Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006D1013

    2006/1013/EB: 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas, suteikiantis Vokietijai jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (Pranešta dokumentu Nr. C(2006) 7075)

    OL L 382, 2006 12 28, p. 1–4 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
    OL L 142M, 2007 6 5, p. 866–869 (MT)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2013: This act has been changed. Current consolidated version: 13/10/2009

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2006/1013/oj

    28.12.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 382/1


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2006 m. gruodžio 22 d.

    suteikiantis Vokietijai jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

    (Pranešta dokumentu Nr. C(2006) 7075)

    (Tik tekstas vokiečių kalba yra autentiškas)

    (2006/1013/EB)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 skyriaus trečią pastraipą,

    kadangi:

    (1)

    Jei valstybė narė vienam hektarui numato kasmet skirti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus 2 pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, šis kiekis turi būti nustatytas toks, kad netrukdytų siekti šios Direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, šiuo atveju, ilgu vegetaciniu periodu ir pasėliais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

    (2)

    Vokietija pateikė Komisijai prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą remiantis Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus trečia pastraipa.

    (3)

    Prašoma leidžianti nukrypti nuostata yra susijusi su Vokietijos ketinimu leisti naudoti 230 kg azoto turinčio gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus konkrečių ūkių intensyvaus naudojimo pievų laukuose. Tačiau gyvulių mėšle esančio azoto naudojimas šių ūkių pasėliams neturėtų viršyti 170 kg/ha azoto vienam hektarui per metus.

    (4)

    Ši leidžianti nukrypti nuostata yra taikytina maždaug 13 500 ūkių, 500 000 hektarų ir 11 600 t azoto per metus, sudarančių atitinkamai 2,4 % ūkių, 2,9 % žemės ūkio naudmenų ir 0,7 % viso azoto kiekio mėšle. Dauguma šių ūkių yra įsikūrę Bavarijoje (Aukštutinė Bavarija), Badene-Viurtemberge (Tiubingenas), Žemutinėje Saksonijoje (Liuneburgas, Vėzeris-Emsas) ir Šlėzvige-Holšteine.

    (5)

    Vokietijoje buvo priimti teisės aktai (2006 m. sausio 10 d. Potvarkis dėl trąšų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. rugsėjo 28 d.) dėl Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo, kurie taip pat taikomi ir prašomai leidžiančiai nukrypti nuostatai.

    (6)

    Su trečiąja ataskaita dėl Nitratų direktyvos įgyvendinimo 2000–2003 m. ir prašymu suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą Vokietijos pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad lyginant su 1991–1994 m. laikotarpiu 83 % stebėjimo stočių nitratų koncentracija paviršiniame vandenyje mažėja, o 9 % stebėjimo stočių nitratų koncentracija išlieka stabili. Požeminio vandens atveju, Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo vertinimui įkurta stebėjimo sistema rodo, kad maždaug 50 % stebėjimo stočių nitratų koncentracija mažėja, o maždaug 15 % stebėjimo stočių — išlieka stabili.

    (7)

    Gyvulių skaičius sumažėjo, ypač sumažėjo galvijų skaičius (-25 %). Lyginant 1991–1993 m. ir 2002–2004 m. laikotarpius, azoto kiekis mėšle vienam hektarui per metus sumažėjo 11 %. Per tą patį laikotarpį azoto perteklius sumažėjo nuo 120 iki 101 kg hektarui.

    (8)

    Pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 5 dalį Vokietija veiksmų programą taiko visoje šalies teritorijoje.

    (9)

    Vokietijos pranešime pateikti patvirtinamieji dokumentai rodo, kad siūlomas intensyvaus naudojimo pievų laukams skirtas 230 kg azoto turintis gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais — ilgu vegetaciniu periodu ir pasėliais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

    (10)

    Komisija, išnagrinėjusi Vokietijos prašymą, mano, kad siūlomas 230 kg azoto turintis gyvulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų.

    (11)

    Šis sprendimas taikytinas atsižvelgiant į 2006–2009 m. laikotarpiu galiojančią dabartinę veiksmų programą.

    (12)

    Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę.

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Šiame sprendime nurodytomis sąlygomis suteikiama 2006 m. vasario 1 d. laišku Vokietijos prašoma leidžianti nukrypti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte.

    2 straipsnis

    Sąvokų apibrėžtys

    Šiame sprendime naudojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

    (a)

    „galvijų ūkiai“ — tai ūkiai, kuriuose yra daugiau kaip trys gyvulių vienetai ir ne mažiau kaip du trečdaliai gyvulių yra galvijai,

    (b)

    „intensyvaus naudojimo pievų laukai“ — tai laukai, tvarkomi kaip daugiametės arba laikinos ganyklos (laikinose ganyklose žolė paprastai auginama mažiau kaip ketverius metus), kuriuose žolė pjaunama mažiausiai keturis kartus per metus arba žolė pjaunama tris kartus ir laukai naudojami ganymui.

    3 straipsnis

    Taikymo sritis

    Šis sprendimas taikomas individualiai ir laikantis 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų galvijų ūkiams ir yra skirtas tik intensyvaus naudojimo pievų laukams.

    4 straipsnis

    Metinis leidimas ir įsipareigojimas

    (1)   Ūkininkai, norintys pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet pateikia prašymą kompetentingoms institucijoms.

    (2)   Pateikdami 1 straipsnio dalyje nurodytą metinį prašymą jie raštu įsipareigoja vykdyti 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas.

    (3)   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visiems prašymams dėl leidžiančios nukrypti nuostatos būtų taikoma administracinė kontrolė. Jei po nacionalinių institucijų atliktos 1 pastraipoje minimų prašymų kontrolės paaiškėja, kad 5 ir 6 straipsniuose pateiktos sąlygos nėra įvykdytos, apie tai pranešama prašymo pateikėjui. Tokiu atveju prašymas laikomas atmestu.

    5 straipsnis

    Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

    (1)   Kasmet galvijų ūkiuose intensyvaus naudojimo pievų laukuose naudojamo gyvulių mėšlo kiekis (įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą) neviršija 230 kg/ha azoto turinčio mėšlo kiekio, laikantis 2–9 dalyse nurodytų sąlygų.

    (2)   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis atitinka konkrečių pasėlių maistinių medžiagų poreikį, įvertinant ir iš dirvos gaunamas medžiagas.

    (3)   Kiekvienas ūkis rengia tręšimo planą, kuriame aprašoma ūkio dirbamosios žemės sėjomaina, planuojamas mėšlo, azoto bei fosfatinių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą sudaro ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 d.

    Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

    (a)

    gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant saugomo mėšlo kiekį;

    (b)

    azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas (atėmus laikymo ir saugojimo metu patirtus nuostolius);

    (c)

    sėjomaina ir intensyvaus naudojimo pievų bei kiekvieno pasėlio plotas, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodytas atskirų laukų išdėstymas;

    (d)

    numatomas pasėliams reikalingas azoto ir fosforo kiekis;

    (e)

    už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis ir tipas;

    (f)

    dirvožemio organinės medžiagos bendros mineralizacijos dalis, dirvožemyje esančio azoto kiekio nustatymas augimo sezono pradžioje bei pasėlių liekanų ir ankštinių pasėlių dalis;

    (g)

    mėšle esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename lauke (kai žemės sklypai pagal pasėlius ir dirvožemio tipą yra vienarūšiai);

    (h)

    cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename lauke.

    Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos derėjimą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių pasikeitimų žemės ūkio praktikoje.

    (4)   Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas. Kiekvienais kalendoriniais metais šios ataskaitos pateikiamos kompetentingoms institucijoms.

    (5)   Kiekvienas ūkis, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, sutinka, kad būtų tikrinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas, tręšimo planas ir tręšimo ataskaitos.

    (6)   Dirvožemio azoto ir fosforo analizė atliekama mažiausiai kas ketverius metus kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, kiekviename vienarūšiame plote, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio charakteristikas. Kiekviename 5 hektarų ūkio dirbamosios žemės plote atliekama ne mažiau kaip viena analizė.

    (7)   Praėjusiais metais ūkiuose buvęs fosfatų perteklius, apskaičiuojamas pagal 2006 m. sausio 10 d. Potvarkio dėl trąšų 5 ir 6 skyriuose nustatytą procedūrą, neturi viršyti 20 kg hektarui.

    (8)   Mėšlo negalima kratyti rudenį prieš žolės sėją.

    (9)   Iškratant mėšlą naudojami mažai taršūs paskleidimo būdai.

    6 straipsnis

    Žemėtvarka

    Ūkininkai, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata dėl intensyvaus naudojimo pievų laukų, imasi šių priemonių:

    (a)

    Laikinos ganyklos suariamos pavasarį.

    (b)

    Pievose neauginami atmosferos azotą kaupiantys ankštiniai ar kiti augalai Tačiau tai nebus taikoma dobilams pievose, kur jų kiekis neviršija 50 %.

    7 straipsnis

    Kitos priemonės

    Vokietija užtikrina, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas neprieštarauja priemonėms, kurių reikia imtis, kad būtų laikomasi kitų Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų.

    8 straipsnis

    Stebėsena

    (1)   Kompetentinga institucija sudaro ir kasmet atnaujina žemėlapius, kuriuose procentais nurodomi kiekvienos savivaldybės ūkiai, gyvulių skaičius ir žemės ūkio naudmenos, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Šie žemėlapiai kasmet pateikiami Komisijai, o pirmą kartą jie pateikiami iki 2007 m. pabaigos.

    (2)   Leidžiančios nukrypti nuostatos poveikis vandens kokybei vertinamas pasitelkiant paviršinio vandens ir negilaus gruntinio vandens mėginių ėmimui skirtą stebėsenos tinklą. Siekiant šio tikslo, rajonuose, kuriuose individuali leidžianti nukrypti nuostata taikoma 3 % arba daugiau visų ūkių, sustiprinamas žemės ūkio taršai stebėti skirtas požeminio vandens stebėsenos tinklas ir paviršinio vandens stebėsenos tinklas.

    (3)   Atliekant tyrimą ir maistinių medžiagų analizę gaunami duomenys apie vietinį žemės naudojimą, pasėlių sėjomainas ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Šie duomenys gali būti naudojami atliekant modelinius nitratų išplovimo ir fosforo nuostolių apskaičiavimus intensyvaus naudojimo pievų laukuose, kuriuose per metus į vieną hektarą su gyvulių mėšlu patenka iki 230 kg azoto.

    (4)   Vandens nuotekų surinkimo vietose, kuriose vykdoma žemės ūkio veikla, įrengiamos stebėjimo vietos, kuriose renkami duomenys apie azoto kiekio koncentraciją dirvožemio vandenyje ir atitinkamus azoto nuostolius, kurie per šaknų zoną patenka į požeminį vandenį, bei azoto nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, ar taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ar ne.

    9 straipsnis

    Kontrolė

    (1)   Kompetentinga nacionalinė institucija atlieka visų ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, administracinę kontrolę siekdama nustatyti, ar neviršijamas didžiausias 230 kg azoto iš gyvulių mėšlo kiekis per metus vienam hektarui, ar laikomasi tręšimo azoto ir fosforo trąšomis nuostatų bei žemės naudojimo sąlygų.

    (2)   Sudaroma patikrinimų vietoje programa, pagrįsta rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo įstatymų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais. Pagal 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje taikomi mažiausiai 3 % ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata.

    10 straipsnis

    Ataskaitų teikimas

    (1)   Kompetentinga institucija kasmet pateikia Komisijai stebėsenos rezultatus kartu su trumpa ataskaita apie vandens kokybės raidą ir vertinimo praktiką. Ataskaitoje pateikiama administraciniais ir vietos patikrinimais grindžiama informacija apie tai, kaip atliekant patikrinimus ūkiuose buvo įvertintas leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų vykdymas bei įtraukiama informacija apie ūkius, kurie nesilaikė reikalavimų. Pirmoji ataskaita perduodama iki 2008 m. birželio mėn., o kitos ataskaitos atitinkamai iki kiekvienų kitų metų birželio mėn.

    (2)   Komisija į gautus rezultatus atsižvelgs vertindama galimą naują prašymą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo.

    11 straipsnis

    Taikymas

    Šis sprendimas taikomas atsižvelgiant į Vokietijos veiksmų programą (2006 m. sausio 10 d. Potvarkis dėl trąšų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. rugsėjo 27 d. Potvarkiu dėl trąšų) 2006–2009 m laikotarpiui.

    12 straipsnis

    Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

    Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 22 d.

    Komisijos vardu

    Stavros DIMAS

    Komisijos narys


    (1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1.


    Top