31973L0404

Tarybos direktyva

1973 m. lapkričio 22 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su plovikliais, suderinimo

(73/404/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1]

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2]

kadangi valstybėse narėse galiojantys įstatymai, užtikrinantys, kad būtų naudojamos biologiškai skylančios aktyviosios paviršiaus medžiagos, skiriasi, ir tai trukdo prekybai;

kadangi vis daugiau naudojama ploviklių, ir tai yra viena iš natūralios gamtinės aplinkos ir ypač vandens teršimo priežasčių;

kadangi vienas iš ploviklių poveikių vandeniui yra didelių putų kiekių susidarymas, kuris riboja vandens sąlytį su oru, apsunkina vandens prisotinimą deguonimi, sukelia rūpesčių laivybai, trukdo fotosintezei, kuri būtina vandens augmenijai, daro nepageidautiną įtaką įvairioms nuotėkų valymo proceso stadijoms, kenkia vandens valymo stotims ir sukelia netiesioginio mikrobiologinio užteršimo riziką dėl galimo bakterijų ir virusų plitimo;

kadangi pageidautina išlaikyti vidutinį 90 % ploviklių biologinio skilimo laipsnį ir kadangi, remiantis technologija bei gamybos praktika, galima pasiekti tokį rezultatą, ir kadangi vis dėlto reikia apsisaugoti nuo bandymo metodų nepatikimumo, nes jų rezultatai gali daryti įtaką neigiamiems sprendimams, galintiems turėti reikšmingų ekonominių pasekmių,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje ploviklis yra tokia sudėtinė medžiaga, kuri buvo specialiai tyrinėta siekiant patobulinti jos plaunamąsias savybes ir kuri yra sudaryta iš pagrindinių (aktyviųjų paviršiaus medžiagų) ir papildomų sudedamųjų dalių (sustiprinančių, aktyvinančių agentų, užpildų ir kitų pagalbinių komponentų).

2 straipsnis

Valstybės narės turi drausti pateikti ploviklius rinkai ir juos naudoti, jeigu jų sudėtyje esančių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, anijoninių, katijoninių, nejoninių ir amfolitinių, biologinio skilimo laipsnis vidutiniškai yra mažesnis nei 90 %.

Aktyviosios paviršiaus medžiagos, kurių biologinio skilimo laipsnis vidutiniškai mažesnis nei 90 %, naudojant jas normaliomis sąlygomis, neturi kenkti žmogaus ar gyvūnų sveikatai.

3 straipsnis

Nė viena valstybė narė, remdamasi aktyviųjų paviršiaus medžiagų biologinio skilimo ar toksiškumo duomenimis, negali drausti, riboti ar trukdyti naudoti ploviklius arba teikti juos į rinką, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

4 straipsnis

Šios direktyvos 2 straipsnio reikalavimų atitiktis turi būti nustatoma pagal kitose Tarybos direktyvose nurodytus bandymo metodus, kuriuose atsižvelgiama į tokių metodų netikslumą ir nustatomos atitinkamos paklaidos.

5 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė, remdamasi 4 straipsnyje nurodytomis direktyvomis, atlieka bandymus, kurių metu nustato, kad ploviklis neatitinka 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ji turi uždrausti pateikti šį ploviklį rinkai ir jį naudoti savo teritorijoje.

2. Tuo atveju, kai valstybė narė priima sprendimą uždrausti ploviklį, ji turi nedelsdama apie tai pranešti Komisijai ir tai valstybei narei, iš kurios tas produktas yra įvežamas, nurodyti sprendimo priežastis bei duomenis apie 1 dalyje nurodytus bandymus.

Jeigu valstybė narė, iš kurios ploviklis įvežamas, prieštarauja priimtam sprendimui, Komisija turi nedelsdama šiuo klausimu konsultuoti abi suinteresuotas valstybes nares ir, jei būtina, visas kitas valstybes nares.

Jei neįmanoma pasiekti susitarimo, Komisija per tris mėnesius nuo pirmoje pastraipoje minimos informacijos gavimo turi gauti vienos iš 6 straipsnyje nurodytų, tačiau ginče nedalyvaujančių, valstybių narių patvirtintų laboratorijų nuomonę.

Nuomonė turi remtis 4 straipsnyje nurodytose direktyvose pateiktais pamatiniais metodais.

Komisija turi perduoti laboratorijos nuomonę suinteresuotoms valstybėms narėms, kurios gali per mėnesį pateikti Komisijai komentarus. Tuo pat metu Komisija gali išklausyti ir bet kurios kitos suinteresuotos šalies nuomonę.

Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, Komisija turi priimti būtinas rekomendacijas.

6 straipsnis

Kiekviena valstybė narė turi pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie laboratoriją ar laboratorijas, įgaliotas atlikti bandymus pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus pamatinius metodus.

7 straipsnis

1. Ant pakuotės, kurioje plovikliai pakuojami parduoti galutiniam vartotojui, turi būti aiškiai, matomai ir nenutrinamai pateikta tokia informacija:

a) produkto pavadinimas;

b) įmonės, atsakingos už prekės pateikimą rinkai, pavadinimas, adresas ir prekės ženklas.</P<

Tokia pat informacija privalo būti pateikta visuose prie gabenamų nesupakuotų ploviklių pridedamuose dokumentuose.

2. Valstybės narės gali nurodyti, kad pateikiant ploviklius rinkai jų teritorijoje, 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta jų valstybine kalba.

8 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per aštuoniolika mėnesių po pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

9 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1973 m. lapkričio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Kampmann

[1] OL C 10, 1972 2 5, p. 29.

[2] OL C 89, 1972 8 23, p. 13.

--------------------------------------------------