2004L0107 — LT — 18.09.2015 — 002.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/107/EB 2004 m. gruodžio 15 d. dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 023 2005.1.26, p. 3)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.	L 87	109	31.3.2009
►M2	KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2015/1480 Tekstas svarbus EEE 2015 m. rugpjūčio 28 d.	L 226	4	29.8.2015

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/107/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore

1 straipsnis

Tikslai

Šios direktyvos tikslai yra:

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi Direktyvos 96/62/EB 2 straipsnyje nurodyti sąvokų apibrėžimai, išskyrus „siektinos vertės“ sąvokos apibrėžimą.

Taip pat taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)	„siektina vertė“ – tai koncentracija aplinkos ore, nustatyta siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai, ir kuri turi būti pasiekta, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį;

b)	„suminės arba bendrosios iškritos“ – tai bendra teršalų masė, kuri iš atmosferos pernešama į paviršių (pvz., dirvožemį, augmeniją, vandenį, pastatus ir pan.) tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį;

c)	„viršutinė vertinimo riba“ – tai II priede nurodytas lygis, žemiau kurio aplinkos oro kokybei vertinti gali būti taikomi Direktyvos 96/62/EB 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti tarpusavyje derinami matavimo ir modeliavimo metodai;

d)	„žemutinė vertinimo riba“ – tai II priede nurodytas lygis, žemiau kurio aplinkos oro kokybei vertinti gali būti taikomi vien Direktyvos 96/62/EB 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodai;

e)	„fiksuoti matavimai“ – tai matavimai, atliekami nustatytose vietose imant mėginius ištisai arba atsitiktinai, pagal Direktyvos 96/62/EB 6 straipsnio 5 dalį;

f)	„arsenas“, „kadmis“, „nikelis“ ir „benzo(a)pirenas“ – tai bendras šių elementų ir junginių kiekis KD10 frakcijoje;

g)	„KD10“ – tai kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta EN 12341;

h)	„policikliniai aromatiniai angliavandeniliai“ – tai organiniai junginiai bent iš dviejų kondensuotų aromatinių žiedų, sudarytų tik iš anglies ir vandenilio;

i)	„suminis dujinis gyvsidabris“ – tai elementinio gyvsidabrio (Hg0) garai ir reaktyvusis dujinis gyvsidabris, t. y. vandenyje tirpūs gyvsidabrio junginiai, turintys pakankamai didelį garų slėgį, kad galėtų būti dujinėje fazėje.

3 straipsnis

Siektinos vertės

1.  Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, nereikalaujančių neproporcingų išlaidų, tam, kad užtikrintų, jog arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno, naudojamo kaip policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus indikatoriaus, pagal 4 straipsnį vertinamos koncentracijos aplinkos ore nuo 2012 m. gruodžio 31 d. neviršytų I priede nustatytų siektinų verčių.

2.  Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno lygis yra žemesnis už atitinkamas siektinas vertes, sąrašą. Valstybės narės šiose zonose ir aglomeracijose palaiko žemesnį šių teršalų lygį nei atitinkamos siektinos vertės ir stengiasi išlaikyti geriausią aplinkos oro kokybę, suderinamą su tvaria plėtra.

3.  Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose viršijamos I priede nustatytos siektinos vertės, sąrašą.

Šioms zonoms ir aglomeracijoms valstybės narės tiksliai nurodo teritorijas, kuriose viršyta vertė, bei šaltinius, prisidedančius prie šio viršijimo. Atitinkamose teritorijose valstybės narės privalo įrodyti, kad taikomos visos būtinos priemonės, nereikalaujančios neproporcingų išlaidų, ypač nukreiptos į pagrindinius išmetamų teršalų šaltinius, kad nebūtų viršytos siektinos vertės. Pramonės įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 96/61/EB, tai reiškia geriausių prieinamų gamybos būdų, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 11 punkte, taikymą.

4 straipsnis

Aplinkos oro koncentracijų ir iškritų lygio vertinimas

1.  Aplinkos oro kokybė arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno atžvilgiu vertinama visoje valstybių narių teritorijoje.

2.  Pagal šio straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus matavimas privalomas šiose zonose:

Numatytus matavimus gali papildyti modeliavimo metodai, kad būtų suteikta atitinkamo lygio informacija apie aplinkos oro kokybę.

3.  Aplinkos oro kokybei įvertinti galima naudoti matavimų, įskaitant IV priedo I skirsnyje nurodytus orientacinius matavimus, ir modeliavimo metodų derinį, jeigu lygis per pateiktąjį laikotarpį yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos ir nustatomas pagal II priedo II skirsnio nuostatas.

4.  Jeigu zonose ir aglomeracijose lygis yra žemesnis negu žemutinė vertinimo riba, kas nustatoma pagal II priedo II skirsnio nuostatas, lygiams vertinti galima naudoti vien modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodus.

5.  Jeigu reikia matuoti teršalus, matavimas atliekamas nustatytose vietose imant mėginius ištisai arba atsitiktinai. Matavimų skaičius turi būti pakankamas, kad leistų nustatyti lygius.

6.  Arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno aplinkos ore viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos nustatytos II priedo I skirsnyje. Taikant šį straipsnį, kiekvienos zonos arba aglomeracijos klasifikacija bent jau kas penkeri metai peržiūrima II priedo II skirsnyje nurodyta tvarka. Klasifikacija peržiūrima anksčiau tuo atveju, jei labai pasikeičia veikla, susijusi su arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijomis aplinkos ore.

7.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų matuoti arseną, kadmį, nikelį ir benzo(a)pireną aplinkos ore, siekiant įvertinti atitikimą siektinoms vertėms, nustatymo kriterijai išvardyti III priedo I ir II skirsniuose. Mažiausias mėginių ėmimo vietų, kuriose atliekami fiksuoti kiekvieno teršalo koncentracijų matavimai, skaičius yra nurodytas III priedo IV skirsnyje, ir jos įrengiamos kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kurioje būtina matuoti, jei fiksuotas matavimas yra vienintelis duomenų apie joje esančias koncentracijas šaltinis.

8.  Siekiant įvertinti benzo(a)pireno aplinkos ore poveikį, kiekviena valstybė narė keliose matavimo vietose kontroliuoja kitus atitinkamus policiklinius aromatinius angliavandenilius. Į šiuos junginius turi įeiti bent jau: benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenz(a,h)antracenas. Šių policiklinių aromatinių angliavandenilių monitoringo vietos įrengiamos kartu su benzo(a)pireno mėginių ėmimo vietomis ir parenkamos taip, kad būtų galima nustatyti geografinius skirtumus ir ilgalaikes kitimo tendencijas. Taikomi III priedo I, II ir III skirsniai.

▼M1

9.  Nepriklausomai nuo koncentracijos lygių, viena foninė mėginių ėmimo vieta įsteigiama kas 100 000 km2 aplinkos ore esančių arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno ir kitų 8 dalyje minimų policiklinių aromatinių angliavandenilių bei arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno ir kitų 8 dalyje minimų policiklinių aromatinių angliavandenilių suminių iškritų orientaciniam matavimui. Kiekviena valstybė narė įsteigia bent vieną matavimo stotį. Tačiau, norėdamos rasti reikiamą erdvinį sprendimą, valstybės narės gali susitarusios ir vadovaudamosi pagal 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengtomis gairėmis įsteigti vieną arba kelias bendras matavimo stotis, apimančias kaimynines zonas greta esančiose valstybėse narėse. Rekomenduojama taip pat matuoti gyvsidabrį kietosiose dalelėse ir dujinį dvivalentį gyvsidabrį. Kai tinkama, monitoringas koordinuojamas su Europos teršalų monitoringo ir vertinimo (EMEP) monitoringo strategija ir matavimo programa. Šiems teršalams skirtos mėginių ėmimo vietos parenkamos taip, kad būtų galima nustatyti geografinius skirtumus ir ilgalaikes kitimo tendencijas. Taikomi III priedo I, II ir III skirsniai.

▼B

10.  Gali būti svarstomas bioindikatorių panaudojimas ten, kur atliekamas poveikio ekosistemoms regioninių modelių vertinimas.

11.  Zonose arba aglomeracijose, kuriose informacija gaunama ne tik iš fiksuoto matavimo stočių, bet ir kitų šaltinių, pvz., teršalų inventorinių aprašų, orientacinių matavimo metodų ir oro kokybės modeliavimo, įrengtinų fiksuoto matavimo stočių skaičius ir kitų priemonių erdvinis išdėstymas turi būti pakankamas, kad leistų nustatyti oro teršalų koncentracijas pagal III priedo I skirsnio ir IV priedo I skirsnio nuostatas.

12.  Duomenų kokybės tikslai nustatyti IV priedo I skirsnyje. Jeigu vertinimui naudojami oro kokybės modeliai, taikomas IV priedo II skirsnis.

13.  Pamatiniai arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore mėginių ėmimo ir tyrimo metodai nustatyti V priedo I, II ir III skirsniuose. V priedo IV skirsnyje nustatomi pamatiniai arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių suminių iškritų matavimo metodai, o V priedo V skirsnyje nurodomi pamatiniai oro kokybės modeliavimo metodai, kai šie metodai galimi.

14.  Apie išankstiniam oro kokybės vertinimui naudotus metodus pagal Direktyvos 96/62/EB 11 straipsnio 1 dalies d punktą valstybės narės praneša Komisijai iki šios direktyvos 10 straipsnyje nurodytos datos.

▼M1

15.  Visus šio straipsnio, II priedo II skirsnio ir III–V priedų nuostatų pakeitimus, būtinus derinant šias nuostatas su mokslo ir technikos pažanga, priima Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, patvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Jos negali tiesiogiai arba netiesiogiai nulemti siektinų verčių pakeitimų.

▼B

5 straipsnis

Informacijos ir pranešimų siuntimas

1.  Zonų ir aglomeracijų, kuriose viršijama bet kuri I priede nustatyta siektina vertė, atžvilgiu valstybės narės pateikia Komisijai šią informaciją:

Valstybės narės taip pat praneša visus pagal 4 straipsnį įvertintus duomenis, nebent apie tai jau buvo pranešta pagal 1997 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimą 97/101/EB, nustatantį tinklų ir atskirų stočių, matuojančių valstybėse narėse aplinkos oro užterštumą, tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis ( 7 ).

Informacija pateikiama už kiekvienus kalendorinius metus ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 dienos, o pirmą kartą – už kalendorinius metus nuo 2007 m. vasario 15 d.

2.  Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų valstybės narės taip pat praneša apie visas priemones, kurių buvo imtasi pagal 3 straipsnį.

3.  Komisija garantuoja, kad visa pagal 1 dalį pateikta informacija būtų nedelsiant prieinama visuomenei naudojant atitinkamas priemones, pvz., internetą, spaudą ir kitą lengvai prieinamą žiniasklaidą.

▼M1

4.  Laikydamasi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, Komisija nustato išsamią pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktinos informacijos perdavimo tvarką.

▼B

6 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Direktyvos 96/62/EB 12 straipsnio 2 dalimi įsteigtas komitetas.

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

▼M1

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▼B

7 straipsnis

Visuomenės informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad aiški ir suprantama informacija apie arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno bei kitų 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijas aplinkos ore, taip pat arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno bei kitų 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų lygį reguliariai būtų prieinama visuomenei, taip pat atitinkamoms organizacijoms, pvz., aplinkos organizacijoms, vartotojų organizacijoms, jautrių visuomenės grupių interesus atstovaujančioms organizacijoms ir kitoms atitinkamoms sveikatos apsaugos įstaigoms.

2.  Informacijoje taip pat nurodomas bet kuris I priede nustatytos arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno siektinos vertės metinis viršijimas. Informacijoje pateikiamos viršijimo priežastys bei teritorijos, kuriose jis nustatytas. Joje taip pat pateikiamas trumpas siektinos vertės įvertinimas bei atitinkama informacija apie poveikį sveikatai ir aplinkai.

Informacija apie visas priemones, kurių buvo imtasi pagal 3 straipsnį, turi būti prieinama šio straipsnio 1 dalyje minėtoms organizacijoms.

3.  Informacija prieinama naudojant tokias priemones kaip, pvz., internetas, spauda ir kita lengvai prieinama žiniasklaida.

8 straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, parengtą remiantis:

2.  Šio straipsnio 1 dalyje minimoje ataskaitoje atsižvelgiama į:

Atsižvelgdama į naujausią mokslo ir technologijų pažangą, Komisija taip pat atidžiai nagrinėja arseno, kadmio, nikelio poveikį žmonių sveikatai, siekiant nustatyti jų genotoksišką kancerogeniškumą. Atsižvelgdama į priemones, priimtas pagal strategiją dėl gyvsidabrio, Komisija taip pat apsvarsto, ar būtų tikslinga imtis tolesnių veiksmų, susijusių su gyvsidabriu, atsižvelgiant į technines galimybes ir išlaidų efektyvumo principą, bei į bet kokią papildomą reikšmingą sveikatos ir aplinkos apsaugą, kurią tai suteiktų.

3.  Stengiantis pasiekti aplinkos oro koncentracijas, kurios dar sumažintų žalingą poveikį žmonių sveikatai ir garantuotų aukštą visos aplinkos apsaugos lygį, atsižvelgiant į tolimesnių veiksmų technines galimybes ir išlaidų efektyvumą, prie 1 dalyje nurodytos ataskaitos gali būti pateikti pasiūlymai dėl, jei tai tikslinga, šios direktyvos dalinių pakeitimų, pirmiausia atsižvelgiant į rezultatus, gautus pagal šio straipsnio 2 dalį. Be to, Komisija apsvarsto arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir konkrečių policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų reglamentavimą.

9 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 15 d, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

---

II PRIEDAS

Arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijų zonos arba aglomeracijos aplinkos ore vertinimo reikalavimų nustatymas

I.   Viršutinės ir apatinės vertinimo ribos

Taikomos šios viršutinės ir apatinės vertinimo ribos:

II.   Viršutinės ir apatinės vertinimo ribų viršijimo nustatymas

Viršutinės ir apatinės vertinimo ribos viršijimas turi būti nustatomas remiantis ankstesnių penkerių metų koncentracijomis, jei yra pakankamai duomenų. Vertinimo riba bus laikoma viršyta, jeigu ji per pastaruosius penkerius metus buvo viršyta mažiausiai trejus kalendorinius metus.

Norint nustatyti viršutinės ir apatinės vertinimo ribos viršijimą, kai turima mažiau kaip penkerių metų duomenys, valstybės narės gali naudoti trumpalaikių matavimų per vienų metų laikotarpį duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti tipinėmis labiausiai užterštomis, ir duomenis, gautus pasinaudojus teršalų inventorinių aprašų informacija bei modeliavimu.

---

III PRIEDAS

Mėginių ėmimo vietų, skirtų koncentracijų aplinkos ore ir iškritų lygio matavimui, išdėstymas ir mažiausias skaičius

I.   Išdėstymas makroskalėje

Mėginių ėmimo vietos turėtų būti parinktos taip, kad:

Mėginių ėmimo vietos paprastai turėtų būti išdėstomos taip, kad būtų išvengta šalia jų esančios labai mažos mikroaplinkos matavimo. Rekomenduojama įrengti mėginių ėmimo vietą taip, kad ją supančios teritorijos, kuriame bus matuojama oro kokybė, plotas būtų ne mažesnis kaip 200 m2 intensyvaus eismo vietose, ne mažesnis kaip 250 m × 250 m pramoninėse vietovėse, jei įmanoma, ir ne mažesnis kaip keli kvadratiniai kilometrai miestų foninėse vietovėse.

Jeigu tikslas – įvertinti foninius lygius, tai mėginių ėmimo vieta neturėtų būti įtakojama šalia esančių, t. y. arčiau nei keli kilometrai, aglomeracijų arba pramoninių vietovių.

Jeigu vertinama pramoninio šaltinio įtaka, bent viena mėginių ėmimo vieta įrengiama pavėjui nuo šaltinio, esančio artimiausiame gyvenamajame rajone. Jeigu foninė koncentracija nėra žinoma, papildoma mėginių ėmimo vieta įrengiama vyraujančios vėjo krypties teritorijoje. Ypač tada, jeigu taikoma 3 straipsnio 3 dalis, mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos taip, kad geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas galėtų būti kontroliuojamas.

Be to, jei įmanoma, mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos panašiose vietose, nesančiose artimiausioje kaimynystėje. Tam tikrais atvejais jos turėtų būti įrengiamos kartu su KD10 mėginių ėmimo vietomis.

II.   Išdėstymas mikroskalėje

Kiek tai įmanoma, turėtų būti laikomasi šių gairių:

Taip pat galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:

III.   Dokumentai ir vietų parinkimo peržiūra

Klasifikavimo etape mėginių ėmimo vietų parinkimas turėtų būti pagrįstas dokumentais, pvz., supančios teritorijos topografinėmis nuotraukomis ir detaliu planu. Vietos turėtų būti reguliariai peržiūrimos, pakartotinai pateikiant dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, jog parinkimo kriterijai tebegalioja.

IV.   Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijų aplinkos ore matavimams, skaičiaus nustatymo kriterijai

Mažiausias mėginių ėmimo vietų skaičius, reikalingas atlikti matavimus nustatytose vietose, skirtas įvertinti atitikimą siektinoms vertėms, nustatytoms žmonių sveikatos apsaugai zonose ir aglomeracijose, kuriose matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis.

a)   Pasklidieji taršos šaltiniai

b)   Sutelktieji taršos šaltiniai

Vertinant taršą vietovėse, esančiose netoliese sutelktosios taršos šaltiniuose, fiksuotiems matavimams skirtos mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstomos atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų tankį, galimus aplinkos oro taršos pasiskirstymo modelius bei poveikį gyventojams.

Mėginių ėmimo vietos turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų galima kontroliuoti Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą.

---

IV PRIEDAS

Duomenų kokybės tikslai ir reikalavimai oro kokybės modeliams

I.   Duomenų kokybės tikslai

Kaip kokybės užtikrinimo orientyrai pateikiami šie duomenų kokybės užtikrinimo tikslai.

▼M2

▼B

Koncentracijoms aplinkos ore vertinti naudojama matavimo metodų neapibrėžtis (išreikšta 95 % pasikliautinojo lygio) bus įvertinta taikant Europos standartizacijos komiteto Matavimo neapibrėžties reiškinių vadovo (ENV 13005-1999) principus, ISO 5725:1994 metodą ir Europos standartizacijos komiteto ataskaitoje dėl oro kokybės „Požiūris į neapibrėžties vertinimą, naudojant aplinkos oro pamatinius matavimo metodus“ (CR 14377:2002E) pateiktas gaires. Pateikiamos atskirų matavimų neapibrėžties procentinės dalys, suvidurkintos pagal tipinį mėginių ėmimo laiką, esant 95 % pasikliautinajam intervalui. Matavimų neapibrėžtis turėtų būti suprantama kaip neapibrėžtis, taikytina atitinkamam siektinos vertės diapazonui. Fiksuoti ir orientaciniai matavimai turi būti vienodai paskirstyti metų laikotarpyje, kad būtų išvengta rezultatų iškraipymo.

Mažiausio duomenų surinkimo ir matavimų trukmės reikalavimai neapima duomenų praradimo dėl prietaisų reguliaraus kalibravimo ar įprastos priežiūros. Benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginius būtina imti visą parą. Per mėnesį surinkti mėginiai gali būti bendrai analizuojami kaip vienas sudėtinis mėginys, pasirūpinus, kad šis metodas užtikrintų, jog mėginiai tikrai atitinka tą laikotarpį. Dėl jų panašumo, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną ir benzo(k)fluoranteną gali būti sudėtinga atskirti analizės metu. Tokiais atvejais gali būti nurodytas suminis kiekis. ►M2  ————— ◄ Mėginių ėmimas turi būti vienodai paskirstytas darbo dienomis ir metų laikotarpiu. Matuojant iškritų lygį, mėginius rekomenduojama imti kas mėnesį arba kas savaitę ištisus metus.

▼M2

Ankstesnės pastraipos nuostatos dėl pavienių mėginių taip pat taikomos arsenui, kadmiui, nikeliui ir suminiam dujiniam gyvsidabriui. Be to, leidžiama imti metalų KD10 filtrų poėminius tolesnei analizei, jei turima įrodymų, kad poėminis atspindi visumą ir kad dėl to nesumažėja aptikimo jautrumas atsižvelgiant į atitinkamus duomenų kokybės tikslus. Metalų KD10 mėginius galima imti ne kasdien, o kas savaitę, jei dėl to nepablogėja rinkimo charakteristikos.

▼B

Valstybės narės gali naudoti tik skystąjį vietoj sudėtinio mėginių ėmimo metodo, jeigu jos gali įrodyti, kad skirtumas tarp šių metodų – 10 %. Iškritų lygis paprastai turėtų būti pateikiamas μg/m2 per dieną.

Valstybės narės gali taikyti minimalią matavimų trukmę, kuri būtų žemesnė, nei nurodyta lentelėje, tačiau ne žemesnė nei 14 % fiksuotiems matavimams ir 6 % – orientaciniams matavimams, jeigu jos gali įrodyti, kad bus laikomasi vidutiniškai metams 95 % išplėstos neapibrėžties, paskaičiuotos pagal duomenų kokybės tikslus, nurodytus ISO 11222:2002 standarto „Laiko vidurkio neapibrėžties, skirtos oro kokybės matavimams, nustatymas“ lentelėje.

II.   Reikalavimai oro kokybės modeliams

Jeigu vertinimui naudojamas oro kokybės modelis, parengiamos nuorodos į modelio aprašymus ir informaciją dėl neapibrėžties. Modeliavimo neapibrėžtis apibrėžiama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis, gautas per visus metus, neatsižvelgiant į įvykių chronologiją.

III.   Reikalavimai objektyvaus vertinimo metodams

Jeigu naudojami objektyvaus vertinimo metodai, neapibrėžtis neviršija 100 %.

IV.   Standartizavimas

Medžiagoms, kurios turi būti analizuojamos KD10 frakcijoje, mėginių tūris nurodomas prie aplinkos sąlygų.

---

V PRIEDAS

Pamatiniai koncentracijų aplinkos ore ir iškritų lygio vertinimo metodai

▼M2

I.    Pamatiniai aplinkos ore esančio arseno, kadmio ir nikelio mėginių ėmimo ir tyrimo metodai

Pamatinis aplinkos ore esančio arseno, kadmio ir nikelio mėginių ėmimo metodas aprašytas EN 12341:2014. Pamatinis aplinkos ore esančio arseno, kadmio ir nikelio matavimo metodas aprašytas EN 14902:2005 „Ore skendinčiose PM10 frakcijos kietosiose dalelėse esančių Pb, Cd, As ir Ni standartinis matavimo metodas“.

Valstybė narė taip pat gali taikyti bet kuriuos kitus metodus, jei gali įrodyti, kad jais gaunami pirmiau nurodytam metodui lygiaverčiai rezultatai.

II.    Pamatiniai aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginių ėmimo ir tyrimo metodai

Pamatinis aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių mėginių ėmimo metodas aprašytas EN 12341:2014. Pamatinis aplinkos ore esančio benzo(a)pireno matavimo metodas aprašytas EN 15549:2008 „Oro kokybė. Standartinis benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore matavimo metodas“. Jeigu nėra CEN nustatyto standartinio kitų 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimo metodo, valstybės narės gali naudoti nacionalinių standartų metodus arba ISO metodus, pvz. ISO 12884.

Valstybė narė taip pat gali taikyti bet kuriuos kitus metodus, jei gali įrodyti, kad jais gaunami pirmiau nurodytam metodui lygiaverčiai rezultatai.

III.    Pamatinis aplinkos ore esančio gyvsidabrio mėginių ėmimo ir tyrimo metodas

Pamatinis aplinkos ore esančio suminio dujinio gyvsidabrio koncentracijų matavimo metodas aprašytas EN 15852:2010 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis metodas nustatyti visuminį dujinį gyvsidabrį“.

Valstybė narė taip pat gali taikyti bet kuriuos kitus metodus, jei gali įrodyti, kad jais gaunami pirmiau nurodytam metodui lygiaverčiai rezultatai.

IV.    Pamatiniai arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų mėginių ėmimo ir tyrimo metodai

Pamatinis arseno, kadmio ir nikelio iškritų nustatymo metodas aprašytas EN 15841:2009 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis arseno, kadmio, švino ir nikelio atmosferinėse iškritose nustatymo metodas“.

Pamatinis gyvsidabrio iškritų nustatymo metodas aprašytas EN 15853:2010 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis metodas nustatyti gyvsidabrio nusėdimą“.

Pamatinis benzo(a)pireno ir kitų 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų policiklinių angliavandenilių iškritų nustatymo metodas aprašytas EN 15980:2011 „Oro kokybė. Benz(a)antraceno, benz(b)fluoranteno, benz(j)fluoranteno, benz(k)fluoranteno, benz(a)pireno, dibenz(a,h)antraceno ir inden(1,2,3-cd)pireno atmosferinėse iškritose nustatymas“.

▼M1

V.   Pamatiniai oro kokybės modeliavimo metodai

Šiuo metu negalima apibrėžti pamatinių oro kokybės modeliavimo metodų. Komisija gali daryti pakeitimus suderindama šį punktą su mokslo ir technikos pažanga. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, patvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

---

( 1 ) OL C 110, 2004 4 30, p. 16.

( 2 ) 2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

( 4 ) OL L 296, 1996 11 21, p. 55. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 5 ) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 7 ) OL L 35, 1997 2 5, p. 14. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/752/EB (OL L 282, 2001 10 26, p. 69).