16.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/1

(1)

2005 m. kovo 15 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 426/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija įvedė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) gatavų audinių iš poliesterių siūlų (gijų), importui į Bendriją.

(2)

Primenama, kad dempingo ir žalos tiriamasis laikotarpis (toliau – TL) tęsėsi nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Žalos įvertinimui svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(3)

Įvedus laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų gatavų audinių iš poliesterių siūlų (gijų) importui iš KLR, visoms šalims buvo atskleisti faktai ir svarstymai, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas. Visoms šalims buvo suteikta laiko kreiptis su pastabomis dėl tokio faktų atskleidimo.

(4)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija ieškojo ir tikrino visą jai reikalingą informaciją. Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, ir laikinosios išvados, jei buvo reikalinga, atitinkamai pakeistos.

(5)

Komisija toliau atskleidė visus pagrindinius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis ji ketino rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti laikinu muitu garantuotas sumas. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas. Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, o pasiūlymas dėl galutinio antidempingo muito, jei buvo reikalinga, atitinkamai pakeistas.

(6)

Primenama, kad laikinojo reglamento 11 konstatuojamoje dalyje aptariamas produktas buvo apibūdintas kaip drabužiams skirtas gatavas audinys iš poliesterių siūlų (gijų), tai yra audinys iš dažytų arba margintų sintetinio pluošto siūlų, kurio 85 % arba daugiau masės sudaro tekstūruoti arba netekstūruoti poliesterių siūlai (gijos). Tokiu būdu paaiškinama, kad nors aptariamas produktas yra paprastai skirtas drabužiams, t. y. inter alia, drabužių pamušalams, striukėms su gobtuvais, sportiniams, slidinėjimo, apatiniams bei madingiems drabužiams, jis taip pat gali būti naudojamas, nors ir rečiau, kitokiems tikslams. Todėl šis produkto apibrėžimas taikomas visiems gataviems audiniams iš poliesterių siūlų (gijų), kaip aprašyta pirmiau, nepaisant jų galutinės paskirties. Nežiūrint to, ar aptariamas produktas naudojamas vienai ar kitai paskirčiai, jo pagrindinės fizinės techninės ir cheminės savybės lieka vienodos ir todėl skirtinga paskirtis neturi jokios reikšmės aptariamo produkto apibrėžimui.

(7)

Taip pat patvirtinama, kad produkto apibrėžimas taip pat taikomas ir baltai dažytiems audiniams. Tačiau šiuos audinius reikia atskirti nuo nebalintų audinių iš sintetinių siūlų (gijų) (taip pat vadinamų pilkaisiais audiniais), kurie formuojami jau išausti, bet dar nenudažyti, ir kurie naudojami kaip žaliava aptariamam produktui gaminti. Todėl pastarajam netaikomas produkto apibrėžimas. Kadangi pirmiau minėti baltai dažyti audiniai atitinka KN kodus ex 5407 51 00, ex 5407 61 10, ir ex 5407 69 10, šiais KN kodais turėjo būti papildyta šio reglamento rezoliucinė dalis.

(8)

Galiausiai taip pat patvirtinama, kad aptariamas produktas turėtų skirtis nuo skirtingų spalvų siūlų audinių iš poliesterių siūlų (gijų), kuriuos gaminant iš anksto nudažyti siūlai suaudžiami į medžiagą, o dizainas kuriamas, audžiant raštą. Pastarasis produktas skiriasi savo pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, kadangi ji gaminama iš kitokios žaliavos (iš anksto nudažytų siūlų), o jos dizainas išgaunamas audžiant, o ne marginant arba dažant. Be to, toks gatavas audinys paprastai naudojamas minkštų baldų detalėms gaminti, o aptariamas produktas daugiausia naudojamas tik drabužiams siūti.

(9)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad gataviems audiniams iš poliesterių siūlų (toliau – GAPS), kurie naudojami baldams ar interjero apdailai, neturėtų būti taikomos antidempingo priemonės. Viena suinteresuotoji šalis, importuojanti audinį iš poliesterių siūlų skėčiams, taip pat bandė įrodyti, kad jų importuojamas audinys yra kitoks ir dėl savo skirtingo svorio netinka darbužių pramonei.

(10)

Iš tikrųjų tyrime buvo patvirtinta, kad tam tikra aptariamo produkto dalis yra naudojama, nors ir rečiau, baldams ir interjero apdalai. Tačiau šie audiniai, nepaisant daugelio veiksnių, tokių kaip siūlų spalva, dydis ir apdaila, skirtumų, turi vienodas pagrindines technines, fizines ir chemines savybes kaip ir drabužiams skirti audiniai. Todėl daroma išvada, kad jiems taip pat turėtų būti taikomas produkto apibrėžimas.

(11)

Viena suinteresuotoji šalis bandė įrodyti, kad priklausomai nuo produkto paskirties, pvz., pigių drabužių pamušalams arba kaip audinys brangiems apdarams, labai skiriasi jos kaina ir kokybė, todėl šie produktai neturėtų būti laikomi vienu aptariamu produktu.

(12)

Šiuo atžvilgiu vertėtų priminti, kad buvo atsižvelgta į rūšies ir kainų skirtumus, kurie tyrime buvo pažymėti produktų kontrolės numerių (PKN) kodais, užtikrinančiais, kad skirtingos produkto rūšys yra lyginamos su panašiomis rūšimis.

(13)

Laikinojo reglamento 15 konstatuojamoje dalyje buvo teigiama, kad Komisija nustatė, jog GAPS, kurią gamina Bendrijos pramonė ir kuri parduodama Bendrijos rinkoje ir GAPS, gaminamos nagrinėjamose šalyse ir eksportuojamos į Bendriją, yra panašūs produktai, kadangi abiejų šių produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei skirtingų rūšių paskirtys yra vienodos.

(14)

Negavus daugiau pastabų dėl produkto apibrėžimo ir panašaus produkto, tvirtinamos laikinojo reglamento laikinosios 11–16 konstatuojamosios dalys ir jų išvados.

(15)

Viena suinteresuotoji šalis pageidavo, kad būtų paskelbta detali informacija apie bendradarbiaujančius Bendrijos gamintojus tam, kad suinteresuotosios šalys galėtų įvertinti, ar įvykdyti galiojantys reikalavimai. Kaip teigiama laikinojo reglamento 8 konstatuojamosios dalies a dalyje, Bendrijos gamintojai pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį pageidavo, kad patikrinimų detalės neturėtų būti skelbiamos, nes tuo jiems būtų padarytas itin neigiamas poveikis. Kadangi kai kurie iš jų perka poliesterio siūlus (pagrindinę žaliavą) iš Kinijos tiekėjų, išlieka atsakomųjų veiksmų rizika. Nustatyta, kad jų prašymas yra pakankamai pagrįstas, todėl jis buvo patenkintas.

(16)

Primenama, kad šiame tyrime 49 eksportuojantys gamintojai iš KLR pateikė informaciją apie save ir prašė suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Kiekvienas prašymas dėl RER buvo nagrinėjamas atskirai pagal 5 kriterijus, išvardytus tame straipsnyje.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamoje dalyje, 25 bendrovės galėjo sėkmingai įrodyti, kad jos atitinka penkis RER kriterijus. RER negalėjo būti taikomas likusioms bendrovėms: 10 iš jų nepakankamai bendradarbiavo tyrime, nepateikdamos prašytos reikalingos informacijos, o likusios 14 neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išvardytų kriterijų dėl priežasčių, kurios apibendrinamos toliau pateiktoje lentelėje:

(18)

Tiriamos bendrovės ir skundo pateikėjas galėjo pateikti pastabas dėl pirmiau išvardintų išvadų. Įvairių suinteresuotųjų šalių pastabų analizės rezultatai yra aptariami toliau.

(19)

Apskritai derėtų prisiminti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, prievolė įrodyti tenka eksportuojantiems gamintojams, prašantiems RER, kadangi straipsnyje numatoma, kad pačios bendrovės turi pateikti pakankamus įrodymus, kad jos veikia pagal rinkos ekonomikos sąlygas. Jei, pavyzdžiui, abejojama dėl to, kad tiriama (-os) bendrovė (-ės) nepateikė arba negalėjo pateikti būtinos informacijos, arba jeigu ši informacija buvo nepakankama, RER negali būti suteiktas.

(20)

Toliau pastebima, kad bendrovė, siekianti RER, turi visiškai atitikti visus penkis kriterijus, išvardytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Kitaip tariant, RER negali būti suteiktas, jei bent vienas kriterijus yra įvykdytas tik iš dalies. Taip pat pagal EB institucijų nusistovėjusią praktiką nuolat tikrinama, ar tiriamų bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER sąlygas, o tai reiškia, kad kiekviena tiriama bendrovė, gaminanti ir (arba) parduodanti aptariamą produktą, turėtų įrodyti, kad ji atitinka RER kriterijus.

(21)

Šiuo atžvilgiu 4, 5, 9 ir 14 bendrovės tvirtino, kad įvertinimas, ar bendrovei turėtų būti suteiktas RER, turėtų būti bendrai pagrįstas, o kadangi Komisija nustatė, kad tik kai kurie atitinkamų kriterijų aspektai nėra įvykdyti, joms turėtų būti suteiktas RER. Tokie pareiškimai buvo atmesti, remiantis 20 konstatuojamąja dalimi.

(22)

4 ir 5 bendrovės taip pat pareiškė, kad Komisijos duomenys buvo nepakankami išvadai, kad jos neatitiko pirmojo kriterijaus, daryti. Šiuo atžvilgiu, vertėtų atkreipti dėmesį, kad patikrinimo apsilankymų metu išaiškėjo, jog abi RER prašančios bendrovės savo RER prašymuose pateikė klaidingą arba paprasčiausiai praleido svarbią informaciją. Viena bendrovė teigė, kad svarbus žaliavų tiekėjas yra privati bendrovė, tačiau vėliau, atliekant patikrinimą vietoje, paaiškėjo, kad tai yra valstybinė bendrovė. Bendrovės pateikti argumentai, kad ji negalinti žinoti visų detalių, kam priklauso jos tiekėjai, negali būti priimtini, kadangi bendrovė aiškiai nurodė RER prašyme, kad šis tiekėjas yra privati bendrovė ir aiškiai patvirtino patikrinimo apsilankymo metu. Atliekant patikrinimą antrojoje bendrovėje, buvo nustatyta, kad nepaisant specialaus punkto RER prašymo formoje nurodyti pagrindinės žaliavos pirkimus, bendrovė tokios informacijos nepateikė ir nepranešė apie atitinkamus tiekėjus. Tokiomis sąlygomis buvo labai apsunkintas patikrinimas ir patikrinti, ar atitinkamos sąnaudos buvo sąlygotos rinkos sąlygų, nedalyvaujant valstybei, nebuvo įmanoma. Todėl bendrovių pareiškimai buvo atmesti.

(23)

3, 9 ir 14 bendrovės pareiškė, kad išvadai, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrasis kriterijus nėra įvykdytas, daryti nepakanka vien tik to, kad auditas metinei apskaitai pritarė iš dalies. 2 bendrovė nesutiko su Komisijos išvadomis, kad ši bendrovė neturi vieno aiškaus nepriklausomo audito patikrinto apskaitos dokumentų rinkinio, naudojamo įvairiais tikslais. Galų gale, 4 ir 5 bendrovės pareiškė, kad atsižvelgiant į tai, kad jos turi aiškų nepriklausomo audito patikrintą apskaitos dokumentų rinkinį, turėtų būti daroma išvada, kad yra įvykdytas antrasis kriterijus.

(24)

Apskritai primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrasis kriterijus reikalauja, jog tiriamos bendrovės turi įrodyti, kad jos turi vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį, kad būtų galima įvertinti šių apskaitų patikimumą, siekiant kuo geriau atlikti dempingo tyrimą. Iš tikrųjų, dempingas yra paprastai skaičiuojamas pagal bendrovių apskaitos įrašų duomenis, tokius kaip pajamos, išlaidos, pelnas ir atsargos, todėl jie turi būti patikimi. Antidempingo patikrinamojo apsilankymo metu buvo atliekamas kaip tik šių elementų patikrinimas. Be to, taip pat primenama, kad auditoriaus pareikšta nuomonė (pripažinimas su ar be išlygų arba nepripažinimas) priklauso nuo sąskaitose rastų neatitikimų svarbos. Jei auditorius neatsisako pripažinti sąskaitų, dar nereiškia, kad jos yra teisingos; tą gali patvirtinti tik galutinis auditoriaus patvirtinimas.

(25)

Konkrečiau kalbant apie 3, 9 ir 14 bendroves, vertėtų atkreipti dėmesį, kad auditorių abejonės buvo gana reikšmingos. Vienoje bendrovėje auditoriai negalėjo patikrinti atsargų balanso metų pabaigoje ir metų pardavimo išlaidų pagrįstumo. Ataskaitoje apie kitą bendrovę, auditoriai teigė, kad jie negalėjo patikrinti metų pabaigos turto surašymo dėl „ribotų sąlygų“. Pažymima, kad turto vertė sudarė daugiau kaip 10 % visos bendrovės balanse nurodytos turto vertės. Be to, bendrovės pateiktos sąskaitos neatitiko tų, kurios yra minimos auditorių ataskaitoje ir kelia abejonių, ar buvo pateiktos tikrosios auditorių patikrintos sąskaitos. Kalbant apie paskutiniąją bendrovę, buvo išreikštos didelės abejonės dėl 2002 m. sąskaitų. Nežiūrint to, kad nebuvo jokio aiškaus pakeitimo vedant apskaitą ar pataisymų dėl paskutiniaisiais metais iškilusių klausimų, dėl 2003 m. nebuvo pareikšta jokių pastabų ir sukėlė abejonių, ar buvo atliktas nepriklausomas auditas pagal tarptautinius standartus. Be to, šių sąskaitų nepatvirtino net akcininkai. Todėl šių bendrovių pareiškimai buvo atmesti.

(26)

Kalbant apie 2 bendrovės pareiškimą, pažymima, kad auditorių prašymas atlikti reikšmingus pataisymus, kurie perpus sumažintų pelną, buvo padaryti tik metų, o ne bendrovės, sąskaitose. Taip buvo daroma dėl to, kad bendrovė, siekdama kitų tikslų, norėjo savo sąskaitose rodyti didesnį pelną. Todėl sąskaitos neatitiko auditorių patikrintos metų ataskaitos, kuri būtų tiesiogiai ir reikšmingai pakeitusi dempingo skaičiavimą. Todėl buvo padaryta išvada, kad bendrovė neturi visais tikslais naudojamo aiškaus apskaitos dokumentų rinkinio. Iš bendrovės negavus daugiau informacijos, tokia išvada yra patvirtinama, o prašymas – atmestas.

(27)

Kalbant apie 4 ir 5 bendroves, patikrinimo metu sąskaitose buvo rasti reikšmingi neatitikimai. Bendrovės aiškino, kad šie neatitikimai yra dėl kanceliarijos klaidų ir kad Komisija neatliko išsamios analizės ir neteisingai suprato padėtį. Visų pirma primenama, kad pačios bendrovės turi išaiškinti ir panaikinti abejones, kurios gali kilti atliekant patikrinimą. Be to, pažymima, kad paprašius, bendrovės nepateikė tam tikrų dokumentų per RER prašymo patikrinimo laikotarpį ir todėl negalėjo jų įvertinti ir į juos atsižvelgti. Nustačius neatitikimus, buvo rimtai suabejota sąskaitų patikimumu ir todėl patvirtinama, kad buvo atliktas šių sąskaitų auditas pagal tarptautinius standartus. Iš bendrovių negavus daugiau informacijos, tokios išvados yra patvirtinamos, o prašymai – atmesti.

(28)

Tos pačios dvi bendrovės ir 6 bendrovė pareiškė, kad išvados, jog jos neįvykdė trečiojo kriterijaus, yra nepagrįstos.

(29)

4 bendrovė pareiškė, kad Komisija neturėjo patikimo pagrindo daryti išvadą, kad privatizuojant bendrovę akcininkų sumokėta kaina buvo sumažinta. Tačiau tyrime pirmiausiai paaiškėjo, kad privatizuojant bendrovė buvo įvertinta tik 25 % savo grynosios buhalterinės vertės, o tai kelia abejonių dėl vertės nustatymo ataskaitos. Be to, taip pat paaiškėjo, kad naujieji akcininkai už bendrovę sumokėjo tik tos kainos dalį. Likusiąją dalį sumokėjo trečioji bendrovė, apie kurią duomenis, susijusius su nuosavybe, pateikti atsisakė 4 bendrovė. Todėl abejonės, kad ši trečioji bendrovė yra valstybinė, nebuvo išsklaidytos. Pareiškimas, kad tokia informacija negalėjo būti pateikta dėl verslo konfidencialumo, negali būti priimtinas, kadangi atliekant antidempingo tyrimus visus patikrinimo apsilankymų metu gautus konfidencialius dokumentus valdžios institucijos naudoja laikydamosi pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalies ir jokiu būdu jų niekam neskelbia. Todėl šis pareiškimas buvo atmestas.

(30)

5 bendrovė nesutiko su Komisijos neigiama išvada dėl RER suteikimo, atsižvelgiant į trečiąjį kriterijų dėl to, kad bendrovė tariamai supirko savo pagrindinę įrangą iš tiriamos privačios bendrovės ir kad tokiu būdu turtas buvo perduotas rinkos kainomis. Riekėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju, Komisijos išvados buvo paremtos tuo, kad bendrovė RER prašymo formoje pradžioje nurodė, jog visas jos turtas buvo pirktas atviroje rinkoje, o patikrinimo apsilankymo metu išaiškėjo, kad tai yra neteisinga informacija. Buvo nustatyta, kad visas turtas buvo iš tikrųjų perimtas iš bendrovės akcininko. Bendrovė negalėjo paaiškinti, kaip jos akcininkas galėjo pradžioje nupirkti aptariamą turtą. Todėl bendrovei nepavyko įrodyti, kad turtas buvo perduotas rinkos kaina ir neįrodė, kad jos gamybos sąnaudos ir finansinė būklė nenukentėjo nuo reikšmingų iškraipymų, išlikusių iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos. Pateikta klaidinga informacija apie ilgalaikio turto kilmę taip pat labai apsunkino patikrinimą. Nepateikus daugiau informacijos, šios išvados yra patvirtinamos, o pareiškimas – atmestas.

(31)

6 bendrovė pareiškė, kad tai, jog visas turtas yra nuvertėjęs vienu dydžiu, neturėtų piršti išvados, kad finansinė bendrovės būklė yra iškreipta. Be to, bendrovė pareiškė, kad žemės pirkimo kaina, kuri, kaip nustatė Komisijos tarnybos, buvo nenatūraliai maža, buvo rinkos sąlygomis atliktas sandėris, be valstybės įsikišimo. Šie pareiškimai buvo atmesti, kadangi buvusios bendros nuosavybės bendrovės naudojamas vienodas viso turto nuvertėjimo dydis neatspindi ekonominės tikrovės ir labai iškreipia įmonės gamybos sąnaudas ir finansinę būklę. Kalbant apie valstybei priklausančios žemės įsigijimą, kuriame atitinkamai dalyvavo valstybė, bendrovė negalėjo įrodyti, kad pirkimo kaina, kuri pasirodė nenatūraliai maža, palyginus su įprasta metų nuoma, kurią anksčiau mokėjo bendrovė, atitiko rinkos vertę.

(32)

Reikėtų pastebėti, kad kai kurie eksportuojantys gamintojai taip pat pareiškė, jog Komisijos išvados netaikyti joms RER buvo pagrįstos klaidingais duomenimis. Tačiau šiuo atžvilgiu jos nepateikė jokios papildomos informacijos ir jų pareiškimai turėjo būti atmesti. Tik viena bendrovė galėjo pateikti pagrįstus paaiškinimus, o kitų pareiškimai turėjo būti atmesti.

(33)

Bendrai kalbant, 9 bendrovė pareiškė, kad neįvykus patikrinimo apsilankymui, ji nukentėjo ir buvo diskriminuojama kitų bendrovių, kuriose buvo atliktas patikrinimo apsilankymas, atžvilgiu. Kitos dvi bendrovės pareiškė, kad joms kenkė tuo pačiu metu atliekamas RER prašymo formos ir atsakymų į klausimynus apie dempingą patikrinimas bei trijų mėnesių termino, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, nesilaikymas.

(34)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį, patikrinimo apsilankymai nėra privalomi ir atliekami ten, kur jie yra būtini. Šiuo atveju 9 bendrovės RER prašymas buvo atmestas jau atliekant pirmąjį tyrimą, kadangi (nepaisant to, kad buvo išsiųstas perspėjimo laiškas) bendrovė negalėjo įrodyti, kad visi kriterijai buvo įgyvendinti. Kalbant apie kitus pareiškimus, vertėtų pažymėti, kad tuo pačiu metu vykstantys patikrinimai ir trijų mėnesių termino nesilaikymas gali būti paaiškinami tuo, kad šioje procedūroje dalyvavo daug eksportuojančių gamintojų ir kad atrankos nuostatos galėjo būti taikomos tik skaičiuojant dempingą. Todėl tyrimui atlikti buvo reikalinga svarbi ir daug laiko užimanti kiekvienos atskiros RER prašymo formos analizė. Bet kuriuo atveju, manoma, kad sutapęs patikrinimo apsilankymų laikas ir galutinių terminų nesilaikymas neturi įtakos jokioms akivaizdžioms teisinėms pasekmėms, nei neigiamiems rezultatams ir, kaip jau buvo nuspręsta pirmesniuose tyrimuose, šiomis aplinkybėmis galėjo būti priimtas galiojantis sprendimas dėl RER. Todėl prašymai taip pat buvo atmesti.

(35)

Pagaliau pareiškimas, kad RER prašymo formų patikrinimo apsilankymas turėtų vykti visų tiriamų bendrovių patalpose, buvo atmestas dėl priežasčių, minėtų 34 konstatuojamoje dalyje.

(36)

Primenama, kad individualus režimas buvo suteiktas 18 bendrovių. 13 iš jų kreipėsi dėl RER, tačiau joms jis buvo nesuteiktas, nes buvo nustatyta, kad jos atitinka visus IR reikalavimus, išdėstytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(37)

Trys bendrovės, kurioms nebuvo suteiktas IR, pareiškė, kad atsižvelgiant į jų pavaldžias bendroves, joms nebuvo skirta pakankamai laiko pateikti prašymą dėl RER ir (arba) IR arba, kad dėl jų pavaldžių bendrovių ribotos veiklos nebuvo poreikio galiojančiam RER ir (arba) IR prašymui pateikti.

(38)

Šių trijų bendrovių atveju, turėtų būti pažymėta, kad pradžioje, per visoms bendrovėms nustatytą terminą, nebuvo pateikta nei vienos RER ir (arba) IR prašymo formos. Atlikus pirmąjį tyrimą, įspėjimo laišku buvo paprašyta šių bendrovių taip pat pateikti prašymą per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į jų tiriamas bendroves, aktyviai parduodančias ir (arba) gaminančias aptariamą produktą. Tačiau tokių prašymų nebuvo gauta ir todėl negalėjo būti suteiktas kitas terminas, siekiant išvengti diskriminacijos bendrovių, kurios pateikė susijusią informaciją laiku, atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad dėl bylos sudėtingumo ir didelio dalyvaujančių bendrovių, kurioms turėjo būti atskirai įvertinti prašymai dėl RER ir (arba) IR bei dempingo nustatymui naudojamos atrankos nuostatos, skaičiaus, pratęsus terminus būtų buvę neįmanoma laiku užbaigti tyrimą. Be to, tai, kad bendrovės veikla yra ribota neatleidžia bendrovės nuo pareigos įrodyti, kad ji atitinka kriterijus. Todėl pareiškimai buvo atmesti.

(39)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad atranka buvo neteisinga, kadangi ji buvo paremta vien tik eksporto kiekio paskaičiavimais, o atrenkant reikėjo atsižvelgti į didelę eksportuojamų į Bendriją produktų pridėtinę vertę.

(40)

Tačiau šis pareiškimas buvo atmestas, nes pavyzdžiui atrenkamų bendrovių atranka buvo vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal didžiausią tipišką eksporto kiekį, kuris galėjo būti pagrįstai ištirtas per turimą laiką.

(41)

Kitas eksportuojantis gamintojas nesutiko su išvadomis, kad jam atvirai atsisakius būti atrinktam, nebuvo laikomas bendradarbiaujančia šalimi. Bendrovė iš pradžių pareiškė, kad remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, atranka privalo būti atlikta gavus šalių sutikimą, taip suteikiant joms galimybę nedalyvauti atrankoje. Antra, ji pareiškė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, patikrinimo apsilankymai nėra būtina sąlyga, siekiant įrodyti, kad bendrovė atitinka penkis kriterijus ir kad jai dar gali būti suteiktas RER. Ji argumentavo pateikdama tai įrodantį faktą, jog RER buvo suteiktas 22 bendrovėms, bet tik 7-iose buvo atlikti patikrinimai vietoje. Pagaliau bendrovė pareiškė, kad ji turėjo būti įspėta apie vengimo bendradarbiauti pasekmes, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Atsižvelgiant į pirmąjį pareiškimą, pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį šalių sutikimas nėra būtina sąlyga, kadangi straipsnyje numatyta, kad galutinį sprendimą priima Komisija ir kad tik pirmenybė teikiama atrankai, atliekamai konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis ir gavus jų sutikimą. Be to, atranka šiuo atveju buvo atliekama konsultuojantis su Kinijos valdžios institucijomis ir per šį laikotarpį tiriama bendrovė dar kartą pareiškė, kad nenori būti atrenkama, būtent dėl to, kad patikrinimo apsilankymas jai sudarytų sunkumų. Galiausiai taip pat pažymima, kad bendrovė neprašė individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(43)

Antrasis pareiškimas laikomas nepagrįstu, kadangi pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį atsisakymas suteikti galimybę naudotis reikalinga informacija, taip pat sprendžiant dėl RER, turėtų būti laikomas vengimu bendradarbiauti. Bendrovei buvo paaiškinta, kad ją atrinkus, bendrovė turėtų atsakyti į klausimyną ir priimti patikrinimą vietoje, o to bendrovė atsisakė. Bet kuriuo atveju pažymima, kad net jeigu bendrovei būtų suteiktas RER, jai atsisakius būti atrenkamai, nepateikus atsakymų į klausimyną pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir nesutikus priimti patikrinimo apsilankymo, turėtų būti taikomos pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatos. Galiausiai paskutinis bendrovės pareiškimas taip pat turėtų būti atmestas, kadangi vengimo bendradarbiauti pasekmės buvo paaiškintos pranešimo apie tyrimo inicijavimą 8 pastraipoje.

(44)

Negavus jokių pastabų naudojama bendroji normaliosios vertės nustatymo metodologija, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 31–40 konstatuojamose dalyse.

(45)

Eksportuojantys gamintojai, kurių prašymai dėl RER buvo patenkinti, pareiškė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę buvo padarytos tam tikros kanceliarinės klaidos arba nesutiko su metodologija, naudojama pataisymų, kurie, manoma, buvo reikalingi, vertinimui. Šios problemos buvo iš naujo išnagrinėtos ir, kur reikia, padaryti reikalingi pakeitimai.

(46)

Tam tikros suinteresuotosios šalys pareiškė, kad buvo pažeista pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, kadangi prieš nustatant laikinąsias priemones, joms nebuvo pranešta apie kitos, nei siūloma pranešime apie tyrimo inicijavimą, analogiškos šalies pasirinkimą. Po to jie pareiškė, kad nežinodami, jog Meksikos, kuri buvo inicijavime siūloma analogiška valstybė, gamintojai nebendradarbiauja, jie negalėjo padėti Komisijai išrinkti analogišką valstybę.

(47)

Šiuo atžvilgiu, pirmiausiai turėtų būti pažymėta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte numatoma, kad pradėjus tyrimą šalims iš karto pranešama apie pasirinktą trečiąją rinkos ekonomikos valstybę. Šiuo atveju iš karto pradėjus tyrimą, Meksika vis dar buvo numatyta kaip analogiška valstybė ir šalys buvo kviečiamos pareikšti savo pastabas dėl tokio pasirinkimo. Tyrimo pradžioje iš tiesų nebuvo jokių požymių, kad nebendradarbiaus nei vienas Meksikos gamintojas. Tik vėliau tapo aišku, kad dėl atsisakymo bendradarbiauti turi būti išrinkta kita valstybė.

(48)

Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte nenumatyta, kad šalys turėtų padėti Komisijai, renkant tinkamą analogišką valstybę.

(49)

Galiausiai suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie laikinąsias išvadas, taip pat ir apie laikinai išrinktą analogišką valstybę, t. y. Turkiją, ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Nebuvo gauta jokių pastabų, kad šiuo atveju Turkija negalėtų būti laikoma tinkama analogiška valstybe. Todėl manoma, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas nebuvo pažeistas, yra tvirtinamos laikino reglamento 44 ir 48 konstatuojamose dalyse pateiktos išvados.

(50)

Negavus jokių pastabų, buvo patvirtinta bendroji metodologija normaliosios vertės nustatymui, kaip numatyta laikinojo reglamento 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse.

(51)

Du eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad eksporto kainos apskaičiavimo reikalavimai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje, nebuvo įvykdyti ir kad visi eksporto kainos koregavimai, kai pardavimai buvo vykdomi į Bendriją per susijusias trečiosios valstybės bendroves, verčiau būtų daromi taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatas.

(52)

Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatos, o konkrečiau, tos dalies i punktas, iš tikrųjų buvo taikomos, kaip minėta laikinojo reglamento 53 konstatuojamoje dalyje.

(53)

Eksportuojantys gamintojai, kurių prašymai dėl RER buvo patenkinti, pareiškė, kad padarytos tam tikros kanceliarinės klaidos, skaičiuojant eksporto kainą, arba nesutiko su metodika, naudojama tam tikriems koregavimams, kurie buvo laikomi reikalingais, įvertinti. Šios problemos buvo iš naujo išnagrinėtos ir, jei reikia, padaryti reikalingi pakeitimai.

(54)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo suteiktas RER, pareiškė, kad koregavimai, atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i įtrauką, atsižvelgiant į jos pardavimus į Bendriją per pavaldžią bendrovę trečiojoje šalyje neturėjo pagrindo, kadangi konkreti pavaldi bendrovė atliko tik eksporto pardavimo skyriaus funkcijas. Po to ji pareiškė, kad jei koregavimai daromi, jie bet kuriuo atveju neturėtų viršyti normalaus komisinių dydžio, mokamo nesusijusiems agentams. Kiti du eksportuojantys gamintojai taip pat pareiškė, kad koregavimai turėtų neviršyti tiesioginių pardavimo išlaidų.

(55)

Šiuo atžvilgiu atliekant tyrimą paaiškėjo, kad pardavimų pavaldžios bendrovės funkcijos viršijo tas, kurias paprastai atlieka eksportuotojo eksporto pardavimo skyrius, ir gali būti palygintos su agento, dirbančio pagal užsakymą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i įtrauką.

(56)

Todėl manoma, kad susijusi šalis patyrė išlaidų, kurios iš esmės sumažina eksportuotojų gautą kiekį ir kurios turėtų būti atimamos iš pirmojo nepriklausomo Bendrijos pirkėjo sumokėtos kainos.

(57)

Pažymima, kad du kiti eksportuojantys gamintojai, kurie yra panašioje padėtyje kaip ir pirmiau minėtas eksportuojantis gamintojas, pritarė Komisijai, kad koregavimai turėtų būti atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, siekiant atlikti teisingą palyginimą (žr. 51 konstatuojamąją dalį).

(58)

Pagaliau manoma, kad koregavimų dydžiai buvo tinkamai paskaičiuoti, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto nuostatomis, t. y. remiantis tiriamos bendrovės gautu antkainiu. Antkainis šiuo atveju buvo paskaičiuotas kaip faktinės tiriamų bendrovių pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos (PBA) bei pagrįstas pelno dydis ir neturėtų būti apribotas vien tik iki tiesioginių pardavimo išlaidų. Todėl susijusių eksportuojančių gamintojų pareiškimai buvo atmesti.

(59)

Įvairios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad koregavimai, susiję su negrąžinamu PVM neturėjo pagrindo ir atliekami klaidingai supratus sistemą. Kai kurie kiti eksportuojantys gamintojai, įskaitant ir tą, kuris sutiko su koregavimo principu, prieštaravo koregavimo skaičiavimo metodikai ir prašė, kad koregavimas būtų paremtas faktine negrąžinamo PVM suma.

(60)

Pirmasis pareiškimas buvo atmestas, kadangi jis nebuvo įrodytas ir nepateikta daugiau jokios informacijos, kuri galėtų patvirtinti teiginį, jog koregavimas buvo atliekamas neteisingai supratus sistemą.

(61)

Kalbant apie pareiškimą, kad reikėtų naudoti faktines sumas, jų daugeliu atvejų nepateikė susiję eksportuojantys gamintojai arba nebuvo atitinkamų įrodymų ir todėl į jas nebuvo atsižvelgta. Todėl pareiškimai buvo atmesti.

(62)

Gavus kelių šalių pastabas, paaiškinama, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, panašaus produkto rūšių, parduotų Turkijos vidaus rinkoje, kainos, kurios buvo naudojamos normalios vertės nustatymui, buvo pakoreguotos taip, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas su tomis produkto rūšimis, kurias susiję Kinijos gamintojai eksportavo į Bendriją. Tokie koregavimai buvo atlikti remiantis pagrįstai apskaičiuota fizinių savybių skirtumo rinkos verte. Dviejų bendrovių atveju, koregavimai atlikti pradiniame etape turėjo būti peržiūrimi, siekiant geriau atitikti konkrečią situaciją ir atitinkamai buvo peržiūrėti susiję skirtumai.

(63)

Dvi iš trijų bendrovių, kurioms buvo suteiktas RER pareiškė, kad jų užmegzti ryšiai per TL nebegalioja, kadangi iš karto po TL, buvo panaikinti visų trijų bendrovių akcininkų ryšiai, nes susijusios akcijos buvo parduotos nepriklausomiems asmenims. Todėl bendrovės pareiškė, kad reikėtų atsižvelgti į tokią naują situaciją ir visoms bendrovėms turėtų būti nustatytas atskiras dempingo skirtumas, atitinkantis konkretų atvejį, kadangi jos nebegali būti laikomos susijusiomis.

(64)

Tačiau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad ryšiai tarp susijusių bendrovių per TL iš tikrųjų egzistavo ne vien tik dėl akcijų. Iš tikrųjų, buvo nustatyta, kad be minėto ryšio, trys bendrovės taip pat turėjo bendrus savo atitinkamų direktorių valdybų narius. Tokiu būdu tie patys bendrovių direktorių valdybų nariai sustiprino ryšį dėl akcijų.

(65)

Dėl tokių priežasčių buvo nuspręsta, kad bendrovės turi būti laikomos susijusiomis per TL. Netgi situacijai tariamai pasikeitus po TL, bet kuriuo atveju būtų anksti daryti išvadą, kad tokie pokyčiai yra ilgalaikiai. Atsižvelgiant į per TL nusistovėjusių ryšių pobūdį, negalima atmesti apėjimo per bendrovę, kuriai nustatytas mažiausias dempingo muitas, galimybės. Bet to, taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog ryšiai galėjo pakenkti TL išvadoms, bet kokie ryšių pasikeitimai po TL negali būti laikomi svarbiais.

(66)

Todėl daroma išvada, kad bendrovių pareiškimai turėtų būti atmesti.

(67)

Be to, įvairios suinteresuotosios šalys nesutiko, kad teisingai buvo taikomos atrankos nuostatos. Kadangi išaiškėjo, kad trys atrinktosios bendrovės, kurių prašymai dėl RER buvo patenkinti, buvo susijusios, tvirtinama, kad jos sudaro vieną bendrą subjektą ir jog dėl to jų dempingo skirtumas negali būti pagrįstas vidurkis pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies formuluotę. Tai grindžiama tuo, kad šiame straipsnyje kalbama apie dempingo skirtumo svertinį vidurkį, nustatytą pagal tyrimui atrinktas valstybes, todėl dempingo skirtumas turėtų būtinai būti grindžiamas daugiau nei vienos bendrovės duomenimis. Buvo padaryta nuoroda į PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą dėl EB ir Indijos lovos skalbinių byloje (3), kur buvo padaryta išvada, jog svertinis vidurkis turi būtinai būti pagrįstas keliomis bendrovėmis.

(68)

Šiuo atžvilgiu, vertėtų atkreipti dėmesį, kad Apeliacinės tarybos išvados, kurios buvo padarytos kitomis aplinkybėmis, t. y. pagal Antidempingo susitarimo 2.2.2 straipsnio ii punktą, ir kitokiu atveju, negali būti tiesiogiai taikomos šiam konkrečiam atvejui. Antra, argumentas turėtų būti atmestas, kadangi šiuo atveju, svertinis atrankos vidurkis yra paremtas kiekvienos bendrovės normaliąja verte ir eksporto kainomis, o šios bendrovės nesudaro vieno bendro subjekto. Tik nustačius tris atskirus skirtumus galėjo būti paskaičiuotas šių skirtumų svertinis vidurkis susijusioms bendrovėms, siekiant dėl jų ryšio išvengti, kad bendrovės nenukreiptų viso savo eksporto per bendrovę, kuriai buvo nustatytas žemiausias dempingo skirtumas. Toliau pažymima, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje nėra konkrečiai atmetamas dempingo skirtumo, nustatyto susijusioms atrinktoms šalims, naudojimas. Todėl pareiškimai buvo atmesti.

(69)

Negavus pastabų, tvirtinama metodika, pagal kurią nustatomi dempingo skirtumai bendrovėms, kurių prašymai dėl IR buvo patenkinti, kaip numatyta laikinojo reglamento 57 konstatuojamoje dalyje.

(70)

Atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuoti tokie galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muitų:

(71)

Negavus jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 59–61 konstatuojamųjų dalių išvados.

(72)

Negavus jokių pastabų, tvirtinamos laikinosios išvados dėl bendros Bendrijos gamybos, kaip numatyta laikinojo reglamento 62 ir 63 konstatuojamose dalyse.

(73)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad pagrindinė Bendrijos gamybos dalis nebuvo pakankamai atstovaujama. Jie bandė įrodyti, kad apibrėžiant Bendrijos pramonę, neturėtų būti atsižvelgiama į vieną tyrimo metu bankrutavusią bendrovę. Be to, jie pareiškė, kad vienas gamintojas importavo aptariamą produktą per nagrinėjamąjį laikotarpį ir turėtų būti išbrauktas iš Bendrijos pramonės pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

(74)

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad vienam Bendrijos gamintojui yra paskirtas teismo administratorius, tačiau tiriamojo laikotarpio metu jis gamino ir šiuo metu vis dar gamina. Todėl šiai bendrovei taikomas Bendrijos pramonės apibrėžimas. Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad nei viena bendrovė, kuri priklausė Bendrijos pramonei, neimportavo aptariamo produkto per TL. Tačiau jos importavo pilkąjį produktą, t. y. GAPS žaliavą. Todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.

(75)

Negavus jokių kitų pastabų, tvirtinamas Bendrijos pramonės apibrėžimas, kaip pateikta laikinojo reglamento 64 konstatuojamoje dalyje.

(76)

Negavus jokių kitų pastabų, patvirtinamas Bendrijos vartojimo nustatymas pagal laikinojo reglamento 65 ir 66 konstatuojamąsias dalis.

(77)

Negavus jokių pastabų, tvirtinamas nagrinėjamo importo kiekio ir rinkos dalies apskaičiavimas pagal laikinojo reglamento 67 ir 68 konstatuojamąsias dalis.

(78)

Negavus jokių pastabų, patvirtinimas nagrinėjamo importo kainų ir kainų mažinimo apskaičiavimas pagal laikinojo reglamento 69–71 konstatuojamąsias dalis.

(79)

Primenama, kad laikinojo reglamento 98 konstatuojamoje dalyje, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(80)

Nei viena suinteresuotoji šalis nekėlė abejonių dėl Bendrijos pramonės padėtį atspindinčių skaičių ar jų aiškinimo, pateikto laikinojo reglamento 72–98 konstatuojamosiose dalyse. Todėl išvados, pateiktos šiose laikinojo reglamento konstatuojamose dalyse, yra tvirtinamos ir daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(81)

Be kitų veiksnių, kurie nagrinėjami laikinajame reglamente, taip pat buvo išnagrinėtas Bendrijos pramonės eksportas. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės eksporto pardavimai nesikeitė visą laikotarpį ir sudarė apie 25 mln. ilginių metrų. Verta atkreipti dėmesį, kad šis eksportas yra produktas, skirtas pamušalams, parduodamas kur kas mažesne kaina. Taip pat, visų 25 ES valstybių narių pramonės eksportuojamų produktų asortimentas per TL buvo parduodamas 270 % didesne kaina nei importas iš Kinijos. Bet kuriuo atveju, nustatant pelningumo duomenis, buvo atsižvelgiama tik į pardavimus Bendrijos rinkoje, kad šių duomenų nepaveiktų eksportas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas priežastis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos eksportas nepadarė žalos Bendrijos pramonei. Be to, kalbant apie importą bendrai iš visų kitų trečiųjų šalių, kainos vidutiniškai buvo visą laiką aukštesnės, nei KLR kainos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir negavus jokių pastabų dėl priežastinio ryšio, tvirtinama laikinojo reglamento 99–111 konstatuojamosiose dalyse daroma išvada.

(82)

Negavus jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų interesų, tvirtinamos laikinojo reglamento 112–118 konstatuojamose dalyse pateiktos išvados.

(83)

Buvo gauti keli pareiškimai iš nesusijusių importuotojų ir (arba) vartotojų. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Importuotojų argumentai sutapo su vartotojų argumentais ir yra aptariami toliau 87–90 konstatuojamose dalyse. Atkreipiamas dėmesys, kad bendras importo iš Kinijos importuotojų, kurie apie save pranešė, kiekis yra menkas ir sudaro tik apie 2 % viso Kinijos importo per TL. Likusieji 98 % nereagavo į priemones.

(84)

Negavus jokių kitų nesusijusių importuotojų pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 119–121 konstatuojamosiose dalyse pateikiamos išvados.

(85)

Negavus pastabų dėl Bendrijos tiekėjų interesų, tvirtinamos laikinojo reglamento 122–125 konstatuojamosiose dalyse pateikiamos išvados.

(86)

Primenama, kad 9 vartotojai pateikė atsakymus į klausimyną, o tik vienas iš šių vartotojų importavo aptariamą produktą (laikinojo reglamento 127 konstatuojamoji dalis). Tačiau, numačius laikinąsias priemones, keturi vartotojai, kurie iki to laiko tyrime nedalyvavo, pateikė savo pastabas. Du iš jų gamina audinius interjero apdailai. Visi jie importavo aptariamą produktą iš KLR. Atsižvelgiant į tai, kad sektorius yra labai suskaldytas, jie atstovauja mažiau nei 2 %.

(87)

Šie keturi vartotojai, kurie siuva drabužius, pareiškė, kad dabar jų verslui kyla grėsmė, kadangi gatavų drabužių importas iš KLR patenka į Bendrijos rinką labai mažomis kainomis, o jie yra priversti gaminti daug didesnėmis kainomis. Be to, jie turėtų mokėti didelius aptariamo produkto, kuris yra jų gamybos žaliava, importo antidempingo muitus. Jie aiškina, kad gali parduoti savo gatavus produktus truputį aukštesnėmis kainomis savo klientams, nes yra daug lankstesni ir per trumpą laiką gali pristatyti mažesnį kiekį. Tačiau, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas (mažai kainuojantys drabužiai patenka į rinką, o žaliava apmokestinama antidempingo muitu), jie pareiškė, kad nesugebės išlaikyti Bendrijos gamybos ir dėl to bus priversti uždaryti savo gamybos įmones.

(88)

Pažymėtina, kad šie gamintojai yra mažosios ir vidutinės įmonės. Jiems daromas didelis spaudimas dėl gatavų produktų importo, kuris labai padidėjo ir dėl 2005 m. sausio 1 d. panaikintų tekstilės kvotų. Be to, dėl muito padidėja ir žaliavos kainos. Nepaisant to, kad jau ir taip pavojinga darbužių sektoriaus padėtis galėjo dar labiau pablogėti dėl antidempingo muito GAPS, yra aišku, kad pagrindinis spaudimas šioms bendrovėms daromas dėl importuojamų drabužių iš KLR.

(89)

Kai kurie vartotojai pareiškė, kad jei dėl muitų nebūtų importuojama tekstilė, nukentėtų audinių dažymo ir marginimo pramonė. Jie taip pat aiškino, kad nukentėtų ir Bendrijos pažangios tekstilės technikos tiekėjai, kadangi dėl muito sumažėtų tekstilės gamyba KLR.

(90)

Tačiau, kaip numatyta laikinojo reglamento 128 konstatuojamoje dalyje, tikėtina, kad importas iš KLR ir toliau pateks į rinką sąžiningomis, ne dempingo kainomis, be to bus prieinami ir kiti šaltiniai ne dempingo kainomis, jei trečiųjų šalių importas (neskaitant KLR) sudarys daugiau kaip 30 % Bendrijos vartojimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad daugeliui eksportuojančių gamintojų buvo skirtas 14,1 % antidempingo muito dydis ir kad GAPS yra tik dalis vartotojų gamybos išlaidų, kainos padidėjimas neturėtų būti esminis. Taip pat pažymėtina, kad tariamai pavojinga padėtis, kurioje gali būti tam tikros bendrovės, susidaro daugiausiai dėl gatavų drabužių iš KLR importo, ir antidempingo priemonių neskyrimas neišspręstų šios problemos. Šiuo atžvilgiu taip pat vertėtų prisiminti, kad atsiliepė vartotojai, kurie atstovauja tik labai mažą importo kiekį, o didžioji jų dauguma tyrime nepateikė jokių pastabų.

(91)

Negavus daugiau pastabų dėl vartotojų interesų, tvirtinamos laikinojo reglamento 126–128 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(92)

Atsižvelgiant į laikinojo reglamento 129–131 konstatuojamųjų dalių išvadas ir į įvairių šalių pastabas, daromo išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl neturėtų būti taikomos galutinės antidempingo priemonės prieš KLR kilmės GAPS importą dempingo kaina.

(93)

Pagal laikinojo reglamento 132–135 konstatuojamose dalyse išaiškintą metodiką, buvo paskaičiuotas žalos atlyginimo lygis, siekiant nustatyti, kokio lygio priemones reikia taikyti.

(94)

Skaičiuojant žalos skirtumą laikinajame reglamente, tikslinis pelnas Bendrijos pramonei buvo nustatytas 8 % lygio, kurį normaliomis konkurencijos sąlygomis galėjo pasiekti šios rūšies pramonė, t. y. nesant importui dempingo kaina ir kuris buvo pasiektas 1998 ir 1999 metais, kol nekilo problemų dėl Kinijos eksporto (laikinojo reglamento 134 konstatuojamoji dalis).

(95)

Viena suinteresuotoji šalis aiškino, kad 8 % tikslinis pelnas, remiantis 1998 ir 1999 nebūtų tinkamas. Ši šalis argumentavo, kad pelno skirtumams esant daug mažesniems 2000 m., t. y. pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais, kai importo dempingo kaina pasekmės nebuvo tokios akivaizdžios, tiksliniu pelnu turėtų būti šis pelno skirtumas. Tačiau primenama, kad 2000 m. importo iš KLR rinkos dalis jau buvo didelė ir sudarė 18,2 % (laikinojo reglamento 67 konstatuojamoji dalis), o Bendrijos pramonei jau grėsė pavojus. Todėl buvo manoma, kad būtų protingiau remtis stabilesniu praėjusiu laikotarpiu, siekiant nustatyti tikslinį pelną, kurį galėtų pasiekti Bendrijos pramonė, be importo dempingo kaina.

(96)

Negavus daugiau pastabų šia tema, tvirtinama laikinojo reglamento 132–135 konstatuojamosiose dalyse numatyta metodika.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinio antidempingo muito dydis turėtų neviršyti nustatyto dempingo skirtumo ir būti lygus paskaičiuotam žalos skirtumui visais atvejais, kai jis mažesnis už nustatytą dempingo skirtumą.

(98)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai turėtų būti tokie:

(99)

Šiame reglamente nurodyti bendrovėms taikomi individualūs antidempingo muito dydžiai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šie dydžiai atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muitų dydžiai (skirtingai nei muitas, kuris visos šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomi tik nagrinėjamos šalies kilmės ir konkrečiai minėtų bendrovių pagamintų produktų importui. Importuojamiems produktams, kuriuos pagamino kitos bendrovės, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie dydžiai bus netaikomi, ir joms galios muito dydis, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“.

(100)

Visus prašymus dėl šių individualių antidempingo muitų dydžių taikymo bendrovėms (pvz., pasikeitus bendrovės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo bendroves) reikėtų siųsti Komisijai (4) kartu su visa svarbia informacija, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pasikeitimus gamybos, vidaus ir eksporto pardavimų srityje, susijusius, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu). Prireikus, reglamentas bus atitinkami iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomas individualaus muito dydžiai, sąrašą.

(101)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir į Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą, manoma, kad yra būtina, jog laikinojo muito garantuotos sumos, nustatytos pagal laikinąjį reglamentą, turėtų būti surinktos pagal įvesto galutinio muito dydį. Jei galutiniai muitai viršija laikinuosius muitus, galutinai surenkami tik laikinojo muito garantuotos sumos, o garantuotos sumos, kurios yra didesnės nei galutiniai antidempingo muitai, turėtų būti grąžinamos,

—

neeksportavo produkto, aprašyto 1 straipsnio 1 dalyje, į Bendriją per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d.),

—

nėra susijęs su Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam yra taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės,

—

faktiškai eksportavo į Bendriją aptariamą produktą po tiriamojo laikotarpio, pagal kurį nustatytos priemonės, arba yra neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti į Bendriją didelius kiekius,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction B

Office J-79 5/16

B-1049 Brussels.