32006R1027

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Reglamentas - 1027/2006 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32006R1027

2006 m. birželio 14 d. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 1027/2006, dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro institucijoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansinių institucijų (ECB/2006/8)

OL L 184, 2006 7 6, p. 12–24 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL L 314M, 2007 12 1, p. 106–118 (MT)

(BG, RO, HR)
⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (BG, RO, HR)
Specialusis leidimas bulgarų kalba: skyrius 10 tomas 007 p. 260 - 272
Specialusis leidimas rumunų kalba: skyrius 10 tomas 007 p. 260 - 272
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 01 tomas 008 p. 12 - 24

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2014; panaikino 32013R1074

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1027/oj

Date of document:: 14/06/2006
Date of effect:: 07/07/2006; įsigaliojimas paskelbimo data +1 žr. str. 7
Date of end of validity:: 31/12/2014; panaikino 32013R1074

Author:: Europos Centrinis Bankas
Form:: Reglamentas

Treaty:

Europos bendrijos steigimo sutartis

Legal basis:

31998R2533 - A05P1 31998R2533 - A06P4

Link

Select all documents mentioning this document

Modified by:

Relation	Act	Comment	Subdivision concerned	From	To
Corrected by	32006R1027R(01)	(SK)
Repealed by	32013R1074

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

HTML

PDF

Official Journal

6.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/12

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 1027/2006

2006 m. birželio 14 d.

dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro institucijoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansinių institucijų

(ECB/2006/8)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos centrinis bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitomybės visumos rinkti statistinę informaciją, kuri reikalinga Europos centrinių bankų sistemos užduotims vykdyti. 2 straipsnio 2 dalies b punktas toliau numato, kad pašto žiro institucijos (PŽI) yra atraminės atskaitomybės visumos dalis, kiek tai reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, inter alia, pinigų ir bankų statistikos srityje.

(2)

2001 m. lapkričio 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13) (2) buvo priimtas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 pagrindu. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2423/2001 2 straipsnio 1 dalį faktinę atskaitomybės visumą sudaro dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje reziduojančios pinigų finansinės institucijos (PFI).

(3)

Euro zonos pinigų junginiai ir priešiniai išvedami daugiausia iš PFI balanso duomenų, surinktų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2423/2001. Tačiau euro zonos pinigų junginiai apima ne tik PFI piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFI, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu, bet taip pat ir centrinės valdžios piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFI, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu. Todėl papildoma statistinė informacija apie centrinės valdžios indėlių įsipareigojimus ir centrinės valdžios turimus grynuosius pinigus bei PFI išleistus vertybinius popierius šiuo metu renkama pagal 2003 m. vasario 6 d. Gaires ECB/2003/2 dėl tam tikrų Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ir nacionalinių centrinių bankų statistinės informacijos pinigų ir bankų statistikos srityje pateikimo tvarkos (3).

(4)

Kai kuriose dalyvaujančiose valstybėse narėse PŽI jau nebepriklauso centrinės valdžios sektoriui pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Bendrijoje (ESS 95) (4), ir jos nėra ribojamos indėlių priėmimu vien tik jų nacionalinių biudžetų sąskaita, bet gali priimti indėlius savo pačių sąskaita. Dėl to statistinę informaciją apie tokius indėlius teikti pagal Gairių ECB/2003/2 sistemą nebeįmanoma.

(5)	PŽI, kurios priima indėlius, šiuo požiūriu vykdo panašią veiklą kaip ir PFI. Dėl to abejoms subjektų rūšims turėtų būti taikomi panašūs statistinės atskaitomybės reikalavimai, tiek, kiek tokie reikalavimai yra susiję su jų veikla.

(6)	Kad būtų užtikrintas toks suderintas vertinimas ir garantuotas statistinės informacijos apie PŽI priimtus indėlius prieinamumas, būtina priimti naują reglamentą, nustatantį atskaitomybės reikalavimus šiems subjektams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame Reglamente:

—	terminai „dalyvaujanti valstybė narė“, „atskaitingi agentai“ ir „rezidentas“ turi tą pačią reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje,

—	„PŽI“ reiškia pašto įstaigą, kuri priklauso sektoriui „nefinansinės korporacijos“ (ESS 95 11 sektorius), ir kuri greta pašto paslaugų priima indėlius iš euro zonos rezidentų ne PFI, turėdama tikslą teikti pinigų pervedimo paslaugas savo indėlininkams.

2 straipsnis

Faktinė atskaitomybės visuma

1. Faktinę atskaitomybės visumą sudaro dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje reziduojančios PŽI.

2. ECB vykdomoji valdyba gali parengti ir tvarkyti PŽI, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą. Šį sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB suinteresuotoms PŽI pateikia tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba suinteresuotų PŽI prašymu išspausdintą popieriuje. Šis sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau, jeigu prieinamas naujausias sąrašo variantas yra klaidingas, ECB netaiko nuobaudų jokiai savo atskaitomybės reikalavimus netinkamai vykdžiusiai PŽI, jei tokiu sąrašu ji naudojosi, sąžiningai nežinodama, jog jis neteisingas.

3. NCB gali suteikti PŽI leidžiančią nukrypti nuostatą dėl statistinės informacijos teikimo reikalavimo pagal šį reglamentą, jeigu reikalingą statistinę informaciją jau renkama iš kitų prieinamų šaltinių. NCB laiku patikrina šios sąlygos įvykdymą siekiant suteikti arba panaikinti, jei tai yra būtina, bet kokią leidžiančią nukrypti nuostatą, įsigaliosiančią nuo kiekvienų metų pradžios, sutikus ECB.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Faktinė atskaitomybės visuma pateikia mėnesinę statistinę informaciją, susijusią su savo mėnesio pabaigos balansu, apie atsargas dalyvaujančios valstybės narės, kurios rezidentė yra PŽI, nacionaliniam centriniam bankui.

2. Statistinė informacija, reikalaujama pagal šį Reglamentą, yra susijusi su veikla, kurią PŽI vykdo savo sąskaita, ir yra apibrėžta I ir II prieduose.

3. Pagal šį Reglamentą reikalaujama statistinė informacija pateikiama laikantis III priede nustatytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir taisymo reikalavimų.

4. Atsižvelgdami į nacionalines charakteristikas, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės tvarką, kurios turi laikytis faktinė atskaitomybės visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokią atskaitomybės tvarką būtų teikiama pagal šį reglamentą reikalinga statistinė informacija ir būtų galima kruopščiai patikrinti, kaip laikomasi III priede nurodytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir taisymo reikalavimų.

5. Jungimosi, skaidymosi ar bet kokio kito reorganizavimo, galinčio turėti poveikį šiuose procesuose dalyvaujančio atskaitingo agento statistinės prievolės vykdymui, atveju po to, kai tampa viešai žinoma apie ketinimą įgyvendinti tokią operaciją ir likus pakankamai laiko iki įsigaliojant susijungimui, skaidymuisi ar reorganizavimui, toks atskaitingas agentas atitinkamam NCB praneša apie procedūras, kuriomis planuojama vykdyti šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

4 straipsnis

Savalaikiškumas

NCB perduoda ECB statistinę informaciją, teikiamą pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, iki 15-tos darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, su kuriuo ji susijusi. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingų agentų, kad būtų laikomasi šio termino.

5 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1. Jeigu 2 ir 3 dalyse nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi PŽI atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos į nacionalinius teisės aktus perkeltoje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5) ir visuose kituose tarptautiniuose apskaitos standartuose, tiek, kiek kiekvienu atveju jie yra taikomi PŽI. Nepažeidžiant dalyvaujančiose valstybėse narėse galiojančių apskaitos praktikos ir tarpuskaitos taisyklių, statistikos tikslais visas turtas ir įsipareigojimai nurodomi bendrąja verte.

2. Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas teikiami mėnesio pabaigos likutine nominaliąja verte ir bendrąja verte. Nominalioji vertė – tai pagrindinės sumos, kurią skolininkas pagal sutartį turi grąžinti kreditoriui, dydis.

3. Nacionaliniai centriniai bankai gali leisti pateikti paskolų vertę, sumažintą atidėjiniais, ir perimtų paskolų vertę kaina, sutartą pirkimo dieną, jei visi reziduojantys atskaitingi agentai taiko tokią atskaitomybės praktiką, ir ji yra būtina siekiant užtikrinti statistinio paskolų vertinimo tęstinumą su duomenimis, pateiktais už laikotarpius iki 2005 m. sausio mėnesio.

6 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

Teisė tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią teikia atskaitingi agentai, vykdydami šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus, suteikiama NCB, nepažeidžiant ECB teisės pačiam pasinaudoti šiomis teisėmis. Šia teise visų pirma naudojamasi tada, kai faktinei atskaitomybės visumai priklausanti PŽI nevykdo III priede nustatytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir taisymo reikalavimų.

7 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pasirašyta Frankfurte prie Maino, 2006 m. birželio 14 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 333, 2001 12 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2181/2004 (OL L 371, 2004 12 18, p. 42).

(3) OL L 241, 2003 9 26, p. 1. Gairės su pakeitimais, paskutinį kartą padarytais Gairėmis ECB/2005/4 (OL L 109, 2005 4 29, p. 6).

(4) Kaip nustatė Europos Sąjungos Taryba savo 1996 m. birželio 25 d. Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (OL L 310, 1996 11 30, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).

(5) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

II PRIEDAS

APIBRĖŽIMAI, SUSIJĘ SU STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAIS

Bendro pobūdžio apibrėžimai

Statistikos tikslais PŽI konsoliduoja visų toje pačioje nacionalinėje teritorijoje esančių savo skyrių (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) skyrių), veiklą. Statistikos tikslais duomenys apie veiklą, išeinančią už nacionalinės teritorijos ribų, nekonsoliduojami.

Kai kontroliuojanti bendrovė ir jos antrinės bendrovės yra vienoje nacionalinėje teritorijoje esančios PŽI, kontroliuojanti bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie minėtų antrinių bendrovių veiklą. Antrinės bendrovės yra juridinio asmens statusą turinčios bendrovės, kuriose daugumą ar visas turtines teises turi kita bendrovė, tuo tarpu skyriai nėra juridiniai asmenys (neturi nepriklausomo juridinio statuso) ir yra visiškai valdomi kontroliuojančios bendrovės.

Jeigu PŽI skyriai yra kitų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais privalo vertinti kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveine arba su kitais tos pačios institucijos skyriais, esančiais kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse, privalo vertinti kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais.

Jeigu PŽI turi skyrius, esančius ne dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais privalo vertinti kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveine arba kitais tos pačios institucijos skyriais, esančiais ne dalyvaujančiose valstybėse narėse, privalo vertinti kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais.

Ypač palankų mokesčių režimą numatančių valstybių finansiniuose centruose esančios PŽI statistiniu požiūriu vertinamos kaip teritorijų, kuriose šie centrai yra, rezidentės.

Sektorių apibrėžimai

ESS 95 pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. PŽI priešingos šalys, esančios dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, nurodomos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją, remiantis PFI sąrašu statistikos tikslais ir klientų statistinės klasifikacijos gairėmis, nustatytomis ECB „Pinigų ir bankų statistikos sektoriaus vadove“ („Klientų statistinės klasifikacijos gairės“), kurios remiasi klasifikavimo principais, kiek galima suderintais su ESS 95.

PFI apima šiuos sektorius ir subsektorius:

— pinigų finansinės institucijos (PFI): kredito įstaigos rezidentės, apibrėžtos Bendrijos teisėje, ir visos kitos finansinės įstaigos rezidentės, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFI, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos kreditus ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius,

— kredito įstaigos: kaip apibrėžta Bendrijos teisėje (1), a) įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (2) ir paskolų teikimu savo sąskaita; arba b) elektroninių pinigų įstaiga, apibrėžiama 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (3),

— centriniai bankai: dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai ir ECB,

— pinigų rinkos fondai: tokios kolektyvinio investavimo įmonės, kurių finansinės priemonės pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios daugiausia investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) į kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs grąžinimo terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) bankų indėlius, ir (arba) kurių pajamingumo norma panaši į pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normas,

— kitos pinigų finansinės institucijos: kitos rezidentės finansinės institucijos, kurios atitinka PFI apibrėžimą, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.

Bankinės institucijos, esančios ne valstybėse narėse, vadinamos ne PFI, o „bankais“. Panašiai sąvoka „ne PFI“ vartojama tik kalbant apie valstybes nares; kalbant apie kitas šalis, tinka sąvoka „ne bankai“. „Ne PFI“ sudaro šie sektoriai ir subsektoriai:

— valdžios sektorius: subjektai rezidentai, kurių pagrindinė veikla – individualiam ir kolektyviniam vartojimui skirtų ne rinkos prekių gamyba ir paslaugų teikimas ir (arba) nacionalinių pajamų bei turto perskirstymas (ESS 95, 2.68–2.70 pastraipos),

— centrinė valdžia: administraciniai valstybės departamentai ir kitos centrinės agentūros, kurių kompetencija apima visą ekonominę teritoriją, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (ESS 95, 2.71 pastraipa),

— regioninė valdžia: atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdymo funkcijas žemesniu nei centrinės valdžios ir aukštesniu nei vietinės valdžios lygiu, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (ESS 95, 2.72 pastraipa),

— vietos savivaldos institucijos: viešojo administravimo institucijos, kurių kompetencija apima tik vietinę ekonominės teritorijos dalį, išskyrus vietines socialinės apsaugos fondų agentūras (ESS 95, 2.73 pastraipa),

— socialinės apsaugos fondai: centriniai, regioniniai ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas (ESS 95, 2.74 pastraipa).

Kitus rezidentų sektorius, t. y. rezidentus ne PFI, išskyrus valdžios sektorių, sudaro:

— kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės: ne pinigų finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos (išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus), kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus įvairia forma, išskyrus įsipareigojimus grynaisiais pinigais, indėliais ir (arba) artimais indėliams pakaitais, iš institucinių vienetų, išskyrus PFI (ESS 95, 2.53–2.56 pastraipos). Taip pat įeina finansinės pagalbinės įmonės, kurias sudaro visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – pagalbinės finansinės paslaugos (ESS 95, 2.57–2.59 pastraipos),

— draudimo korporacijos ir pensijų fondai: ne pinigų finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla - finansinis tarpininkavimas subendrinant rizikas (ESS 95, 2.60–2.67 pastraipos),

— nefinansinės korporacijos: finansiniu tarpininkavimu nesiverčiančios korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla – rinkos prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas (ESS 95, 2.21–2.31 pastraipos),

— namų ūkiai: asmenys arba asmenų grupės kaip vartotojai, ir savo pačių galutiniam suvartojimui skirtų prekių gamintojai bei nefinansinių paslaugų teikėjai ir kaip rinkos prekių gamintojai ir nefinansinių bei finansinių paslaugų teikėjai, jeigu jų veikla nėra kvazikorporacijų veikla. Šiam sektoriui priskiriamos namų ūkius aptarnaujančios ne pelno institucijos, kurių pagrindinė veikla yra konkrečioms namų ūkių grupėms skirtų ne rinkos prekių gamyba bei paslaugų teikimas (ESS 95, 2.75–2.88 pastraipos).

Daugiau nurodymų dėl priešingų šalių ne PFI, esančių už vidaus teritorijos ribų, sektorių klasifikacijos galima rasti ECB „Pinigų ir bankų statistikos sektoriaus vadove“.

Finansinių priemonių kategorijų apibrėžimas

Apibrėžiant turto ir įsipareigojimų kategorijas, atsižvelgiama į įvairių finansinių sistemų ypatumus. Kai kurios turto ir įsipareigojimų kategorijos paskirstomos pagal jų trukmę. Trukmė (pradinė trukmė) – tai nustatytas terminas, kuriam nepasibaigus finansinė priemonė negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba gali būti išpirkta, tik sumokėjus tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjimo laikotarpis prasideda nuo momento, kada finansinės priemonės turėtojas praneša apie savo ketinimą išpirkti finansinę priemonę, ir baigiasi data, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus, nemokant baudos. Pagal įspėjimo laikotarpį skirstomos tik tos finansinės priemonės, kurių sutartinė trukmė nėra nustatyta.

Toliau pateikiamose lentelėse nurodytas išsamus standartinis finansinių priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas, apibūdinimas (4).

Išsamus mėnesio agreguoto balanso finansinių priemonių kategorijų apibūdinimas

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.	Grynieji pinigai

Banknotai ir monetos eurais ir kita valiuta apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams

Paskolos

Pagal šią atskaitomybės sistemą jas sudaro atskaitingų agentų skolininkams paskolintos lėšos, nepatvirtintos dokumentais arba patvirtintos vienu dokumentu (net jeigu jis yra tapęs apyvartiniu). Į paskolas įeina turtas indėlių forma

—	indėliai PFI

—	blogos paskolos, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos

Blogoms paskoloms priskiriamos paskolos, kurios negrąžinamos laiku arba kurių būklė yra bloga dėl kitų priežasčių. NCB nustato, ar blogos paskolos turi būti apskaitomos bendrąja ar grynąja verte

—	turimi neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra neapyvartūs ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose, taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“

—	paskolos, kuriomis prekiaujama

Paskolos, de facto tapusios apyvarčios, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu jos lieka patvirtintos vienu dokumentu ir jeigu paprastai jomis prekiaujama tik kartais

—	indėlių ir paskolų formos subordinuota skola

Subordinuotos skolos finansinės priemonės yra antrinis reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus pirmumo teisę turinčius reikalavimus (pvz., indėlius, paskolas) ir dėl kurio jos įgyja kai kurias „akcijų ir kitos nuosavybės“ ypatybes. Statistikoje subordinuota skola turi būti apskaitoma pagal finansinės priemonės pobūdį, t.y. klasifikuojama kaip „paskolos“ arba „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“ pagal finansinės priemonės pobūdį. Kai statistikos tikslais apskaitant visas PFI turimos subordinuotos skolos formas nurodomas vienas skaičius, jis turi būti įrašomas straipsnyje „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“, kadangi didžiausią subordinuotos skolos dalį sudaro ne paskolos, o vertybiniai popieriai

—	reikalavimai pagal atgalinio atpirkimo sandorius

Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingų agentų įsigytus vertybinius popierius, priešinys

Toliau nurodytas straipsnis neklasifikuojamas kaip paskola:

—	paskolos, suteiktos patikos pagrindu

Paskolos, suteiktos patikos pagrindu („patikos paskolos“/„pasitikėjimu paremtos paskolos“) – tai paskolos, suteikiamos vienos šalies („patikėtinio“) vardu trečiosios šalies („naudos gavėjo“) naudai. Statistikos tikslais patikos paskolų nereikia apskaityti patikėtinio balanse, jeigu lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: i) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką (t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už paskolos administravimą); arba ii) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolio, jeigu patikėtinis bankrutuotų (t. y. patikos paskola nepriskiriama tai daliai patikėtinio turto, kuris gali būti išmokėtas įvykus bankrotui)

3.	Vertybiniai popieriai (ne akcijos)

Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra apyvartūs ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose, arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Į šį straipsnį įeina:

—	turimi vertybiniai popieriai, suteikiantys turėtojui besąlygišką teisę į pastovias arba sutartines pajamas, gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos pastovios sumos forma nustatytą datą (arba datomis) arba nuo datos, nustatytos emisijos metu

—	apyvarčios paskolos, kurios buvo pertvarkytos į daug tapačių dokumentų ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose (taip pat žr. „paskolos, kuriomis prekiaujama“ 2 kategoriją)

—	subordinuota skola skolos vertybinių popierių forma (taip pat žiūrėkite „indėlių arba paskolų formos subordinuotos skolos“ 2 kategoriją)

—

siekiant užtikrinti nuoseklumą su atpirkimo pobūdžio operacijomis, vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio turėtojo balanse (ir neturi būti perkeliami į laikinai juos įsigijusios sandorio šalies balansą), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją (o ne vien tik numatant tokią galimybę)

3a.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai

—	Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai

—	Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas iki vienerių metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose

—	Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai, forma

3b.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

—	Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

—	Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose

—	Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, forma

4.	Pinigų rinkos fondų akcijos/vienetai

Į šį turto straipsnį įeina turimos akcijos/vienetai, išleistos PRF. PRF – tai kolektyvinio investavimo įmonės, kurių akcijos/vienetai pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios didžiąją dalį lėšų investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) kurių gaunamo pelno norma prilygsta pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normoms

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

Indėliai

Atskaitingų agentų kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su apyvartinių vertybinių popierių emisija. Pagal šią atskaitomybės sistemą ši kategorija skirstoma į vienos nakties indėlius, sutartinės trukmės indėlius, indėlius, grąžinamus įspėjus, ir atpirkimo sandorius

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PFI įsipareigojimus. Paskolos apibrėžiamos kaip sumos, kurias PŽI gauna ne „indėlių“ forma. ESS 95 „paskolas“ ir „indėlius“ skiria pagal tą šalį, kuri imasi iniciatyvos (jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra „paskola“, o jeigu iniciatyvą rodo skolintojas, tuomet tai „indėlis“, nors praktiškai šio skirtumo svarba priklauso nuo nacionalinės finansų struktūros. Pagal šią atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskoloms“ priskiriami likučiai turi būti neišskiriamai apskaitomi „indėlių įsipareigojimų“ straipsnyje, jeigu jie nėra susiję su apyvartinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokia klasifikacija atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžimą

Atskaitingų agentų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės paprastai turi būti klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“. Finansinės priemonės gali būti vadinamos „neapyvartinėmis“ ta prasme, kad yra tam tikri apribojimai teisėtai perleidžiant priemonės nuosavybę, ir tai reiškia, kad tokios priemonės negalima parduoti, arba, nors finansinė priemonė yra techniškai apyvarti, ja negalima prekiauti dėl to, kad nėra organizuotos rinkos. Atskaitingų agentų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės, kurios vėliau tampa apyvarčios ir jomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie yra grynųjų pinigų užstatas, pateikiamas PŽI, ir išlieka indėlininko nuosavybe bei turi būti jam grąžintas, įvykdžius sutartį. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos praktiką, atskaitingo agento gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu indėlio lėšas PŽI gali laisvai naudoti perskolinimui. Jeigu dalį PŽI gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui (pvz., kliringo įstaigai), tik likusi privalomojo įnašo dalis, kuria disponuoja PŽI, turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai yra laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kuriuos PŽI gali naudoti kaip lėšas perskolindama. Tokiais atvejais minėtus privalomuosius įnašus derėtų klasifikuoti kaip „likusius įsipareigojimus“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“ pagal nacionalinę praktiką

„Atidėti likučiai, susiję, pavyzdžiui, su lizingo sutartimis“, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsnyje „sutartinės trukmės indėliai“ arba „indėliai, grąžinami įspėjus“, atsižvelgiant į grąžinimo terminą ir pagrindinės sutarties nuostatas

Patikos teise gautos lėšos (indėliai) PŽI statistiniame balanse neapskaitomi (žr. „Paskolos, suteiktos patikos pagrindu“ 2 kategoriją)

9.1.	Vienos nakties indėliai

Indėliai, kuriuos galima pasiimti pinigais ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo laikotarpio, apribojimo ar baudos. Šiame straipsnyje nurodomi išankstinių mokėjimų likučiai elektroniniais pinigais, esančiais PŽI išleistose kietose elektroninėse kortelėse (pvz., iš anksto apmokėtose kortelėse) arba programinės įrangos elektroninių pinigų forma. Šiame straipsnyje nenurodomi nepervedamieji indėliai, kuriuos techniškai galima atsiimti pareikalavus, tačiau kuriems taikomos didelės baudos

—	likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), pervedami pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą ar panašiu būdu, netaikant didelės baudos ar apribojimo

—	likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kuriuos reikia iš karto išmokėti pagal pareikalavimą arba iki kitos dienos, einančios po indėlio įskaitymo dienos, darbo pabaigos, netaikant didelės baudos ar apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti

—	iš anksto sumokėtų elektroninių pinigų aparatinės arba programinės įrangos pagrindu likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos) (pvz., iš anksto apmokėtos kortelės)

—	paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po paskolos suteikimo dienos, darbo pabaigos

9.2.	Sutartinės trukmės indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių negalima išmokėti iki sutartinio nustatyto termino arba kuriuos galima išmokėti nepasibaigus sutartiniam terminui, jeigu jų turėtojas sumoka tam tikros rūšies baudą. Į šį straipsnį taip pat įeina administraciniu būdu reguliuojami taupomieji indėliai, kurių trukmė nėra svarbus kriterijus (kurie priskiriami trukmei „nuo dvejų metų“). Finansinės priemonės, kurioms taikomos reguliarus pratęsimas, turi būti klasifikuojamos pagal anksčiausią terminą. Nors sutartinės trukmės indėliai gali būti išmokami anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus arba pareikalavus, taikant tam tikras baudas, į šiuos požymius neatsižvelgiama klasifikuojant indėlius

9.2a.

Indėliai, kurių sutartinė trukmė iki vienerių metų imtinai

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai (išskyrus indėlius, kurių pradinis terminas yra viena diena) ir kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami 9.3a straipsnyje

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas.

—	Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybe ir jam grąžinami, įvykdžius sutartį

—	Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai

—	PŽI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai

—	Subordinuota skola, išleista PŽI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai

9.2b.

Indėliai, kurių sutartinė trukmė yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti lėšas, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami 9.3a straipsnyje

—	Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas.

—

Privalomi įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybė ir jam grąžinamas, įvykdžius sutartį

—	Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

—	PŽI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

—	Subordinuota skola, išleista PŽI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai

9.3.	Indėliai grąžinami įspėjus

Nepervedamieji indėliai be nustatytos sutartinės trukmės, kurių negalima išmokėti be išankstinio įspėjimo, iki kurio termino pavertimas grynaisiais pinigais yra negalimas arba galimas tik sumokėjus baudą. Šiems indėliams priskiriami indėliai, kurie nors teisiškai galėtų būti atsiimti pareikalavus, tačiau kuriuos atsiimant taikomos baudos ir apribojimai pagal nacionalinę praktiką (klasifikuojami terminų grupėje „iki trijų mėnesių imtinai“) ir investicinės sąskaitos, kurioms netaikomas išankstinio įspėjimo arba sutartinės trukmės reikalavimas, tačiau kurių atsiėmimui taikomos ribojančios nuostatos (klasifikuojamos trukmės grupėje „daugiau kaip trys mėnesiai“)

9.3a.

Indėliai, grąžinami įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius

—	Likučiai, kurių sutartinis terminas nenustatytas ir kuriuos galima atsiimti tik įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius; atsiimti juos, nepasibaigus išankstinio įspėjimo laikotarpiui (ar net pareikalavus), galima, tačiau mokama bauda

—	Nepervedamieji taupomieji indėliai iki pareikalavimo ir kitų rūšių mažmeniniai indėliai, kurie juridiškai gali būti išmokėti pareikalavus, tačiau tik taikant dideles baudas

—	Likučiai, kurių sutartinė trukmė yra nustatyta, kurių negalima pervesti, tačiau apie kurių atsiėmimą pirma laiko reikalaujama įspėti mažiau kaip prieš tris mėnesius

(1) 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1) 1 straipsnio 1 dalis. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/29/EB (OL L 70, 2006 3 9, p. 50), ir su pakeitimais, kurie kartais gali būti joje daromi.

(2) Įskaitant pajamas, gaunamas parduodant banko obligacijas visuomenei.

(3) OL L 275, 2000 10 27, p. 39. Direktyva su pakeitimais, kurie kartais gali būti joje daromi.

(4) Kitaip tariant, šios lentelės nėra atskirų finansinių priemonių sąrašai.

III PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, KURIŲ PRIVALO LAIKYTIS FAKTINĖ ATSKAITOMYBĖS VISUMA

Atskaitingi agentai, teikdami ECB reikalaujamas statistines ataskaitas, privalo laikytis šių būtiniausių reikalavimų:

1. Būtiniausi duomenų perdavimo reikalavimai

a)	ataskaitos NCB privalo būti teikiamos laiku ir laikantis jų nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas privalo atitikti NCB nustatytus techninius reikalavimus;

c)	privaloma nurodyti atskaitingo agento asmenį (-is) ryšiams palaikyti;

d)	privaloma laikytis duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.

2. Būtiniausi duomenų tikslumo reikalavimai

Statistinė informacija privalo būti teisinga:

—	privaloma laikytis visų tiesinių reikalavimų (pvz., tarpinių sumų suma turi atitikti galutinę sumą),

—	visose įvairiu dažnumu teikiamose ataskaitose duomenys privalo būti nuoseklūs;

f)	atskaitingi agentai privalo turėti galimybę teikti informaciją apie teikiamų duomenų pasikeitimus;

g)	visa statistinė informacija privalo būti išsami; esamos spragos turi būti patvirtintos, paaiškintos NCB ir prireikus kuo greičiau užpildytos;

h)	statistinėje informacijoje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;

i)	atskaitingi agentai turi laikytis NCB nustatytų techninio duomenų perdavimo matmenų ir dešimtainių skilčių;

j)	atskaitingi agentai privalo laikytis NCB techniniam duomenų perdavimui nustatytos skaičių apvalinimo tvarkos.

3. Būtiniausi sąvokų atitikties reikalavimai

k)	statistinė informacija privalo atitikti šiame reglamente nustatytus apibrėžimus ir klasifikacijas;

l)	jeigu pateikti duomenys neatitinka minėtų apibrėžimų ir klasifikacijų, atskaitingi agentai prireikus privalo nuolat stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir skaičiais įvertinti jo dydį;

m)	atskaitingi agentai privalo sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų lūžius palyginti su ankstesnio laikotarpio skaičiais.

4. Būtiniausi pataisymų reikalavimai

n)	Privaloma laikytis pataisymų tvarkos ir procedūrų, kurias nustato ECB ir NCB. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastųjų pataisymų, privalo būti paaiškinti paaiškinamosiose pastabose.

Top

All

Choose the experimental features you want to try