a) 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles;

b) atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurias reikia atlikti, kad būtų taikomos 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės;

c) įstaigas, paskirtas atlikti su neišspręstais klausimais susijusias atitikties vertinimo ir patikros procedūras.

a) 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles;

b) atitikties vertinimo ir patikros procedūras, kurias reikia atlikti, kad būtų taikomos 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės;

c) įstaigas, paskirtas atlikti su priedo 7.7 punkte nurodytais specifiniais atvejais susijusias atitikties nacionalinėms taisyklėms vertinimo ir patikros procedūras.

a) prieš išduodama EB sertifikatą pagal ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnį ◄ , paskelbtoji įstaiga tinkamai nustato priežastis, kodėl sąveikos sudedamosios dalys nesertifikuotos;

b) pagal ►M1  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 ( 2 ) 16 straipsnio 2 dalies d punktą ◄ nacionalinės saugos institucijos, vykdydamos leidimų išdavimo procedūras, apie nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą praneša savo metinėje ataskaitoje, nurodytoje ►M1  Direktyvos (ES) 2016/798 19 straipsnyje ◄ .

a) posistemiams, kuriems leidimai išduoti pagal tuos sprendimus;

b) naujų, atnaujinamų arba tobulinamų posistemių projektams, kurie šio reglamento paskelbimo dieną yra gerokai pažengę arba kurie yra vykdomos sutarties dalykas.

1) Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

a) nurodyta numatoma jos taikymo sritis (2 skirsnis);

b) nustatomi esminiai infrastruktūros posistemiui ir techninės priežiūros posistemio daliai keliami reikalavimai (3 skirsnis);

c) nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti infrastruktūros posistemis ir techninės priežiūros posistemio dalis, ir šių posistemių sąsajos su kitais posistemiais (4 skirsnis);

d) nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos sąveikai Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skirsnis);

e) kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos vertinant sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ar atliekant posistemių EB patikrą (6 skirsnis);

f) nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija (7 skirsnis);

g) nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija, profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, būtinos infrastruktūros posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat šiai TSS įgyvendinti (4 skirsnis);

h) nurodomos nuostatos, taikomos esamam infrastruktūros posistemiui, ypač jį tobulinant ir atnaujinant ir, tokiais atvejais, modifikavimo darbas, dėl kurio reikia teikti paraišką naujam leidimui gauti;

i) nurodoma, kokius infrastruktūros posistemio parametrus tikrina geležinkelio įmonė ir kokios procedūros taikomos siekiant patikrinti tuos parametrus, kai leidimas pateikti transporto priemonę rinkai yra išduotas, bet prieš panaudojant ją pirmą kartą, kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir maršrutų, kuriuose jos bus eksploatuojamos, suderinamumas.

2) Šios TSS reikalavimai galioja bet kurio pločio vėžės sistemoms, kurioms taikoma ši TSS, nebent tam tikroje pastraipoje būtų rašoma apie konkretaus pločio vėžės sistemą arba konkretų nominalų vėžės plotį.

a) struktūriniam infrastruktūros posistemiui;

b) funkcinio techninės priežiūros posistemio daliai, susijusiai su infrastruktūros posistemiu (t. y. traukinių išorės plovimo įrenginiams, vandens pripylimo, degalų pripylimo, stacionariajai tualetų nuotekų šalinimo įrangai ir elektros energijos tiekimo iš stacionariojo šaltinio įrangai).

a) geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje;

b) kelio parametrus;

c) iešmus ir kryžmes;

d) kelio atsparumą veikiančioms apkrovoms;

e) inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms;

f) neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribas;

g) peronus;

h) sveikatą, saugą ir aplinką;

i) eksploatavimo užtikrinimą;

j) stacionariuosius traukinių priežiūros įrenginius.

a) riedmenų posistemio;

b) energijos posistemio;

c) kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio;

d) traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio.

1) Sąjungos geležinkelių sistema, kuriai taikoma ►M1  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ ir kurios dalis yra infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemiai, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti tikrinamas. Nuoseklumas pirmiausia turi būti tikrinamas pagal infrastruktūros posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su kitais Sąjungos geležinkelių sistemos, į kurią jis yra integruotas, posistemiais, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

2) Šioje TSS nustatytos ribinės vertės neturėtų būti taikomos kaip įprastos projektinės vertės. Tačiau projektinės vertės turi atitikti šioje TSS nustatytas ribas.

3) Pagal funkcines ir technines infrastruktūros posistemio ir techninės priežiūros posistemio dalies ir jų sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus, kai tai būtina Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

4) Tačiau inovaciniams sąveikos sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir (arba) negali būti vertinami taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų specifikacijų ir (arba) vertinimo metodų. Kad būtų įmanoma diegti technologines naujoves, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 10 straipsnyje aprašytą inovacinių sprendimų procesą.

5) Jei šioje TSS daroma nuoroda į EN standartus ir jei joje nenurodyta kitaip, EN standartuose esantys variantai (dar vad. „nacionaliniais nuokrypiais“) netaikytini ir nėra šios TSS dalis.

6) Jei šioje TSS kaip kategorija arba eksploatacinė charakteristika geležinkelio linijos greitis nurodytas kilometrais per valandą [km/h], Airijos Respublikos tinklams ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės tinklams jį pagal G priedėlį galima paversti lygiaverčiu greičiu myliomis per valandą [mph].

1) Sąjungos geležinkelių tinklo sudedamosios dalys nustatytos Direktyvos (ES) 2016/797 1 priedo 1 punkte. Siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų diegiama rentabiliai, kiekvienai Sąjungos geležinkelių tinklo sudedamajai daliai priskiriama pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija.

2) Pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija yra eismo kodų derinys. Jei geležinkelio linija vyksta vieno tipo eismas (pavyzdžiui, vien krovininių traukinių eismui skirta geležinkelio linija), eksploatacinėms charakteristikoms aprašyti užtenka vieno kodo; jei geležinkelio linija vyksta mišrus eismas, kategorija aprašoma vienu arba keliais keleivių ir krovinių vežimo kodais. Sudėtiniais eismo kodais nustatomos tam tikros ribos, kuriose linija gali būti pritaikyta reikiamam eismo rūšių deriniui.

3) Pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos naudojamos esamoms geležinkelio linijoms suklasifikuoti siekiant sukurti tikslinę sistemą, kad būtų užtikrinta aktualių eksploatacinių charakteristikų atitiktis.

4) Kategorijas nustatant pagal TSS, geležinkelio linijos paprastai klasifikuojamos remiantis eismo tipu (eismo kodu), kuris apibūdinamas šiomis eksploatacinėmis charakteristikomis:

— vėžės pločiu,

— ašies apkrova,

— geležinkelio linijos greičiu,

— traukinio ilgiu,

— naudinguoju perono ilgiu.

5) 2 ir 3 lentelėse išvardytos eksploatacinės charakteristikos neskirtos riedmenų ir infrastruktūros suderinamumui tiesiogiai konstatuoti.

6) E ir F priedėliuose pateikta informacija, pagal kurią nustatomas didžiausios ašies apkrovos ir didžiausio greičio santykis priklausomai nuo transporto priemonės tipo.

7) Toliau pateiktose 2 ir 3 lentelėse nustatyti eismo tipų eksploatacinių charakteristikų lygiai.

8) Inžinerinių statinių infrastruktūros reikalavimams nustatyti vien ašies apkrovos neužtenka. Naujų inžinerinių statinių reikalavimai nustatyti 4.2.7.1.1 punkte, esamų inžinerinių statinių – 4.2.7.4 punkte.

9) Keleivinio transporto mazgai, krovininio transporto mazgai ir jungiamosios geležinkelio linijos prireikus priskiriami prie minėtų eismo kodų.

10) Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad TSS negali trukdyti valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui, leidžiama projektuoti tokias naujas ir patobulintas geležinkelio linijas, kuriose būtų galima taikyti:

— didesnį vėžės plotį;

— didesnes ašies apkrovas;

— didesnį greitį;

— didesnį naudingąjį perono ilgį;

— ilgesnius traukinius,

11) Be įtakos 7.6 skirsnio ir 4.2.7.1.2(3) punkto reikalavimams, jei naujai geležinkelio linijai priskiriamas kodas P1, užtikrinama, kad Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS (Komisijos sprendime 2008/232/EB ( 4 )) nustatytos I klasės greitesni kaip 250 km/h traukiniai galėtų važiuoti ta geležinkelio linija iki didžiausio greičio.

12) Tam tikros geležinkelio linijos vietos gali būti projektuojamos taip, kad tam tikra arba visos geležinkelio linijos eksploatacinės charakteristikos – greitis, naudingasis perono ilgis ir traukinio ilgis – būtų mažesnės nei nurodyta 2 ir 3 lentelėse, jei tai būtina atsižvelgiant į geografinius, urbanistinius ar aplinkos apribojimus.

A.  Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje

a) Inžinerinių statinių artumo gabaritas (4.2.3.1);

b) Atstumas tarp gretimų kelių ašių (4.2.3.2);

c) Didžiausi nuolydžiai (4.2.3.3);

d) Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys (4.2.3.4);

e) Mažiausias vertikalios kreivės spindulys (4.2.3.5);

B.  Kelio parametrai

a) Nominalus vėžės plotis (4.2.4.1);

b) Išorinio bėgio pakyla (4.2.4.2);

c) Išorinio bėgio pakylos stygius (4.2.4.3);

d) Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas (4.2.4.4)

e) Ekvivalentusis kūgiškumas (4.2.4.5);

f) Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis (4.2.4.6);

g) Bėgio pokrypis (4.2.4.7).

C.  Iešmai ir kryžmės

a) Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija (4.2.5.1);

b) Slankiosios smailės kryžmių naudojimas (4.2.5.2);

c) Didžiausias bukosios kryžmės dalies be rato kreipiamųjų priemonių ilgis (4.2.5.3).

D.  Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms

a) Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms (4.2.6.1);

b) Išilginis kelio atsparumas (4.2.6.2);

c) Šoninis kelio atsparumas (4.2.6.3).

E.  Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

a) Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms (4.2.7.1);

b) Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis naujiems inžineriniams statiniams (4.2.7.2);

c) Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų inžinerinių statinių atsparumas (4.2.7.3);

d) Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms (4.2.7.4).

F.  Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos

a) Neatidėliotinų lyginimo veiksmų riba (4.2.8.1);

b) Neatidėliotinų išilginio profilio taisymo veiksmų riba (4.2.8.2);

c) Neatidėliotinų kelio iškrypos taisymo veiksmų riba (4.2.8.3);

d) Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba (4.2.8.4);

e) Neatidėliotinų išorinio bėgio pakylos taisymo veiksmų riba (4.2.8.5);

f) Neatidėliotinų iešmų ir kryžmių taisymo veiksmų riba (4.2.8.6).

G.  Peronai

a) Naudingasis peronų ilgis (4.2.9.1);

b) Perono aukštis (4.2.9.2);

c) Atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto (4.2.9.3);

d) Kelio išdėstymas išilgai perono (4.2.9.4).

H.  Sveikata, sauga ir aplinka

a) Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (4.2.10.1);

b) Šoninio vėjo poveikis (4.2.10.2);

c) Aerodinaminis poveikis balastuotam keliui (4.2.10.3).

I.  Eksploatavimo užtikrinimas

a) Atstumo žymos (4.2.11.1);

b) Eksploatacinės ekvivalenčiojo kūgiškumo vertės (4.2.11.2).

J.  Stacionarieji traukinių priežiūros įrenginiai

a) Bendrosios nuostatos (4.2.12.1);

b) Tualetų nuotekų šalinimas (4.2.12.2);

c) Traukinių išorės valymo įrenginiai (4.2.12.3);

d) Vandens pripylimas (4.2.12.4);

e) Degalų pripylimas (4.2.12.5);

f) Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio (4.2.12.6).

K.  Techninės priežiūros taisyklės

a) Techninės priežiūros byla (4.5.1);

b) Techninės priežiūros planas (4.5.2).

1) Šie reikalavimai aprašyti kitose pastraipose ir kartu su jais nurodomos visos konkrečios sąlygos, kurias kiekvienu atveju galima nustatyti atitinkamiems pagrindiniams parametrams ir sąsajoms.

2) Nurodytos pagrindinių parametrų vertės galioja tik iki didžiausio geležinkelio linijos greičio (350 km/h).

3) Nurodytos pagrindinių parametrų vertės Airijos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje, t. y. Šiaurės Airijos tinkle, galioja iki 165 km/h didžiausio geležinkelio linijos greičio.

4) Daugiabėgio kelio atveju šios TSS reikalavimai atskirai taikomi kiekvienai bėgių porai, kuri suprojektuota būti eksploatuojama kaip atskiras kelias.

5) Specifinių atvejų geležinkelio linijoms taikomi reikalavimai nustatyti 7.7 punkte.

6) Galima tiesti trumpas kelio atkarpas su įtaisais, kuriais užtikrinamas perėjimas tarp skirtingo nominalaus vėžės pločio atkarpų.

7) Posistemio reikalavimai taikomi įprastoms eksploatavimo sąlygoms. Galimi darbų vykdymo padariniai, dėl kurių galėtų prireikti taikyti laikinąsias posistemio eksploatacinių charakteristikų išimtis, aptariami 4.4 punkte.

8) Traukinių eksploatacines charakteristikas galima pagerinti naudojant specialias sistemas, pvz., transporto priemonės korpuso pakreipimo sistemą. Galima nustatyti specialias šių traukinių eksploatavimo sąlygas, jei į jas neįtraukiama apribojimų kitiems traukiniams, kuriuose tokios sistemos neįrengtos.

1) Viršutinė inžinerinių statinių artumo gabarito dalis nustatoma laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų. Tie gabaritai apibrėžti standarto EN 15273–3:2013 C priede ir D priedo D.4.8 punkte.

2) Apatinė inžinerinių statinių artumo gabarito dalis yra standarto EN 15273–3:2013 C priede apibrėžtas GI2. Jei keliuose įrengti vagonų stabdikliai, apatinei gabarito daliai taikomas standarto EN 15273–3:2013 C punkte apibrėžtas inžinerinių statinių artumo gabaritas.

3) Inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal 5, 7, 10 skirsnius ir standarto EN 15273–3:2013 C priedo ir D priedo D.4.8 punkto reikalavimus.

4) Vietoj 1–3 punktų 1 520  mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS H priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu S.

5) Vietoj 1–3 punktų 1 600  mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS O priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu IRL1.

1) Atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų.

2) Nominalus horizontalusis naujų geležinkelio linijų atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 4 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

3) Atstumas tarp gretimų kelių ašių atitinka bent standarto EN 15273-3:2013 9 skirsnyje nustatytus ribinių įrengimo verčių reikalavimus.

4) Vietoj 1–3 punktų 1 520  mm vėžės sistemoje nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 5 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

5) Vietoj 2 punkto 1 668  mm vėžės sistemoje nominalus naujų geležinkelio linijų horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 6 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

6) Vietoj 1–3 punktų 1 600  mm vėžės sistemoje atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų. Nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis kaip 3,57 m, kai gabaritas yra IRL1; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

1) Keleivių peronus kertančio naujų geležinkelio linijų kelio nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti transporto priemones.

2) Naujų stovynės, kurioje statomi riedmenys, kelių nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei nenumatyta specialių priemonių, kad riedmenys nepradėtų riedėti savaime.

3) Projektuojamų naujų keleiviniam eismui skirtų P1 geležinkelio linijų pagrindinių kelių nuolydis gali būti iki 35 mm/m, jei laikomasi šių reikalavimų:

a) didesnėje nei 10 km atkarpoje vidutinio slenkamojo profilio nuolydis yra ne didesnis kaip 25 mm/m,

b) didžiausias 35 mm/m ištisinio nuolydžio ilgis neviršija 6 km.

1) Naujų geležinkelio linijų mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys yra ne mažesnis kaip 150 m.

2) Naujų geležinkelio linijų atvirkštinės 150–300 m spindulio kreivės (išskyrus skirstymo stočių, kuriose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos taip, kad taukšų lėkštės neužslinktų už gretimo taukšo lėkštės. Tarp kreivių esančioms tiesioms tarpinėms kelio sudedamosioms dalims taikomos I priedėlio 43 ir 44 lentelės. Netiesioms tarpinėms kelio sudedamosioms dalims atliekamas išsamus skaičiavimas siekiant patikrinti nuokrypio į šoną skirtumus.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – 150–250 m. spindulio atvirkštinės kreivės projektuojamos taip, kad tarp posūkio kreivių būtų bent 15 m tiesaus kelio atkarpa.

1) Vertikalių kreivių spindulys (išskyrus skirstymo kalnelius skirstymo stotyse) keteroje yra bent 500 m, o įduboje – 900 m.

2) Skirstymo kalnelių skirstymo stotyse vertikalių kreivių spindulys keteroje yra bent 250 m, o įduboje – 300 m.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vertikalios kreivės spindulys keteroje ir įduboje (išskyrus skirstymo stotyse) yra bent 5 000  m.

4) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – skirstymo stoties kalnelio vertikalios kreivės spindulys yra bent 350 m keteroje ir 250 m įduboje.

1) Europos standartinis nominalus vėžės plotis yra 1 435  mm.

2) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 520  mm.

3) 1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 668  mm.

4) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 600  mm.

1) Geležinkelio linijos projektinės išorinio bėgio pakylos ribos nustatytos 7 lentelėje.

2) Kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 110 mm.

3) Jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 305 m, o išorinio bėgio pakylos kitimo sparta yra didesnė kaip 1 mm/m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

4) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1–3 punktų taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 150 mm.

5) Vietoje 1 punkto, 1 668  mm vėžės sistemai taikoma projektinė išorinio bėgio pakyla turi būti ne didesnė kaip 185 mm.

6) 1 668  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 125 mm.

7) 1 668  mm vėžės sistemai vietoj 3 punkto taikomas šis reikalavimas – jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 250 m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

8) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 185 mm.

1) Didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 8 lentelėje.

2) Traukiniams, specialiai suprojektuotiems važiuoti esant didesniam išorinio bėgio pakylos stygiui (pavyzdžiui, sudėtiniams riedmenų vienetams, kurių ašies apkrovos yra mažesnės nei nustatyta 2 lentelėje; transporto priemonėms su specialia saugaus važiavimo posūkio kreivėmis įranga), leidžiama važiuoti esant didesnėms išorinio bėgio pakylos stygiaus vertėms, jei įrodoma, kad važiuoti galima saugiai.

3) 1 520  mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – išorinio bėgio pakylos stygius yra ne didesnis kaip 115 mm. Reikalavimas galioja, jei greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

4) 1 668  mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 9 lentelėje.

1) Didžiausios išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės:

a) 130 mm, kai V ≤ 60 km/h,

b) 125 mm, kai 60 km/h < V ≤ 200 km/h,

c) 85 mm, kai 200 km/h < V ≤ 230 km/h,

d) 25 mm, kai V > 230 km/h.

2) Jei prieš staigų kreivumo spindulio pokytį ir po jo V ≤ 40 km/h, o išorinio bėgio pakylos stygius ≤ 75 mm, staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertė gali būti padidinta iki 150 mm.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausios staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės yra šios:

a) 115 mm, kai V ≤ 200 km/h,

b) 85 mm, kai 200 km/h < V ≤ 230 km/h,

c) 25 mm, kai V > 230 km/h.

4) 1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomos šios didžiausios projektinės staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės:

a) 150 mm, kai V ≤ 45 km/h.,

b) 115 mm, kai 45 km/h. < V ≤ 100 km/h.,

c) (399-V)/2,6 [mm], kai 100 km/h. < V ≤ 220 km/h.,

d) 70 mm, kai 220 km/h. < V ≤ 230 km/h.

e) Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas draudžiamas, jei greitis yra didesnis kaip 230 km/h.

1) Ribinės 10 lentelėje nurodytos ekvivalenčiojo kūgiškumo vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į šias aširačio skersinio poslinkio amplitudės (y) vertes:

2) Ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinimo iešmuose ir kryžmėse atlikti nereikia.

3) Pasirenkami toks projektinis vėžės plotis, bėgio galvutės profilis ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypis, kad nebūtų viršytos 10 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

4) Modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojant pagal standartą EN 15302:2008+A1:2010 atliekamas skaičiavimas):

a) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 C priede;

b) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR2 C priede;

c) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 B priede;

d) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR2 B priede.

a) 1 435  mm vėžės sistemos R1 = 1 420  mm, o SR2 = 1 426  mm;

b) 1 524  mm vėžės sistemos R1 = 1 505  mm, o SR2 = 1 511  mm;

c) 1 600  mm vėžės sistemos R1 = 1 585  mm, o SR2 = 1 591  mm;

d) 1 668  mm vėžės sistemos R1 = 1 653  mm, o SR2 = 1 659  mm.

5) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1–4 punktų taikomas šis reikalavimas – ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinti nereikalaujama.

1) Bėgio galvutės profilis pasirenkamas iš standarto EN 13674–1:2011 A priede, standarto EN13674–4:2006+A1:2009 A priede nustatyto intervalo arba atitinka nustatytąjį 2 punkte.

2) Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilių konstrukcija:

a) šoninė nuožulnioji bėgio galvutės plokštuma, kuri su vertikalia bėgio galvutės ašimi sudaro ne didesnio kaip 1/16 nuolydžio kampą;

b) vertikalusis atstumas tarp šios šoninės nuožulniosios plokštumos viršaus ir viršutinės bėgio dalies mažesnis kaip 20 mm;

c) bėgio galvutės briaunos spindulys yra bent 12 mm;

d) horizontalusis atstumas tarp bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus ir sąlyčio taško yra 31–37,5 mm.

3) Šie reikalavimai netaikomi plečiamiesiems įtaisams.

1) Bėgis pakreiptas į kelio vidurį.

2) Keliuose, kuriuose planuojamas važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 60 km/h., bėgio pokrypio vertės intervalas tam tikrame maršrute yra 1/20–1/40.

3) Ne ilgesnių kaip 100 m atkarpų tarp iešmų ir kryžmių be pokrypio bėgius be pokrypio leidžiama kloti, jei važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

1) Bėgis projektuojamas vertikalus arba pakreiptas.

2) Jei bėgis yra pakreiptas, projektinis pokrypis pasirenkamas iš intervalo 1/20–1/40.

3) Pokrypį gali sudaryti bėgio galvutės profilio aktyvios dalies forma.

4) Jei važiavimo per iešmus ir kryžmes greitis yra didesnis kaip 200 km/h, bet ne didesnis kaip 250 km/h, bėgius galima kloti be pokrypio, jei jų atkarpos neviršija 50 m.

5) Jei greitis didesnis kaip 250 km/h, bėgiai yra su pokrypiu.

a) pagal 4.2.1 išrinktą aširačio apkrovą;

b) didžiausias vertikaliąsias rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios rato jėgos yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte;

c) vertikaliąsias kvazistatines rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios kvazistatinės rato jėgos yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte.

1) Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas staigiajam stabdymui magnetinėmis stabdžių sistemomis.

2) Sūkurinių srovių stabdymo sistemų naudojimo kelyje nuostatas eksploataciniu lygmeniu nustato infrastruktūros valdytojas pagal konkrečias kelio, įskaitant iešmus ir kryžmes, charakteristikas. Šios stabdžių sistemos naudojimo sąlygos registruojamos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/777 ( 5 ) (RINF).

3) 1 600  mm vėžės sistemai 1 punkto galima netaikyti.

a) šonines jėgas. Didžiausia šoninė jėga, kuria aširatis nustatytomis bandymo sąlygomis veikia kelią, yra apibrėžta standarto EN 14363:2005 5.3.2.2 punkte;

b) kvazistatines kreipiamąsias jėgas. Didžiausios kvazistatinės kreipiamosios jėgos Yqst, esant nustatytiems spinduliams ir bandymo sąlygoms, yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte.

1) Konstrukcijos turi būti suprojektuotos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal šių apkrovų modelius, apibrėžtus standarte EN 1991–2:2003/AC:2010:

a) modelis 71, kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 2 papunkčio P pastraipoje;

b) be to, ištisinių sijų tiltų apkrovos modelį SW/0, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.3 punkto 3 papunkčio P pastraipoje.

2) Apkrovos modeliai dauginami iš koeficiento alfa (a), kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 3 papunkčio P pastraipoje ir 6.3.3 punkto 5 papunkčio P pastraipoje.

3) Koeficiento alfa (a) vertės turi atitikti 11 lentelėje nustatytąsias vertes arba jas viršyti.

1) Pagal apkrovos modelį 71 ir apkrovos modelį SW/0 nustatytos apkrovos poveikio vertės dauginamos iš dinaminio koeficiento fi (Φ), kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.3 punkto 1 papunkčio P pastraipoje ir 6.4.5.2 punkto 2 papunktyje.

2) Jei važiavimo per tiltą greitis yra didesnis kaip 200 km/h, o pagal standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.4 punktą būtina atlikti dinaminę analizę, inžinerinis statinys projektuojamas atsižvelgiant ir į greitųjų geležinkelių apkrovos modelį, apibrėžtą standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.6.1.1 punkto 3–6 papunkčiuose.

3) Naujus tiltus galima projektuoti taip, kad jie būtų pritaikyti pavieniam keleiviniam traukiniui, kurio aširačio apkrovos yra didesnės nei greitųjų geležinkelių apkrovos modelyje. Dinaminė analizė atliekama naudojant pavienio traukinio būdingąją apkrovos vertę, t. y. konstrukcinę masę įprastos naudingosios apkrovos atveju pagal K priedėlį ir darant prielaidą, kad stovimosiose zonose yra keleivių, kaip nurodyta K priedėlio 1 pastaboje.

1) Sankasos projektuojamos, o grunto slėgio poveikis nustatomas atsižvelgiant į 71 apkrovos modelio vertikaliąsias apkrovas, kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 2 papunktyje.

2) Ekvivalentinė vertikalioji apkrova dauginama iš koeficiento alfa (a), kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 3 papunkčio P pastraipoje. Vertė ayra ne mažesnė už 11 lentelėje nustatytąsias vertes.

1) Tiltų ir sankasų sąveikos lygis užtikrinamas atsižvelgiant į 4.2.1 punkte pagal TSS nustatytas geležinkelio linijų kategorijas.

2) Būtini kiekvieno eismo kodo inžinerinių statinių pajėgumo reikalavimai pateikti E priedėlyje. Pateiktosios vertės atitinka būtiną tikslinį lygį, kurį turi atitikti inžineriniai statiniai, kad geležinkelio linija būtų paskelbta tinkama užtikrinti sąveiką.

3) Aktualūs šie aspektai:

a) jei esamas inžinerinis statinys pakeičiama nauju, naujasis statinys turi atitikti 4.2.7.1 punkto arba 4.2.7.2 punkto reikalavimus;

b) jei mažiausias esamų inžinerinių statinių pajėgumas, išreikštas paskelbtąja EN geležinkelio linijų kategorija ir leistinu greičiu, atitinka E priedėlio reikalavimus, esami inžineriniai statiniai atitinka reikiamus sąveikos reikalavimus;

c) jei esamo inžinerinio statinio pajėgumas neatitinka E priedėlio reikalavimų ir jei vykdomi darbai (pvz., atliekamas stiprinimas) siekiant padidinti inžinerinio statinio pajėgumą, kad statinys atitiktų šios TSS reikalavimus (inžinerinis statinys neturi būti keičiamas nauju inžineriniu statiniu), imamasi priemonių užtikrinti inžinerinio statinio atitiktį E priedėlio reikalavimams;

4) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės geležinkelių tinkluose vietoj 2 ir 3 punktuose minimos EN geležinkelio linijos kategorijos gali būti naudojamas maršruto tinkamumo numeris (suteikiamas pagal nacionalinę taisyklę, apie kurią šiuo tikslu pranešta), tuomet nuoroda į E priedėlį keičiama nuoroda į F priedėlį.

1) Atskiro defekto, susijusio su lyginimu, neatidėliotinų veiksmų ribos nustatytos standarto EN 13848–5:2008+A1:2010 8.5 punkte. Atskiri defektai neviršija EN standarto 6 lentelėje nustatytų bangos ilgio intervalo D1 ribų.

2) Atskiro defekto, susijusio su lyginimu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

1) Atskiro defekto, susijusio su išilginiu profiliu, neatidėliotinų veiksmų ribos nustatytos standarto EN 13848–5:2008+A1:2010 8.3 punkte. Atskiri defektai neviršija EN standarto 5 lentelėje nustatytų bangos ilgio intervalo D1 ribų.

2) Atskiro defekto, susijusio su išilginiu profiliu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

1) Neatidėliotinų kelio iškrypos kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba pateikiama kaip vertė nuo nulio iki didžiausios vertės. Kelio iškrypa apibrėžta standarto EN 13848–1:2003+A1:2008 4.6 punkte.

2) Kelio iškrypos riba yra matavimo bazės funkcija, taikoma pagal standarto EN 13848–5:2008 + A1:2010 8.6 punktą.

3) Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 2–5 m bazę.

4) 1 520  mm vėžės sistemos kelio iškrypai, kai bazinis ilgis yra 10 m, vietoj 1 ir 2 punktų taikomi kitokie reikalavimai – ji yra ne didesnė kaip:

a) 16 mm keleivinio eismo geležinkelio linijose, kurių v > 120 km/h, arba krovininio eismo geležinkelio linijose, kurių v > 80 km/h;

b) 20 mm keleivinio eismo geležinkelio linijose, kurių v ≤ 120 km/h, arba krovininio eismo geležinkelio linijose, kurių v ≤ 80 km/h.

5) Infrastruktūros valdytojas 1 520  mm vėžės sistemos priežiūros plane vietoj 3 punkto reikalavimų nurodo bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 10 m bazę.

(6) 1 668  mm vėžės sistemos kelio iškrypos ribai vietoj 1 ir 2 punktų taikomi kitokie reikalavimai – ji yra matavimo bazės funkcija, kuri, priklausomai nuo išorinio bėgio pakylos, taikoma pagal vieną iš toliau pateiktų lygčių:

a) iškrypos riba = (20/l + 3), kai u ≤ 0,67 × (r – 100) didžiausia vertė –

b) iškrypos riba = (20/l + 1,5) kai 0,67 × (r – 100) < u < 0,9 × (r – 50) didžiausia vertė –

1) Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų ribos nustatytos 12 lentelėje.

2) 1 520  mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi 13 lentelėje nustatyti reikalavimai

3) 1 600  mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi šie reikalavimai:

a) mažiausias vėžės plotis – 1 591  mm

b) didžiausias vėžės plotis – 1 635  mm.

1) Didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 180 mm.

2) Keleiviniam eismui skirtų geležinkelio linijų didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 190 mm.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 150 mm.

4) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 185 mm.

5) 1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 200 mm.

1) Iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos atitinka šias eksploatacines vertes:

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 380  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 392  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 356  mm;

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 380  mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm;

g) didžiausias gretbėgio aukštis – 70 mm;

2) visi atitinkami iešmų ir kryžmių reikalavimai taip pat taikomi kitiems techniniams sprendimams, kuriems naudojamos iešmų smailės, pvz., daugiau daugiabėgiame kelyje naudojamoms trinties mažinimo priemonėms;

3) 1 520  mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

a) mažiausia tarpo tarp atitrauktos iešmo smailės ir rėminio bėgio vertė – 65 mm;

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 472  mm.

c) Ši vertė matuojama 13 mm žemiau viršutinio bėgių paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo smaigalio tikrojo taško (RP), kaip parodyta 2 pav. Kryžmėms su smaigalio įtrauktimi šią vertę galima sumažinti. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad smaigalio įtrauktis pakankama siekiant užtikrinti, kad tikrajame taške (RP) ratas nesitrenktų į smailę;

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 435  mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 42 mm;

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm;

g) didžiausias gretbėgio aukštis – 50 mm;

4) 1 600  mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 546  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 556  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 520  mm;

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 546  mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm;

g) didžiausias gretbėgio aukštis virš važiuojamojo bėgio galvutės – 25 mm.

1) Šio punkto reikalavimai taikomi tik tiems keleivių peronams, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai.

2) Laikantis šio punkto reikalavimų, galima peronus projektuoti pagal esamus eksploatacinius poreikius, jei atsižvelgiama į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti. Nustatant prie perono turinčio sustoti traukinio sąsajas privaloma atsižvelgti į esamus eksploatacinius reikalavimus, taip pat į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti bent dešimčiai metų nuo perono eksploatavimo pradžios.

1) Nominalus perono aukštis yra 550 arba 760 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus, kai spindulys yra ne mažesnis kaip 300 m.

2) Jei spindulys yra mažesnis, nominalų perono aukštį galima pritaikyti pagal atstumą nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto, siekiant kuo labiau sumažinti atstumą tarp traukinio ir perono, kurį reikia peržengti.

3) Jei prie perono sustoja traukiniai, kuriems netaikoma lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS, galima taikyti kitokias nominalaus perono aukščio nuostatas.

4) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 200 arba 550 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus.

5) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 915 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus.

1) Atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), kaip apibrėžta standarto EN 15273–3:2013 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal vėžės plotį G1.

2) Peronas statomas artimas gabaritui, neviršijant didžiausios 50 mm nuokrypos. Todėl vertė bq atitinka

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra:

a) 1 920  mm, kai perono aukštis yra 550 mm, ir

b) 1 745  mm, kai perono aukštis yra 200 mm.

4) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra 1 560  mm.

1) Pageidautina, kad naujų geležinkelio linijų bėgių kelias šalia peronų būtų tiesus, tačiau niekur negali būti mažesnio kaip 300 m spindulio.

2) Išilgai naujo, atnaujinto arba patobulinto perono esančio kelio vertės nenustatytos.

1) Jei tunelyje arba požeminiame inžineriniame statinyje planuojamas važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 200 km/h, būtina numatyti, kad tuneliu didžiausiu leistinu greičiu važiuojančio traukinio sukeliamas slėgio pokytis neviršytų 10 kPa per laiką, kurio reikia, kad traukinys pravažiuotų tuneliu.

2) Būtina užtikrinti, kad šį reikalavimą atitiktų sąlygos išilgai kiekvieno traukinio, atitinkančio lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

1) Geležinkelio linija yra pritaikyta sąveikai šoninio vėjo atžvilgiu, jei užtikrintas tipinio traukinio, važiuojančio ta geležinkelio linija pačiomis kritiškiausiomis eksploatavimo sąlygomis, saugumas.

2) Atitikties taisyklėse turi būti atsižvelgiama į būdingas tipinių traukinių vėjo kreives, apibrėžtas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

3) Jei saugos neįmanoma užtikrinti be poveikio mažinamųjų priemonių arba dėl geografinės situacijos, arba dėl kitų specifinių geležinkelio linijos ypatybių, infrastruktūros valdytojas imasi reikiamų saugos užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui:

— atitinkamose vietose sumažina traukinių greitį, jei būtina, laikinai, kai kyla audrų pavojus,

— sumontuoja įrangą, kuria kelio ruožas būtų apsaugotas nuo šoninio vėjo,

— imasi kitų deramų priemonių.

4) Įrodoma, kad pritaikytomis priemonėmis užtikrinama sauga.

(1) Dėl riedmenų ir infrastruktūros aerodinaminės sąveikos nuo kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių, taip pat nuo iešmų ir kryžmių gali būti pakeliami ir nunešami balastinio sluoksnio skaldos akmenys (balasto išjudinimas oro srautu). Ši rizika turi būti sumažinama.

(2) Infrastruktūros posistemio reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti balasto išjudinimo oro srautu riziką, taikomi tik toms geležinkelio linijoms, kuriose planuojamas važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 250 km/h.

(3) 2 punkto reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

1) Jei nustatomas riedėjimo nestabilumas, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas bendru tyrimu, atliekamu pagal toliau pateiktų 2 ir 3 punktų reikalavimus, nustato susijusią linijos dalį.

2) Tiriamoje vietoje infrastruktūros valdytojas maždaug 10 m atstumu matuoja vėžės plotį ir bėgio galvutės profilius. Vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje apskaičiuojamas atliekant modeliavimą su šios TSS 4.2.4.5 dalies 4 punkto a–d papunkčiuose nurodytais aširačiais, kad bendro tyrimo tikslais būtų patikrinta atitiktis 14 lentelėje nustatytai keliui taikomai ekvivalenčiojo kūgiškumo ribai.

3) Jei vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje atitinka 14 lentelėje nustatytas ribines vertes, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas atlieka bendrą tyrimą, kad nustatytų nestabilumo priežastį.

1) Jei naudojamas plovimo įrenginys, jis yra tinkamas vienaukščių ar dviaukščių traukinių išorinius paviršius valyti šiame aukštyje:

a) 500–3 500  mm (vienaukštis traukinys),

b) 500–4 300  mm (dviaukštis traukinys).

2) Plovimo įrenginys suprojektuojamas taip, kad traukiniai išilgai jo galėtų važiuoti bet kuriuo greičiu nuo 2 iki 5 km/h.

1) Stacionarieji vandens pripylimo įrenginiai turi būti suderinami su vandens sistemos charakteristikomis, nustatytomis lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

2) Stacionarioji geriamojo vandens tiekimo įranga sąveikiajame tinkle turi būti tinkama Tarybos direktyvos 98/83/EB ( 6 ) reikalavimus atitinkančiam geriamajam vandeniui tiekti.

1) Eksploatavimo taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras. Rengiant šias taisykles atsižvelgiama į dokumentus, susijusius su eksploatavimu ir įtrauktus į techninę bylą, kaip reikalaujama ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnio 4 dalyje ir nustatyta tos direktyvos IV priede (2.4 punkte) ◄ .

2) Kai kuriose situacijose, kai atliekami iš anksto suplanuoti darbai, gali reikėti laikinai netaikyti infrastruktūros posistemio ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skirsniuose, specifikacijų.

1) Techninės priežiūros taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras.

2) Techninės priežiūros byla, kaip prie patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos dalis, parengiama iki geležinkelio linijos atidavimo eksploatuoti.

3) Parengiamas posistemio techninės priežiūros planas, kuriuo užtikrinama, kad šioje TSS nustatytų reikalavimų būtų laikomasi per visą jo eksploatavimo laikotarpį.

a) neatidėliotinų veiksmų ribų verčių rinkinys,

b) taikytinos priemonės (pavyzdžiui, greičio ribojimas, remonto trukmė), jei nesilaikoma privalomų verčių,

a) įsikišimo ir įspėjamųjų ribų verčių rinkinys,

b) pareiškimas apie metodus, profesinę darbuotojų kvalifikaciją ir naudotiną asmeninę apsauginę saugos įrangą,

c) taisyklės, kurių privaloma laikytis siekiant apsaugoti kelyje ar greta jo dirbančius žmones,

d) priemonės, kuriomis tikrinama, ar laikomasi eksploatacinių verčių,

e) jei greitis didesnis kaip 250 km/h, balasto išjudinimo oro srautu rizikos mažinimo priemonės.

1) Infrastruktūros posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygos turi atitikti susijusius Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

2) Šį klausimą apima infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytos procedūros.

1) 5.3 punkto reikalavimai pagrįsti tradicinės konstrukcijos balastuotu keliu, kurio plataus pagrindo bėgiai (Vignole) pakloti ant betoninių ar medinių pabėgių; bėgių atsparumas išilginiam poslinkiui užtikrinamas įtvirtinant bėgio pagrindą.

2) Sudedamosios dalys ir pablokiai, naudojami klojant kitos konstrukcijos kelią, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

1) Šioje techninėje sąveikos specifikacijoje „sąveikos sudedamosiomis dalimis“ laikomi tik šie elementai (pavienės sudedamosios dalys arba pablokiai):

a) bėgiai (5.3.1);

b) bėgių sąvaržos (5.3.2);

c) kelio pabėgiai (5.3.3).

2) Tolesniuose punktuose aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

3) Bėgiai, sąvaržos ir pabėgiai, naudojami trumpoms specialios paskirties kelio atkarpoms, pavyzdžiui, iešmuose ir kryžmėse, plečiamuosiuose įtaisuose, su pereinamosiomis nebalastuoto kelio plokštėmis ir specialiuose inžineriniuose statiniuose, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

a) bėgio galvutės profilis;

b) bėgio plienas.

1) Bėgio plieno reikalavimai yra aktualūs 4.2.6 punkto „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimams.

2) Bėgio plienas atitinka šiuos reikalavimus:

a) bėgio kietumas yra bent 200 HBW;

b) atsparumas tempimui yra bent 680 MPa;

c) mažiausias nuovargio bandymo ciklų be irimo skaičius yra bent 5 × 106.

1) Bėgio sąvaržų reikalavimai yra aktualūs 4.2.6.1 punkto „Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms“, 4.2.6.2 punkto „Išilginis kelio atsparumas“ ir 4.2.6.3 punkto „Šoninis kelio atsparumas“ reikalavimams.

2) Laboratorinių bandymų sąlygomis patikrinta bėgio sąvarža atitinka šiuos reikalavimus:

a) išilginė jėga, kuriai veikiant bėgis imtų slysti (t. y. judėti netampriai) per vieną bėgio sąvaržos sąranką, turi būti bent 7 kN, o esant didesniam kaip 250 km/h greičiui – bent 9 kN;

b) įprastos apkrovos, kuria sąvarža veikiama mažo spindulio kreivėje, 3 000 000 poveikio ciklų bėgio sąvarža turi išlaikyti taip, kad sąvaržos sistemos poveikio pokytis neviršytų:

— 20 % suveržimo jėgos,

— 25 % vertikaliojo standumo,

— 20 % išilginio įtvirtinimo sumažėjimo.

— didžiausia aširačio apkrova, kurią pagal projektą pritaikyta išlaikyti bėgio sąvarža;

— bėgio, bėgio pokrypio, bėgio tarpiklio ir pabėgių tipo deriniu, su kuriuo galima naudoti sąvaržos sistemą.

1) Kelio pabėgiai projektuojami taip, kad juos naudojant su tam tikru bėgiu ir bėgio sąvarža jų savybės atitiktų 4.2.4.1 punkto „Nominalus vėžės plotis“, 4.2.4.7 punkto „Bėgio pokrypis“ ir 4.2.6 punkto „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimus.

2) 1 435  mm nominalaus pločio vėžės sistemai nustatoma, kad kelio pabėgių projektinis vėžės plotis yra 1 437  mm.

1) Šios TSS 5 skirsnyje apibrėžta sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra vykdoma taikant atitinkamus modulius.

2) Pakartotinai naudoti tinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims atitikties vertinimo procedūros netaikomos.

1) Taikomi šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

a) CA „Gamybos vidaus kontrolė“,

b) CB „EB tipo tyrimas“,

c) CC „Atitiktis tipui, pagrįsta gamybos vidaus kontrole“

d) CD „Atitiktis tipui, pagrįsta gamybos proceso kokybės valdymo sistema“,

e) CF „Atitiktis tipui, pagrįsta produkto patikra“,

f) CH „Atitiktis, pagrįsta visiško kokybės valdymo sistema“.

2) Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytųjų 20 lentelėje.

3) Jei gaminiai pateikiami rinkai iki atitinkamos TSS paskelbimo, tipas laikomas patvirtintu, todėl EB tipo tyrimo (CB modulio) nereikia, jei gamintojas įrodo, kad panašiomis sąlygomis ankstesnėms paraiškoms patvirtinti atliktų bandymų ir sąveikos sudedamųjų dalių patikrų rezultatai teigiami ir atitinka šios TSS reikalavimus. Šiuo atveju tokie vertinimai lieka galioti sudedamąsias dalis ėmus naudoti pagal naują paskirtį. Jei neįmanoma įrodyti, kad sprendimas buvo reikiamai pagrįstas praeityje, taikoma po šios TSS paskelbimo ES rinkai pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių procedūra.

4) Atliekant sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimą naudojami šios TSS A priedėlio 36 lentelėje nurodyti etapai ir charakteristikos.

1. pagal Direktyvos(ES) 2016/797 10 straipsnio 3 dalį, jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, apimantys kitus veiksnius, EB atitikties deklaracijoje ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys taip pat atitinka tų kitų teisės aktų reikalavimus;

2. pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/250 ( 7 ) I priedą, EB atitikties deklaracijoje arba tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodomas naudojimo apribojimų arba sąlygų sąrašas.

a) bėgio, bėgio pokrypio, bėgio tarpiklio ir pabėgių tipo derinys, su kuriuo leidžiama naudoti bėgių sąvaržą;

b) didžiausia ašies apkrova, kurią pagal projektą pritaikyta išlaikyti bėgio sąvarža.

a) bėgio, bėgio pokrypio ir bėgių sąvaržos tipo derinys, su kuriuo leidžiama naudoti pabėgį;

b) nominalus ir projektinis vėžės plotis;

c) ašies apkrovos ir traukinio derinys, kuriam suprojektuotas kelio pabėgis.

a) RS padėties bėgio kietumas bandomas pagal standarto EN 13674–1:2011 9.1.8 punktą – matuojamas vienas pavyzdys (kontrolinis gamybos bandinys);

b) atsparumas tempimui bandomas pagal standarto EN 13674–1:2011 9.1.9 punktą – matuojamas vienas pavyzdys (kontrolinis gamybos bandinys);

c) nuovargio bandymas atliekamas pagal standarto EN 13674–1:2011 8.1 ir 8.4 punktus.

1) Mažesnį kaip 1 437  mm projektinį kelio pabėgių vėžės plotį galima naudoti iki 2021 m. gegužės 31 d.

2) Universaliosios ir daugiafunkcės vėžės kelio pabėgių atveju, projektinio kelio vėžės pločio galima nevertinti, jei nominali kelio vėžė yra 1 435  mm.

1) Gavusi pareiškėjo prašymą paskelbtoji įstaiga pagal ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnį ◄ ir atitinkamo modulio nuostatas atlieka infrastruktūros posistemio EB patikrą.

2) Jei pareiškėjas įrodo, kad infrastruktūros posistemio arba jo dalies bandymai arba vertinimas yra tokie patys kaip kiti sėkmingi konstrukcijos taikymo bandymai ir vertinimas, EB patikros tikslais paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į šių bandymų ir vertinimo rezultatus.

3) Infrastruktūros posistemio EB patikra apima šios TSS B priedėlio 37 lentelėje nurodytus etapus ir charakteristikas.

4) Posistemio EB patikra netaikoma šios TSS 4.2.1 punkte nustatytoms eksploatacinės charakteristikoms.

5) Specialios pagrindinių infrastruktūros posistemio parametrų vertinimo procedūros nustatytos 6.2.4 punkte.

6) Pareiškėjas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnį parengia infrastruktūros posistemio EB patikros deklaraciją.

a) SG modulį – EB patikrą, pagrįstą vieneto patikra, arba

b) modulį – EB patikrą, pagrįstą visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu.

1) Vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant skaičiavimo, kurį pagal standarto EN 15273–3:2013 C priedo 5, 7, 10 ir D priedo D.4.8 punktą atliko infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, rezultatus.

2) Būdingi skerspjūviai yra:

a) kelias be išorinio bėgio pakylos,

b) kelias su didžiausia išorinio bėgio pakyla,

c) kelias su inžineriniu statiniu virš geležinkelio linijos,

d) bet kuri kita vieta, kurioje prie projektinio ribinio įrangos gabarito priartėjama arčiau kaip per 100 mm, arba kurioje prie nominalaus įrangos gabarito arba tolydžiojo gabarito priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

3) Po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti atstumai tikrinami vietose, kuriose prie projektinio ribinio įrangos gabarito priartėjama arčiau kaip per 100 mm, arba kurioje prie nominalaus įrangos gabarito arba tolydžiojo gabarito priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

4) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant šios TSS H priedėlyje apibrėžtą vienodą inžinerinių statinių artumo gabaritą S.

5) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant šios TSS O priedėlyje apibrėžtą inžinerinių statinių artumo gabaritą IRL1.

1) Projekto peržiūra atstumui tarp gretimų kelių ašių įvertinti vykdoma naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos pagal standarto EN 15273–3:2013 9 skyrių atlikto skaičiavimo rezultatus. Nominalus atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas geležinkelio linijos išdėstymo vietovėje, atstumus pateikiant lygiagrečiai horizontaliajai plokštumai. Ribinis įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumas tikrinamas pagal spindulį ir susijusią išorinio bėgio pakylą.

2) Po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas ypatingos svarbos vietose, kuriose prie ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo, apibrėžto standarto EN 15273–3:2013 9 skyriuje, priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projekto peržiūra atstumui tarp gretimų kelių ašių įvertinti vykdoma naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atlikto skaičiavimo rezultatus. Nominalus atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas geležinkelio linijos išdėstymo vietovėje, atstumus pateikiant lygiagrečiai horizontaliajai plokštumai. Ribinis įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumas tikrinamas pagal spindulį ir susijusią išorinio bėgio pakylą.

4) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas ypatingos svarbos vietose, kuriose prie ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

1) Vykdant projekto peržiūrą nominalus vėžės plotis vertinamas tikrinant paties pareiškėjo deklaraciją.

2) Po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti nominalus vėžės plotis vertinamas tikrinant sudedamosios dalies – pabėgio – sertifikatą. Jei sąveikos sudedamosios dalys neturi sertifikato, nominalus vėžės plotis tikrinamas pagal paties pareiškėjo deklaraciją.

1) Vykdant projekto peržiūrą kreivumas, išorinio bėgio pakyla, išorinio bėgio pakylos stygius ir staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas vertinami pagal vietinį projektinį greitį.

2) Vertinti iešmų ir kryžmių išdėstymo nereikalaujama.

1) Projektinis naujų bėgių profilis vertinamas pagal 4.2.4.6 punktą.

2) Pakartotiniam naudojimui tinkamiems naudotiems bėgiams 4.2.4.6 punkte nustatyti bėgio galvutės profilio reikalavimai netaikomi.

1) Nauji inžineriniai statiniai vertinami projektui naudotas eismo apkrovas ir kelio iškrypos ribą tikrinant pagal būtinuosius 4.2.7.1–4.2.7.3 punktų reikalavimus. Paskelbtoji įstaiga nėra įpareigojama nagrinėti projektą ar atlikti kokius nors skaičiavimus. Jei tikrinama koeficiento alfa vertė, kuri buvo naudota projektuojant pagal 4.2.7.1 punktą, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa vertė atitinka 11 lentelę.

2) Naujos sankasos ir grunto slėgio poveikis vertinami projektui naudotas vertikaliąsias apkrovas tikrinant pagal 4.2.7.2 punkto reikalavimus. Jei tikrinama koeficiento alfa vertė, kuri buvo naudota projektuojant pagal 4.2.7.2 punktą, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa vertė atitinka 11 lentelę. Paskelbtoji įstaiga nėra įpareigojama nagrinėti projektą ar atlikti kokius nors skaičiavimus.

1) Esami inžineriniai statiniai pagal 4.2.7.4 punkto 3 dalies b ir c papunkčius vertinami vienu iš šių metodų:

a) patikra, ar EN geležinkelio linijų kategorijų vertės ir paskelbtas leistinas greitis arba leistinas greitis, kurį ketinama paskelbti, geležinkelio linijoje, kurioje yra inžineriniai statiniai, atitinka šios TSS E priedėlį;

b) patikra, ar EN geležinkelio linijų kategorijų vertės ir leistinas greitis, nustatytas inžineriniams statiniams arba projektui, atitinka šios TSS E priedėlį;

c) inžineriniams statiniams arba projektui nustatytų eismo apkrovų patikra pagal 4.2.7.1.1 ir 4.2.7.1.2 būtinuosius reikalavimus. Koeficiento alfa vertę peržiūrint pagal 4.2.7.1.1 punktą, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa vertė atitinka 11 lentelėje nustatytą koeficiento alfa vertę.

2) Nebūtina nagrinėti projektą ar atlikti kokį nors skaičiavimą.

3) 4.2.7.4 punkto 4 papunktis atitinkamai taikomas esamų inžinerinių statinių vertinimui.

1) Vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio vidurio ir perono krašto vertinamas naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos pagal standarto EN 15273–3:2013 13 skyrių atlikto skaičiavimo rezultatus.

2) Gabaritai tikrinami po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti. Atstumas tikrinamas abiejuose perono galuose – kas 30 m kelio tiesėse ir kas 10 m kelio kreivėse.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio vidurio ir perono krašto vertinamas pagal 4.2.9.3 punkto reikalavimus. 2 punktas taikomas atitinkamai.

4) 1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio vidurio ir perono krašto vertinamas pagal 4.2.9.3 punkto 4 papunkčio reikalavimus. 2 punktas taikomas atitinkamai.

1) Didžiausių slėgio pokyčių tuneliuose (10 kPA kriterijus) vertinimas vykdomas pagal skaitinį modeliavimą, kurį infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija atliko pagal standarto EN 14067–5:2006+A1:2010 4 ir 6 skyrius atsižvelgdami į visas tikėtinas eksploatavimo sąlygas, taikomas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS atitinkantiems traukiniams, kurie konkrečiu vertinamu tuneliu važiuos, kaip planuojama, ne mažesniu kaip 200 km/h greičiu.

2) Naudotini tokie įvesties parametrai, kad jie atitiktų tipinę būdingąją slėgio kreivę (kaip nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS).

3) Nagrinėjamų sąveikai tinkamų traukinių – ir motorinių, ir traukiamųjų transporto priemonių – tipinis (vienodas išilgai traukinio) skerspjūvio plotas yra lygus:

a) 12 m2, jei transporto priemonė suprojektuota GC ir DE3 tipiniam kinematiniam profiliui,

b) 11 m2 – GA ir GB tipiniam kinematiniam profiliui skirtoms transporto priemonėms,

c) 10 m2 – G1 tipiniam kinematiniam profiliui skirtoms transporto priemonėms.

4) Vertinant galima atsižvelgti į konstrukcinius ypatumus (jei yra), galinčius sumažinti slėgio pokyčius, taip pat į tunelio ilgį.

5) Į atmosferos arba geografinių sąlygų nulemtus slėgio pokyčius galima neatsižvelgti.

1) Kelio atitiktis 4.2.6 punkto reikalavimams įrodoma darant nuorodą į naudojamą kelio konstrukciją, atitinkančią numatytas susijusio posistemio eksploatavimo sąlygas.

2) Kelio konstrukcija apibrėžiama techninėmis charakteristikomis, nustatytomis šios TSS C priedėlio 1 dalyje, ir jos eksploatavimo sąlygomis, nustatytomis šios TSS D priedėlio 1 dalyje.

3) Kelio konstrukcija laikoma naudojama, jei įvykdytos abi šios sąlygos:

a) kelio konstrukcija normaliai eksploatuojama bent vienerius metus ir

b) per normalaus eksploatavimo laikotarpį visas kelio tonažas buvo bent 20 mln. bruto tonų.

4) Naudojamos kelio konstrukcijos eksploatavimo sąlygos reiškia normalaus eksploatavimo sąlygas.

5) Naudojamos kelio konstrukcijos patvirtinimo vertinimas atliekamas tikrinant, ar nurodytos šios TSS C priedėlio 1 dalyje nustatytos techninės charakteristikos ir šios TSS D priedėlio 1 dalyje nustatytos naudojimo sąlygos ir ar yra nuoroda į ankstesnį kelio konstrukcijos naudojimą.

6) Jei projekte naudojama anksčiau įvertinta kelio konstrukcija, paskelbtoji įstaiga vertina tik tai, ar laikomasi naudojimo sąlygų.

7) Jei naujos kelio konstrukcijos grindžiamos naudojamomis kelio konstrukcijomis, naujas vertinimas atliekamas tikrinant skirtumus ir sprendžiant, kaip jie veikia kelio atsparumą. Vertinimas gali būti grindžiamas, pavyzdžiui, kompiuteriniu modeliavimu, laboratoriniais bandymais arba bandymais buvimo vietoje.

8) Kelio konstrukcija laikoma nauja, jei pakeičiama bent viena iš šios TSS C priedėlyje nustatytų charakteristikų arba viena iš šios TSS D priedėlyje nustatytų naudojimo sąlygų.

1) Iešmų ir kryžmių kelio atsparumas vertinamas pagal 6.2.5.1 punkto nuostatas. Techninės iešmų ir kryžmių konstrukcijos charakteristikos nustatytos C priedėlio 2 dalyje, o iešmų ir kryžmių konstrukcijos naudojimo sąlygos nustatytos D priedėlio 2 dalyje.

2) Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija vertinama pagal šios TSS 6.2.4.8 punktą.

3) Didžiausias bukosios kryžmės dalies be rato kreipiamųjų priemonių ilgis vertinamas pagal šios TSS 6.2.4.8 punktą.

1) Pagal 7.5 punktą geležinkelio liniją galima pradėti eksploatuoti taikant mažesnį nei didžiausias numatytasis greitį. Šiame punkte nustatomi EB patikros tokiu atveju reikalavimai.

2) Kelios 4 skirsnyje nustatytos ribinės vertės priklauso nuo numatyto greičio važiuojant nustatytu maršrutu. Atitiktis turėtų būti vertinama naudojant numatytą didžiausią greitį; tačiau eksploatacijos pradžioje su greičiu susijusias charakteristikas leidžiama vertinti taikant mažesnį greitį.

3) Toliau galioja kitų charakteristikų atitiktis taikant numatytą maršruto greitį.

4) Kad būtų deklaruota sąveika, užtikrinama taikant šį numatytą greitį, užtenka įvertinti laikinai reikalavimų neatitikusias charakteristikas, kai jos imamos taikyti privalomu lygiu.

1) 4.5 punkte nustatyta, kad infrastruktūros valdytojas privalo parengti kiekvienos sąveikios linijos infrastruktūros posistemio techninės priežiūros bylą.

2) Paskelbtoji įstaiga patvirtina, kad techninės priežiūros byla yra parengta ir kad į ją įtraukti 4.5.1 punkte išvardyti dalykai. Paskelbtoji įstaiga nėra įpareigota vertinti į techninės priežiūros bylą įtrauktų išsamių reikalavimų tinkamumo.

3) Notifikuotoji įstaiga Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnio 4 dalyje nurodytame techninių dokumentų rinkinyje daro nuorodą į techninės priežiūros bylą, privalomą pagal šios TSS 4.5.1 punktą.

1) Iki 2021 m. gegužės 31 d. paskelbtoji įstaiga gali išduoti posistemio EB patikros sertifikatą net jei kai kurios jo sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti pagal šią TSS deklaracijos, jei laikomasi šių kriterijų:

a) paskelbtoji įstaiga patikrino posistemio atitiktį šios TSS 4 skirsnio reikalavimams ir susijusioms 6.2–7 skirsnių nuostatoms (išskyrus 7.7 punktą „Specifiniai atvejai“). Be to, netaikomas sąveikos sudedamųjų dalių atitikties 5 ir 6.1 skirsniams reikalavimas, o

b) neturinčios atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo naudojamos patvirtintame ir pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.

2) EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos minėtu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims nerengiamos.

1) Posistemio EB patikros sertifikate aiškiai nurodoma, kurias sąveikos sudedamąsias dalis paskelbtoji įstaiga įvertino atlikdama posistemio patikrą.

2) Posistemio EB patikros deklaracijoje aiškiai nurodoma:

a) kurios sąveikos sudedamosios dalys įvertintos kaip posistemio dalis;

b) kad posistemyje yra sąveikos sudedamųjų dalių, visiškai tapačių toms, kurios patvirtintos kaip posistemio dalis;

c) priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) gamintojas nepateikė tų sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos prieš pradėdamas jas naudoti posistemyje, įskaitant nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta pagal ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnį ◄ , taikymą.

1) Pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus, kol posistemis nebus patobulintas arba atnaujintas (atsižvelgiant į valstybės narės sprendimą dėl TSS taikymo), EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos neturinčias to paties tipo sąveikos sudedamąsias dalis galima naudoti kaip techninei priežiūrai skirtas dalis senosioms posistemio dalims pakeisti (atsargines dalis); už tai atsako techninę priežiūrą atliekanti organizacija.

2) Bet kuriuo atveju techninę priežiūrą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad šios techninei priežiūrai naudojamos dalys būtų tinkamos pagal paskirtį, būtų naudojamos pagal paskirtį ir jomis būtų galima užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką kartu įvykdant esminius reikalavimus. Šios dalys turi būti atsekamos ir sertifikuotos pagal nacionalines arba tarptautines taisykles arba geležinkelių srityje plačiai pripažįstamas praktikos nuostatas.

1) Paskelbtoji įstaiga gali išduoti posistemio EB patikros sertifikatą pagal šią TSS net jei kai kurios jo sąveikos sudedamosios dalys yra tinkamos pakartotinai naudoti sąveikos sudedamosios dalys, jei laikomasi šių kriterijų:

a) paskelbtoji įstaiga patikrino posistemio atitiktį šios TSS 4 skirsnio reikalavimams ir susijusioms 6.2–7 skirsnių nuostatoms (išskyrus 7.7 punktą „Specifiniai atvejai“). Be to, netaikomas sąveikos sudedamųjų dalių atitikties 6.1 skirsniui reikalavimas, o

b) sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos.

2) EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos minėtu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims nerengiamos.

1) Posistemio EB patikros sertifikate aiškiai nurodoma, kurias sąveikos sudedamąsias dalis paskelbtoji įstaiga įvertino atlikdama posistemio patikrą.

2) Posistemio EB patikros deklaracijoje aiškiai nurodoma:

a) kurios sąveikos sudedamosios dalys yra tinkamos pakartotinai naudoti sąveikos sudedamosios dalys;

b) kad posistemyje yra sąveikos sudedamųjų dalių, visiškai tapačių toms, kurios patvirtintos kaip posistemio dalis;

1) Už techninę priežiūrą atsakingų subjektų atsakomybe, atliekant techninę priežiūrą tinkamas pakartotinai naudoti sąveikos sudedamąsias dalis galima naudoti kaip pakaitines (atsargines) posistemio dalis.

2) Bet kuriuo atveju techninę priežiūrą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad šios techninei priežiūrai naudojamos dalys būtų tinkamos pagal paskirtį, būtų naudojamos pagal paskirtį ir jomis būtų galima užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką kartu įvykdant esminius reikalavimus. Šios dalys turi būti atsekamos ir sertifikuotos pagal nacionalines arba tarptautines taisykles arba geležinkelių srityje plačiai pripažįstamas praktikos nuostatas.

1) Šioje TSS nauja geležinkelio linija – geležinkelio linija, kuria sukuriamas iki šiol neeksploatuotas maršrutas.

2) Toliau išvardytus, pavyzdžiui, greičio arba pajėgumo didinimo, darbus galima laikyti geležinkelio linijos tobulinimo, o ne naujos geležinkelio linijos tiesimo darbais:

a) dalies eksploatuojamo maršruto trasos keitimas,

b) aplinkkelio tiesimas,

c) vieno arba daugiau papildomų kelių tiesimas eksploatuojamame maršrute (nesvarbu, koks atstumas tarp pirminių kelių ir papildomų kelių).

(1) Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 14 dalį, patobulinimas yra bet koks svarbus posistemio ar jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia keisti prie EB patikros deklaracijos pridėtą techninę bylą, jei tokia byla yra, ir kuriuo pagerinamos bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos.

(2) Pagal šią TSS laikoma, kad geležinkelio linijos infrastruktūros posistemis patobulinamas, jei bent 4.2.1 punkte apibrėžti aširačio apkrovos arba vėžės pločio parametrai pagerinami, kad būtų įvykdyti kito eismo kodo reikalavimai.

(3) Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 15 dalį, atnaujinimas yra bet koks svarbus posistemio ar jo dalies pakeitimo darbas, kuriuo bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos nekeičiamos.

(4) Šiam tikslui svarbiu pakeitimu turėtų būti laikomas projektas, įgyvendinamas siekiant sistemiškai pakeisti geležinkelio linijos arba geležinkelio linijos atkarpos elementus. Atnaujinimas skiriasi nuo toliau 7.3.3 punkte nurodyto pakeitimo atliekant techninę priežiūrą, nes vykdant atnaujinimą atsiranda galimybė sukurti TSS atitinkančią geležinkelio liniją. Atnaujinimas yra tas pats kaip tobulinimas, tačiau šiuo atveju eksploataciniai parametrai nekeičiami.

(5) Infrastruktūros posistemio tobulinimo arba atnaujinimo taikymo sritis gali apimti visą duotosios geležinkelio linijos posistemį arba tik konkrečias posistemio dalis. Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 18 straipsnio 6 dalį, nacionalinė saugos institucija išnagrinėja projektą ir nusprendžia, ar reikia naujo leidimo pradėti eksploatuoti.

(6) Jei reikia naujo leidimo, infrastruktūros posistemio dalys, kurias reikia tobulinti arba atnaujinti, turi atitikti šią TSS ir joms turi būti taikoma procedūra, nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnyje, nebent pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį suteikiamas leidimas netaikyti TSS.

(7) Jei naujo leidimo pradėti eksploatuoti nereikia, rekomenduojama laikytis šios TSS. Jei atitikties pasiekti neįmanoma, perkančioji organizacija informuoja valstybę narę apie priežastį.

1) Jei atliekama geležinkelio linijos posistemio dalių techninė priežiūra, atlikti oficialią patikrą arba gauti oficialų eksploatavimo pradžios leidimą pagal šios TSS reikalavimus prieš pradedant eksploatuoti nebūtina. Tačiau atliekant techninę priežiūrą pakeitimai turėtų būti vykdomi, kiek tai praktiškai įmanoma, laikantis šios TSS reikalavimų.

2) Turėtų būti siekiama, kad pakeitimais, vykdomais atliekant techninę priežiūrą, būtų palaipsniui prisidedama prie sąveikios geležinkelio linijos sukūrimo.

3) Siekiant apibrėžti sąveikos užtikrinimo procesui svarbią infrastruktūros posistemio dalį, visada reikėtų pasirinkti ir suderinti pagrindinių parametrų grupę:

a) geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje;

b) kelio parametrus;

c) iešmus ir kryžmes;

d) kelio atsparumą veikiančioms apkrovoms;

e) inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms;

f) peronus.

4) Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tokiais atvejais nė vienas iš pirmiau išvardytų elementų atskirai nuo kitų elementų negali užtikrinti posistemio atitikties. Posistemio atitiktis reikalavimams gali būti konstatuojama, jei šios TSS reikalavimus atitinka visi elementai.

a) galima taikyti kitokį nominalų perono aukštį, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su tam tikra geležinkelio linijos arba jos atkarpos tobulinimo arba atnaujinimo programa;

b) kitokį nominalų perono aukštį galima taikyti, jei vykdant darbą būtina padaryti tam tikro laikančiojo elemento konstrukcijos pakeitimą.

1) Geležinkelio liniją leidžiama pradėti eksploatuoti kaip sąveikią liniją taikant mažesnį nei didžiausias numatytasis greitį. Tačiau, jei minėtas leidimas suteikiamas, geležinkelio linija neturėtų būti tiesiama taikant priemones, kurios trukdytų ateityje užtikrinti galimybę važiuoti didžiausiu numatytuoju greičiu.

2) Pavyzdžiui, atstumas tarp gretimų kelių ašių yra tinkamas atsižvelgiant į didžiausią numatytąjį greitį, tačiau išorinio bėgio pakyla turi būti suderinama su greičiu, kurį būtų leidžiama taikyti pradėjus eksploatuoti geležinkelio liniją.

3) Atitikties vertinimo šiuo atveju reikalavimai nustatyti 6.3 skirsnyje.

a) 1 650  mm, kai perono aukštis 300 mm ir

b) 1 750  mm, kai perono aukštis yra 1 100  mm.

1) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio ir 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – viršutinė ir apatinė inžinerinio statinio artumo gabarito dalis nustatoma pagal vėžės plotį FIN1. Tie gabaritai apibrėžti standarto EN 15273–3:2013 D priedo D4.4 skirsnyje.

2) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant statinį metodą pagal standarto EN 15273–3:2013 5, 6, 10 skirsnių reikalavimus ir D priedėlio D.4.4 skirsnį.

1) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas pagal vėžės plotį FIN1.

2) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.2 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – nustatomas projektinis naujų geležinkelio linijų nominalus horizontalus atstumas tarp gretimų kelių ašių ir jis yra ne mažesnis už 21 lentelėje nustatytas vertes (įskaičiuojama aerodinaminio poveikio atsarga).

3) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.2 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp gretimų kelių ašių atitinka bent ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo reikalavimus, nustatytus pagal standarto EN 15273–3:2013 D priedėlio D4.4.5 skirsnį.

1) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.4.2 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – balastuoto arba nebalastuoto kelio projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 180 mm.

2) 1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.4.2 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 320, o išorinio bėgio pakyla kinta sparčiau nei 1 mm/m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

a) vietoj J.1 punkto b papunkčio taikomas šis reikalavimas – mažiausias spindulys per bukąją kryžmę yra 200 m; 200–220 m spindulio atveju mažas spindulys kompensuojamas didinant vėžės plotį;

b) vietoj J.1 punkto c papunkčio taikomas šis reikalavimas – mažiausias gretbėgio aukštis yra 39 mm.

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 469  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 476  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 440  mm.

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 469  mm.

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 42 mm.

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm.

g) Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis – 55 mm.

a) 330–4 367  mm vienaukščių traukinių,

b) 330–5 300  mm dviaukščių traukinių.

a) tiesiame kelyje ir vidinėje posūkio kreivės pusėje:

b) išorinėje posūkio kreivės pusėje:

1) Vietoj 4.2.4.5 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 24 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

2) Vietoj 4.2.4.5 punkto 4 papunkčio taikomas šis reikalavimas – modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojant pagal standartą EN 15302:2008+A1:2010 atliekamas skaičiavimas):

a) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 +A1:2010 su SR1 C priede;

b) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 +A1:2010 su SR2 C priede;

c) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 +A1:2010 su SR1 B priede;

d) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006 +A1:2010 su SR2 B priede.

e) EPS, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 D priede.

f) 1 435  mm vėžės sistemos R1 = 1 420  mm, o SR2 = 1 426  mm;

1) Pagal 4.2.7.1.1 punkto 1 papunkčio a dalies reikalavimus 1 520  mm vėžės sistemai taikomas 71 apkrovos modelis, kai paskirstytoji apkrova qvk yra 100 kN/m.

1) Vietoj 4.2.8.6 punkto 1 papunkčio d dalies taikomas šis reikalavimas – su tam tikrų tipų iešmais, kai R = 190 m, ir kryžmėmis, kurių šlaitai 1:9 ir 1:4,444, didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė gali būti 1 385  mm.

2) 1 520  mm pločio vėžei vietoj 4.2.8.6 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos atitinka šias eksploatacines vertes:

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 460  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 472  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 436  mm;

d) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm.

f) Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis – 55 mm.

1) Miesto ir priemiesčio geležinkelio peronų nominalus perono aukštis virš viršutinio bėgių paviršiaus gali būti 960 mm.

2) Patobulintų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurių greitis yra ne didesnis kaip 160 km/h, nominalus perono aukštis virš viršutinio bėgių paviršiaus gali būti 220–380 mm.

1) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis nustatoma pagal 26 ir 27 lentelėse nustatytus gabaritus, apibrėžtus standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.3 skirsnyje.

2) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito apatinė dalis nustatoma pagal standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.3.4 skirsnį.

3) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.3 skirsnį.

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 618  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 625  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 590  mm;

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 618  mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm.

g) Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis – 70 mm.

1) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.9.3 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), apibrėžtai standarto EN 15273–3:2013 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal gabaritą PTb+, apibrėžtą standarto EN 15273–3:2013 D priedo D 4.3 skirsnyje.

2) Trijų bėgių kelio įrangos ribinis gabaritas yra už kontūro, gauto pagal 1 668  mm kelio vėžę centruotą įrangos gabaritą uždengus pagal 1 435  mm kelio vėžę centruotu įrangos gabaritu, nustatytu 4.2.9.3 punkto 1 papunktyje.

a) 12 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniam kinematiniam profiliui PTc,

b) 11 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniams kinematiniams profiliams PTb ir PTb+.

1) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis naujoms linijoms nustatoma pagal 29 ir 30 lentelėse nustatytus gabaritus, apibrėžtus standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.11 skirsnyje.

2) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito apatinė dalis yra šios TSS P priedėlyje nustatytas GEI2. Jei keliuose įrengti vagonų stabdikliai, apatinei gabarito daliai taikomas šios TSS P priedėlyje apibrėžtas inžinerinių statinių artumo gabaritas GEI1.

3) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.11 skirsnį, o apatinės dalies – pagal šios TSS P priedėlį.

a) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 618  mm.

b) mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 626  mm.

c) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 590  mm;

d) didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 620  mm;

e) mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

f) mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm;

g) didžiausias gretbėgio aukštis – 70 mm.

a) vietinio arba regioninio susisiekimo ar

b) vietinio ir tolimojo susisiekimo,

c) regioninio ir tolimo susisiekimo

1) 1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.9.3 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), apibrėžtai standarto EN 15273–3:2013 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal viršutinių dalių GHE16 arba GEC16, apibrėžtų standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.11 skirsnyje, gabaritus.

2) Trijų bėgių kelio įrangos ribinis gabaritas yra už kontūro, gauto pagal 1 668  mm kelio vėžę centruotą ribinį įrangos gabaritą uždengus pagal 1 435  mm kelio vėžę centruotu ribiniu įrangos gabaritu, nustatytu 4.2.9.3 punkto 1 papunktyje.

a) 12 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniam kinematiniam profiliui GEC16,

b) 11 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniams kinematiniams profiliams GEB16 ir GHE16,

a) vidinėje posūkio kreivės pusėje Skin = 40,5/R,

b) išorinėje posūkio kreivės pusėje Skin = 31,5/R.

1) Jei šioje TSS, kaip kategorija arba eksploatacinė charakteristika, geležinkelio linijos greitis nurodytas kilometrais per valandą [km/h], Jungtinės Karalystės – Didžiosios Britanijos tinklams jį pagal G priedėlį galima perskaičiuoti myliomis per valandą [mph].

2) Vietoj 4.2.1 punkto 7 papunkčio 2 ir 3 lentelės skilties „Vėžės plotis“ taikomas šis reikalavimas – visų, išskyrus naujų, geležinkelio linijų, kurių eismo kodas P1, vėžės plotį galima nustatyti pagal Q priedėlyje nurodytas nacionalines technines taisykles.

1) Vietoj 4.2.3.2 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus atstumas tiesiosiose kelio atkarpose ir 400 m spindulio kelio kreivėse tarp gretimų kelių ašių yra ne mažesnis kaip 3 400  mm.

2) Jei topografiniai apribojimai trukdo tarp gretimų kelių ašių pasirinkti nominalų 3 400  mm atstumą, leidžiama atstumą tarp gretimų kelių ašių sumažinti, jei taikomos specialios saugaus traukinių prasilenkimo atstumo užtikrinimo priemonės.

3) Atstumas tarp gretimų kelių ašių mažinamas pagal Q priedėlyje nustatytą nacionalinę techninę taisyklę.

1) Vietoj 4.2.4.5 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 32 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

2) Vietoj 4.2.4.5 punkto 4 papunkčio taikomas šis reikalavimas – modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojant pagal standartą EN 15302:2008+A1:2010 atliekamas skaičiavimas):

a) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 C priede;

b) S 1002, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR2 C priede;

c) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 B priede;

d) GV 1/40, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR2 B priede.

e) EPS, kaip apibrėžta standarto EN 13715:2006+A1:2010 su SR1 D priede.

f) 1 435  mm vėžės sistemos R1 = 1 420  mm, o SR2 = 1 426  mm;

1) Vietoj 4.2.3.4 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – naujų linijų atvirkštinės 150–300 m spindulio kreivės (išskyrus skirstymo stočių, kuriose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos pagal 33 ir 34 lenteles, kad taukšų lėkštės neužslinktų už gretimo taukšo lėkštės.

2) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 4.2.3.4 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – pagrindinių kelių 150–250 m spindulio atvirkštinės kreivės projektuojamos taip, kad tarp posūkio kreivių būtų bent 15 m tiesaus kelio atkarpa.

3) 1 520  mm vėžės sistemai vietoj 4.2.3.4 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – ne pagrindinių kelių 150–250 m spindulio atvirkštinės kreivės projektuojamos pagal 33 ir 34 lenteles.