31996R1488

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1488/96

1996 m. liepos 23 d.

dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi Europos Vadovų Taryba savo susitikimuose Lisabonoje, Korfu ir Esene pažymėjo, kad Viduržemio jūros regionas sudaro Europos Sąjungos prioritetinę sritį, ir pritarė siekiui įsteigti Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę,

kadangi Europos Vadovų Taryba savo 1995 m. birželio 26–27 d. susitikime Kanuose dar kartą patvirtino strateginę svarbą, kurią teikia Europos Sąjungos santykių su Viduržemio jūros regiono partneriais papildymui nauju aspektu remiantis 1995 m. birželio 12 d. Tarybos ataskaita, pirmiausia parengta pagal 1994 m. spalio 19 d. ir 1995 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatus dėl Europos Sąjungos politikos Viduržemio jūros regione stiprinimo;

kadangi būtina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad Viduržemio jūros regionas taptų politiškai stabilia ir saugia sritimi, ir kadangi Bendrijos politika Viduržemio jūros regione turi padėti pasiekti demokratijos ir teisinės valstybės plėtojimo ir stiprinimo bendrą tikslą bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei geros kaimynystės santykių skatinimo bendrą tikslą, tuo pat metu laikantis tarptautinės teisės ir gerbiant Viduržemio jūros regiono ne valstybių narių ir valstybių narių teritorinį vientisumą ir išorines sienas;

kadangi tikėtina, kad ilgainiui susikursianti Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos erdvė paskatins Viduržemio jūros regiono stabilumą ir klestėjimą;

kadangi laisvosios prekybos erdvės sukūrimas Viduržemio jūros regiono partneriams gali reikšti sudėtingas struktūrines reformas;

kadangi todėl būtina remti pastangas, kurias deda ar dės Viduržemio jūros regiono partneriai, norėdami reformuoti savo ekonomines, socialines ir administracines struktūras;

kadangi turėtų būti puoselėjamas kultūrų ir pilietinių visuomenių dialogas, ypač skatinant mokymo veiklą, plėtrą ir decentralizuotą bendradarbiavimą;

kadangi turėtų būti skatinamas glaudesnis regioninis bendradarbiavimas, ypač ekonominių ryšių ir prekybos srautų plėtojimas tarp Viduržemio jūros regiono teritorijų ir partnerių, kurie remia reformas ir ekonominį restruktūrizavimą;

kadangi dvišaliai protokolai dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo, kuriuos Bendrija sudarė su Viduržemio jūros regiono partneriais, bendradarbiavimui suteikė naudingą pradinį pagrindą; kadangi dabar būtina remtis įgyta patirtimi ir pagal partnerystę pradėti naują santykių etapą;

kadangi turi būti apibrėžtos tokios partnerystės administravimo taisyklės, tuo pat metu užtikrinant biudžeto asignavimus naudojančios veiklos skaidrumą ir bendrą nuoseklumą;

kadangi šiuo tikslu šis reglamentas bus taikomas priemonėms, kurios įsigaliojo pagal 1992 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1762/92 dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo protokolų, Bendrijos sudarytų su Viduržemio jūros regiono ne valstybėmis narėmis [3], ir 1992 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1763/92 dėl finansinio bendradarbiavimo su visomis Viduržemio jūros regiono ne valstybėmis narėmis [4] ir kurios buvo taikytos ne vienai valstybei;

kadangi todėl šis reglamentas nuo 1997 m. sausio 1 d. pakeičia anksčiau minėtus reglamentus; vis dėlto tuo pat metu būtina palikti galioti Reglamentą (EEB) Nr. 1762/92 siekiant valdyti finansinius protokolus, taikomus tuo metu ir skirti lėšas, likusias pagal nebegaliojančius finansinius protokolus;

kadangi finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 1995 m. kovo 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos 2 punkte, į šį reglamentą įtraukiama 1995–1999 m. laikotarpiui, nepažeidžiant Sutartyje apibrėžtų biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų;

kadangi aplinkosaugos projektai iš Europos Investicijų Banko (toliau – Bankas), gali gauti jo ištekliais ir pagal Banko statutą jo nustatytomis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanų normų subsidijas;

kadangi paskolų operacijose, numatančiose palūkanų normų subsidijas, Banko paskolos suteikimas jo ištekliais ir Bendrijos biudžeto ištekliais finansuojamų palūkanų normų subsidijų suteikimas turi būti susieti ir vienas nuo kito priklauso; kadangi pagal savo statutą ir ypač vieningu direktorių valdybos sprendimu esant nepalankiai Komisijos nuomonei Bankas gali nuspręsti savo paties ištekliais suteikti paskolą, priklausančią nuo palūkanų normų subsidijos suteikimo; kadangi, atsižvelgiant į šį aspektą, būtina užtikrinti, kad patvirtinta palūkanų normų subsidijų suteikimo procedūra kiekvienu atveju baigtųsi aiškiu sprendimu, tam tikrais atvejais suteikiant subsidiją ar jos nesuteikiant;

kadangi būtina numatyti iš valstybių narių atstovų sudarytą komitetą, kuris Bankui padėtų atlikti jam skirtas šio reglamento įgyvendinimo užduotis;

kadangi siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingą valdymą ir sustiprinti ryšius su šalimis gavėjomis būtinas daugiametis požiūris;

kadangi šio reglamento priemonės pranoksta paramos plėtrai sistemą ir yra skirtos taikyti šalyse, kurios tik iš dalies gali būti priskirtos prie besivystančiųjų šalių; kadangi todėl šis reglamentas gali būti priimtas tik remiantis Sutarties 235 straipsnyje numatytais įgaliojimais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės principus ir prioritetus Bendrija įgyvendina priemones remti pastangas, kurių I priede išvardintos Viduržemio jūros regiono ne valstybės narės ir teritorijos (toliau – Viduržemio jūros regiono partneriai) imsis, norėdamos reformuoti savo ekonomines ir socialines struktūras bei sušvelninti visas socialines ir aplinkosaugos pasekmes, kurias gali sukelti ekonominė plėtra.

2. Paramos priemonių gavėjais gali būti ne tik valstybės ir regionai, bet ir vietinės valdžios institucijos, regioninės organizacijos, viešosios įstaigos, vietinės ir tradicinės bendrijos, verslą remiančios organizacijos, privatūs veiklos vykdytojai, kooperatyvai, abipusiai naudingos bendrijos, asociacijos, fondai ir nevyriausybinės organizacijos.

3. 1995–1999 m. laikotarpiu šios programos įgyvendinimo finansinė orientacinė suma yra 3 424,5 milijono ekiu.

Metinius asignavimus, neviršijant finansinės perspektyvos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.

2 straipsnis

1. Šio reglamento tikslas yra 2 dalyje numatytomis priemonėmis prisidėti prie bendro domėjimosi iniciatyvų Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės trijuose sektoriuose: politinio stabilumo stiprinime, Europos-Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės kūrime bei ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo plėtojime tinkamai atsižvelgiant į žmogiškąjį ir kultūrinį aspektus.

2. Šios paramos priemonės įgyvendinamos atsižvelgiant į tikslą pasiekti ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą, ypač ekonominio perėjimo, subalansuoto ekonominio ir socialinio vystymosi bei regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Atitinkamų procedūrų tikslai ir detalės yra tokie, kaip nustatyta II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas grindžiamas pagarba demokratiniams principams ir teisinei valstybei bei taip pat žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, sudarantiems jo būtiną sudedamąją dalį, kurios pažeidimas pateisins tinkamų priemonių priėmimą.

4 straipsnis

1. Komisija, suderinusi su valstybėmis narėmis ir remdamasi abipusiu ir reguliariu pasikeitimu informacija, įskaitant pasikeitimą informacija vietoje, ypač dėl preliminarių programų ir projektų, užtikrina Bendrijos ir atskirų valstybių narių dedamų paramos pastangų veiksmingą koordinavimą siekiant padidinti jų bendradarbiavimo programų nuoseklumą ir papildomumą. Be to, Komisija skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, Jungtinių Tautų bendradarbiavimo programomis ir kitais donorais.

2. Šiame reglamente nurodytas priemones Bendrija gali patvirtinti nepriklausomai arba bendro finansavimo būdu su pačiais Viduržemio jūros regiono partneriais ar valstybių narių valstybiniais ar privačiais subjektais ir Banku iš vienos pusės ir daugiašaliais subjektais ar trečiosiomis šalimis iš kitos pusės.

5 straipsnis

1. Priemonės, kurios turi būti finansuojamos pagal šį reglamentą, atrenkamos inter alia atsižvelgiant į gavėjų prioritetus, kintančius poreikius, įsisavinimo pajėgumą ir struktūrinių reformų pažangą.

Atranka taip pat grindžiama šių priemonių veiksmingumo siekiant Bendrijos paramos siekiamų tikslų įvertinimu, tam tikrais atvejais laikantis asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimų nuostatų.

2. Trejų metų laikotarpį apimančios preliminarios programos kartu su Banku nustatomos nacionaliniu ir regioniniu lygiais. Jos atsižvelgia į Viduržemio jūros regiono partnerių nurodytus prioritetus, įskaitant ekonominio dialogo išvadas. Jei būtina, preliminarios programos kasmet atnaujinamos.

Programose apibrėžiami Bendrijos paramos II priedo II skirsnyje nurodytose srityse gairių ir prioritetinių sektorių pagrindiniai tikslai bei programų vertinimo veiksniai. Programos apima orientacines sumas (bendras ir prioritetiniams sektoriams) bei atitinkamos programos finansavimo kriterijų sąrašą atsižvelgiant į būtinybę numatyti tinkamas atsargas įgyvendinti MEDA antraštinę dalį.

Programos gali būti iš dalies keičiamos atsižvelgiant į įgytą patirtį, Viduržemio jūros regiono partnerių padarytą struktūrinių reformų, makroekonominio stabilizavimo ir socialinę pažangą bei ekonominio bendradarbiavimo pagal naujus asociacijos susitarimus rezultatus.

3. Finansavimo sprendimai labiausiai grindžiami preliminariomis programomis.

6 straipsnis

1. Bendrijos finansavimas labiausiai teikiamas subsidijų ir rizikos kapitalo pavidalu. Bendradarbiavimo priemonių aplinkosaugos srityje atveju, jis taip pat gali būti teikiamas paskolų, Banko suteiktų savo ištekliais, palūkanų normų subsidijų pavidalu. Subsidijos norma yra 3 %

2. Subsidijos gali būti naudojamos finansuoti ir bendrai finansuoti veiklą, projektus ar programas, kurie prisideda prie 2 straipsnyje apibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Didžiausia finansavimo riba taip pat priklauso nuo šių subsidijų pajėgumo duoti finansinio pelno. Siekiant kaip įmanoma labiau išvengti vietinės finansų rinkos iškraipymų, privačiam sektoriui finansavimas paprastai teikiamas verslo sąlygomis.

3. Finansavimo sprendimai bei visi pagal juos sudaromi finansavimo susitarimai ir sutartys inter alia numato Komisijos finansinę kontrolę bei Audito Rūmų auditą, tam tikrais atvejais atliekamus vietoje.

Pagal šį reglamentą finansuojamų ir Banko valdomų veiksmų priežiūrą Audito Rūmai atlieka remdamasi tarp Komisijos, Banko ir Audito Rūmų sutartomis procedūromis.

4. Rizikos kapitalas pirmiausia naudojamas pritraukti savų ar tokiomis laikomų lėšų į gamybos sektoriaus privačias ar mišrias įmones, ypač tokias, kurios gali suvesti Bendrijos valstybės narės ir Viduržemio jūros regiono ne valstybių narių arba teritorijų fizinius ir juridinius asmenis.

Banko teikiamas ir valdomas rizikos kapitalas gali būti šių pavidalų:

a) subordinuotos paskolos, kurių grąžinimas ir visi palūkanų mokėjimai gali būti vykdomi tik patenkinus kitus bankinius reikalavimus;

b) sąlyginės paskolos, kurių grąžinimas ir trukmė priklauso nuo sąlygų, nustatytų paskolų suteikimo metu, įgyvendinimo;

c) laikini mažumos indėliai Bendrijos vardu į įmonių, įsteigtų Viduržemio jūros regiono ne valstybėse narėse ir teritorijose, kapitalą;

d) sąlyginių paskolų, tiesiogiai ar tarpininkaujant jų finansinėms institucijoms suteiktų Viduržemio jūros regiono partneriams arba, jiems pritarus, įmonėms tose Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse, pavidalo indėlių finansavimas.

7 straipsnis

1. Šio reglamento priemonės gali padengti prekių ir paslaugų importo išlaidas ar vietines išlaidas, būtinas vykdyti projektus ir programas. Iš Bendrijos finansavimo išskaičiuojami mokesčiai, muitai ir rinkliavos.

Pagal šį reglamentą atitinkamas partneris Bendrijos finansuojamų priemonių įgyvendinimui taiko mokesčių ir muitų režimą, kuris būtų ne mažiau palankus už taikomą palankiausiai valstybei ar palankiausiai tarptautinei plėtros organizacijai.

2. Taip pat gali būti padengtos paramos priemonių rengimo, inicijavimo, stebėjimo, tęsimo ir įgyvendinimo išlaidos.

3. Vykdymo ir priežiūros išlaidos, ypač finansuojamos užsienio valiuta, gali būti padengtos pagal mokymo, ryšių ir tyrimų programas ir pagal kitus projektus. Paprastai tokios išlaidos gali būti padengiamos tik pradiniame etape ir yra palaipsniui mažinamos.

4. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, investicinių projektų į gamybos sektorių Bendrijos finansavimas derinamas su gavėjo savais ištekliais arba finansavimu rinkos sąlygomis. Gavėjo ar finansavimo rinkos sąlygomis indėlis turėtų būti kiek įmanoma didesnis. Visais atvejais Bendrijos finansavimas, įskaitant Banko savus išteklius, neviršija 80 % visų investicinių išlaidų. Ši riba yra išimtinio pobūdžio ir yra tinkamai pagrįsta veiklos pobūdžiu.

8 straipsnis

1. Paraiškų ir sutarčių konkursuose lygiomis sąlygomis gali dalyvauti visi valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono partnerių fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Komisija užtikrina:

- kaip įmanoma platesnį dalyvavimą lygiomis sąlygomis paraiškose ir galutiniuose sąrašuose tiekimui, darbams ir paslaugoms,

- būtiną skaidrumą ir griežtumą taikant atrankos ir vertinimo kriterijus,

- veiksmingą konkurenciją tarp firmų, organizacijų ir institucijų, suinteresuotų dalyvavimu programos finansuojamose iniciatyvose,

- procedūrų vadovo dėl šių tikslų išsamaus įgyvendinimo, kuris bus tiriamas remiantis 11 straipsnio, skubų pateikimą MED komitetui.

3. Komisija, nurodydama numatytų sutarčių objektą, turinį ir vertę Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia:

- vieną kartą per metus – paslaugų ir techninio bendradarbiavimo veiklos sutarčių, kurios turi būti sudarytos po paraiškų konkursų per kitus 12 mėnesių nuo paskelbimo, prognozes,

- vieną kartą per tris mėnesius – anksčiau minėtų prognozių visus dalinius pakeitimus.

4. Paprašius bet kurioms visos Bendrijos suinteresuotoms firmoms, organizacijoms ir institucijoms, Komisija kartu su valstybėmis narėmis joms pateikia dokumentaciją apie MEDA programų bendruosius aspektus ir dalyvavimo programose reikalavimus.

5. Finansavimo pasiūlymai apima tikėtinų sutarčių nurodymus, įskaitant apytikres vertes, jų sudarymo procedūras ir paraiškų konkursų numatomas datas.

6. Sutartys su bendrovėmis sudaromos remiantis galiojančio Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, atitinkamomis nuostatomis.

7. Paraiškų konkursų rezultatai skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Komisija 11 straipsnyje numatytam komitetui kas šešis mėnesius pateikia konkrečią išsamią informaciją apie sutartis, sudarytas įgyvendinant MEDA programas ir projektus.

8. Bendro finansavimo atveju, Komisija kiekvienu atskiru atveju gali patvirtinti atitinkamus paraiškų ir sutarčių konkursų dalyvius iš šalių, kurios nėra Viduržemio jūros regiono partneriai. Šiais atvejais įmonių iš trečiųjų šalių dalyvavimas yra priimtinas tik užtikrinant abipusiškumą.

9 straipsnis

1. 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas preliminarių programų gaires remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba, pasitarusi su atitinkamais Viduržemio jūros regiono partneriais.

Kartu su savo pasiūlymais Komisija informavimo tikslais perduoda savo bendrąjį finansinį programų planą, ypač nurodydama nacionalinių ir regioninių preliminarių programų bendrą sumą, bei pagal šias programas patvirtintos bendros sumos asignavimus šalims gavėjoms ir prioritetiniams sektoriams.

2. Preliminarias programas ir visus jų dalinius pakeitimus kartu su iš esmės preliminariomis programomis pagrįstais finansavimo sprendimais tvirtina Komisija, remdamasi 11 straipsnio nuostatomis.

3. Pagal 4 ir 6 dalis 2000000 ekiu sumą viršijantys finansavimo sprendimai, išskyrus susijusius su Banko paskolų palūkanų normų subsidijomis ir rizikos kapitalu, priimami remiantis 11 straipsnyje nurodyta tvarka.

4. Finansavimo sprendimai dėl bendrų asignavimų priimami remiantis 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, neviršydama bendro asignavimo, priima 2000000 ekiu sumos neviršijančius finansavimo sprendimus. 11 straipsnyje numatytam komitetui nuolat ir nedelsiant, visais atvejais – prieš kitą posėdį, pranešama apie finansavimo sprendimus dėl priemonių, neviršijančių 2000000 ekiu sumos.

5. Sprendimus, iš dalies pakeičiančius remiantis 11 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus finansavimo sprendimus, priima Komisija, jei jie nenumato jokių esminių dalinių pakeitimų ar papildomų įsipareigojimų, viršijančių 20 % pradinių įsipareigojimų. Apie visus tokius sprendimus Komisija nedelsiant praneša 11 straipsnyje nurodytam komitetui.

6. Mainų programas pagal decentralizuotą bendradarbiavimą tvirtina Komisija, remdamasi 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Finansavimo sprendimai, susiję su Banko paskolų palūkanų normų subsidijomis, priimami remiantis 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Finansavimo sprendimai, susiję su rizikos kapitalu, priimami remiantis 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Šiame reglamente nurodytas priemones, kurios finansuojamos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto, administruoja Komisija, remdamasi Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomu Finansiniu reglamentu.

2. 11 straipsnyje nurodytam komitetui teikiamų finansavimo sprendimų ir 15 straipsnyje minėtų vertinimų atžvilgiu Komisija laikosi tinkamo finansų valdymo, ypač Finansiniame reglamente nurodytų ekonomijos ir rentabilumo, principų.

11 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – MED komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komiteto veikloje dalyvauja Banko atstovas, neturintis balso teisės.

2. Komisijos atstovas komitetui pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį, atsižvelgdamas į klausimo skubumą, gali nustatyti pirmininkas. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami tame straipsnyje nustatytu būdu. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jei jos atitinka komiteto nuomonę. Tačiau jei priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jei, praėjus trijų mėnesių laikotarpiui, Taryba nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

4. Komitetas gali nagrinėti visus kitus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus, kuriuos jam, galbūt valstybės narės atstovo prašymu, pateikia pirmininkas, visų pirma visus klausimus, susijusius su programos bendru įgyvendinimu, administravimu ar 4 ir 5 straipsniuose nurodytais bendru finansavimu ir koordinavimu.

5. Komitetas kvalifikuota balsų dauguma patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

6. Komisija reguliariai informuoja komitetą ir jam pateikia informaciją apie šio reglamento priemonių įgyvendinimą.

7. Apie šio reglamento įgyvendinimą reguliariai pranešama Europos Parlamentui.

12 straipsnis

1. Dėl aplinkosaugos srities projektų, kurie turi būti finansuojami subsidijuojamomis paskolomis, Bankas, remdamasis savo statutu, parengia finansavimo pasiūlymą. Bankas, remdamasis savo statuto 21 straipsniu, turi siekti Komisijos ir 14 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonės.

2. 14 straipsnyje nurodytas komitetas pateikia nuomonę apie Banko pasiūlymą. Komisijos atstovas tam komitetui perduoda savo institucijos poziciją dėl atitinkamo projekto, ypač dėl jo atitikimo šio reglamento tikslams ir Tarybos patvirtintoms bendrosioms gairėms. Be to, Bankas 14 straipsnyje nurodytam komitetui praneša apie nesubsidijuojamas paskolas, kurias numato suteikti savo paties ištekliais.

3. Remdamasis šiuo konsultavimusi Bankas prašo Komisijos priimti finansavimo sprendimą atitinkamam projektui suteikti palūkanų normos subsidiją.

4. Komisija MED komitetui pateikia sprendimo, leidžiančio, arba, prireikus, atmetančio palūkanų normos subsidijos finansavimą, projektą.

5. Komisija perduoda 4 dalyje nurodytą sprendimą Bankui, kuris gali suteikti paskolą, jei sprendimas suteikia subsidiją.

13 straipsnis

1. Bankas, norėdamas gauti 14 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, jam pateikia su rizikos kapitalo operacijomis susijusius projektus. Komisijos atstovas perduoda tam komitetui savo institucijos poziciją dėl atitinkamo projekto, ypač dėl jo atitikimo šio reglamento tikslams ir Tarybos patvirtintoms bendrosioms gairėms.

2. Remdamasis šiuo konsultavimusi Bankas perduoda projektą Komisijai.

3. Komisija finansavimo sprendimą priima per laikotarpį, atitinkantį projekto savybes.

4. Komisija perduoda 3 dalyje nurodytą sprendimą Bankui, kuris imasi tinkamų priemonių.

14 straipsnis

1. Banke įsteigiamas iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, (toliau – 14 straipsnio komitetas). Komitetui pirmininkauja valstybės narės, kuri tuo metu pirmininkauja Banko valdytojų tarybai, atstovas; jo sekretoriato funkcijas vykdo Banko personalas. Komiteto veikloje dalyvauja Komisijos atstovas.

2. 14 straipsnyje minėto komiteto darbo tvarkos taisykles vieningai tvirtina Taryba.

3. Komitetas sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pagal Sutarties 148 straipsnio 2 dalį.

4. Valstybių narių atstovų 14 straipsnyje minėtame komitete balsai skaičiuojami remiantis Sutarties 148 straipsnio 2 dalimi.

15 straipsnis

1. Komisija kartu su Banku tiria pažangą, pasiektą įgyvendinant pagal šį reglamentą taikomas priemones, bei ne vėliau kaip balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą. Tinkamai atižvelgiant į konfidencialumą, ataskaita apima informaciją apie per metus finansuotas priemones ir pateikia gautų rezultatų įvertinimą.

2. Komisija ir Bankas įvertina pagrindinius su jais susijusius projektus, siekdami nustatyti, ar pasiekti tikslai, ir nustatyti gaires, padidinsiančias būsimos veiklos veiksmingumą. Tinkamai atižvelgiant į konfidencialumą, įvertinimo ataskaitos turi būti prieinamos Tarybai ir Europos Parlamentui. EIB valdomų operacijų ataskaitos turi būti prieinamos valstybėms narėms.

3. Kas treji metai Komisija kartu su Banku parengia bendrą įvertinimo ataskaitą apie bendradarbiavimo politiką Viduržemio jūros regiono partnerių naudai ir nedelsdami ją pateikia MED komitetui.

MED komitetas kasmet gauna tikslius duomenis apie esamų tinklų sudėtį ir veiklą.

Komisija kas dveji metai perduoda kiekvienos programos įvertinimą.

4. Decentralizuoto bendradarbiavimo atveju, Komisija tikslius duomenis apie esamų tinklų sudėtį ir veiklą MED komitetui perduoda kasmet, o apie kiekvienos programos įvertinimą – kas dveji metai.

5. Komisija valstybėms narėms kasmet praneš apie vis dar esamus ar jau paskirtus išteklius.

6. Taryba šį reglamentą peržiūrės iki 1999 m. birželio 30 d. Šiuo tikslu Komisija Tarybai iki 1998 m. gruodžio 31 d. pateikia įvertinimo ataskaitą su pasiūlymais dėl reglamento ateities ir, prireikus, jo dalinius pakeitimus, kuriuos reikia priimti.

16 straipsnis

Galutinė tvarka priimti tinkamas priemones, kai nesama būtinos sudedamosios dalies tęsti pagalbą Viduržemio jūros regiono partneriui, apibrėžiama iki 1997 m. birželio 30 d.

17 straipsnis

1. Nuo 1996 m. gruodžio 31 d. panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 1763/92.

2. Nuo 1997 m. sausio 1 d. Reglamentas (EEB) Nr. 1762/92 taikomas šią datą galiojančių protokolų valdymui ir pagal nebegaliojančius protokolus likusių lėšų skyrimui.

18 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1996 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. Yates

[1] OL C 232, 1995 9 6, p. 5 irOL C 150, 1996 5 24, p. 15.

[2] OL C 17, 1996 1 22, p. 184 ir nuomonė, pareikšta 1996 m. birželio 20 d. (OL C 198, 1996 7 8).

[3] OL L 181, 1992 7 1, p. 1.

[4] OL L 181, 1992 7 1, p. 5.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

1 STRAIPSNYJE NURODYTOS TERITORIJOS IR ŠALYS PARTNERĖS

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika

Kipro Respublika

Egipto Arabų Respublika

Izraelio Valstybė

Jordanijos Karalystė

Libano Respublika

Maltos Respublika

Maroko Karalystė

Sirijos Arabų Respublika

Tuniso Respublika

Turkijos Respublika

Gazos ir Vakarų Kranto okupuotosios teritorijos

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

2 STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO TIKSLAI IR TAISYKLĖS

I. a) Parama ekonominiam perėjimui ir Europos-Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės įsteigimui pirmiausia apima:

- darbo vietų kūrimą ir privataus sektoriaus plėtojimą, įskaitant verslo aplinkos gerinimą bei paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms,

- investicijų, pramoninio bendradarbiavimo bei prekybos tarp Europos Bendrijos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bei tarp pačių Viduržemio jūros regiono partnerių skatinimą,

- ekonominės infrastruktūros atnaujinimą, kuris gali apimti finansų ir mokesčių sistemas.

b) Struktūrinio prisitaikymo programas remianti veikla įgyvendinama remiantis šiais principais:

- paramos programos parengiamos taip, kad atstatytų pagrindines finansines pusiausvyras ir sukurtų spartesnei plėtrai palankią verslo aplinką, tuo pat metu didinant gyventojų gerovę,

- paramos programos pritaikomos kiekvienos šalies skirtingai padėčiai bei atsižvelgia į ekonomines ir socialines sąlygas,

- paramos programos nustato numatomas priemones, ypač skirtas pašalinti neigiamą poveikį, kurį struktūrinių reformų procesas gali daryti socialinėms sąlygoms ir įdarbinimui, ypač neturtingųjų visuomenės sluoksnių socialinėms sąlygoms ir įdarbinimui,

- paramos programos yra nukreiptos į laisvosios prekybos erdvės su Europos bendrija kūrimą,

- viena iš paramos programų pagrindinių savybių yra spartus lėšų išmokėjimas.

Būtina atitikti šiuos tinkamumo kriterijus:

- atitinkama šalis turi vykdyti reformų programą, patvirtintą Bretton Woods institucijų, arba įgyvendinti analogiškomis pripažintas ir su tomis institucijomis koordinuojamas, tačiau nebūtinai jų remiamas programas atsižvelgiant į reformų makroekonominę apimtį ir veiksmingumą,

- būtina atsižvelgti į šalies ekonominę padėtį, ypač į jos įsiskolinimo lygį ir skolų aptarnavimo naštą, mokėjimų balanso padėtį ir valiutos likvidumą, biudžeto padėtį, monetarinę padėtį, BVP lygį vienam gyventojui bei nedarbo lygį.

II. Parama pasiekti geresnę socialinę-ekonominę pusiausvyrą pirmiausia apima:

- pilietinės visuomenės ir gyventojų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant plėtros priemones,

- socialinių paslaugų, ypač sveikatos, šeimos planavimo, vandens tiekimo, sanitarinių sąlygų priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse, gerinimą,

- kovą prieš skurdą,

- harmoningą ir integruotą kaimo plėtrą bei gyvenimo sąlygų mieste gerinimą,

- glaudesnį bendradarbiavimą dėl žuvininkystės ir jūrinių išteklių subalansuotą naudojimą,

- glaudesnį bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje,

- ekonominės infrastruktūros, ypač transporto, energetikos, kaimo plėtros, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuose, atnaujinimą,

- žmogiškųjų išteklių integruotą plėtrą, papildančią valstybių narių programas, ypač dėl tolesnio profesinio rengimo pagal pramoninį bendradarbiavimą, bei mokslinių ir technologinių tyrimų potencialo didinimą,

- demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms stiprinimą,

- kultūrinį bendradarbiavimą ir jaunimo mainus,

- bendradarbiavimą ir pagalbą anksčiau minėtomis priemonėmis siekiant sumažinti nelegalią imigraciją, narkotikų kontrabandą ir tarptautinį nusikalstamumą.

III. Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia remiamas:

a) struktūrų regioniniam bendradarbiavimui tarp Viduržemio jūros regiono partnerių įsteigimu ir plėtojimu;

b) - regioninei prekybai būtinos infrastruktūros, įskaitant transporto, ryšių ir energetikos infrastruktūrą, sukūrimu,

- reguliavimo sistemos gerinimu ir sienos kirtimo infrastruktūros mažos apimties projektais,

- bendradarbiavimu didelių geografinių regionų lygiu bei priemonėmis, papildančiomis tas, kurių šioje srityje imamasi Bendrijoje, įskaitant paramą Viduržemio jūros regiono partnerių transporto ir energetikos tinklų sujungimui su europiniais tinklais;

c) kita regionine veikla, įskaitant Europos-Arabų šalių dialogą;

d) Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerių pilietinių visuomenių mainais; šiuo požiūriu decentralizuotas bendradarbiavimas:

- sieks nustatyti Bendrijos pagalbos nevyriausybinius gavėjus,

- bus ypač sutelktas susieti universitetus ir tyrinėtojus, vietines bendruomenes, asociacijas, profesines sąjungas ir nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą, privatų verslą ir kultūros institucijas plačiąja prasme bei kitus IV punkte išvardintus subjektus.

Programos turi būti sutelktos skatinti informaciją tarp tinklų ir ilgalaikius ryšius tarp tinklo partnerių.

IV. Tinkamas valdymas skatinamas remiant svarbiausias institucijas ir svarbiausius pilietinės visuomenės veikėjus, tokius kaip vietinės valdžios institucijos, kaimo ir gyvenviečių grupės, abipusiškos pagalbos asociacijos, profesinės sąjungos, žiniasklaida ir verslą remiančios organizacijos, bei padedant didinti viešojo administravimo gebėjimus plėtoti strategijas ir valdyti jų įgyvendinimą.

V. Priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, atsižvelgia į moterų vaidmens ekonominiame ir socialiniame gyvenime skatinimą. Ypatinga svarba teikiama moterų švietimui ir darbo vietų moterims kūrimui.

Priemonės taip pat atsižvelgia į poreikį skatinti jaunimo švietimą ir darbo vietų jaunimui kūrimą siekiant paspartinti jų socialinę integraciją.

VI. Pagal šį reglamentą finansuojama veikla iš esmės teikiama techninės paramos, mokymo, institucijų kūrimo, informavimo, seminarų, tyrimų, investicijų projektų į smulkias, mažas ir vidutines įmones bei infrastruktūrą ir veiksmų, skirtų akcentuoti Bendrijos paramos pobūdį, pavidalu. Jei tai gali pasirodyti veiksminga, turėtų būti pasinaudota decentralizuotu bendradarbiavimu. Rizikos kapitalo operacijos ir palūkanų normų subsidijos bus finansuojamos bendradarbiaujant su Banku.

VII. Rengiant ir įgyvendinant šio reglamento priemonėmis finansuojamą veiklą, tinkamai atsižvelgiama į aplinkosaugos sumetimus.

--------------------------------------------------