Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31989L0429

    1989 m. birželio 21 d. Tarybos Direktyva dėl esamų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos mažinimo

    OL L 203, 1989 7 15, p. 50–54 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 27/12/2000; panaikino 32000L0076

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1989/429/oj

    31989L0429



    Oficialusis leidinys L 203 , 15/07/1989 p. 0050 - 0054
    specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 15 tomas 9 p. 0081
    specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 15 tomas 9 p. 0081


    Tarybos Direktyva

    1989 m. birželio 21 d.

    dėl esamų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos mažinimo

    (89/429/EEB)

    EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 130s straipsnį,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

    atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

    atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

    kadangi 1973 [4], 1977 [5], 1983 [6] ir 1987 [7] metų Europos Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programose pabrėžiama oro taršos prevencijos ir mažinimo svarba;

    kadangi 1987 m. spalio 19 d. Tarybos nutarime dėl aplinkosaugos veiksmų programos 1987-1992 [8] metams konstatuojama, kad svarbu Bendrijos veiksmus be kita ko nukreipti į atitinkamų standartų įdiegimą, kad būtų galima užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos lygį;

    kadangi 1975 m. liepos 15 d. priimta Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų [9] numato, kad atliekos turi būti šalinamos nepakenkiant žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai; kadangi ta pati direktyva reikalauja, kad visi įrenginiai atliekoms tvarkyti ar įmonės turėtų atitinkamos kompetentingos institucijos leidimą, be kita ko nurodantį, kokių atsargumo priemonių reikia imtis;

    kadangi 1984 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 84/360/EEB dėl kovos su pramonės įmonių oro tarša [10] numato, kad valstybės narės laikosi tokios politikos ir strategijos bei taiko atitinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama, kad esamos įmonės laipsniškai įdiegtų geriausią prieinamą gamybos būdą su ne per didžiausiomis sąnaudomis; kadangi tos nuostatos be kita ko taikomos ir esamoms komunalinių atliekų deginimo įmonėms;

    kadangi Direktyva 84/360/EEB reikalauja, kad Taryba Komisijos siūlytais klausimais vienbalsiai nustatytų, jei būtina, išmetamų teršalų ribinius dydžius, remdamasi geriausiu prieinamu gamybos būdu su ne per didžiausiomis sąnaudomis ir tinkamais matavimo metodais;

    kadangi, deginant komunalines atliekas, išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios gali teršti orą ir tokiu būdu kenkti žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi kai kuriais atvejais tokia tarša gali peržengti valstybių sienas;

    kadangi būdai, kaip sumažinti komunalinių atliekų deginimo įmonių tam tikrų išmetamų teršalų kiekį yra gerai žinomi; kadangi juos galima pritaikyti esamose deginimo įmonėse laipsniškai, priklausomai nuo įmonių techninių ypatybių ir siekiant išsiversti su ne per didžiausiomis sąnaudomis; kadangi jie leidžia pasiekti, kad degimo dujose susidariusios teršalų koncentracijos nebūtų didesnės už tam tikrus ribinius dydžius;

    kadangi visos valstybės narės turi įstatymus, norminius aktus ir administracines nuostatas dėl kovos su stacionarių įmonių oro tarša ir kadangi keletas valstybių narių turi konkrečias nuostatas dėl komunalinių atliekų deginimo įmonių;

    kadangi Bendrija, nustatydama išmetamų teršalų ribinius dydžius ir kitus taršos prevencijos reikalavimus, padeda didinti valstybių narių vykdomų veiksmų efektyvumą kovojant su komunalinių atliekų deginimo įmonių oro tarša;

    kadangi, norint greitai užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą, būtina nustatyti tinkamus terminus, iki kada esamos deginimo įmonės turėtų įdiegti geriausią prieinamą gamybos būdą su ne per didžiausiomis sąnaudomis; kadangi tikslinga, kad galų gale visos esamos komunalinių atliekų deginimo įmonės laikytųsi tų pačių sąlygų, taikomų naujoms įmonėms pagal jų atitinkamą kategoriją;

    kadangi į reikalavimus esamoms įmonėms turi įeiti ir prievolė laikytis svarbiausių išmetamų teršalų ribinių dydžių ir palaikyti atitinkamas degimo sąlygas; kadangi, nustatant degimo sąlygas, būtina atsižvelgti į galinčius iškilti svarbiausius techninius sunkumus; kadangi deginimo įmonėse būtina numatyti atitinkamus matavimus ir tikrinimus ir kadangi visuomenė turi gauti informaciją apie rezultatus;

    kadangi būtina atsižvelgti į išmetamų dioksinų ir furanų keliamą problemą;

    kadangi svarbu ne tik nustatyti išmetamų teršalų ribinius dydžius, bet ir gilinti bei skleisti žinias ir naudoti švarią technologiją Bendrijoje kaip sudėtinę prevencinių pastangų kovojant su aplinkos tarša dalį, ypač atliekų šalinimo srityje;

    kadangi pagal Sutarties 130t straipsnį Bendrijai priėmus tokias nuostatas, valstybėms narėms neužkertamas kelias laikytis ar įvesti griežtesnes aplinkos apsaugos priemones, neprieštaraujančias Sutarčiai,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Šioje direktyvoje:

    1. Oro tarša reiškia žmonių vykdomą tiesioginį ar netiesioginį medžiagų ar energijos išleidimą į orą, dėl ko grėsmė žmonių sveikatai, daroma žala gyviesiems ištekliams, ekosistemoms ir materialiam turtui, kliudo džiaugtis ir teisėtai naudotis gamtos teikiamomis galimybėmis.

    2. Ribinis išmetamų teršalų dydis reiškia teršiančių medžiagų koncentraciją ir (arba) masę, kuri įmonių išmetamuose teršaluose per konkretų laiko tarpą negali būti viršijama.

    3. Komunalinės atliekos reiškia buitines atliekas, taip pat komercines, prekybos ir kitas atliekas, savo pobūdžiu ir sudėtimi primenančias buitines atliekas.

    4. Komunalinių atliekų deginimo įmonės reiškia bet kurią techninę įrangą komunalinėms atliekoms deginti, panaudojant ar nepanaudojant pagaminamą šilumą, išskyrus įmones, kurios yra specialiai naudojamos kanalizacijų dumblui, cheminėms, nuodingoms ir pavojingoms atliekoms, ligoninių medicininėms atliekoms ir kitoms specifinių rūšių atliekoms deginti sausumoje ar jūroje, net jei šios įmonės gali deginti ir komunalines atliekas.

    Į šį apibrėžimą įeina ir vieta bei visa įranga kartu su kūrykla ir jos atliekomis, kuro ir oro tiekimo sistemos ir prietaisai taip pat sistemos deginimo operacijoms tikrinti ir deginimo procesui nuolat registruoti ir stebėti.

    5. Esama komunalinių atliekų deginimo įmonė reiškia komunalinių atliekų deginimo įmonę, kuriai pirmasis leidimas pradėti veiklą yra išduotas iki 1990 m. gruodžio 1 d.

    6. Deginimo įmonės nominalinis pajėgumas reiškia visų įmonės krosnių deginimo pajėgumų, nurodytų konstruktoriaus ir patvirtintų veiklos vykdytojo, sumą, ypač kreipiant dėmesį į atliekų kaloringumą, kuris išreiškiamas sudeginamų per valandą atliekų kiekiu.

    2 straipsnis

    1. Pagal Direktyvos 84/360/EEB 13 straipsnį valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad esamų komunalinių atliekų deginimo įmonės laikytųsi:

    a) įmonės, turinčios 6 ar daugiau tonų atliekų per valandą pajėgumą: iki 1996 m. gruodžio 1 d. tų pačių sąlygų, kurių turi laikytis naujos tokio pat pajėgumo deginimo įmonės pagal 1989 m. birželio 8 d. priimtą Tarybos direktyvą 89/369/EEB dėl naujų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos prevencijos [11], išskyrus 4 straipsnio nuostatas, kurios keičiamos šios direktyvos 4 straipsnio nuostatomis;

    b) kitos įmonės:

    i) iki 1995 m. gruodžio 1 d. — šios direktyvos 3-7 straipsniuose nustatytų sąlygų;

    ii) iki 2000 m. gruodžio 1 d. — tų pačių sąlygų, kurių turi laikytis naujos tokio pat pajėgumo deginimo įmonės pagal Direktyvos 89/369/EEB nuostatas, išskyrus 4 straipsnio nuostatas, kurios turi būti pakeistos šios direktyvos 4 straipsnio nuostatomis.

    Kompetentingos institucijos pasirūpina, kad, priėmus atitinkamus sprendimus remiantis esamų įmonių likusiu tarnavimo laiku ir šioje direktyvoje nustatytais terminais bei sąlygomis, tos įmonės būtų kuo greičiau pritaikytos prie naujų reikalavimų.

    3 straipsnis

    1. Iki 1995 m. gruodžio 1 d. esamose komunalinių atliekų deginimo įmonėse taikomi tokie išmetamų teršalų ribiniai dydžiai, standartizuoti pagal šias sąlygas: temperatūra 273 K, slėgis 101,3 kPa, deguonies 11 % arba CO2 9 % ir sausos dujos:

    a) įmonėse, kurių nominalinis pajėgumas mažesnis nei 6 tonos atliekų per valandą, bet ne mažesnis kaip viena tona per valandą:

    — bendras dulkių kiekis | 100 mg/nm3; |

    b) įmonėse, kurių nominalinis pajėgumas mažesnis kaip viena tona per valandą:

    — bendras dulkių kiekis | 600 mg/nm3. |

    2. Įmonėms, kurių pajėgumas mažesnis kaip viena tona per valandą, išmetamų teršalų ribiniai dydžiai gali būti nustatomi remiantis 17 % deguonies lygiu. Šiuo atveju koncentracija negali būti didesnė, negu nurodyta 1 dalyje, padalijus juos iš 2,5.

    3. Kompetentingos institucijos nustato ribinius dydžius ne tik 1 dalyje nurodytiems teršalams, bet ir kitiems teršalams, kai jos mano, kad tai yra tikslinga priklausomai nuo deginamų atliekų sudėties ir deginimo įmonės ypatybių. Nustatydami tokių teršalų išmetimų ribinius dydžius, kompetentingos institucijos atsižvelgia į konkretaus teršalo galimą kenksmingą poveikį žmonėms ir aplinkai ir į geriausią prieinamą gamybos būdą su ne per didžiausiomis sąnaudomis. Kompetentingos institucijos gali nustatyti išmetamų teršalų, ypač dioksinų ir furanų, ribinius dydžius.

    4 straipsnis

    1. a) Nuo 1996 m. gruodžio 1 d. esamos komunalinių atliekų deginimo įmonės, kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 6 tonos per valandą, privalo palaikyti tokias degimo sąlygas: dujų, susidarančių degant atliekoms, temperatūra po paskutinio oro įpūtimo netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis turi bent dviem sekundėms pakilti mažiausiai iki 850 °C, esant bent 6 % deguonies. Tačiau, jei techniškai labai sunku, dviejų sekundžių reikalavimo gali būti pradėta laikytis vėliausiai tuomet, kai bus pakeistos krosnys.

    b) Nuo 1995 m. gruodžio 1 d. kitos esamos komunalinių atliekų deginimo įmonės privalo palaikyti tokias degimo sąlygas: dujų, susidarančių degant atliekoms, temperatūra po paskutinio oro įpūtimo netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis turi pakilti mažiausiai iki 850 °C, esant bent 6 % deguonies, tokiam laiko tarpui, kurį nustato esant pakankamą kompetentingos institucijos.

    2. Iki 1 dalyje nustatytų terminų kiekvienai įmonių kategorijai visos esamos komunalinių atliekų deginimo įmonės pradeda laikytis anglies monoksido (CO) koncentracijos degimo dujose 100 mg/nm3 ribinio dydžio, kai įmonė veikia.

    Šis ribinis dydis standartizuojamas esant tokioms sąlygoms: temperatūra 273 K, slėgis 101.3 kPa, deguonies 11 % arba CO2 9 % ir sausos dujos.

    3. Gali būti leidžiama laikytis kitokių, nei nurodyta 1 dalyje, sąlygų, jei naudojama tinkama deginimo krosnių arba degimo dujų valymo įranga, su sąlyga, kad išskiriamų polichlorintų dibenzodioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) lygis yra toks pat ar žemesnis už tą lygį, kuris užtikrinamas esant 1 dalyje nustatytoms sąlygoms.

    Pagal šią dalį priimtus sprendimus valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos pateikia Komisijai.

    5 straipsnis

    1. 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta temperatūra ir deguonies kiekis — tai minimalūs dydžiai, kurių turi būti laikomasi visuomet, kai įmonė veikia.

    2. 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta anglies monoksido (CO) koncentracija yra tokia:

    a) įmonėms, kurių pajėgumas 6 tonos per valandą ar daugiau, tai yra ribinis valandos vidutinis dydis. Be to, mažiausiai 90 % visų matavimų, atliekamų per parą, duomenys turi būti mažesni nei 150 mg/nm3;

    b) įmonėms, kurių pajėgumas mažesnis nei 6 tonos per valandą, bet ne mažesnis kaip 1 tona per valandą, tai yra ribinis valandos vidutinis dydis;

    c) įmonėms, kurių pajėgumas mažesnis kaip 1 tona per valandą, tai yra ribinis dienos vidutinis dydis.

    Pirmiau nurodytus vidurkius reikia apskaičiuoti tik pagal tas valandas, kada įmonė faktiškai veikia, įskaičiuojant paleidimo ir uždarymo laiką.

    3. Nuolat pagal 6 straipsnį stebint dulkes:

    a) nė vienas šių medžiagų koncentracijos kintantis savaitės vidurkis negali būti didesnis už atitinkamus ribinius dydžius;

    b) nė vienas šių medžiagų koncentracijos dienos vidurkis negali būti didesnis už ribinius dydžius daugiau nei 30 %.

    Pirmiau nurodytus vidurkius reikia apskaičiuoti tik pagal tą laiką, kada įmonė faktiškai veikia, įskaičiuojant paleidimo ir uždarymo laiką.

    4. Kai 6 straipsnis reikalauja reguliariai matuoti bendrą dulkių kiekį, jų koncentracija, išmatuota pagal kompetentingų institucijų nustatytas taisykles, kaip reikalauja 6 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, neturi būti didesnė už ribinius dydžius.

    6 straipsnis

    1. Nuo 1995 m. gruodžio 1 d. 2 straipsnio b dalyje nurodytose esamose įmonėse būtina vykdyti tokius matavimus:

    a) matuoti tam tikrų medžiagų koncentraciją degimo dujose:

    i) įmonėse, kurių nominalinis pajėgumas — 1 tona per valandą ar daugiau, bendra dulkių koncentracija, CO ir deguonis matuojami nuolatos, o matavimų duomenys registruojami;

    ii) reguliariai matuojama:

    - esamose įmonėse, kurių nominalinis pajėgumas mažesnis nei 1 tona atliekų per valandą, bendra dulkių koncentracija, deguonis ir CO;

    b) eksploatavimo parametrai:

    i) zonoje, kur laikomasi 4 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, dujų temperatūra matuojama ir registruojama nuolatos;

    ii) apskaičiuojamas degimo dujų laikas, esant 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai minimaliai temperatūrai 850 °C ir nepalankiausioms eksploatavimo sąlygoms, kokias tik galima įmonėje įsivaizduoti, turi būti atitinkamai tikrinamas bent kartą po to, kai įmonė bus pritaikyta prie naujų reikalavimų, o bet kuriuo atveju iki 1995 m. gruodžio 1 d.

    2. Matavimų, nurodytų 1 pastraipoje, rezultatus būtina standartizuoti esant tokioms sąlygoms:

    - temperatūra 273 K, slėgis 101,3 kPa, deguonies 11 % ir 9 % CO2, sausos dujos.

    Tačiau, kai taikoma 3 straipsnio 4 dalis, matavimų rezultatai gali būti standartizuojami esant tokioms sąlygoms:

    - temperatūra 273 K, slėgis 101,3 kPa, deguonies 17 %, sausos dujos.

    3. Visus matavimų rezultatus būtina registruoti, apdoroti ir tinkamai pateikti, kad kompetentingos institucijos savo pačių vėliau priimta tvarka galėtų patikrinti, ar laikomasi nustatytų sąlygų.

    4. Mėginių ėmimo ir matavimo tvarką, būdus ir įrangą, naudojamus vykdant 1 pastraipoje nustatytus įpareigojimus, ir mėginių ėmimo bei matavimo vietų išdėstymą iš anksto turi tvirtinti kompetentingos institucijos.

    5. Kompetentingos institucijos nustato atitinkamas reguliarių matavimų programas, kad būtų užtikrinta, jog rezultatai atspindės tipinį, įprastinį atitinkamų išmetamų teršalų lygį.

    Gautus rezultatus turi būti galima patikrinti, ar buvo laikomasi taikytinų ribinių dydžių.

    7 straipsnis

    1. Jei atlikti matavimai rodo, kad šioje direktyvoje nustatyti ribiniai dydžiai yra viršyti, apie tai nedelsiant informuojamos kompetentingos institucijos. Ji užtikrina, kad tokia įmonė neveiks tol, kol nepradės laikytis išmetamų teršalų standartų ir nesiims būtinų priemonių pakeitimams padaryti, arba nebebus eksploatuojama.

    2. Kompetentingos institucijos nustato techniškai neišvengiamų valymo prietaisų sustojimų maksimalų leistiną laikotarpį, kai išmetamų į orą medžiagų koncentracija, kurią tie prietaisai turi mažinti, prašoka nustatytus ribinius dydžius. Atsiradus gedimams, veiklos vykdytojas kuo greičiau sumažina arba nutraukia eksploatavimą, kol bus atstatytos normalios eksploatavimo sąlygos. Jokiomis aplinkybėmis įmonė negali tęsti darbo ilgiau kaip ištisai 16 valandų; be to, bendras veikimo laikas tokiomis sąlygomis neturi būti didesnis nei 200 valandų per metus.

    Dulkių kiekis išmetamuose teršaluose jokiomis aplinkybėmis neturi būti didesnis kaip 600 mg/nm3 per ankstesnėje pastraipoje nurodytus laiko tarpus, per kuriuos būtina laikytis visų kitų ir ypač degimo sąlygų.

    8 straipsnis

    Laikantis atitinkamos tvarkos ir formos, kurią nustato kompetentingos institucijos, informacija apie esamų deginimo įmonių prievoles pagal šią direktyvą ir 5 bei 6 straipsniuose numatytos kontrolės rezultatus turi būti prieinama visuomenei paisant komercinėms paslaptims taikytinų nuostatų.

    9 straipsnis

    Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų, kaip esamos deginimo įmonės laikosi šios direktyvos reikalaujamų sąlygų.

    10 straipsnis

    1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1990 m. gruodžio 1 d, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

    2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinių teisės aktų, priimtų šios direktyvos reglamentuojamoje srityje, tekstus.

    11 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    Priimta Liuksemburge, 1989 m. birželio 21 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    C. Aranzadi

    [1] OL C 75, 1988 3 23. p. 8.

    [2] OL C 69, 1989 3 20, p. 223.

    [3] OL C 318, 1988 12 12, p. 3.

    [4] OL C 112, 1973 12 20, p. 1.

    [5] OL C 139, 1977 6 13, p. 1.

    [6] OL C 46, 1983 2 17, p. 1.

    [7] OL C 328, 1987 12 7, p. 1.

    [8] OL C 328, 1987 12 7, p. 1.

    [9] OL L 194, 1975 7 25, p. 47.

    [10] OL L 188, 1984 7 16, p. 20.

    [11] OL L 163, 1989 6 14, p. 32.

    --------------------------------------------------

    Top