PRIEDAS

TRUMPOJI ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IŠ KRANTO REKOMENDACIJA

Šiame priede pateikiama reikiama informacija apie elektros energijos tiekimo iš kranto sąnaudas ir naudą. Išsamesnė informacija pateikiama neseniai Komisijai parengtoje ataskaitoje Service Contract on Ship Emissions Assignment, Abatement and Market-based Instruments: Shore-side Electricity (Sutartis dėl taršos iš laivų – ribos, mažinimas ir rinka paremtos priemonės: elektros energija iš kranto) (1). Čia pateikti išmetamų teršalų ir sąnaudų duomenys yra susiję su jūrų laivais, tačiau metodas tinka ir vidaus vandens kelių laivams.

1.   Techniniai reikalavimai. Tipinė konstrukcija

Schemoje pateikti elektrinio sujungimo elektros energijai iš kranto tiekti reikalavimai. Priklausomai nuo prisišvartavusio laivo ir krantinės galimos ir kitokios konstrukcijos. Tarptautinė komisija elektros energijos klausimais ir Tarptautinė klasifikacinių bendrovių asociacija šiuo metu rengia pramonės standartus, kuriuos ateityje galės apsvarstyti TJO.

2.   Nauda – sumažėja išmetamų oro teršalų kiekis

Iš kranto tiekiama elektros energija – tai priemonė, kuri gali būti naudojama vietos oro kokybei pagerinti. Jos nauda gali būti labai įvairi, priklausomai nuo daugelio veiksnių. Prie šios rekomendacijos pridėtame poveikio įvertinime matyti, kokios naudos galima gauti plačiau taikant šią priemonę ES. Prieš statant elektros tiekimo įrengimus, būtina atlikti sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiant į būdingas vietines aplinkybes.

Poveikio įvertinime parodoma, kaip sumažėtų oro teršalų kiekis 500 krantinių, kuriose švartuojasi laivai su vidutinio dydžio varikliais. Vienas pagrindinių naudos dydį lemiančių faktorių yra sieros kiekis kure. Bendrijos teisėje nuo 2010 m. nustatytos daugeliu aplinkybių taikomos griežtesnės sieros kiekio krantinėje naudojamame kure ribos. Todėl poveikis įvertintas, kai sieros kiekis kure sudaro 2,7 % ir 0,1 %. Nustatyta, kad naudojant elektros energiją iš kranto pinigais išreikšta nauda sudarytų 252–708 mln. EUR per metus, jei sieros kiekis naudojamame kure būtų 2,7 %, ir 103–284 mln. EUR per metus, jie sieros kiekis naudojamame kure būtų 0,1 %. Iš to matyti, kad sumažinus išmetamų oro teršalų kiekį, pagerėtų žmonių sveikata ir sumažėtų materialiniai nuostoliai (2).

Laivams pradėjus naudoti elektros energiją iš kranto būtų patirta ir kitokios naudos. Išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis sumažėtų daugiau kaip 50 %, anglies monoksido (CO) – apie 99 %, o azoto suboksido (N2O) – daugiau kaip 50 %. Išnyktų pagalbinių variklių skleidžiama vibracija ir triukšmas, kuris artimoje aplinkoje siekė 90–120 dB, ir laivo mechanikams pagerėtų variklių priežiūros sąlygos.

3.   Sąnaudos. Kapitalo išlaidos ir veiklos sąnaudos

Elektros energijos iš kranto naudojimo ir tam reikalingos įrangos sąnaudas pasidalina uostas ir laivas; jų dydis gali būti įvairus, priklausomai nuo infrastruktūros, ypač uosto. Poveikio įvertinime pateikiami orientaciniai skaičiavimai, kiek iš viso per metus kainuotų elektros energijos tiekimo iš kranto sistema vidutinio dydžio krantinėje naujiems ir modifikuotiems laivams su įvairaus dydžio pagalbiniais varikliais. Rezultatai pateikiami 1 lentelėje.

Nustatyta, kad laivams su didesniais pagalbiniais varikliais reikia daug mažiau išlaidų, o iš šių laivų išmetamų oro teršalų kiekis sumažėja daugiausiai. Daug mažiau sąnaudų reikia elektros energijos tiekimo iš kranto sistemą įrengiant naujuose laivuose – modifikuoti laivus yra brangiau. Kuro ir elektros energijos išlaidos sudaro didelę laivui skirtų sąnaudų dalį. Kuro išlaidos gali būti įvairios, tačiau mažesnį sieros kiekį turintis kuras brangesnis, nei turintis daugiau sieros. Sumažinus mokesčius už prisišvartavusiems laivams tiekiamą elektros energiją, toks elektros energijos tiekimo būdas taptų daug patrauklesnis.

1 lentelė

4.   Naudos ir sąnaudų palyginimas

Apskaičiuota, kad pinigais išreikšta nauda, sumažinus keturių rūšių išmetamų oro teršalų kiekį 500–uose krantinių, būtų 103–284 mln. EUR, jei naudojamas 0,1 % sieros turintis kuras, ir 252–708 mln. EUR, jei naudojamas 2,7 % sieros turintis kuras. Dydžių intervalas priklauso nuo įvairių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant, įskaitant statistinį periodą, apie kurį pateikti skaičiavimai. Išsamesnė informacija nurodoma Oro taršos tematinėje strategijoje (3) pateiktame poveikio įvertinime.

1 lentelėje nurodytų bendrų sistemos išlaidų per metus vienai krantinei dydis priklauso nuo trijų veiksnių: laivo variklių dydžio, nuo to, ar technologija įdiegta naujame ar sename laive, ir nuo elektros energijos ir laivo kuro išlaidų. Poveikio įvertinime apskaičiuota, kad elektros energiją iš kranto naudojančių prisišvartavusių laivų sąnaudos 500–uose krantinių yra 185 mln. EUR per metus didesnės nei laivo kurą naudojančių laivų, kai naudojamas pigesnis laivo kuras ir kai laivai moka nesumažintus elektros energijos mokesčius. Kai naudojamas brangesnis kuras, o laivai visiškai atleidžiami nuo elektros energijos mokesčių, bendros sąnaudos sumažėtų 80 %, maždaug iki 34 mln. EUR per metus.

Šie skaičiai rodo, kad daugeliu aplinkybių iš kranto tiekiamos elektros energijos naudojimo privalumai nusveria sąnaudas. Daugeliu atvejų nauda yra daug kartų didesnė už sąnaudas.

5.   Išvados

Iš kranto tiekiamos elektros energijos naudojimo nauda ir sąnaudos gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo uosto, krantinės ir laivo struktūros bei padėties. Todėl kiekvienu atskiru atveju reikia įvertinti priemonės ekonomiškumą ir neatsisakyti toliau siekti tiesiogiai mažinti laivų variklių išmetamų oro teršalų kiekį.

Aplinkos apsaugos požiūriu, naudojant elektros energiją iš kranto išmetamų oro teršalų kiekis, ypač NOx ir KD sumažėja gerokai daugiau nei naudojant 0,1 % sieros turintį kurą, kai laivas yra prisišvartavęs krantinėje (kaip nuo 2010 m. reikalaujama pagal Direktyvą 2005/33/EB). Todėl galimybę naudoti elektros energiją iš kranto ypač verta apsvarstyti uostams, kuriuose dėl laivų išmetamo NOx ir KD kiekio kyla oro kokybės problemų, pvz., kur ozono ir kietųjų dalelių kiekis aplinkos ore peržengia oro kokybės ribines vertes.

Apskirtai, iš pateiktų skaičių matyti, kad ekonominiu ir aplinkos požiūriu naudingiau, kai didelius variklius turintys laivai, kurie reguliariai lankosi tame pačiame uoste, naudoja elektros energiją iš kranto, negu kai jie naudoja kurą, turintį 0,1 % sieros. Ekonominiu požiūriu taupiau, kai nauji laivai, reguliariai besilankantys tuose pačiuose uostuose, naudoja elektros energiją iš kranto, nei kai jie naudoja mažai sieros turintį kurą, ypač (nors ne tik), jei sumažinami elektros energijos mokesčiai, kaip leidžiama pagal Direktyvą 2003/96/EB. Gali būti, kad valstybės narės ir vietinės valdžios institucijos norėtų apsvarstyti kitas priemones, skatinančias uostus investuoti į elektros energijos tiekimo į laivus infrastruktūrą ir užtikrinančias naudojimąsi ja.

(1)  Žr. http://www.europa.eu.int/comm/environment/air/pdf/task2_shore-side.pdf

(2)  Žr. http://europa.eu.int/comm/environment/air/cafe/activities/pdf/cafe_cba_externalities.pdf (p. 4). Pateikti skaičiai yra nacionaliniai vidurkiai (kartu iš miesto ir kaimo vietovių), todėl uostuose didmiesčiuose nauda gali būti dar didesnė.

(3)  SEK(2005) 1133.