4.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/55

(1)

2002 m. spalio 18 d. raštu Vokietija informavo Komisiją, kad bendrovei „MobilCom AG“ (toliau – „MobilCom“) valstybinė kredito įstaiga „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (toliau – KfW) suteikė 50 mln. eurų skubią pagalbą su valstybės garantija. Paskola išmokėta 2002 m. rugsėjo 19 d.

(2)

2002 m. spalio 21 ir 30 d. raštais Komisija iš Vokietijos paprašė informacijos, kurią Vokietija deramai pateikė 2002 m. spalio 23 d. raštais, užregistruotais 2002 m. spalio 23 ir 24 d., ir 2002 m. lapkričio 5 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(3)

2002 m. lapkričio 27 d. raštu, užregistruotu 2002 m. lapkričio 28 d., Vokietija informavo, jog suteikta kita 80 % garantija 112 mln. eurų paskolai. 2002 m. gruodžio 10 d. įvyko Komisijos ir Vokietijos atstovų susitikimas.

(4)

2003 m. sausio 21 d. raštu Komisija informavo Vokietiją, kad remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu ir Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (3) nusprendė pritarti 50 mln. eurų skubios pagalbos su valstybės garantija suteikimui.

(5)

Tuo pačiu raštu Komisija informavo Vokietiją apie savo sprendimą inicijuoti oficialų tyrimą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl 80 % garantijos 112 mln. eurų paskolai suteikimo.

(6)

Komisijos sprendimas inicijuoti tyrimą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4); Komisija paragino kitas suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas.

(7)

2003 m. vasario 24 d. raštais, užregistruotais 2003 m. vasario 25 ir 26 d., Vokietija pareiškė savo pastabas dėl Komisijos sprendimo inicijuoti tyrimą.

(8)

2003 m. kovo 14 d. raštu, užregistruotu 2003 m. kovo 14 d., Vokietija Komisijai pateikė papildomos informacijos. Kartu Vokietija pranešė Komisijai apie ketinimus iki 2007 metų pabaigos pratęsti valstybės garantiją bendrovei „MobilCom“ suteiktoms 50 mln. eurų ir 112 mln. eurų paskoloms. Be to, Vokietija nurodė, jog iš antrojo kredito įmonei išmokėta tik 88,3 mln. eurų dalis.

(9)

2003 m. balandžio 10 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos apie planuojamą pratęsimą valstybės garantijos, kurią Vokietija suteikė 2003 metų gegužės 9 d. raštu, užregistruotu 2003 metų gegužės 12 d. Papildoma informacija Vokietija pateikė 2003 m. gegužės 21 d. raštu, užregistruotu 2003 m. gegužės 21 d.

(10)

2003 m. birželio 3 d. raštu, užregistruotu 2003 m. birželio 3 d., „MobilCom“ pareiškė savo pastabas dėl Komisijos sprendimo inicijuoti tyrimą.

(11)

2003 m. liepos 9 d. raštu Komisija informavo Vokietiją, kad Komisija išplečia atliekamą tyrimą, numatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl jos ketinimų valstybės garantiją pratęsti iki 2007 metų pabaigos.

(12)

Komisijos sprendimas dėl tyrimo išplėtimo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5); Komisija visas suinteresuotas šalis paragino pateikti savo pastabas.

(13)

2003 m. rugsėjo 1 d. raštu, užregistruotu 2003 m. rugsėjo 2 d., Vokietija pateikė savo pastabas dėl tyrimo išplėtimo. 2003 m. rugsėjo 9 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija atsakė 2003 m. rugsėjo 23 d. raštu, užregistruotu 2003 m. rugsėjo 25 d. Juo Vokietija Komisiją taip pat informavo, kad 2003 m. rugsėjo 22 d.„MobilCom“ grąžino paimtus kreditus, kuriems buvo suteikta valstybės garantija, o KfW Federacijai ir Šlezvigo-Holšteino federacinei žemei grąžino paskolos raštus.

(14)

2003 d. lapkričio 5 d. raštu, užregistruotu 2003 d. lapkričio 6 d., Vokietija pranešė, jog atsiima Komisijai įteiktą prašymą dėl garantijos suteiktiems kreditams pratęsimo iki 2007 m. pabaigos, nes paskolos buvo grąžintos.

(15)

2003 m. rugsėjo 25 d. raštu, registruotu 2003 m. rugsėjo 25 d., ir 2003 m. spalio 2 d. raštu, registruotu 2003 m. spalio 6 d., Komisija gavo dviejų „MobilCom“ konkurentų pastabas dėl tyrimo išplėtimo. Šie raštai buvo persiųsti Vokietijai. Vokietija atsakė 2003 m. lapkričio 5 d. raštu, užregistruotu 2003 m. lapkričio 6 d.

(16)

2004 sausio 9 ir 21 d. įvyko Vokietijos Vyriausybės, Šlezvigo-Holšteino federacinės žemės, bendrovės ir Komisijos atstovų derybos, kurių metu svarstyta, ar reikalinga imtis papildomų priemonių siekiant išvengti nederamo konkurencijos iškraipymo. 2004 m. vasario 13 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, Vokietija pranešė Komisijai, kad „MobilCom“ iš principo pasirengusi 7 mėnesių laikotarpiui nutraukti mobiliojo ryšio sutarčių pardavinėjimą internetu. 2004 m. vasario 16 d. raštu Komisija paprašė išsamesnės informacijos tam tikrais klausimais. 2004 m. kovo 26 d. nusiuntė dar vieną paklausimą, į kurį Vokietijai atsakė 2004 m. balandžio 2 d. ir 2004 m. balandžio 28 d. raštais, užregistruotais atitinkamai tomis pačiomis dienomis, kuriuose nurodė, jog negali galutinai nutraukti „MobilCom“ internetinės parduotuvės veiklos. 2004 m. birželio 23 d. raštu, užregistruotu 2004 m. birželio 24 d., Vokietija Komisijai suteikė papildomos informacijos apie esamas „MobilCom“ klientų skaičių tendencijas.

(17)

Akcinę bendrovę „MobilCom“ AG 1991 m. kaip uždarąją akcinę bendrovę „MobilCom Communicationstechnik GmbH“ įkūrė Gerhard Schmid. Jos buveinė – Šlezvigo-Holšteino federacinėje žemėje, Biudelsdorfe, Rendsburg-Eckernfiorde, kuri pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą laikoma plėtros sritimi. Be buveinės Biudelsdorfe, „MobilCom“ turi filialų kitose Vokietijos vietovėse (Kilyje, Karlšteine, Erfurte ir Halbergmoze).

(18)

Šiuo metu didžiausias „MobilCom“ akcininkas yra „France Télécom“, turintis 28,3 % akcijų. Likusios akcijos priklauso smulkiesiems akcininkams.

(19)

Savo veiklos pradžioje „MobilCom“ perpardavinėjo antrosios kartos („2G“) mobiliojo ryšio paslaugas kitoms bendrovėms – „T-Mobile“, „Vodafone“ ir „E-Plus“. Įmonė 1996 m. pradėta kotiruoti biržoje, o 1997 m. kaip viena pirmųjų ir Naujosios ekonomikos Frankfurto prie Maino vertybinių popierių biržoje. 1998 m. Vokietijoje pradėjo teikti fiksuotojo ryšio operatoriaus ir interneto tiekėjo paslaugas. Mobiliojo ryšio paklausos spartaus augimo metais augo ir pati įmonė.

(20)

„MobilCom“ 1997–2000 m. įsigijo keletą bendrovių, tarp jų tinklo paslaugų operatorių „Topnet“, mobiliųjų paslaugų operatorių „Cellway“ ir didžiausią tuo metu internetinę paieškos sistemą vokiečių kalba „DINO-Online“. Be to, „MobilCom“ savo akcijų portfelį papildė telekomunikacijų įmone „TelePassport“, paslaugų operatoriumi „D Plus“ ir kompiuterių parduotuvių tinklo „Comtech“ akcijų paketo dalimi. Naujosios ekonomikos Frankfurto vertybinių popierių biržoje 1999 m. buvo pradėta kotiruoti „MobilCom“ antrinė internetinė įmonė „Freenet.de AG“ – antroji pagal dydį internetines paslaugas teikianti įmonė Vokietijoje.

(21)

2000 m. „MobilCom“ kartu su „France Télécom“ įkūrė bendrą uždarąją akcinę bendrovę „MobilCom Multimedia GmbH“, kad galėtų įsigyti UMTS licenciją ir pradėti veiklą UMTS rinkoje. „France Télécom“ savo dalį bendroje įmonėje iškeitė į 28,3 % „Mobilcom AG“ akcijų tam, kad „Mobilcom AG“ priklausytų visas „Mobilcom Multimedia GmbH“ akcijų paketas. Už minėtą „Mobilcom AG“ akcijų dalį „France Télécom“ sumokėjo 7,3 mlrd. eurų. Trūkstamas lėšas UMTS licenzijai įsigyti turėjo suteikti bankų konsorciumas finansavimo iš išorės sąlygomis. Strateginės partnerystės pagrindą UMTS srityje sudarė bendradarbiavimo pagrindų susitarimas, kurį šalys pasirašė 2000 m. kovo mėn.

(22)

2000 m. rugpjūčio mėn. „MobilCom Multimedia GmbH“ iš Vokietijos Vyriausybės už 8,4 mlrd. dolerių įsigijo UMTS licenciją. 2001 m. „D Plus“ susijungė su „Cellway“, kad bendrovės struktūra būtų optimaliai pritaikyta prie UMTS rinkos sąlygų. Tais pačiais metais pradėtas kurti UMTS tinklas.

(23)

Pradėjusi veikti UMTS rinkoje, mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje veikianti „MobilCom“ iš gryno paslaugų teikėjo tapo mobilųjį tinklą turinčiu operatoriumi (6).

(24)

„MobilCom“ fiksuoto ryšio operatorių ir interneto rinkos sektoriuje teikė pokalbių ir interneto prieigos paslaugas; jai šiame sektoriuje atstovavo antrinė interneto paslaugų bendrovė „Freenet.de AG“, kurios 76,1 % akcijų paketo priklausė „MobilCom“. Prieš ištinkant krizei, „MobilCom“ turėjo beveik 8 mln. klientų, iš jų 3,2 mln. teikė interneto prieigos paslaugas.

(25)

2001 finansiniais metais „MobilCom“ apyvarta siekė 2,59 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, ji padidėjo 10 %. 1 919 mlrd. eurų teko mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriui, 0,583 mlrd. – fiksuotojo ryšio operatorių ir interneto sektoriui, o likę 88 mln. eurų kitoms veiklos sritims. UMTS rinkoje apyvartos nebuvo, nes tinklas dar tebebuvo kuriamas.

(26)

Iki 2001 finansinių metų pabaigos „MobilCom“ ryšiu naudojosi 5,01 mln. klientų, t. y. 25 % daugiau nei praėjusiais metais. Taigi „MobilCom“ apyvarta mobiliojo ryšio sektoriuje augo greičiau nei pati rinka, kuri 2001 metais padidėjo 17 %. Du trečdalius bendrovės klientų sudarė abonentai, o rinkos vidurkis siekė 44 %.

(27)

2002 m. liepos 31 d.„MobilCom“ buvo priėmusi 5 175 žmones dirbti ne visą darbo dieną. Tai atitinka 4 463 visą darbo dieną dirbančius asmenis.

(28)

Po restruktūrizacijos „MobilCom“ visą dėmesį sutelks į mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektorių. Iki krizės bendrovė veikė ir UMTS bei fiksuotojo ryšio operatorių ir interneto rinkos sektoriuje.

(29)

Kaip aiškėja iš Vokietijos pateiktos informacijos ir prie restruktūrizacijos plano pridėto rinkos tyrimo, mobiliojo ryšio rinka yra telekomunikacijų sektoriaus dalis, kuriai priklauso ir tokios rinkos, pavyzdžiui, fiksuotojo ryšio, kabelinės televizijos, ryšių linijų nuomos, laikmenų ir kt. Mobiliųjų telekomunikacijų paslaugų rinka („mobiliojo ryšio paslaugų rinka“), ją palyginti su kitomis telekomunikacijos paslaugų rinkomis, laikytina savarankiška ir apibrėžta, nes jos produktai labai skiriasi nuo kitų telekomunikacijų paslaugų rinkų produktų.

(30)

Mobiliojo ryšio rinkoje skiriami tinklo savininkai ir perpardavinėtojai („paslaugų teikėjai“). Tinklo savininkams priklauso mobiliųjų paslaugų teikimui būtina infrastruktūra, jie taip pat atlieka ir jos priežiūrą. Paslaugas teikia arba tiesiogiai, arba per paslaugų tiekėjus. O paslaugų teikėjai savo ruožtu apsiriboja mobiliųjų paslaugų teikimu remdamiesi tik savo kainodara.

(31)

Ryšių ir pašto reguliavimo tarnybos (RPRT) duomenimis, 2002 m. bendra telekomunikacijų paslaugų apyvarta Vokietijoje siekė 61 mlrd. eurų. Vienas trečdalis jos teko didžiausioms telekomunikacijų paslaugų sektoriaus rinkoms: fiksuotojo ryšio paslaugų ir mobiliojo ryšio paslaugų.

(32)

RPRT duomenimis, bendrosios mobiliąsias paslaugas teikiančių bendrovių pajamos 2002 metais sudarė 23,7 mlrd. eurų. Vokietijos mobiliųjų paslaugų rinka 1998–2002 metais vidutiniškai augo 25,7 % per metus, taigi daug sparčiau nei visas telekomunikacijų paslaugų sektorius, kurio prieaugis per metus sudarė vidutiniškai 8,3 %. Bet vidutinis metinis apyvartos augimas mobiliųjų paslaugų rinkoje buvo daug mažesnis už vidutinį metinį naujų rinkos dalyvių skaičiaus didėjimą. Taip nutiko dėl nuolat smunkančios metinės apyvartos vidutiniškai vienam dalyviui. Mobiliųjų paslaugų rinkos augimas 2001–2002 metais nepaprastai sulėtėjo (2002 m. siekė vos 2,8 %).

(33)

Visos Komisijos turimos Vokietijos mobiliųjų paslaugų rinkos augimo prognozės ir tyrimai (7) rodo, kad mobiliojo ryšio vartotojų skaičius per ateinančius trejus ketverius metus sudarys 80–90 % visų šalies gyventojų, taigi rinka bus prisotinta. Rinkos skvarba 2002 m. buvo 72,4 % visų gyventojų (2001 – 68 %). Tikėtina, jog ateityje svarbiausias mobiliųjų operatorių tikslas bus ne naujų vartotojų paieška, bet didesnes sumas šiai paslaugai galinčių išleisti klientų išlaikymas ir vidutinės mėnesinės apyvartos didinimas. Konkurencinė kova vyks dėl operatorių pakeisti norinčių vartotojų. Kadangi 1999–2000 mobiliojo ryšio bendrovių klientų daugėjo ypač sparčiai, artimiausiais metais Vokietijoje labai išaugs vartotojų poreikis įsigyti naujus telefonų aparatus (ir kartu pasirašyti naujas mobiliojo ryšio sutartis).

(34)

 (8)

(35)

Antrosios kartos mobiliojo ryšio rinkos lyderiai yra bendrovės „T-Mobile“ ir „Vodafone“, kurios turi savo mobiliojo ryšio tinklus.

(36)

Atsižvelgiant į turimų vartotojų skaičių ir personalo dydį, „MobilCom“ galima lyginti su trimis bendrovėmis:

(37)

O2 Deutschland – Vokietijoje turi savo mobiliojo ryšio tinklą ir teikia mobiliojo ryšio paslaugas. „O2 Deutschland“ yra antrinė 100 % jos akcijų valdančios „mmO2 plc“ įmonė, kuri savo ruožtu yra antrinė „British Telecommunications plc.“ įmonė. Bendrovėje dirba 3 500 žmonių.

(38)

Debitel – telekomunikacijų bendrovė, neturinti savo ryšių tinklo, perparduoda antrosios kartos mobiliojo ryšio ir tinklo paslaugas. Įmonėje dirba 3 544 žmonės. 2002 m. jos apyvarta buvo 2,8 mlrd. eurų.

(39)

Talkline – antrosios kartos mobiliojo ryšio paslaugų perpardavinėtojas. 2001 m. jo apyvarta siekė 1,26 mlrd. eurų. Pačios bendrovės duomenimis, joje dirbo 1 tūkst. žmonių.

(40)

Nors 1997–2000 metais dėl ypač spartaus klientų skaičiaus augimo apyvarta mobiliojo ryšio/paslaugų sektoriuje sparčiai didėjo, „MobilCom“ veiklos rodikliai šioje srityje nuolat smuko. Tai sietina su augančiomis naujų klientų paieškos išlaidomis ir tuo pačiu metu mažėjančia bendrovės pelno marža. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuolat daugėjo abejotinų reikalavimų, dėl kurių ypač 2001 m. teko žymiai pakoreguoti sukauptąją vertę.

(41)

Be to, išorinės ūkio sąlygos UMTS sektoriuje, ypač rinkos, plėtra ir paslaugų spektro plėtra bei naudojimui skirtų įrenginių kūrimas, buvo prastesnės nei tikėtasi, o iš anksto sutartų terminų nebuvo laikomasi.

(42)

„France Télécom“2002 m. rugsėjo 13 d. paskelbė nutraukiantis partnerystę su „MobilCom AG“, nes nebesitikėjo, kad Vokietijos įmonės veikla UMTS sektoriuje bus rentabili. „France Télécom“ visiškai nutraukus bendrus veiksmus UMTS sektoriuje, iš karto nutrūko visas su šiais veiksmais susijęs finansavimas.

(43)

Kaip aiškėja iš tų metų „MobilCom“ metinės ataskaitos, bendrovė turėjo 7,1 mlrd. eurų skolų, jautė didelį vykdomų investicijų į mobiliojo ryšio tinklo kūrimo finansavimo poreikį, turėjo mokėti už kitus įmonės įsipareigojimus ir procentus už paimtus kreditus. Kadangi jau keletą mėnesių vienintelis „MobilCom“ finansuotojas buvo „France Télécom“ ir neturėta alternatyvių finansavimo šaltinių, bendrovei „MobilCom“ iškilo grėsmė tapti nemokia.

(44)

Dėl šios priežasties Vokietija suteikė skubią pagalbą – 50 mln. eurų paskolai suteikė valstybės garantiją. Šią paskolą suteikė valstybinė kredito įstaiga KfW ir 2003 m. rugsėjo 21 d. ją išmokėjo. Gavusi paskolą bendrovė sugebėjo tęsti pradėtas verslo operacijas. Per atliekamą tyrimą šios paskolos suteikimo aplinkybės nenagrinėjamos, nes Komisija savo 2003 m. sausio 21 d. sprendimu leido ją suteikti.

(45)

Tuo pat metu „MobilCom“, remdamasi bendradarbiavimo sutartimi su „France Télécom“, teisminėmis priemonėmis bandė išvengti bankroto bylos pradžios.

(46)

„MobilCom AG“, „Mobilcom Holding GmbH“, „Mobilcom Multimedia“, „France Télécom“ ir „Wirefree Services Belgium SA“2003 m. lapkričio 22 d. pasirašė interesų sureguliavimo susitarimą MC Settlement Agreement, kuriuo MobilCom buvo atleista nuo didelės dalies finansinių įsipareigojimų.

(47)

Susitarimo esmę sudarė „France Télécom“ įsipareigojimas perimti su UMTS sektoriumi susijusias „MobilCom“ skolas. „MobilCom“ savo ruožtu „France Télécom“ naudai atsisakė 90 % galimų pajamų iš UMTS sektoriuje naudojamo turto pardavimo ar naudojimo.

(48)

Be to, „France Télécom“ perėme skolas bankams (4,692 mlrd. eurų) ir įsipareigojimus tiekėjams (1,25 mlrd. eurų). „France Télécom“ taip pat atsisakė reikalavimo teisių į „MobilCom“ suteiktą paskolą (1,009 mlrd. eurų). Iš viso „France Télécom“ atsisakė pretenzijų ir perėmė įsipareigojimų už 6,9 mlrd. eurų, įskaitant iki perėmimo momento buvusias palūkanas už kreditus.

(49)

„France Télécom“ taip pat sutiko teikti lėšas, reikalingas pasitraukti iš UMTS sektoriaus, bet tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir ne daugiau kaip 370 mln. eurų. Kitais klausimais šalys atsisakė visų buvusių dvišalių pretenzijų (10).

(50)

„France Télécom“ sprendimas nutraukti bendradarbiavimą UMTS sektoriuje turėjo įtakos ne tik „MobilCom“ veiklai UMTS sektoriuje, bet ir privertė restruktūrizuoti kitas veiklas sritis, ypač nuostolingą pagrindinę bendrovės veiklos sritį – mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų.

(51)

Derintis dėl interesu sureguliavimo susitarimo „France Télécom“ griežtai atsisakė suteikti lėšų mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų veiklos sričiai reorganizuoti. Todėl 2002 m. rugsėjo 20 d. Vokietija ir Šlezvigo-Holšteino federacinė žemė suteikė kitą 80 % garantiją 112 mln. eurų paskolai, kuri buvo skirta esamam lėšų trūkumui padengti ir minėtos veiklos srities reorganizacijai atlikti.

(52)

Vokietija „MobilCom“ grupei pateikė išsamų restruktūrizacijos planą, kuriame buvo kruopščiai išnagrinėtos kilusios krizės priežastys ir pateikta ilgalaikio pelningumo atkūrimo koncepcija.

(53)

Plane nurodyta, kad su nuolatiniais ekonominiais sunkumais įmonių grupė „MobilCom“ susiduria dėl veiklos mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje ir vykdytos veiklos UMTS sektoriuje.

(54)

Dėl sudėtingų UMTS sektoriaus išorinių ūkio sąlygų restruktūrizacijos planą įgyvendinti sekėsi sunkiau nei tikėtasi. Atsižvelgus į veiklą UMTS sektoriuje, teko pakoreguoti planuotą pelną. „MobilCom“ koncerno krizę sukėlė netikėtas „France Télécom“ pasitraukimas iš UMTS veiklos plėtros, ir dėl to atsiradęs didelis lėšų trūkumas, kuris sukėlė grėsmę „MobilCom“ grupės likvidumui.

(55)

Restruktūrizacijos plane kaip pagrindinė krizės mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje priežastis nurodyta išskirtinė orientacija į augimą, neatsižvelgiant į pelningumą. Šioje veiklos srityje pernelyg didelis dėmesys buvo sutelktas į užimamos rinkos dalies didinimą, kartu stengiantis pritraukti naujų klientų į kuriamą UMTS sektorių. Kadangi naujų klientų pritraukti pavykdavo tik neproporcingai didelėmis išlaidomis ir mažais pokalbių bei paslaugų tarifais, mažėjo apyvarta, o bruto pelno marža buvo nedidelė.

(56)

Be to, žymios dalies pajamų negauta dėl nemažo skaičiaus klientų neįvykdytų mokėjimų, ir dėl to patirta nuostolių. Tiriamu metu mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje nuostolių buvo patiriama nuolat.

(57)

Kadangi UMTS sektoriui buvo skirtas daug dėmesio, nebuvo rūpinamasi būtinu kitų veiklos sričių atnaujinimu.

(58)

Restruktūrizacijos plane įtvirtintoje bendrovės pelningumo atkūrimo strategijoje numatyta susitelkti tik ties pradine veiklos sritimi, būtent mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo veikla.

(59)

Nerentabili UMTS veiklos sritis turėjo būti panaikinta. Pasitraukimo iš šio sektoriaus išlaidos, būtent visos UMTS įrangos pardavimas arba išmontavimas ir 1 000 pilnų etatų panaikinimas, pagal restruktūrizacijos planą neturėjo viršyti 370 mln. eurų. Restruktūrizacijos plane šios srities papildomai finansuoti suteikti nebuvo numatyta, nes turėjo pakakti pagal MC Settlement Agreements bendrovės „France Télécom“ įsipareigotų skirti 370 mln. eurų.

(60)

Plane taip pat numatyta pasitraukti iš interneto ir fiksuotojo ryšio tinklo sektoriaus. Šiuo tikslu ketinta bendrovės dalį, užsiimančią fiksuoto ryšio veikla, integruoti į „Freenet.de AG“ ir vėliau parduoti visą arba dalį šios įmonės akcijų paketo.

(61)

Nuostolingo mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus restruktūrizavimo strategija numatė 850 pilnų etatų sumažinti darbo vietų skaičių, panaikinti daugelyje šalies vietų buvusius pardavimo ir klientų aptarnavimo filialus, o šias paslaugas teikti tik Biudelsdorfo ir Erfurto miestuose, kur veikia pagrindinės bendrovės būstinės, sumažinti su klientais susijusias išlaidas (uždaryti ir „MobilCom-Shops“ parduotuves), bei atsisakyti nemokių klientų. Plane išdėstytas tikslas - sutelkti dėmesį į nedidelį, pelną duodančių klientų skaičių ir rūpintis apyvartos dydžiu.

(62)

Šias priemones ketinta finansuoti iš kredito, kurio 80 % garantavo valstybė. Iš pradžių buvo apskaičiuota, jog prireiks 112 mln. eurų. Tačiau buvo panaudota 88,3 mln. eurų, kurie pagal restruktūrizacijos planus paskirstyti taip:

(63)

Pagal verslo planą, pridėtą prie restruktūrizacijos plano, ir pajamų bei nuostolių prognozę iki 2007 metų, 2005 metais „MobilCom“ bendrovė ryšių paslaugų sektoriuje turėtų pradėti duoti pelną. Apskaičiuojant valstybės garantuotų paskolų grąžinimą, buvo parengti trys scenarijai: optimistinė bendrovės plėtra, realistinė bendrovės plėtra ir pesimistinė bendrovės plėtra; tačiau net pagal blogiausią scenarijų, kreditus turėjo būti įmanoma grąžinti iki 2007 metų pabaigos. Restruktūrizacijos plane numatyta, kad greičiau grąžinti paskolas įmanoma, jei pavyks sėkmingai parduoti turimas „Freenet.de AG“ akcijas.

(64)

„MobilCom“ restruktūrizacijos plane numatytus veiksmus įgyvendinti pradėjo 2002 m. lapkritį. Palaipsniui buvo įšaldytas UMTS sektorius ir parengtas parduoti. Planuotas 1 850 pilnų etatų mažinimas UMTS ir ryšių paslaugų sektoriuje 2003 m. kovą jau buvo baigtas. Per 2002 m. ketvirtą ketvirtį ir 2003 m. pirmą ketvirtį buvo įgyvendintos ir kitos pagrindinės bendrovės veiklos srities ryšių paslaugų sektoriaus sanavimo priemonės: uždaryti Karlšteino ir Halbergmozo filialai bei nuostolingos parduotuvės ir reorganizuota bendrovės struktūra.

(65)

Be to, visa „MobilCom AG“ veikla fiksuotojo ryšio sektoriuje perduota bendrovei „Mobilcom CityLine GmbH“ (MCL), kuri 2003 m. balandžio 10 d., pasirašius sutartį tarp „MobilCom AG“ ir „Freenet.de AG“, parduota bendrovei „Freenet.de AG“. Pirmosios dvi 10 mln. eurų ir 8,5 mln. eurų įmokos, kurias sumokėjo „MobilCom“ po to, kai gegužę ir rugpjūtį gavo 35 mln. eurų už anksčiau minėtą įmonę, buvo įmokėtos laikantis antrosios valstybės garantuotos paskolos grąžinimo tvarkaraščio.

(66)

UMTS tinklas 2003 m. gegužę parduotas bendrovei „E-Plus“, o UMTS licencija 2003 m. gruodį grąžinta RPRT. Vadinasi „MobilCom“, kaip ryšio paslaugų teikėjas, gavo teisę siūlyti ir UMTS paslaugas bei dalyvauti besikuriančioje rinkoje (12).

(67)

Įmonės valdyba ir stebėtojų taryba 2003 m. rugsėjo 17 d. patvirtino sprendimą parduoti iki 20 % turimų „Freenet.de AG“ akcijų. Paspartinus buhalterinių knygų sudarymą, minėti 20 % (3,75 mln. akcijų) parduoti įvairiems vidaus ir užsienio investuotojams. Už akcijas buvo gauta 176,1 mln. eurų pajamų bruto (po 47 eurus už akciją). Šiuo metu „MobilCom“ valdo tik 52,89 % „Freenet.de AG“ akcijų paketo.

(68)

Už gautas pajamas „MobilCom“2003 m. rugsėjo 22 d. grąžino abi valstybės garantuotas paskolas ir, vadinasi, buvo išmokėjęs visas skolas. Vokietijos Federacija ir Šlezvigo-Holšteino federacinei žemei buvo grąžinti paskolos raštai.

(69)

Grąžinus kreditus, bendrovei „MobilCom“ už „Freenet.de AG“ parduotas akcijas liko beveik 60 mln. eurų.

(70)

Kaip pranešė Vokietija, daugiau „Freenet.de AG“ akcijų parduoti neketinama. Nuo šiol „MobilCom“ bendrovės „Freenet.de AG“ veikloje dalyvauja ne kaip strateginis, o kaip finansinis investuotojas, nors ir tebekontroliuoja 52,89 % šios bendrovės akcijų paketo. Vokietijos duomenimis, tarp kai kurių „Freenet“ ir „MobilCom“ dalių palaikomi tik nedideli operatyviniai santykiai. „Freenet.de AG“ ir „MobilCom“nėra sudariusios valdymo ir pelno paskirstymo sutarčių.

(71)

„MobilCom“ 2003 m. spalį daug pajamų gavo bendrovės įkūrėjo ir buvusio jos vadovo įgaliotiniui prof. Helmut Thoma sėkmingai pardavus Gerhard Schmid priklausiusias akcijas (13).

(72)

„MobilCom“ koncernas mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų bei fiksuotojo ryšio ir interneto verslo sektoriuose pradėjo duoti pelną. Mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriai pelningi tapo 2003 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirtį, pirmą karto po 11 ketvirčių iš eilės. Pelnas EBITDA (pelnas nesumokėjus palūkanų, mokesčių ir nuvertėjimas) mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų bei fiksuotojo ryšio ir interneto verslo sektoriuose 2003 m. sudarė 103,6 mln. eurų, esant 1,837 mlrd. eurų apyvartai. Pelnas EBITDA (pelnas, gautas nesumokėjus mokesčių ir palūkanų už kreditus) padidėjo 22,3 mln. eurų (palyginti su - 372,9 mln. eurų 2002 m.).

(73)

Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus plėtra restruktūrizacijos metu buvo tokia (14):

(74)

Atsižvelgus į 3,75 mln. eurų pelną, gautą pardavus „Freenet“ akcijas, koncerno pajamos 2003 metais padidėjo iki 160,4 mln. eurų. Kaip pažymi pati „MobilCom“, bendrovė vėl stovi ant tvirto pagrindo.

(75)

KfW 2002 m. rugsėjo 19 d. suteiktas 50 mln. eurų kreditas, kurį Vokietija garantavo 100 %, turėjo galiojo iki 2003 m. kovo 15 d., bet jo galiojimas galėjo būti pratęstas iki 2003 m. rugsėjo 15 d. Pirmą kartą paskolos galiojimo buvo pratęstas iki 2003 m. liepos 21 dienos, KfW galiojimo terminą dar kartą pratęsė iki Komisijos sprendimo dėl pateikto restruktūrizacijos plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2004 m. gegužės 20 d. Už kreditą reikėjo mokėti 6,814 % palūkanas. Palūkanas sudarė Euro Interbank Offered Rate (EURIBOR) nagrinėjamam laikotarpiui nustatyta palūkanų norma ir 3,50 % metinių palūkanų marža.

(76)

Antrąjį 112 mln. eurų kreditą bendrovei „MobilCom AG“ ir „MobilCom Holding GmbH“ suteikė bankų „Deutsche Bank AG“, „Dresdner Bank AG“, „Landesbank Schleswig-Holstein“ ir KfW konsorciumas, kuriam vadovavo KfW, o garantiją suteikė Vokietija ir Šlezvigo-Holšteino federacinė žemė. 2002 m. lapkričio 20 d. suteiktas kreditas galiojo 18 mėnesių, t. y. iki 2004 m. gegužės 20 d. Kreditas turėjo būti suteiktas dalimis. Palūkanas sudarė kiekvienos paskolos dalies grąžinimo laikotarpiu galiojusi Euro Interbank Offered Rate (EURIBOR) nustatyta palūkanų norma ir 2,50 % metinių palūkanų marža. Vokietija ir Šlezvigo-Holšteino federacinė žemė kartu buvo suteikusios garantiją 80 % kredito sumos. Vokietijos Federacija suteikė garantiją 48 % visos garantuotos sumos, o Šlezvigo-Holšteino federacinė žemė – 32 % visos garantuotos sumos. Kaip nurodyta sprendime dėl garantijos suteikimo, ji buvo suteikta laikotarpiui nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2003 m. kovo 15 d. Jei Komisijai restruktūrizacijos planas pateikiamas iki šio laikotarpio pabaigos, jis pratęsiamas kol Komisija, atsižvelgdama į restruktūrizacijos planą, priims sprendimą dėl suteiktos garantijos. Kadangi Komisijai restruktūrizacijos planas pateiktas 2003 m. kovą, garantija galiojo visą paskolos suteikimo laikotarpį iki to momento, kada Komisija, atsižvelgdama į restruktūrizacijos planą, priėmė sprendimą.

(77)

Vokietija pranešė, kad „MobilCom“ už 50 mln. eurų ir 112 mln. eurų kreditams suteiktą garantiją valstybei turėjo mokėti 0,8 % metines palūkanas. Be to, už prašymo įvertinimą buvo paskirtas 25 000 eurų mokestis. Šlezvigo-Holšteino federacinei žemei už suteiktą garantiją reikėjo mokėti 1 % metines palūkanas ir sumokėti vienkartinį 25 564 eurų mokestį už dokumentų tvarkymą.

(78)

Kaip informavo Vokietija, restruktūrizacijai „MobilCom“ panaudojo tik 88,3 mln. eurų, o kitos 23,7 mln. eurų paskolos dalies atsisakė 2003 m. balandžio 1 d. KfW, kaip konsorciumo vadovei, atsiųstu raštu.

(79)

Komisija, remdamasi EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu ir Bendrijos rekomendacijomis, patvirtino suteiktos 50 mln. eurų paskolos garantiją.

(80)

Komisija savo sprendime dėl oficialaus tyrimo pradžios Vokietijos ir Šlezvigo-Holšteino federacinės žemės antrosios paskolos garantiją įvertino kaip valstybės paramą, kaip nurodyta EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Komisija, atsižvelgdama į priimtą laikinąjį sprendimą, išvadą, kad suteiktą valstybės paramą reikia vertinti pagal Bendrijos rekomendacijas, ir suabejojo jos suderinamumu su bendrosios rinkos principais.

(81)

Komisijai buvo ypatingai sunku nuspręsti, ar vėliau suteiktas 112 mln. eurų kreditas buvo panaudotas tik bendrovei nurodytu laikotarpiu gelbėti, ar ir įmonei restruktūrizuoti. Kadangi valstybės parama įmonei restruktūrizuoti labai iškreipia konkurencines sąlygas, ją galima teikti tik laikantis restruktūrizacijos plano, kurio Komisija, remdamasi EB Sutarties 88 straipsnio 2 pastraipa pradėjusi tyrimą, nebuvo gavusi.

(82)

Komisija, 2003 m. liepos 9 d. sprendimu, vienu iš vykstančio tyrimo objektų padarė ir iš pat pradžių ketintą suteikti paskolos garantijos pratęsimą iki 2007 metų.

(83)

Ypač daug abejonių Komisijai kėlė tvirtinimas, kad „MobilCom“ nebūtų išsilaikiusi, jei nebūtų pratęstas su valstybės garantiją suteiktų paskolų išmokėjimas. Tuo metu ji negalėjo atmesti galimybės, jog pakankamai lėšų kreditams grąžinti „MobilCom“ galėjo gauti pamažu parduodama jai priklausančias antrines internetinės bendrovės „Freenet.de AG“ akcijas.

(84)

Po to, kai 2003 m. rugsėjo 22 d. paskola buvo išmokėta, o paskolos raštai grąžinti kredito davėjams, Vokietija paskelbė atsisakanti anksčiau pateikto prašymo pratęsti paskolos garantiją iki 2007 m.

(85)

Vokietija laikosi nuomonės, kad ir 112 mln. eurų kredito garantijos forma suteikta valstybės pagalba buvo reikalinga bendrovei išgelbėti, kaip tai nurodyta Bendrijos rekomendacijose.

(86)

Vokietija pažymi, jog paskolos panaudotos tik mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus veiklai finansuoti, pavyzdžiui kainų struktūrai optimizuoti, įmonės išlaidų pritaikyti prie esamos situacijos ir personalo išlaidoms mažinti, tai yra tam, kas buvo būtina stengiantis gelbėjimo laikotarpiu išlaikyti veiksnią įmonę ir sumažinti įmonės likvidumui iškilusią grėsmę. Jei šie veiksmai nebūtų įgyvendinti, 2003 m. kovą likvidumas būtų sumažėjęs dar 110 mln. eurų.

(87)

Be to, ginčytinos paramos suteikimo metu dar nebuvo parengta išsami restruktūrizavimo koncepcija, ir artimiausiu laiku to nebūtų pavykę padaryti.

(88)

Tuo atveju, jei Komisija laikysis kitokios nuomonės, Vokietija prašo remtis vėliau Komisijai pateiktu restruktūrizacijos planu ir antrosios paskolos garantijos suteikimą vertinti kaip pagalbą įmonei restruktūrizuoti. Vokietijos nuomone, mobiliojo ryšio rinkoje sukeltus konkurencijos iškraipymus kompensuoja restruktūrizacijos plane numatytas „MobilCom“ pasitraukimas iš UMTS bei fiksuotojo ryšio ir interneto sektorių, kurį pavyko įgyvendinti panaudojus valstybės garantuotus kreditus.

(89)

Bendrovė „MobilCom“, pareikšdama savo nuomonę dėl oficialaus tyrimo pradžios ir pratęsimo, atmeta abejones, kad suteikta pagalba nesuderinamas su bendrosios rinkos principais.

(90)

„MobilCom“ pažymi, jog iš mobiliojo ryšio rinkos pasitraukus „MobilCom“, konkurencijos šioje rinkoje būtų beveik nelikę. Mobiliojo ryšio rinkoje dominuojančią padėtį įgytų tinklų savininkai, kuriems tektų beveik 70 % visos rinkos, o dviems dominuojančioms bendrovėms „T-Mobile“ ir „Vodafone“ tektų 52 % rinkos. Pasitraukus „MobilCom“, ryšio tekėjų, neturinčių nuosavo tinklo, sektoriuje „Debitel“ taptų monopolininke. Tokiu būdu „Debitel“ būtų spaudžiama savo klientams taikyti tik palankius tarifus. Tada būtų labai susilpnintas ryšio teikėjų kaip konkurenciją tarp tinklo savininkų skatinančio veiksnio vaidmuo, ir dar labiau sustiprėtų oligopolinė Vokietijos mobiliojo ryšio rinkos struktūra.

(91)

„MobilCom“ taip pat tvirtina, jog valstybės garantija neiškreipė konkurencijos ir neviršijo būtino minimumo. Valstybė garantavo tik 80 % paskolos sumos. Gautas lėšas numatyta skirti vien tik restruktūrizacijos planui įgyvendinti, jos ir panaudotos tik mobiliojo ryšio teikėjo sektoriaus restruktūrizacijos išlaidoms padengti. Kiekviena restruktūrizacijos plane nurodyta priemonė buvo būtina norint ilgainiui išsaugoti įmonės veiksnumą, o „MobilCom“ dar kartą pateikė išsamią informaciją apie visas restruktūrizacijos plane numatytas išlaidas.

(92)

Be to, „MobilCom“ atkreipia dėmesį, kad kitiems rinkoje veikiantiems konkurentams restruktūrizacijos plane numatyti veiksmai buvo naudingi, nes „MobilCom“ atsisakė papildomų veiklos sričių, nepriklausančių pagrindinei, bet padėsiančių ją plėtoti, pavyzdžiui, UMTS tinklo.

(93)

„MobilCom“ nuomone, neigiamo poveikio konkurencijai negalima laukti, nes, laikantis restruktūrizacijos plano, gerokai sumažėjo veiklos apimtys mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje. „MobilCom“ galimybės pritraukti naujų klientų labai sumažėjo atleidus nemažą dalį darbuotojų ir uždarius filialus.

(94)

2004 m. sausio 9 d. ir 21 d. vykusiame Vokietijos ir Komisijos susitikime, kuriame dalyvavo ir „MobilCom“ atstovai, „MobilCom“ patikslino savo raštišką nuomonę ir nurodė, jog bendrovė ir toliau laikosi Vokietijos užimamos teisinės pozicijos, kad antroji valstybės suteikta pagalba buvo reikalinga įmonei gelbėti, o ne restruktūrizacijai atlikti. Taigi būdu, klausimas dėl atitinkamų išlyginamųjų veiksmų neturėtų būti keliamas.

(95)

„Talkline GmbH & Co KG“ (toliau – „Talkline“), būdamas mobiliojo ryšio teikėju, yra tiesioginė „MobilCom“ konkurentė. „Talkline“ pareiškė, kad bendrovei, kaip ir kitiems tiesioginiams konkurentams, per praėjusius dvejus metus teko prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir savarankiškai be valstybės paramos rasti naujų plėtros krypčių.

(96)

„Talkline“ atkreipia dėmesį, jog antroji valstybės suteikta paskola buvo reikalinga ne įmonei gelbėti, o restruktūrizacijai atlikti. Bendrovės restruktūrizacija buvo pradėta lapkritį, taigi iki suteikiant antrąjį kreditą.

(97)

Bendrovė yra tos nuomonės, kad dėl valstybės „MobilCom“ suteiktos paramos, buvo ypač smarkiai iškreiptos konkurencijos sąlygos. Valstybės pagalba, nesuteikus atitinkamos kompensacijos, nesuderinama su bendrosios rinkos principais.

(98)

„Talkline“ savo teiginį dėl labai iškreiptų konkurencijos sąlygų pagrindė tuo, kad valstybės garantija leido „MobilCom“ be apribojimų tęsti verslą ir kartu nuosekliai daryti visišką įmonės restruktūrizaciją. Nors po restruktūrizacijos „MobilCom“ prarado dalį užimamos rinkos, ji ir toliau lieka pakankamai didelė, kad darytų įtaką vykstančiai konkurencinei kovai.

(99)

Kaip kitą minėto teiginio įrodymą ji pateikė faktą, jog valstybės garantuoti kreditai padėjo „MobilCom“ pradėti gauti pelną už klientams teikiamas paslaugas. „MobilCom“, atsisakiusi nemokių klientų, paaugo panašiai tiek pat kaip ir šio sektoriaus rinka, bet turi neproporcingai didelę mokių klientų bazę.

(100)

Be to, paskolos bendrovei „MobilCom“ padėjo atidėti fiksuotojo ryšio sektoriaus pardavimą bendrovei „Freenet.de AG“ ir vėlesnį turimų šios bendrovės akcijų pardavimą, todėl įmonė, atsižvelgdama į lauktą akcijų kurso kilimą, galėjo ne tik išmokėti paskolas, bet ir gauti naujų lėšų investicijoms į mobiliojo ryšio sektorių: „MobilCom“, 2003 m. rugsėjį pardavusi 20 % akcijų, grąžino visus kreditus ir dar turėjo beveik 60 mln. eurų likvidžių lėšų.

(101)

„Talkline“ taip pat abejoja, ar buvo būtina suteikti garantiją antrajai paskolai. Tuo metu „MobilCom“ turėjo daug investuotų lėšų, ypač atkreiptinas dėmesys į jos „Freenet.de AG“ akcijas. Jei bendrovė 20 % „Freenet.de AG“ akcijų (iš viso 3,75 mln. akcijų) būtų pardavusi 2002 m. lapkritį, o ne 2003 rugsėjį, pagal tuometinį akcijų kursą, kai už akciją buvo mokama po 5 eurus, būtų gavusi 18,75 eurų pajamų. Jei būtų parduotos viso turimos akcijos (13,65 mln.), „MobilCom“ būtų gavusi 68 mln. eurų likvidžių lėšų, o būtinybės imti paskolą arba valstybės garantuotą kreditą nebūtų buvę. Šie skaičiavimai atlikti atsižvelgiant tik į buvusį akcijų kursą biržoje, o ne į tikrąją „Freenet.de AG“ vertę, kurią „MobilCom“ stebėtojų taryba ir „Freenet.de AG“ valdyba įvertino kaip daug didesnę.

(102)

Jei Komisija nuspręs, jog antrasis valstybės garantuotas kreditas laikytinas kaip leistina restruktūrizacijos pagalba, ją, „Talkline“ nuomone, galima patvirtinti tik Vokietijai ėmusis atitinkamų kompensuojamųjų veiksmų, kaip tai nurodyta Bendrijos rekomendacijų 35 punkte.

(103)

„Talkline“ įsitikinusi, kad Vokietijos nurodytų priemonių nepakanka neigiamam pagalbos poveikiui kompensuoti. „MobilCom“ pajėgumų mobiliojo ryšio sektoriuje sumažėjimas ir su tuo susijęs dalies klientų netekimas sietinas su faktu, kad bendrovė atsisakė nemokių klientų. Tokie veiksmai, ekonominiu požiūriu, yra sveikinti, ir negali būti pripažinta atsakomąja priemone.

(104)

Nebuvo visiškai pasitraukta iš mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų sektoriaus. Be to, „Freenet“ akcijų pardavimo poveikis konkurencijai mobiliojo ryšio rinkoje laikytinas kapitalo perskirstymu. Todėl šis veiksmas negali būti laikomas atsakomąja priemone konkurencijos iškraipymams mažinti, greičiau priešingai – žymiu iškraipymų sustiprinimu, nes pardavus „Freenet“ akcijas, gautas lėšas „MobilCom“ investavo į mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektorių.

(105)

UMTS sektoriaus atsisakymas traktuotinas kaip ekonominė būtinybė, todėl nelaikytinas kompensacine priemone konkurencijos iškraipymams mažinti. Iš pasitraukimo naudos turėjo tik kiti UMTS licenzijų turėtojai, kuriems reikėjo konkuruoti su viena įmone mažiau.

(106)

Kartu „Talkline“ siūlo galimų kompensacinių priemonių paketą, kuris turėtų panaikinti jos nuomone, atsiradusius konkurencijos iškraipymus. Siūlomos šios priemonės: dalies klientų „pardavimas“ konkurentams, laikinas internetinės parduotuvės ir kitų tiesioginės prekybos vietų uždarymas, laikinas mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo veiklos (vadinamosios Enhanced Service Providing) UMTS sektoriuje nutraukimas.

(107)

Komisijai savo vertinimą pateikė dar viena konkuruojanti bendrovė, kuri taip pat yra mobiliojo ryšio paslaugų teikėja, neturintis savo tinklo.

(108)

Ši konkurentė taip pat yra tos nuomonės, jog pasiūlytų atsakomųjų priemonių nepakanka, kad būtų apriboti „MobilCom“ pagrindinės veiklos srities pajėgumai, ir taip kompensuoti konkurencijos iškraipymai. „MobilCom“ siekia susikoncentruoti ties vidutinio ir aukštesniojo segmento klientais. Todėl „MobilCom“ didelės įtakos neturės sumažėjęs klientų skaičius, nes, aptarnaujant tik didesnes pajamas gaunančius asmenis, sumažės išlaidos ir padidės apyvarta.

(109)

Kadangi šiuo metu rinka jau yra prisotinta, mažėja vidutinė konkretaus kliento apyvarta ir smunka maržos, „MobilCom“ norimi įgyvendinti padėties rinkoje pakeitimai yra kiekvieno rinkoje veikiančio mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo tikslas. „Mobiliom“ pagalbą, kurios negavo tiesioginiai konkurentai, naudoja konkurenciniam pranašumui kovoje dėl labiausiai vertinamos klientų grupės įgyti. Vadinasi, dėl Vokietijos suteiktos restruktūrizacijos pagalbos nukentėjo tiesioginiai konkurentai, o susiklosčiusią padėtį pakeisti įmanoma tik pritaikius papildomas kompensacines priemones.

(110)

Vokietija, atsakydama į trečiųjų šalių pareikštą nuomonę, savo pozicijoje dėl būtinybės suteikti garantiją antrajam kreditui nurodė, kad „MobilCom“ vykdomai veiklai tęsti reikalingos likvidžios lėšos baigėsi 2002 m. lapkričio viduryje. Jei KfW konsorciumas nebūtų suteikęs paskolos, artimiausiu metu „MobilCom“ būtų reikėję pasiskelbti nemokia. „MobilCom“ tarybos vertinimu, tokiu atveju iš karto būtų prarasta didelė klientų dalis, o restruktūrizacija būtų neįmanoma.

(111)

Vokietija taip pat pažymi, kad bendrovė „France Télécom“, prieš pradėdamas derybas dėl interesų sureguliavimo susitarimo 2002 m. rugsėjo antrojoje pusėje, aiškiai nurodė, jog ji dėl „MobilCom“ atsisakymo vykdyti su UMTS sektoriumi susijusius įsipareigojimus pasirengusi kalbėtis tik tuo atveju, jei apie „MobilCom“ nemokumą bus paskelbta vėliau, nei pagal bankroto teisę galima jį užginčyti. Dėl šios priežasties „France Télécom“ nuo pat derybų pradžios reikalavo, kad ekspertai pateiktų palankią tolesnio gyvavimo prognozę kitoms „MobilCom“ veiklos sritims, o trečiosios šalys garantijas, jog suteiks pakankamai lėšų, reikalingų sėkmingam sanavimui įgyvendinti. Kaip tokia garantija, kuri leidžia pasirašyti interesų sureguliavimo susitarimą (MC Settlement Agreement), yra KfW konsorciumo suteikta 112 mln. eurų paskola. Be to, „France Télécom“ pareikalavo, kad būtini kreditai būtų suteikti mažiausiai aštuoniolika mėnesių. Kaip pranešė Vokietija, šis reikalavimas buvo įvykdytas, paskolą ir garantiją suteikus iki 2004 m. gegužės 20 d.

(112)

Vokietija taip pat pažymi, kad išduotoms paskoloms buvo būtina suteikti valstybės garantiją. Sudarydama paskolos sutartį su KfW konsorciumu, bendrovė „MobilCom“ įsipareigojo suteikti papildomų turimų saugiklių. Tačiau jų nepakako įkabėti KfW konsorciumą suteikti paskolą. Konsorciume dalyvaujantys bankai nenusileido aktyviems Vokietijos vyriausybės mėginimams įkalbėti sutikti imtis didesnės rizikos ir pareikalavo, jog Vokietija bei Šlezvigo-Holšteino federacinė žemė garantuotų 80 % suteiktos paskolos. Jei valstybės garantija nebūtų sumažintas rizikos laipsnis, nė vienas konsorciumo bankas nenorėjo „MobilCom“ suteikti finansinių lėšų, be kurių bendrovei būtų tekę pasiskelbti nemokia.

(113)

Vokietija, atsakydama į pareiškimą, kad suteikta pagalba viršijo būtinąjį minimumą, nurodė, jog paskolos sutartyje su KfW konsorciumu „MobilCom“ įsipareigojo visas lėšas neto, gautas pardavus turtą ir (arba) finansines investicijas, panaudoti valstybės garantuotai paskolai grąžinti. Be to, „MobilCom“ įsipareigojo artimiausiu metu parduoti turimą fiksuotojo ryšio ir interneto paslaugų veiklos sritį. „MobilCom“, laikydamasi duotų pasižadėjimų, nedelsdama pradėjo pardavimą – įskaitant UMTS sektoriaus pardavimą, ir taip greitai bei sėkmingai jį užbaigė, kad anksčiau laiko sugebėjo grąžinti su valstybės garantija gautą paskolą.

(114)

Pardavus fiksuotojo ryšio veiklos sritį, UMTS veiklos sritį ir „Millenium“ akcijas, kreditas buvo palaipsniui grąžinamas, o 2003 m. rugsėjo 17 d. pardavus „Freenet.de AG“ akcijų paketo dalį – visiškai išmokėtas. Taigi būdu, valstybės garantija truko tik pusę KfW paskolos galiojimo termino.

(115)

Greičiau realizuoti turimo turto ir grąžinti su valstybės garantija paimtus kreditus nebuvo įmanoma. Tai pasakytina tiek apie 2003 m. kovą įvykusį bendrovės fiksuotojo ryšio dalies pardavimą ir 2003 m. gegužę parduotą UMTS turtą, tiek apie tik nuo 2003 m. balandį leistiną „MobilCom“ akcijų pardavimą, kurį atliko įgaliotinis dr. Dieter Thoma, kuris nebuvo tiesiogiai atsakingas „MobilCom“ ir laikėsi tik su Gerhard Schmid ir „Millenium“ pasirašytos sutarties, įpareigojančios jį akcijas parduoti kuo brangiau.

(116)

Vokietijos nuomone, tokia pati situacija susiklostė ir bandant parduoti „Freenet“ akcijas, nes Vokietijos Federacijos akcijų pardavimo įstatymas draudžia įmonės tarybai parduoti aktyvus mažesne už jų tikrąją vertę kaina, ir taip nusižengti bendrovės ir jos akcininkų interesams. Vokietija patikslina, jog nagrinėjamu momentu skubiai akcijas buvo įmanoma parduoti tik biržoje. Tuometinis žemas „Freenet“ akcijų kursas, siekęs 5 eurus (visa turimų akcijų vertėje biržoje sudarė 68 mln. eurų), pabandžius parduoti visą turimą akcijų paketą, kuris sudarė 76,1 % visų įmonės akcijų, būtų smukęs dar žemiau. Be to, stebėtojų tarybos 2002 m. lapkritį akcijų pardavimui nebūtų pritarusios, nes tuo metu „France Télécom“ visuotinis akcininkų susirinkimas dar nebuvo patvirtinęs interesų sureguliavimo susitarimo (MC Settlement Agreement).

(117)

Vokietija pažymi, kad „MobilCom“, siekusiai išlikti rinkos dalyve, kitos galimybės nebuvo. Jei bendrovė būtų tapusi nemokia, daugiausia naudos iš to turėtų konkurentai, nes jiems atitektų didžioji „MobilCom“ klientų dalis. Tačiau Vokietijos nuomone, sprendimas leisti žlugti „MobilCom“ grupei nebuvo pagrįstas. Priešingai, buvo daug konkurencijos, infrastruktūros ir darbo rinkos požiūriu svarbių argumentų, kurie pagrindė valstybės garantijos suteikimo būtinybę.

(118)

Vokietija toliau laikosi nuomonės, jog įgyvendintos konkurencijos iškraipymus kompensuojamos priemonės buvo pakankamos, ypač UMTS veiklos sektoriaus pardavimas, fiksuotojo ryšio veiklos sektoriaus pardavimas, „MobilCom“ turėtos kvalifikuotos daugumos „Freenet.de AG“ atsisakymas ir apsiribojimas paprastu finansinio investuotojo statusu, įgyvendintas pardavus dalį turėtų šios įmonės akcijų ir filialų Halbermoze ir Karlšteine uždarymas. 2004 m. sausį vykusiose tiesioginėse Komisijos ir Vokietijos derybose svarstytos galimos papildomos kompensavimo priemonės, ypač internetinės parduotuvės „MobilCom Online-Shops“ uždarymas septynių mėnesių laikotarpiui, kuriam Vokietija iš pradžių pritarė. Tačiau 2004 m. balandį Vokietija pakeitė nuomonę, ir pareiškė negalinti visiškai pritarti ketinimams laikinai uždaryti „MobilCom Online-Shops“ parduotuvę.

(119)

Remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi ir jei ši Sutartis nenustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(120)

Komisija nusprendė, kad Vokietijos prašymas pratęsti valstybės garantuoto kredito galiojimą iki 2007 metų nebeaktualus, nes 2003 m. sausio 22 d. kreditas ir paskolos raštai buvo grąžinti. Komisija dėl šio prašymo sprendimo nepriims.

(121)

Komisija pagal Bendrijos rekomendacijas, 2003 m. sausio 21 d. pritarė 50 mln. eurų skubios pagalbos su valstybės garantija suteikimui. Taigi, dar kartą šios pagalbos suteikimui pritarti nereikia.

(122)

Komisija dėl lapkričio 20 d. suteiktos 80 % valstybės garantijos 112 mln. eurų paskolai nusprendė, kad pakanka įrodymų šį kreditą pripažinti pagalba, kaip nurodyta EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(123)

Paskolą suteikė dvi valstybinės institucijos Vokietijos Federacijos finansų ministerija ir Šlezvigo-Holšteino federacinės žemės mokslo, technologijų ir susisiekimo ministerija. Taigi ji priskirtina valstybei.

(124)

Valstybės pagalba nagrinėjama atsižvelgiant į EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, kada ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir neišmokama rinkos sąlygas atitinkanti kompensacija (15).

(125)

Komisijos požiūriu, už valstybės suteiktą garantiją sumokėtas papildomas mokestis nėra rinkoje įprastas. Vokietija pranešė, kad už garantiją „MobilCom“ valstybei mokėjo 0,8 % papildomą mokestį per metus. Už prašymo įvertinimą buvo paskirtas 25 000 eurų mokestis. Šlezvigo-Holšteino federacinei žemei už suteiktą garantiją reikėjo mokėti 1 % metines palūkanas ir sumokėti vienkartinį 25 564 eurų mokestį už dokumentų tvarkymą. Daugiau duomenų apie rizikos laipsnį ir rinkos tendencijas Vokietija nepateikė. Tačiau ji antrąją paskolą taip pat traktuoja kaip pagalbą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sunkią „MobilCom“ finansinę padėtį ir faktą, jog bendrovė buvo atsidūrusi ties bankroto riba, Komisija nusprendė, jog apsauginės priemonės buvo pernelyg mažos, palyginti su rizika, kurią prisiėmė valstybės garantiją suteikusi Vokietija ir federacinė žemė, ir jog nė vienas privatus rinkos dalyvis esamomis sąlygomis garantijos nebūtų suteikęs.

(126)

Vadinasi pagalba suteikė „MobilCom“ išskirtinį pranašumą, kuris įprastomis rinkos sąlygomis bendrovei būtų buvęs neprieinamas. Ypač garantija padidino jos galimybes gauti paskola. Pasinaudojusi garantija, bendrovė „MobilCom“, kurios finansinė padėtis buvo labai sunki, galėjo gauti kreditą sąlygomis, neatitinkančiomis jos tikrosios finansinės padėties ir kreditoriaus prisiimamos rizikos skolinant tokioje finansinėje padėtyje esančiai įmonei, kuri neturi valstybės garantijos. Paprastai rinkos sąlygomis, tik retas bankas atsisakys suteikti paskolą įmonei, jeigu už jai skolinamus pinigus garantuoja valstybė.

(127)

Be to, pagalba gali paskatinti konkurenciją ir prekybą tarp valstybių narių. „MobilCom“ antrosios kartos GSM paslaugas teikia visoje Vokietijoje. Vokietijos suteikta paskolos garantija pagerino „MobilCom“ konkurencinę poziciją ir, tikėtina, jog pabloginti kitų antrosios kartos mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencines galimybes. Garantija įtvirtino „MobilCom“ padėtį ir bendruomenės lygmeniu, nes buvo apribota kitose valstybėse narėse veikiančių šios paslaugos teikėjų galimybės pradėti veiklą Vokietijos rinkoje ir joje įsitvirtinti. Bendrojoje telekomunikacijų rinkoje konkurencija tarp skirtingų valstybių narių operatorių labai stipri. Daugumos (esamų ar potencialių) „MobilCom“ konkurentų antrosios kartos mobiliojo ryšio rinkoje būstinės įsikūrusios kitose valstybėse narėse (pvz., „O2“, „E-Plus“, „Vodafone D2“, „Talkline“ ir „Debitel“).

(128)

Dėl minėtų priežasčių, suteikta valstybės pagalba patenka į EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(129)

Komisijos nuomone, garantuota paskola neturi kitų valstybės pagalbos požymių. Suteikta garantija atitinka situaciją rinkoje. Palūkanos, kurias turėjo mokėti „MobilCom“ už 112 mln. eurų paskolą (2,5 % metinių palūkanų po Eurorib) atitinka stiprioms įmonėms taikomą palūkanų normą ir atitinka Komisijos rekomenduojamą palūkanų normą (16).

(130)

EB Sutarties 87 straipsnyje nustatytos išimtys, leidžiančios teikti bendrajai rinkai prieštaraujančią pagalbą. Pagalbos atitikimą bendrajai rinkai galima bandyti paaiškinti remiantis 87 straipsnio 2 dalyje išvardytais išimtiniais atvejais. Bet ši pagalba nelaikytina socialinio pobūdžio ir neteikiama individualiems vartotojams (a punktas), ji nesuteikta gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti (b punktas) ir neskirta tam tikrų Vokietijos Federacijos dalių ūkiui plėtoti (c punktas). EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose nurodytos dar dvi galimos išimtys (pagalba regionams). Tačiau šiuo atveju jų taikyti negalima, nes „MobilCom“ suteikta pagalba nebuvo skirta tam tikro ūkio sektoriaus plėtrai skatinti. Netaikytini ir 87 straipsnio 3 dalies b ir d punktai. Jose kalbama apie Bendrus Europos interesams svarbius projektus ir kultūros rėmimą bei kultūros paveldo išsaugojimą.

(131)

Vadinasi, lieka tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas ir juo besiremiančios Bendrijos rekomendacijos. Komisijos nuomone, kitos Bendrijos rekomendacijos, pvz., dėl mokslinių tyrimų ir mokslo plėtros, smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVĮ), įdarbinimo ir mokymo pagalbos, šiuo atveju netaikytinos. Jei įvykdomi Bendrijos rekomendacijose nustatyti reikalavimai, įmonės gelbėjimo ir restruktūrizacijos pagalba gali padėti plėtoti tam tikras ekonominės veiklos rūšis, netrikdant prekybos sąlygų (Bendrijos rekomendacijų 20 punktas), ir, taip būti suderinama su bendrosios rinkos principais.

(132)

Atlikusi išsamų patikrinimą, Komisija nusprendė, jog negali pritarti Vokietijos ir pagalbą gavusios įmonės nuomonei, kad antroji pagalba trakuotina kaip skubi pagalba, o ne kaip restruktūrizacijos pagalba.

(133)

Kaip nurodyta Bendrijos rekomendacijose, skubi pagalba neturi ilgalaikio poveikio. Jos tikslas – padėti sunkumus išgyvenančiai įmonei tol, kol parengiamas bendrovės restruktūrizavimo arba likvidavimo planas. Jos dydis negali viršyti sumos, reikalingos įmonės veiklai iki restruktūrizacijos plano parengimo tęsti (pvz., atlyginimams mokėti arba turimiems įsipareigojimams vykdyti).

(134)

Tačiau restruktūrizacija – tai realistinis, koherentiškas ir išsamus planas, kuriuo siekiama atkurti ilgalaikį įmonės pelningumą. Jį įgyvendinant ypač svarbu reorganizuoti ir optimizuoti bendrovės veiklos sritis, t. y. pasitraukti iš nuostolingų rinkos sektorių ir restruktūrizuoti tas veiklos sritis, kurios vėl gali tapti konkurencingomis. Paprastai vienu metu vyksta įmonės struktūros ir finansinė restruktūrizacija.

(135)

Komisijos nuomone, antroji pagalba neatitinka skubios pagalbos apibrėžimo. Su valstybės garantija suteikta paskola nebuvo panaudota tik esamoms išlaidoms padengti ir veiklai optimizuoti, kad padėtų įmonei išsilaikyti tam tikrą laiką, kol bus parengtas restruktūrizacijos planas.

(136)

Vokietijos pateiktais duomenimis, su valstybės garantija suteiktas 112 mln. (88,3 mln. eurų) eurų kreditas turėjo „MobilCom“ padėti įgyvendinti tam tikras nuostolingo mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus restruktūrizavimo priemones. Priemonių paketu siekta ilgam laikui pašalinti nuostolingos veiklos šiame sektoriuje prielaidas.

(137)

Nemaža dalis su valstybės garantija paimtos paskolos buvo skirta 850 pilnų etatų sumažinti darbo vietų skaičių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje, šitaip stengiantis sumažinti šioje veiklos srityje buvusias pernelyg dideles personalo išlaidas, nes tai restruktūrizacijos plane įvardyta kaip viena svarbiausių nuostolingos veiklos prielaidų.

(138)

Kita numatyta nuostolių mažinimo priemonė – nutraukti arba paskelbti negaliojančiomis nuostolingas sutartis ir perkelti turimo UMTS tinklo dėka įgytus klientus į mobiliojo ryšių paslaugų teikėjų sektoriui prieinamų tarifų sistemą. Tokiu būdu atnaujinus esamą klientų ratą ir pakeitus taikomus tarifus tikėtasi pradėti gauti nuolatines pajamas iš su klientais susijusių santykių ir palaipsniui sustabdyti mažėjančią pelno maržą.

(139)

„MobilCom“ pateiktais duomenimis, pardavus Karlšteino ir Halbergmozo filialus, kurie „MobilCom“ koncerno dalimi tapo įsigijus „D-Plus Telecommunications GmbH“ (Karlšteinas) ir „Cellway Kommunikationsdienste“ (Halbergmozas), taip pat sutelkus visą pardavimo ir klientų aptarnavimo infrastruktūrą buveinėje Biudelsdorfe ir filiale Erfurte, buvo įgyvendintos būtinos prisitaikymo prie pasikeitusios padėties sąlygos, kurių anksčiau nebuvo vykdytą dėl per didelio dėmesio UMTS veiklos srities plėtra.

(140)

Taigi Komisijai nelieka abejonių, jog su valstybės garantija gautas kreditas panaudotas finansuoti priemonių paketui, kuriame dauguma numatytų veiksmų buvo struktūrinio pobūdžio, skirti ilgalaikiam pelningumui mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje ir kitose įmonės veiklos srityse užtikrinti, o ne tolesnei įmonės veiklai iki restruktūrizacijos plano sukūrimo vykdyti. Skubi pagalba nėra skirta tam tikros bendrovės restruktūrizacijos priemonėms finansuoti. Remdamasi tuo, Komisija padarė išvadą, jog antroji garantija laikytina restruktūrizacijos pagalba, kaip yra nurodyta Bendrijos rekomendacijose.

(141)

Komisija daro prielaidą, kad veiksmų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje buvo imtasi laikantis gerai parengto plano ilgalaikiam bendrovės pelningumui atkurti. Kartu Komisija atmeta Vokietijos prieštaravimą, jog 2002 m. lapkritį tvirtinant su valstybės garantija suteiktą kreditą, restruktūrizacijos koncepcija dar nebuvo parengta.

(142)

Jau 2002 m. rugsėjį įmonės valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su stebėtojų taryba, patvirtino esminius sanavimo strategijos aspektus (17). Be to, „MobilCom“ puikiai suprato, kad nedalyvaujant „France Télécom“ UMTS projekto įgyvendinti neįmanoma, todėl jo teks atsisakyti.

(143)

Be to, įmonės valdyba pateikė išsamią mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus sanavimo programą, kurioje kaip pagrindiniai akcentai buvo nurodyti ketinimai 850 pilnų etatų sumažinti darbo vietų skaičių pagrindinėje veiklos srityje, iki šiol penkiuose vietose teiktas pardavimo ir klientų aptarnavimo paslaugas sukoncentruoti buveinėje Biudelsdorfe ir filiale Erfurte bei sumažinti su klientais susijusias išlaidas (ypač uždarant „MobilCom-Shops“ parduotuves).

(144)

Šią sanavimo programą, kuri visiškai atitinka 2003 m. kovą Komisijai pateiktą restruktūrizacijos planą, patikrino audito įmonė „Deloitte & Touche“. 2002 m. spalio 25 d. pateiktoje išvadoje „Deloitte & Touche“ pažymi, jog net atsižvelgiant į laiko stoką ir į iškilusią užduotį, negalima daryti išvados, jog „MobilCom> grupės parengtos restruktūrizavimo koncepcijoje buvo „atsižvelgta į visus esamus trūkumus“. Tačiau į „esminius trūkumus“ atsižvelgta, ir jie išdėstyti ataskaitoje. Taigi restruktūrizavimo koncepcijoje nurodytos priemonės yra tinkamos pašalinti nustatytus trūkumus ir padėti „MobilCom“ grupei per ateinančius 1–2 metus pradėti duoti pelną.

(145)

Vadinasi, Komisijai pakanka įrodymų pareikšti, kad vėliausiai 2002 m. lapkritį buvo sukurta išsami bendrovės restruktūrizavimo koncepcija, kuri ne tik padėjo KfW konsorciumui apsispręsti dėl paskolos suteikimo, bet ir sudarė lapkritį pradėtos mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus reorganizacijos pagrindą. Tokiam teiginiui neprieštarauja ir faktas, kad minėtu momentu „France Télécom“ dar nebuvo galutinai apsisprendęs ar pritarti MC Settlement Agreement. Jei interesų sureguliavimo susitarimas būtu buvęs neveiksmingas, „MobilCom“ būtų tekę pasiskelbti nemokia. Sprendžiant dėl sanavimo priemonių veiksmingumo buvo remtasi prielaida, jog įmanoma likviduoti esamas skolas, o tai ir nulėmė, kad buvo pasiektas veiksmingas susitarimas. Bendrovė „MobilCom“ visiškai teisingai pasielgė nelaukdamas „France Télécom“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir nedelsdama pradėjo įgyvendinti būtinas priemones.

(146)

Lemiamą reikšmę Komisijai antrąją pagalbą pripažįstant restruktūrizacijos pagalba turėjo tai, kad su valstybės garantija gautas kreditas galiojo aštuoniolika mėnesių, t. y. iki 2004 m. gegužės 20 d. Garantija iš pradžių buvo suteikta iki 2003 m. kovo 15 d. Tačiau šis laikotarpis buvo iš karto pratęsiamas, jei iki jos pabaigos Komisijai pateikiamas restruktūrizacijos planas. Kaip nurodyta Bendrijos rekomendacijų 23 punkte, skubi pagalba garantuojant paskolą teikiama tiems kreditams, kurių galiojimo laikas iki paskutiniosios paskolos dalies išmokėjimo įmonei dienos neviršija dvylikos mėnesių. Nagrinėjamu atveju šios nuostatos nesilaikyta.

(147)

Taigi antroji pagalba laikytina restruktūrizacijos pagalba, kuriai Komisija pritarti gali tik tuo atveju, jei ji atitinka Bendrijos rekomendacijose nustatytas sąlygas.

(148)

Bendrijos rekomendacijose nurodyta, kad „įmonė sunkumus išgyvena“ tada, kai jai nepakanka turimų arba iš šalies gautų lėšų, kurias suteikia savininkai ir akcijų turėtojai arba kreditoriai, kad nutrauktų nuostolingą veiklą, dėl kurios trumpalaikėje ar vidutinėje perspektyvoje įmonė neišvengiamai bankrutuos, jei neįsikiš valstybė (Bendrijos rekomendacijų 4 punktas). Prie tipiškų sunkumus patiriančios įmonės požymių pirmiausia priskiriami ilgalaikiai nuostoliai, sumažėję grynųjų pinigų srautai, grynojo turto mažėjimas arba praradimas ir situacija, kada įmonė savo jėgomis ar dalininkų bei kreditorių suteiktomis lėšomis negali atlikti sanavimo (Bendrijos rekomendacijų 6 punktas).

(149)

„France Télécom“ atsisakymas toliau finansuoti UMTS verslo sektorių „MobilCom“ buvo tolygus papildomų lėšų praradimui.

(150)

Koncerno „MobilCom“ nuostoliai trečiąjį 2003 metų ketvirtį, nesumokėjus mokesčių ir palūkanų už kreditus (EBIT), sudarė 2,9 mlrd. eurų, tuo tarpu kai savo lėšų teturėta už 606,7 mln. eurų (2001 – 9,769 mlrd. eurų); 2002 m. rugsėjį grėsmės pasiskelbti nemokiu padėti išvengti galėjo tik KfW su valstybės garantija suteikta 50 mln. eurų paskola likvidumui išsaugoti.

(151)

Nepaisant to, kad buvo sėkmingai sudarytas MC Settlement Agreements, kuriuo „France Télécom“ prisiėmė 6,9 mlrd. eurų, įskaitant procentus su UMTS sektoriumi susijusius įsipareigojimus ketvirtąjį 2002 metų ketvirtį koncernas patyrė 289 mln. eurų nuostolių ir gerokai viršijo iki prasidedant krizei susidariusią nuostolingą „MobilCom“ veiklą (antrąjį 2002 m. ketvirtį – 172,8 mln. eurų, pirmąjį 2002 m. ketvirtį – 116,4 mln. eurų, ketvirtasis 2001 m. ketvirtąjį – 91,9 mln. eurų).

(152)

Komisija, remdamasi turima likvidumo analize, nustatė, jog grynųjų pinigų srauto mažėjimo esamomis sąlygomis negalėjo būti išvengta ir 2002 m. lapkritį. Turimi likvidūs aktyvai baigėsi jau 2002 m. rugsėjį. Tik skubi pagalba galėjo artimiausiu metu padėti atkurti likvidumą ir išvengti tiesioginės nemokumo grėsmės.

(153)

Be to, Vokietija sugebėjo įrodyti, kad nepradėjus įgyvendinti restruktūrizacijos plane numatytų reorganizacinių priemonių, einamieji nuostoliai 2003 m. kovą būtų padidėję dar 110 mln. eurų. Pasak Vokietijos, šių nuostolių bankai jau nebūtų galėję padengti.

(154)

Taigi Komisija nusprendė, jog 2002 m. lapkritį „MobilCom“ turimomis finansinėmis priemonėmis nebegalėjo vykdyti priimtų įsipareigojimų.

(155)

Kaip jau buvo paaiškinta, likvidžių aktyvų įmone irgi neturėjo. Remdamasi turima informaciją taip pat Komisija tai pat nusprendė, kad restruktūrizacijos plane numatytas dalies „Freenet“ akcijų pardavimas paskoloms padengti, atliktas 2003 m. rugsėjį, artimiausiu laiku įmanomas.

(156)

Vokietija aiškiai įrodė, kad nebuvo įmanoma parduoti „Freenet“ akcijų iki 2000 m. lapkritį įvykusio MC Settlement Agreements pasirašymo dėl kreditinių įsipareigojimų bankams, suteikusiems paskolas UMTS projektui įgyvendinti. Norint parduoti „Freenet“ akcijas, būtų reikėję bankų, kuriems jos tuo metu buvo užstatytos, sutikimo. Kreditoriai, atsižvelgdami į didelius įsiskolinimus UMTS sektoriuje, pardavimui nebūtų pritarę. Be to, gautas lėšas būtų reikėję skirti su UMTS projektu susijusiems kreditiniams įsipareigojimams padengti.

(157)

Komisija neturi įrodymų, kad krizės metu – 2002 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį investuotojai būtų parodę susidomėjimą įsigyti dalį „MobilCom AG“ akcijų. Taigi šiuo būdu „MobilCom“ lėšų gauti taip pat negalėjo.

(158)

Be to, Vokietija įrodė, jog konsorciumo bankai nebūtų sutikę be valstybės paramos suteikti 112 mln. paskolą, nes nuostolių rizika įvertinta kaip didelė, o bankų paprastai naudojamų saugiklių nebuvo pakankamai.

(159)

Vokietija taip pat pateikė KfW konsorciumo 2003 m. birželio 1 d. pareikštą nuomonę, kurioje jis įvertina papildomų 112 mln. eurų paskolai suteiktų saugiklių patikimumą. Sutartyje dėl 112 mln. eurų paskolos „MobilCom“ be kita ko įsipareigojo užstatyti visas „MobilCom AG“ ir „Mobilcom Holding GmbH“ turimas antrinių įmonių ir kitų bendrovių akcijas, įskaitant „Freenet.de AG“ akcijas bei visas pretenzijas į „Millenium GmbH“ ir 71 mln. eurų buvusio tarybos pirmininko Gerhard Schmid atžvilgiu. Be to, bendrovė įpareigota laikytis visų bankų paprastai naudojamų saugiklių.

(160)

KfW naudai 2002 m. gruodį užstatytų „Freenet“ akcijų tikrosios vertės nebuvo įmanoma nustatyti dėl didelio jų kurso svyravimo biržoje.

(161)

Bankų konsorciumo naudai atsisakytos pretenzijos Gerhard Schmid ir „Millenium GmbH“ atžvilgiu turėjo būti patenkintos įgaliotiniui Dieter Thoma iki 2003 m. gruodžio 31 d. pardavus „MobilCom AG“ akcijas. Šio saugiklio vertinimas priklausė nuo „MobilCom AG“ akcijų kurso biržoje. Kadangi akcijų kursas biržoje priklausė nuo „MobilCom“ mokumo, Vokietijos duomenimis, KfW pagal bankų sektoriuje galiojančias taisykles šio saugiklio taip pat negalėjo pripažinti tinkamu.

(162)

Kitų saugiklių, pavyzdžiui „Freenet.de AG“ įsipareigojimas už 35 mln. eurų pirkti bendrovės fiksuotojo ryšio veiklos sritį, nagrinėjamu momentu dar nebuvo.

(163)

Taigi Komisija padarė išvadą, jog Vokietijos Federacijos ir federacinės žemės suteikta 80 % garantija buvo būtina, kad 112 mln. eurų suteikta paskola būtų apsaugota pagal galiojančias bankų sektoriaus taisykles.

(164)

Komisija nusprendė, kad antrosios pagalbos suteikimo metu bendrovė negalėjo savo jėgomis ar dalininkų bei kreditorių suteiktomis lėšomis, ar iš panaudojusi iš kitur gautas paskolas atlikti sanavimo be valstybės įsikišimo. Taigi Komisija pripažįsta, jog 2002 m. lapkritį bendrovės padėtis buvo sunki, kaip yra nurodyta Bendrijos rekomendacijose.

(165)

Kaip nurodyta Bendrijos nuostatų 30 punkte ff., restruktūrizacijos pagalbos suteikimas priklauso nuo restruktūrizacijos plano įgyvendinimo, o kiekvieną konkrečią pagalbą Komisija patvirtina ir patikrina, ar ji padės atkurti ilgalaikį pelningumą.

(166)

Komisijos nuomone, „MobilCom“ su „France Télécom“ sudarius MC Settlement Agreements, jos sanavimas neabejotinai turėjo būti sėkmingas. Detaliajame restruktūrizacijos plane, kuris Komisijai buvo pateiktas 2003 m. kovą, buvo išsamiai išnagrinėtos struktūrinių trūkumų atsiradimo priežastys ir pateikta nemažai įvairių priemonių, skirtų nustatytiems nesklandumams šalinti. Komisija, išnagrinėjusi pajamų ir nuostolių prognozę iki 2007 metų pabaigos, bei pateiktus scenarijus ir rizikos laipsnį, nustatė, kad pasiūlytos restruktūrizacijos priemonės yra geros, nuoseklios, tinkamos ir gali padėti atkurti ilgalaikį „MobilCom“ pelningumą.

(167)

Be to, „Deloitte & Touche“, bendrovės „MobilCom“ užsakymu atlikusi restruktūrizacijos plano įvertinimą nustatė, kad plano teiginiai atitinka vertinimus, pateiktus audito įmonės 2002 m. spalio 25 d. ataskaitoje ir jos kasmėnesiniuose pranešimuose apie sanavimo proceso eigą.

(168)

Šiuos išankstinius vertinimus patvirtino tolesnė įvykių raida. 2003 metų antrąjį ketvirtį (pirmą kartą po vienuolikos ketvirčių iš eilės) „MobilCom“ mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriuje pradėjo duoti pelną, o 2003 m. rugsėjį pardavusi dalį „Freenet“ akcijų, bendrovė galutinai grąžinos visas skolas.

(169)

Kaip nurodyta Bendrijos rekomendacijų 40 punkte, restruktūrizacijos pagalbos apimtis ir intensyvumas neturi viršyti būtinojo minimumo. Todėl pagalbos gavėjas privalo pats prisidėti prie restruktūrizacijos plano įgyvendinimo, pavyzdžiui turimomis lėšomis, parduodamas turtą, kuris neturi lemiamos reikšmės tolesnei bendrovės veiklai, ir esamomis rinkos sąlygomis gaunamas finansavimą iš šalies.

(170)

Komisijos nuomone, Vokietija pateikė pakankami įrodymų, kad jos atliktą restruktūrizacijos pagalba, suteikiant valstybės garantiją 112 mln. eurų paskolai, neviršijo restruktūrizacijos būtinojo minimumo, atsižvelgiant į bendrovės jos akcininkų arba koncerno, kuriai ji priklauso turėtas finansines priemones. Darydama restruktūrizaciją, „MobilCom“ atsisakė papildomų pirkimų ar investicijų, kurios nebuvo reikalingos ilgalaikiam bendrovės pelningumui atkurti. Tačiau Komisija privalo pagalbos patvirtinimą susieti su tam tikromis sąlygomis, padėsiančiomis išvengti neleistinų konkurencijos iškraipymų (žr. 176–189 punktus).

(171)

Komisija atsižvelgė į tai, jog „France Télécom“, kaip rodo Vokietijos pateikta informacija, reikalavo, kad su valstybės garantija išduotas kreditas galiotų aštuoniolika mėnesių, ir nurodė tai kaip būtiną sąlygą su UMTS veiklos sritimi susijusiems įsipareigojimas prisiimti (tai buvo gyvybiškai svarbu „MobilCom“), o bandymai tartis dėl trumpesnio paskolos galiojimo termino būtų kliudę pasirašyti MC Settlement Agreements. Todėl Komisija nusprendė, kad pagalba neviršijo būtinojo minimumo.

(172)

Komisija, spręsdama dėl pagalbos gavėjo indėlio, nustatė, jog valstybės garantiją galiojo tik 80 % suteiktos paskolos sumos. Tai reiškia, kad riziką už kitus 20 % prisiėmė bendrovė ir kreditą suteikę bankai. Be to, „MobilCom“, pardavusi dalį turėto turto, padėjo finansuoti restruktūrizaciją, kaip ir buvo numatyta restruktūrizacijos plane. O pirmosios 2003 m. kovą gautos 35 mln. eurų įmokos už fiksuotojo ryšio veiklos srities pardavimą „Freenet“, buvo panaudotos paskolai grąžinti. Likusi kredito dalis buvo visiškai padengta greičiau nei per metus lėšomis gautomis, gautas pardavus 20 % turimo „Freenet“ akcijų paketo.

(173)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus ir į aplinkybę, jog pagalba buvo suteikta kaip kredito garantija, o ne kaip negrąžinama subsidija. Komisija nusprendė, kad restruktūrizacija atlikta laikantis Bendrijos rekomendacijų 40 punkto ir neviršijo būtinojo minimumo.

(174)

Atsižvelgiant į Bendrijos rekomendacijų 35 punktą, būtina imtis priemonių, reikalingų kiek įmanoma sumažinti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Dažniausiai taikomas įmonės veiklos susijusioje rinkoje ar rinkose apribojimas arba sumažinimas, bet imantis šių priemonių būtina atsižvelgti į pagalbos sukeltą iškraipymų mastą ir ypač į konkrečios įmonės daromą įtaką susijusioje rinkoje ar rinkose.

(175)

Komisija nustatė, kad „MobilCom“ gautą pagalbą panaudojo tik mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriui sanuoti, kaip ir buvo numatyta restruktūrizacijos plane. Todėl pagalba didžiausią įtaką padarė mobiliojo ryšio rinkai. Komisijos vertinimu fiksuotojo ryšio, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų rinkoms, kuriose „MobilCom“ ir ateityje veiks per turimą „Freenet.de AG“ akcijų paketą, padaryta nebuvo didelės įtakos.

(176)

Todėl Komisija iš pradžių tirs tik galimą neigiamą „MobilCom“ suteiktos pagalbos poveikį mobiliojo ryšio rinkos dalyviams ir ieškos dėl suteiktos pagalbos atsiradusių konkurencijos iškraipymų, dėl kurių gali reikti imtis kompensuojamųjų priemonių.

(177)

„MobilCom“ priklausė 8 % visos mobiliojo ryšio paslaugų rinkos iki restruktūrizacijos ir, manoma, 6 % šios rinkos po grupės restruktūrizacijos. Taigi bendrovė priskirtina prie smulkesniųjų paslaugų teikėjų. Be to, pabrėžtina, kad „MobilCom“ kaip pagalba buvo suteikta ne subsidija, o kredito garantija. Su valstybės garantija gauta paskola buvo visiškai grąžinta 2003 m. rugsėjo 20 d., taigi praėjus vos 10 mėnesių nuo jos suteikimo 2002 m. lapkritį.

(178)

Kita vertus, „MobilCom“ kelerius metus iki 2002 m. krizės vykdė agresyviu kainų mažinimu pagrįstą plėtros strategiją, kuria siekė išsikovoti kuo didesnę mobiliojo ryšio operatorių ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų rinkos dalį, ir neatsižvelgė į pelningumo mažėjimą. „MobilCom“ pastangos vien tik didinti rinkos dalį, paaiškintinas planuojama ryšių tinklo operatoriaus veiklos UMTS rinkoje pradžia, nes ryšių tinklų operatorių pajamų iš klientų marža yra didesnė, nei tik grynų ryšio paslaugų teikėjų.

(179)

„MobilCom“ labai rizikavo, sutelkdama visą savo veiklą ties UMTS sektoriumi ir siekdama įsitvirtinti kaip UMTS operatorius. Galiausia ši veiklos strategija žlugo, kaip akivaizdžiai matyti iš „MobilCom“ antrojoje 2002 metų pusėje patiriamų sunkumų. Dėl šios priežasties „MobilCom“ atsisakė ketinimų tapti UMTS operatoriumi ir ėmėsi naujos rinkos strategijos, kuria siekė išlaikyti mokius klientus ir padidinti vidutinę mėnesio apyvartą.

(180)

Dėl suteiktos pagalbos „MobilCom“ bendrovei nereikėjo vienai patirti neigiamas vykdytos rizikingos strategijos pasekmes, bet teigiami pokyčiai, pavyzdžiui atsisakant nemokių klientų įgyti daugiau pastovių klientų, jai davė naudos. Taigi pagalba „MobilCom“ suteikė aiškų pranašumą prieš konkurentus.

(181)

„MobilCom“ pabrėžia, kad negavus valstybės pagalbos, jai būtų tekę pasiskelbti nemokia ir, taip, prarasti didžiąją dalį turimų klientų. O gavusi pagalbą, bendrovė galėjo ne tik tęsti savo ūkinę veiklą, bet ir reorganizuoti įmonės struktūrą, peržiūrėti rinkos strategiją, atsisakyti mažiau pelno duodančių klientų ir didžiausią dėmesį kreipti į didesnį pelną nešančius klientus. Nors per įmonės restruktūrizaciją, klientų skaičius iš viso sumažėjo, vidutinis grynasis pelnas iš kiekvieno kliento padidėjo (18).

(182)

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad gavusi paskolą „MobilCom“ laimėjo laiko kruopščiai pasirengti dalies „Freenet“ akcijų pardavimui ir, todėl gauti už ją didžiausias įmanomas pajamas, kurios buvo skirtos paskolai grąžinti ir likvidžioms lėšoms papildyti. Taigi „MobilCom“, pardavusi vos 20 % akcijų paketo, gavo 176 mln. eurų. Bendrovei išmokėjus su valstybės garantija gautą kreditą, jai liko 60 mln. eurų likvidžių lėšų, kurias buvo galima panaudoti ryšių paslaugų teikėjų sektoriuje.

(183)

Taigi, peržiūrint veiklos strategiją, matyti jog „MobilCom“ iš su valstybės garantija suteikto kredito laimėjo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, nes garantija leido bendrovei laimėti laiko ir „Freenet.de AG“ akcijas parduoti tinkamesniu vėlesniu metu. Jei jos būtų parduotas anksčiau, tikėtina, kad už jas būtų gauta mažiau pajamų.

(184)

Dėl šios priežasties pagalba turi ypač didelį neigiamą poveikį konkurentams, kuriems ateinančiais metais, kada rinka tapo natūraliai prisotinta, teko keisti veiklos strategiją ir susitelkti ties mokesniais klientais, bet negavus valstybės pagalbos. Neatsižvelgdama į faktą, jog „MobilCom“ Vokietijos mobiliojo ryšio rinkoje užima mažesnę nei 10 % dalį, o su valstybės garantija paimtus kreditus grąžinio greitai, Komisija nusprendė, jog pagalba Vokietijos mobiliojo ryšio rinkoje sukėlė neleistinus konkurencijos iškraipymus.

(185)

Komisija mano, kad minėtų konkurencijos iškraipymų nekompensavo Vokietijos išvardytos priemonės, būtent „MobilCom“ rinkos dalies sumažėjimas ir pasitraukimas iš UMTS veiklos sektoriaus.

(186)

Pasitraukimas iš UMTS veiklos sektoriaus ne visiškai kompensuoja „MobilCom“ konkurentų juntamus iškraipymus, nes iš to daugiausia naudos turėjo kiti UMTS licenzijų turėtojai, bet tik dalis jų yra mobiliojo ryšio rinkos dalyviai. Pasitraukimas iš fiksuotojo ryšio ir interneto sektoriaus, įgyvendintas perdavus fiksuotojo ryšio sektoriaus įsipareigojimus „Freenet“, ir Vokietijos nurodytas pasikeitęs dalyvavimas „Freenet“ – ne kaip strateginio, o kaip finansinis investuotojo, taip pat nėra visiškai tinkama priemonė pagalbos sukeltiems neleistiniems konkurencijos iškraipymus kompensuoti, nes iš to daugiausia laimėjo ne mobiliojo ryšio operatoriai, o fiksuotojo ryšio operatoriai ir interneto paslaugų teikėjai.

(187)

Kaip kitas kompensacines priemones Vokietija nurodo 1 850 pilnų etatų mažinimą, iš jų 850 teko mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriui, ir filialų uždarymą. Vokietijos duomenimis, „MobilCom“ prarado dalį klientų ir kartu dalį rinkos. 2003 metų pabaigoje bendrovė turėjo 4,2 mln. klientų, o prieš prasidedant krizei jų skaičius siekė 4,9 mln., dėl to mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus apyvarta sumažėjo 7,2 % (nuo 1,487 mlrd. eurų 2002 metais iki 1,356 mlrd. eurų 2003 metais).

(188)

Tačiau Komisija pažymi, kad darbo vietų mažinimas ir filialų uždarymas restruktūrizacijos plane nurodyti kaip būtinos efektyvumą didinančios priemonės. Šiuo metu jau pavyko sustabdyti restruktūrizacijos metu buvusią apyvartos mažėjimo tendenciją. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sektoriaus apyvarta 2004 m. pirmąjį ketvirtį buvo 349 mln. eurų, o 2003 m. pirmąjį ketvirtį – 321 mln. eurų. Tai pat pažymėtina, jog dabar „MobilCom“ klientų skaičius nusistovėjo ir yra 4,2 mln. 2003 m. ketvirtąjį ketvirtį naujų klientų sulaukta daugiau (iš viso 426 tūkst.), nei per tą patį laikotarpį pasitraukė senųjų klientų (338 tūkst.) (19). Tačiau „MobilCom“ abonentai, kaip nurodo pati bendrovė, vis dar yra linkę ją keisti kita, dėl to per pirmuosius du 2004 m. ketvirčius klientų šiek tiek sumažėjo. Tačiau akivaizdu, kad „MobilCom“ per pirmuosius du 2004 m. ketvirčius pritraukė daug daugiau abonentų, nei tuo pačiu laikotarpiu 2003 metais. Bendrovės duomenimis, 2004 m. pirmąjį ketvirtį jos dalis naujų klientų rinkoje sudarė 10 % (20).

(189)

Komisija, atsižvelgusi į 175–184 punktuose išdėstytus neleistinus konkurencijos iškraipymus, nusprendė, kad Vokietijos išvardytos priemonės nebuvo pakankamos minėtiems iškraipymams kompensuoti, tačiau, skiriant kitas kitokio pobūdžio ir įgyvendinimo būdo kompensacines priemones, būtina atsižvelgti į vykstantį klientų mažėjimą, restruktūrizacijos metu sumažėjusią apyvartą ir pasitraukimą iš UMTS veiklos srities.

(190)

Komisija Vokietijai aiškiai nurodė, jog pritarimas antrajai pagalbai kaip restruktūrizacijos pagalbai, netaikant papildomų kompensacinių priemonių, nesuderinamas su bendrąja rinka. Tačiau dėl minėto klientų netekimo, apyvartos mažėjimo ir pasitraukimo iš UMTS veiklos srities, jos neturėtų labai riboti „MobilCom“ veiklos.

(191)

2004 m. sausio 9 d. ir sausio 21 d. vykusiose Komisijos, Vokietijos vyriausybės, Šlezvigo-Holšteino žemės ir bendrovės atstovų derybose svarstytos papildomos kompensacinės priemonės, tarp jų ir Komisijos iniciatyva pasiūlyta galimybė laikinai apriboti „MobilCom“ galimybę naujas mobiliojo ryšio sutartis pardavinėti internetu. Vokietija, atsižvelgdama į užimamą teisinę poziciją, per šias derybas iš esmės pritarė, kad 7 mėnesiams būtų sustabdytas „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutarčių pardavinėjimas internetu. 2004 m. vasario 13 d. oficialiu raštu Vokietija pranešė Komisijai, kad „MobilCom“ iš principo taip pat pasirengusi ne ilgiau kaip 7 mėnesių laikotarpiui nutraukti mobiliojo ryšio sutarčių pardavimą savo internetinėse parduotuvėse. Rašte taip pat buvo nurodytos šios priemonės įgyvendinimo detalės, kurios, Komisijai pateikus naują paklausimą, buvo patikslintos 2004 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku.

(192)

Tačiau 2004 m. balandį Vokietija pranešė, kad negali galutinai pritarti internetinių parduotuvių uždarymui. Savo nuomonę Vokietija pagrindė praėjusį kartą „MobilCom“ išsakyta teisine pozicija. Bendrovė neatsisako savo abejonių dėl restruktūrizacijos priemonių buvimo. O tuo atveju, jei Komisija ginčijamą pagalbą pripažins restruktūrizacijos pagalba, 7 mėnesiams sustabdyti „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutarčių pardavinėjimą internetu būtų pernelyg sunki našta bendrovei.

(193)

Kai buvo nurodyta 132–147 punktuose, Komisija įsitikinusi, jog antroji suteikta pagalba traktuotina kaip restruktūrizacijos pagalba. Kaip jau buvo nurodyta, Komisijos mano, jog dėl šios pagalbos suteikimo atsiradusius neleistinus konkurencijos iškraipymus būtina kompensuoti papildomomis priemonėmis.

(194)

Kadangi dėl galimų kompensacinių priemonių su Vokietija ir „MobilCom“ susitarti nepavyko, Komisija, atsižvelgdama į Direktyvos (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 4 dalį, nusprendė antrosios pagalbos patvirtinimą susieti su sąlyga 7 mėnesiams sustabdyti „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutarčių (išankstinio mokėjimo ir abonentinių) pardavimą internetu.

(195)

Ši sąlyga taip pat numato, kad Vokietija privalo užtikrinti, jog „MobilCom AG“ ir visos jos antrinės įmonės 7 mėnesiams nutraukia „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutarčių pardavimą internetu, taigi tiesiogiai su „MobilCom AG“ ir su visomis šio koncerno įmonėmis negali būti sudaroma naujų mobiliojo ryšio sutarčių (išankstinio mokėjimo ir (arba) abonentinių). Kitų mobiliojo ryšio teikėjų mobiliojo ryšio sutarčių platinimas per „Freenet.de AG“ nevaržomas.

(196)

Vokietija taip pat prižiūri, kad internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu internetinėse „MobilCom“ parduotuvėse nebūtų tiesiogiai parduodamos „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutartys, ir kad „MobilCom AG“ bei koncernui priklausančios bendrovės nesiimtų veiksmų, galinčių padėti apeiti šį draudimą.

(197)

Internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu klientai negalės internetu tiesiogiai su „MobilCom AG“ ir koncernui priklausančiomis bendrovėmis sudaryti naujų mobiliojo ryšio sutarčių (išankstinio mokėjimo ir (arba) abonentinių). Komisija aiškiai nurodo, jog bet kokia kita su galutiniu vartotoju susijusi veikla, išskyrus naujų mobiliojo ryšio sutarčių sudarymą, internetu gali būti vykdoma toliau. Čia turimos galvoje visos paslaugos, teikiamos esamiems klientams (pvz.: garantinis aptarnavimas, sutarčių pratęsimas, mobiliesiems telefonams skirtų melodijų ar žaidimų pardavimas ir t.t.).

(198)

Internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu atitinkamuose tinklalapiuose klientams turi būti aiškiai nurodyta, kad internetu negalima sudaryti mobiliojo ryšio sutarčių. Savo tinklalapiuose „MobilCom“ turi teisę nurodyti pardavimo partnerius, suteiksiančius klientams norimą paslaugą. Tačiau būtina užtikrinti, jog į pardavimo partnerio internetinį puslapį klientai nepatektų per tiesioginę sąsają iš „MobilCom“ tinklalapio.

(199)

Komisija įpareigoja Vokietiją šias priemonės pradėti įgyvendinti per du mėnesius nuo sprendimo paskelbimo. Ilgesnis pasirengimo priemonių įgyvendinimui etapas neatrodo būtinas, be to, tai sukeltu abejonių priemonių efektyvumu, nes jos būtų taikomos ne tuo pačiu metu, kada vyksta bendrovės restruktūrizacija.

(200)

Komisija, priimdama sprendimą dėl sąlygos įgyvendinimo, atsižvelgė į iš pradžių Vokietijos pateiktus pasiūlymus.

(201)

Nuodugniai išnagrinėjusi susiklosčiusią padėtį, Komisija nusprendė, kad nutraukus tiesioginį „MobilCom“ mobiliųjų sutarčių pardavimą internetu, bus įgyvendinta tinkama nustatytus konkurencijos iškraipymus kompensuojanti priemonė. „MobilCom“ duomenimis, 2003 metais ji turėjo (…) naujų klientų (bruto), iš jų (…) abonentų, pritrauktų internetinio tiesioginio pardavimo dėka. Iš viso 2003 metais naujų klientų skaičius bruto sudarė (…), iš jų (…) abonentai. Taigi 2003 metais „MobilCom“ per internetines parduotuves pritraukė 1–1,5 % visų klientų, ir 2 % abonentų. Prognozuojama, jog 2004 metais „MobilCom“ internetinio tiesioginio pardavimo būdu pritrauks 2–5 % klientų. Kadangi internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu klientai internetu negalės su „MobilCom AG“ ir jos koncerno bendrovėmis sudaryti naujų mobiliojo ryšio sutarčių (išankstinio mokėjimo ir (arba) abonentinių), „MobilCom“ neteks svarbios tiesioginio pardavimo priemonės. Konkurentams ši priemonė naudinga, nes galbūt klientas pasirinks jų tinklalapį ir su jai sudarys sutartį.

(202)

Pasirinkta šios priemonės 7 mėnesių galiojimo trukmė taip pat atrodo tinkama. „MobilCom“ su valstybės garantija suteikta paskola pradėta išmokėti 2002 m. lapkritį. Bendrovė paskolą grąžino 2003 m. kovą, Jei dar atsižvelgiama į aplinkybę, jog su valstybės garantija gautas kreditas buvo išmokėtas dalimis, o paskutinė dalis išmokėta tik 2003 m. kovą, tai 7 mėnesių laikotarpis atitinka laiko tarpą, per kurį restruktūrizaciją vykdanti „MobilCom“ gavo daugiausia naudos iš su valstybės garantija jai suteiktos paskolos. Kadangi siekiama atitinkamai kompensuoti atsiradusius konkurencijos iškraipymus, atrodo priimtina internetinių mobiliojo ryšio sutarčių tiesioginio pardavimo parduotuves uždaryti taip pat 7 mėnesiams.

(203)

Be to, Komisija nenustatė, jog internetinių mobiliojo ryšio sutarčių tiesioginio pardavimo parduotuvių uždarymas 7 mėnesiams būtų bendrovei nepakeliama našta. Priešingai, Komisijos nuomone ši priemonė, kaip anksčiau buvo paaiškinta, yra tik labai ribotas įsikišimas į bendrovės ūkinę veiklą. Įmonė didžiąją dalį klientų kaip ir anksčiau pritraukia per „MobilCom Shops“ ir savarankiškus pardavimo partnerius. Vadinasi svarbiausių „MobilCom“ pardavimo būdų internetinės tiesioginės prekybos nutraukimas nepalietė.

(204)

Taip pat negalima tvirtinti, jog visi klientai, kurie internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu būtų sudarę sutartis su „MobilCom“, apsispręs paslaugas pirkti iš kitų (internetinių) pardavėjų. Daug labiau tikėtina, kad dalis tokių klientų sutartį su „MobilCom“ sudarys pasinaudodami kitais pardavimo kanalais. Net jeigu internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu visi klientai, kurie ketino internetu su „MobilCom“ sudaryti sutartį, pasirinks konkurentą, su tuo susiję klientų praradimai, atsižvelgus į nustatytus konkurencijos iškraipymus, yra pateisinami.

(205)

Be to, tikėtina, jog esami klientai, kurių sutarys baigsis, jas pratęs internetu. „MobilCom“ kaip ir anksčiau internetu gali teikti klientų aptarnavimo ar bet kurias kitas su sutarčių sudarymu nesusijusias mobiliojo ryšio paslaugas. Bendrovė ir internetinių parduotuvių uždarymo laikotarpiu savo internetinėse parduotuvėse gali vykdyti aktyvią reklaminę kampaniją bei pateikti nuorodas į ypač naudingus abonentinius ir išankstinio mokėjimo produktus, kuriuos klientai galės įsigyti „MobilCom Shops“ parduotuvėse arba kitais esamais būdais.

(206)

Komisija pažymi, jog uždarius internetinių mobiliojo ryšio sutarčių tiesioginio pardavimo parduotuves, negresia joks akivaizdus rinkos struktūros iškraipymas, kaip tai nurodyta Bendrijos rekomendacijų 38 punkte. Internetinių parduotuvių uždarymas laikytinas gana ribota kompensacine priemone, kuri nekelia jokios grėsmės tolesnei „MobilCom“ veiklai. Taigi nėra pavojaus, jog pasitrauks ar bus labai susilpnintas svarbus rinkos dalyvis, dėl ko gali netiesiogiai sustiprėti rinkos lyderių <T-Mobile“ ir „Vodafone“ pozicijos.

(207)

Komisija yra įsitikinusi, jog kitos kompensacinės priemonės, pvz., klientų „pardavimas“ konkurentams ir laikinas „MobilCom“ kaip mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo pasitraukimas iš UMTS sektoriaus, nėra būtinos. Komisijos požiūriu, šios dvi priemonės nėra tinkamos kompensacinės priemonės. „MobilCom“ klientų „pardavimo“ neįmanoma įgyvendinti tiek praktiškai, tiek atsižvelgiant į galiojančias teisės normas. O draudimas „MobilCom“ kaip mobiliojo ryšio paslaugų teikėjui dalyvauti UMTS sektoriuje, Komisijos nuomone, trukdytų mobiliojo ryšio rinkoje diegti inovacijas ir pažeistų konkurencijos principus, nes ribotų jos dinamiką.

(208)

Komisija nusprendė, kad bendrovei „MobilCom AG“ su valstybės garantija suteikta 112 mln. eurų paskola laikytina restruktūrizacijos pagalba, kuri atitinka bendrosios rinkos principus, traktuojamus remiantis Bendrijos rekomendacijomis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti. kaip nurodyta EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jei Vokietija įvykdys 195–199 punktuose nurodytą sąlygą uždaryti internetinių „MobilCom“ mobiliojo ryšio sutarčių tiesioginio pardavimo parduotuves. Jei ši sąlyga nebus išpildyta, Komisija pasilieka sau teisę imtis Direktyvos (EB) Nr. 659/1999 16 ir 23 straipsniuose nurodytų veiksmų.