Sujungtos bylos C‑297/17, C‑318/17, C‑319/17 ir C‑438/17

Bashar Ibrahim ir kt.
prieš
Bundesrepublik Deutschland

ir

Bundesrepublik Deutschland
prieš
Taus Magamadov

(Bundesverwaltungsgericht prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

2019 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendra tvarka – Direktyva 2013/32/ES – 33 straipsnio 2 dalies a punktas – Valstybės narės valdžios institucijų sprendimas atmesti prieglobsčio prašymą kaip nepriimtiną dėl kitoje valstybėje narėje prieš tai suteiktos papildomos apsaugos – 52 straipsnis – Šios direktyvos taikymas laiko atžvilgiu – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 ir 18 straipsniai – Sisteminiai prieglobsčio procedūros trūkumai šioje kitoje valstybėje narėje – Sistemingas prieglobsčio prašymų atmetimas – Reali ir pagrįsta nežmoniško ar žeminamo elgesio grėsmė – Asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga, gyvenimo sąlygos šioje valstybėje“

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Prašymas, kurį valstybės narės gali pripažinti nepriimtinu – Motyvas – Anksčiau kitos valstybės narės suteikta tarptautinė apsauga – Taikymo sritis „ratione temporis“ – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama atmesti iki 2015 m. liepos 20 d. ir iki šių teisės aktų įsigaliojimo pateiktą prieglobsčio prašymą dėl kitos valstybės narės suteiktos papildomos apsaugos – Leistinumas – Ribos – Prieglobsčio prašymas ir prašymas perimti minėtą prašytoją savo žinion, pateikti iki Direktyvos 2013/32 įsigaliojimo ir patenkantys į Reglamento Nr. 343/2003 taikymo sritį

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 49 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 52 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos direktyva 2005/85)

   (žr. 61, 62, 64, 66, 68–74 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Prašymas, kurį valstybės narės gali pripažinti nepriimtinu – Motyvas – Anksčiau kitos valstybės narės suteikta tarptautinė apsauga – Būtinybė arba galimybė pirmiausia taikyti perėmimo savo žinion arba atsiėmimo procedūrą, numatytą Reglamente Nr. 604/2013 – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 604/2013; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnio 1 dalis ir dalies a punktas)

   (žr. 80 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Pagrindinės teisės – Kankinimo ir nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo uždraudimas – Apimtis – Sisteminiai papildomos apsaugos suteikimo procedūros trūkumai valstybėje narėje dėl asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga, gyvenimo sąlygų – Draudimas kitoms valstybėms narėms atmesti prieglobsčio prašymą kaip nepriimtiną dėl išankstinio papildomos apsaugos suteikimo šioje valstybėje narėje – Sąlygos – Minėtų trūkumų buvimo vertinimas – Kriterijai – Būtinybė, kad būtų itin sunki situacija

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 ir 2013/32 33 straipsnio 2 dalies a punktas)

   (žr. 85–94, 101 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Prašymas, kurį valstybės narės gali pripažinti nepriimtinu – Motyvas – Anksčiau kitos valstybės narės suteikta tarptautinė apsauga – Prieglobsčio prašymas, pateiktas kitoje valstybėje narėje papildomą apsaugą gavusio asmens – Prieglobsčio procedūros sisteminiai trūkumai šioje valstybėje narėje, lemiantys sisteminį prieglobsčio prašymų atmetimą – Poveikio galimybei atmesti šį prašymą kaip nepriimtiną nebuvimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas)

   (žr. 34, 98–101 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Santrauka

Prieglobsčio prašytojas gali būti perkeltas į valstybę narę, kuri paprastai atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą arba kuri jam jau suteikė papildomą apsaugą, išskyrus kai dėl nuspėjamų jo, kaip asmens, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, gyvenimo sąlygų toje kitoje valstybėje narėje jam kiltų rimtas pavojus patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį

2019 m. kovo 19 d. Sprendime Ibrahim ir kt. (C‑297/17, C‑318/17, C‑319/17 ir C‑438/17) Teisingumo Teismo didžioji kolegija tiksliau išaiškino papildomą prašymo suteikti tarptautinę apsaugą nepriimtinumo pagrindą, įtvirtintą Direktyvos 2013/32 ( 1 ) (toliau – Procedūrų direktyva) 33 straipsnio 2 dalies a punkte. Šia nuostata išplečiama anksčiau Direktyvoje 2005/85 ( 2 ) numatyta galimybė atmesti prašymą kaip nepriimtiną, kai prašytojui buvo suteiktas pabėgėlio statusas kitoje valstybėje narėje, leidžiant jį atmesti ir tuo atveju, kai jam buvo suteikta papildoma apsauga. Pagrindinėse bylose ši apsauga keliems trečiųjų šalių piliečiams buvo suteikta atitinkamai Lenkijoje ir Bulgarijoje. Vėliau šie asmenys atvyko į Vokietiją, kur 2012–2013 m. pateikė prieglobsčio prašymus. Po to, kai nesėkmingai kreipėsi į Lenkijos ir Bulgarijos kompetentingas institucijas, kad šios atsiimtų minėtus asmenis savo žinion, Vokietijos valdžios institucijos prieglobsčio prašymus atmetė jų nenagrinėjusios iš esmės, o tai suinteresuotieji asmenys ginčijo teisme.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pirmiausia nusprendė dėl Procedūrų direktyvos taikymo srities ratione temporis. Jos 52 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtintose pereinamojo laikotarpio nuostatose numatyta, kad, pirma, šią direktyvą perkeliančios nacionalinės nuostatos taikomos tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems „po 2015 m. liepos 20 d. [arba anksčiau]“, ir, antra, „iki 2015 m. liepos 20 d.“ pateikti prašymai reglamentuojami nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal Direktyvą 2005/85. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepaisant neaiškumų, kurių šios dvi taisyklės gali kelti, valstybės narės gali numatyti, kad papildomą nepriimtinumo pagrindą perkelianti nacionalinė nuostata taikoma nedelsiant dėl prieglobsčio prašymų, dėl kurių dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas ir kurie buvo pateikti iki 2015 m. liepos 20 d. ir iki šios nacionalinės nuostatos įsigaliojimo. Dėl teisinio saugumo ir lygybės prieš įstatymą priežasčių vis dėlto būtina, kad tuo pačiu laikotarpiu šioje valstybėje narėje pateikti prašymai būtų nagrinėjami nuspėjamai ir vienodai. Tačiau Teisingumo Teismas nurodė, kad toks neatidėliotinas taikymas neleidžiamas, kai tiek prieglobsčio prašymas, tiek prašymas perimti savo žinion buvo pateikti iki Procedūrų direktyvos įsigaliojimo. Tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama vienoje iš pagrindinių bylų, prieglobsčio prašymas ir prašymas perimti savo žinion pagal Reglamento Nr. 604/2013 ( 3 ) 49 straipsnį dar visiškai patenka į Reglamento Nr. 343/2003 ( 4 ) taikymo sritį, o Procedūrų direktyvos 33 straipsnyje numatytos tik situacijos, patenkančios į Reglamento Nr. 604/2013 taikymo sritį.

Toliau Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai trečiosios šalies piliečiui buvo suteikta papildoma apsauga ir jis vėliau pateikia prieglobsčio prašymą kitoje valstybėje narėje, ji gali atmesti šį prašymą kaip nepriimtiną ir neprivalo prieš tai atlikti Reglamente Nr. 604/2013 numatytų perėmimo ar atsiėmimo procedūrų.

Galiausiai Teisingumo Teismas nagrinėjo sąlygas, kuriomis iš valstybės narės pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją galėtų būti atimta galimybė, numatyta Procedūrų direktyvos 33 straipsnio 2 dalies a punkte. Šiuo klausimu, darydamas nuorodą į tą pačią dieną paskelbtą Sprendimą Jawo ( 5 ), Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai prašytojas gali vienoje valstybėje narėje patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį, prieštaraujantį Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniui, ši aplinkybė yra kliūtis jo perdavimui į šią valstybę narę, nesvarbu, ar tokio elgesio grėsmė iškils perdavimo momentu, per prieglobsčio procedūrą arba jai pasibaigus. Pagal analogiją Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė negali remtis papildomu nepriimtinumo pagrindu, kai dėl numatomų gyvenimo sąlygų valstybėje narėje, kurioje jam buvo suteikta papildoma apsauga, jam, kaip šios apsaugos gavėjui, kiltų rimtas pavojus patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį. Vis dėlto šie trūkumai turi pasiekti ypač aukštą reikšmingumo ribą, kai atitinkamas asmuo patektų į nepaprastai sunkią materialinę padėtį.

Direktyvos 2011/95 ( 6 ) pažeidimų, neprilygstančių Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnio pažeidimams, nepakanka. Be to, tai, kad valstybėje narėje, kuri suteikė suinteresuotajam asmeniui papildomą apsaugą, tokios apsaugos gavėjai negauna pragyvenimą užtikrinančios paslaugos arba, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, jos teikiamos gerokai mažesnio masto, nors šie asmenys netraktuojami kitaip negu šios valstybės narės piliečiai, neleidžia konstatuoti šio 4 straipsnio pažeidimo, išskyrus atvejį, kai prašytojas dėl jo ypatingo pažeidžiamumo, nepriklausomai nuo jo valios ir asmeninio pasirinkimo, patektų į nepaprastai sunkią materialinę padėtį.

Be to, Teisingumo Teismas patikslino, kad kai papildomą apsaugą suteikusi valstybė narė sistemingai be jokio tikrinimo atsisako suteikti pabėgėlio statusą prašytojams, kurie vis dėlto atitinka Direktyvoje 2011/95 numatytas sąlygas, prašytojų vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu iš Pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio, susijusio su prieglobsčio teise, kylančias pareigas. Būtent ši pirmoji valstybė narė turi iš naujo pradėti procedūrą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, o valstybė narė, kuriai buvo pateiktas naujas prašymas, gali jį savo ruožtu atmesti, remdamasi Procedūros direktyvos 33 straipsnio 2 dalies a punktu, aiškinamu atsižvelgiant į tarpusavio pasitikėjimo principą.

( 1 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60).

( 2 ) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, 2005, p. 13).

( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013, p. 31).

( 4 ) 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (OL L 50, 2003, p. 1; 2004 ,m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 109).

( 5 ) 2019 m. kovo 19 d. Sprendimas Jawo (C‑163/17).

( 6 ) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).