(1)

2023 m. lapkričio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės titano dioksido (toliau – TiO2). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. rugsėjo 29 d. Europos titano dioksido ad hoc koalicijos (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas buvo pateiktas Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) TiO2 pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1617 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir jiems atstovaujančioms asociacijoms, Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Kelios šalys pateikė pastabų dėl inicijavimo. Šios pastabos buvo susijusios su produkto apibrėžtąją sritimi, įtariama Sąjungos pramonės patirta žala, žalos skaičiavimui naudotu tiksliniu pelnu, priežastiniu ryšiu, Sąjungos interesais. Visos šios pastabos nagrinėjamos atitinkamuose šio reglamento skirsniuose.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi gamybos ir pardavimo apimtimi ir atsižvelgdama į bendrovių geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 50 % visos Sąjungos gamybos apimties ir 65 % pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų negauta. Atrinkti gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Dvidešimt devyni KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko septynias bendroves, kurios priklauso dviem grupėms, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta.

(14)

Du KLR eksportuojantys gamintojai nurodė norintys prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau šie prašymus pateikę gamintojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą neužpildė eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno. Todėl galiausiai prašymų dėl individualaus nagrinėjimo negauta.

(15)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat buvo paskelbti internete (4).

(16)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) taip pat nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(17)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėti minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos Vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(18)

Klausimyno atsakymus Komisijai pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, dvi atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės ir šeši naudotojai. Kinijos Vyriausybės klausimyno atsakymų Komisija negavo.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

KLR eksportuojančių gamintojų:

(20)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – visų formų titano dioksidas (nepriklausomai nuo dalelių dydžio), kurio cheminė formulė yra TiO2: kaip titano oksidai arba pigmentuose ir preparatuose, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra titano dioksidas ir kurių sudėtyje esantis titano dioksidas sudaro ne mažiau kaip 80 % sauso produkto masės, ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2823 00 00 ir 3206 11 00 (TARIC kodai 2823000010 ir 2823000030) (toliau – tiriamasis produktas).

(22)

TiO2 klasifikuojamas priskiriant Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numerius (CAS numerius) 12065-65-5 ir 13463-67-7 (toliau – tiriamasis produktas).

(23)

Titano dioksidas yra smulkių baltų miltelių pavidalo cheminis produktas. Jis naudojamas gaminant įvairias pramonės ir vartojimo prekes, kaip antai dažus, dangas, popierių, plastiką, gumą, tekstilę, medicinos produktus ir kt. Titano dioksidas pasižymi puikiomis šviesos sklaidos savybėmis, todėl yra naudojamas tuomet, kai reikia užtikrinti baltos spalvos nepermatomumą ir skaistį.

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės tiriamasis produktas.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(26)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Kelios šalys per tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminą pateikė atitinkamų tvirtinimų.

(28)

Pirma, vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Schulman Plastics SAS“ (toliau – bendrovė „Schulman Plastics“), paprašė išplėsti produkto apibrėžtąją sritį, kad ji apimtų dar vieną produktą – vadinamąjį pagrindinį baltos spalvos mišinį.

(29)

Antra, vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Akzo Nobel Sourcing B.V.“ (toliau – bendrovė „AkzoNobel“), tvirtino, kad reikia pakeisti gaminio kontrolės numerio (toliau – PKN) struktūrą.

(30)

Trečia, vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Munksjö Paper AB“ (toliau – bendrovė „Munksjö“), tvirtino, kad produkto apibrėžtis yra neaiški, ir paprašė Komisijos paaiškinti, kad produkto apibrėžtajai sričiai nepriskiriamas vadinamasis laminato tipo TiO2 – tam tikros rūšies TiO2, naudojamas laminato tipo plėvelei gaminti (toliau – laminato tipo TiO2). Vėliau bendrovė „Munksjö“ šį prašymą pakeitė ir paprašė Komisijos išbraukti laminato tipo TiO2 iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities arba netaikyti jam antidempingo muitų pagal galutinio vartojimo procedūrą, numatytą Sąjungos muitinės kodekso (SMK) (5) 254 straipsnyje. Šį prašymą bendrovė „Munksjö“ pateikė kartu su kitu naudotoju, bendrove „Felix Schoeller GmbH & Co. KG“ (toliau – bendrovė „Felix“).

(31)

Ketvirta, vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Treibacher Industrie AG“ (toliau – bendrovė „Treibacher“), paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti TiO2, kurio grynumas yra ne mažiau kaip 99,9 %.

(32)

Galiausiai du naudotojai – bendrovės „Flint Group GmbH“ (toliau – bendrovė „Flint“) ir „Sun Chemical Ltd.“ (toliau – bendrovė „Sun Chemical“) atskirai paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti specialios rūšies TiO2, kuris naudojamas tik kaip pigmentas gaminant grafikos pramonės dažus (toliau – grafikos TiO2). Bendrovė „Flint“ papildomai paprašė, kad grafikos TiO2 nebūtų taikomi antidempingo muitai pagal galutinio vartojimo procedūrą, numatytą SMK 254 straipsnyje.

(33)

Komisija taip pat neatsižvelgė į kelių šalių pateiktus prašymus neįtraukti produktų, nes tie prašymai buvo pateikti pasibaigus tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminui. Tie prašymai buvo susiję su nepadengtu TiO2, kuris naudojamas nebaltiems pigmentams gaminti, ir sąlyčiui su maistu tinkamu TiO2. Pasibaigus tvirtinimų pateikimo terminui, Europos popieriaus pramonės konfederacija (CEPI) taip pat paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti laminato tipo TiO2. Be to, pasibaigus tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminui, bendrovė „AkzoNobel“ savo klausimyno atsakymuose pateikė prašymą neįtraukti TiO2, gaunamo taikant chloridų procesą.

(34)

Bendrovė „Schulman Plastics“ tvirtino, kad produkto apibrėžtoji sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant pagrindinį baltos spalvos mišinį (kuris šiuo metu klasifikuojamas priskiriant TARIC kodą 3206190090). Pagrindinis baltos spalvos mišinys yra koncentruotas pagrindinių elementų, kaip antai pigmentų, dažiklių, nešiklių, dispergentų ir priedų, mišinys. Šie elementai kapsuliuojami termoreaktyviojoje dervoje, kuri vėliau atvėsinama ir susmulkinama į granules, kurios naudojamos plastikui dažyti arba jo savybėms pagerinti. TiO2 yra svarbi pagrindinio baltos spalvos mišinio balto pigmento sudedamoji dalis, nes būtent dėl šios medžiagos naudojant pagrindinį baltos spalvos mišinį galima nuspalvinti plastiką balta spalva. Taigi bendrovė „Schulman Plastics“ tvirtino, kad dėl antidempingo muitų padidėjus TiO2 importo į Sąjungą kainoms, Kinijos kilmės TiO2 bus nukreipiamas į pagrindinio baltos spalvos mišinio gamybą Kinijoje. Dėl to dar labiau padidėtų iš Kinijos į Sąjungą importuojamo ir (arba) dempingo kaina importuojamo pigesnio pagrindinio baltos spalvos mišinio kiekis, todėl Sąjungos pagrindinio baltos spalvos mišinio gamintojai negalėtų veiksmingai konkuruoti.

(35)

Remdamasi tyrimo metu surinktais įrodymais ir pačios bendrovės „Schulman Plastics“ pateiktu pagrindinio baltos spalvos mišinio aprašymu, Komisija pažymėjo, kad tiriamasis produktas, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą ir pakartota 21 konstatuojamojoje dalyje, naudojamas kaip žaliava gaminant pagrindinį baltos spalvos mišinį, todėl pagrindinis baltos spalvos mišinys yra tiriamojo produkto galutinės grandies produktas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad bendrovė „Schulman Plastic“ pateikė Komisijai naudotojams skirtą klausimyną, kuriame taip pat aiškiai nurodė, kad tiriamasis produktas yra viena iš pagrindinių žaliavų, kurias ši bendrovė naudoja gamindama pagrindinį baltos spalvos mišinį.

(36)

Dėl šios priežasties skunde taip pat negalėjo būti pateikta jokių įrodymų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi įvertinti, ar esama dempingo ir su juo susijusios žalos, atsiradusios dėl Kinijos kilmės pagrindinio baltos spalvos mišinio importo, požymių, nes apskaičiuojant pagrindinio baltos spalvos mišinio normaliąją vertę reikėtų nustatyti kitokius žaliavų lyginamuosius dydžius nei tie, kurie šiuo metu yra taikomi tiriamajam produktui. Todėl šio tyrimo aprėptis negalėjo būti išplėsta įtraukiant pagrindinį baltos spalvos mišinį, o bet kokie įtariami dempingo veiksmai ir su jais susijusi Sąjungos pagrindinio baltos spalvos mišinio gamintojams padaryta žala turėtų būti nustatyta atliekant atskirą antidempingo tyrimą.

(37)

Todėl Komisija atmetė prašymą išplėsti šio tyrimo aprėptį įtraukiant pagrindinį baltos spalvos mišinį.

(38)

Bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad PKN struktūra, kurią Komisija nustatė šiam tyrimui, turėtų būti papildyta dar vienu laukeliu, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingų rūšių TiO2 paviršiaus apdorojimą, nes: i) daugumos komerciškai prieinamų rūšių TiO2 paviršius yra tam tikru būdu apdorojamas, ii) toks paviršiaus apdorojimas turi įtakos TiO2 eksploatacinėms savybėms įvairiose srityse ir iii) gamintojų gaminamų ir parduodamų TiO2 tipų duomenų lapuose nurodomoms paviršiaus apdorojimo ypatybėms. Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat tvirtino, kad PKN laukelis „TiO2 kiekis pagal svorį“ nėra pakankamai išsamus ir neatspindi rinkos padėties. Konkrečiai bendrovė „AkzoNobel“ pasiūlė, kad PKN dalis, kurioje nurodomas TiO2 kiekio pagal svorį intervalas nuo 80 % iki 98,5 %, tačiau išskyrus 98,5 %, turėtų būti suskirstytas į tris smulkesnes dalis: 80–90 % (išskyrus 90 %), 90–95 % (išskyrus 95 %), 95–98,5 % (išskyrus 98,5 %).

(39)

Skundo pateikėjas nesutiko dėl šių tvirtinimų motyvuodamas tuo, kad paviršiaus apdorojimas yra minimalus gamybos sąnaudų komponentas, todėl įtraukti jį į PKN struktūrą nereikia. Skundo pateikėjas taip pat pateikė pastabą, kad šiuo metu nustatyta kategorija „TiO2 kiekis pagal svorį“ yra pakankamai išsami, kad būtų galima atspindėti rinkos padėtį ir užtikrinti panašių produktų palyginimą, o į šį laukelį įtraukus dar dvi papildomas dalis tyrimas būtų nereikalingai apsunkintas.

(40)

Bendrovė „AkzoNobel“ atsakė į pirmiau nurodytas skundo pateikėjo pastabas. Bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad PKN struktūra yra susijusi ne tik su teisingu skirtingų rūšių TiO2 gamybos sąnaudų palyginimu, bet ir su teisingu pardavimo kainų palyginimu, o tai reiškia, kad skirtingų rūšių paviršiaus dangos turės įtakos pardavimo kainai, nes pagal jas nustatomos sritys, kuriose gali būti naudojamas tam tikrų rūšių TiO2. Be to, išnagrinėjusi Sąjungos gamintojo „Kronos“ gaminamo TiO2 rūšių duomenų lapus, bendrovė „AkzoNobel“ nurodė, kad laukelį „TiO2 kiekis pagal svorį“ papildžius dar dviem PKN, bendrovės „Kronos“ gaminamo TiO2 rūšys būtų tolygiau išskaidytos į skirtingus PKN, teigdama, kad tokie išsamesni PKN būtų naudingesni.

(41)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad daugumos rūšių TiO2, kurį parduoda tiek Sąjungos gamintojai, tiek eksportuojantys gamintojai, paviršius yra apdorojamas. Toks paviršiaus apdorojimas atliekamas naudojant skirtingus vienos ar daugiau cheminių medžiagų derinius, kurie yra svarbūs produkto eksploatacinėms savybėms skirtingai jį naudojant ir todėl nurodomi gamintojų duomenų lapuose ir (arba) pardavimo brošiūrose.

(42)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad PKN tikslas – užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Tačiau Komisijai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad konkrečios dangoje aptinkamos cheminės medžiagos ir eksportuojančių gamintojų kainos koreliuoja.

(43)

Be to, nė vienas šiame tyrime dalyvavęs eksportuojantis gamintojas nepareiškė prieštaravimų dėl pasiūlytos PKN struktūros, remdamasis tuo, kad dėl jos būtų neteisingai lyginamos kainos.

(44)

Taigi Komisija nerado jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų pakeisti PKN struktūrą taip, kad būtų atsižvelgiama į šiuos veiksnius, ir bendrovės „AkzoNobel“ prašymą atmetė.

(45)

Kaip paaiškinta 27–33 konstatuojamosiose dalyse, kelios šalys pateikė prašymus neįtraukti tam tikrų produktų. Siekdama įvertinti šiuos prašymus, Komisija išnagrinėjo i) tų rūšių produktų pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, ii) jų galutinį vartojimą ir pakeičiamumą, iii) galutinio kliento suvokimą, iv) muitų poveikį naudotojui, v) alternatyvius tiekimo šaltinius ir vi) atleidimo nuo muitų poveikį.

(46)

Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ kartu paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti laminato tipo TiO2 (arba taikyti SMK 254 straipsnyje numatytą išimtį dėl galutinio vartojimo), nes, jų teigimu, tai yra specialios rūšies TiO2, kuris naudojamas tik laminato tipo plėvelei gaminti. 2024 m. sausio 21 d. pateiktoje informacijoje CEPI taip pat savarankiškai paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti laminato tipo TiO2. Kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje, CEPI prašymas buvo pateiktas praėjus 2023 m. lapkričio 23 d. tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminui. Taigi šiame skirsnyje pateikta analizė grindžiama tik bendrovių „Felix“ ir „Munksjö“ pateikta informacija.

(47)

2024 m. gegužės 2 d. skundo pateikėjas pateikė papildomų pastabų dėl šio prašymo, į kurias bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ atsakė 2024 m. gegužės 22 d. pateiktoje informacijoje. Kadangi skundo pateikėjo pastabos buvo pateiktos pasibaigus pastabų dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos pateikimo terminui, t. y. 2024 m. sausio 29 d., į šias papildomas pastabas nebuvo atsižvelgta. Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“2024 m. gegužės 30 d. taip pat pateikė naujos faktinės informacijos. Dėl vėlyvo tyrimo etapo rengiant preliminarias išvadas į tą informaciją nebuvo galima atsižvelgti.

(48)

Laminato tipo plėvelė (taip pat vadinama dekoratyvine plėvele) yra speciali plėvelė, naudojama kaip įvairių rūšių baldų paviršiaus danga ir kaip įvairių kitų gaminių dekoravimo priemonė. Abu naudotojai teigė, kad šiai plėvelei dažyti naudojamas specialios rūšies TiO2, kuris nėra tinkamas naudoti kitais tikslais, nes jis turi būti padengiamas storu dangos, kurios sudėtyje yra fosforo, sluoksniu. Ši speciali danga padeda tinkamai absorbuoti TiO2 į plėvelės pluoštą ir suteikia jam didesnį atsparumą blukimui, taip apsaugant TiO2 molekules (taigi ir galutinį produktą) nuo pilkėjimo, nes molekulės melamino dervoje izoliuojamos nuo oro poveikio.

(49)

Abu naudotojai atkreipė dėmesį į 2018 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą bendrovių „Tronox“ ir „Cristal“ susijungimo byloje (6), kuriame Komisija padarė išvadą, kad titano dioksido pigmento, skirto naudoti laminato tipo plėvelėje, ir titano dioksido pigmento, skirto naudoti kitose galutinio naudojimo srityse, pakeičiamumas paklausos srityje yra ribotas.

(50)

Skundo pateikėjas pateikė pastabą, kad, palyginti su kitų rūšių TiO2, pvz., plastikais ar dangomis, laminato tipo TiO2 naudojimas paviršiams dengti neturi poveikio nei TiO2 dalelių svoriui, nei jų paviršiaus dydžiui ir apskritai nėra svarbi gamybos sąnaudų sudedamoji dalis. Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad visi TiO2 gamintojai labai dažnai naudoja paviršiams apdoroti skirtas trijų rūšių chemines medžiagas, gamindami įvairių rūšių TiO2 produktus (įskaitant dažus, dangas, plastiką ir kt.), o tai rodo, kad nė viena iš šių cheminių medžiagų nėra skirta tik laminato tipo produktams gaminti.

(51)

Vertindama 45 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus Komisija padarė išvadą, kad laminato tipo TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip ir kitų rūšių TiO2. Tiek laminato tipo TiO2, tiek kai kurių kitų rūšių TiO2 sudėtyje yra fosforo, nors laminato tipo TiO2 sudėtyje jo daugiau. Komisija taip pat padarė išvadą, kad dėl laminato tipo TiO2 dangos specifikos ji yra tinkama laminato tipo plėvelei gaminti, nes naudojant šią specialią dangą laminato tipo plėvelė apsaugoma nuo pilkėjimo veikiant saulės šviesai. Tačiau Komisija nustatė, kad keli eksportuojantys gamintojai reklamose nurodo, kad šios rūšies TiO2 kaip sudedamoji dalis taip pat gali būti naudojamas gaminant ir PVC bei patvariuosius plastikus, todėl galima daryti prielaidą, kad TiO2 gali būti naudojamas ir kitais tikslais bei kitose srityse.

(52)

TiO2 sudaro apie [25–35] % šių naudotojų visų gamybos sąnaudų ir [10–40] % TiO2 jie perka iš Kinijos. Abu naudotojai tvirtino, o vienas iš naudotojų pateikė įrodymų, kad Sąjungos TiO2 gamintojai jiems galėtų pasiūlyti tik ribotą TiO2 kiekį, kurio nepakaktų visai jų paklausai patenkinti.

(53)

Išnagrinėjusi abiejų naudotojų ir skundo pateikėjo pateiktus įrodymus ir pastabas, Komisija pirmiausia nustatė, kad nėra pagrindo neįtraukti laminato tipo TiO2 į produkto apibrėžtąją sritį, nes jo pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip kitų rūšių TiO2, todėl iš esmės jį galima naudoti ir kitais tikslais. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo būdų, nes net ir tuo atveju, jei TiO2 visiškai nebūtų importuojamas iš Kinijos, remiantis visa Komisijai šiuo etapu prieinama informacija, laminato tipo plėvelės gamintojai turėtų pakankamai alternatyvių tiekimo šaltinių, tiek Sąjungoje, tiek kitose trečiosiose rinkose, kaip antai Meksikoje.

(54)

Vienas naudotojas (bendrovė „Treibacher“) paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti 99,9 % grynumo TiO2, nes šis TiO2 yra prieinamas tik Kinijoje ir naudojamas tik labai specifiniais tikslais. Tačiau šis naudotojas nepateikė klausimyno atsakymų arba įrodymų, kad tenkinami 45 konstatuojamojoje dalyje nustatyti kriterijai. Todėl Komisija negalėjo įvertinti kriterijų, pagal kuriuos produktas galėtų būtų neįtraukiamas, ir atmetė šį prašymą.

(55)

Du naudotojai (bendrovės „Sun Chemical“ ir „Flint“) paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti grafikos TiO2. Bendrovė „Sun Chemical“ pateikė informaciją pasibaigus tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminui ir nepateikė klausimyno atsakymų, o bendrovė „Flint“ pateikė savo informaciją iki nustatyto termino ir taip pat pateikė klausimyno atsakymus, kuriuos Komisija galėjo patikrinti. Taigi toliau pateikta analizė grindžiama tik bendrovės „Flint“ pateikta informacija.

(56)

Bendrovė „Flint“ tvirtino, kad jos naudojamas TiO2 yra labai aukštos klasės, labai specifinis produktas, naudojamas tik grafikos pramonei skirtuose dažuose, kurių gamybos metu reikia taikyti specialius procesus ir turėti specifinės praktinės patirties.

(57)

Komisija nustatė, kad grafikos TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip ir kitų rūšių TiO2, nes tai yra standartinis rutilo produktas, kurio sudėtyje yra cheminių medžiagų, aptinkamų daugelyje kitų rūšių TiO2. Nepaisant to, kad grafikos TiO2 cheminės savybės nėra išskirtinės, vis dėlto Komisija nustatė, kad gaminant šį produktą iš tiesų reikia specifinės praktinės gamybos patirties, kurią turi tik nedidelis skaičius Sąjungos ir Kinijos gamintojų. Bendrovė „Flint“ taip pat ribotais kiekiais pirko kitų rūšių TiO2, kurį naudojo kitais tikslais nei grafikos pramonei skirtų dažų gamyba.

(58)

Iš esmės dažams gaminti galėtų būti naudojamas ir kitų rūšių TiO2, tačiau jų eksploatacinės savybės būtų gerokai prastesnės. Bendrovė „Flint“ savo dažų mišiniuose yra išbandžiusi įvairių rūšių, skirtingų gamintojų gaminamą TiO2, bet pateikė įrodymų, kad apskritai tokių produktų kokybės lygis nėra patenkinamas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad grafikos dažų gamintojai iš tiesų turi ribotas galimybes rinktis kitus tiekėjus, kaip buvo patvirtinta ir bendrovių „Hutsman“ ir „Rockwoods“ susijungimo byloje (7), o grafikos TiO2 eksploatacinės savybės galėtų paveikti vartotojų suvokimą apie galutinius produktus. Tačiau nebuvo įrodyta, kad Sąjungos pramonė nesugebėtų tinkamai aprūpinti grafikos pramonės.

(59)

Nors grafikos dažams gaminti naudojamo TiO2 negalima visiškai pakeisti kitų rūšių TiO2, jis vis tiek pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo neįtraukti šio produkto.

(60)

Be to, kadangi nebuvo įrodyta, kad grafikos TiO2 pasižymi ypatingomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, kurios skiriasi nuo kitų rūšių TiO2 savybių, ir nebuvo nurodytas aiškiai apibrėžtas galutinio vartojimo būdas, nes bendrovė „Flint“ naudoja labai daug produktų receptūrų, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad muitinės neturėtų galimybės patikrinti, ar TiO2 iš tiesų bus naudojamas dažams gaminti, visų pirma dėl to, kad bendrovė „Flint“ taip pat perka kitų rūšių TiO2, kurį naudoja kitais tikslais. Galiausiai naudotojas negalėjo aiškiai įrodyti, kad muitai labai neigiamai paveiktų jo pelningumą. Todėl Komisija atmetė prašymą pritaikyti išimtį dėl galutinio vartojimo.

(61)

2023 m. gruodžio 18 d. pateiktoje informacijoje bendrovė „Sun Chemical“ kartu su 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytu prašymu neįtraukti grafikos TiO2 pateikė Komisijai prašymą į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti nepadengto TiO2 (t. y. TiO2, kurio paviršius neapdorotas). Bendrovė „Sun Chemical“ tvirtino, kad tai yra labai siauros specifikos rinka, o iš tokio nepadengto TiO2 gaminami produktai konkuruoja rinkose už Sąjungos ribų, todėl pradėjus taikyti bet kokius antidempingo muitus jų eksportas taptų nekonkurencingas. Komisijos tarnybos taip pat surengė klausymą su bendrove „Sun Chemical“ ir ji išsamiau paaiškino savo prašymą.

(62)

Šis prašymas buvo gautas pasibaigus tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminui, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d. Komisija pažymėjo, kad pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities turėjo būti pateiktos ankstyvaisiais tyrimo etapais, kad būtų pakankamai laiko įvertinti jų esmę ir suteikti galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims į jas atsakyti. Be to, bendrovė „Sun Chemical“ nepateikė Komisijai klausimyno atsakymų. Taigi, net jei bendrovė būtų laiku pateikusi savo prašymą, Komisija nebūtų galėjusi tinkamai patikrinti, ar tenkinami 45 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai. Todėl Komisija į šį prašymą neatsižvelgė.

(63)

2024 m. sausio 21 d. pateiktoje informacijoje CEPI kartu su 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytu prašymu neįtraukti laminato tipo TiO2 pateikė Komisijai prašymą į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti sąlyčiui su maistu tinkamo TiO2. CEPI teigė, kad šio tipo TiO2 yra ypatingas, nes jis atitinka E-171 priedams taikomus reikalavimus ir jam taikomas nustatytas itin žemų sunkiųjų metalų ribinių verčių rinkinys, todėl šį produktą gaminti labai brangu.

(64)

Vis dėlto, kadangi šis prašymas buvo pateiktas praėjus daug laiko po 2023 m. lapkričio 23 d. tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo termino, Komisija į jį neatsižvelgė. Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities turėjo būti pateiktos ankstyvaisiais tyrimo etapais (per joms nustatytą terminą), kad būtų pakankamai laiko įvertinti jų esmę ir suteikti galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims į jas atsakyti.

(65)

Bendrovė „AkzoNobel“ paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti TiO2, gaunamo taikant chloridų procesą, nes dažų ir dangų gamybos sektoriuose šio TiO2 ir TiO2, gaunamo taikant sulfatų procesą, negalima pakeisti vienas kitu. Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat tvirtino, kad didžioji dalis TiO2 Kinijoje gaminama taikant sulfatų procesą, o Sąjungos rinkoje daugiausia naudojamas taikant chloridų procesą gaunamas TiO2. Remdamasi tais pačiais motyvais bendrovė „AkzoNobel“ paprašė, kad Komisija, jeigu ji atmestų šį prašymą dėl neįtraukimo, bent atliktų atskirą žalos ir priežastinio ryšio tarp TiO2, gaunamo taikant chloridų procesą ir TiO2, gaunamo taikant sulfatų procesą, analizę.

(66)

Komisija pažymėjo, kad bendrovės „AkzoNobel“ prašymas neįtraukti produkto buvo pateiktas jos klausimyno atsakymuose, kurie buvo pateikti 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. po 2023 m. lapkričio 23 d. termino, iki kurio reikėjo pateikti tvirtinimus dėl produkto apibrėžtosios srities. Todėl į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities turėjo būti pateiktos ankstyvaisiais tyrimo etapais (per joms nustatytą terminą), kad būtų pakankamai laiko įvertinti jų esmę ir suteikti galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims į jas atsakyti.

(67)

Dėl prašymo atlikti atskirą gamybos procesu pagrįstą žalos ir priežastinio ryšio analizę Komisija pažymėjo, pirma, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog daugelis naudotojų, įskaitant dažų ir dangų gamintojus, perka TiO2, kuris gaminamas taikant abu metodus.

(68)

Antra, Komisija nustatė, kad trečdalis viso atrinktų eksportuojančių gamintojų Sąjungoje parduoto TiO2 gaunama taikant chloridų procesą.

(69)

Be to, vien tai, kad Kinijos gamintojai šiuo metu gamina daugiau TiO2, naudodami sulfatų procesą, nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos pramonė kryptingai siekia paspartinti perėjimą nuo sulfatų proceso prie chloridų proceso TiO2 gauti.

(70)

Trečia, Komisija negalėjo nustatyti, kad esama tokių skirtumų tarp taikant šiuos du procesus pagamintų produktų fizinių, cheminių ar techninių savybių, dėl kurių būtų galima neįtraukti kurio nors iš jų. Galiausiai abiejų gamybos procesų metu gali susidaryti anatazo TiO2, kurį kitos suinteresuotosios šalys beveik vienbalsiai atskiria nuo rutilo TiO2, nes skiriasi šių dviejų rūšių TiO2 kristalinė struktūra, ir tai yra pagrindinis skirtumas.

(71)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija bendrovės „AkzoNobel“ prašymą atmetė.

(72)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(73)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie TiO2 gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė dvidešimt penki eksportuojantys gamintojai.

(74)

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos manymu, buvo reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Todėl Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Pastabų negauta.

(75)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(76)

2024 m. kovo 26 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų su TiO2 gamyba susijusių gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo jėgos ir energijos, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti naudojamais kriterijais, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis: Braziliją, Malaiziją, Meksiką ir Rusijos Federaciją. Komisijai pastabas dėl pirmojo pranešimo pateikė eksportuojantis gamintojas bendrovė „LB group“, skundo pateikėjas ir naudotojas – bendrovė „AkzoNobel“.

(77)

2024 m. balandžio 16 d. Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl pirmojo pranešimo ir informavo suinteresuotąsias šalis apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies TiO2 gamintoją bendrovę „Tronox Pigmentos do Brasil S.A.“ (toliau – bendrovė „Tronox Brazil“).

(78)

Komisijai pastabas dėl antrojo pranešimo pateikė bendrovė „AkzoNobel“ ir skundo pateikėjas. Į šias pastabas buvo atsižvelgta atitinkamoje 3.4 skirsnio antraštinėje dalyje.

(79)

Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos galėtų būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.3 skirsnyje.

(80)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(81)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(82)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(83)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(84)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(85)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(86)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(87)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (8), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (įskaitant cheminių medžiagų sektorių). Suinteresuotosios šalys buvo paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių įrodymų, kuriais ataskaita papildyta.

(88)

Konkrečiau, skundo pateikėjas rėmėsi ataskaitoje pateiktais įrodymais, siekdamas pabrėžti sisteminius didelius iškraipymus KLR, t. y. socialistinę rinkos ekonomiką, kurioje Kinijos komunistų partija (KKP) vadovauja tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui.

(89)

Skundo pateikėjas priminė, kad ataskaitoje buvo nurodyta elementų, rodančių, jog Kinijos titano sektoriuje esama didelių iškraipymų. Kadangi daugelis TiO2 gamintojų taip pat veikia su titano metalu susijusiame verslo sektoriuje, skundo pateikėjas teigė, kad didelių iškraipymų poveikis Kinijos TiO2 sektoriuje yra toks pat didelis, kaip ir titano sektoriuje.

(90)

Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad 14-ajame Kinijos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (toliau – 14-asis penkmečio planas) buvo išlaikyti ir dar labiau sustiprinti pirmiau minėti dideli iškraipymai, nes į jį buvo integruotas ankstesnis 13-asis penkmečio planas ir nustatyti toliau nurodyti prioritetai, kaip paaiškinta 2024 m. Šanchajaus tarptautinės titano dioksido parodos interneto svetainėje:

(91)

Be to, skunde buvo nurodyti toliau išvardyti didelių iškraipymų požymiai.

(92)

Pirma, nagrinėjamojo produkto rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios valstybės institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Kaip matyti iš ataskaitos, Kinijoje valstybės valdomos įmonės (toliau – VVĮ) veikia didžiojoje dalyje žaliavų pramonės šakų.

(93)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos Vyriausybė ir toliau valdo didelę dalį pagrindinių nagrinėjamojo produkto gamintojų ir pardavėjų, įskaitant šias bendroves ir grupėms priklausančias bendroves:

(94)

Todėl skundo pateikėjas pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė kontroliuoja ir koordinuoja TiO2 gamyboje dalyvaujančių bendrovių komercinę strategiją.

(95)

Antra, dėl valstybės dalyvavimo TiO2 bendrovių veikloje valstybė gali kištis į jų kainas ir (arba) sąnaudas.

(96)

Skundo pateikėjas pažymėjo, kad, pavyzdžiui, valstybė dalyvauja ne tik VVĮ, bet ir privačių bendrovių veikloje. Ataskaitoje ir daugelyje ankstesnių tyrimų Komisija nustatė, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui ir laikytis partijos drausmės“ visuose Kinijos ekonomikos sektoriuose. Iš tiesų pagal KLR bendrovių įstatymo 19 straipsnį reikalaujama, kad kiekvienoje bendrovėje veiktų partijos organas.

(97)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje reguliariai pastebima, kad vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys taip pat yra KKP nariai. Pavyzdžiui, bendrovės „LB Group“ valdybos sekretorius yra KKP narys, bendrovės „GPRO Group“ (kuri yra Kinijos TiO2 gamintojos „Nanjing Titanium White Chemical Co., Ltd,“ patronuojančioji bendrovė), „Bluestar“ ir „Lubei Group“ turi savo partijos komitetų sekretorius, o pastarosios pirmininkas taip pat yra Kinijos nacionalinio kongreso atstovas.

(98)

Be to, bendrovės GPRO pirmininkas yra pareiškęs, kad „Kinijos komunistų partija yra puiki, šlovinga ir teisinga marksistų partija. Partijos vadovavimas ir tvirtesni partijos stiprinimo veiksmai yra pagrindinės priemonės, padedančios garantuoti, kad bendrovės plėtra visada vyktų teisinga kryptimi ir kad mes pasiektume svarbių laimėjimų.“; o bendrovės „Lubei Group“ pirmininkas pirmininkavo posėdžiui, kuriame „buvo perteikta ir išnagrinėta Generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo svarbios kalbos dvasia ir pagrindinis Vyriausybės darbo ataskaitos turinys, pabrėžiant, kad mintys ir veiksmai turi būti greitai suderinti atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta toje kalboje“.

(99)

Trečia, Kinijos Vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(100)

Skundo pateikėjas priminė, kad iš ankstesnių Komisijos antidempingo tyrimų įrodymų matyti, jog „apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai skiriami sektoriams, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas“.

(101)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad tiek 13-ajame, tiek 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė TiO2 pramonę laikė strategine pramone (žr. 90 konstatuojamąją dalį).

(102)

Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad Kinija de facto taiko eksporto apribojimus su titanu susijusiems produktams. KLR yra parengusi prekių, kurioms taikomas reikalavimas turėti eksporto licenciją, katalogą, kuris reguliariai atnaujinamas prekybos ministerijos ir bendrosios muitinės administracijos pranešimais. Šiame kataloge išvardytų prekių eksportuotojai turi gauti prekybos ministerijos arba įgalioto vietos departamento eksporto licenciją (10).

(103)

Šiuo atžvilgiu prekybos ministerija gali apriboti arba uždrausti prekių eksportą, jei tai būtina valstybės saugumui, socialinėms viešosioms gėrybėms ar visuomenės dorovei apsaugoti, jeigu atitinkamų prekių pasiūla yra nepakankama arba jeigu joms taikoma veiksminga apsauga, jeigu paskirties šalis ar regionas turi ribotus rinkos pajėgumus, arba bet kokiomis kitomis aplinkybėmis pagal bet kurią Kinijos sudarytą tarptautinę sutartį.

(104)

Todėl skundo pateikėjas pažymėjo, kad dėl šios eksporto licencijų sistemos gali būti nustatomi eksporto apribojimai, taip siekiant užtikrinti, kad Kinijos vidaus pramonė galėtų išnaudoti galimybes lengvai ir pigiai naudoti su titanu susijusius produktus. Todėl Kinijos Vyriausybė toliau įgyvendina politiką, kurios turi laikytis veiklos vykdytojai, taip trukdydama laisvai veikti rinkos jėgoms.

(105)

Ketvirta, nagrinėjamojo produkto sektoriuje esama iškraipymų, atsiradusių dėl diskriminacinio Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo.

(106)

Skundo pateikėjo teigimu, tokių iškraipymų esama visuose sektoriuose: Kinijos Vyriausybei tenka svarbus vaidmuo nemokumo procesuose ir ji dažnai įvairiai daro tiesioginę įtaką jų rezultatams. Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė turi iš anksto suteikti leidimą teismams nuspręsti, ar jie turėtų praktiškai priimti, ar atmesti biržinių bendrovių prašymus.

(107)

Daug nemokių įmonių galiausiai nurodoma įgyvendinti restruktūrizavimo planus ir jos retai išbraukiamos iš biržos sąrašų. Tai reiškia, kad VVĮ de facto gauna Vyriausybės garantijas. Kadangi nėra įprastų rinkos mechanizmų, pavyzdžiui, veiksmingų ir skaidrių bankroto procedūrų, Kinijos finansų sistema tebėra labai iškraipyta.

(108)

Iš tiesų, ankstesniame tyrime dėl ratų su plieniniais ratlankiais (11) Komisija nustatė, kad „Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus“.

(109)

Atlikus minėtą tyrimą taip pat buvo nustatyta iškraipymų, susijusių su Kinijos nuosavybės įstatymais, nes KLR žemės suteikimo ir įsigijimo taisyklės dažnai yra neaiškios ir neskaidrios, o kainas valdžios institucijos dažnai nustato remdamosi ne rinkos aplinkybėmis.

(110)

Kadangi bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymai Kinijoje taikomi visiems sektoriams, nėra įrodymų, kad tie įstatymai nebūtų taikomi ir Kinijos TiO2 sektoriui.

(111)

Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad TiO2 sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, o normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius.

(112)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje surinktais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai apėmė ataskaitoje ir atnaujintoje jos redakcijoje (toliau – atnaujinta ataskaita) (12) pateiktus įrodymus, pagrįstus viešai prieinamais šaltiniais.

(113)

Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(114)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (13).

(115)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (14). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(116)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (15).

(117)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(118)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(119)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio: „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (16). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(120)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(121)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (17). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(122)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, ir yra visuose valdžios lygmenyse.

(123)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(124)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(125)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (18).

(126)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (19).

(127)

Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkas, obligacijų rinkas, privataus akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (20).

(128)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (21).

(129)

Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (22).

(130)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (23).

(131)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(132)

Nagrinėjamojo produkto sektorių aptarnauja tiek VVĮ, tiek privačios bendrovės.

(133)

Pavyzdžiui, „Pangang Group“, kuri yra valstybės valdomų įmonių grupės „Anshan Iron and Steel Group“ (toliau – VVĮ grupė „Ansteel“) (24) patronuojamoji įmonė, bendrovės „Pangang Group Vanadium and Titanium Resources, Ltd.“ (25) (toliau – bendrovė „Pangang“) didelę dalį (daugiau kaip 54 %) valdo valstybė (26). Kita vertus, bendrovė „LB Group“, kurios pavadinimas anksčiau buvo „Lomon Billions Group Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „LB Group“) (27), yra privati bendrovė (28), o bendrovė „CNNC Huan Yuan Titanium Dioxide Co., Ltd“ (29) (toliau – bendrovė CHTI CNNC) yra privati bendrovė, tačiau ir jos daugiau nei 7 % valdo su valstybe susiję akcininkai (30).

(134)

Be to, valdžios institucijos skatina kurti klasterius naftos chemijos produktų ir chemijos sektoriuje, be kita ko, kad būtų galima pasinaudoti įvairių cheminių medžiagų gamybos procesų tarpusavio priklausomybe. Iš tiesų 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane reikalaujama, kad „būtų imamasi priemonių, kad pirmaujančios įmonės taptų didesnės ir stipresnės. Vadovaudamiesi rinkos sąlygomis ir remiami Vyriausybės, mes <...> padėsime tokioms įmonėms paspartinti tarpregioninio masto ir kryžminės nuosavybės susijungimus ir reorganizaciją, kad ši pramonė taptų labiau koncentruota ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautinei veiklai. Be kita ko, naftos chemijos produktų ir cheminių medžiagų sektoriuose <...> skatinsime tam tikras novatoriškas įmones, kurios galėtų pirmauti pramonės grandinės ekosistemoje, turėdamos konkurencingumo pranašumą pagrindinėse srityse <...>“ (31).

(135)

Valstybės vadovavimą atspindi bendrovių veiksmai, kaip matyti iš pranešimo bendrovės „Pangang“ interneto svetainėje: „Kalbant apie ateitį, bendrovė „Pangang Vanadium and Titanium Co., Ltd.“ ir toliau daug dėmesio skirs nacionalinėms strategijoms ir rinkos poreikiams, nuolat stiprins savo nepriklausomus inovacijų pajėgumus ir paspartins pasaulinio lygio naujos specializuotos įmonės, pasižyminčios neįprastu profesionalumu, inovacijomis grindžiamu, optimaliuoju valdymu ir išskirtinėmis ypatybėmis ir tapsiančios Kinijos vanadžio ir titano pramonės pagrindu, kūrimą bei labiau prisidės prie aukštos kokybės plėtros“ (32).

(136)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus tapo norma ne tik VVĮ, bet ir privačiose bendrovėse (33), o KKP siekia vadovauti beveik kiekvienam šalies ekonomikos aspektui. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės.

(137)

Vyriausybės vykdoma įmonių kontrolė ir priežiūra aiškiai matyti ir provincijų lygmeniu. Junano provincijoje 14-ajame Čusiongo naujų medžiagų ir pažangiosios gamybos plėtros penkmečio plane (toliau – Čusiongo 14-asis penkmečio planas) aptariamas ir nustatant toliau nurodytus tikslus veikiamas nagrinėjamojo produkto sektorius: „Visapusiškai išnaudoti Čusiongo titano išteklių ir titano pramonės pranašumus, visų pirma hidroenergijos išteklių privalumus, ir toliau plėsti titano pramonės mastą išplečiant pramonės grandinę ir didinant produktų pridėtinę vertę. Remiantis didelių bendrovių, pvz., „Longbai“ ir „Kunming Iron and Steel“, ištekliais, technologijomis ir rinkos pranašumais, paspartinti „Longbai Group“ naujos titano pramonės šakos ir su Junano titano pramone susijusių projektų kūrimą, stiprinti investicijų skatinimą, įsteigti galutinės grandies įmones titano pramonės grandinėje, taip skatinant jos plėtrą, ir sutelkti dėmesį į titano pramonės kūrimą <...>“ (34).

(138)

Čusiongo 14-ajame penkmečio plane pateikiama dar išsamesnė informacija: „Išnaudodami valstybės galimybes skatinti gaminti titano dioksidą taikant chloridų procesą, daugiausia dėmesio skirsime bendrovės „Longbai Lufeng Titanium Industry“ rėmimui, kad būtų atkurta ir išplėsta taikant chloridų procesą gaminamo titano dioksido gamybos linija, galiausiai sukuriant gamybos bazę, kurios taikant chloridų procesą gaminamo titano dioksido gamybos pajėgumai siektų 300 000–400 000 tonų per metus. Kartu bendrovė „Longbai Group“ visapusiškai išnaudos sieros ir chloridų technologijų susiejimo privalumus, spartins taikant sulfatų procesą gaminamo titano dioksido pramonės struktūrinį prisitaikymą ir integraciją, stiprins taikant sulfatų procesą gaminamo titano dioksido gamybos įmonių ir bendrovės „Longbai Group“ bendradarbiavimą, gerins išteklių naudojimą, eksportuos geležies sulfatą į Pietryčių Aziją, įsitvirtins Pietryčių Azijos rinkoje. Taip pat skatinsime ir remsime vidaus ir užsienio stiprių titano dioksido dangų ir plastikų gamybos įmonių plėtrą Junane. Ji tapo svarbiausia taikant chloridų procesą gaminamo titano dioksido gamybos baze šalyje ir pirmauja Kinijos titano dioksido pramonės plėtros srityje. Paspartinti plėtrą porėtojo titano srityje, sutelkti dėmesį į „Longbai Group“ aukščiausios klasės rotorinio tipo porėtojo titano projektų statybos skatinimą, paspartinti porėtojo titano gamybos technologijos kūrimą, pertvarkyti ir plėsti esamą šia technologija grindžiamą porėtojo titano gamybos liniją, galiausiai sukurti 100 000–300 000 tonų metinius gamybos pajėgumus ir tapti didžiausia pasaulyje porėtojo titano gamybos baze. Aktyviai skatinti aukščiausios klasės smulkiųjų titano medžiagų kūrimą.“ (35)

(139)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (36).

(140)

Pavyzdžiui, Kinijos dangų pramonės asociacijos titano dioksido pramonės padalinys (toliau – TiO2 padalinys) savo įstatų 3 straipsnyje nurodo, kad ši organizacija „įsteigia Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. <...> priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (37) . 36 straipsnyje taip pat teigiama, kad už asociaciją atsakingi asmenys turi atitikti tokias sąlygas kaip „atsidavimas Kinijos komunistų partijos vadovybei, parama Kinijos socializmui, ryžtingai įgyvendinama partijos pozicija, principai ir politika ir geros politinės savybės“ (38).

(141)

TiO2 padaliniui priklauso tiek bendrovė „LB Group“, tiek bendrovė CHTI CNNC, t. y. atitinkamai pirma ir antra pagal dydį Kinijos gamintojos (39).

(142)

Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(143)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir taikydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius VVĮ vadovaujančius darbuotojus yra numatyta Kinijos teisės aktuose ir būtų galima laikyti, kad ji atitinka susijusias nuosavybės teises (40), tačiau valstybė taip pat gali kištis į verslo sprendimus būtent per KKP organus tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse.

(144)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (41)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(145)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (42), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (43).

(146)

Jau 2017 m., kaip buvo pranešama, partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (44). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(147)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (45), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(148)

Šių gairių II.4 skirsnyje teigiama: „privalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje teigiama: „turime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (46).

(149)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir TiO2 sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos pavestas funkcijas. Keli bendrovės „LB Group“ (didžiausios nagrinėjamojo produkto gamintojos) direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos nariai yra KKP nariai ir eina pareigas partijos komiteto sekretoriate (47). Tai pasakytina ir apie bendroves CHTI CNNC (48) ir „Pangang“ (49).

(150)

KKP kišimasis į verslo sprendimus aiškiai pastebimas bendrovės „LB Group“ interneto svetainėje, kurioje partijos vaidmuo grupėje apibūdinamas taip: „Partijos stiprinimo veikla rodo kelią, o įmonės iškelia bures. Pastaraisiais metais bendrovės „Lomon Billions Group Co., Ltd.“ partijos komitetas toliau tobulino partijos stiprinimo darbo modelį, nuolat gerino partijos stiprinimo kultūrinę poziciją ir aktyviai nagrinėjo intensyvaus partijos stiprinimo veiksmų integravimo į pagrindinę bendrovės veiklą galimybes, skatindamas gyvybingumą ir suteikdamas postūmį aukštos kokybės įmonės plėtrai. Bendrovės „Lomon Billions“ partijos komiteto sekretorius ir pirmininkas Šiu Gangas pateikė tokią išvadą: „Bendrovė „Lomon Billions“ visada laikosi nekintančio partijos darbo institucijų organizacinės struktūros, viešumo ir drausmės tikrinimo modelio. Partijos organizacija užtikrina partijos ir šalies politikos bei didelio masto projektų priežiūrą. Įmonių aprūpinimo reikšmė išlieka tokia pati, principas, kuriuo vadovaudamasi partija valdo darbuotojus ir specialistus, išlieka toks pat, padalinių steigimo ten, kur yra partijos narių, praktika taip pat išlieka tokia pati, taip užtikrinant, kad bendrovės partijos stiprinimo pastangos visada būtų labai veiksmingos. <…> bendrovės „Lomon Billions“ partijos komitetas išnagrinėjo gerosios praktikos pavyzdį, kai ne viešo pobūdžio partijos stiprinimo veikla buvo glaudžiai integruojama į pagrindinę įmonių veiklą: turi būti primygtinai reikalaujant visapusiškai aprėpti partijų organizacijas ir partijų darbą, vertikalią nuodugnią ir horizontalią plėtrą <…>“ (50).

(151)

Visų pirma, kaip nurodyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse (žr. 137 konstatuojamąją dalį), bendrovei „LB Group“ didelę įtaką daro Vyriausybės institucijos.

(152)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (51). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, TiO2 ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(153)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(154)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (52).

(155)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(156)

14-uoju penkmečio planu (žr. 90 konstatuojamąją dalį) siekiama „pertvarkyti ir atnaujinti tradicines pramonės šakas, skatinti žaliavų pramonės, pvz., naftos chemijos produktų, plieno, spalvotųjų metalų ir statybinių medžiagų, išdėstymo optimizavimą ir struktūrinį pritaikymą, plėsti aukštos kokybės produktų, pavyzdžiui, lengvosios pramonės ir tekstilės produktų, pasiūlą, spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, chemijos pramonės, įmonių pertvarkymą ir modernizavimą <...>. Nuodugniai įgyvendinti specialius projektus, kuriais siekiama didinti gamybos pramonės konkurencingumą pagrindinėse srityse ir technologinę transformaciją, skatinti įmones taikyti pažangias ir pritaikomas technologijas, didinti įrangos atnaujinimo pastangas ir plataus masto naujų produktų naudojimą“ (53).

(157)

Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ojo penkmečio plano laikotarpiu (toliau – Gairės) taip pat pabrėžiama, kad reikia „<...> spartinti tradicinių pramonės šakų pertvarkymą ir modernizavimą bei aktyviai kurti naujas chemines medžiagas ir grynąsias chemines medžiagas. Spartinti pramonės skaitmeninę transformaciją <...> ir skatinti Kinijos pažangą iš didelės naftos chemijos produktų ir chemijos šalies tampant stipria naftos chemijos produktų ir chemijos šalimi.“ (54) Nustatyti šie pagrindiniai tikslai: „iki 2025 m. naftos chemijos produktų pramonė iš esmės turi veikti pagal aukštos kokybės plėtros modelį, kuriam būdingi tvirti nepriklausomi inovacijų pajėgumai, tinkama struktūra ir išdėstymas, žalieji, saugūs ir mažo anglies dioksido pėdsako produktai, reikšmingai pagerinti gebėjimai užtikrinti aukščiausios klasės produktus, gerokai padidinant konkurencingumą pagrindinėse srityse ir užtikrinant tvirtą aukšto lygio savarankiškumą ir saviugdą“ (55).

(158)

Pirmiau nurodyti tikslai išsamiau išdėstyti tolesniuose Gairių skyriuose. Pavyzdžiui, Gaires parengusios institucijos ketina „remti įmones, kad jos imtųsi vadovaujamo vaidmens kuriant bendradarbiavimu grindžiamas inovacijų organizacijas, kaip antai pramonės technologijų inovacijų aljansai ir pradinės bei galutinės grandies bendradarbiavimo mechanizmai, ir remti racionalų vietos valdžios institucijų išdėstymą siekiant kurti regioninius inovacijų centrus ir bandymų bazes“, „taikyti pagrindines technologijas ir didinti naujovių ir plėtros tempą, <...> spartinti proveržius pagrindinių technologijų srityje <...>“ (56).

(159)

Be to, 2024 m. rekomendacijų dėl pramonės struktūros koregavimo žinyne (toliau – rekomendacijų žinynas) tiesiogiai aptariamas produkto sektorius ir nurodoma, kad TiO2 gavimo taikant sieros rūgšties procesą pramonė yra ribojamos prieigos pramonė, o šio žinyno 2019 m. redakcijoje TiO2 gavimo taikant chloridų procesą metodas nurodytas kaip skatintinas (57).

(160)

Provincijų lygmeniu politikos tikslai ir atitinkamos paramos priemonės tampa konkretesnės ir tikslingesnės.

(161)

Pavyzdžiui, 14-ajame Dziangsu chemijos pramonės aukščiausios klasės plėtros penkmečio plane (58) (toliau – Dziangsu chemijos pramonės planas) nustatyti toliau nurodyti pagrindiniai nagrinėjamojo produkto sektoriaus tikslai: „baigus galioti 14-ajam penkmečio planui, dažų pigmentų ir jų tarpinių medžiagų pramonės struktūra turi būti gerokai optimizuota“ ir „mes vėl sieksime padidinti bendrą dažų pramonės produkcijos vertę iki 8 mlrd. RMB, o didesni gamybos pajėgumai bus įtraukti į chemijos parkų (koncentracijos zonų) plėtros ir integravimo veiksmus“.

(162)

Kalbant apie neorganinės chemijos pramonę, Dziangsu chemijos pramonės plane nustatyti šie tikslai: „užtikrinti visišką kiekių kontrolę, geresnę kokybę ir efektyvumą, optimizuotą konfigūraciją <...>. Taikyti pažangias energijos taupymo ir išmetamo teršalų kiekio mažinimo technologijas, siekiant pertvarkyti ir atnaujinti pramonės šakas ir įmones <...>. Skatinti chloro ir vandenilio pramonės sektorius, kad jie būtų plėtojami siekiant užtikrinti aukščiausią klasę, funkciškumą ir tobulumą. Plėsti ir didinti regioninę chloro pramonės grandinę <…>“ (59).

(163)

Dziangsu chemijos pramonės plane patikslinami visų pakrantės pramoninių zonų tikslai. Pavyzdžiui, Lianjungange siekiama: „skatinti rafinavimo ir cheminių medžiagų sričių integravimą; <…> kurti aukščiausios klasės poliolefinus; <…> skatinti giluminį žaliavų perdirbimą“ (60). Jančenge pramonė turi kurti naujas chemines medžiagas, be kita ko, vystyti sieros rūgšties gamybos pajėgumus.

(164)

Henane, siekiant paspartinti medžiagų pramonės restruktūrizavimą ir pirmavimą šioje srityje, Henano provincijos Liaudies Vyriausybės generalinio biuro pranešime dėl 2022–2025 m. Henano provincijos veiksmų plano paskelbimo buvo nustatyti šie tikslai, susiję su naujomis medžiagomis, kurių pagrindinė sudedamoji medžiaga yra titanas: „spartinti aukštos kokybės taikant chloridų procesą gaunamo titano dioksido žaliavų lokalizavimą ir naujo didelio našumo žaliojo titano dioksido mokslinius tyrimus bei plėtrą ir kurti titano, cirkonio, vanadžio ir skandžio išteklius. Pasitelkiant naująją žaliąją visapusiško požiūrio gavybos sistema skatinama titano pramonės klasterių plėtra Dziaodzuo, Luoyange ir kitose vietovėse“ (61).

(165)

Sičuane Kinijos komunistų partijos Sičuano provincijos komiteto sprendime dėl aukštos kokybės žaliųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako pramonės šakų plėtros skatinimo, siekiant mažo išmetamo anglies dioksido kiekio ir anglies dioksido poveikio neutralumo, taip pat nustatyta daug tikslų: „Visapusiškai plėtoti ir naudoti vanadžio ir titano išteklius. <…> stiprinti titano pramonę, sukurti pasaulinio lygio vanadžio ir titano pramonės bazę ir pasiekti, kad Pandžihua taptų Kinijos vanadžio ir titano sostine. <…> Įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama stiprinti ir plėsti vanadžio ir titano pramonės grandinę ir sparčiau kurti aukščiausios klasės vanadžio ir titano produktus, funkcines medžiagas ir specialios paskirties elementus <…>“ (62).

(166)

Be to, Sičuano provincijos aukštos kokybės vanadžio, titano, plieno ir retųjų žemių elementų pramonės plėtros vadove primygtinai raginama siekti „pažangos svarbiausių pagrindinių technologijų srityje. Pasiekti proveržį visapusiško vanadžio ir titano magnetito panaudojimo technologijos srityje, įgyvendinti didelės vertės titano gavybos iš aukštakrosnių šlako industrializacijos technologiją, paspartinti aukštos kokybės taikant chloridų procesą gaunamo titano dioksido, aviacijos pramonėje naudojamo titano ir titano lydinių produktų gamybą“ (63).

(167)

Kaip minėta (žr. 137 konstatuojamąją dalį), 14-ajame Čusiongo penkmečio plane tiksliai aptariamas nagrinėjamojo produkto sektorius ir jam daromas poveikis. Šiame plane taip pat išvardyti toliau nurodyti tikslai: „iš chemijos pramonės grandinės ir titano metalurgijos pramonės grandinės turi būti suformuota visa pramonės grandinė, dėl kurios pagerės tvaraus vystymosi pajėgumai, konkurencingumas pagrindinėse srityse ir padidės titano pramonės rinkos dalis, o Čusiongas taps svarbia nacionaline taikant chloridų procesą išgaunamo titano dioksido gamybos baze ir didžiausia pasaulyje porėtojo titano gamybos baze. Sukurti 100 mlrd. vertės titano pramonę. Standartizuoti titano rūdos kasybos ir sodrinimo pramonę, sukurti pavyzdinę žaliąją kasyklą, integruoti, transformuoti ir atnaujinti šlako, kuriame yra didelis kiekis titano, ir taikant sieros rūgšties procesą gaunamo titano dioksido gamybos technologijas ir įrangą bei optimizuoti regioninį išdėstymą. Energingai plėtoti aukščiausios klasės taikant chloridų procesą gaunamo titano dioksido ir rotorinio tipo porėtojo titano gamybą ir skatinti įvairias įmones aktyviai kurti rinkai tinkamus produktus, pavyzdžiui, titano lydinius ir titano produktus, taip pat aukščiausios klasės titano medžiagas, skirtas naudoti aviacijos, orlaivių ir erdvėlaivių, navigacijos ir kitose srityse“ (64). Toliau nustatyta dar daugiau tikslų: „sukurti visą pramonės grandinę. Paspartinti titano metalurgijos pramonės grandinės (ilmenitas – titano koncentratas – šlakas, kuriame yra didelis kiekis titano – porėtasis titanas (titano dioksidas) – titano profiliai (titano lydinys arba danga) ir titano chemijos pramonės grandinės (šlakas, kuriame yra didelis kiekis titano – titano dioksido danga – plastikas) kūrimą, spartinti plėtrą aukščiausios klasės taikant chloridų procesą gaunamo titano dioksido gamybos srityje ir plėsti titano dioksido gamybos pajėgumus bei techninius pranašumus <…>“ (65).

(168)

Be to, nagrinėjamajam produktui taikomi keli eksporto apribojimai.

(169)

Pirma, titano dioksidui ir kitiems su titanu susijusiems produktams reikalingos neautomatiškai išduodamos eksporto licencijos (66), todėl norėdamos eksportuoti produktą eksportuojančios bendrovės privalo gauti išankstinį Vyriausybės patvirtinimą, t. y. licencijas arba leidimus. Taikydama tokias procedūras Vyriausybė gali ne tik kontroliuoti eksportuotojus ir eksportuojamų prekių kiekį, bet ir padidinti sandorių kaštus arba trukdyti eksportuotojams greitai reaguoti į pardavimo užsienyje galimybes dėl ilgo tokių patvirtinimų svarstymo laiko (67).

(170)

Antra, nagrinėjamajam produktui netaikoma eksporto PVM grąžinamoji išmoka (68).

(171)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(172)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

(173)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(174)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo procesai turi daug trūkumų ir faktiškai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo procesuose tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos jų rezultatams (69).

(175)

Nuosavybės teisių sistemos trūkumai taip pat yra ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (70). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (71). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (72).

(176)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminacinio taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir nagrinėjamojo produkto sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais.

(177)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų vykdymas užtikrintas netinkamai.

(178)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (73).

(179)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų ir menkai dalyvauja kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje (74). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(180)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu tampa pažeidžiamas ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (75). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(181)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad TiO2 sektoriuje nebūtų taikoma aprašytoji Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(182)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(183)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų (76) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (77), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos Vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(184)

Pavyzdžiui, pagrindinis 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano tikslas nagrinėjamojo produkto sektoriuje – padidinti chemijos pramonės konkurencingumą. Šiuo atžvilgiu „finansų įstaigos bus raginamos <...> teikti visapusiškas paslaugas žaliavų įmonėms, kurios įgyvendino susijungimus ir reorganizaciją, taip pat pertvarkymą ir modernizavimą“ (78).

(185)

Gairėse taip pat minimos įvairios toliau nurodytos paramos ir politikos priemonės, kurios gali būti naudojamos pramonės politikos tikslams pasiekti: „pagerinti paramos politikos priemones. Sustiprinti fiskalinės, finansų, regioninės, investicijų, importo ir eksporto, energetikos, ekologinės aplinkos, kainų ir kitų politikos sričių bei pramonės politikos koordinavimą. Įtraukti nacionalines pramonės ir finansų sektorių bendradarbiavimo platformas ir skatinti ryšių tarp bankų ir įmonių kūrimą bei pramonės ir finansų sektorių bendradarbiavimą <...>“ (79).

(186)

Bankai laikosi aiškios juridinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (80). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(187)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (81). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (82).

(188)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio (83). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (84). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(189)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(190)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimo, kurio palūkanų norma atitinka lyginamąją palūkanų normą arba yra už ją mažesnė, dalis vis dar sudarė ne mažiau kaip trečdalį viso skolinimo (85), o 2020 m. Kinijos oficiali žiniasklaida pranešė, kad KKP paragino „imtis paskolų rinkos palūkanų normų mažinimo veiksmų“ (86). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(191)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos Vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(192)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(193)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(194)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir skaičiai galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina ir apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje pateiktą gamybos veiksnių aprašymą.

(195)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti 3.2.2–3.2.8 skirsniuose. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tokie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės TiO2 gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginę įtaką nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(196)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(197)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(198)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(199)

Šiame skirsnyje pateikta analizė, kurioje, be kita ko, išnagrinėti visi turimi įrodymai, susiję su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir nagrinėjamojo produkto sektorių, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ir sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(200)

Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(201)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(203)

Kaip paaiškinta 76–77 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(204)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad Brazilija, Malaizija, Meksika ir Rusijos Federacija yra TiO2 gaminančios šalys, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR (t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas šios šalys priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių). Tačiau Rusijos Federacijos nebuvo galima laikyti tipiška šalimi, nes Komisija neturėjo patikimų šios šalies importo statistinių duomenų. Pastabų dėl pirmajame pranešime nurodytų šalių negauta.

(205)

Komisija taip pat tikrino lengvai gaunamus nagrinėjamų ir pirmiau minėtų šalių duomenis, įskaitant gamybos veiksnių importo duomenis, taip pat galimų tipiškų šalių tiriamojo produkto gamintojų finansinius duomenis.

(206)

Atlikus pagrindinių gamybos veiksnių (t. y. titano rūdų ir koncentratų, pasižyminčių įvairia TiO2 ir titano šlako koncentracija) importo analizę nustatyta, kad, nepaisant to, kuri galima tipiška šalis būtų pasirinkta, nėra patikimų statistinių duomenų arba apskritai statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima atlikti suskirstymą pagal TiO2 koncentraciją rūdose.

(207)

Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą titano rūdoms ir koncentratams, t. y. ilmenitui, rutilui, kalcinacijos produktams, sintetiniam rutilui ir titano šlakui, taikė plačiai pripažintoje rūdų rinkos platformoje (TZMI (88)) skelbiamą tarptautinį lyginamąjį kainų dydį.

(208)

Be to, atlikusi analizę Komisija nustatė, kad buvo galima gauti tik Brazilijos duomenų apie tipišką neiškraipytą kitų pagrindinių TiO2 gamybos žaliavų (daugiausia sieros rūgšties) kiekį ir tipiškų bendrovių duomenų, pagal kuriuos buvo galima nustatyti pagrįstą pelningumo ir PGA išlaidų sumą tiriamuoju laikotarpiu (arba per dalį šio laikotarpio), o šių Meksikos ir Malaizijos duomenų nebuvo. Be to, importui iš Brazilijos neturėjo poveikio reikšmingo importas iš KLR ar kurios nors kitos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (89) I priede nurodytos šalies. Brazilijos TiO2 gamyba ir gamybos pajėgumai taip pat yra dideli ir šioje šalyje nėra jokių ypatingų su TiO2 susijusių prekybos iškraipymų. Nors Brazilijoje ilmenito, t. y. vienos iš TiO2 gamybai naudojamų žaliavų, eksportui taikomas licencijų reikalavimas, toks galimas prekybos iškraipymas nėra svarbus, nes šiuo atveju vietoje Brazilijos ilmenito importo duomenų buvo naudojamas TZMI skelbiamas lyginamasis dydis. Taip pat pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, kad Brazilija būtų naudojama kaip tipiška šalis.

(209)

Kalbant apie Brazilijos gamintojus ir jų duomenų prieinamumą, Komisija nustatė TiO2 gamintoją „Tronox Brazil“, kurio finansiniai rezultatai, iš kurių buvo matyti pagrįsta pelningumo ir PGA išlaidų suma konkrečiai TiO2 segmente 2022 m., taigi laikotarpiu, kuris sutapo su tiriamuoju laikotarpiu, buvo prieinami.

(210)

Nepaisant to, kad buvo prieinami ir viso tiriamojo laikotarpio (2022 m. IV ketv. – 2023 m. III ketv.) finansiniai duomenys, Komisija naudojo 2022 m. pelningumo ir PBA išlaidų duomenis. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad, remiantis bendrovės finansinėmis ataskaitomis, bendrovės „Tronox Brazil“ rinkos ir verslo rezultatams 2023 m. turėjo įtakos sumažėjusi rinkos paklausa ir TiO2 importas iš Kinijos, nes dėl to sumažėjo jos pelningumas, grynosios pajamos, pardavimo apimtis ir vidutinė pardavimo kaina TiO2 rinkoje. Dėl to atitinkamos pelno ir PBA išlaidų sumos buvo nepagrįstos, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(211)

Bendrovė „LB Group“: nepritarė dėl Komisijos sprendimo naudoti bendrovės „Tronox Brazil“ 2022 m. finansinius duomenis ir teigė, kad Komisija turėjo galimybę naudoti duomenis, kurie visiškai sutapo su tiriamuoju laikotarpiu.

(212)

Pažymima, kad nors bendrovės „Tronox Brazil“ finansiniai duomenys, iš kurių buvo matyti pagrįstas pelningumas per visą tiriamąjį laikotarpį, buvo prieinami, jie susiję su visa bendrovės ekonomine veikla, įskaitant susijusią ne tik su TiO2 segmentu. Priešingai, jei paimami tik TiO2 segmento duomenis, 2023 m. finansiniai duomenys tampa nepagrįstais dėl 210 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Todėl iš bendrovės „Tronox Brazil“ TiO2 segmento tiriamojo laikotarpio duomenų būtų matyti, kad pajamos neatskaičius palūkanų ir mokesčių yra arti rentabilumo ribos, o tai negalėtų būti laikoma pagrįsta, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Būtent 2022 m. TiO2 segmento duomenys – geriausias turimas pagrįstų pelno ir PBA išlaidų sumų duomenų šaltinis, atsižvelgiant į tai, kad duomenys susiję tik su TiO2 segmentu, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(213)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad, taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turima bendrovės „Tronox Brazil“ 2022 m. finansinė informacija apie TiO2 segmentą yra tinkamiausia.

(214)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(215)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(216)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(217)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų bazės „Global Trade Atlas“ (GTA) ir TZMI skelbiamais duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo (90) ir energijos (91) sąnaudoms nustatyti ji naudos atitinkamai Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística (IGBE) ir Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos duomenis.

(218)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojimo prekės“. Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais Brazilijos lyginamaisiais dydžiais.

(219)

Po pirmojo ir antrojo pranešimo bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad GTA skelbiama sulfato rūgšties kaina negali būti tipiška, ir atkakliai tvirtino, kad vietoje jos apskaičiuojant CIF kainas pagal Brazilijos arba Tarptautinio prekybos centro (toliau – ITC) statistinius duomenis turėtų būtu naudojamas 1,05 perskaičiavimo koeficientas. Šis naudotojas taip pat siekė sumenkinti GTA duomenų patikimumą, nurodydamas, kad GTA kainos keliose šalyse (Lenkijoje, Suomijoje ir Vokietijoje) buvo pernelyg didelės. Be to, bendrovė „AkzoNobel“, remdamasi vidutine TiO2 vežimo į Braziliją kaina, teigė, kad rūgšties vežimo kaina sudaro 5–7 % jos kainos.

(220)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama naudoti atitinkamus duomenis tinkamoje tipiškoje šalyje, „su sąlyga, kad atitinkami duomenys yra lengvai prieinami“. Komisija neturi duomenų apie sieros rūgšties kainas Brazilijos vidaus rinkoje ir tokie duomenys nėra lengvai prieinami. Tačiau duomenys apie sieros rūgšties importo kainas yra lengvai prieinami duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (GTA). Atsižvelgiant į tai, kad šis importas konkuruoja Brazilijos vidaus rinkoje, laikoma, kad jis atspindi atitinkamas vidaus rinkos kainas.

(221)

Dėl argumento, kad GTA nurodytos tam tikrų šalių importo vertės nėra tipiškos, buvo pažymėta, kad, palyginti su bendru sieros rūgšties importu, importas iš ginčijamų šalių, visų pirma Suomijos ir Vokietijos, sudaro tik apie 5 % viso importo į Braziliją. Komisija apskritai patikrino, kad būtų pakankama tipiška importuojamos sieros rūgšties apimtis, kad naudojant vidutinę kainą būtų sumažintas bet kokių galimų neįprastai mažų ir neįprastai didelių kainų poveikis. Kadangi sieros rūgšties importo apimtis buvo pakankamai tipiška ir nebuvo jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių tie duomenys būtų tapę netipiški arba netinkami, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo neįtraukti GTA duomenų į analizę.

(222)

Be to, negalima pritarti siūlymui procentinį vežimo ir TiO2 kainos santykį naudoti kaip atskaitos tašką nustatant sieros rūgšties vežimo išlaidas. Panašu, kad bendrovė „AkzoNobel“ neatsižvelgė į tai, kad, palyginti su TiO2, sieros rūgštis yra daug pigesnė. Atsižvelgiant į tai, kad TiO2 ir sieros rūgšties kainos skiriasi, būtų tikslingiau atskaitos tašku laikyti absoliučiąsias vieneto vežimo išlaidas.

(223)

Todėl, kadangi nepateikta jokių patikimų įrodymų, kad naudoti sieros rūgšties GTA duomenys buvo tipiški, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(224)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

TiO2 gamybos veiksniai

(225)

Siekdama nustatyti neiškraipytą į tipiškos šalies gamintojo gamyklą pristatomų žaliavų (išskyrus titano rūdas ir koncentratus) kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA nacionalinių tarifų lygmeniu, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos.

(226)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (99).

(227)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.10 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai darė poveikį ir eksporto kainoms. Likę kiekiai buvo laikomi tipiškais.

(228)

Nustatydama neiškraipytas titano rūdų ir koncentratų kainas Komisija rėmėsi TZMI nurodytomis kainomis, prie kurių buvo pridėtos vežimo išlaidos. Vieneto vežimo sąnaudos buvo nustatytos kaip „Metal Bulletin“ / „Fast Markets“ (100) nurodytos ilmenito CIF kainos ir TZMI nurodytos tos pačios rūšies titano rūdos FOB kainos skirtumas.

(229)

Su žaliavų tiekimu susijusias bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, siekiant įvertinti neiškraipytas į bendrovės gamyklą pristatytų žaliavų vežimo sąnaudas.

(230)

Bendrovė LB tvirtino, kad vidaus rinkoje iš susijusių kasyklų perkamos titano rūdos sąnaudos patiriamos faktiškai ir nėra iškraipomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Komisija primena, kad gaminant TiO2 reikia įvairių gamybos išteklių, įskaitant rūdas. Kai TiO2 gamintojai perka šiuos gamybos išteklius vidaus rinkoje, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais 195 konstatuojamojoje dalyje nurodytais iškraipymais. Konkrečiau, gamybos išteklius, gaminamas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius ir gamybos sąnaudas (pvz., žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir kt.), taip pat yra susijęs su dideliais iškraipymais. Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų, todėl bendrovės LB argumentas turėjo būti atmestas.

(231)

Siekdama nustatyti darbo užmokestį Brazilijoje, Komisija naudojo IBGE skelbiamus statistinius duomenis (101) ir rėmėsi išsamia informacija apie 2021 m. darbo užmokestį gamybos sektoriaus NACE (2 red.) klasifikatoriaus 20.1 veiklos rūšies „Neorganinių cheminių produktų gamyba“ srityje.

(232)

IBGE statistiniai duomenys apima informaciją apie bendrą metinį darbo užmokestį ir susijusius mokesčius bei chemijos sektoriaus darbuotojų skaičių. Buvo atsižvelgiama tik į informaciją, susijusią su gamybos srities darbuotojais. Vertės buvo indeksuojamos pagal tiriamąjį laikotarpį naudojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą (102).

(233)

Komisija naudojo Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos (103) paskelbtus tiriamojo laikotarpio pramoninės elektros energijos kainų statistinius duomenis. Mėnesiniame biuletenyje, be kitų kainų, buvo paskelbtas „Imposto sobre Circulação de Mercadorias e Serviços“ (toliau – ICMS), t. y. mokestis, kurį Brazilijos valstijos renka už prekių apyvartą ir tarp valstijų bei savivaldybių teikiamas transporto ir ryšių paslaugas. Pramoniniai naudotojai šį mokestį galėjo susigrąžinti, todėl faktiškai jis nebuvo sumokamas. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu daugumoje valstijų buvo renkamas 17–18 % ICMS, Komisija perskaičiavo elektros energijos lyginamąjį dydį, iš paskelbtų tarifų atimdama vidutiniškai 17,5 %.

(234)

Komisija naudojo tiriamuoju laikotarpiu Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos paskelbtą dujų kainą Brazilijos pramonės naudotojams (104). Mėnesiniame biuletenyje skelbiami tarifai apėmė ir ICMS mokestį, o Komisija pritaikė elektros energijos kainų nustatymo metodiką, kaip nurodyta 233 konstatuojamojoje dalyje.

(235)

Komisija apskaičiavo garo kainą Brazilijoje pagal JAV energetikos departamento pasiūlytą metodiką (105). Taikant šią metodiką garo kaina nustatoma įvertinant jam pagaminti reikalingą šilumos kiekį. Šiuo tikslu kaip šilumai pagaminti reikalingą išteklių Komisija naudojo gamtines dujas ir taikė tiriamuoju laikotarpiu Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos paskelbtą dujų kainą Brazilijos pramonės naudotojams.

(236)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(237)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(238)

Siekdama nustatyti neiškreiptą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, Komisija rėmėsi bendrovės „Tronox Brazil“ 2022 m. finansiniais duomenimis, paskelbtais jos interneto svetainėje (106).

(239)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(240)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pavienius gamybos veiksnius. Šie nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš tipiškoje šalyje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.4.1 skirsnyje.

(241)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 3.4.7 skirsnyje. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis bendrovės „Tronox Brazil“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 3.3.3 skirsnyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 5,9 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų bendrų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 5,0 %.

(242)

Pagal tai Komisija apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(243)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(244)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(245)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje, eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą taip pat eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant susijusio importuotojo PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(246)

Kadangi šiuo atveju nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Sąjungos pasienyje šiame tyrime buvo naudojamas tyrime dėl kito cheminio produkto nustatytas pagrįstas polivinilo alkoholio (PVA) (107) pelnas – 6,89 %.

(247)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje reikalaujama, kad Komisija teisingai palygintų normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgtų į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir jų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija pasirinko palyginti atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, tam tikrais atvejais normalioji vertė ir eksporto kaina buvo pakoreguotos, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių skirtumus, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(248)

Kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis tam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(249)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų koreguoti normaliąją vertę (išskyrus koregavimą dėl PVM, mokėtino už pardavimą eksportui be grąžinamosios išmokos), ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas to neprašė.

(250)

Siekiant, kad eksporto kaina kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį, ji koreguota atsižvelgiant į transporto ir sandėliavimo išlaidas, muitus, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas.

(251)

Atsižvelgta į šiuos veiksnius, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui: komisinius, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(252)

Kalbant apie koregavimą atsižvelgiant į komisinius, per tiriamąjį laikotarpį bendrovė LB eksportavo TiO2 į Sąjungą per susijusius prekiautojus, įsisteigusius už Sąjungos ribų, t. y. Honkonge ir Jungtinėje Karalystėje. Prekiautojai buvo atsakingi už pardavimo procesą ir su juo susijusią komercinę riziką ir gavo pardavimo antkainį. Todėl Komisija nustatė, kad tų prekiautojų funkcijos yra panašios į komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Taigi pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą taip pat buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą per tokias susijusias prekybos bendroves. Koregavimas buvo atliktas atskaičius prekybos bendrovių PBA išlaidas ir nustačius 6,89 % pelną, kaip nurodyta 246 konstatuojamojoje dalyje.

(253)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(254)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(255)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(256)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 35 % laikinasis dempingo skirtumas.

(257)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį.

(258)

Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato statistiniais duomenimis.

(259)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 96 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą, kurio dydis buvo toks pat, kaip atrinktos bendrovės, kuriai buvo nustatytas didžiausias dempingo skirtumas.

(260)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(261)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienuolika gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(262)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 560 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, skundo pateikėjo atsakymais į makroekonominių duomenų klausimyną. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 50 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(263)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, o jei taip – kokiu mastu.

(264)

Komisija nustatė, kad nedidelė visos Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajai rinkai. Tik du iš visų vienuolikos Sąjungos gamintojų nurodė, kad produktą pardavė uždaroje rinkoje, o dėl šių verslo duomenų konfidencialaus pobūdžio šiame reglamente negalima atskleisti tikslių kiekių. Šie du gamintojai nebuvo atrinkti. Uždaroji rinka nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabili ir joje buvo suvartojama mažiau nei 1 % viso Sąjungoje suvartojamo kiekio.

(265)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi pardavimo atvirojoje rinkoje duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis ir rinkos dalis.

(266)

Kitus makroekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą. Tai yra: gamybos apimtis, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, užimtumas, našumas ir pardavimas eksportui. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

(267)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad tik du neatrinkti gamintojai nurodė labai nedidelį uždarojo pardavimo kiekį, tas kiekis nebuvo atspindėtas mikroekonominių rodiklių, kurie grindžiami atrinktų Sąjungos gamintojų teikiamais duomenimis, analizėje.

(268)

Atsižvelgiant į tai, kad tik nedidelė Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajai rinkai, atlikus tyrimą nenustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp ekonominių rodiklių, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo tiriami atsižvelgiant į visą veiklą, ar remiantis laisvosios rinkos duomenimis.

(269)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkai apimtimi, gauta remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir skundo pateikėjo pateiktu makroekonominių duomenų klausimynu, bei remiantis Eurostato statistikos duomenimis nustatyta nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių apimtimi.

(270)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(271)

2020–2021 m. Sąjungos suvartojimas padidėjo 4 procentiniais punktais ir abiem metais buvo didesnis nei įprasta. Taip atsitiko daugiausia dėl su COVID-19 pandemija susijusių izoliavimo priemonių, dėl kurių žmonės pradėjo renovuoti savo namus, o dėl to atsirado didelė patalpų vidaus dažų ir dangų, taigi ir TiO2, kaip pagrindinės šių produktų žaliavos, paklausa. Kadangi COVID-19 pandemija tęsėsi visus 2021 m. (o paskelbta tik 2020 m. kovo mėn. viduryje), logiška, kad 2021 m. teigiamas poveikis paklausai Sąjungos rinkoje buvo didesnis.

(272)

Po tokios didžiausios paklausos 2022 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 procentinių punktų, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 14 procentinių punktų.

(273)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(274)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(275)

Importas iš Kinijos į Sąjungos rinką buvo vykdomas nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios. Jis augo, o nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio iš viso padidėjo 17 %. Dėl to 2022 m. ir per tiriamąjį laikotarpį mažėjusioje rinkoje (žr. 2 lentelę) nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio Kinijos rinkos dalis labai padidėjo (+ 50 %).

(276)

2021 m. dėl ypatingų tais metais dominavusios laivybos krizės aplinkybių ši nuolatinio importo iš Kinijos apimties ir rinkos dalies augimo tendencija laikinai pasikeitė. Importo iš Kinijos apimtis ir jo rinkos dalis tais metais sumažėjo atitinkamai 5 % ir 9 %.

(277)

Tačiau, kai 2022 m. laivybos krizės poveikis pradėjo mažėti, importas iš Kinijos vėl pradėjo didėti – 2022 m. jis pagal apimtį padidėjo 10 procentinių punktų, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 12 procentinių punktų.

(278)

Komisija nustatė importo kainas remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis, padalijusi bendrą importo iš Kinijos vertę iš bendros šio importo apimties. Importo sukeltą priverstinį kainų mažinimą Komisija nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(279)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(280)

2021 ir 2022 m. importo iš Kinijos kainos didėjo. Skundo pateikėjas tvirtino, kad toks padidėjimas sutapo su pasauliniu ilmenito rūdos kainų padidėjimu, taip pat su 2021 ir 2022 m. padidėjusiomis vežimo išlaidomis. Kadangi iki 2022 m. pabaigos (t. y. tiriamojo laikotarpio pradžioje) vežimo išlaidos sumažėjo ir tapo panašesnės į ankstesnių laikotarpių kainas, Kinijos kainos taip pat sumažėjo, nors pagrindinių žaliavų kainos išliko didelės.

(281)

Nepaisant to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos iškrautų produktų kainos išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, išskyrus 2021 m., kai iš Kinijos į Sąjungą gabenamų konteinerių kainos buvo aukščiausios.

(282)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(283)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo į Sąjungos rinką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 14–15,3 %. Importo dalis, dėl kurios, kaip nustatyta, buvo priverstinai mažinamos kainos, sudarė apie 70 % viso importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu.

(284)

Be to, Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl dempingo poveikio kainos negalėjo būti atitinkamai didinamos, o tiriamuoju laikotarpiu jos dėl to buvo mažinamos.

(285)

Nors 2021 ir 2022 m. importo iš Kinijos kainos didėjo, jos nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, išskyrus 2021 m., kai vežimo išlaidos buvo pačios aukščiausios. Kaip parodyta 8 lentelėje, skirtumas tarp Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo, o tai rodo, kad kainos buvo smukdomos.

(286)

Be to, palyginti su 2022 m., tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importo kainos sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, o jo apimtis ir rinkos dalis Sąjungos rinkoje padidėjo. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos labai smuko, nes Sąjungos pramonė turėjo jas sumažinti žemiau gamybos sąnaudų ir absorbuoti nuostolius, kad išlaikytų bent tam tikrą rinkos dalį, nepaisant to, kad gamybos sąnaudos ir toliau didėjo.

(287)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(288)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(289)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir Eurostato duomenimis apie tiriamojo produkto importą. Šie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(290)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(291)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(292)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(293)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 31 %, o šis pokytis beveik atitiko 6 lentelėje nurodytas pardavimo apimties tendencijas. Šis gamybos apimties sumažėjimas buvo didesnis nei 22 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu. 2021 m. pastebėtas laikinas gamybos apimties padidėjimas sietinas su padidėjusia paklausa, kuri, kaip paaiškinta 271 konstatuojamojoje dalyje, atsirado, kai dėl COVID-19 izoliavimo priemonių susiformavo vadinamoji buvimo namuose ekonomika, ir kuri buvo labai naudinga Sąjungos pramonei, nes tais metais sumažėjo importas iš Kinijos.

(294)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri Sąjungos pajėgumai svyravo 2–3 %. 2021 m. pajėgumai sumažėjo dėl vienam mėnesiui sustabdytos gamybos, nes vienas iš gamintojų tais metais turėjo atlikti techninės priežiūros darbus, o bendrovė „Kronos“ uždarė Lėverkuzeno sulfatų gamybos liniją. 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pajėgumai šiek tiek padidėjo, daugiausia dėl to, kad buvo užbaigti projektai, dėl kurių kai kuriose Sąjungos gamyklose pavyko pašalinti tam tikras kliūtis.

(295)

Be to, vienas neatrinktas Sąjungos gamintojas (bendrovė „Venator“) Sąjungoje uždarė dvi savo gamyklas: Duisburge ir Skarline. Sprendimai dėl šių gamyklų uždarymo buvo priimti 2023 m. birželio mėn. ir 2024 m. vasario mėn., todėl jų uždarymo poveikis gamybos apimčiai ir gamybos pajėgumams tiriamuoju laikotarpiu dar nebuvo pastebimas arba buvo pastebimas tik ribotai.

(296)

Todėl 2021 m. stebėtas padidėjęs pajėgumų naudojimas, nors jį iš tiesų paskatino grynosios gamybos apimties padidėjimas dėl padidėjusios paklausos COVID-19 pandemijos metu, dėl sumažėjusių bendrų pajėgumų buvo per didelis. 2022 m. ir ypač tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo, iš dalies dėl bendros paklausos mažėjimo tendencijos, taip pat dėl importo iš Kinijos rinkos dalies sumažėjimo, kaip paaiškinta toliau.

(297)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(298)

Palyginti su 2020 m., Sąjungos pramonės pardavimo apimtis 2021 m. padidėjo 13 procentinių punktų, daugiausia dėl pirmiau minėto paklausos padidėjimo, atsiradusio, kai dėl COVID-19 izoliavimo priemonių susiformavo vadinamoji buvimo namuose ekonomika, ir dėl tais metais sumažėjusio importo dempingo kaina iš Kinijos spaudimo. Kaip jau paaiškinta pirmiau, 2021 m. labai išaugusi TiO2 paklausa 2022 m. pradėjo mažėti. Kadangi tuo pat metu silpnėjo laivybos krizė, importas iš Kinijos pradėjo didėti tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek pagal rinkos dalį ir todėl labai sumažėjo Sąjungos pardavimo apimtis.

(299)

Rinkos dalys taip pat atspindi tokią rinkos padėtį. Kadangi 2021 m. padidėjus paklausai importas dempingo kaina iš Kinijos nevyko, Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 4 procentiniais punktais. 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu mažėjusioje rinkoje, kurioje importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis nuolat didėjo, 2022 m. Sąjungos pramonė pirmiausia prarado 4 procentinių punktų rinkos dalį, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 2 procentinių punktų dalį.

(300)

Kaip paaiškinta pirmiau, dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija (dalį 2020 m. ir 2021 m. dėl izoliavimo priemonių susiformavusios vadinamosios buvimo namuose ekonomikos ir 2021 m. vykusios laivybos krizės), Sąjungos pramonei 2021 m. buvo labai naudinga didžiausia paklausa ir tais metais sumažėjęs importas iš Kinijos. Dėl to Sąjungos pramonės nuosmukis laikinai sulėtėjo, bet 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu mažėjant rinkai ji prarado didelę rinkos dalį dėl importo iš Kinijos.

(301)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(302)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuolat mažino darbuotojų skaičių, nes mažėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

(303)

Našumo raida atitiko gamybos ir užimtumo pokyčius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 26 %, o 2021 m. laikinai padidėjo dėl Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo padidėjimo dėl pirmiau minėtų tais metais buvusių išskirtinai palankių sąlygų.

(304)

Visi dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(305)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Todėl nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(306)

Dviejų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(307)

Iš 8 lentelės matyti, kad nuo 2021 m. sąnaudos nuolat didėjo, daugiausia dėl didėjančių pagrindinių žaliavų ir energijos sąnaudų. Ši tendencija buvo ypač pastebima 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai visame pasaulyje gerokai padidėjo infliacinis spaudimas. Skundo pateikėjas tvirtino, kad, nors 2022 m. vasario mėn. Rusijai įsiveržus į Ukrainą Sąjungoje labai padidėjo energijos sąnaudos, pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos gamybos sąnaudų didėjimui, buvo pagrindinės žaliavos – titano rūdų – kainų padidėjimas.

(308)

Taigi šį pastebėtą gamybos sąnaudų padidėjimą atsvėrė kainos, padidėjusios 2021 ir 2022 m., kai Sąjungos pramonė dar galėjo išlaikyti pardavimo kainas, kurios buvo didesnės nei gamybos sąnaudos. Tačiau, kaip matyti iš 8 lentelės, skirtumas tarp gamybos sąnaudų ir pardavimo kainos kasmet vis labiau mažėjo. Galiausiai, nepaisant tolesnio didelio sąnaudų padidėjimo, palyginti su 2022 m., tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai ne tik nebegalėjo išlaikyti tokių pardavimo kainų, kurios būtų buvusios didesnės už gamybos sąnaudas, bet net turėjo sumažinti savo kainas, palyginti su 2022 m., kad sugebėtų išlaikyti bent tam tikrą rinkos dalį.

(309)

Nepaisant to, kad TiO2 paklausa tiriamuoju laikotarpiu iš tiesų buvo mažiausia, importo iš kelių šalių (pvz., Jungtinės Karalystės ir Meksikos, žr. 12 lentelę) kainas pavyko padidinti, palyginti su 2022 m., o importo iš kitų šalių kainos sumažėjo tik nežymiai. Kainos labiausiai sumažėjo, o rinkos dalys labiausiai padidėjo dėl importo iš Kinijos, todėl akivaizdu, kad Sąjungos pramonei buvo daromas didelis spaudimas mažinti kainas.

(310)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(311)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vienam darbuotojui tenkančios vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 6 %.

(312)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(313)

2021 m. atsargų lygis absoliučiaisiais skaičiais ir gamybos procentine dalimi sumažėjo atitinkamai 33 % ir 36 %, nes atsirado palankių sąlygų, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė galėjo padidinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį. 2022 m. pradėjus trauktis rinkai, atsargų kiekis vėl padidėjo ir taip pat buvo parduoti ne visi numatyti produktai. Tiriamuoju laikotarpiu atsargų kiekis vėl sumažėjo, nes sumažėjo ir gamybos apimtis. Kadangi traukiantis rinkai tiek 2022 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis mažėjo, gamybos procentine dalimi išreikštas atsargų kiekis vėl pradėjo didėti ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė beveik tokį patį lygį kaip 2020 m.

(314)

[Atrinktų] Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(315)

Komisija trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(316)

Kaip parodyta 8 lentelėje, skirtumas tarp Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė net turėjo sumažinti savo pardavimo kainas tiek, kad jos buvo mažesnės už didėjančias gamybos sąnaudas. Iš to matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl dempingo poveikio kainos negalėjo būti atitinkamai didinamos, o tiriamuoju laikotarpiu jas dėl to pradėta mažinti.

(317)

Dėl pusiausvyros tarp didėjančių sąnaudų ir smukdomų kainų nebuvimo nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo pelningumas, išskyrus išimtinę padėtį 2021 m., kaip paaiškinta toliau.

(318)

Pelningumo padidėjimą 2021 m. taip pat galima paaiškinti tuo, kad nors 2021 m. vieneto pardavimo grynasis pelnas (229 EUR, t. y. skirtumas tarp vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų) buvo mažesnis nei grynasis vieneto pardavimo pelnas 2020 m. (268 EUR), dėl padidėjusios pardavimo apimties grynųjų pinigų srautas tebedidėjo.

(319)

Kadangi 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas mažėjo, o jos kainos 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu buvo smukdomos, Sąjungos pramonės pelningumas 2022 m. sumažėjo 4,8 procentinio punkto, tiriamuoju laikotarpiu – dar 16,8 procentinio punkto ir tuomet labai sparčiai tapo neigiamas.

(320)

2021 m. investicijos sumažėjo 4 %, 2022 m. jos akivaizdžiai padidėjo 8 %, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 10 %. Tačiau ši didėjimo tendencija yra klaidinanti, nes Komisija patvirtino, kad šis akivaizdus padidėjimas 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu įvyko išskirtinai dėl vienos pajėgumų didinimui skirtos maždaug 10 mln. EUR investicijos, kuri buvo paskirstyta 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, ir kurią vienas Sąjungos gamintojas anksčiau buvo įsipareigojęs atlikti ir negalėjo pagrįstai jos atšaukti. Kaip įrodė gamintojas, įrangos planavimas, parengiamieji darbai ir įrangos užsakymas buvo atlikti iki nagrinėjamojo laikotarpio. Kai įranga buvo pristatyta, ją reikėjo sumontuoti, nes būtų buvę brangiau laikyti ją nenaudojamą ir neapsaugotą nuo aplinkos poveikio. Be šių investicijų bendri atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų rodikliai būtų mažėję panašiai kaip ir kiti pagrindiniai žalos rodikliai.

(321)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinė dalis. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus pokyčius, nagrinėjamuoju laikotarpiu ji nuolat mažėjo – nuo teigiamo + 53 % rezultato 2020 m. iki labai neigiamo – 67 % rezultato tiriamuoju laikotarpiu.

(322)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjęs pelningumas ir pinigų srautas labai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pritraukti kapitalą.

(323)

Visų pagrindinių žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama ir, nors Sąjungos pramonės padėtis 2021 m. buvo laikinai pagerėjusi, 2022 m. žalos rodikliai sumažėjo ir tuomet tiriamuoju laikotarpiu smarkiai smuko.

(324)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 31 %, o jos pardavimo apimtis nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 25 %. Šis sumažėjimas buvo didesnis nei Sąjungos suvartojimo sumažėjimas, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu siekė 22 %. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 49 % 2020 m. iki 47 % tiriamuoju laikotarpiu, o 2021 m. ir 2022 m. pradžioje ji buvo laikinai padidėjusi.

(325)

Tuo pačiu metu importo apimtis iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 17 %, o Kinijos rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 15 % 2020 m. iki 22 %. Dėl laivybos krizės 2020–2021 m. importo apimtis iš Kinijos buvo laikinai sumažėjusi 5 %. Kadangi Sąjungos pramonė buvo laikinai apsaugota nuo pigaus importo iš Kinijos ir dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu padidėjo paklausa, ji galėjo padidinti savo pardavimo apimtį ir pardavimo kainas ir 2021 m. gavo netikėtai didelį pelną. Tačiau ši teigiama tendencija atsirado dėl išimtinių aplinkybių ir ji pasikeitė tiriamuoju laikotarpiu, kai Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai sumažėjo (38 procentiniais punktais nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio), o jos pelningumas staiga smuko (nuo 10 % 2021 m. iki –12 % tiriamuoju laikotarpiu).

(326)

Be to, labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jos išaugo 71 %. Sąnaudos daugiausia padidėjo dėl didesnių pagrindinių žaliavų ir energijos kainų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pakankamai padidinti savo pardavimo kainų, kad kompensuotų šį labai žymų sąnaudų padidėjimą. Sąjungos pramonės pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 31 %. Kainos pasiekė aukščiausią lygį 2022 m., tačiau tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo, nepaisant to, kad gamybos sąnaudos ir toliau didėjo. Todėl tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė nuostolingai. Panašus neigiamas poveikis buvo padarytas ir pinigų srautui bei investicijų grąžai.

(327)

Kaip paaiškinta 316 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo atitinkamai didinti kainų, o tiriamuoju laikotarpiu kainos dėl to mažėjo.

(328)

Apibendrinant, nors 2021 m. išskirtinės aplinkybės leido Sąjungos pramonei pasiekti gerų rezultatų, 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu mažėjančioje rinkoje importas iš Kinijos didėjo ir užėmė vis didesnę rinkos dalį, o tai smukdė Sąjungos pramonės kainas didėjant jos gamybos sąnaudoms. Tai buvo ypač pastebima tiriamuoju laikotarpiu, kai, palyginti su 2022 m., importo iš Kinijos kainos sumažėjo ketvirtadaliu.

(329)

Kelios šalys nesutiko, kad Sąjungos pramonei buvo daroma žala.

(330)

Eksportuojantiems gamintojams atstovaujanti Kinijos nacionalinė dangų pramonės asociacija (toliau – CNCIA) tvirtino, kad Sąjungos pramonei žalos nebuvo padaryta, ir nurodė tam tikras kelių Sąjungos gamintojų, visų pirma vienos iš neatrinktų Sąjungos gamintojų (bendrovės „Cinkarna“) metinių ataskaitų dalis. Taigi CNCIA tvirtino, kad: i) iš bendrovės „Cinkarna“ 2022 m. metinės ataskaitos matyti, kad ši bendrovė išlaikė didžiausius gamybos lygius, ii) 2021 ir 2022 m. bendrovių „Kronos“ ir „Cinkarna“ bendra pardavimo vertė padidėjo, iii) bendrovės „Cinkarna“, „Tronox“ ir „Venator“ nurodė, kad 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, jų kainos ir (arba) pajamos padidėjo, iv) bendrovė „Cinkarna“ nurodė, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., jos pelnas ir EBITDA padidėjo, ir kad v) 2023 m. bendrovė „Cinkarna“ planavo padvigubinti savo investicijas.

(331)

Komisija iš pradžių pažymėjo, kad nepaisant to, kad įvairių gamintojų veiklos rezultatai gali būti geresni ar prastesni, vis dėlto i, iv ir v punktuose nurodyti vieno gamintojo (t. y. bendrovės „Cinkarna“) veiklos rezultatai nebūtinai atspindi visos Sąjungos pramonės veiklos rezultatus. Būtent todėl Komisija atrenka tipiškus Sąjungos gamintojus, kad galėtų padarytų išvadas dėl mikroekonominių rodiklių remdamasi tokių atrinktų gamintojų duomenimis. Be to, atlikdama analizę, Komisija daugiausia dėmesio skiria tik ekonominiams rodikliams, susijusiems su tiriamuoju produktu, todėl reikia atlikti išsamesnę analizę nei tiesiog išnagrinėti bendrus Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos duomenis. Jeigu suinteresuotoji šalis manė, kad siūlomos atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos visos Sąjungos pramonės atžvilgiu, nes vienos iš atrinktų bendrovių veiklos rezultatai dėl tam tikrų aplinkybių buvo daug prastesni už kitų bendrovių, arba atvirkščiai, ta šalis turėjo pareikšti prieštaravimą dėl siūlomų atrinktų Sąjungos gamintojų tyrimo pradžioje, o CNCIA to nepadarė.

(332)

Komisija taip pat pažymėjo, kad ii ir iii punktuose nurodyti vertinimai yra neišsamūs, nes atsižvelgiama tik į kai kuriuos žalos rodiklius ir jie nevertinami atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės ir Sąjungos rinkos padėtį, kaip daro Komisija, darydama išvadas antidempingo tyrimuose. Kaip parodyta 8 lentelėje, vidutinės Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos tiek 2021 m., tiek 2022 m. iš tiesų padidėjo. Tačiau šį kainų padidėjimą paskatino poreikis išlaikyti pelningumą, atsižvelgiant į kartu didėjančias gamybos sąnaudas. Be to, Komisija iš tiesų nustatė, kad bendra Sąjungos pramonės pardavimo vertė 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo. Tačiau tai nereiškia, kad pagerėjo veiklos rinkoje rezultatai, kaip teigė CNCIA, nes bendra pardavimo apimtis sumažėjo. Todėl bendros tam tikrų metų pardavimų vertės nagrinėjimas atskirai nėra pagrįstas.

(333)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad 330 konstatuojamojoje dalyje išvardyti CNCIA nurodyti elementai, nors jie ir buvo faktiškai teisingi, nepaneigė Komisijos išvadų dėl visos Sąjungos pramonės padėties.

(334)

CNCIA taip pat pažymėjo, kad sprendime nutraukti antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos kilmės vyno rūgšties (108) Komisija nenustatė jokios žalos, nors Sąjungos pramonės rinkos dalis tuo atveju sumažėjo 21 %, kai šiuo atveju ji sumažėjo tik 2 procentiniais punktais. Kaip nurodyta 332 konstatuojamojoje dalyje, Komisija visus žalos rodiklius vertina kompleksiškai, atsižvelgdama į bendrą Sąjungos pramonės ir Sąjungos rinkos padėtį, kuri, savaime suprantama, kiekviename tyrime yra kitokia, todėl galutinės išvados daromos kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad CNCIA daugiausia dėmesio skiria tik vienam minėto tyrimo elementui, o sprendimas nutraukti tyrimą iš tikrųjų buvo grindžiamas keliais veiksniais, visų pirma Sąjungos gamintojų pelningumu (109). Bet kuriuo atveju konkrečios tos bylos aplinkybės neturi nieko bendra su šio tyrimo aplinkybėmis.

(335)

CNCIA taip pat tvirtino, kad gamybos sumažėjimas po 2021 m. gali būti siejamas su 294 ir 295 konstatuojamosiose dalyse aprašytu gamyklų uždarymu. Tačiau, kaip matyti iš skundo pateikėjo pateiktų makroekonominių duomenų klausimyno atsakymų, palyginti su ankstesniais metais, tiek 2021 m., tiek 2022 m. sumažėjo beveik visų Sąjungos gamintojų, o ne tik šių trijų gamyklų, gamybos apimtis. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą kaip nepagrįstą.

(336)

Naudotojas „PPG Industries Europe Sarl“ (toliau – bendrovė PPG) taip pat tvirtino, kad neigiamo poveikio kainoms nebuvo, nes 2024 m. pradžioje dėl poreikio „pradėti pelno atkūrimo iki tvaraus lygio procesą“, kaip nurodyta 2024 m. vasario mėn. paskelbtame bendrovės „Venator“ pranešime spaudai (110), bendrovė „Venator“ nusprendė padidinti kainas visame pasaulyje, įskaitant Sąjungą. Tačiau ši aplinkybė nebuvo aktuali atliekant pirmiau nurodytą analizę, nes šie bendrovės „Venator“ tvirtinimai buvo paskelbti po tiriamojo laikotarpio, o visa pirmiau nurodyta analizė ir vertinimai yra grindžiami praeities rezultatais, t. y. susiję su tiriamuoju laikotarpiu ir trejais ankstesniais metais. Be to, vien dėl to, kad vienas Sąjungos gamintojas pranešė apie kainų padidinimą, negalima daryti išvados, ar kainos buvo smukdomos. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(337)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(338)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai ir kiti veiksniai, kaip antai pasaulinis suvartojimo sumažėjimas po COVID-19 pandemijos, prognozuojamas rinkos sąlygų pagerėjimas, didėjančios gamybos sąnaudos ir uždraudimas Sąjungoje naudoti sąlyčiui su maistu tinkamą TiO2.

(339)

Kaip paaiškinta 271 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas padidėjo per COVID-19 pandemiją, kai dėl izoliavimo priemonių Sąjungoje žmonės pradėjo renovuoti savo namus, todėl 2020 m. ir ypač 2021 m. padidėjo TiO2 paklausa. Po tokio akivaizdaus paklausos padidėjimo 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu paklausa lygiai taip pat labai sumažėjo. Nors šis mažėjimas daugiausia prasidėjo dėl atsargų sumažėjimo po 2020 ir 2021 m. padidėjusios paklausos, jį dar labiau paaštrino 2022 m. prasidėjęs bendras infliacinis spaudimas ir, tikėtina, nuogąstavimai, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą rinka gali tapti nestabili.

(340)

Kaip parodyta 3 lentelėje, iš Kinijos į Sąjungą importuojamų produktų kiekis tokioje rinkoje išliko didelis, o nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio jo apimtis padidėjo 17 %. NET ir mažėjančioje rinkoje, kaip buvo pastebima 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio Kinijos rinkos dalis labai padidėjo (+ 50 %). Ši tendencija tik laikinai buvo pasikeitusi 2021 m.: importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis tais metais sumažėjo atitinkamai 5 % ir 9 %, o šio sumažėjimo priežastimi galima laikyti laivybos krizę, dėl kurios sumažėjo iš Kinijos įvežamų prekių kiekis. Kartu su 2021 m. stebėta didžiausia paklausa, tai buvo trumpa galimybė atsikvėpti Sąjungos pramonei, kuri sugebėjo gerokai padidinti savo pardavimo apimtį ir laikinai atgauti rinkos dalį (žr. 6 lentelę).

(341)

Tačiau kai tik laivybos krizė pradėjo slūgti 2022 m., importas iš Kinijos vėl pradėjo didėti: 2022 m. jis padidėjo 10 %, tiriamuoju laikotarpiu – dar 12 %, ir tai pakenkė Sąjungos gamintojams ir importui iš kitų trečiųjų šalių (žr. 12 lentelę). Šis poveikis aiškiai pastebimas vertinant rinkos dalis, nes tiek 2022 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu didėjusi importo iš Kinijos rinkos dalis visiškai sutapo su mažėjančia Sąjungos gamintojų rinkos dalimi ir mažėjančia importo iš trečiųjų šalių rinkos dalimi.

(342)

Importo iš Kinijos kainos taip pat atspindi pirmiau nurodytą rinkos padėtį. Kinijos iškrautų produktų kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, išskyrus 2021 m., kai laivybos krizė ir vežimo iš Kinijos į Europą išlaidos buvo pasiekusios aukščiausią lygį. Be to, tiek 2020 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu Kinijos iškrautų produktų kainos buvo net mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, o 2022 m. jos iš esmės buvo tokio paties lygio. Jeigu vežimo išlaidos nebūtų staiga padidėjusios 2021 ir 2022 m., Kinijos iškrautų produktų kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį būtų galėjusios lengvai išlikti mažesnės už Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudas.

(343)

NET ir dėl tokių importo iš Kinijos kainų, kurios buvo nustatytos nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonė akivaizdžiai negalėjo atitinkamai didinti kainų (žr. 284 konstatuojamąją dalį), o tiriamuoju laikotarpiu turėjo jas mažinti (žr. 286 konstatuojamąją dalį).

(344)

Be to, kaip minėta 282 ir 283 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė 14–15,3 % vidutinį svertinį priverstinio kainų mažinimo dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo į Sąjungos rinką tiriamuoju laikotarpiu skirtumą, kuris laikui bėgant sutapo su vis blogėjančia Sąjungos pramonės padėtimi.

(345)

Iš žalos rodiklių analizės 269–337 konstatuojamosiose dalyse matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo, ypač nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, ir tai sutapo su dideliu importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padidėjimu, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl šio importo bet kuriuo atveju kainos negalėjo būti atitinkamai didinamos nagrinėjamuoju laikotarpiu, o tiriamuoju laikotarpiu jos mažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo jų padidinti, kiek padidėjo gamybos sąnaudos, o tiriamuoju laikotarpiu net turėjo sumažinti tiek, kad jos būtų mažesnės už gamybos sąnaudas.

(346)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad yra priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tokia žala darė poveikį tiek pardavimo apimčiai, tiek kainoms.

(347)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad žalą Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu darė ne eksportas iš Kinijos, o kiti veiksniai. Tai, be kita ko, buvo pasaulinis vartojimo sumažėjimas po COVID-19 pandemijos, didėjančios gamybos sąnaudos ir uždraudimas Sąjungoje naudoti sąlyčiui su maistu tinkamą TiO2.

(348)

Komisija išanalizavo, ar ir kokiu mastu tie veiksniai prisidėjo prie žalos.

(349)

Kelios šalys tvirtino, kad 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pastebėtas paklausos sumažėjimas buvo tik įprasto ciklinio TiO2 rinkos nuosmukio rezultatas.

(350)

Pirma, siekdamas pagrįsti šį teiginį, vienas naudotojas Komisijai pateikė 2021 m. lapkričio mėn. TZMI rinkos tyrimų duomenis (111), kuriuose buvo nurodytos ankstesnių laikotarpių tendencijos ir ateities prognozės.

(351)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad 350 konstatuojamojoje dalyje nurodyti rinkos tyrimų duomenys yra susiję su bendromis pasaulinio vartojimo tendencijomis, todėl jie gali netiksliai atspindėti paklausą būtent Sąjungos rinkoje. Šią išvadą patvirtina tai, kad, kaip jau buvo nurodyta skunde, Sąjungos paklausa 2020 ir 2021 m. stabiliai augo ir, palyginti su ankstesniais metais, kasmet didėjo 4 %. Be to, kaip matyti iš 2 lentelės, Sąjungos paklausa, kuri 2022 m. iš tiesų sumažėjo 12 %, tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo dar 14 %. Nė vienas iš šių pokyčių visiškai neatitinka 350 konstatuojamojoje dalyje nurodytų TZMI pasaulinių prognozių.

(352)

Antra, du naudotojai, t. y. bendrovės „Munksjö“ ir „Felix“, klausimyno atsakymuose taip pat tvirtino, kad TiO2 rinka yra labai cikliška ir kad įtariama žala Sąjungos pramonei buvo padaryta tik dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu rinka traukėsi. Bendrovė „Munksjö“ pateikė trijų skirtingų rinkos tyrimų šaltinių (t. y. ICIS, EUWID ir TZMI) duomenų lapą, kuriame buvo parodyta TiO2 kainų raida Sąjungos rinkoje per pastaruosius penkiolika metų, ir tvirtino, kad iš šių duomenų buvo galima matyti, jog nuo 2008 m. iki 2023 m. IV ketv. Sąjungos TiO2 rinkoje įvyko trys mažėjimo ir didėjimo ciklai.

(353)

Komisija pažymėjo, kad iš šių duomenų iš tiesų matyti, kad TiO2 kainos Sąjungos rinkoje per pastaruosius penkiolika metų tris kartus buvo pasiekusios aukščiausią lygį – 2012 m. I ketv., 2018 m. II ketv. ir 2022 m. II ketv. Visi šie laikotarpiai, kai kainos buvo didesnės, buvo šiek tiek skirtingos trukmės ir, savaime suprantama, po jų prasidėjo kainų mažėjimas. Tačiau bendra tendencija yra ta, kad kainos didėjo.

(354)

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, ir išnagrinėjusi visą turimą informaciją, Komisija padarė toliau pateikiamas išvadas dėl padėties Sąjungos TiO2 rinkoje.

(355)

Pirma, nors TiO2 paklausa visame pasaulyje iš tiesų gali būti cikliška, nėra įrodymų, kad tokios tendencijos būdingos tik TiO2 rinkai ir kad joms reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes visos rinkos nuolat traukiasi ir plečiasi.

(356)

Antra, net jei TZMI pasaulinės paklausos prognozės iš esmės galėjo būti tikslios, paaiškėjo, kad jos nevisiškai atitiko faktinius pokyčius Sąjungos rinkoje – bent jau nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(357)

Trečia, remiantis visais Komisijos turimais duomenimis, negalima tiksliai numatyti, kada Sąjungos rinkoje įvyks pakilimas arba nuosmukis, ir todėl negalima daryti išvados, kad sumažėjimas turėjo įvykti būtent 2023 m.

(358)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net jeigu remiantis pasaulinės rinkos tendencijomis 2020 ir 2021 m. iš esmės buvo galima tiksliai prognozuoti, kad Sąjungos paklausa padidės, o vėliau sumažės, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos TiO2 rinkai poveikį darė specifinės ir ypatingos aplinkybės, nuo kurių priklausė paklausos raida. Kaip jau minėta 271 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad 2020 m. ir visų pirma 2021 m. vyraujant dėl su COVID-19 susijusių izoliavimo priemonių susiformavusiai vadinamajai buvimo namuose ekonomikai TiO2 paklausa padidėjo. Taigi, net jei 2020 m. Sąjungos paklausa ir būtų didėjusi, dėl COVID-19 pandemijos ji dar labiau išaugo ir taip pat didėjo ir 2021 m. Akivaizdu, kad po tokio didelio paklausos padidėjimo bet koks tolesnis suvartojimo sumažėjimas taip pat bus žymus, o šis sumažėjimas (2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu) buvo dar didesnis dėl a) bendro infliacinio spaudimo, kuris prasidėjo 2022 m. ir buvo daromas per visą tiriamąjį laikotarpį, ir, tikėtina, dėl b) rinkos nestabilumo, prasidėjusio 2022 m. vasario mėn. Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

(359)

Kita vertus, kai kurios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo būtent dėl gerokai sumažėjusios paklausos po COVID-19 pandemijos ir pirmiau minėto 2022 m. prasidėjusio infliacinio spaudimo.

(360)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Sąjungos rinkoje iš tiesų pastebimai sumažėjo paklausa, o tai lėmė tiek atsargų sumažėjimas po didelės paklausos laikotarpio COVID-19 pandemijos metu, tiek bendras infliacinis spaudimas (žr. 358 konstatuojamąją dalį). Dėl tokio rinkos mažėjimo turėjo neabejotinai sumažėti Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, nepriklausomai nuo importo dempingo kaina iš Kinijos.

(361)

Vis dėlto įprastomis konkurencijos sąlygomis taip mažėjant visų rinkos dalyvių pardavimo apimčiai, visų rinkos dalyvių pardavimo apimtis turėtų sumažėti daugiau ar mažiau vienodai. Tačiau šiuo atveju importas iš visų kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) ir Sąjungos pramonės pardavimas (kaip matyti iš 6 ir 12 lentelių) beveik visais atvejais mažėjo tiek 2022 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu, ir tik importas iš Kinijos tais metais didėjo (kaip matyti iš 3 lentelės), o tai yra dar vienas įrodymas, kad, 2022 m. pradėjus mažėti vežimo kainoms, Kinijos gamintojai galėjo toliau pardavinėti savo produktą Sąjungos rinkoje dempingo kainomis ir taip įgyti rinkos dalį kitų rinkos dalyvių nenaudai.

(362)

Dėl suvartojimo sumažėjimo CNCIA nurodė, kad 2012 m. birželio 27 d. Komisijos sprendime dėl tam tikrų KLR kilmės koncentruotų sojos baltymų produktų importo (112) Komisija nustatė, kad 8 % suvartojimo sumažėjimas buvo pakankamas argumentas priežastiniam ryšiui nutraukti. CNCIA teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog, palyginti su 2022 m., suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 procentinių punktų, Komisija dabar turėjo padaryti tokią pačią išvadą.

(363)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad nurodyta byla nebuvo nutraukta dėl to, kad dėl sumažėjusios paklausos susilpnėjo priežastinis ryšys tarp nustatyto dempingo ir materialinės žalos, o veikiau dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog materialinė žala apskritai buvo daroma. Todėl šis argumentas buvo atmestas kaip nepagrįstas (113).

(364)

CNCIA taip pat tvirtino, kad pardavimo sumažėjimo 2022 m. priežastis galėjo būti ir Sąjungos sprendimas tais metais uždrausti naudoti TiO2 žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose (priedas E171) (114), ir nurodė, kad bendrovės „Tronox“ 2022 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, jog tai buvo viena iš pardavimo sumažėjimo priežasčių.

(365)

Remiantis Komisijos turima informacija, specialios paskirties TiO2 sudaro apie 4 % visos rinkos, o žmonėms vartoti skirtų maisto produktų srityje naudojamas TiO2 sudaro dar mažesnę šio segmento dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bet koks poveikis, kurį šis draudimas galėjo turėti Sąjungos gamintojų pardavimui, buvo nereikšmingas.

(366)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(367)

Komisija nuo pat pradžių pažymėjo, kad nepaisant to, kad importas iš Jungtinės Karalystės sudarė didžiausią importo į Sąjungą iš kitos trečiosios šalies (po Kinijos) dalį, remiantis Komisijos turima informacija, vieninteliai Jungtinės Karalystės gamintojai yra dvi Sąjungos pramonei priklausančios gamyklos. Todėl šis importas nekonkuruoja su Sąjungos pramone Sąjungos rinkoje ir jo kaina taip pat yra didesnė už importo iš Kinijos kainas. Todėl šis importas neprisideda prie Sąjungos pramonei daromos žalos.

(368)

Importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo vis sparčiau: 2021 m. ji sumažėjo 5 %, 2022 m. – 8 %, o tiriamuoju laikotarpiu – 9 %.

(369)

Galima teigti, kad importo iš visų pirma JAV ir Meksikos apimties tendencijos buvo tokios pačios, kaip ir Sąjungos pramonės pardavimo atveju – importas padidėjo 2021 m., kai paklausa buvo išskirtinai didelė, o vėliau 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tiek JAV, tiek Meksikos rinkos dalys po laikino augimo 2021 m. taip pat pradėjo mažėti 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Palyginti su 2022 m., tiriamuoju laikotarpiu importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo.

(370)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalos Sąjungos pramonei priežastis buvo importas mažomis kainomis iš Meksikos, o ne importas iš Kinijos. Kaip jau minėta, Komisija nustatė, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo į Sąjungos rinką tiriamuoju laikotarpiu skirtumas siekė 14–15,3 %. Komisija pažymėjo, kad importo iš Meksikos kaina iš tiesų buvo maža. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu ji gerokai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir buvo didesnė už importo iš Kinijos kainą.

(371)

Komisija taip pat nustatė, kad visų iš Kinijos importuojamų iškrautų produktų kainos labai sumažėjo: –25 % nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio, ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18,2 %.

(372)

Tada Komisija išnagrinėjo importo iš Kinijos ir Meksikos svarbą visai Sąjungos rinkai. Kaip matyti iš 3 ir 12 lentelių, bendra importo iš Kinijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo tris kartus didesnė už importo iš Meksikos apimtį. Be to, palyginti su 2022 m., importo iš Meksikos rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo, kaip ir visas importas iš visų kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją). Ir priešingai, tiriamuoju laikotarpiu padidėjo tik importo iš Kinijos rinkos dalis.

(373)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Meksikos ir bet kurios kitos trečiosios šalies nustatytas priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo.

(374)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai

(375)

Panašiai kaip gamybos apimties ir pardavimo vidaus rinkoje atvejais, Sąjungos pramonės eksporto apimtis padidėjo 2021 m., nors šis padidėjimas buvo mažesnis nei pardavimo vidaus rinkoje, o 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu šis rezultatas gerokai sumažėjo. Eksporto kainos kito taip pat, kaip kainos Sąjungos rinkoje: 2021 ir 2022 m. jos didėjo, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau išliko gerokai didesnės nei 2021 m.

(376)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos eksporto rinkose buvo didesnės nei Sąjungos rinkoje. Tačiau, nepaisant to, Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu negalėjo užtikrinti, kad jos produkto eksporto kainos išliktų didesnės už gamybos sąnaudas ir tais metais taip pat turėjo sumažinti eksporto kainas.

(377)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad dėl nesąžiningos Kinijos eksportuojančių gamintojų prekybos praktikos visose rinkose buvo sunku konkuruoti ir eksporto rinkose, ir dėl to eksporto rezultatai buvo neoptimalūs. Kitos suinteresuotosios šalys atrėmė, kad nebuvo įrodymų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti šį tvirtinimą.

(378)

Skunde buvo pateikta įrodymų, kad 2023 m. buvo paskelbta apie bendrovės „Chemours“ gamyklos Taivane uždarymą, o skundo pateikėjas tyrimo metu pateikė papildomų įrodymų, iš kurių buvo matyti, kad du Japonijos TiO2 gamintojai (bendrovės „Sakai Chemicals“ ir „Ishihara Sangyo“) paskelbė planuojančios uždaryti gamyklas atitinkamai 2026 ir 2027 m. Visos šios gamyklos yra geografiškai arti Kinijos, todėl tikėtina, kad Kinijos eksportas turėjo netinkamą įtaką jų veiklos rezultatams vidaus ar regiono rinkose. Be to, atitinkamos Brazilijos valdžios institucijos inicijavo savo antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės TiO2. Todėl Komisija nustatė, kad negalima atmesti galimybės, jog eksportas iš Kinijos trukdo Sąjungos pramonei konkuruoti kitose rinkose, panašiai, kaip ir Sąjungos rinkoje.

(379)

Be to, Komisija nustatė, kad pardavimo eksportui pelningumas atitiko Sąjungos pardavimo pelningumo raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį beveik to paties procentinio punkto tikslumu, o pardavimas eksportui sudarė apie 25 % viso atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo.

(380)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad eksporto rezultatai nebuvo žalos Sąjungos pramonei priežastis.

(381)

Kelios šalys tvirtino, kad žalos Sąjungos pramonei priežastis buvo didėjančios gamybos sąnaudos.

(382)

Nors Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos 2021 m. ir visų pirma 2022 m. bei tiriamuoju laikotarpiu didėjo, siekdama išlaikyti pelningumą, Sąjungos pramonė 2021 ir 2022 m. sugebėjo padidinti kainas. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti žemesnes nei gamybos sąnaudos kainas tik tuomet, kai mažėjančioje rinkoje Kinijos importo kainos gerokai sumažėjo, o apimtis padidėjo ir taip išaugo Kinijos importo dalis Sąjungos rinkoje.

(383)

Suinteresuotosios šalys dar kartą atkreipė dėmesį į bylą dėl sojos baltymų iš Kinijos, kurioje dėl padidėjusio pagrindinės žaliavos kiekio buvo panaikintas priežastinis ryšys. Tačiau Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju dėl pasaulinio infliacinio spaudimo gamybos sąnaudos padidėjo visame pasaulyje ir panašiai paveikė visus rinkos dalyvius, kaip matyti iš to, kad importo iš visų kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) kainos labai padidėjo 2022 m. ir toliau didėjo tiriamuoju laikotarpiu. Visų pirma, pagrindinės žaliavos, t. y. ilmenito rūdos, kuri sudaro maždaug trečdalį visų gamybos sąnaudų, kainos visame pasaulyje 2022 m. padidėjo maždaug 80 %, palyginti su 2020 m., ir tik šiek tiek sumažėjo tiriamuoju laikotarpiu.

(384)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad didėjančios gamybos sąnaudos neprisidėjo prie Sąjungos pramonės tiriamuoju laikotarpiu patirtos žalos.

(385)

2024 m. balandžio 3 d. bendrovė „AkzoNobel“ pateikė papildomų tvirtinimų dėl priežastinio ryšio nebuvimo, kuriuos pagrindė 2024 m. vasario mėn. rinkos tyrimų agentūros TZMI paskelbta viso pasaulio TiO2 rinkos padėties ataskaita. Ataskaitoje teigiama, kad TiO2 rinka atsigauna ir kad prognozuojama, jog kainos Sąjungos rinkoje bei Sąjungos gamintojų pelningumas didės.

(386)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad nors ataskaitoje teigiama, kad rinkos sąlygos Europoje gerėja, jos vis tiek įvardijamos kaip silpnos vertinant pagal kelis toje ataskaitoje išanalizuotus parametrus. Be to, dėl kainų Europoje ir prognozių, kad Sąjungos gamintojų pelningumas jų vidaus rinkoje didės, pačioje ataskaitoje pripažįstama, kad joje pateikiamos prognozės dėl kainų lygio, kurį Sąjungos pramonė galės pasiekti, yra bent iš dalies grindžiamos prielaida, kad šio tyrimo rezultatai bus teigiami.

(387)

Taigi, net jei šioje ataskaitoje būtų visiškai tiksliai numatomi būsimi Sąjungos pramonės veiklos rezultatai, iš esmės tokios prognozės daromos remiantis scenarijumi, pagal kurį Sąjungos rinkoje būtų atkurtos vienodos sąlygos, ir todėl ši ataskaita negali būti naudojama kaip kontrargumentas, kuriuo remdamasi Komisija turėtų nepriimti sprendimo, kuriuo bent iš dalies yra grindžiamos pačios prognozės.

(388)

Kaip teisingai pažymi šalys, Sąjungos pramonės padėtis tapo sudėtinga dėl kelių veiksnių. Pirma, 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu TiO2 paklausa Sąjungos rinkoje labai sumažėjo. Antra, abiem tais metais Sąjungos rinkoje labai padidėjo energijos sąnaudos ir visame pasaulyje padidėjo ilmenito kainos. Trečia, importo iš Meksikos kainos per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo mažesnės už Kinijos kainas.

(389)

Tačiau nė viena iš šių aplinkybių nepaneigia fakto, kad i) palyginti su kitomis trečiosiomis šalimis importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo (išskyrus tuomet, kai ji laikinai sulėtėjo dėl išimtinių aplinkybių 2021 m.), ii) produktas iš Kinijos į Europą buvo importuojamas dempingo kainomis, iii) 2022 m. mažėjusioje rinkoje ir tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis didėjo Sąjungos pramonės ir kitų trečiųjų šalių importo rinkos dalies sąskaita ir iv) tiriamuoju laikotarpiu, kai importo iš visų kitų šalių kainos iš esmės išliko tokios pačios, kaip 2022 m., importo iš Kinijos kaina labai sumažėjo – ketvirtadaliu, palyginti su 2022 m., o dėl to Sąjungos pramonės kainos negalėjo būti didinamos ir jas pradėta mažinti.

(390)

Komisija taip pat išnagrinėjo šalių argumentus dėl gamyklų uždarymo Sąjungoje. Skunde skundo pateikėjas tvirtino, kad trys TiO2 gamyklos Sąjungoje buvo uždarytos dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo ir kad, jeigu COVID-19 pandemijos metu nebūtų buvę išskirtinai palankių sąlygų, tokių uždarymo atvejų galėjo būti daugiau. Kelios suinteresuotosios šalys su tuo nesutiko, tvirtindamos, kad nėra šią išvadą pagrindžiančių įrodymų ir kad gamyklos buvo uždarytos dėl kitų aplinkybių, o ne dėl įtariamo importo dempingo kaina iš Kinijos. Šalys atkreipė dėmesį į viešus bendrovių pareiškimus, pagal kuriuos gamybos apribojimas arba gamyklų uždarymas buvo siejami su nepalankiomis rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, sumažėjusia paklausa, didėjančiomis gamybos sąnaudomis ir apskritai prastomis ekonominėmis sąlygomis, o bendrovės „Venator“ (vieno iš neatrinktų Sąjungos gamintojų) gamyklos Skarline atveju kilo problemų, susijusių su reguliavimo institucijų leidimų gavimu.

(391)

Panašiai suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į kitų Sąjungos gamintojų (bendrovių „Kronos“, „Police“, „Venator“, „Cinkarna“) verslo ataskaitose pateiktus pareiškimus, kuriuose pripažįstama, kad sudėtinga Sąjungos pramonės padėtis susidarė dėl sumažėjusios paklausos ir padidėjusių gamybos sąnaudų. Šalys tvirtino, kad tai yra įrodymas, jog apskritai negali būti laikoma, kad žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Kinijos.

(392)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad nors bendrovės „Venator“ gamykla Skarline iš tikrųjų negalėjo veikti visu pajėgumu dėl to, kad buvo laukiama reguliavimo institucijų leidimų, iš minėtų bendrovių „Kronos“ ir „Venator“ pareiškimų matyti, kad sprendimai dėl gamybos apimties ir tęsimo priimami atsižvelgiant į apskritai sudėtingas rinkos sąlygas. Kaip matyti iš visos pirmiau pateiktos analizės, šios sąlygos yra neabejotinai susijusios su importu dempingo kaina iš Kinijos, dėl kurio daromas spaudimą rinkai, o keliose minėtose ataskaitose kaip viena iš problemų taip pat nurodomas pigus importas iš Kinijos (115).

(393)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Mažėjančios paklausos, didėjančių gamybos sąnaudų ir importo iš kitų trečiųjų šalių, visų pirma Meksikos, poveikis neigiamai Sąjungos pramonės pardavimo apimties, kainų ir pelningumo raidai buvo tik dalinis.

(394)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos. Žala daugiausia buvo patiriama dėl rinkos dalies netekimo, priverstinio kainų mažinimo ir smukdymo, taip pat dėl pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srauto mažėjimo.

(395)

Skundo pateikėjai skunde tvirtino, kad esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(396)

Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(397)

Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą.

(398)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(399)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(400)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(401)

Bendrovė PPG ir CNCIA abi nepritarė skunde pasiūlytam tiksliniam pelnui (10,2 %) ir nurodė, kad jis buvo per didelis. Bendrovė PPG tvirtino, kad nė vieni iš tiriamojo laikotarpio metų nebuvo tinkami baziniam pelnui nustatyti, nes kiekvienais metais ekonominė padėtis buvo išskirtinė, ir priminė pačios Komisijos išvadas, padarytas atliekant antidempingo tyrimą dėl tam tikro importuojamo Kinijos kilmės polietileno tereftalato (116). Šios šalys taip pat tvirtino, kad, kadangi Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo pardavinėti didesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis, bazinis pelnas turėtų būti skaičiuojamas kaip visų ketverių metų vidutinis pelnas. CNCIA taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų taikyti tokį patį bazinį pelną, kurį ji taikė antidempingo tyrime dėl importuojamų Kinijos kilmės elektrolitinių mangano dioksidų (EMD) (117), nes EMD, kaip ir TiO2, yra neorganinis junginys.

(402)

Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas dėl Sąjungos gamintojų pardavimo kainų galėjo būti tikslus kalbant apie skunde naudotą nagrinėjamąjį laikotarpį, tačiau Komisijos taikytu tiriamuoju laikotarpiu jis buvo nebeaktualus. Kaip parodyta pirmiau, Sąjungos pramonės pardavimo kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnės už gamybos sąnaudas. Taigi bet koks pelningumas, kuris galėtų būti nustatytas atsižvelgiant į Sąjungos pramonės veiklos rezultatus tais metais, neatspindėtų pelningumo, kurį reikia pasiekti norint kompensuoti visas sąnaudas.

(403)

Kalbant apie CNCIA tvirtinimą, vien tai, kad EMD ir TiO2 yra neorganinės cheminės medžiagos, nereiškia, kad jų gamintojai veikia panašiose rinkose arba kad jų veiklos rezultatai turėtų būti panašūs ir Komisijai nepateikta jokių įrodymų, kad taip būtų.

(404)

Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis buvo mažiausia 2021 m., o pelningumas ir pinigų srautas tais metais buvo didžiausi. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, tais metais Kinijos importas buvo sumažėjęs dėl išimtinių laivybos krizės aplinkybių. Kartu su greitai išaugusia paklausa, kurią paskatino COVID-19 pandemijos metu taikytos izoliavimo priemonės, Sąjungos pramonės veiklos rezultatai tais metais buvo nepaprastai geri. Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2021 m. nebūtų galima laikyti tipiškais metais, tinkamais baziniam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(405)

Be to, kaip ir 2021 m., 2020 m. poveikį (nors ir mažesnį) taip pat darė palankios aplinkybės, susijusios su padidėjusiu suvartojimu dėl COVID-19 izoliavimo priemonių susiformavusios vadinamosios buvimo namie ekonomikos. Remdamasi šiuo etapu turima informacija Komisija padarė išvadą, kad 2020 m. taip pat nebūtų galima laikyti tipiškais metais, tinkamais baziniam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(406)

Be to, dėl importo iš Kinijos padidėjimo ir staigaus Sąjungos pramonės nuosmukio, prasidėjusio 2022 m. ir besitęsiančio tiriamuoju laikotarpiu, nė vieni iš tų metų negalėtų būti laikomi tipiškais baziniam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(407)

Ieškodama laikotarpio, kuriuo vyravo normalios konkurencijos sąlygos, Komisija ketino išnagrinėti per pastaruosius dešimt metų pasiektą pelningumą. Atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė trejų metų iki nagrinėjamojo laikotarpio pelningumo duomenis. Tačiau Komisija negavo visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų tų metų duomenų apie pelningumą, susijusį tik su TiO2 pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl, remiantis šiuo metu Komisijos turima informacija, nebuvo įmanoma nustatyti pelningumo, kuris būtų susijęs su tiriamojo produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje.

(408)

Kadangi nėra įrodymų, kad įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų galima pasiekti didesnį nei 6 % pelningumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį nustatė 6 % bazinį pelną.

(409)

Du Sąjungos gamintojai pateikė įrodymų, kad jų investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją remdamasi investicijų planais ir atmestais bei atidėtais projektais, iš kurių buvo galima matyti, kad šios investicijos iš tikrųjų buvo suplanuotos. Iš tiesų buvo nustatyta, kad abiejų Sąjungos gamintojų teiginiai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų normaliomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė 0,09 %.

(410)

Šis 0,09 % MTP ir inovacijų skirtumas buvo pridėtas prie 398 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 6 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė 6,09 %.

(411)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija nustatė, kad papildomos sąnaudos – 60,68 EUR už toną.

(412)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą – [3 400–3 800] EUR/t ir [3 600–4 000] EUR/t, prie trijų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridedama minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 410 konstatuojamąją dalį) ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(413)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su trijų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas buvo išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(414)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip toms bendrovėms nustatomas dempingo skirtumas (žr. 255–259 konstatuojamąsias dalis).