskleidimo jos prašančiam dalyviui nebūtų galima suderinti su svarbiais tokią informaciją turinčio dalyvio interesais.

a)

siekiama įgyvendinti tik tiek, kiek tai atitinka tam dalyviui taikomus įstatymus, kitus teisės aktus ir praktiką;

ir

b)

siekiama įgyvendinti nepažeidžiant Europos bendrijų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl jų konkurencijos įstatymų taikymo.

a)

tais atvejais, kai valstybės narės arba valstybių narių nacionaliniams subjektams nuosavybes teise priklauso JAV oro susisiekimo bendrovės:

tai savaime nelaikoma tos oro susisiekimo bendrovės kontrole;

ir

b)

tais atvejais, kai valstybės narės arba valstybių narių nacionaliniams subjektams nuosavybes teise priklauso JAV oro susisiekimo bendrovės 50 % arba daugiau visų akcijų, tai nelaikoma tos oro susisiekimo bendrovės kontrole. Tokie atvejai svarstomi kiekvieną kartą atskirai.

1.

Kiekvienos šalies oro susisiekimo bendrovei nedraudžiama sudaryti frančizės ar registruoto pavadinimo naudojimo susitarimus, įskaitant sąlygas, susijusias su registruoto pavadinimo apsauga ir naudojimo klausimais, tuo atveju, jei: jos laikosi visų pirma kontrolei taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų; nekyla pavojus oro susisiekimo bendrovės galimybėms vykdyti veiklą nesudarius frančizės susitarimo; sudarius susitarimą užsienio oro susisiekimo bendrovė nepradeda vykdyti kabotažo operacijų; ir laikomasi taikytinų teisės aktų, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos nuostatų, įskaitant susijusius su paslaugas teikiančios oro susisiekimo bendrovės tapatybės nurodymu. Tol, kol laikomasi šių reikalavimų, kiekvienos Šalies oro susisiekimo bendrovėms ir užsienio verslo įmonėms leidžiama palaikyti glaudžius verslo santykius bei sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, ir dėl kiekvieno iš šių, be kita ko, frančizės ar registruoto pavadinimo naudojimo susitarimų aspektų nebus, išskyrus ypatingas aplinkybes, vykdoma kontrolė:

2.

Frančizės ar registruoto pavadinimo naudojimo susitarimai yra nepriklausomi nuo bendrojo kodo naudojimo susitarimų, kuriose reikalaujama, kad abi oro susisiekimo bendrovės turėtų Šalių suteiktą atitinkamą įgaliojimą, kaip numatyta Susitarimo 10 straipsnio 7 dalyje, tačiau jie gali būti taikomi vienu metu.

1.

Europos bendriją bei jos valstybes nares ir Jungtines Amerikos Valstijas atstovaujančios delegacijos susitiko Briuselyje 2007 m. vasario 27–kovo 2 d., kad užbaigtų derybas dėl visapusiško susitarimo dėl oro susisiekimo. Delegacijų sąrašas pateikiamas A priede.

2.

Delegacijos pasiekė ad referendum susitarimą dėl Susitarimo („Susitarimas“, pateikiamas B priede) ir parafavo jo tekstą. Delegacijos ketina pateikti Susitarimo tekstą atitinkamoms savo institucijoms jį patvirtinti siekiant, kad jis netrukus įsigaliotų.

3.

Dėl 1 straipsnio 2 dalies, delegacijos patvirtino, kad „oro susisiekimo“ sąvoka apima visas užsakomojo oro susisiekimo formas. Be to, jos pažymėjo, kad nuoroda į „siūlomą visuomenei“ vežimą nedarė įtakos vykstančių diskusijų dėl priklausymo daline nuosavybės teise rezultatams.

4.

Dėl 1 straipsnio 5 dalies, ES delegacija pažymėjo, kad skrydžiai tarp valstybių narių pagal Bendrijos teisę yra laikomi Bendrijos vidaus skrydžiais.

5.

Dėl 1 straipsnio 6 dalies ES pažymėjo, kad jokia šio Susitarimo nuostata nedaro įtakos Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijų pasidalijimui, kaip nustatyta Europos bendrijos steigimo sutartyje.

6.

ES delegacija patvirtino, kad užjūrio teritorijos, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, yra: Prancūzijos užjūrio departamentai (Gvadelupė, Martinika, Rejunjonas, Gviana) Azorai, Madeira ir Kanarų salos.

7.

Atsakydama į JAV delegacijos klausimą, ES delegacija patvirtino, kad pagal Europos bendrijos teisę Bendrijos oro susisiekimo bendrovė privalo gauti šalies, kurioje yra jos pagrindinė verslo vieta, vežėjo pažymėjimą ir veiklos licenciją. Be to, jokia oro susisiekimo bendrovė negali turėti daugiau nei vienos šalies išduoto vežėjo pažymėjimo ar veiklos licencijos.

8.

Dėl 3 straipsnio 1, 3 ir 5 dalies, 4 priedo 1 straipsnio 3 dalies ir 4 priedo 2 straipsnio 2 dalies bei atsakydama į JAV delegacijos klausimą, ES delegacija paaiškino, kad nuo Susitarimo pasirašymo dienos Europos bendrai aviacijos erdvei, be Europos bendrijos valstybių narių, priklauso Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kroatijos Respublika, Islandijos Respublika, Buvusioji Jugoslavijos Respublikos Makedonija, Juodkalnijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Serbijos Respublika ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove.

9.

Atsakydama į ES delegacijos klausimą, JAV delegacija paaiškino, kad nuo Susitarimo pasirašymo dienos šios šalys įgyvendina atvirosios oro erdvės oro susisiekimo susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis: Burkina Fasas, Žaliojo Kyšulio Respublika, Kamerūno Respublika, Čado Respublika, Gabono Respublika, Gambijos Respublika, Ganos Respublika, Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika, Liberijos Respublika, Madagaskaro Respublika, Malio Respublika, Maroko Karalystė, Namibijos Respublika, Nigerijos Federalinė Respublika, Senegalo Respublika, Tanzanijos Jungtinė Respublika ir Ugandos Respublika. JAV delegacija taip pat nurodė, kad siekiant 4 priedo 2 straipsnio 2 dalies tikslų ji ketina Kenijos Respublikos oro susisiekimo bendrovėms nustatyti tokias pat sąlygas, kaip ir valstybių, įgyvendinančių atvirosios erdvės oro susisiekimo susitarimus, oro susisiekimo bendrovėms.

10.

Dėl 4 straipsnio, JAV delegacija nurodė, kad Transporto departamentas reikalautų, kad visi oro vežėjai, norėdami gauti leidimą vykdyti susisiekimą pagal Susitarimą, nurodytų atsakingą instituciją, išdavusią vežėjo pažymėjimą ir licenciją oro susisiekimui vykdyti; taigi, kad būtų aišku, kuri institucija yra atsakinga už vežėjo saugos, saugumo ir kitokią teisės aktais nustatytą priežiūrą.

11.

8 straipsnyje minėtos „atsakingos institucijos“ reiškia JAV Federalinę Aviacijos Administraciją ir Europos bendrijos ir (arba) valstybių narių institucijas, atsakingas už 1 dalyje nurodytų pažymėjimų ir licencijų išdavimą ar tvirtinimą arba 2 dalyje nurodytų saugumo standartų ir reikalavimų priežiūrą bei administravimą, kiek tai susiję su svarstomu klausimu. Be to, kai pagal 2 dalį yra reikalingos konsultacijos, atsakingos institucijos turėtų užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų visos teritorinės ar regioninės institucijos, kurios pagal įstatymus ar kitus teisės aktus arba faktiškai yra atsakingos už saugumo priežiūrą, susijusią su svarstomu klausimu.

12.

Dėl 9 straipsnio, delegacijos patvirtino, kad Šalys ketina, kiek tai įmanoma praktiškai, užtikrinti, kad siūlomos saugumo priemonės būtų kuo labiau suderintos siekiant sumažinti grėsmę ir sušvelninti galimą neigiamą bet kokių naujų priemonių poveikį. Delegacijos taip pat nurodė, kad svarstant alternatyvias priemones dabartiniams ir siūlomiems saugumo reikalavimams galima naudotis 9 straipsnio 7 dalyje nurodytais kanalais, visų pirma politiniu dialogu sienų ir susisiekimo saugumo klausimais bei ES ir JAV bendradarbiavimo grupe susisiekimo saugumo klausimais. Be to, JAV delegacija teigė, kad JAV taisyklių nustatymo proceso, skirto teisės aktų priėmimui, metu suinteresuotoms šalims nuolat suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl siūlomų teisės aktų ir pasiūlyti jiems alternatyvas, ir kad į tokias pastabas atsižvelgiama taisyklių nustatymo proceso metu.

13.

Diskusijų dėl 9 straipsnio 6 dalies metu JAV delegacija paaiškino, kad Susisiekimo saugumo administracijai nustačius, kad siekiant užtikrinti susisiekimo saugumą būtina imtis skubių priemonių, ji turi nedelsdama patvirtinti nurodymus dėl saugumo. Tokios priemonės turi būti skirtos kovai su saugumui kylančia grėsme ir jų taikymo sritis bei laikotarpis turėtų būti riboti. Ilgesnio laikotarpio skubios priemonės bus įtrauktos į Susisiekimo saugumo administracijos reikalavimus laikantis viešo paskelbimo ir pastabų pateikimo procedūrų.

14.

Atsižvelgdamos į procedūrą, kuri turi būti nustatyta pagal 9 straipsnio 11 dalį, delegacijos patvirtino, reikia nustatyti įvertinimų, atliekamų remiantis ta dalimi, rengimo, vykdymo ir apibendrinimo protokolą.

15.

Dėl 10 straipsnio 2 dalies, delegacijos patvirtino pageidaujančios sudaryti palankias sąlygas atitinkamoms institucijoms skubos tvarka svarstyti toje dalyje nurodyto personalo prašymus dėl leidimų, vizų ir dokumentų, be kita ko, tais atvejais, kai personalo atvykimas ar apsigyvenimas būtinas skubos atvejais bei laikinam laikotarpiui.

16.

Delegacijos nurodė, kad 10 straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į „paprastai taikomus įstatymus ar kitus teisės aktus“ apima ekonomines sankcijas, ribojančias sandorius su konkrečiomis šalimis ar asmenimis.

17.

Abi delegacijos pripažino, kad pagal 10 straipsnio 7 dalį kiekvienos Šalies oro susisiekimo bendrovės, turinčios atitinkamą įgaliojimą, gali teikti bendrojo kodo naudojimo paslaugas į visus kitos Šalies teritorijos punktus ir iš jų, kuriuose bet kokia kita oro susisiekimo bendrovė vykdo tarptautinio oro susisiekimo tiesioginius, netiesioginius, priklausomus ar keičiant vežėjus vykdomus skrydžius, tokia tvarka ir tokiomis sąlygomis, kurios pagal nediskriminavimo principą taikomos visoms oro susisiekimo bendrovėms, su sąlyga, kad tokios bendrojo kodo naudojimo paslaugos:

18.

Delegacijos svarstė tai, kad svarbu teikti informaciją keleiviams apie tai, kuri oro susisiekimo bendrovė ar kuris antžeminio transporto paslaugų teikėjas iš tiesų teiks paslaugas kiekviename sektoriuje, kai veikla vykdoma pagal bendro kodo naudojimo susitarimą. Jos pažymėjo, kad kiekviena iš jų turi teisės aktus, kuriais reikalaujama teikti tokią informaciją.

19.

Dėl 10 straipsnio 7 dalies c punkto, delegacijos pareiškė suprantančios, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reguliuojamas oro susisiekimas, netaikomi antžeminio transporto paslaugų teikėjams vien tik dėl to, kad tokias antžeminio transporto paslaugas savo vardu siūlo oro susisiekimo bendrovė. Be to, antžeminio transporto paslaugų teikėjai, kaip ir oro susisiekimo bendrovės, dėl bendradarbiavimo susitarimų sudarymo gali spręsti savo nuožiūra. Priimdami sprendimą dėl konkretaus susitarimo antžeminio transporto paslaugų teikėjai, be kita ko, gali atsižvelgti į vartotojų interesus ir techninius, ekonominius, vietos ir talpos suvaržymus.

20.

Atsakydama į ES delegacijos klausimą, JAV delegacija patvirtino, kad, pagal dabartinį JAV teisės aiškinimą, JAV oro vežėjo teikiamos JAV Vyriausybės finansuojamos oro susisiekimo (Fly Amercia traffic) paslaugos apima susisiekimo paslaugas, parduotas su JAV oro vežėjo kodu pagal bendro kodo naudojimo susitarimą, tačiau yra teikiamos naudojant užsienio oro vežėjo orlaivį.

21.

JAV delegacija paaiškino, kad pagal Susitarimo 3 priedą, nesudarius miesto poros sutarties su JAV Bendrųjų paslaugų administracija, JAV Vyriausybės darbuotojas ar kitas asmuo, kurio vežimą apmoka JAV Vyriausybė (išskyrus darbuotoją, karinio personalo narį ar kita asmenį, kurio vežimą apmoka JAV Gynybos departamentas ar karinis departamentas) gali užsisakyti skrydį, įskaitant Bendrijos oro susisiekimo bendrovės vykdomą skrydį, tarp JAV ir Europos bendrijos ar tarp bet kurių dviejų už Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos ribų esančių punktų, kuris mažiausiais Vyriausybės kaštais atitinka keleivio poreikius. JAV delegacija taip pat nurodė, kad miestų poros, su kuriomis sudaromos sutartys, keičiasi kiekvienais fiskaliniais metais. JAV Vyriausybės departamentas, agentūra ar institucija, išskyrus Gynybos departamentą ar karinį departamentą, gali skrydžio, įskaitant Bendrijos oro susisiekimo bendrovės vykdomo skrydžio, metu gabenti krovinį tarp JAV ir Europos bendrijos ar tarp bet kurių dviejų už Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos ribų esančių punktų, kuris mažiausiais Vyriausybės kaštais atitinka agentūros poreikius.

22.

ES delegacija paaiškino, kad ES neturi panašios į Fly America programą.

23.

Abi delegacijos pareiškė ketinančios toliau svarstyti, kaip plėsti galimybes geriau pasinaudoti vyriausybės perkamomis oro susisekimo paslaugomis.

24.

Atsakydama į ES delegacijos klausimą dėl ekonominės veiklos licencijos, kurią Bendrijos oro susisiekimo bendrovės turi gauti iš JAV Transporto departamento, JAV iš pradžių pažymėjo, kad laikui bėgant JAV Transporto departamento ekonominės veiklos licencijų išdavimo procedūros buvo supaprastintos. Kai užsienio oro susisiekimo bendrovės siekia gauti oro susisiekimo paslaugų susitarime numatytą leidimą, jų paraiškos paprastai tvarkomos greitai. Toliau JAV delegacija paaiškino, kad Bendrijos oro susisiekimo bendrovė turi galimybę pateikti bendrą paraišką dėl įgaliojimo visam maršrutui, nurodytam 3 straipsnio 1 dalyje, kuris apima teisę vykdyti reguliariuosius ir užsakomuosius skrydžius. Rugpjūčio 23 d. JAV Transporto departamentas pranešė apie dar labiau supaprastintas procedūras, pagal kurias numatoma, kad užsienio oro vežėjas, siekiantis gauti įgaliojimą naujam maršrutui, vienu metu turi pateikti paraiškas dėl lengvatos ir leidimo. Darant prielaidą, kad JAV Transporto departamentas gali priimti palankų sprendimą, grindžiamą užregistruotais duomenimis ir viešaisiais interesais, susijusiais su jo sprendimais dėl licencijų išdavimo, JAV Transporto departamentas imsis veiksmų dėl bendro įsakymo išdavimo, 1) kuriuo paprastai bus patenkinamas prašymas dėl lengvatos tokiam laikotarpiui, kuriam ji būtų paprastai suteikta, arba trumpesniam laikotarpiui, laukiant, kol įsigalios leidimas; ir 2) priimant preliminarų sprendimą (t.y. nurodant priežastį) suteikti atitinkantį leidimą, vėlgi, standartiniam laikotarpiui, kuriam jis paprastai būtų išduotas (pavyzdžiui, neribotam laikotarpiui susitarime numatytiems režimams.) Jei oro vežėjai jau yra pateikę paraiškas dėl lengvatos bei leidimo ir jei yra nuolat registruojami su šiomis paraiškomis susiję duomenys, JAV Transporto departamentas jau pradėjo tvarkyti šias paraiškas pagal rugpjūčio 23 d. nustatytą metodą.

25.

Bendrijos oro susisiekimo bendrovei pageidaujant naudotis įgaliojimu pasitelkiant bendro kodo naudojimą pagal 10 straipsnio 7 dalį, oro susisiekimo bendrovė partnerė, su kuria naudojamas bendras kodas, gali pateikti bendrą paraišką atitinkamai institucijai. Oro susisiekimo bendrovė, teikianti paslaugas visuomenei, privalo gauti ekonomiškai pagrįstą JAV Transporto departamento įgaliojimą bet kokios rūšies paslaugoms (reguliarioms ar užsakomoms), kurias ketinama parduoti su jos kodu. Taip pat oro susisiekimo bendrovė, naudodama orlaivį, privalo gauti ekonomiškai pagrįstą JAV Transporto departamento įgaliojimą: institucijai, suteikiančiai įgaliojimus vykdyti užsakomąsias paslaugas – suteikti talpą kitai oro susisiekimo bendrovei, kad ši galėtų teikti savo paslaugas, ir institucijai, suteikiančiai įgaliojimus vykdyti užsakomąsias ar reguliarias paslaugas – talpai, kuria ji ketina suteikti savo teisėmis. Veiklą vykdanti oro susisiekimo bendrovė taip pat turi gauti pareiškimą dėl leidimo pateikti jos partnerės kodą vykdant tuos skrydžius. Veiklą vykdanti oro susisiekimo bendrovė gali paprašyti neribotą laikotarpį galiojančio bendro pareiškimo dėl įgaliojimo, kai vykdomas susisiekimas pagal bendro kodo naudojimo susitarimus, kuriame nurodomos konkrečios rinkos, kuriose reikalaujama įgaliojimo bendro kodo naudojimui. Papildomos rinkos gali būti įtrauktos apie tai pranešus JAV Transporto departamentui prieš 30 dienų. Pareiškimas dėl įgaliojimo, kai vykdomas susisiekimas pagal bendro kodo naudojimo susitarimus, yra skirtas konkrečiai oro susisiekimo bendrovei, ir kiekvienu atveju vykdant susisiekimą pagal bendrojo kodo naudojimo susitarimą su užsienio bendrove reikia atskiro pareiškimo dėl įgaliojimo ir, prireikus, JAV oro susisiekimo bendrovė gali atlikti bendrojo kodo naudojimo saugumo auditą pagal JAV Transporto departamento paskelbtas gaires.

26.

Jei pagal 10 straipsnio 9 punktą Bendrijos oro susisiekimo bendrovė nori JAV oro susisiekimo bendrovei leisti pagal JAV oro susisiekimo bendrovės kodą vykdomai veiklai suteikti orlaivį su įgula, Bendrijos oro susisiekimo bendrovė taip pat turi gauti JAV Transporto departamento užsakomųjų paslaugų įgaliojimą ir pareiškimą dėl leidimo. JAV delegacija nurodė, kad ji tikisi, jog iš esmės visos šiuo metu JAV reguliariąsias paslaugas teikiančios Bendrijos oro susisiekimo bendrovės taip pat turi visame pasaulyje galiojantį JAV Transporto departamento užsakomųjų paslaugų įgaliojimą Todėl, ekonominės veiklos licencijų išdavimo požiūriu, jiems reikėtų tik pareiškimą dėl įgaliojimo JAV oro vežėjui leisti naudoti orlaivį ir įgulą. JAV delegacija taip pat nurodė nemananti, kad kitų Bendrijos oro susisiekimo bendrovės paraiškos dėl užsakomųjų paslaugų įgaliojimo sukeltų kokių nors sunkumų.

27.

Kad JAV Transporto departamentas išduotų pareiškimą dėl įgaliojimo naudoti bendrą kodą ar suteikti orlaivį su įgula, jis turi padaryti išvadą, kad siūloma veikla yra naudinga viešiesiems interesams. Nustačius, kad siūlomos paslaugos yra numatytos taikomuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose, gali susidaryti palankios sąlygos padaryti tokią išvadą. Teisių įtraukimas į susitarimą taip pat įrodo, kad laikomasi abipusiškumo principo.

28.

Atliekant analizę, ar su bendro kodo naudojimu ir orlaivio su įgulos suteikimu, kaip numatyta 10 straipsnio 7 ir 9 dalyje, susijusi veikla naudinga viešiesiems interesams, pirmiausia dėmesys bus skiriamas tam, ar:

29.

Atliekant analizę, ar su orlaivio su įgula suteikimu susijusi veikla naudinga viešiesiems interesams, pirmiausia dėmesys bus skiriamas tam, ar

30.

Pareiškimas dėl leidimo suteikti orlaivį su įgula bus išduodamas, bent jau iš pradžių, ribotam laikotarpiui (pvz. šešiems mėnesiams) ar išimtinais atvejais atsižvelgiant į Europos Sąjungoje taikomą metodą.

31.

Atsakydama į ES delegacijos klausimą apie veiksmų laisvę, kuria JAV Transporto departamentas naudojasi nustatydamas „viešųjų interesų“ standartą, JAV delegacija teigė, kad JAV Transporto departamento manymu, bendrojo kodo naudojimo susitarimai yra naudingi viešiesiems interesams plėtojant atviros erdvės aviacijos santykius ir jis nuolat ir nedelsdamas išduodavo pareiškimus dėl leidimo. JAV delegacija pažymėjo, kad kai veiklą, susijusią su bendrojo kodo naudojimu ir leidimu suteikti orlaivį su įgula, vykdo tik Šalių oro susisiekimo bendrovės, JAV Transporto departamentas atlikdamas viešųjų interesų analizę didžiausią dėmesį skirs pirmiau apibūdintiems elementams, išskyrus atvejus, kai susiduriama su išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, susijusiomis su nacionaliniu saugumu, sauga ar nusikalstamumu. Be to, susidarius tokioms išskirtinėms aplinkybėms, Jungtinės Amerikos Valstijos nedelsdamos informuos kitą Šalį.

32.

Atsakydama į JAV delegacijos klausimą, ES delegacija patvirtino, kad pagal šiuo metu taikomus ES teisės aktus (1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) 2407/92) Bendrijos oro susisiekimo bendrovės naudojamas orlaivis turi būti registruotas Bendrijoje. Tačiau valstybė narė gali atleisti nuo šio reikalavimo jei sudaromi trumpalaikės nuomos susitarimai siekiant patenkinti trumpalaikius poreikius ar susidarius kitoms išskirtinėms aplinkybėms. Tokio susitarimo šalimi esanti Bendrijos susisiekimo oro bendrovė privalo gauti išankstinį atitinkamos licencijas išduodančios institucijos pritarimą, ir valstybė narė gali nepritarti susitarimui dėl orlaivio su įgula suteikimo oro susisiekimo bendrovei, kuriai ji suteikė veiklos licenciją tol, kol nebus įvykdyti saugumo standartai, lygiaverčiai Bendrijos teisės aktuose ar, atitinkamai, nacionalinės teisės aktuose nustatytiems saugumo standartams.

33.

Abi delegacijos pripažino, kad oro susisiekimo bendrovėms nesuteikus leidimo naudotis Susitarime numatytomis teisėmis ar nepagrįstai delsiant suteikti tokį leidimą, tai galėtų paveikti teisingas ir lygias oro susisiekimo bendrovės galimybes konkuruoti. Jei kuri nors Šalis mano, kad jos oro susisiekimo bendrovė negauna ekonominės veiklos licencijos, kuri turi būti jai išduota pagal Susitarimą, ji gali šiuo klausimu kreiptis į Jungtinį komitetą.

34.

Dėl 14 straipsnio 4 dalies, ES delegacija nurodė, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 295 straipsnį, ji jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą. Atsakydama JAV delegacija pažymėjo, kad, jos nuomone, tai, jog oro susisiekimo bendrovė nuosavybės teise priklauso vyriausybei gali neigiamai paveikti teisingas ir lygias galimybes oro susisiekimo bendrovėms konkuruoti teikiant tarptautinio oro susisiekimo paslaugas pagal šį Susitarimą.

35.

Dėl 15 straipsnio, delegacijos pažymėjo, kad svarbu tarptautiniu lygiu susitarti dėl su aviacija susijusių aplinkos standartų atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos organizaciją. Atsižvelgdamos į tai, jos pabrėžė 35-je Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos asamblėjoje pasiekto vieningo susitarimo, kuris apima orlaivių keliamo triukšmo ir išmetamų teršalų klausimus (Rezoliucija A35-5) svarbą. Abi šalys yra įsipareigojusios visapusiškai laikytis tos Rezoliucijos. Pagal šią Rezoliuciją abi šalys yra įsipareigojusios taikyti „tolygaus požiūrio“ principą priemonių, skirtų valdyti orlaivių keliamo triukšmo poveikį, atžvilgiu (įskaitant orlaivių patekimo į oro uostus tam tikru metu apribojimus) ir užtikrinti, kad mokesčiai už orlaivių variklių oro uostuose išmetamus teršalus būtų grindžiami išlaidomis, patiriamomis mažinant poveikį aplinkai, keliamą tų orlaivių variklių išmetamų teršalų, kurie yra tinkamai nustatyti ir tiesiogiai priskirti oro transportui. Abi šalys taip pat susitarė, kad turi būti visapusiškai laikomasi atitinkamų galiojančių teisinių įsipareigojimų tarptautiniu, regioniniu, nacionaliniu ar vietos lygiu; Jungtinėms Amerikos Valstijoms atitinkama data yra 2001 m. spalio 5 d., o Europos bendrijai – 2002 m. kovo 28 d.

36.

Delegacijos taip pat atkreipė dėmesį į G8 valstybių 2005 m. Gleneagles komunikate pateiktas nuostatas dėl klimato kaitos, energetikos ir tvaraus vystymosi, taip pat į bendradarbiavimo oro eismo vadybos klausimais, numatytais 2006 m. liepos 18 d. Federalinės Aviacijos Administracijos ir Komisijos pasirašytame Susitarimo memorandume, pagrindą. Delegacijos atkreipė dėmesį į atsakingų JAV ir ES institucijų ketinimą stiprinti techninį bendradarbiavimą, įskaitant klimato mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse, kuris padidins saugumą, degalų naudojimo efektyvumą ir sumažins oro transporto išmetamų teršalų kiekį. Atsižvelgdamos į savo atitinkamas pozicijas dėl prekybos išmetamųjų teršalų leidimais tarptautinėje aviacijoje, abi delegacijos pažymėjo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga ketina vykdyti veiklą pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos principus.

37.

Dėl Jungtinio komiteto sudėties, JAV delegacija nurodė, kad JAV pageidavo, jog Jungtiniame komitete būtų atstovaujama daugeliui agentūrų ir kad jam pirmininkautų Valstybės departamentas. ES nurodė, kad ES atstovaus Europos bendrija ir jos valstybės narės. Abi delegacijos taip pat nurodė, kad Jungtinio komiteto procesui būtų svarbu, kad jame dalyvautų suinteresuotieji subjektai, todėl suinteresuotųjų subjektų atstovai bus kviečiami dalyvauti stebėtojų teisėmis, išskyrus atvejus, kai viena ar abi Šalys nusprendžia kitaip.

38.

Dėl 18 straipsnio, delegacijos patvirtino ketinimą surengti preliminarų Jungtinio komiteto posėdį ne vėliau kaip 60 dienų nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos.

39.

Delegacijos patvirtino suprantančios, kad tokia praktika, pavyzdžiui, primojo atsisakymo reikalavimas, viršijimo koeficientas, neprieštaravimo mokestis ar bet kokie su talpa, dažnumu ar keleiviais ir kroviniais susiję apribojimai prieštarauja Susitarimui.

40.

ES delegacija pažymėjo, kad abi Šalys turėtų kiek įmanoma aiškiau suvokti mastą, kuriuo JAV Transporto departamento (DOT) ir Europos Komisijos atstovai, laikydamiesi savo atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų ir įprastos tvarkos, galėtų keistis informacija apie Susitarimo 2 priede pateiktus konkurencijos klausimus, visų pirma duomenimis ir planais dėl klausimų, susijusių su procedūromis, kurias intensyviai svarsto tos institucijos.

41.

JAV delegacija nurodė, kad Susitarimo 2 priede pateiktos procedūros yra nutarimai pagal JAV teisę ir jiems taikomi įstatymais nustatyti, reguliavimo ir teisiniai apribojimai siekiant užtikrinti, kad agentūros sprendimas yra grindžiamas tik bylos dokumentuose pateikta informacija įskaitant viešą informaciją, kurią JAV Transporto departamentas apibrėžė kaip oficialiai skelbtiną ir dėl kurios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas prieš agentūrai priimant galutinį sprendimą.

42.

JAV delegacija paaiškino, kad šie apribojimai neužkerta kelio atstovams, konsultuojantiems JAV Transporto departamente sprendimus priimantį asmenį procedūrų metu, svarstyti su Komisijos atstovais klausimus, pavyzdžiui, 1) konkurencijos padėtį visose rinkose remiantis nekonfidencialiais duomenimis; 2) veikiančių susivienijimų ar kitų bendrų įmonių poveikį ir ankščiau nustatytų sąlygų ar kitų apribojimų poveikį konkurencijos problemų sprendimui; 3) bendro pobūdžio požiūrį į konkurencijos analizę ar metodologiją; 4) buvusias bylas, įskaitant užregistruotus duomenis ir sprendimus; 5) materialinę teisę, politikos kryptis ar visoms byloms taikomas procedūras; 6) klausimus, kurie gali kilti dėl galimų bylų, kurios oficialiai nėra pradėtos, kol JAV Transporto departamento atstovai „iš anksto dar nėra nusprendę“ dėl tokių bylų faktų ar rezultatų; ir 7) kokius klausimus vykstant procedūroms iškėlė Šalys ir kokie nekonfidencialūs įrodymai buvo pateikti užregistruoti, taip pat iki tol, kol nepriimtas galimas išankstinis sprendimas dėl faktų ir rezultatų.

43.

Diskusijas dėl vykstančių bylų varžo du pagrindiniai procesiniai apribojimai. Pirmas iš esmės apima Komisijos pranešimus JAV Transporto departamentui: pastarojo sprendimas negali būti grindžiamas jokia išsamiai informacija ar argumentu, dėl kurių visos šalys negali pateikti pastabų dėl registruotų duomenų priimant galutinį sprendimą. Jei gaunama tokia informacija, į ją negali būti atsižvelgiama priimant sprendimą tol, kol nesudaroma galimybė ja pasinaudoti. Antras apribojimas labiau susijęs ne su JAV Transporto departamento pranešimais, tačiau su pranešimais jam: agentūra negali parodyti, kad yra priėmusi išankstinį sprendimą dėl klausimų, ar atrodyti priėmusi tokį sprendimą, t.y. daryti išvadas prieš parengiant byloje registruotus duomenis ir viešai paskelbiant galutinį sprendimą. Šis apribojimas taikomas JAV Transporto departamentui visais atvejais: diskusijose su ES ar bet kokiais kitais suinteresuotaisiais ar nesuinteresuotaisiais subjektais, teisėtai nesančiais JAV Vyriausybės vidinio sprendimų priėmimo proceso dalimi. JAV Transporto departamentas ketina nedelsdamas pranešti Komisijos atstovams ar, remiantis jo patirtimi, svarstant konkretų klausimą galvojama priimti išankstinį sprendimą arba daryti poveikį sprendimui, kad atstovai galėtų spręsti, kokių veiksmų imtis.

44.

ES delegacija paprašė JAV delegacijos užtikrinti, kad įstatymais nustatytas „viešųjų interesų“ kriterijus nenaudojamas JAV konkurencijos režime siekiant suteikti pirmenybę konkrečios JAV oro susisiekimo bendrovės interesams prieš kitų JAV ar užsienio oro susisiekimo bendrovių interesus. JAV delegacija atsakė, kad šis kriterijus ir kiti konkurencijos standartai, kuriuos JAV Transporto departamentas privalo naudoti priimdamas sprendimus, yra sukurti ir naudojami siekiant apsaugoti konkurenciją visoje rinkoje, o ne atskiras konkuruojančias oro susisiekimo bendroves. Be kita ko, JAV delegacija pažymėjo, kad „viešieji interesai“ tarptautinio oro susisiekimo srityje yra apibrėžti įstatuose siekiant nustatyti lygias JAV ir užsienio oro susisiekimo bendrovių galimybes, o taip pat didžiausią įmanomą konkurenciją. Be to, viešųjų interesų kriterijus, numatytas įstatuose, reglamentuojančiuose JAV Transporto departamento vežėjų tarpusavio susitarimų patvirtinimą ir antimonopolinio imuniteto suteikimą jiems, nėra „išimtis“ konkurencijos analizėje, kuria turi remtis agentūra, o greičiau papildomas reikalavimas, kurį JAV Transporto departamentas turi įvykdyti prieš galėdamas suteikti antimonopolinį imunitetą. Galiausiai, JAV delegacija pabrėžė, kad visi JAV Transporto departamento sprendimai turi derėti su vidaus teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant civilinės aviacijos susitarimus, kuriuose numatytas bendras reikalavimas visoms Šalims suteikti „teisingas ir lygias galimybes konkuruoti“ su kitų Šalių oro susisiekimo bendrovėms.

45.

Atsižvelgdamos į šias diskusijas visos delegacijos patvirtino, kad jų atitinkami konkurencijos režimai yra taikomi gerbiant teisingas ir lygias galimybes bendrai konkuruoti visoms Šalių oro susisiekimo bendrovėms ir laikantis bendro principo saugoti ir stiprinti konkurenciją visose rinkose neatsižvelgiant į galimai priešingus atskirų konkuruojančių oro susisiekimo bendrovių interesus.

46.

Dėl Europos Komisijos procedūrų, ES delegacija paaiškino, kad esminis Europos Komisijos teisės aktyviai bendradarbiauti su užsienio vyriausybių agentūromis apribojimas atsiranda dėl ribotos teisės pranešti konfidencialią informaciją. Komisijos ir valstybių narių institucijų tyrimo metu gautai informacijai, kuri yra profesinės paslapties pobūdžio, taikomi EB sutarties 287 straipsnis ir Reglamento (EB) 1/2003 28 straipsnis. Iš esmės tai yra informacija, kuri yra neskirta viešai naudoti ir kuri gali būti surinkta atliekant tyrimą ir pateikta Komisijai kaip atsakymas į prašymą dėl informacijos arba savanoriškai. Ši informacija taip pat apima verslo ar prekybos paslaptis. Tokia informacija negali būti atskleista trečiosios šalies agentūrai, išskyrus atvejus, kai atitinkamas šaltinis duoda savo sutikimą. Todėl, jei manoma, kad būtų tinkama ir reikalinga, jog Komisija suteiktų konfidencialią informaciją užsienio agentūrai (-oms), turi būti gautas tos informacijos šaltinio sutikimas pagal atsisakymo teisę.

47.

Informacija, susijusi su tyrimo atlikimu, ar galimu tyrimo atlikimu, neteikiama pagal pirmiau nurodytas nuostatas. Tokia informacija apima faktą, kad tyrimas atliekamas, bendrą tyrimo temą, įmonių, dėl kurių atliekas tyrimas, tapatybę (nors kai kurioms aplinkybėmis tai taip pat gali būti saugoma informacija), sektoriaus, kuriame atliekamas tyrimas, tapatybę, ir veiksmus, kurių siūloma imtis tyrimo metu. Siekiant tinkamai atlikti tyrimą tokia informacija paprastai laikoma konfidencialia. Tačiau ji gali būti pranešta JAV Transporto departamentui, kadangi pastarasis privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą pagal Susitarimo 2 priedo 5 straipsnio sąlygas.

48.

Atsakydama į ES klausimą, JAV delegacija patvirtino, kad kompetentingos JAV institucijos teisingai ir nedelsdamos svarstys išsamias paraiškas dėl komercinių bendradarbiavimo susitarimų, įskaitant patikslintus susitarimus, antimonopolinio imuniteto. JAV delegacija taip pat patvirtino, kad JAV ir ES susitarimas dėl oro susisiekimo, taikomas pagal 25 straipsnį ar galiojantis pagal 26 straipsnį, Bendrijos oro susisiekimo bendrovės atveju atitiks JAV Transporto departamento reikalavimą, kad tam, jog būtų svarstoma tokia užsienio oro susisiekimo bendrovės paraiška dėl antimonopolinio imuniteto suteikimo ar tolesnio tokio imuniteto taikymo, turi būti sudarytas Jungtinių Amerikos Valstijų ir paraišką pateikusios (-ių) užsienio oro susisiekimo bendrovės (-ių) kilmės šalies (-ių) atvirosios erdvės susitarimas. Pirmiau nurodytas patvirtinimas negalioja paraiškų teikėjams iš Airijos tol, kol nustos galioti 1 priedo 4 skyrius.

49.

Atsakydama į ES delegacijos klausimą, JAV delegacija nurodė, kad JAV Transporto departamento visų taisyklių dėl kompiuterinių rezervavimo sistemų („KRS“ arba „sistemos“) galiojimas baigėsi 2004 m. liepos 31 d. Tačiau JAV Transporto departamentas pasilieka teisę uždrausti nesąžiningą ir neteisėtą veiklą ir nesąžiningus konkurencijos būdus oro bendrovių ir oro bendrovių paskirstymo sektoriuje bei JAV Transporto departamentas gali naudotis ta teise imdamasis veiksmų dėl akivaizdžios antikonkurencinės praktikos, kurią vykdo sistema teikdama oro susisiekimo paslaugas. Be to, Teisingumo departamentas ir Federalinė prekybos komisija turi jurisdikciją imtis veiksmų dėl skundų, kad sistema naudojama veiklai, kuri pažeidžia konkurencijos įstatymus.

50.

Dėl 25 straipsnio, ES delegacija paaiškino, kad kai kuriose valstybėse narėse visų pirma jų parlamentai turi pritarti laikinam taikymui pagal savo konstitucinius reikalavimus.

51.

Abi delegacijos patvirtino, kad vienai Šaliai nusprendus nutraukti laikiną Susitarimo taikymą pagal 25 straipsnio 2 dalį, Šalims sutikus, gali būti toliau taikomos Susitarimo 1 priedo 4 skyriaus nuostatos.

52.

ES delegacija paaiškino, kad 26 straipsnyje numatytos procedūros kai kuriose valstybėse narėse apima ratifikavimo procedūrą.

53.

Atsakydama į JAV delegacijos klausimą dėl apribojimų, atsirandančių dėl valstybių narių oro susisiekimo paslaugų dvišalių susitarimų, ES delegacija patvirtino, kad bet kokie apribojimai, turintys įtakos JAV ir Bendrijos oro susisiekimo bendrovių galimybėms naudotis šiame Susitarime nustatytomis teisėmis, nebebus taikomi.

54.

Abi delegacijos pabrėžė tai, kad šio Susitarimo nuostatos jokiu būdu neturi įtakos jų atitinkamoms teisinėms ir politinėms pozicijoms dėl įvairių su aviacija susijusių aplinkosaugos klausimų.

55.

Abi delegacijos pažymėjo, kad nė viena iš jų nesirems šiuo Susitarimu ar kuria nors jo dalimi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje kaip pagrindu nepritarti bet kuriuo klausimo, patenkančio į šio Susitarimo taikymo sritį, alternatyviam sprendimui.

56.

Bet kurie Jungtinių Amerikos Valstijų ir valstybės narės susitarimai dėl oro susisiekimo, dėl kurių taikymo nebuvo nuspręsta iki Susitarimo pasirašymo, nebuvo įtraukti į Susitarimo 1 priedo 1 skyriuje pateiktą sąrašą. Tačiau delegacijos numato, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir tokia valstybė narė ar valstybės narės laikinai taikys Susitarimą pagal Susitarimo 25 straipsnį.