32002R1697

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1697/2002

2002 m. rugsėjo 23 d.

nustatantis galutinius antidempingo muitus importuojamiems tam tikriems suvirintiems vamzdžiams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, kurių kilmės šalys yra Čekija, Lenkija, Tailandas, Turkija ir Ukraina

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. LAIKINOS PRIEMONĖS

(1) Reglamentu (EB) Nr. 540/2002 [2] (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikiną antidempingo muitą Čekijos, Lenkijos, Tailando, Turkijos ir Ukrainos kilmės tam tikriems suvirintiems geležies arba nelegiruotojo plieno vamzdžiams, atitinkantiems KN kodus ex73063051, ex73063059, ex73063071 ir ex73063078 (TARIC kodus 7306305110, 7306305910, 7306307110, 7306307120, 7306307810 ir 7306307820),

B. TOLESNĖS PROCEDŪROS

(2) Po to, kai buvo atskleisti esminiai faktai bei vertinimai, kurių pagrindu nuspręsta įvesti papildomas antidempingo priemones, kelios suinteresuotos šalys pateikė rašytinius atsiliepimus, pareikšdamos savo nuomonę dėl preliminarių išvadų. Norinčioms pasisakyti šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(3) Komisijos tarnybos toliau rinko ir tikrino visą galutinėms išvadoms reikalingą informaciją.

(4) Visos šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą Čekijos, Lenkijos, Tailando, Turkijos ir Ukrainos kilmės tam tikriems suvirintiems geležies arba nelegiruotojo plieno vamzdžiams ir negrąžintinai surinkti laikinųjų muito tarifų pagrindu sukauptas lėšas. Šalims taip pat buvo suteiktas laiko tarpas, per kurį jos galėjo pareikšti pastabas dėl paskelbtų svarbiausių faktų ir aplinkybių.

(5) Suinteresuotų šalių raštu ir žodžiu pateikti komentarai buvo apsvarstyti, ir tam tikrais atvejais, išvados atitinkamai pataisytos.

C. SUSIJĘS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(6) Kadangi nebuvo pateikta jokių komentarų po preliminarių išvadų paskelbimo dėl susijusių ir panašių produktų, patvirtinamos preliminarios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosiose dalyse.

D. DEMPINGAS

Lenkija ir Ukraina

(7) Kadangi nebuvo pateikta jokių naujų argumentų dėl dempingo, patvirtinamos preliminarios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 37–43 konstatuojamosiose dalyse dėl Lenkijos ir 60–85 konstatuojamosiose dalyse dėl Ukrainos.

Čekija

(8) Vienas čekų eksportuojantis gamintojas, Železárny Veselí, atsiliepė į Komisijos preliminarias išvadas, tvirtindamas, kad jose būtina atsižvelgti į tariamai aukštesnius testavimo standartus Čekijos vidaus rinkoje parduodamiems produktams negu tiems vamzdžių tipams, kurie eksportuojami į Bendrijos rinką. Pažymėtina, kad šis teiginys buvo pateiktas gana vėlyvame tyrimo etape ir todėl negalėjo būti patikrintas eksportuotojo patalpose anksčiau atlikto patikrinimo metu. Be to čekų eksportuotojas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Dar daugiau, atsakydamas į Komisijos anketą, priešingai minėtam teiginiui jis nurodė, kad čekiški ir užsienietiški svarstomo produkto standartai yra palyginami ir kad kainų palyginimui šiuo atžvilgiu nereikalinga papildoma koreliacija. Taip pat jokia kita tyrimo dėl minėto produkto pardavimo Čekijos rinkoje metu surinkta informacija nesuteikė pagrindo prielaidai, kad esama objektyvaus techninių standartų skirtumo. Dėl šių priežasčių reikalavimas buvo atmestas.

(9) Šiam gamintojui patvirtinamas laikinuoju reglamentu nustatytas dempingo lygis.

(10) Kitam čekų eksportuojančiam gamintojui Jäkl Karvina buvo pripažinta, kad reikalavimas atsižvelgti į fizinių charakteristikų skirtumus tarp normalios vertės ir eksportui į Bendriją parduodamų vamzdžių tipų yra pagrįstas.

(11) Ši pretenzija buvo pripažinta teisėta ir galutinė dempingo riba buvo pakeista į 28, 3 %.

Turkija

(12) Trys Turkijos bendrovės paprašė nedidelių korekcijų, atsižvelgiant į einamąjį valiutų kursą ir palūkanų normas. Pagrįstais atvejais prašymai buvo patenkinti.

(13) Gavusios galutinius oficialiai paskelbtus skaičiavimus, įmonės tvirtino, kad dempingo riba turėjusi būti nustatyta, remiantis svertinių vidutinių normalių verčių palyginimu su svertiniu visų eksporto sandorių su Bendrija vidurkiu, nes eksporto kiekiai reikšmingai nesiskyrę lyginant pirkėjus, regionus ir laikotarpius. Dempingas nebuvęs šių įmonių "suplanuotas dempingas" per tam tikrą laikotarpį, bet atsiradęs dėl Turkijos liros devalvavimo 2001 m. vasarį, t. y. tiriamojo laikotarpio (TL) viduryje. Šių įmonių tvirtinimai buvo patikrinti ir nustatyta, kad kainų skirtumai nebuvo dideli. Todėl skaičiavimo pagrindas buvo pakeistas pirmiau nurodytu metodu. Tuo būdu suinteresuotoms įmonėms dempingo riba buvo sumažinta.

(14) Galutinės dempingo ribos imties bendradarbiaujančioms įmonėms:

— Noksel Celik Boru Sanayi AS, Ankara | 0 %, |

— Borusan Birlesik Boru Fabrikalari AS, Istambuł i Mannesmann Boru Endüstrisi AS, Istambuł | 5,0 %, |

— Cayirova Boru San Ve Tic AS, Istambuł i Yücel Boru Profil Endüstrisi AS, Istambuł | 0 %, |

— Erbosan Erciyas Boru Sanayii ve Ticaret AS, Kayseri | 6,0 %. |

(15) Dėl šio perskaičiavimo buvo nustatyta perskaičiuota 5,2 % svertinė vidutinė dempingo riba toliau išvardintoms bendradarbiaujančioms įmonėms, neįtrauktoms į imtį:

- Borutas Boru Sanayii ve Ticaret AS, Adapazari,

- Cinar Boru Profil San. Tic. Ltd STI, Eregli,

- Guven Boru ve Profil Sanayi ve Ticaret Ltd Sti, Istambuł,

- Özdemir Boru Profil San.ve Ticaret AS, Eregli,

- Sevil Boru-Profil Sanayii ve Ticaret AS, Istambuł,

- Toscelik Profil ve Sac. Endüstrisi AS, Iskenderun,

- Özborsan Boru San.ve Ticaret AS, Istambuł.

(16) Turkijoje bendradarbiavimo lygis buvo aukštas ir likutinė besąlygiška dempingo riba buvo nustatyta paties aukščiausio lygio, kuris taikomas bendradarbiaujančioms įmonėms, t. y. 6,0 %.

Tailandas

(17) Po laikinojo reglamento paskelbimo Saha Thai Steel Pipe Co. Ltd. bendrovės, vienintelės Tailando bendradarbiaujančios įmonės, patalpose buvo atliktas tyrimas. Šis gamintojas iš pradžių atsakė į anketą, bet nesugebėjo laiku pasirengti patikrai vietoje.

Normalioji vertė

(18) Normaliosios vertės atžvilgiu šiai vienintelei bendradarbiaujančiai Tailando įmonei taikoma bendroji metodika, išdėstyta laikinojo reglamento 17–24 konstatuojamosiose dalyse visoms suinteresuotoms rinkos ekonomikos šalims.

(19) Toliau dėstomos pastabos, taikytinos tik minėtajai įmonei.

(20) Normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis vietos rinkoje parduodamos produkcijos kiekiais tiems aptariamų produktų tipams, kuriuos galima tiesiogiai palyginti su vamzdžių tipais eksportuojamais į Bendriją. Tik tais atvejais, kai vietos rinkoje nebuvo parduodama jokių palygintinų produktų, normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi. Tuo tikslu buvo naudojami duomenys apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudas ir bendruosius administracinius kaštus bei pelną.

Eksporto kaina

(21) Tailande gaminamų prekių eksporto kainoms įvertinti buvo taikomos tos pačios procedūros ir metodikos, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, t. y. eksporto prekių pardavimo sandoriai, sudaryti tiesiogiai su nepriklausomu pirkėju Bendrijoje, nustatomi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

Palyginimas

(22) Remiantis laikinojo reglamento 26 konstatuojamoje dalyje išdėstyta metodika, skaičiavimai koreguojami, atsižvelgiant į transporto, papildomus kaštus (banko mokesčius), draudimo ir kredito kaštus, fizinių charakteristikų skirtumus ir muito grąžinimą.

Dempingo riba

(23) Pagal laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą metodiką normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palyginamos svertinių vidurkių pagrindu ir tuo būdu nustatytas dempingo faktas minėto vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atžvilgiu.

(24) Galutinė dempingo riba, nurodyta procentais nuo CIF importo kainos prie Bendrijos sienos šiai įmonei yra:

Saha Thai Steel Pipe Co. Ltd | 21,7 % |

(25) Dėl likutinio muito nustatymo, kadangi Tailando bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas, patvirtinama metodika, išdėstyta laikinojo reglamento 28 ir 48 konstatuojamosiose dalyse. Likutinė dempingo riba procentais nuo CIF importo kainos prie Bendrijos sienos yra 37,6 %

E. BENDRIJOS PRAMONĖ

(26) Negavus jokių naujų prieštaravimų dėl Bendrijos gamybos ir dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo, šiuo reglamentu patvirtinamos preliminarios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 83–85 konstatuojamosiose dalyse.

F. ŽALA

1. Vartojimas Bendrijoje

(27) Kadangi paskelbus preliminarias išvadas dėl vartojimo Bendrijoje nebuvo gauta jokių komentarų, patvirtinamos preliminarios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 86–88 konstatuojamosiose dalyse.

2. Aptariamų produktų importo poveikio kaupiamasis įvertinimas

(28) Buvo argumentuojama, kad remiantis ankstesne praktika [3] importo iš Čekijos apimtys neturėtų būti kaupiamos kartu su kitų šalių importo apimtimis, nes importo iš Čekijos apimčių ir kainų dinamika aptariamu laikotarpiu skyrėsi nuo kitų eksportuojančių šalių. Antra, buvo teigiama, kad čekiškas importas nemažina Bendrijos pramonės kainų ir nekonkuruoja su importu iš kitų tiriamų šalių, kadangi, priešingai nei pastarųjų šalių, Čekijos eksportuojama produkcija yra skirta Vokietijai.

(29) Būtina pažymėti, kad minėtais atvejais besiskiriančios importo apimčių ir kainų tendencijos pačios savaime neturėjo lemiamos reikšmės, bet buvo tik vienos iš svarstytų veiksnių. Sprendimas kaupti ar ne buvo pagrįstas keletu kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu svarbios yra sąlygos, išdėstytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje (dempingo riba viršijanti de minimis, reikšminga importo apimtis, vienodos konkurencinės sąlygos tarp importuojamų produktų bei vienodos konkurencinės sąlygos tarp importuojamų ir Bendrijos tos pačios rūšies produktų).

(30) Pirmiausia, reikia pažymėti, kad dempingo riba čekiškam importui buvo aukštesnė nei de minimis.

(31) Antra, nors iš Čekijos kilusio importo kiekiai ryškiai mažėjo nuo 1998 m., TL importo apimtys nebuvo nereikšmingos. Dar daugiau, pažymėtina, kad, nors EUROSTAT duomenimis vidutinės importo iš Čekijos produktų kainos nuolat augo nuo 1999 m., buvo pastebėta, kad jos gerokai žemesnės už Bendrijos pramonės kainas TL, kaip ir kainos importo prekių iš kitų tiriamų šalių. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nors nagrinėjamo produkto asortimentas apima įvairius skirtingų kainų modelius, tačiau skaičiavimai buvo atliekami su palygintinais nagrinėjamo produkto to paties prekybos lygio modeliais, kad būtų teisingai atspindėta kainodara minėtose šalyse.

(32) Trečia, priešingai, nei pareiškė čekų eksportuotojai, kaupimas taikytinas atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad importiniai produktai iš Čekijos gali būti pakeičiami analogišku importu iš kitų šalių arba Bendrijos pramonės produktais. Jie platinami Bendrijoje analogiškais prekybos kanalais. Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonėje ir visose kitose tiriamose šalyse įsikūrę eksportuotojai bent dalinai parduoda savo produkciją Vokietijoje. Be to, EUROSTAT statistiniai duomenys patvirtina, kad svarbu atsižvelgti ir į prekybos srautus tarp valstybių narių, vadinasi, aptariama rinka apima visą Bendriją. Nebuvo rasta jokių kitų rodiklių, įrodančių, kad čekiškas šio produkto importas nekonkuravo su importu iš kitų tiriamų šalių ir Bendrijos pramonės produkcija. Todėl nėra pagrindo kalbėti apie rinkos regionavimą.

(33) Čekų eksportuotojai taip pat prieštaravo kaupimui remdamiesi tariama rinkos segmentacija. Buvo teigiama, kad tariamą rinkos segmentaciją patvirtina Europos konkurencijos teisės normų pažeidimai, inkriminuoti dviem Bendrijos pramonės bendrovėms. Šios dvi bendrovės praeityje sudarė neteisėtą susitarimą dėl rinkos pasidalijimo, tačiau dėl kitokio negu aptariamasis produkto.

(34) Vis dėlto pats faktas, kad dvi bendrovės pažeidė konkurencijos teisės normas iki TL dėl produkto, kuris skiriasi nuo svarstomo, šiuo atveju negali būti laikomas rinkos segmentacijos įrodymu, nesant jokių kitų faktų. Atlikto tyrimo metu nebuvo rasta jokių įrodymų, kad toks susitarimas galiotų dėl svarstomo produkto tarp kurių nors Bendrijos pramonės bendrovių. Todėl šis argumentas atmetamas.

(35) Kai kurie eksportuotojai ir toliau reikalavo, kad importas iš Čekijos nebūtų kaupiamas, nes jis, esą, nedarantis žalos ir nekeliantis pavojaus Bendrijos pramonei, nes jų kiekiai neperžengia viršutinio kvotos limito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1968/93 [4]. Čekų eksportuotojai prašė nekaupti importo apimčių ir dėl to, kad minėtu laikotarpiu buvo išaugęs Bendrijos eksportas į Čekiją. Pažymėtina, kad Reglamento (EEB) Nr. 1968/93 nustatyta kvota galiojo tik iki 1995 m. pabaigos, tuo tarpu nagrinėtinas žalos analizės laikotarpis trunka nuo 1997 m. iki TL. Be to Bendrijos eksporto į Čekiją lygis pats savaime niekaip nepagrindžia reikalavimo nekaupti čekiško importo. Todėl šis argumentas atmetamas.

(36) Buvo teigiama, kad Čekija patenka į eksporto priežiūros dvigubo tikrinimo sistemą, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 87/98 [5], todėl jai neturėtų būti taikomos antidempingo procedūros. Vis dėlto priežiūros sistema įdiegta vien čekiško importo stebėjimui. Pats jos buvimo faktas savaime nesuteikia pagrindo argumentams už ar prieš kaupimą. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(37) Kai kurie eksportuotojai ne kartą tvirtino, kad jie veikia kitokiomis konkurencijos sąlygomis dėl to, kad jie Bendrijoje parduodą gaminius per susijusią bendrovę, skirtingai nei kiti eksportuojantys gamintojai, arba todėl, kad jų produktų pristatymo trukmė ilgesnė, nes jie veikią, neturėdami betarpiško žaliavų tiekimo šaltinio.

(38) Tyrimas parodė, kad šių eksportuotojų Bendrijoje parduodamos prekės daugiausia buvo platinamos tais rinkos kanalais, kurie palyginami su kitų eksportuotojų ir Bendrijos pramonės (t. y. prekybininkų) naudojamais kanalais. Kaip bebūtų, konkurencijos sąlygos, laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies formuluotės, yra nustatomos visai šaliai ir netikrinamos kiekvienam atskiram eksportuotojui. Todėl šios pretenzijos buvo atmestos.

(39) Taip pat buvo prašoma, kad importas iš Ukrainos nebūtų kaupiamas, atsižvelgiant į mažus šio importo kiekius palyginti su kitomis šalimis.

(40) Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, nors Ukrainos rinkos dalis buvo mažesnė nei kitų tiriamų šalių, jos negalima laikyti nereikšminga, kaip tai apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje ir Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo 5 straipsnio 8 dalyje. Be to, visos kitos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos kaupimui atlikti buvo išpildytos.

(41) Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, kadangi nebuvo jokių kitų faktų, rodančių, kad pažeistos aptartoms šalims nustatytos sąlygos kaupimui taikyti, šiuo reglamentu patvirtinamos preliminarios išvados dėl aptariamų produktų importo poveikio kumuliacinio įvertinimo, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 89–97 konstatuojamosiose dalyse.

3. Importas iš susijusių šalių

(i) Apimtys, rinkos dalis, kainų dinamika.

(42) Nesant jokių naujų argumentų, yra patvirtinamos preliminarios išvados dėl susijusių šalių kilmės produktų importo apimties, jų rinkos dalies ir kainų dinamikos, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 98–104 konstatuojamosiose dalyse.

(43) Pažymėtina, kad po laikinojo reglamento paskelbimo paaiškėjo, kad dar dvi turkų bendrovės eksportavo ne dempingo kainomis. Jei šių eksportuojančių gamintojų importo kiekiai būtų atimti, bendra importo dempingo kainomis didėjimo tendencija vis tiek liktų ryški, kaip matyti toliau pateiktoje lentelėje, ir sudarytų 20 %. Likusio importo dempingo kainomis rinkos dalis aptariamu laikotarpiu išaugo 5,9 % Dempingo importas vis dar sudarė per 24 % Bendrijos rinkos dalies TL.

Dempingo importas | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | TL |

Kiekiai (tonomis) | 161759 | 192989 | 168406 | 222489 | 193963 |

Indeksavimas: 1997 = 100 | 100 | 119 | 104 | 138 | 120 |

Rinkos dalis | 18,2 % | 22,2 % | 19,9 % | 25,6 % | 24,1 % |

(ii) Dirbtinis kainų sumažinimas

(44) Dėl turkiškos kilmės importo buvo patvirtinta, kad dirbtinio kainų sumažinimo lygis vidutiniškai siekė 14 % Buvo nustatyta, kad, jei būtų atmesti importo kiekiai tų eksportuojančių gamintojų, kurie nedempingavo rinkos, tai kainų sumažinimo lygio ryškiai nepakeistų.

(45) Dėl čekiškos kilmės importo buvo teigiama, kad čekiškų eksporto kainų palyginimas su Bendrijos pramonės kainomis, remiantis tiek Eurostato statistika, tiek atskirai paimtais atvejais, neįrodo dirbtinio kainų sumažinimo. Todėl buvo paprašyta, kad kainų sumažinimo dydžio skaičiavimo metodika būtų atitinkamai pakoreguota.

(46) Pagal įprastą praktiką, skaičiuojant kainų sumažinimo dydį, lyginamos patikrintos vidutinės Bendrijos pramonės kainos su vidutinėmis eksportuotojo kainomis per visą TL pagal produktų tipus vienodame prekybos lygmenyje. Šis palyginimas parodė kainų sumažinimo faktą, todėl pastarasis argumentas turėjo būti atmestas.

(47) Buvo teigiama, kad Eurostato statistikos duomenys rodo žemesnes kainas Vokietijoje nei kitose Bendrijos šalyse, todėl kainų sumažinimo dydį tariamai reikėtų skaičiuoti, lyginant vidutines eksportuojančių gamintojų kainas su Bendrijos pramonės produktų kainomis kiekvienoje valstybėje narėje atskirai.

(48) Šiuo atžvilgiu būtina pažymėti, kad Bendrija yra laikoma vieninga rinka antidempingo tyrimų prasme, todėl įprasta, siekiant visiškai atskleisti kainų sumažinimo lygį, lyginti kiekvieno eksportuojančio gamintojo kainas su vidutinėmis visos Bendrijos pramonės kainomis. Be to, reikia pažymėti, kad svarstomi produktai parduodami per prekybos tarpininkus, kurie platina savo prekes pirkėjams visoje Bendrijos rinkoje. Eurostato statistika patvirtina tai, parodydama, kad tokie vidinės prekybos srautai vaidina svarbų vaidmenį Bendrijos rinkoje.

(49) Tailando eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad norint palyginti svarstomą produktą tame pačiame kaip ir Bendrijos pramonės produktų prekybos lygmenyje, reikalinga 10 % korekcija dėl CIF vertės importuojamoms prekėms, kad būtų teisingai atspindėtas importuotojo išlaidų ir pelno santykis.

(50) Pažymėtina, kad svarstomų importuotų produktų kainos buvo pakeltos 10 EUR už toną, siekiant įvertinti importuotojo patiriamas išlaidas po prekių įvežimo. Tiek Bendrijos pramonė, tiek eksportuotojai dauguma atvejų parduoda tokiems patiems klientams, būtent importuojantiems prekybos tarpininkams, kurie platina tas prekes vartotojams. Todėl, jeigu eksportuotojų kainos būtų pakeltos taip, kaip prašoma, jos iš esmės atspindėtų kainas kitame prekybos lygmenyje negu Bendrijos pramonės produktų lygmuo. Be to, nebuvo pateikta jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Todėl prašymas buvo atmestas.

(51) Neradus jokių naujų motyvų dėl kainų sumažinimo dydžio apskaičiavimui taikytos metodikos, ir atsižvelgus į raštvedybos klaidų pataisas, nustatyta, kad svarstomi produktai, kilę iš minėtų šalių, TL buvo parduodami žemesnėmis negu vidutinėmis Bendrijos pramonės kainomis. Dirbtinio kainų sumažinimo lygis, vertinant Bendrijos pramonės vidurkio procentais: Čekijos 14,3 %, Lenkija 14,5 %, Tailandas 21,4 %, Turkija 14,0 % ir Ukraina 33,0 %

4. Bendrijos pramonės padėtis

(52) Negavus jokios naujos informacijos dėl išvadų apie Bendrijos pramonės padėtį, patvirtinamos preliminarios išvados, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 107–139 konstatuojamose dalyse.

5. Išvada dėl žalos

(53) Negavus jokios naujos informacijos apie Bendrijos pramonės padėtį, patvirtinamos preliminarios išvados dėl žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 140–142 konstatuojamose dalyse, išskyrus 140 konstatuojamoje dalyje nurodytą vidutinį kainų sumažinimo lygį, kuris buvo pataisytas į 16,6 %

G. PRIEŽASTYS

(54) Nė viena suinteresuota šalis nepateikė naujų argumentų arba įrodymų dėl priežasčių. Vis dėlto buvo toliau tiriama Bendrijos pramonės patirta žala dėl trečiųjų šalių įvestų prekybos protekcinių priemonių ir dėl importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio.

(55) Dėl trečiųjų šalių įvestų prekybos protekcinių priemonių buvo nustatyta, kad net jei bendras Bendrijos pramonės produktų eksporto lygis būtų nesikeitęs nuo 1997 m., gamybos ir Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimo sumažėjimas vis tiek liktų pastebimas nuo 1997 m. iki TL. Taip yra dėl nedidelio vaidmens, kurį vaidina eksportas palyginus su bendromis pardavimų apimtimis. Nors eksportas į visas šalis (ne tik į tas, kurios įvedė protekcines priemones prekybai) tarp 1997 m. ir TL sumažėjo, tačiau eksporto pardavimai sumenko ne taip smarkiai – nuo 9,5 % bendros Bendrijos pardavimų apimties 1997 m. iki 8 % bendros Bendrijos pardavimų apimties TL. Atitinkamai trečiųjų šalių įvestų prekybos protekcinių priemonių poveikis buvo nereikšmingas. Be to, stabilūs eksporto srautai nebūtų pakeitę krintančio pelningumo tendencijos.

(56) Dėl rumuniškos ir vengriškos kilmės importo bei importo ne dempingo kainomis iš Turkijos buvo nustatyta, kad kiekio atžvilgiu, kumuliacinės jų apimtys sumažėjo 25 % nuo 1997 m. iki TL. Ši kritimo tendencija atitinka Bendrijos pramonės pardavimų nepriklausomiems klientams sumažėjimą 17 %. Ji yra priešinga dempingo importo iš penkių tiriamų šalių augimo 20 % kreivei. Apibendrinant pastebėtina, kad šio importo mažėjimo tendencija ir nedidelė jo užimama rinkos dalis patvirtina, jog šis importas nekeičia išvadų dėl priežastingumo.

(57) Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau aptarta, patvirtinamos laikinojo reglamento preliminarios išvados, išdėstytos 143–168 konstatuojamose dalyse.

H. BENDRIJOS INTERESAS

(58) Įvedus laikinąsias priemones, komentarai dėl Bendrijos interesų buvo gauti tik iš Bendrijos pramonės, kuri parėmė preliminarias Komisijos išvadas, nurodančias, kad bet kokia antidempingo priemonė neturėtų sukelti žymaus vartotojų kaštų padidėjimo arba ryškiai įtakoti jų padėties. Pažymėtina, kad pagrindinis aptariamų produktų vartotojas yra statybos pramonė ir kad šiems vartotojams vamzdynų, klojimo, įrengimo ir priežiūros kaštai, susiję su darbo jėgos panaudojimu, yra žymiai reikšmingesni negu pačių vamzdžių kaina. Be to, sumontuotų vamzdžių kaina sudaro labai nedidelę visų statybos darbų kainos dalį.

(59) Taip pat pažymėtina, kadangi aptariamas produktas daugiausia parduodamas rinkoje per tarpininkus, galutinių vartotojų mokamos kainos priklausys nuo prekybininkų kainodaros politikos.

(60) Atsižvelgiant į tai, kad negauta jokios naujos informacijos dėl Bendrijos interesų analizės, ypatingai dėl to, kad vartotojai nei reagavo, nei bendradarbiavo šiuo klausimu, patvirtinamos preliminarios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 169–196 konstatuojamosiose dalyse.

(61) Buvo teigiama, kad dabartinės antidempingo procedūros turėtų būti nutrauktos, siekiant išvengti didesnio apsaugos lygio, nei tai būtina, kadangi aptariamas produktas buvo įtrauktas į apsaugos priemonių tyrimą, pradėtą 2002 m. kovo 28 d. [6]

(62) Svarstomas produktas iš tiesų patenka į apsaugos priemonių tyrimą. Tačiau būtina pastebėti, kad jam netaikomos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu Komisija pasiūlytų priimti kokias nors galutines apsisaugojimo priemones šio produkto atžvilgiu, ji taip pat apsvarstytų ar kelių skirtingų priemonių derinimas nesudarytų aukštesnio apsaugos lygio negu tai būtinai reikalinga ir ar dėl to nereikėtų atitinkamai koreguoti antidempingo muitų tarifo. Suinteresuotos šalys turės galimybę pareikšti savo pastabas šiuo klausimu.

I. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos eliminavimo lygis

(63) Kai kurie eksportuotojai teigė, kad preliminariame etape naudota nesukeliančių žalos kainų skaičiavimo metodika dirbtinai išpūtė kainas. Todėl buvo prašoma peržiūrėti minėtą metodiką.

(64) Preliminariame etape naudota nesukeliančių žalos kainų skaičiavimo metodika pagal produkto modelius ir prekybos lygius rėmėsi toliau išdėstytais principais:

- siekiant nustatyti kaštų padengimo tašką, Bendrijos pramonės įmonių taikomų realių pardavimo kainų svertinis vidurkis buvo didinamas arba mažinamas, atsižvelgiant į konkretų kiekvienos įmonės pelną ar nuostolį,

- prie nustatyto kaštų padengimo taško buvo pridedama 5 % pelno marža.

Baigiamajame etape metodika buvo peržiūrėta ir pakeista taip, kad kiekvieno modelio bei kiekvieno prekybos lygio žalos nedarančios kainos būtų skaičiuojamos taip:

- siekiant nustatyti kaštų padengimo tašką, Bendrijos pramonės įmonių taikomų faktinių pardavimo kainų svertinis vidurkis buvo koreguojamas mažinimo kryptimi, atsižvelgiant į Bendrijos pramonės vidutinį faktinį pelną,

- prie nustatyto kaštų padengimo taško buvo pridedama 5 % pelno marža.

(65) Taip pat pažymėtina, kad, Bendrijos pramonės įmonių pelnus skaičiuojant svertinių vidurkių principu, kaip buvo daryta baigiamajame etape, Bendrijos pramonės padėtis atitinkamų kainų, pelningumo ir apimčių atžvilgiu yra visiškai atspindėta.

(66) Taip pat buvo teigiama, kad peržiūrėta metodika, nagrinėjant kai kuriuos modelius sukėlė neatitikimų tarp produkto savikainos ir nustatytos žalos nedarančios kainos. Šiuo atžvilgiu dera pastebėti, kadangi žalos nedarančios kainos remiasi faktinėmis Bendrijos pramonės kainomis, tai jos taip pat atspindi rinkos padėtį kiekvieno modelio atžvilgiu. Todėl ši metodika leidžia sąžiningai palyginti kainas.

(67) Dar daugiau, raštvedybos klaidų korektūra, atlikta dirbtinio kainų sumažinimo skaičiavimų kontekste, taip pat taikyta žalos maržos skaičiavimams.

(68) Atsižvelgiant į tai, kad galutiniame etape bendradarbiavo tik viena Tailando bendrovė ir į žemą Tailando bendradarbiavimo lygį, taip pat siekiant išvengti nebendradarbiavimo skatinimo pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalį, likutinė žalos marža Tailandui buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(69) Peržiūrėtos žalos eliminavimo maržos nustatytos tokios:

Šalis | Bendrovė | Žalos marža |

Turkija | Yücel Boru Profil Endüstrisi AS. | 27,8 % |

Cayirova Boru San Ve Tic AS. | 27,8 % |

Borusan Birlesik Boru Fabrikalari AS. | 20,3 % |

Mannesmann Boru Endüstrisi AS. | 20,3 % |

Noksel Celik Boru Sanayi AS. | 17,2 % |

Erbosan Erciyas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 10,9 % |

Bendradarbiaujančios bendrovės, neįtrauktos į imtį:

— Borutas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 22,3 % |

— Cinar Boru Profil San. Tic. Ltd STI | 22,3 % |

— Guven Boru ve Profil Sanayi ve Ticaret Ltd Sti. | 22,3 % |

— Özdemir Boru Profil San.ve Ticaret AS. | 22,3 % |

— Sevil Boru-Profil Sanayii ve Ticaret AS. | 22,3 % |

— Toscelik Profil ve Sac. Endüstrisi AS. | 22,3 % |

— Özborsan San.ve Ticaret AS. | 22,3 % |

Visos kitos bendrovės | 27,8 % |

Čekija | Jäkl Karvina | 17,9 % |

Železárny Veselí as. | 52,6 % |

Visos kitos bendrovės | 52,6 % |

Lenkija | Huta Buczek | 0,0 % |

Visos kitos bendrovės | 23,0 % |

Ukraina | OJSC Nihnedeneprovsky Tube Rolling Plant | 56,2 % |

Visos kitos bendrovės | 56,6 % |

Tailandas | Saha Thai Steel Pipe Co. Ltd | 33,8 % |

Visos kitos bendrovės | 35,2 % |

2. Galutinės antidempingo priemonės

(70) Taip pat buvo teigiama, kad bet kokia priemonė neturėtų viršyti skirtumo tarp orientacinės pelno maržos ir Bendrijos pramonės gauto pelno per TL. Orientacinio pelno marža, kurią Bendrijos pramonė galėjo tikėtis gauti, nesant žalingo dempingo, buvo nustatyta 5 % nuo apyvartos pagal laikinojo reglamento 199 konstatuojamąją dalį.

(71) Pažymėtina, kad kiekvienai bendradarbiaujančiai įmonei ir kiekvienai tiriamai šaliai muitai nustatomi, laikantis mažesnio muito taisyklės. Taip pat pastebėtina, kad Bendrijos pramonei žalos nedarančių kainų skaičiavimo metodika atspindi nustatytą 5 % orientacinio pelno maržą, tačiau būtent skirtumas tarp faktinių eksportuotojo siūlomų kainų lygio ir Bendrijos pramonei žalos nedarančių kainų lygio nulemia nustatomą žalos dydį. Todėl prašymas atmetamas.

(72) Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, laikoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis importo muito tarifas turėtų būti nustatytas importo produktams, kilusiems iš Čekijos, Lenkijos, Tailando, Turkijos ir Ukrainos, nustatytu dempingo skirtumų lygiu arba nustatytu žalos skirtumų lygiu, kai pastarieji yra žemesni.

(73) Remiantis tuo, kas paminėta, siūlomi galutiniai muitų tarifai, išreikšti procentais nuo CIF Bendrijos pasienio kainos iki mokesčio yra tokie:

Šalis | Bendrovė | Muito lygis |

Turkija | Yücel Boru Profil Endüstrisi AS. | 0,0 % |

Cayirova Boru San Ve Tic AS. | 0,0 % |

Borusan Birlesik Boru Fabrikalari AS. | 5,0 % |

Mannesmann Boru Endüstrisi AS. | 5,0 % |

Noksel Celik Boru Sanayi AS. | 0,0 % |

Erbosan Erciyas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 6,0 % |

Bendradarbiaujančios įmonės, neįtrauktos į imtį

— Borutas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 5,2 % |

— Cinar Boru Profil San. Tic. Ltd STI | 5,2 % |

— Guven Boru ve Profil Sanayi ve Ticaret Ltd Sti. | 5,2 % |

— Özdemir Boru Profil San.ve Ticaret AS. | 5,2 % |

— Sevil Boru-Profil Sanayii ve Ticaret AS. | 5,2 % |

— Toscelik Profil ve Sac. Endüstrisi AS. | 5,2 % |

— Özborsan San.ve Ticaret AS. | 5,2 % |

Visos kitos bendrovės | 6,0 % |

Čekija | Jäkl Karvina | 17,9 % |

Visos kitos bendrovės | 52,6 % |

Lenkija | Huta Buczek | 0,0 % |

Visos kitos bendrovės | 23,0 % |

Ukraina | OJSC Nihnedeneprovsky Tube Rolling Plant | 30,9 % |

Visos kitos bendrovės | 44,1 % |

Tailandas | Saha Thai Steel Pipe Co. Ltd | 21,7 % |

Visos kitos bendrovės | 35,2 % |

(74) Kiekvienos bendrovės antidempingo muitų tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti remiantis atliktu tyrimu. Todėl jie atspindi šių bendrovių padėtį tyrimo metu. Šie muitų tarifai (kitaip nei visos šalies muitai, taikytini "visoms kitoms bendrovėms") tuo būdu taikytini išimtinai iš aptartų šalių importuojamiems produktams, pagamintiems tų įmonių, t. y. konkrečiai nurodytų juridinių asmenų. Importuojami produktai, pagaminti bet kurios kitos įmonės, konkrečiai nenurodytos operatyviojoje šio reglamento dalyje su pavadinimu ir adresu, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai nurodytomis, negali naudotis nustatytaisiais tarifais ir joms bus taikomas tarifas, skirtas "visoms kitoms bendrovėms".

(75) Bet koks reikalavimas dėl šių individualių antidempingo tarifų taikymo atskiroms įmonėms (pvz., po juridinio asmens pavadinimo pakeitimo arba įsteigus naują gamybos ar prekybos įmonę) turėtų būti pateikiamas Komisijai [7] kartu su visa reikalinga informacija, ypatingai apie bendrovės veiklos bet kokio pobūdžio pakeitimą, susijusį su gamyba, prekyba vidaus ir užsienio rinkose pvz., dėl bendrovės pavadinimo keitimo, gamybos ar prekybos įmonių pasikeitimo. Komisija, jeigu būtina, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pataisys reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms nustatyti atskiri tarifai, sąrašą.

3. Įsipareigojimas

(76) Po laikinųjų priemonių įvedimo, keletas eksportuojančių gamintojų, būtent Jäkl Karvina ir Železárny Veselí iš Čekijos, Saha Thai iš Tailando ir Borusan Birlesik Boru Fabrikalari AS/Mannesmann Boru Endüstrisi AS iš Turkijos, pasiūlė prisiimti įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(77) Šiuo atžvilgiu Komisija pareiškė:

- svarstomas produktas yra tarptautinėse prekybos biržose parduodama prekė, kurios kainai būdingi dideli svyravimai netgi trumpu laikotarpiu, todėl produktas nėra itin tinkamas įsipareigojimams dėl fiksuotos kainos,

- didelių kainų svyravimų priežastis yra žaliavų kainų (būtent karštai valcuoto metalo ritinių ir cinko kaip pagrindinių, bet kintamų gamybos kaštų dėmenų) įvairumas. Be to, tai susiję su valiutų rinkų svyravimais, kurie yra stabilūs Bendrijos viduje, išskyrus Jungtinę Karalystę, Švediją ir Daniją, bet greitai keičiasi JAV atžvilgiu, nes šia valiuta dažnai sudaromi sandoriai, ypatingai Tailande ir Turkijoje. Būtų reikalinga mėnesinė kainų peržiūra,

- jeigu MIK (minimalios importo kainos) būtų indeksuojamos karštai valcuoto metalo ritinių ir cinko kainų atžvilgiu, skirtingos indeksavimo formulės turėtų būti taikomos skirtingiems produktų pogrupiams, kadangi energijos ir darbo jėgos sąnaudos vienai tonai įvairuoja priklausomai nuo produktų dydžių. Dėl šios priežasties, jei būtų įvesta formulių peržiūros sistema, reikėtų 3–4 pagalbinių formulių kiekvienai produkto kategorijai priklausomai nuo dydžių intervalo.

(78) Dar daugiau, kai kurie gamintojai, pasiūlę įsipareigojimus dėl kainos, eksportuoja platų plieno produktų asortimentą, tokį kaip suvirinti vamzdžiai, konstrukcinės vamzdžių dalys, anglinio plieno vamzdžiai, kvadratiniai ir stačiakampiai vamzdynai bei kt., kuriuos tik iš dalies nagrinėjo antidempingo tyrimas. Todėl lieka didelė kompensavimo kitų produktų kainomis rizika, kai parduodami įvairiarūšiai eksportuojami produktai tam pačiam pirkėju. Apskritai kalbant, Bendrijos pramonė taip pat tvirtino, kad įsipareigojimai ir tuo pačiu minimalios kainos būtų iš tiesų netinkamos priemonės aptariamų produktų atžvilgiu dėl jau nurodytu priežasčių. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, siūlomi įsipareigojimai dėl kainos buvo atmesti.

4. Galutinis laikinųjų muito mokesčių surinkimas

(79) Atsižvelgiant į atskleistų dempingo skirtumų didumą ir Bendrijos pramonei daromos žalos lygį, laikoma būtina, kad sumos, gautos laikinojo reglamento įvesto antidempingo muito dėka, turėtų būti negrąžinamai surinktos galutinai nustatytu muito tarifu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Nustatomas galutinis antidempingo muito tarifas suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno, apvalaus skerspjūvio, kurių išorinis diametras neviršija 168,3 mm, išskyrus tuos vamzdžių ir vamzdelių tipus, kurie naudojami naftotiekiams ir dujotiekiams, taip pat naftos ir dujų gavybos darbams arba su sutvirtinamomis detalėmis civilinėje aviacijoje, kitokius nei preciziniai vamzdžiai, kurių KN kodai ex73063051, ex73063059, ex73063071, ir ex73063078 (TARIC kodai 73063051*10, 73063059*10, 73063071*91, 73063078*91), ir kurių kilmės šalys yra Čekija, Lenkija, Tailandas, Turkija ir Ukraina.

2. Galutiniai antidempingo muito tarifai taikytini grynajai prie Bendrijos sienos kainai iki mokesčių, 1 dalyje aprašytiems produktams ir pagamintiems toliau išvardintų įmonių yra tokie:

Šalis | Bendrovė | Muito tarifas | TARIC papildomas kodas |

Turkija | Yücel Boru Profil Endüstrisi AS. | 0,0 % | A330 |

Cayirova Boru San Ve Tic AS. | 0,0 % | A331 |

Borusan Birlesik Boru Fabrikalari AS. | 5,0 % | A332 |

Mannesmann Boru Endüstrisi AS. | 5,0 % | A333 |

Noksel Celik Boru Sanayi AS. | 0,0 % | A334 |

Erbosan Erciyas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 6,0 % | A335 |

Bendradarbiaujančios įmonės, neįtrauktos į imtį

— Borutas Boru Sanayii ve Ticaret AS. | 5,2 % | A336 |

— Cinar Boru Profil San. Tic. Ltd STI | 5,2 % | A337 |

— Guven Boru ve Profil Sanayi ve Ticaret Ltd Sti. | 5,2 % | A338 |

— Özdemir Boru Profil San.ve Ticaret AS. | 5,2 % | A339 |

— Sevil Boru-Profil Sanayii ve Ticaret AS. | 5,2 % | A340 |

— Toscelik Profil ve Sac. Endüstrisi AS. | 5,2 % | A341 |

— Özborsan San.ve Ticaret AS. | 5,2 % | A342 |

Visos kitos bendrovės | 6,0 % | A999 |

Čekija | Jäkl Karvina | 17,9 % | A343 |

Visos kitos bendrovės | 52,6 % | A999 |

Lenkija | Huta Buczek | 0,0 % | A344 |

Visos kitos bendrovės | 23,0 % | A999 |

Ukraina | OJSC Nihnedeneprovsky Tube Rolling Plant | 30,9 % | A345 |

Visos kitos bendrovės | 44,1 % | A999 |

Tailandas | Saha Thai Steel Pipe Co. Ltd | 21,7 % | A405 |

Visos kitos bendrovės | 35,2 % | A999 |

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios teisės normos, reguliuojančios muitų tarifus.

2 straipsnis

Laikinuoju reglamentu įvesto laikinojo antidempingo muito pagrindu išskaičiuotos lėšos galutinai surenkamos, laikantis 1 straipsnyje nurodyto tarifo arba laikinojo muito tarifo, jei jis yra žemesnis. Lėšos, surinktos viršijant galutinį antidempingo muito tarifą, turi būti grąžinamos.

3 straipsnis

Jei kuris nors Turkijos ūkio subjektas Komisijai pateiks pakankamai įrodymų, kad jis tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų, kad jis nėra susijęs su jokiu eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės ir kad jis eksportavo minėtas prekes po TL arba kad jis prisiėmė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti didelį jų kiekį į Bendriją, Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą ir pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, paprastąja balsų dauguma gali priimti sprendimą pataisyti 1 straipsnio 2 dalį tam, kad nustatytų minėtam subjektui neįtrauktiems į imtį bendradarbiaujantiems gamintojams (eksportuotojams) taikomą muito tarifą, t. y. 5,2 %

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. rugsėjo 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Fischer Boel

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2.)

[2] OL L 83, 2002 3 27, p. 3.

[3] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3319/94 dėl amonio nitrato karbamidinio tirpalo, pagaminto Bulgarijoje arba Lenkijoje (OL L 350, 1994 12 31, p. 20) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2022/95 dėl amonio nitrato iš Rusijos (OL L 198, 1995 8 23, p. 1).

[4] OL L 180, 1993 7 23, p. 1. Reglamentas, pataisytas Reglamentu (EB) Nr. 1005/95 (OL L 101, 1995 5 4, p. 35).

[5] OL L 13, 1998 1 19, p. 43. Reglamentas pastarąjį kartą pataisytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 844/2002, (OL L 135, 2002 5 23, p. 1).

[6] OL C 77, 2002 3 28, p. 39.

[7] European ComissionDirektorate-General TradeDirectorate BB-1049 Brussels.

--------------------------------------------------