18.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/3

(1)

2006 m. sausio 19 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės šaldytų braškių ir žemuogių importo į Bendriją.

(2)

Procedūra buvo inicijuota 2005 m. gruodžio 5 d. gavus Lenkijos šaldymo pramonės įmonių sąjungos (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos Bendrijos šaldytų braškių ir žemuogių gamybos, vardu. Skunde buvo pateikti svarstomosios prekės dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti procedūros inicijavimą.

(3)

Komisija apie procedūros pradžią oficialiai pranešė skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, kitiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, tiekėjams, importuotojams, vartotojams ir žinomoms susijusioms vartotojų asociacijoms bei KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(4)

Skundą pateikę gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, vartotojai ir vartotojų asociacijos pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Siekdama, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Kinijos bendrovėms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, Komisija išsiuntė prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą ir individualų režimą formas. Penkios bendrovės paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba individualus režimas, jei atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų, o viena bendrovė paprašė jai taikyti tik IR.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti taikoma atranka. Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka, ir, jeigu taip, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Bendrijos gamintojų, eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su svarstomąja preke, per tiriamąjį laikotarpį (2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d.). Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į nedidelį KLR eksportuojančių gamintojų bei nesusijusių importuotojų, kurie pareiškė norą bendradarbiauti, skaičių buvo nuspręsta, kad reikia atrinkti tik Bendrijos gamintojus.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. 26 Bendrijos gamintojai užpildė atrankos formą. Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė aštuoni atrinkti skundą pateikę Bendrijos gamintojai, penki KLR eksportuojantys gamintojai, du susiję Kinijoje įsikūrę prekybininkai, keturi nesusiję importuotojai ir devyni Bendrijos nesusiję vartotojai. Savo nuomonę pateikė dar vienas nesusijęs importuotojas ir vienas vartotojas. Be to, nuomones pateikė trys importuotojų asociacijos ir keturios vartotojų asociacijos.

(8)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri laikoma reikalinga siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(9)

Kadangi reikia nustatyti normaliąją vertę KLR gamintojams, kuriems RER negalėtų būti suteiktas, toliau nurodytų bendrovių patalpose buvo atlikti patikrinimai, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis analogiškos šalies duomenimis:

Turkijos gamintojai

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko aštuonis Bendrijos gamintojus, remdamasi didžiausiu tipišku Bendrijos gamybos kiekiu (apie 14 %), kurį būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Bendrijos gamintojų asociacija, kuri prieštaravimų nepateikė. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti.

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (TL) duomenys. Analizuojant žalos įvertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

(12)

Šaldytos braškės ir žemuogės paprastai naudojamos maisto perdirbimo pramonėje gaminant džemus, vaisių sultis, jogurtus ir kitus pieno produktus. Tik nedidelė dalis parduodama mažmeninės prekybos ir maitinimo pramonei tiesioginiam vartojimui. Siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytos skonio ir spalvos savybės, šaldytos braškės ir žemuogės paprastai turi būti suvartotos per vienerius metus. Ši prekė paprastai gaminama laikantis įprastinių specifikacijų, kurios vėliau keičiamos tam, kad atitiktų galutinio vartotojo reikmes.

(13)

Svarstomoji prekė yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės braškės ir žemuogės, nevirtos arba išvirtos garuose ar vandenyje, sušaldytos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, šiuo metu klasifikuojama priskiriant šiuos KN kodus: 0811 10 11, 0811 10 19 ir 0811 10 90. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(14)

Tyrimas parodė, kad, nepaisant skirtingų veislių, kokybės, dydžio ir vėlesnio perdirbimo, visos skirtingos svarstomosios prekės rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir biologinėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl jos laikomos viena preke.

(15)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad svarstomoji prekė ir Bendrijos pramonės gaminama prekė labai skiriasi. Šie skirtumai iš esmės yra susiję su pasirinktų braškių ir žemuogių veislių, rūšių, kokybės ir prekės galutinio panaudojimo skirtumais. Tačiau tyrimas parodė, kad, nepaisant kai kurių veiksnių, kaip antai, inter alia, kokybė, vėlesnis apdorojimas, forma ir dydis, visos KLR vidaus rinkoje ir Turkijos, kuri buvo panaudota kaip analogiška šalis, vidaus rinkoje pagamintos ir parduotos svarstomosios prekės rūšys bei Bendrijos gamintojų Bendrijoje pagamintos ir parduotos šaldytos braškės ir žemuogės pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir biologinėmis savybėmis bei paskirtimi.

(16)

Todėl daroma preliminari išvada, kad visų rūšių šaldytos braškės ir žemuogės yra viena prekė ir laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės prekių importo normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(18)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(19)

Atliekant šį tyrimą penki KLR eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį užpildė RER prašymo formą. Svarstomosios prekės eksportuotoja, kuri yra dukterinė arba bet kuri kita su pareiškėju susijusi KLR bendrovė, taip pat buvo paraginta užpildyti RER prašymo formą, jos patalpose buvo atliktas patikrinimas. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER kriterijus.

(20)

Tyrimas parodė, kad vienas iš penkių Kinijos eksportuojančių gamintojų atitiko visus kriterijus RER gauti. Likę keturi prašymai turėjo būti atmesti.

(21)

Šioje lentelėje apibendrinami sprendimai dėl kiekvienos bendrovės, kuriai nebuvo leista taikyti RER, pagal visus penkis kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte:

(22)

Dėl to RER buvo suteiktas šiam KLR eksportuojančiam gamintojui:

Yantai Yongchang Foodstuff.

(23)

Buvo nustatyta, kad iš keturių bendrovių, kurioms nebuvo galima suteikti RER, trys neatitiko 1 kriterijaus. Dviejų bendrovių, nors ir priklausiusių privatiems akcininkams, verslo licencijos buvo itin trumpo galiojimo, ir dėl tos jos priklausė nuo valdžios institucijų pasirengimo išduoti naują verslo licenciją kiekvieną kartą pasibaigus galiojančiai verslo licencijai, tokiu būdu iškylant valstybės kišimosi pavojui. Neaiškumą dėl verslo ateities atspindėjo ir akcininkų nenoras suteikti bendrovėms pakankamai kapitalo, o tai yra pagrindinė problema didelio kapitalo reikalaujančioje šaldytų braškių ir žemuogių rinkoje. Trečia bendrovė, neatsižvelgdama į kokybę ir sezoninius svyravimus, visam sezonui nustatė fiksuotą šviežių braškių ir žemuogių, t. y. pagrindinės žaliavos, būtinos gaminant ir (arba) perdirbant šaldytas braškes ir žemuoges, pirkimo kainą. Todėl ši bendrovė negalėjo įrodyti, kad išlaidos, susijusios su jos žaliavos įsigijimo sąnaudomis, atspindėjo rinkos vertę.

(24)

Nepaisant to, kad dvi bendrovės atitiko 1 kriterijų, pažymima, kad visos penkios bendrovės naudojosi subsidijomis. Buvo nustatyta, kad visos bendrovės šviežias braškes ir žemuoges pirko iš vietos ūkininkų. Parduodami braškes ir žemuoges ūkininkai nemokėjo PVM. Tačiau svarstomosios prekės gamintojai išskaitė tokio pirkimo „numanomą VAT“ iš PVM, kurį jie privalo mokėti parduodami šaldytas braškes ir žemuoges. Vis dėlto, nors bendrovės ir galėjo gauti naudos iš mažesnių sąnaudų taikydamos šį mechanizmą, poveikis bendroms sąnaudoms buvo nedidelis ir bendrovių gauta nauda dėl tokių mažesnių sąnaudų galėjo būti patikslinta normaliosios vertės koregavimu.

(25)

Nė viena iš keturių bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas RER, neatitiko 2 kriterijaus. Kai kuriais šiais atvejais apskaita buvo tvarkoma nenuosekliai ir buvo pažeisti tarptautiniai apskaitos standartai. Be to, auditas nenustatė kelių apskaitos neatitikimų arba vienos bendrovės sunkios finansinės padėties. Šie faktai sukėlė abejonių dėl audito patikimumo ir nepriklausomumo. Dviem kitais atvejais buvo pastebėtos apskaitos klaidos, kurios prieštarauja tarptautiniams apskaitos standartams. Be to, auditas nenustatė šių teisinių pažeidimų tvarkant apskaitą. Todėl buvo padaryta išvada, kad keturios tiriamos bendrovės negalėjo įrodyti, kad turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį.

(26)

Trys iš keturių bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas RER, neatitiko 3 kriterijaus. Vienu atveju žemės naudojimo teisės nebuvo įvertintos ir nebuvo nurodytos balanse. Be to, ši bendrovė nuomojosi sandėlius iš trečiųjų šalių, tačiau iš mokamo nuomos mokesčio nebuvo išskirtos elektros sąnaudos. Be to, buvo pastebėta šios bendrovės vykdoma neteisėta nusidėvėjimo praktika ir gauta natūrinių mainų prekybos, susijusios su pagrindiniu turtu, įrodymų. Kitos bendrovės atveju žemės naudojimo teisės buvo nuomojamos palankiomis sąlygomis, be to, buvo nustatyta neatitikimų, susijusių su nusidėvėjimu. Trečios bendrovės atveju šešios iš septynių paskolų buvo neužtikrintos jokiomis garantijomis. Šiais trimis atvejais buvo padaryta išvada, kad bendrovės neatitiko trečiojo kriterijaus dėl to, kad gamybos sąnaudos ir (arba) finansinė šių bendrovių padėtis priklausė nuo svarbių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(27)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(28)

Individualų režimą buvo galima suteikti šiam eksportuojančiam gamintojui:

Junao Foodstuff Co., Ltd.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirma nustatė, ar susijusių eksportuojančių gamintojų bendras šaldytų braškių ir žemuogių vidaus pardavimas yra tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudaro bent 5 % minėtų gamintojų bendro svarstomosios prekės pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(30)

Po to Komisija nustatė bendrovės, kurios bendras vidaus pardavimas buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų prekių rūšis, kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis prekių rūšimis.

(31)

Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai parduoda vidaus rinkoje ir kurią galima tiesiogiai palyginti su kitomis eksportui į Bendriją parduodamomis šaldytų braškių ir žemuogių rūšimis, vidaus pardavimas buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies prekės vidaus pardavimas buvo laikomas pakankamai tipišku, kai tos rūšies prekės pardavimo nepriklausomiems vartotojams vidaus rinkoje kiekis per TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro panašios rūšies prekės pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(32)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekviena susijusios bendrovės svarstomosios prekės rūšis, kurios tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo atlikta nustatant pelningo kiekvienos rūšies prekės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį.

(33)

Normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER, buvo nustatyta pagal pirmiau išdėstytą metodiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo, kuriam buvo suteiktas RER, vidaus pardavimas iš esmės buvo tipiškas. Be to, buvo nuspręsta, kad vidaus kainos buvo nustatytos įprastomis prekybos sąlygomis, t. y. vidaus kainas buvo galima taikyti Kinijos gamintojo parduodamoms visų rūšių prekėms.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė bendrovėms, kurioms RER negalėjo būti suteiktas, buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte analogiškoje šalyje.

(35)

Siekdama nustatyti KLR normaliąją vertę, pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti JAV pasirinkti tinkama analogiška šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

(36)

Kai kurie Europos perdirbėjai prieštaravo šiam pasiūlymui nurodydami, kad dėl skirtingų gamybos modelių, visų pirma darbo sąnaudų, JAV nebuvo laikoma tinkama analogiška šalimi. Visiems žinomiems JAV gamintojams buvo išsiuntinėti klausimynai, tačiau atsakymų nebuvo gauta. Dėl to JAV nebuvo galima pasirinkti analogiška šalimi.

(37)

Todėl Komisija svarstė alternatyvias galimybes ir nusprendė, kad tinkama analogiška šalimi galėtų būti laikoma Turkija. Iš tikrųjų tyrimas atskleidė, kad Turkija yra konkurencinga minėtos prekės rinka, kurioje veikia įvairūs skirtingo dydžio vietos gamintojai. Buvo nustatyta, kad vietos gamintojai, laikydamiesi Europos perdirbėjų keliamų reikalavimų, gamina panašių rūšių prekes, kaip ir KLR, ir taiko tokius pačius gamybos metodus. Todėl Turkijos rinka buvo laikoma pakankamai tipiška normaliajai vertei nustatyti. Šiam analogiškos šalies pasirinkimui nebuvo prieštarauta.

(38)

Buvo susisiekta su visais žinomais Turkijos gamintojais, ir trys bendrovės sutiko bendradarbiauti. Šiems gamintojams buvo išsiųstas klausimynas, o atsakymuose į jo klausimus pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje.

(39)

Vartotojus atstovaujanti asociacija sutiko su pasirinkimu Turkiją laikyti analogiška šalimi, tačiau vienas eksportuotojas tam prieštaravo teigdamas, kad turkiškos braškės ir žemuogės yra daug geresnės kokybės, nei kiniškos. Tariamai jos buvo dažnai laukinės, palyginti su Kinijos ūkiuose auginamomis braškėmis ir žemuogėmis, ir skirtingų veislių.

(40)

Pasirinkus Turkiją analogiška šalimi ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER arba buvo suteiktas IR, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, kurią pateikė trys analogiškos šalies gamintojai, t. y. remiantis sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis pagal pirmiau nustatytą metodiką.

(41)

Buvo nustatyta, kad trijų Turkijos panašios prekės gamintojų pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginti su KLR eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojamos svarstomosios prekės pardavimu.

(42)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad jų pardavimo kiekis, parduodant grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi arba viršija vieneto sąnaudas, sudarė daugiau nei 80 % kiekvieno gamintojo bendro pardavimo kiekio. Todėl buvo laikoma, kad jų pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis.

(43)

Kadangi visais atvejais svarstomoji prekė buvo eksportuojama nepriklausomiems vartotojams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, visų pirma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(44)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainos pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, kreditavimo, komisinių ir banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą iš analogiškos šalies gauti duomenys, susiję su normaliąja verte, buvo koreguojami dėl fizinių skirtumų, nes buvo nustatyta, kad Turkijoje gaminamos ir parduodamos braškės ir žemuogės buvo geresnės kokybės nei Kinijos gamintojų eksportuojamos (žr. 40 konstatuojamąją dalį). Be to, Turkijos braškės ir žemuogės buvo geresnės kokybės nei Bendrijos pramonės. Preliminariai buvo apskaičiuota, kad šis koregavimas sieks 30 % Turkijos pardavimo vertės. Šis procentas apytikriai atspindėjo vidaus rinkoje parduodamų Turkijos braškių ir žemuogių bei Bendrijos pramonės pardavimo kainų skirtumą.

(45)

Bendrovės, kuriai buvo suteiktas RER, atveju į Bendriją eksportuojamos svarstomosios prekės vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

Šiuo pagrindu laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais yra

(46)

Bendrovės, kuriai buvo suteiktas IR, atveju analogiškai šaliai nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(47)

Šiuo pagrindu laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentu yra:

(48)

Siekdama apskaičiuoti kitiems KLR eksportuotojams taikytiną visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palygintas bendras KLR kilmės svarstomosios prekės importas, apskaičiuotas remiantis Eurostato duomenimis, ir eksporto kiekis, nurodytas KLR eksportuotojų pateiktuose atsakymuose į klausimyno klausimus. Šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, t. y. 37 % bendro Kinijos eksporto į Bendriją.

(49)

Todėl dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas taip: bendradarbiaujančių eksportuotojų eksporto kaina buvo nustatyta remiantis jų pateikta patikrinta informacija. Antra, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis, t. y. skaičiuojant Eurostato nurodytą kiekį, kuris viršijo bendradarbiaujančių eksportuotojų nurodytą kiekį. Tada dvi eksporto kainos buvo suderintos atsižvelgiant į atitinkamą kiekį ir buvo palygintos su analogiškai šaliai nustatyta vidutine svertine normaliąja verte. Kadangi nustatant visoje šalies teritorijoje galiojantį muitą nebuvo daugiau informacijos apie eksporto kainas, reikėjo naudotis Eurostato duomenimis.

(50)

Atsižvelgiant į tai, preliminariai buvo nustatyta, kad visos šalies teritorijoje galiojantis dempingo lygis yra 66,9 % CIF prie Bendrijos sienos kainos, prieš sumokant muitą.

(51)

Atliekant šį tyrimą, buvo nustatyta, kad šaldytas braškes ir žemuoges Bendrijoje gamino:

(52)

Procedūra buvo pradėta gavus Lenkijos šaldymo pramonės įmonių sąjungos (toliau – skundo pateikėjas) 25 gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį visos Bendrijos tam tikrų šaldytų braškių ir žemuogių gamybos, vardu pateiktą skundą.

(53)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad skundą pateikę Bendrijos gamintojai ir Bendrijos gamintojai, kurie skundui pritarė ir atsakė į klausimyno klausimus, per TL pagamino apie 41 100 tonų šaldytų braškių ir žemuogių. Tai sudaro apie 29 % viso Bendrijoje pagamintos panašios prekės kiekio ir didžiąją dalį Bendrijos gamybos. Todėl laikoma, kad 25 skundą pateikę Bendrijos gamintojai ir vienas skundui pritaręs Bendrijos gamintojas sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad kai kurios iš 26 bendradarbiavusių bendrovių atsisakė dalyvauti tyrime. Tačiau, priešingai, nė viena iš 26 bendrovių neatsisakė remti.

(54)

Kaip išdėstyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Bendrijos šaldytų braškių ir žemuogių gamintojų skaičių, Komisija pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį vykdė atranką ir atrinko aštuonis gamintojus, kurių gamybos kiekis buvo pati tipiškiausias, kad būtų galima jį išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(55)

Atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavusių Bendrijos atrinktų aštuonių gamintojų bendra gamyba per TL sudarė apytikriai 19 200 tonų arba apytikriai 14 % visos apskaičiuotos Bendrijos šaldytų braškių ir žemuogių gamybos.

(56)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos vartojimas keitėsi taip:

(57)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis bendru Bendrijos pramonės šaldytų braškių ir žemuogių bei kitų prekės gamintojų Bendrijoje gamybos kiekiu ir importu iš visų trečiųjų šalių, išskyrus eksportą. Bendros Bendrijos pramonės ir kitų gamintojų Bendrijoje svarstomosios prekės gamybos duomenys gauti pagal susijusių valstybių narių, kuriose yra gaminamos šaldytos braškės ir žemuogės, valdžios institucijų ir asociacijų, visų pirma IERiGEZ Lenkijoje, FruitVeb Vengrijoje, Assomela Italijoje ir Ispanijos Žemės ūkio ministerijos apytikrius skaičiavimus. Duomenys apie importo ir eksporto kiekius gauti iš Eurostato.

(58)

Reikėtų pažymėti, kad vartojimo duomenys apima atsargoms laikomų šaldytų braškių ir žemuogių kiekį. Tačiau nebuvo įmanoma gauti visų Bendrijos panašios prekės gamintojų patikimų pardavimo ir atsargų duomenų, todėl patikimiausiu šaltiniu laikomi bendros visų Bendrijos gamintojų panašios prekės gamybos duomenys.

(59)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, šaldytų braškių ir žemuogių vartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė, išskyrus 2004 m., kai vartojimas padidėjo 13 %, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau šį padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad gamybos lygis Bendrijoje padidėjo dėl gero derliaus ir didelio importo kiekio. Per TL vartojimas pasiekė 2002 m. ir 2003 m. lygį.

(60)

Importo iš tiriamosios šalies kiekis ir rinkos dalis keitėsi taip:

(61)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį šaldytų braškių ir žemuogių vartojimas iš esmės nesikeitė, tačiau per tą patį laikotarpį importas iš tiriamosios šalies padidėjo apytikriai 381 %. Todėl apytikriai apskaičiuota KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo nuo 4 % 2002 m. iki 20 % per TL.

(62)

Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip keitėsi vidutinės importo iš KLR kainos. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos nuolatos krito ir iš viso sumažėjo 38 %.

(63)

Pardavimo kainų Bendrijos rinkoje per TL palyginimas buvo atliktas lyginant atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų ir importo iš tiriamosios šalies kainas. Atitinkamomis atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojo kainos lygį, t. y. išskyrus krovinių transporto Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas bei grąžinamąsias išmokas. Šios kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainomis atėmus nuolaidas ir pakoregavus, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos pasienio kainą ir atitinkamai pakoregavus pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(64)

Palyginus nustatyta, kad importuota svarstomoji prekė per TL Bendrijoje buvo parduota kainomis, kurios sumažino Bendrijos pramonės kainas 6,0 % remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis ir 6,4 % remiantis Eurostato duomenimis, kurie apima visą importą. Pagal šį kainų sumažinimo lygį ir Bendrijos pramonės kainų kitimą (žr. 74 konstatuojamąją dalį), kaip aiškinama toliau, akivaizdu, kad kainos jau buvo žymiai kritę.

(65)

Pagal įprastinę praktiką tolesnėse konstatuojamosiose dalyse analizuojant žalą surinkti duomenys yra padalinti į dvi dalis. Pirmoji duomenų dalis yra susijusi su Bendrijos pramone, kurią atstovauja aštuonios atrinktos bendrovės. Antroji dalis susijusi su visų svarstomosios prekės gamintojų Bendrijoje duomenimis. Šiuos duomenis pateikė valstybių narių, kuriose buvo gaminama svarstomoji prekė, nacionalinės valdžios institucijos ir asociacijos.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, nuo 2002 m. iki TL darę poveikį pramonės būklei.

(67)

Bendrijos pramonės duomenys yra suvestinė į atranką įtrauktų aštuonių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų informacija. Šie duomenys nurodo 26 bendradarbiaujančių gamintojų, kurie pateikė užpildytas atrankos formas, padėtį.

(68)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma, kaip keitėsi atrinktų Bendrijos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas:

(69)

Kaip nurodyta lentelėje, gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 26 %, o pajėgumai padidėjo 16 %. Pajėgumų panaudojimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 36 %. Pajėgumų panaudojimo sumažėjimas gali būti tik iš dalies susietas su pajėgumų padidėjimu. Pagrindinė pajėgumų panaudojimo sumažėjimo priežastis – gamybos sumažėjimas, t. y. sumažėjęs tiriamųjų metų derlius.

(70)

Šaldytų braškių ir žemuogių gamyba yra glaudžiai susijusi su šviežių braškių ir žemuogių auginimu. Todėl derliaus dydis ir kokybė yra lemiamas svarstomosios prekės gamybos kiekio veiksnys. 2003 m. derlius buvo prastas, dėl to sumažėjo gamyba, o gausus 2004 m. derlius padarė priešingą poveikį, ir gamybos lygis, palyginti su 2002 m., šiek tiek padidėjo. Nuo 2004 m. iki TL gamyba sumažėjo 29 %. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šaldytų braškių ir žemuogių gamyba priklauso nuo šviežių vaisių derliaus dydžio, gamybos sumažėjimas 2004 m. – TL nelaikomas naudingu žalos rodikliu šios prekės atžvilgiu.

(71)

Toliau pateikti duomenys rodo atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(72)

Reikėtų pažymėti, kad šaldytos braškės ir žemuogės paprastai turi būti suvartotos (taigi ir parduotos) per vienerių metų laikotarpį siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytos skonio ir spalvos savybės.

(73)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. 2003 m. atsargos sumažėjo dėl prasto derliaus, o tai padarė poveikį Bendrijos pramonės galimybėms gauti žaliavų tais metais. 2004 m. atsargos itin padidėjo dėl gausaus 2004 m. derliaus. 2004 m. atsargos padidėjo 92 %, palyginti su 2002 m. Po tokio žymaus padidėjimo per TL atsargų lygis sumažėjo iki normalaus lygio, tačiau vis dėlto buvo 24 % didesnis nei 2002 m. 2004 m. – TL atsargos buvo aktyviai parduodamos, siekiant užtikrinti, kad šaldytos braškės ir žemuogės dar būtų išlaikę reikiamą kokybę.

(74)

Toliau pateikiami atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų parduoto kiekio, rinkos dalies ir vidutinių pardavimo kainų duomenys.

(75)

2003 m. Bendrijos pramonės parduotas kiekis ir rinkos dalis sumažėjo dėl žaliavų, t. y. šviežių braškių ir žemuogių, trūkumo tais metais. Pardavimas ir rinkos dalis 2004 m. dar labiau sumažėjo, nepaisant to, kad buvo vėl pasiektas normalus gamybos lygis. Dėl tokio pardavimo sumažėjimo padidėjo atsargų lygis. Per TL parduotas kiekis padidėjo iš dalies dėl to, kad buvo parduodamos atsargos. Tačiau parduotas kiekis padidėjo dėl vidutinių pardavimo kainų, kurios labai sumažėjo nuo 1 019 EUR už toną 2004 m. iki 671 EUR už toną per TL, t. y. 34 %.

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų parduodamos svarstomosios prekės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 28 %, ir dėl to per TL kainos buvo žymiai sumažintos. Kaip minėta pirmiau, vidutinės kainos labiausiai sumažėjo 2004 m. – TL, kai 34 % sumažėjo pardavimo kainos. Iš tikrųjų 2004 m. – TL atsargos turėjo būti išparduodamos labai mažomis kainomis.

(77)

Toliau nurodyti pelningumo duomenys yra susiję su pardavimu Bendrijos rinkoje ir yra išreikšti kaip apyvartos grąža (AG), investicijų grąža (IG) ir pinigų srautai.

(78)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, AG 2002 m. – TL labai sumažėjo. Šis sumažėjimas sudaro beveik 300 %. Tai yra labai svarbu, nes 2002 m. ir 2003 m. gavus aiškų ir pagrįstą pelną, per TL buvo patirti dideli 12,5 % nuostoliai.

(79)

AG, IG ir pinigų srautai rodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų gamintojų padėtis blogėjo.

(80)

Šioje lentelėje pateiktos atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų su investicijomis susijusios tendencijos.

(81)

Nepaisant pirmiau pateiktos neigiamos pelningumo raidos Bendrijos pramonė, siekdama būti konkurencingesnė svarstomosios prekės atžvilgiu, padidino investicijas į svarstomąją prekę. Iš esmės buvo investuojama į naujus pastatus ir šaldymo saugyklų pastatų bei įrangos atnaujinimą. Tai žymiai pagerino atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų efektyvumą.

(82)

Komisijai nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl pablogėjusių ar pagerėjusių galimybių pritraukti kapitalą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(83)

Kaip nurodyta lentelėje, atrinkti Bendrijos pramonės gamintojai darbuotojų skaičių keitė priklausomai nuo gamybos lygio. Darbuotojų skaičius itin padidėjo 2004 m., kai gamybos kiekis vėl padidėjo po 2003 m. nuosmukio. TL sumažėjus gamybai, sumažėjo našumas ir darbuotojų skaičius. Per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos. Iš esmės našumo vienam darbuotojui sumažėjimą galima paaiškinti dėl padidėjusio importo staiga sumažėjusia gamyba. Tikimasi, kad per TL Bendrijos pramonės padarytos investicijos per vidutinį ir ilgą laiko tarpą padidins pramonės efektyvumą ir našumą.

(84)

Dempingo skirtumai yra nurodyti pirmesniame skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai, išskyrus vieną skirtumą bendrovei, kuriai buvo suteiktas RER, yra akivaizdžiai didesni nei de minimis. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(85)

Bendrijos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo poveikio, nes tokie tyrimai anksčiau nebuvo atlikti.

(86)

Toliau pateikiami duomenys yra susiję su visa Bendrijos gamyba.

(87)

Reikėtų priminti, kad pagal vartojimo duomenis nėra jokių oficialių duomenų apie bendrą Bendrijos parduotą kiekį. Norint apskaičiuoti bendrą Bendrijos rinkoje veikiančių gamintojų parduotą kiekį minėtų gamintojų gamyba buvo sumažinta eksportui skirtu kiekiu.

(88)

Kaip išdėstyta pirmiau, lentelėje pateikti duomenys yra pagrįsti atitinkamu gamybos kiekiu, iš jo atėmus eksportą. Todėl tai rodo pardavimui skirtą kiekį, kuris būtų parduotas tą patį sezoną arba laikomas kaip atsargos ir parduotas kitą sezoną. Todėl šie duomenys yra pagrįsti gamyba, o ne pardavimu. Tačiau pagal pirmiau pateiktus duomenis būtų galima manyti, kad sumažėjo visos Bendrijos pramonės bendras parduotas kiekis (– 11 %) ir rinkos dalis (– 14 %).

(89)

Pirmiausia pažymima, kad pagal toliau išvardytus žalos rodiklius nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nustatytos neigiamos tendencijos: pardavimo kainos ir kiekis, pelningumas, atsargos, pajėgumų panaudojimas, gamyba, užimtumas, darbo užmokestis, našumas, pinigų srautai ir rinkos dalis. Tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių gamybos ir pajėgumų panaudojimo tendencijos nelaikomi itin naudingais žalos rodikliais šios prekės atžvilgiu. Priešingai, investicijų ir gamybos pajėgumų atveju buvo pastebėti teigiami pokyčiai.

(90)

Primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį svarstomosios prekės importo iš KLR dempingo kaina kiekis padidėjo daugiau nei 300 %, o pardavimo kainos labai sumažėjo (– 38 %). Be to, per TL Bendrijos pramonės pardavimo kainos labai sumažėjo (apytikriai 6 %) dėl dempingo kaina importuojamos svarstomosios prekės kainų.

(91)

Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis. Atsargų kiekis padidėjo 24 % ir 2004 m. pabaigoje pasiekė pavojingą lygį. Tuo pačiu metu pardavimo kainos ir visų pirma parduotas kiekis 2004 m. labai sumažėjo. Tik per TL parduotas kiekis vėl pasiekė 2002 m. lygį, tačiau taip atsitiko dėl to, kad buvo labai sumažintos kainos. Nepaisant pramonės toliau daromų investicijų konkurencingumui gerinti, dėl šio kainų sumažėjimo per TL pelningumo lygis staiga sumažėjo iki – 12,5 %. Be to, sumažėjo pinigų srautai ir investicijų grąža bei TL pasiekė neigiamą lygį.

(92)

Per tiriamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo bendras darbuotojų skaičius ir našumas.

(93)

Taigi padaryta žala – kainų smukimas ir atsargų padidėjimas. Dėl to Bendrijos pramonė per TL patyrė didelius nuostolius.

(94)

Kadangi reikėjo apytikriai įvertinti visos Bendrijos vartojimą ir rinkos dalis, buvo nuspręsta šį žalos analizės aspektą apriboti tik į atranką įtrauktomis Bendrijos pramonės bendrovėmis.

(95)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, daroma preliminari išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis taip pat buvo nagrinėjama, ar egzistuoja importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Taip pat buvo išnagrinėti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų padaryti žalos Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(97)

Primenama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR kiekis padidėjo apytikriai 380 %, o jo apskaičiuotoji rinkos dalis – beveik keturis kartus. Be to, kaip išdėstyta 62 konstatuojamoje dalyje, importo iš KLR kainos nukrito 38 %, ir kainos buvo žymiai sumažintos.

(98)

Padidėjus importui smarkiai sumažėjusiomis kainomis Bendrijos pramonė 2004 m. sumažino pardavimo kainą. Nepaisant šio sumažinimo vidutinė Kinijos importo pardavimo kaina buvo daugiau nei 30 % mažesnė už Bendrijos pramonės kainas. Todėl šiuo sezonu Bendrijos pardavimas labai sumažėjo, o metų pabaigoje Bendrijos gamintojai turėjo labai didelį kiekį atsargų. Atsižvelgiant į ribotus šaldymo saugyklų pajėgumus ir į tai, kad šaldytų braškių ir žemuogių suvartojimo laikotarpis yra ribotas, 2004 m. pabaigoje susikaupusios atsargos turėjo būti parduotos per TL. Kadangi Kinijos kilmės prekių kainos per TL, palyginti su 2004 m., toliau mažėjo, Bendrijos pramonė dar kartą sumažino kainas (beveik 24 %), kad galėtų parduoti minėtas atsargas. Pardavimas per TL nebuvo pelningas ir toliau nebuvo galima parduoti tokiomis kainomis. Bendrijos pramonės padėtis per TL dar pablogėjo dėl daugiau nei 40 % padidėjusio importo iš KLR kiekio. Todėl akivaizdu, kad yra tvirtas didelio importo kiekio ypatingai mažomis kainomis padidėjimo ir Bendrijos pramonei pastebimai padarytos žalos ryšys.

(99)

Ne Kinijos kilmės importo kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 20 %. Todėl labai nepanašu, kad kitų trečiųjų šalių, kaip antai Maroko kilmės, importas, taip pat būtų padaręs žalos Bendrijos pramonei. Priešingai, atrodytų, kad dėl importo iš KLR trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai taip pat neteko rinkos dalies. Be to, vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos per TL buvo 78 % didesnės už KLR kilmės importo ir apie 20 % didesnės už atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų kainas. Todėl atsižvelgiant į mažėjančią rinkos dalį ir palyginti didelius kainos lygius galima daryti preliminarią išvadą, kad trečiųjų šalių eksportuojančių gamintojų pardavimas nedarė žalos Bendrijos pramonei. Šioje lentelėje pateikiami pagrindinių trečiųjų šalių kilmės (t. y. Maroko ir Turkijos) importo kiekio ir vidutinių kainų duomenys.

(100)

Buvo taip pat tvirtinama, kad eksporto, ypač į JAV rinką, sumažėjimas darė žalą Bendrijos pramonei. Pagal Eurostato duomenis Bendrijos eksportas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš tiesų sumažėjo nuo apytikriai 19 000 tonų 2002 m. iki 15 000 tonų 2005 m. Tačiau, palyginti su Bendrijos rinka, bendra eksporto rinkos reikšmė yra gana ribota, iš tiesų eksportas per nagrinėjamąjį laikotarpį sudaro mažiau nei 10 % Bendrijos vartojimo.

(101)

Kalbant apie rodiklius, kuriuos analizuojant negalima atskirti Bendrijos ir eksporto rinkų, pavyzdžiui gamybos, pajėgumų panaudojimo, investicijų ir užimtumo rodiklius, jų neigiami pokyčiai buvo didesni už pokyčius, kurie galėtų atsirasti dėl pablogėjusio eksporto. Iš tikrųjų, neigiami tų rodiklių pokyčiai turi būti laikomi pardavimo Bendrijos rinkoje ir pardavimo eksportui sumažėjimo pasekme.

(102)

Neigiami pelningumo, pinigų srautų ir investicijų grąžos pokyčiai iš esmės susidarė dėl to, kad Bendrijos pramonė buvo verčiama dėl neigiamų parduoto kiekio Bendrijoje ir pirmiau minėtose eksporto rinkose pokyčių naudoti labai nedaug pajėgumų. Be to, importas dempingo kaina stipriai veikė Bendrijos pramonės pardavimo kainas, o tai taip pat darė neigiamą poveikį šiems rodikliams.

(103)

Todėl net jei sumažėjęs Bendrijos pramonės eksportas galėjo daryti žalą, bendras poveikis negali būti laikomas svarbiu ir galinčiu paneigti importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(104)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad prastas 2002 m. ir 2003 m. derlius ir su žaliavos, t. y. šviežių braškių ir žemuogių, stygiumi susijęs gamybos sumažėjimas tais metais yra pagrindinis Bendrijos pramonei padarytos žalos veiksnys. Iš tikrųjų akivaizdu, kad dėl prasto derliaus sumažėjo gamyba. Tačiau nepanašu, kad tai būtų pagrindinis veiksnys, dėl kurio buvo patirta žala. Be sumažėjusios gamybos ir pardavimo kiekio dar sumažėjo ir kainos, o paprastai dėl prasto derliaus ir mažesnės pasiūlos kainos padidėja. Be to, nagrinėjant Bendrijos pramonės pelningumą per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nustatyta, kad pramonė veikė pelningai iki 2004 m., kai smarkiai nukrito importo iš KLR kainos.

(105)

Taip pat buvo teigiama, kad Bendrijos rinkoje sumažėjo svarstomosios prekės vartojimas ir kad Bendrijos pramonei žalą darė būtent šis sumažėjimas, o ne importas dempingo kainomis iš KLR. Primenama, kad vartojimo duomenys šiame tyrime buvo gauti pasinaudojus gamybos duomenimis ir kad prekės atsargų įtraukimas galėjo padaryti poveikį tokiu būdu gautiems vartojimo duomenims. Todėl negalima atmesti nedidelio vartojimo sumažėjimo 2004 m. galimybės. Toks sumažėjimas būtų padaręs poveikį Bendrijos pramonės parduotam kiekiui. Tačiau net jei per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas būtų ir sumažėjęs, primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš KLR padidėjo 381 % kainomis, kurios per tą laikotarpį sumažėjo 38 %. Todėl manoma, kad bet koks vartojimo sumažėjimas, kuris galėjo įvykti, negali būti vienintele patirtos žalos priežastimi.

(106)

Taip pat buvo teigiama, kad Bendrijos pramonės problemos yra susijusios su struktūrinėmis sektoriaus problemomis, įskaitant gamybos sistemą, kurios efektyvumą būtų galima pagerinti. Tačiau šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta konkrečių įrodymų. Net manant, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pramonė nukentėjo dėl struktūrinių trūkumų, pažymima, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pramonės įmonės nuolatos investavo. Šių investicijų tikslas buvo ir toliau gerinti pramonės efektyvumą.

(107)

Bendrijos pramonės finansinės veiklos rezultatai ir konkurencingumas iki didelio KLR kilmės importo dempingo kaina kiekio atsiradimo buvo geri. Be to, išnagrinėjus rodiklius nustatyta, kad žala tapo akivaizdi, kai pradėta dideliais kiekiais dempingo kainomis importuoti kiniškas šaldytas braškes ir žemuoges. Todėl daroma preliminari išvada, kad jokie galbūt buvę struktūriniai trūkumai negalėjo būti vienintele arba pagrindine patirtos žalos priežastimi.

(108)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad spekuliacija kainomis ir šaldytų braškių bei žemuogių tiekimu Bendrijos rinkai padarė žalą Bendrijos pramonei ir kad Bendrijos pramonė pati kalta dėl tokiu būdu patirtos žalos. Buvo tvirtinama, kad Lenkijos gamintojai dirbtinai palaikė dideles kainas per 2003 m. prasto derliaus sezoną sumažindami šaldytų braškių ir žemuogių tiekimą, kad tokia strategija buvo tęsiama 2004 m. ir dėl to vartotojų pramonė buvo priversta KLR ieškoti alternatyvaus tiekimo galimybių. Todėl Bendrijos pramonės įmonės sukaupė didelį kiekį atsargų, kurias turėjo parduoti nepelninga kaina.

(109)

Tačiau įtarimai dėl tokių tvirtinimų, kad dėl žalos buvo kalta pati Bendrijos pramonė, nebuvo išsamiau pagrįsti. Be to, išanalizavus atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo ir atsargų duomenis, kaip išdėstyta 18.1.2 ir 18.1.3 dalyse, buvo nustatyta, kad tokie įtarimai nepasitvirtino. Didelės kainos 2003 m. sutapo su didelėmis žaliavų sąnaudomis dėl prasto to sezono derliaus. To laikotarpio pabaigos atsargų kiekis taip pat buvo pats mažiausias, užregistruotas per nagrinėjamąjį laikotarpį. 2004 m. gamyba atsigavo ir pasiekė 2002 m. lygį, o padidėjus gamybai sumažėjo pardavimo kainos. Nepaisant to, kad pardavimo kainos sumažėjo, Bendrijos pramonė negalėjo išparduoti tų metų produkcijos, ir dėl to 2004 m. pabaigoje itin padidėjo atsargų kiekis. Per TL Bendrijos pramonė buvo priversta dar labiau sumažinti pardavimo kainas. Tokį kainų sumažinimą iš dalies būtų galima pagrįsti poreikiu parduoti per ankstesnius metus sukauptas atsargas. Tačiau pagrindinė kainų mažinimo priežastis buvo poreikis imtis veiksmų dėl importo iš KLR dempingo kainų, kurios tais metais sumažėjo dar 24 %, palyginti su 2004 m.

(110)

Net jei ir buvo teorinė galimybė Bendrijos pramonei parduoti daugiau atsargų 2004 m., tai būtų buvę padaryta visiškai nuostolingomis kainomis. Todėl akivaizdu, kad Bendrijos pramonės padėtis 2004 m. ir 2005 m. buvo žalinga. Pagrindinė šio sektoriaus pramonės problema buvo padidėjęs importo mažomis dempingo kainomis kiekis, dėl kurio buvo mažinamos Bendrijos pramonės kainos, o ne vadybos sprendimai dėl svarstomosios prekės atsargų pardavimo laiko pasirinkimo.

(111)

Kitas veiksnys, kuris, kaip buvo teigiama, padarė žalos, yra euro atžvilgiu sumažėjęs JAV dolerio kursas (su kuriuo yra susietas Kinijos RMB). Dolerio nuvertėjimas euro atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį siekė apytikriai 34 %.

(112)

Kalbant apie žalos skirtumus, dolerio nuvertėjimas galėjo paskatinti svarstomosios prekės importo į Bendriją padidėjimą. Tačiau nėra įrodymų, kad yra Kinijos importo į Bendrijos rinką kainų sumažėjimo ir dolerio nuvertėjimo euro atžvilgiu ryšys. Tai įrodo faktas, kad Kinijos importo kainos sumažėjo daugiau, nei doleris nuvertėjo euro atžvilgiu, o metinis palyginimas rodo valiutos lygių svyravimą, kuris neatsispindėjo importo kainose. Pavyzdžiui, per TL doleris euro atžvilgiu nuvertėjo apytikriai 10 %, tačiau Kinijos importo kainos sumažėjo 24 %.

(113)

Reikėtų priminti, kad šiuo atveju gamybos sumažėjimas ir pelningumo sumažėjimui poveikį padaręs atsargų padidėjimas bei kainų sumažėjimas yra pagrindinis žalos įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėjantis importas iš KLR labai sumažino Bendrijos pramonės kainas, nėra požymių, kad kiti pirmiau minėti veiksniai galėjo būti tokie svarbūs, kad paneigtų prekių importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinį ryšį. Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių kitų veiksnių, galėjusių padaryti materialinę žalą.

(114)

Remiantis minėta visų žinomų veiksnių poveikio Bendrijos pramonės padėčiai analize, daroma preliminari išvada, kad egzistuoja importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(115)

Buvo nagrinėjama, ar esama įtikinamos priežasties, kuria galėtų būti pagrįsta išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas importui iš tiriamosios šalies prieštarautų Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų, perdirbėjų ir (arba) vartotojų bei tiekėjų interesų, vertinimu. Komisija išsiuntinėjo klausimynus visų pirma importuotojams ir šaldytų braškių bei žemuogių pramoniniams vartotojams.

(116)

Bendrijos pramonė nukentėjo dėl to, kad didėjo šaldytų braškių ir žemuogių importas iš KLR mažomis kainomis. Taip pat primenama, kad pirmiau nurodyti Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai rodo, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo finansiniai rezultatai. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. iš esmės sumažėjusias kainas ir mažėjantį pelną) ir didėjančio svarstomosios prekės importo tendencijas, Bendrijos pramonės padėtis toliau neišvengiamai blogėtų, jei nebūtų nustatytos priemonės.

(117)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijoje gamybą vykdo daug šaldymo pramonės gamintojų, kurie yra įdarbinę apytikriai 2 700 svarstomąją prekę gaminančių ir parduodančių darbuotojų. Šaldytos braškės ir žemuogės yra svarbi visos Bendrijos šaldymo pramonės prekė. Svarstomoji prekė sudarė daugiau nei 10 % bendros bendrovių, atsakiusių į atrankos klausimyno klausimus, apyvartos. Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir toliau mažėtų, o Bendrijos gamintojai ir toliau patirtų didelius nuostolius. Atsižvelgiant į blogą Bendrijos gamintojų finansinę padėtį galima tikėtis, kad, nenustačius priemonių, jau per trumpą laiką kai kurie Bendrijos gamintojai būtų priversti nutraukti gamybą. Todėl panašu, kad numatytas 2 700 darbo vietų skaičius turėtų būti labai sumažintas. Be to, jei nebūtų nustatytos priemonės, gali būti, kad įvairiose vartotojų pramonės srityse per vidutinį arba ilgą laikotarpį pasijustų tiekimo stoka, nes ūkininkai dėl sumažėjusių kainų nebeaugintų perdirbimo pramonei skirtų braškių ir žemuogių. Darbo jėgos nuostolių poveikis būtų ypatingai juntamas šiame sektoriuje, nes daug Bendrijos pramonės gamintojų yra įsikūrę kaimo vietovėse ir jų vaidmuo yra labai svarbus vietos gyventojų užimtumo srityje. Remiantis tuo, kas pasakyta pirmiau, Bendrijos pramonei būtų akivaizdžiai naudinga, jei būtų imtasi antidempingo priemonių.

(118)

Jei būtų nustatytos antidempingo priemonės, Bendrijos gamintojai tikriausiai galėtų padidinti pardavimo kainas iki tokio lygio, kuris užtikrintų pagrįstą pelno skirtumą, ir atkurti sąžiningą Bendrijos pramonės ir KLR eksportuojančių gamintojų konkurenciją. Be to, priemonių nustatymas leistų Bendrijos pramonei tęsti restruktūrizavimo procesą.

(119)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonės neprieštarautų Bendrijos pramonės interesams.

(120)

Keturi nesusiję importuotojai pateikė atsakymus į klausimyno klausimus. Dar vienas nesusijęs importuotojas ir trys importuotojų asociacijos išreiškė nuomonę raštu ir žodžiu.

(121)

Iš keturių į klausimyno klausimus atsakiusių bendrovių tik trys atsakė į klausimus, susijusius su importo kiekiu. Šis kiekis sudarė mažiau nei 5 % bendro svarstomosios prekės importo iš KLR per TL.

(122)

Vienas bendradarbiaujantis importuotojas neprieštaravo priemonių nustatymui, jei priemonės būtų nustatytos ribotam laikotarpiui ir tokia forma, kuri sudarytų veiksmingos konkurencijos sąlygas.

(123)

Du bendradarbiaujantys importuotojai prieštaravo priemonių nustatymui ir pabrėžė, kad tai prieštarautų Bendrijos interesams, nes problema yra susijusi tik su Lenkija, ir teigė, kad tik vienos valstybės narės interesai turėtų būti įvertinti kelių kitų valstybių narių, kurių importuotojai nustačius antidempingo muitus gali patirti ekonominių nuostolių, atžvilgiu. Be to šie bendradarbiaujantys importuotojai teigė, kad priemonių nustatymas trukdytų jų kontaktams su KLR eksportuojančiais gamintojais bei minėtiems gamintojams mokymų ir švietimo forma teikiamai paramai.

(124)

Tačiau antidempingo priemonių tikslas nėra nei drausti importą, nei varžyti importuotojų veiklą Bendrijoje. Reikėtų pažymėti, kad visi bendradarbiaujantys importuotojai taip pat perka didelius šaldytų braškių ir žemuogių kiekius iš Bendrijos gamintojų Lenkijoje, ir kad tos bendrovės svarstomąją prekę toliau perdirba.

(125)

Be to, bendras muito poveikis importuotojų veiklai būtų labai nedidelis. Importuotojai paprastai perka didelius kiekius įvairių maisto produktų. Šaldytos braškės ir žemuogės dažniausiai sudaro ne daugiau kaip 10 % bendro tokių importuotojų importo. Todėl muito poveikis tikriausiai bus mažesnis.

(126)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio sektoriaus importuotojai prekiauja ir Lenkijos, ir Kinijos prekėmis, ir į nedidelę muito, kuris būtų nustatytas, normą, rinka neužsidarytų importui iš KLR, ir nesitikima, kad poveikis importuotojams būtų didelis. Taip pat galima naudotis alternatyviais tiekimo iš kitų trečiųjų šalių (pvz., Maroko) šaltiniais.

(127)

Devynios vartotojų bendrovės, t. y. šaldytų braškių ir žemuogių perdirbėjai, pateikė atsakymus į klausimyno klausimus. Tačiau kai kurie atsakymai buvo prastos kokybės, nebuvo pateikti svarbiausi duomenys, susiję su svarstomosios prekės pirkimu ir vartojimu bei susijusiomis sąnaudomis. Atsakymus taip pat pateikė trys perdirbėjų asociacijos ir vienas tolesnis perdirbėjas. Visos susidomėjimą procedūra išreiškusios vartotojų organizacijos ir perdirbėjai prieštaravo priemonių nustatymui. Vartotojų bendrovių, kurios atsakymuose į klausimyno klausimus pateikė svarbius pirkimo duomenis, importas iš viso sudarė papildomus 12 % importo į Bendriją iš tiriamosios šalies (be 4 %, kuriuos sudaro importuotojai). Vartotojų asociacijos, kurios pateikė informaciją procedūrai, jų pačių vertinimu, per narius sudaro 170 000 tonų arba 80 % bendro šaldytų braškių ir žemuogių vartojimo Bendrijoje.

(128)

Šaldytos braškės ir žemuogės apibūdinamos kaip nebaigti gaminti produktai, pirmiausia skirti tolesniam perdirbimui, nors nedidelis kiekis parduodamas mažmeninės prekybos pramonei tiesioginiam vartojimui. Numatyta, kad tiesioginis šaldytų braškių ir žemuogių vartojimas maitinimo pramonėje ir namų ruošoje per metus neviršija 20 000 tonų. Pagrindiniai šaldytų braškių ir žemuogių vartotojai yra perdirbėjai, susiję su džemų, vaisių produktų, kurie pirmiausiai naudojami pieno pramonėje, ir vaisių gėrimų gamyba. Braškių ir žemuogių džemo gamyba Bendrijoje yra gana stabili, nustatyta, kad per metus pagaminama 230 000–250 000 tonų džemo. Apskaičiuota, kad per metus šiame sektoriuje turėtų būti suvartojama apie 100 000 tonų šaldytų braškių ir žemuogių. Priešingai nei džemo, vaisių drebučių (želė) ir marmeladų gamybos atveju, vaisių produktų ir ypač pieno produktų pramonė per tą patį laikotarpį nuolatos augo. Braškių ir žemuogių skonis yra populiarus vaisių produktų ir pieno produktų pramonėje bei sudaro didelę bendros gamybos abejuose sektoriuose dalį. Apytikriai apskaičiuota, kad šviežių pieno produktų ir valgomųjų ledų pramonėje per metus suvartojama apie 110 000 tonų braškių ir žemuogių. Bendroje vaisių skonio gėrimų gamyboje braškių ir žemuogių skonis yra svarbus, tačiau jos naudojamos kur kas rečiau, nei džemų ir vaisių produktų sektoriuose.

(129)

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad neįskaitant vaisių produktų segmento (nes vaisių produktai nėra galutinis vartotojams parduodamas produktas), šaldytos braškės ir žemuogės yra pirmiausia naudojamos gaminant džemus ir pieno produktų sektoriuje apytikriai vienodomis dalimis.

(130)

Pramonės sektoriai, kuriuose naudojamos braškės ir žemuogės, nurodė, kad skirtingų veislių ir kokybės šaldytų braškių ir žemuogių tiekimo šaltinių paieška yra ypatingai svarbi gamyboje, nes pramonėje naudojamus receptus paprastai sudaro įvairių šaltinių braškių ir žemuogių mišinys. Skirtingi vartotojų poreikiai ir paklausa ES taip pat yra veiksniai, dėl kurių pramonė priklauso nuo įvairių žaliavos šaltinių. Panašiai bendradarbiaujantys vartotojai teigė, kad tiekimas iš kelių šaltinių yra būtinas, siekiant užtikrinti šaldytų braškių ir žemuogių tiekimą visus metus pakankamais kiekiais. Tyrime bendradarbiaujančios perdirbimo bendrovės tvirtino, kad nustačius priemones atsirastų šaldytų braškių ir žemuogių tiekimo sektoriui trūkumas kiekio ir skirtingos gamybai reikalingos kokybės atžvilgiu. Be to, priemonių nustatymas prieštarautų didelėms Kinijos eksportuojančių gamintojų investicijoms, kurias remia vartotojai, siekdami užtikrinti, kad KLR eksportuojantys gamintojai laikytųsi visų taikomų saugos standartų.

(131)

Iš esmės šaldytos braškės ir žemuogės ES yra gaminamos Lenkijoje, kur gamyba išskirtinai sukoncentruota į braškių ir žemuogių veislės Senga Sengana šaldymą. Ši veislė yra vertinama vaisių perdirbimo pramonėje, nes šaldant šios veislės braškės ir žemuogės išlaiko spalvos ir skonio savybes. Dideli Lenkijos šaldytų braškių ir žemuogių gamintojų sandėliavimo pajėgumai leidžia šaldytas braškes ir žemuoges tiekti visus metus nepaisant to, kad Lenkijoje kiekvienais metais šviežių braškių ir žemuogių derliaus sezonas yra tik vienas. Akivaizdu, kad lenkiškos šaldytos braškės ir žemuogės ir importuojamosios iš šalių, kurioms nebus taikomi antidempingo muitai (Turkijos ir Maroko) gali užtikrinti stabilų visų braškių ir žemuogių veislių, kurios yra reikalingos perdirbimo (visų pirma džemų) pramonėje, tiekimą.

(132)

KLR gamintojai šaldytas braškes ir žemuoges didesniais kiekiais ėmė eksportuoti tik 2003 m. (žr. 60 konstatuojamąją dalį). Tais metais importas iš KLR padidėjo 324 %. Paaiškėjo, kad visi kiti tiekimo šaltiniai Bendrijos perdirbėjus aprūpino tokių veislių ir kokybės braškėmis ir žemuogėmis, kurios buvo reikalingos atitinkamiems galutiniams produktams pagaminti. Iš KLR eksportuojama įvairių veislių ir kokybės šaldytos braškės ir žemuogės, pristatymą pradedant birželį ir didžiausią aktyvumą pasiekiant rugpjūtį.

(133)

Kaip išdėstyta 124 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonių tikslas nėra nei drausti importą, nei varžyti maisto perdirbimo pramonės veiklą Bendrijoje. Antidempingo priemonėmis nebūtų siekiama apriboti visus metus trunkantį tiekimą ar galimybes gauti skirtingų veislių, kurių reikia maisto perdirbimo pramonei. Priešingai, vartotojų pramonė pabrėžė, kad galimybė gauti šaldytų braškių ir žemuogių iš Bendrijos ir visų pirma Lenkijos, yra pati svarbiausia gaminant įvairius produktus, kaip antai džemus, jogurtus ir vaisių produktus, nes Senga Sengana veislės savybės yra labai ypatingos. Todėl laikytina, kad nenutrūkstančios Bendrijos gamybos užtikrinimas neprieštarautų ir vartotojų interesams. Kita vertus atrodo, kad atsižvelgdami į šaltinių paieškos praktiką iki 2002 m. ir į tai, kad jie taip pat importuoja didesnius kiekius iš kitų šaltinių, pvz., Turkijos ir Maroko, Bendrijos perdirbėjai kur kas mažiau pasikliauna šaldytomis braškėmis ir žemuogėmis iš KLR. Galima daryti tvirtą išvadą, kad atsižvelgiant į minėtus faktus, tiekimo stokos dėl antidempingo priemonių pavojų galima atmesti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad vienas iš pagrindinių Bendrijos džemų gamintojų svarstomosios prekės tiesiogiai neimportavo iš KLR.

(134)

Keli bendradarbiaujantys vartotojai teigė, kad nustačius priemones žymiai padidėtų sąnaudos, žaliavos kainos taptų nestabilios ir būtų sukliudyta konkurencijai Bendrijos rinkoje, perdirbėjams paliekant Lenkiją kaip vienintelį šaldytų braškių ir žemuogių tiekimo šaltinį. Taip pat buvo tvirtinama, kad esant dabartinei rinkos struktūrai perdirbimo pramonė žaliavų sąnaudų padidėjimo negalėtų perkelti platinimo grandinės mažmenininkų lygiui.

(135)

Vartotojų pramonė įrodė, kad svarstomoji prekė sudaro didelę džemų gamybos sąnaudų dalį (apie 30–40 %). Tačiau reikėtų priminti, kad, pačiai pramonei pripažįstant, džemų sudėtyje paprastai turėtų būti skirtingų šaltinių braškių ir žemuogių mišinys, kuriame Kinijos kilmės braškės ir žemuogės sudarytų apie 20 %. Atlikus poveikio analizę nustatyta, kad bendrovėms tektų tik nedidelis apytikriai 2,5 % sąnaudų padidėjimas. Be to, nė viena iš perdirbėjų pramonės bendrovių ar džemų arba pieno produktų gamintojų nepasikliauna vien tik produktais, kurių sudėtyje yra šaldytų braškių ir žemuogių. Priešingai, šie produktai paprastai sudaro vos 10 % bendros šių bendrovių apyvartos. Todėl apskritai priemonių poveikis bendroms gamybos sąnaudoms ir vartotojų pelningumui būtų tik nežymus.

(136)

Be to, atsižvelgiant į ūkio subjektų Europos rinkoje skaičių ir didelį importo iš įvairių trečiųjų šalių kiekį, nėra pavojaus, kad būtų sukliudyta konkurencijai Europos rinkoje, net jei ir eksportas iš KLR itin sumažėtų.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nepanašu, kad dėl antidempingo priemonių atsirastų tiekimo stoka arba susidarytų nekonkurencinga padėtis Bendrijos rinkoje, ypač dėl to, kad Kinijos šaldytos braškės ir žemuogės, atrodo, išsaugos dabartinę rinkos dalį, be to, yra daug kitų trečiųjų šalių eksportuojančių gamintojų. Kalbant apie sąnaudų poveikį vartotojams, buvo nustatyta, kad jis bus visai nežymus ir neturės esminės įtakos maisto perdirbimo pramonės konkurencingumui ir veiklai. Be to, vartotojų pramonė pažymėjo, kad Lenkijos šaldytų braškių ir žemuogių gamyba yra labai svarbi vaisių perdirbimo pramonei, ir priemonės, padedančios palaikyti Bendrijos pramonės veiksmingumą galiausiai būtų naudingos ir vartotojų pramonei. Todėl preliminariai manoma, kad poveikis vartotojams nebūtų didelis.

(138)

Atliekant šį tyrimą joks atskiras ūkininkas nepateikė jokios informacijos. Todėl su šiuo sektoriumi susijusi informacija buvo gauta iš Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ir susijusių Lenkijos žemės ūkio valdžios institucijų, nes Lenkija yra pagrindinis šaldymui skirtų braškių ir žemuogių augintojas ES. Priešingai nei kitose valstybėse narėse, kuriose gamyba yra sukoncentruota šviežių produktų rinkoje, beveik visos Lenkijoje išaugintos braškės ir žemuogės yra skirtos šaldymui ir tolesniam perdirbimui. Rodikliai rodo, kad braškių ir žemuogių auginimo sektorius šiuo metu konsoliduojasi, dėl to turėtų būti mažiau, tačiau didesnių, ūkių. Paskaičiuota, kad komercinių gamintojų skaičius Lenkijoje sumažėjo nuo 153 000 1996 m. iki 96 700 2002 m. Nors tikimasi, kad konsoliduojantis pastaraisiais metais šis skaičius dar labiau sumažėjo, tačiau akivaizdu, kad braškių ir žemuogių auginimas yra svarbi daugelio Lenkijos ūkių ekonominė veikla.

(139)

Šviežių braškių ir žemuogių, skirtų perdirbimo pramonei, kaina paprastai svyruodavo priklausomai nuo tiekimo ir derliaus dydžio. Tačiau nuo 2004 m. ir vėliau kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, ir ūkininkai dėl to patyrė nuostolių. Tokios raidos pagrindine priežastimi nurodomas pigaus importo iš KLR padidėjimas, dėl kurio Bendrijos pramonė žaliavos sąnaudas turėjo mažinti ūkininkams siūlydama vis mažesnes kainas. Tikimasi, kad jei žaliavos kainos ir toliau keisis, atsiras didelis pavojus, kad kai kurie ūkininkai nustos auginti braškes ir žemuoges, ir dėl to perdirbimo pramonė susidurs su tiekimo stoka. Jei būtų nustatytos priemonės, Bendrijos pramonė tikriausiai galėtų svarstomąją prekę parduoti didesnėmis kainomis ir tokiu būdu braškių ir žemuogių tiekėjams pasiūlyti taip pat didesnes kainas.

(140)

Akivaizdu, kad priemonės būtų naudingos tiekėjų sektoriui, nes leistų jiems dirbti pelningai.

(141)

Priemonių nustatymas KLR kilmės šaldytų braškių ir žemuogių importui akivaizdžiai neprieštarautų Bendrijos pramonės interesams. Tikėtina, kad importuotojų ir (arba) prekybininkų bei vartotojų pramonės atžvilgiu, bet koks poveikis šaldytų braškių ir žemuogių kainoms bus ribotas. Priešingai, nenustačius priemonių, rinkos dalies praradimas, kainų sumažėjimas ir finansiniai nuostoliai, su kuriais susidūrė Bendrijos pramonė ir jos žaliavos tiekėjai, būtų akivaizdžiai didesni.

(142)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų KLR kilmės šaldytų braškių ir žemuogių importui.

(143)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, žalos ir Bendrijos interesų, priemonės turėtų būti nustatytos tam, kad Bendrijos pramonė daugiau nepatirtų žalos dėl importo iš KLR dempingo kaina.

(144)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui pašalinti, buvo manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, kurį pagrįstai galėtų pasiekti tokios rūšies pramonė sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodamos panašią prekę Bendrijoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Skaičiuojant buvo naudotas 6,5 % apyvartos ikimokestinio pelno skirtumas, pagrįstas iki importo dempingo kaina 2002 m. gautu vidutiniu pelno dydžiu. Nebuvo atsižvelgta į 2003 m. gautą didelį pelną, nes tais metais kainos ir pelnas buvo išskirtinai dideli. Todėl, remiantis turima informacija, buvo preliminariai nustatyta, kad 6,5 % apyvartos pelno skirtumas galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Tuo remiantis Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota panašios prekės nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie pirmiau minėtojo 6,5 % pelno skirtumo pridėjus gamybos sąnaudas.

(145)

Po to, remiantis importo kainos svertinio vidurkio ir vidutinės nežalingos kainos palyginimu, buvo nustatytas būtinas kainos padidinimas. Siekiant kompensuoti įprastinį muitą (14,4 %) ir importuotojo tvarkymo mokestį (1 %), prie importo kainų buvo pridėta 15,4 %.

(146)

Taip lyginant gautas bet koks skirtumas buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentiniu dydžiu. Atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos rinkoje eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės parduodama svarstomoji prekė buvo palygintina. Todėl buvo skaičiuota remiantis vidurkiu.

(147)

Bendrovėms, kurioms buvo suteiktas IR arba RER, nustatytas toks laikinasis svertinis vidutinis žalos skirtumas:

(148)

Norint apskaičiuoti bendrą visoje šalies teritorijoje galiojantį žalos pašalinimo lygį, taikytiną visiems kitiems KLR eksportuotojams, reikėtų prisiminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl vidutinis svertinis vidurkis buvo apskaičiuotas remiantis a) tų bendradarbiaujančių eksportuotojų, kuriems nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, žalos skirtumu ir b) didžiausiu bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei IR žalos skirtumu, kad būtų atsižvelgta į nebendradarbiaujančius eksportuotojus. Visoje šalies teritorijoje galiojantis žalos pašalinimo lygis buvo 34,2 %, t. y. svertinis pirmiau minėtų dviejų elementų vidurkis.

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį KLR kilmės svarstomosios prekės importui turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai. Antidempingo muitai turėtų būti nustatyti pagal mažesnį dempingo ir žalos skirtumą, laikantis „mažesnio muito“ taisyklės.

(150)

Šiame reglamente nurodytos atskirai bendrovei taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atspindi šių bendrovių padėtį, kuri buvo nustatyta atliekant šį tyrimą. Šios muito normos (kitokios, nei visoje šalies teritorijoje galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tiriamosios šalies kilmės prekių, kurias pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui. Importuojamoms prekėms, pagamintoms bet kurių kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir joms galios muito norma, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(151)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pvz., gamybą, vidaus pardavimą ir pardavimą eksportui, susijusius su pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(152)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, likutinis muito lygis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją.

(153)

Siūlomi tokie laikinieji antidempingo muitai:

(154)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios, ir jas gali reikėti persvarstyti, siekiant nustatyti galutinį muitą,

Commission européenne

Direction Générale du Commerce

Direction B

Bureau J-79 5/16

B-1049 Bruxelles.