(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 reikia padaryti pakeitimų (3). Dėl aiškumo ir teisinio tikrumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

šiuo reglamentu nustatomos finansinės taisyklės, taikytinos Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas), kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnyje, bet juo nereglamentuojamas remiantis SESV ir Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis), taip pat vykdant biudžetą priimtų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas ir šiam įgyvendinimui nedaroma poveikio;

(3)

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant biudžetui taikomas finansines taisykles ir priėmus Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 (4), reikėtų atlikti tam tikrus tikslinius pakeitimus, siekiant suderinti tas finansines taisykles su naująja teisine sistema, pritaikyti jas prie efektyvaus krizių valdymo poreikių ir pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Be to, reikėtų atlikti tikslinius supaprastinimus, techninius atnaujinimus ir pataisymus;

(4)

priėmus Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, turėtų būti pakeistos nuorodos į pagrindinius teisės aktus, o šiame reglamente pateiktas nuorodas turėtų papildyti nuorodos į Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 (5), Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2021/768 (6) ir 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (7);

(5)

siekiant aiškumo, visos nuorodos į panaikintą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (8) turėtų būti pakeistos nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (9);

(6)

siekiant teisinio tikrumo, reikėtų pataisyti kelias kryžmines nuorodas;

(7)

būtina geriau atsižvelgti į specifinį finansinių įsipareigojimų ir biudžeto garantijų atidėjinių pobūdį ir veikimą. Todėl reikėtų pataisyti tam tikras biudžeto garantijų, biudžetinių įsipareigojimų, teisinių įsipareigojimų, mokėjimų asignavimų, gavėjų ir informacijos apie gavėjus skelbimo terminų apibrėžtis ir taisykles. Reikėtų įtraukti finansinių įsipareigojimų atidėjinių sudarymo etapo apibrėžtį. Be to, reikėtų atnaujinti terminų apibrėžtis, siekiant atsižvelgti į konkrečius viešojo pirkimo taisyklių pakeitimus ir taisyklių dėl nepiniginio dovanojamo turto įtraukimą;

(8)

siekiant padidinti su Sąjungos lėšų gavėjais, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, susijusį skaidrumą, reikėtų įvesti nevyriausybinių organizacijų termino apibrėžtį, kurioje būtų numatyti jų nustatymo kriterijai. Be to, dotacijų prašantys pareiškėjai turėtų deklaruoti savo teisinį statusą, įskaitant tai, ar jie yra nevyriausybinės organizacijos;

(9)

į šį reglamentą reikėtų įtraukti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 (10) nustatytą bendrą biudžeto apsaugos sąlygų režimą. Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 yra biudžeto vykdymo teisinės sistemos pagrindas;

(10)

labai svarbu, kad vykdydamos biudžetą valstybės narės ir Komisija užtikrintų, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir paisoma ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių;

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos leidimus suteikiantiems pareigūnams, kai aktualu, laikantis konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, patvirtinti tinkamas priemones ir imtis veiksmų biudžetui apsaugoti, pavyzdžiui, sustabdant mokėjimus tais atvejais, kai valstybės narės įgyvendinamam veiksmui, finansuojamam Sąjungos lėšomis, daro poveikį tai, kad ta valstybė narė nepaiso atitinkamų Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių;

(12)

turėtų būti išlaikyti pagrindiniai biudžeto principai. Turėtų būti peržiūrėtos ir kuo labiau supaprastintos dabartinės nukrypti nuo tų principų leidžiančios nuostatos, taikomos tokiose konkrečiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės veiksmai ir struktūriniai fondai, atsižvelgiant į tų nuostatų tolesnį aktualumą, jų pridėtinę vertę biudžetui ir suinteresuotiesiems subjektams dėl jų tenkančią naštą;

(13)

asignavimų perkėlimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau ir turėtų būti atskiriami automatiniai ir neautomatiniai perkėlimai. Atitinkamos Sąjungos institucijos turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją tiek apie automatinius, tiek apie neautomatinius perkėlimus;

(14)

siekiant veiksmingai panaudoti tokias lėšas turėtų būti leidžiama perkelti ir panaudoti išorės asignuotąsias pajamas tolesnei programai ar veiksmui įgyvendinti. Vidaus asignuotąsias pajamas turėtų būti galima perkelti tik kitiems finansiniams metams, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

(15)

priėmus Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 ir su juo susijusius pagrindinius aktus, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2021/1060 (11) ir (ES) 2021/2116 (12) nustatytos taisyklės, susijusios su biudžeto principais, visų pirma dėl įsipareigojimų anuliavimo ir perkėlimo, panaikinimo ir galimybės vėl panaudoti panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus;

(16)

kalbant apie vidaus asignuotąsias pajamas, turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybos projektus panaudojant pajamas, gautas iš pastatų nuomos ir jų pardavimo. Tuo tikslu tokios pajamos turėtų būti laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kurias galima perkelti, kol jos bus visiškai panaudotos;

(17)

supaprastinimo tikslais ir siekiant geriau suderinti valstybių narių įnašų mokėjimo laiką su atitinkamais mokėjimų poreikiais, visiems papildomiems valstybių narių finansiniams įnašams į Sąjungos veiksmus ir programas, įskaitant savanoriškus įnašus, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos ir jie turėtų būti laikomi išorės asignuotosiomis pajamomis;

(18)

siekiant padidinti asignuotųjų pajamų pateikimo skaidrumą ir matomumą, sykiu išlaikant anksčiau pateiktos informacijos esmę, priede, kuris yra neatskiriama biudžeto dalis, turėtų būti pateikta išsami informacija apie numatomą gauti vidaus ir išorės asignuotųjų pajamų sumą ir numatomą paskirstymą atitinkamoms biudžeto eilutėms. Be to, tikslinga paaiškinti ataskaitų dėl vidaus ir išorės asignuotųjų pajamų įgyvendinimo praėjusiais metais teikimo reikalavimus. Taip bus užtikrinta, kad visa informacija apie asignuotųjų pajamų įgyvendinimą ir gautinų asignuotųjų pajamų prognozė bus pateikiama aiškiai ir suprantamai;

(19)

siekiant atsižvelgti į solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, sukurtą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, turėtų būti atnaujintos taisyklės dėl perkėlimų, kuriems taikomos specialiosios nuostatos. Be to, reikėtų atlikti patikslinimus, siekiant atsižvelgti į tai, jog norint mobilizuoti solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą nebereikia parengti taisomojo biudžeto projektų;

(20)

Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama priimti bet kokį Sąjungai skirtą dovanojamą turtą;

(21)

kad išimtinėmis aplinkybėmis būtų galima greitai reaguoti, Komisijai turėtų būti leidžiama priimti dovanojamą turtą natūra, neatsižvelgiant į jo vertę, kai toks dovanojamas turtas teikiamas humanitarinės pagalbos, skubios paramos, civilinės saugos ar krizių valdymo pagalbos tikslais. Siekiant užtikrinti tinkamas apsaugos priemones, Komisija tokį dovanojamą turtą turėtų priimti tik tais atvejais, kai jo priėmimas atitinka patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principus, nesukelia interesų konfliktų, nekenkia Sąjungos įvaizdžiui, ir nekenkia ar nekelia pavojaus, kad pakenks Sąjungos ar valstybių narių saugumui arba viešajai tvarkai. Priėmimo metu paramos teikėjas neturėtų būti patekęs į vieną iš situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje pagal ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą, ir neturėtų būti atitinkamoje duomenų bazėje užregistruotas kaip subjektas, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje. Jei Komisija priima dovanojamą turtą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas savo metinėje veiklos ataskaitoje turėtų pateikti informaciją;

(22)

turėtų būti nustatyta tai leidžianti nuostata, pagal kurią juridiniams asmenims būtų leidžiama nepiniginiu įnašu remti renginius ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais;

(23)

reikėtų patikslinti veiklos rezultatų sąvoką biudžeto atžvilgiu. Veiklos rezultatai turėtų būti susieti su tiesioginiu patikimo finansų valdymo principo taikymu. Taip pat turėtų būti apibrėžtas patikimo finansų valdymo principas ir reikėtų susieti nustatytus tikslus ir veiklos rodiklius, rezultatus ir asignavimų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Siekiant teisinio tikrumo ir kartu vengiant prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, turėtų būti apibrėžti su veiklos rezultatais susiję terminai, visų pirma atliktas darbas ir rezultatai;

(24)

atsižvelgiant į horizontalųjį lyčių aspekto integravimo tikslą, su klimatu susijusių išlaidų ir veiklos rezultatų bei išlaidų, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir jos didinimo, stebėsenos tikslus turėtų būti nustatyti konkretūs su biudžetu susiję veiklos rezultatų rodikliai, siekiant stebėti išlaidas lyčių lygybei, taip pat išlaidas, skirtas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos bei biologinės įvairovės apsaugai finansuoti. Tokie rodikliai turėtų būti glausti ir proporcingi, vengiant dubliavimosi, jų turėtų būti nedaug ir jie neturėtų sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos. Jie turėtų būti grindžiami veiksminga, skaidria ir išsamia metodika ir, kai tinkama, plačiai pripažintais moksliniais įrodymais. Kai tinkama, su tokiais rodikliais susiję surinkti duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį ir turėtų būti renkami taip, kad šiuos duomenis būtų galima apibendrinti visų susijusių programų lygmeniu;

(25)

atsižvelgiant į klimato ir aplinkos uždavinių sprendimo svarbą ir siekiant užtikrinti, kad vykdant biudžetą būtų prisidedama prie Europos žaliojo kurso, kaip nurodyta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“, Sąjungos klimato ir energetikos srities tikslų ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo, su biudžetu susijusi veiklos rezultatų koncepcija turėtų būti išplėsta, kad apimtų tvarų programų ir veiklos įgyvendinimą, kuris netrukdytų siekti aplinkos tikslų – klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tvaraus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo;

(26)

svarbu propaguoti socialines teises ir sąžiningas darbo ir užimtumo sąlygas, vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu ir SESV 9 straipsniu. Kai įmanoma ir tinkama, Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos iš biudžeto finansuojamas programas ir vykdydamos iš biudžeto finansuojamą veiklą, turi laikytis atitinkamos galiojančios nacionalinės teisės, Sąjungos teisės, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir kolektyvinių sutarčių;

(27)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (13) Sąjungos teisės aktai turėtų būti kokybiški ir orientuoti į sritis, kuriose jie duoda daugiausia pridėtinės vertės Europos piliečiams, ir būti kuo veiksmingesni ir efektyvesni įgyvendinant bendrus Sąjungos politikos tikslus. Tų tikslų gali padėti pasiekti esamų ir naujų išlaidų programų ir veiklos, kurias vykdant patiriama daug išlaidų, vertinimas;

(28)

siekiant įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą standartiškai teikti paslaugas skaitmeninėmis priemonėmis ir skatinti efektyvesnę ir kokybiškesnę kontrolę bei auditus, didinant patikinimo lygį ir kartu mažinant išlaidas, tinkama įtraukti aiškią nuorodą į naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis ir tokiomis besiformuojančiomis technologijomis kaip mašinų mokymasis, robotikos procesų automatizavimas, duomenų gavyba ir dirbtinis intelektas;

(29)

siekiant pagerinti biudžeto apsaugą nuo pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, korupciją, interesų konfliktus ir dvigubą finansavimą, reikėtų nustatyti standartizuotas informacijos apie Sąjungos lėšų gavėjus rinkimo, palyginimo ir apibendrinimo priemones. Visų pirma siekiant veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, jį nustatyti, ištirti ir pašalinti arba ištaisyti pažeidimus, būtina turėti galimybę nustatyti fizinius asmenis, kurie yra galutiniai tiesioginiai arba netiesioginiai Sąjungos lėšų gavėjai arba kurie pasisavina tas lėšas. Elektroniniu būdu registruojant ir saugant duomenis apie Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant tikruosius jų savininkus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (14) 3 straipsnio 6 punkte, ir reguliariai sudarant sąlygas susipažinti su šiais duomenimis Komisijos teikiamoje bendroje integruotoje ir sąveikioje informacijos ir stebėsenos sistemoje, įskaitant bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę (toliau – bendra integruota IT sistema), turėtų būti lengviau įvertinti riziką atrankos, sutarčių skyrimo, finansinio valdymo, stebėsenos, tyrimų, kontrolės ir audito tikslais ir veiksmingai užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, korupciją, interesų konfliktus ir dvigubą finansavimą, juos nustatyti, ištaisyti ir imtis dėl jų tolesnių veiksmų. Su duomenų registravimu, laikymu, perdavimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turėtų būti suderintos su taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis. Bendra integruota IT sistema turėtų būti sukurta siekiant išvengti dvigubo ataskaitų teikimo ir sumažinti valstybėms narėms ir kitiems įgyvendinimo subjektams tenkančią administracinę naštą. Komisija turėtų būti bendros integruotos IT sistemos valdytoja ir būti atsakinga už jos sukūrimą, valdymą ir priežiūrą. Valstybės narės, Sąjungos tyrimo, kontrolės ir audito įstaigos, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (toliau – OLAF), Audito Rūmus ir Europos prokuratūrą, turėtų turėti prieigą prie tų duomenų naudodamosi savo atitinkama kompetencija. Tokia prieiga turėtų atitikti reikalingumo ir proporcingumo principus. Duomenys, prieinami per bendrą integruotą IT sistemą, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti prieinami Europos Parlamentui ir Tarybai tiek, kiek tai būtina ir proporcinga naudojantis jų atitinkama kompetencija Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros kontekste;

(30)

bendra integruota IT sistema turėtų būti grindžiama sąveikumo principu, pagal kurį atnaujinta informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus turėtų būti automatiškai ir, kai įmanoma, realiuoju laiku iš tos sistemos gaunama ir į ją perduodama iš, be kita ko, atitinkamų nacionalinių duomenų bazių, atitinkamų nacionalinių įstaigų ir institucijų vidaus sistemų, administravimo ir mokėjimo institucijų, nacionalinių viešojo pirkimo ir konkursų duomenų bazių, viešai prieinamų duomenų ir Komisijos duomenų bazių, taip užtikrinant, kad informacija ir duomenys būtų visapusiški ir išsamūs;

(31)

bendra integruota IT sistema turėtų būti sukurta ir įdiegta taip, kad atitinkamą informaciją, susijusią su tais pačiais gavėjais pagal skirtingas Sąjungos finansavimo programas, būtų galima apibendrinti. Joje turėtų būti naudojami tik objektyvūs, proporcingi ir rizikos vertinimui būtini rizikos rodikliai, pagrįsti, jei įmanoma, realiuoju laiku atnaujinamais patikimais informacijos ir duomenų šaltiniais. Bendra integruota IT sistema turi būti suprojektuota taip, kad atitiktų bendruosius duomenų apsaugos principus, įskaitant asmens duomenų tvarkymui taikomus duomenų kiekio mažinimo ir saugojimo apribojimų principus;

(32)

siekiant užtikrinti, kad bendros integruotos IT sistemos funkcijos ir toliau atitiktų aukštus standartus, kai įmanoma, turėtų būti įgyvendinami tam tikri veiksmai ir priemonės, įskaitant duomenų laukelių suderinimą su atitinkamomis nacionalinėmis ir Komisijos IT sistemomis ir duomenų bazėmis, įtraukiant būtiną papildomą informaciją duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonės tikslais, taip pat pateikiant nuorodą į unikalų operacijų identifikatorių; atitinkamų nacionalinių IT sistemų ir duomenų bazių integravimą į bendrą integruotą IT sistemą automatinio keitimosi informacija tikslu; galimybės naudotojams pritaikyti ir grupuoti rizikos rodiklius ir jų koeficientus pagal Sąjungos fondo, programos ar valstybės poreikius ir ypatumus suteikimą; dirbtinio intelekto naudojimą duomenims analizuoti ir interpretuoti; įvairių galimybių naudotojams naudotis paieškos galimybėmis ir filtravimo funkcijomis suteikimą; gairių naudotojams dėl duomenų ir rezultatų interpretavimo ir naudojimo pateikimą; taip pat mokymus, kaip naršyti bendroje integruotoje IT sistemoje, vertinti riziką ir į ją atsižvelgti atliekant patikrinimus ir auditą;

(33)

pagal skaidrumo principą, įtvirtintą SESV 15 straipsnyje, Sąjungos institucijos turi veikti kuo atviriau. O vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese, stiprina institucijų vykdomą Sąjungos išlaidų kontrolę bei priežiūrą ir prisideda prie jos patikimumo didinimo. Komunikacija turėtų būti tikslingesnė ir ja turėtų būti siekiama didinti Sąjungos matomumą piliečiams. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią su visais lėšų iš biudžeto gavėjais, atsižvelgiant į tų gavėjų teisėtus konfidencialumo ir saugumo interesus ir, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, užtikrinant jų teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl Sąjungos institucijos turėtų vadovautis atrankos požiūriu skelbdamos informaciją, laikydamosi proporcingumo principo. Siekiant suteikti reikšmingos informacijos, sprendimai dėl informacijos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;

(34)

nedarant poveikio asmens duomenų apsaugos taisyklėms, turėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią su gavėjais susijusios informacijos skaidrumą. Informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus turėtų būti skelbiama tam skirtoje centralizuotoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje, pavyzdžiui, Finansinio skaidrumo sistemoje, ir ji turėtų būti lengvai prieinama taikant tinkamus ir saugius techninius sprendimus. Skelbimo reikalavimai turėtų apimti visus biudžeto vykdymo metodus, įskaitant atvejus, kai biudžetą vykdo kitos Sąjungos institucijos ir organai;

(35)

Komisija turėtų turėti galimybę vykdyti biudžetą netiesiogiai per valstybių narių organizacijas. Siekiant teisinio tikrumo, tikslinga apibrėžti valstybių narių organizaciją kaip subjektą, valstybėje narėje įsteigtą kaip viešosios teisės reglamentuojamąją įstaigą, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai ta valstybė narė yra pavedusi teikti viešąsias paslaugas bei kuriai ta valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas. Finansinė parama, kurią valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiais Sąjungos teisėje nustatytais reikalavimais, teikia tokioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms tos valstybės narės nustatytina forma, ir kuriai nebūtinai yra reikalinga banko garantija, turėtų būti laikoma pakankama finansine garantija;

(36)

fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo trukmė neturėtų viršyti laikotarpio, kuriuo gavėjas naudoja lėšas, todėl po dvejų metų šie duomenys turėtų būti pašalinti;

(37)

daugeliu šiame reglamente numatytų atvejų informacijos skelbimas yra susijęs su juridiniais asmenimis. Kai tai susiję su fiziniais asmenimis, asmens duomenų skelbimas turėtų būti numatomas tik laikantis suteiktos sumos dydžio ir poreikio kontroliuoti, kaip geriausia panaudoti lėšas, proporcingumo principo. Tokiais atvejais bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio regiono skelbimas atitinka informacijos apie gavėjus skelbimo tikslą ir užtikrina vienodą požiūrį į skirtingo dydžio valstybes nares, kartu gerbiant gavėjų teisę į privatų gyvenimą, visų pirma į jų asmens duomenų apsaugą;

(38)

siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Pavyzdžiui, neturėtų būti skelbiama informacija apie stipendijas ar kitas tiesioginės paramos, mokamos fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, rūšis, informacija apie tam tikras labai mažos vertės sutartis arba per finansines priemones ar biudžeto garantijas teikiamą finansinę paramą, kurios vertė mažesnė už tam tikras vertės ribas, ar tokiais atvejais, jei atskleidus informaciją iškiltų pavojus atitinkamų asmenų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba būtų pakenkta gavėjų komerciniams interesams. Tačiau, siekiant išlaikyti dabartinę praktiką ir užtikrinti skaidrumą, dotacijų atveju neturėtų būti taikoma jokia konkreti pareigos skelbti informaciją remiantis konkrečia vertės riba išimtis;

(39)

tais atvejais, kai gavėjų asmens duomenys skelbiami Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo ir skyrimo procedūrų kontrolės tikslais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1725 ir (ES) 2016/679 (15) tie gavėjai turėtų būti informuojami apie tokį paskelbimą ir jų teises bei procedūras, taikytinas naudojimuisi tomis teisėmis;

(40)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus gavėjus principo, su fiziniais asmenimis susijusi informacija taip pat turėtų būti skelbiama atsižvelgiant į valstybių narių pareigą užtikrinti didelį sutarčių, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES (16) nustatytas ribas, skaidrumą;

(41)

netiesioginio ir pasidalijamojo valdymo atveju informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus turėtų skelbti Sąjungos lėšas įgyvendinantys asmenys, subjektai ar paskirtosios įstaigos. Pasidalijamojo valdymo atveju informacija turėtų būti skelbiama laikantis konkrečiam sektoriui skirtų taisyklių. Pagal šį reglamentą informaciją apie gavėjus turėtų teikti valstybės narės, kurios gauna ir įgyvendina Sąjungos lėšas taikant tiesioginį valdymą. Komisija turėtų pateikti informaciją apie vieną bendrą interneto svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus;

(42)

siekiant, kad duomenys apie finansines priemones, įgyvendinamas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, būtų aiškesni ir skaidresni, tikslinga visus ataskaitų teikimo reikalavimus išdėstyti viename bendrame darbo dokumente, kuris būtų pridedamas prie biudžeto projekto;

(43)

siekiant užtikrinti skaidrumą, išvengti tam tikro dubliavimosi ir suderinti ataskaitų teikimo laiką su atitinkamų duomenų prieinamumu, sykiu užtikrinant, kad jokia informacija nebūtų prarasta, informacija apie biudžeto garantijas, bendrą atidėjinių fondą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kuriems taikoma viršutinė nuosavų išteklių riba, turėtų būti pergrupuota į šias tris kategorijas ir išsamiai pateikta atitinkamose ataskaitose;

(44)

siekiant padidinti ataskaitų skaidrumą ir tikslumą, prie biudžeto projekto pridedamame darbo dokumente pateikiama informacija apie finansines priemones turėtų apimti informaciją apie patirtus nuostolius iš turto;

(45)

siekiant užtikrinti suderinimą su sąmatos priėmimo grafiku, prie biudžeto projekto turėtų būti pridėtas Komisijos pastatų politikos darbo dokumentas;

(46)

siekdama skatinti geriausią praktiką įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau – ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (toliau – EJRŽAF), taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) lėšas, Komisija informavimo tikslais turėtų galėti suteikti galimybę už valdymo ir kontrolės veiklą atsakingoms įstaigoms naudotis neprivalomu metodiniu vadovu, kuriame pateikta jos pačios taikoma kontrolės strategija ir metodas, įskaitant kontrolinius sąrašus ir geriausios praktikos pavyzdžius. Tas vadovas prireikus turėtų būti atnaujinamas;

(47)

priėmus teismo sprendimus (17), kuriais Komisija įpareigojama mokėti palūkanas arba kitus mokesčius nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo panaikintų arba sumažintų baudų sumų, susidarė nauja, nenumatyta padėtis. Todėl būtina leisti iš biudžeto pajamų atskaityti visas už panaikintų ar sumažintų baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų sumas mokėtinas palūkanas ar kitą mokestį, įskaitant bet kokią su tomis sumomis susijusią neigiamą grąžą. Ši draudimo gauti neigiamas pajamas išimtis būtų taikoma tik šiuo konkrečiu atveju. Siekiant laikytis bendrojo ankstesnės padėties atkūrimo principo (restitutio in integrum), taikomo Sąjungos institucijų skirtoms baudoms, kitoms nuobaudoms arba sankcijoms, kurias vėliau panaikino arba sumažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, būtina nustatyti, kad bet kokia neigiama grąža, susijusi su laikinai surinktų tokių baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų, kurias skyrė Sąjungos institucijos, suma, neturėtų būti atskaitoma iš grąžintinos sumos. Siekiant kompensuoti už prarastą galimybę naudotis lėšomis nuo tos dienos, kurią atitinkamos trečiosios šalys laikinai sumokėjo baudą Komisijai, iki grąžinimo dienos, kaip tinkama kompensacija tokioms trečiosioms šalims tokiomis aplinkybėmis, grąžintina suma turėtų būti padidinta sumokant palūkanas, apskaičiuotas pagal normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidinus ją pusantro procentinio punkto, ir taip šiai sumai nebereikės taikyti jokios kitos palūkanų normos. Be to, ta norma atitinka palūkanų normą, taikomą skolininkui, kai skolininkas nusprendžia atidėti baudos, kitos nuobaudos arba sankcijos mokėjimą ir vietoj mokėjimo pateikia finansinę garantiją. Tokios palūkanos ir rinkliavos kaip neigiamos pajamos turėtų būti atskaitomos tik iki 2027 m. gruodžio 31 d., kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl daugiametės finansinės programos po 2027 m., susijęs su palūkanų normomis ir kitais mokesčiais, kurie turėtų būti sumokėti kaip tinkama kompensacija grąžinus panaikintas arba sumažintas baudas, kitas nuobaudas arba sankcijas. Priimant šį galutinį sprendimą turėtų būti atsižvelgiama į ankstesnę patirtį ir numatomus būsimus pokyčius, ir jis turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus biudžeto principus. Siekiant užtikrinti pakankamą pinigų srautą, kad susijusioms trečiosioms šalims būtų kompensuota už prarastą galimybę naudotis lėšomis, jeigu bauda, kita nuobauda arba sankcija buvo panaikinta arba suma buvo sumažinta, gali prireikti leisti, kad baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų forma gautos sumos ir visos dėl jų sukauptos palūkanos ar kitos pajamos iki kitų finansinių metų pabaigos būtų įtrauktos į biudžetą. Kad būtų užtikrintas visiškas šio mechanizmo skaidrumas, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti visą informaciją, prieinamą jai vykdant metinę biudžeto procedūrą;

(48)

atsižvelgiant į finansuojant atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos padidėjusią Sąjungos vardu Komisijos vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų apimtį, reikėtų toliau didinti su šiomis operacijomis susijusį skaidrumą. Siekiant atsižvelgti į padidėjusį šių operacijų sudėtingumą ir užtikrinti geresnį jų turinio matomumą, prie dokumento, pridedamo prie Komisijai skirto biudžeto skirsnio, reikėtų pridėti išsamią Komisijos vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų apžvalgą. Ta apžvalga, be kita ko, turėtų apimti išsamią informaciją apie terminus, mokėjimų tvarkaraštį, apibendrinto lygmens mokėtinas palūkanas, investuotojų bazę pirminėje rinkoje ir, kai taikytina, bendro likvidumo fondo, kuriuo grindžiama diversifikuota finansavimo strategija, mastą ir sąnaudas, taip pat skolinimosi planą. Be to, toje apžvalgoje turėtų būti pateikti pagrindiniai duomenys ir metodika, kurią Komisija naudojo susidariusioms ir mokėtinoms palūkanoms apskaičiuoti, neįtraukiant jokios neskelbtinos informacijos;

(49)

tikslinga numatyti galimybę Sąjungos institucijoms tarpusavyje sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio, siekiant palengvinti jų asignavimų vykdymą, ir taip pat numatyti galimybę tokius susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių sudaryti tarp Sąjungos institucijų departamentų, Sąjungos organų, Europos tarnybų, įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnybos;

(50)

siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad taikytina teisė, pagal kurią turi būti imamasi tinkamų veiksmų dėl interesų konfliktų, apima Sąjungos ir nacionalinę teisę, susijusią su interesų konfliktais;

(51)

siekiant padidinti įtraukumą, į subjektų, kuriems gali būti patikėtos biudžeto vykdymo užduotys, sąrašą turėtų būti įtrauktos valstybėje narėje įsteigtos privatinės arba Sąjungos teisės reglamentuojamos įstaigos, kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų naudojimas arba biudžeto garantijų įgyvendinimas, jei jas kontroliuoja viešosios teisės subjektai arba privatinės teisės subjektai, kuriems pavesta teikti viešąsias paslaugas ir kuriems gali būti taikomas netiesioginis valdymas, ir joms suteiktos tinkamos finansinės garantijos. Kai tokios privatinės ar Sąjungos teisės reglamentuojamos įstaigos negauna valstybės narės teikiamos finansinės paramos, tinkamos finansinės garantijos turėtų būti suteikiamos kaip kontroliuojančiųjų įstaigų solidarioji atsakomybė arba lygiavertės finansinės garantijos;

(52)

tikslinga nustatyti naujų Europos tarnybų steigimo tvarką ir atskirti privalomas ir neprivalomas tokių tarnybų užduotis. Turėtų būti numatyta galimybė Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus deleguoti Europos tarnybos direktoriui. Be to, Europos tarnybos turėtų turėti galimybę sudaryti paslaugų lygio susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių. Tikslinga parengti konkrečias apskaitos įrašų pateikimo taisykles, nuostatas, kuriomis Komisijos apskaitos pareigūnui leidžiama tam tikras savo užduotis deleguoti tų tarnybų darbuotojams, ir veiklos procedūras, susijusias su banko sąskaitomis, kurias Komisija turėtų galėti atidaryti Europos tarnybos vardu;

(53)

siekiant padidinti vykdomųjų įstaigų išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgiant į dirbant su kitais Sąjungos organais įgytą praktinę patirtį, visas ar dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių turėtų būti galima patikėti Komisijos apskaitos pareigūnui;

(54)

siekiant teisinio tikrumo būtina paaiškinti, kad vykdomųjų įstaigų direktoriai, valdydami jų įstaigoms deleguotus programų veiklos asignavimus, veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai. Siekiant, kad dėl bendros tam tikrų paramos paslaugų centralizacijos išaugęs veiksmingumas turėtų didžiausią poveikį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad vykdomosios įstaigos gali įgyvendinti administracines išlaidas;

(55)

būtina nustatyti taisykles, susijusias su finansų pareigūnų, visų pirma leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, įgaliojimais ir pareigomis;

(56)

Europos Parlamentas, Taryba, Audito Rūmai ir Komisijos apskaitos pareigūnas apie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, vidaus auditoriaus ir apskaitos pareigūno paskyrimą arba jų pareigų nutraukimą turėtų būti informuojami per dvi savaites nuo tokio paskyrimo arba nustojimo eiti pareigas;

(57)

leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas pajamų ir išlaidų operacijas, atliekamas jiems vadovaujant, ir už vidaus kontrolės sistemas, ir turėtų būti atskaitingi už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikant drausminę procedūrą;

(58)

dėl to taip pat turėtų būti nustatytos leidimus suteikiančių pareigūnų užduotys, pareigos ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų užtikrinti, kad perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus, ir kad būtų imtasi priemonių, siekiant užtikrinti kontrolės sistemos veikimą. Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsiskaityti savo Sąjungos institucijai už vykdytas pareigas teikiamoje metinėje ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama reikalaujama finansinė ir valdymo informacija to pareigūno patikinimo pareiškimui dėl savo pareigų vykdymo pagrįsti, be kita ko, informacija apie bendrus atliktų operacijų rezultatus. Patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, reikėtų saugoti bent penkerius metus. Visos įvairiausios derybų, susijusių su viešojo pirkimo sutarčių skyrimu, formos turėtų būti nurodytos atitinkamai Sąjungos institucijai skirtoje deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno specialioje ataskaitoje ir tos Sąjungos institucijos Europos Parlamentui bei Tarybai skirtoje ataskaitoje, nes tos procedūros nukrypsta nuo įprastų skyrimo procedūrų;

(59)

reikėtų atsižvelgti į dvejopą Sąjungos delegacijų vadovų, o jiems nesant – į jų pavaduotojų, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir, kiek tai susiję su veiklos asignavimais, Komisijos perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vaidmenį;

(60)

Komisija su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams galėtų deleguoti tik tam tikrais atvejais, kai Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojai tas užduotis privalo vykdyti tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas Sąjungos delegacijos vadovų nebuvimo laikotarpiu. Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams tais įgaliojimais neturėtų būti leidžiama naudotis sistemingai ar dėl vidaus darbo paskirstymo priežasčių;

(61)

apskaitos pareigūnas turėtų būti atsakingas už tinkamą mokėjimų įgyvendinimą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų susigrąžinimą. Apskaitos pareigūnas turėtų valdyti iždą, banko sąskaitas ir trečiųjų šalių bylas, tvarkyti apskaitos dokumentus ir būti atsakingas už Sąjungos institucijų finansinių ataskaitų rengimą. Komisijos apskaitos pareigūnas turėtų būti vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyti apskaitos taisykles ir suderintus sąskaitų planus, o visų kitų Sąjungos institucijų apskaitos pareigūnai turėtų nustatyti savo institucijoms taikytinas apskaitos procedūras;

(62)

taip pat turėtų būti nustatyta apskaitos pareigūno skyrimo ir jo pareigų nutraukimo tvarka;

(63)

apskaitos pareigūnas turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad iždo valdymo tikslais atidarytose sąskaitose ir avansinėse sąskaitose nebūtų įsiskolinimo;

(64)

tikslinga iždo valdymui leistinas mokėjimo priemones suderinti su šiuolaikiniais mokėjimo metodais, įskaitant kredito korteles ir elektronines pinigines;

(65)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos delegacijų mokėjimai pagal standartines biudžeto, iždo ir apskaitos operacijų taisykles (toliau – biudžeto procedūros) vis dažniau atliekami per centrinį iždą ir todėl operacijų skaičius ir per avansines sąskaitas mokamos sumos mažėja, tikslinga supaprastinti avansinių sąskaitų sukūrimo, administravimo ir kontrolės taisykles;

(66)

turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri būtų įprastų biudžeto procedūrų išimtis ir būtų susijusi tik su nedidelėmis sumomis, ir turėtų būti nustatytos avansinių lėšų administratorių užduotys ir pareigos, taip pat leidimus suteikiančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Siekiant efektyvumo Sąjungos delegacijose turėtų būti atidarytos avansinės sąskaitos tiek Komisijos, tiek EIVT biudžeto skirsnių asignavimams. Be to, konkrečiomis sąlygomis tikslinga leisti Sąjungos delegacijos avansines sąskaitas naudoti nedidelėms sumoms išmokėti taikant biudžetines procedūras. Kalbant apie avansinių lėšų administratorių skyrimą, turėtų būti galima pasirinkti iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (18) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai);

(67)

siekiant atsižvelgti į padėtį krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, kai nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir į technines kliūtis atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui pasirašyti visus teisinius įsipareigojimus, toje srityje Komisijos įdarbintiems darbuotojams turėtų būti leidžiama prisiimti labai nedidelės vertės (iki 2 500 EUR) teisinius įsipareigojimus, susijusius su mokėjimais, kurie atliekami iš avansinių sąskaitų, o Sąjungos delegacijų vadovams ar jų pavaduotojams – prisiimti teisinius įsipareigojimus Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu;

(68)

apibrėžus finansų pareigūnų užduotis ir pareigas, jie gali būti laikomi atsakingais tik tomis sąlygomis, kurios nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Sąjungos institucijose buvo įsteigtos specializuotos finansinių pažeidimų komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (19). Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį joms pateikiamų bylų skaičių ir siekiant efektyvumo, šių komisijų funkcijas tikslinga perduoti tarpinstitucinei komisijai, įsteigtai pagal šį reglamentą (toliau – komisija). Komisijos paskirtis turėtų būti: vertinti prašymus ir teikti rekomendacijas dėl poreikio priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskyrimo, dėl kurių į ją kreipėsi Komisija ar kitos Sąjungos institucijos ir organai, nustatymo, nedarant poveikio jų administraciniam savarankiškumui jų darbuotojų atžvilgiu. Tos funkcijos perduodamos ir siekiant išvengti rekomendacijų ar nuomonių dubliavimosi bei sumažinti pavojų, kad dėl bylų, kuriose dalyvauja ir ekonominės veiklos vykdytojas, ir Sąjungos institucijos ar įstaigos darbuotojas, bus teikiamos prieštaringos rekomendacijos ar nuomonės. Reikia toliau vykdyti procedūrą, pagal kurią leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų prašyti patvirtinti nurodymą, kuris, to pareigūno nuomone, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ir taip būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės. Komisijos sudėtis turėtų būti pakeista, kai ji atlieka šį vaidmenį. Ši komisija turėtų neturėti jokių tyrimo įgaliojimų;

(69)

kalbant apie pajamas, būtina spręsti nuosavų išteklių, reglamentuojamų Tarybos reglamentais (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (20) ir (ES, Euratomas) 2021/770 (21), neigiamo vertės koregavimo klausimą. Išskyrus nuosavų išteklių atvejus, įvairiais procedūros etapais būtina išsaugoti leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybei priskirtas užduotis ir vykdomą kontrolę: gautinų sumų sąmatos nustatymą, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti išdavimą, debetinio dokumento, kuriuo skolininkui pranešama, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimą ir, kai reikia, sprendimą netaikyti teisės į susigrąžintiną sumą, taikant kriterijus, kuriais užtikrinamas patikimo finansų valdymo principų laikymasis siekiant užtikrinti veiksmingą pajamų surinkimą;

(70)

leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę visiškai ar iš dalies netaikyti reikalavimo susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jeigu skolininkui iškelta bet kokia nemokumo byla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848 (22), ypač teisminių priemonių, susitarimų ir analogiškų bylų atvejais;

(71)

reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas dėl gautinų sumų sąmatos koregavimo arba sumažinimo iki nulio procedūrų;

(72)

būtina paaiškinti sumų, gautų skyrus baudas, kitas nuobaudas ir sankcijas, taip pat visų dėl jų sukauptų palūkanų ar kitų pajamų įtraukimo į biudžetą laiką;

(73)

atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius finansų rinkose ir į palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, būtina persvarstyti nuostatas, susijusias su baudoms ar kitoms nuobaudoms taikoma palūkanų norma;

(74)

siekiant atskleisti specifinį gautinų sumų, kurios apima Sąjungos institucijų pagal SESV ar Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) nustatytas baudas ar kitas nuobaudas, pobūdį, būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl palūkanų normų, taikytinų mokėtinoms, bet dar nesumokėtoms sumoms tuo atveju, kai tokios sumos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu yra padidinamos;

(75)

susigrąžinimo taisyklės turėtų būti paaiškintos ir sugriežtintos. Visų pirma, reikėtų nurodyti, kad apskaitos pareigūnas sumas susigrąžina įskaitydamas sumas, kurias skolininkui turi sumokėti vykdomoji įstaiga, kai ji vykdo biudžetą;

(76)

siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl terminų, kai turi būti išsiųstas debetinis dokumentas;

(77)

siekiant užtikrinti turto valdymą, pirmenybę teikiant tikslui užtikrinti pinigų saugumą ir likvidumą, reikėtų sumas, susijusias su baudomis, kitomis nuobaudomis ar sankcijomis, skirtomis pagal SESV arba Euratomo sutartį, pavyzdžiui, ginčijamas baudas už konkursų taisyklių pažeidimus, rinkti kaip laikinąsias sumas. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę tas sumas investuoti į finansinį turtą ir nustatyti už tas investicijas gautos grąžos paskirstymą. Kadangi Komisija nėra vienintelė Sąjungos institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti baudas, kitas nuobaudas ar sankcijas, būtina nustatyti nuostatas dėl tokių baudų, kitų nuobaudų ar sankcijų, kurias nustato kitos Sąjungos institucijos, taip pat nustatyti jų susigrąžinimo taisykles, kurios turėtų būti lygiavertės Komisijai taikytinoms taisyklėms;

(78)

siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją finansavimo sprendimams priimti, būtina nustatyti finansavimo sprendimų dėl dotacijų, viešojo pirkimo, Sąjungos išorės veiksmų patikos fondų (toliau – Sąjungos patikos fondai), apdovanojimų, finansinių priemonių, derinimo priemonių arba platformų ir biudžeto garantijų turinio minimalius reikalavimus. Be to, siekiant potencialiems gavėjams suteikti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina, kad finansavimo sprendimus būtų galima priimti dėl ilgesnio nei vienų finansinių metų laikotarpio, nurodant, kad jų vykdymas turėtų priklausyti nuo atitinkamiems finansiniams metams turimų biudžeto asignavimų. Be to, būtina sumažinti elementų, kurių reikia finansavimo sprendimui priimti, skaičių. Siekiant supaprastinimo tikslo, finansavimo sprendimas tuo pačiu metu turėtų reikšti metinę arba daugiametę darbo programą. Atsižvelgiant į tai, kad 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams skiriamas įnašas jau nustatytas biudžete, neturėtų būti reikalaujama priimti konkretaus finansavimo sprendimo tuo atžvilgiu;

(79)

kalbant apie išlaidas, turėtų būti apibrėžtas finansavimo sprendimų, bendrų biudžetinių įsipareigojimų ir individualių biudžetinių įsipareigojimų santykis, taip pat turėtų būti patikslintos biudžetinio ir teisinio įsipareigojimo sąvokos, siekiant nustatyti aiškią atskirų biudžeto vykdymo etapų sistemą;

(80)

siekiant visų pirma atsižvelgti į Sąjungos delegacijų ir Sąjungos atstovybių prisiimtų teisinių įsipareigojimų skaičių ir su jais susijusius valiutų kurso svyravimus, tais atvejais, kai galutinis gavėjas ir suma yra žinomi, turėtų būti leidžiama prisiimti preliminarius biudžeto įsipareigojimus;

(81)

siekiant EŽŪGF suderinti, kai tik tai bus techniškai įmanoma, su bendrosiomis apskaitos ir biudžeto procedūromis, turėtų būti leidžiama vykdyti individualius biudžetinius įsipareigojimus mokėjimams atlikti, neprivalant prieš tai prisiimti bendro preliminaraus įsipareigojimo mokėjimams atlikti, po kurio per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį arba, tam tikromis sąlygomis, ilgesnį laikotarpį, būtų prisiimti individualūs įsipareigojimai. Be to, kad būtų galima vykdyti individualius biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus gruodžio mėn. už pirmąjį finansinių metų mėnesį, įprastos EŽŪGF valdymo išlaidos turėtų būti pridėtos prie išlaidų, kurių atžvilgiu leidžiama atlikti išankstinius mokėjimus, rūšių;

(82)

kalbant apie mokėjimų, kuriuos gali atlikti leidimus suteikiantys pareigūnai, tipologiją, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu reikėtų patikslinti įvairias mokėjimų rūšis. Turėtų būti geriau paaiškintos išankstinio finansavimo mokėjimų patvirtinimo taisyklės, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti tarpinio patvirtinimo. Tuo tikslu į prisiimamus teisinius įsipareigojimus turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(83)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami per nurodytus terminus, o tuo atveju, jeigu tokių terminų nesilaikoma, kad kreditoriai, išskyrus valstybes nares, Europos investicijų banką (toliau – EIB) ir Europos investicijų fondą (toliau – EIF), turės teisę į palūkanas, priskiriamas biudžetui;

(84)

pagrindiniai viešojo pirkimo elektroninių sąskaitų faktūrų elementai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/55/ES (23) nustatytomis taisyklėmis;

(85)

siekiant aiškumo, reikėtų pataisyti netinkamų pasiūlymų per viešąjį pirkimą apibrėžtį, kad ji apimtų pasiūlymus, kai ekonominės veiklos vykdytojas negali dalyvauti viešajame pirkime;

(86)

būtina paaiškinti, kad konkrečios sutartys pagal preliminariąją sutartį, sudarytą su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, gali būti skiriamos ir keičiamos laikantis preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų;

(87)

atsižvelgiant į tai, kad atviriems, ribotiems konkursams ir konkurso procedūroms su derybomis taikomos tos pačios ex ante viešinimo priemonės, po nesėkmingos konkurso procedūros su derybomis tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą;

(88)

būtina nustatyti, kad tais atvejais, kai procedūros, kuriomis reglamentuojamos notarų teikiamos dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugos, susijusiose valstybėse narėse nėra atvertos konkurencijai, tokios paslaugos nepatenka į šio reglamento viešojo pirkimo taisyklių taikymo sritį;

(89)

yra pagrįsta suteikti galimybę rengti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą dėl konkurso procedūrose negalinčių dalyvauti valstybių narių organizacijų teikiamų paslaugų;

(90)

siekiant užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai (24), leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti, kad su draudimu dalyvauti procedūroje ir atrankos kriterijais susiję įrodymai būtų pateikti iki sprendimo dėl sutarties skyrimo;

(91)

yra tikslinga nuostatas, susijusias su išlaidų patvirtinimu ir leidimu jas daryti, išdėstyti viename straipsnyje ir įtraukti įsipareigojimų panaikinimo apibrėžtį. Kadangi sandoriai atliekami kompiuterizuotomis sistemomis, užrašo „patvirtinta išmokėti“ pasirašymas siekiant išreikšti sprendimo patvirtinimą turėtų būti pakeičiamas elektroniniu būdu apsaugotu parašu, išskyrus ribotą atvejų skaičių. Taip pat būtina paaiškinti, kad turi būti patvirtinamos visos finansuoti tinkamos išlaidos, įskaitant ir tas išlaidas, kurios nėra susietos su mokėjimo prašymu, kaip, pavyzdžiui, išankstinio finansavimo patvirtinimo atveju;

(92)

siekiant sumažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti šio reglamento aiškumą, turėtų būti nustatytos daugiau kaip vienai biudžeto vykdymo priemonei skirtos bendros taisyklės. Dėl tų priežasčių tam tikras nuostatas reikėtų pergrupuoti, kai kurių kitų nuostatų formuluotės ir taikymo sritys turėtų būti suderintos, o bereikalingi pakartojimai ir kryžminės nuorodos turėtų būti išbraukti;

(93)

kiekviena Sąjungos institucija turėtų įsteigti vidaus audito pažangos komitetą, kuriam būtų pavesta užtikrinti, kad vidaus auditorius būtų nepriklausomas, stebėti vidaus audito darbo kokybę ir užtikrinti, kad institucijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas ir imtųsi tolesnių veiksmų. Kiekviena Sąjungos institucija, atsižvelgdama į savo organizacinį savarankiškumą ir nepriklausomų ekspertų konsultacijų svarbą, turėtų nuspręsti dėl to vidaus audito pažangos komiteto sudėties;

(94)

daugiau turėtų būti akcentuojamas iš biudžeto finansuojamų projektų vykdymas ir rezultatai. Todėl, be jau seniai įsigalėjusių Sąjungos įnašo teikimo būdų (faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir finansavimo taikant fiksuotąją normą), tikslinga apibrėžti papildomą finansavimo, nesusijusio su atitinkamų operacijų išlaidomis, formą. Ši papildoma finansavimo forma turėtų būti grindžiama tam tikrų sąlygų įvykdymu ex ante arba rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;

(95)

kai Sąjungos įnašas teikiamas kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas ir kai kompensavimas grindžiamas rezultatais, tų rezultatų pasiekimas turėtų būti vertinamas pagal iš anksto nustatytas tarpines reikšmes ir tikslus ir prieš sumokant įnašą turėtų būti patikrinta, ar tos tarpinės reikšmės arba tikslai pasiekti. Įrašai ir patvirtinamieji dokumentai, susiję su tikslų arba tarpinių reikšmių pasiekimu, turėtų būti saugomi ex post patikrų arba audito, be kita ko, atliekamo Audito Rūmų, tikslais;

(96)

kai Komisija atlieka Sąjungos lėšų gavėjų veiklos ir finansinio pajėgumo ar tų gavėjų sistemų ir procedūrų vertinimą, ji turėtų turėti galimybę pasikliauti savo pačios, kitų subjektų ar paramos teikėjų, pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų, jau atliktais vertinimais, kad būtų išvengta pakartotinio tų pačių gavėjų vertinimo. Galimybe pasikliauti tarpusavyje kitų subjektų atliktais vertinimais reikėtų naudotis tuo atveju, jeigu tokie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo metodo sąlygoms. Todėl, siekdama skatinti paramos teikėjų tarpusavio pasikliovimą vertinimais, Komisija turėtų propaguoti tarptautiniu mastu pripažintų standartų ar tarptautinės geriausios praktikos pripažinimą;

(97)

taip pat svarbu išvengti situacijų, kai Sąjungos lėšų gavėjai tikrinami skirtingų subjektų dėl tų lėšų panaudojimo po keletą kartų. Todėl turėtų būti galima pasikliauti nepriklausomų auditorių jau atliktais auditais su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų dėl tų auditorių kompetencijos ir nepriklausomumo ir jei audito darbas yra pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, užtikrinančiais pagrįstą patikinimą, taip pat jeigu jų metu buvo tikrintos finansinės ataskaitos ir ataskaitos dėl Sąjungos įnašo panaudojimo. Toks auditas turėtų tapti bendro patikinimo dėl Sąjungos lėšų panaudojimo pagrindu. Tuo tikslu svarbu užtikrinti, kad nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, būtų pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms;

(98)

siekiant pasikliauti vertinimais bei auditais ir sumažinti asmenims arba subjektams, gaunantiems Sąjungos lėšas, tenkančią administracinę naštą, svarbu užtikrinti, kad būtų pakartotinai naudojama visa Sąjungos institucijų, vadovaujančių institucijų ar kitų Sąjungos lėšas įgyvendinančių įstaigų ir subjektų jau turima informacija, kad būtų išvengta daugkartinių prašymų gavėjams ar naudos gavėjams;

(99)

nustatant ilgalaikio bendradarbiavimo su gavėjais mechanizmą, reikėtų numatyti galimybę pasirašyti finansinės partnerystės pagrindų susitarimus. Finansinės partnerystės pagrindų susitarimai turėtų būti įgyvendinami sudarant dotacijų susitarimus arba susitarimus dėl įnašo su Sąjungos lėšas įgyvendinančiais asmenimis ir subjektais. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti būtiniausią tokių susitarimų dėl įnašo turinį. Finansinės partnerystės pagrindų susitarimais neturėtų būti nepagrįstai varžoma galimybė gauti Sąjungos lėšų;

(100)

turėtų būti suderintos įvairių biudžeto vykdymo priemonių, tokių kaip dotacijos, viešasis pirkimas, netiesioginis valdymas, apdovanojimai ir kt., sąlygos ir procedūros, susijusios su Sąjungos įnašo mokėjimo sustabdymu, nutraukimu ar sumažinimu. Turėtų būti nustatytos tokio sustabdymo, nutraukimo ar sumažinimo priežastys. Tais atvejais, kai vėliau nustatoma, kad per sutarties skyrimo procedūrą būta pažeidimų arba sukčiavimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų imtis tam tikrų taisomųjų priemonių, išskyrus atvejus, kai yra pagrįsta to nedaryti, pavyzdžiui, kai teisinio įsipareigojimo vykdymas atitinka atitinkamos institucijos ar įstaigos interesus arba kai reikia užtikrinti paslaugos teikimo tęstinumą;

(101)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti standartiniai laikotarpiai – kiek laiko gavėjai turėtų saugoti dokumentus, susijusius su Sąjungos įnašais, kad būtų išvengta skirtingų ar neproporcingų sutartinių reikalavimų, tačiau kartu suteikiant pakankamai laiko Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF gauti prieigą prie tokių duomenų bei dokumentų ir atlikti ex post patikrinimus ir auditą. Be to, bet kuris asmuo ar subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;

(102)

siekiant dalyviams ir gavėjams suteikti tinkamos informacijos ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, dalyviams ir gavėjams turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš patvirtinant bet kokią priemonę, neigiamai veikiančią jų teises, jie taip pat turėtų būti informuoti apie teisių gynimo priemones, kurios jiems yra prieinamos, kad galėtų užginčyti tokią priemonę;

(103)

atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas per sutarties skyrimo procedūrą nebūtinai turi suteikti galimybę dalyviui pateikti pastabas, jei šis dalyvis buvo pašalintas iš sutarties skyrimo procedūros. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tai reikėtų nurodyti ir nuostatoje dėl prieštaravimų procedūros ir teisių gynimo priemonių;

(104)

atsižvelgdama į vis sudėtingesnę geopolitinę aplinką, kurioje sparčiai randasi hibridinių ir kibernetinių grėsmių, ir būtinybę vykdyti skaitmeninę pertvarką su jai būdingais techninio pažeidžiamumo pavojais, Sąjunga, kaip matyti iš viešosios politikos ir teisės, turi užtikrinti savo pačios ir savo valstybių narių saugumo ir viešosios tvarkos apsaugą. Tai susiję su pagrindinių visuomenės interesų išsaugojimu, pvz., energijos tiekimo saugumo užtikrinimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir sukčiavimu. Laikantis tarptautinių Sąjungos susitarimų, skiriant Sąjungos lėšas strateginio turto ir interesų srityje, pvz., skaitmeninei arba kosmoso infrastruktūrai, ryšių ir informacinėms sistemoms bei paslaugoms, gali prireikti taikyti specialias sąlygas, siekiant užtikrinti šią apsaugą, apimančią ryšių ir informacinių sistemų vientisumą ir susijusias tiekimo grandines. Reikėtų paaiškinti joms taikomų sąlygų ir reikalavimų rūšis. Tačiau šiame reglamente nustatytos konkrečios sąlygos nėra išsamios, o į pagrindinį teisės aktą galima įtraukti konkrečias sąlygas, jei juo nekeičiami šiame reglamente nustatyti saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai ir procedūros arba nuo jų nenukrypstama;

(105)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų sukurti vieną bendrą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą;

(106)

ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma dalyviams, gavėjams, subjektams, kurių pajėgumu ketina remtis kandidatas ar konkurso dalyvis, rangovo subrangovams, neįtrauktojo subjekto tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams, fiziniams asmenims, garantams, taip pat bet kuriam Sąjungos lėšas gaunančiam asmeniui arba subjektui, jei biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal finansines priemones taikant tiesioginį valdymą, dalyviams ar gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą taikant pasidalijamąjį valdymą, pateikė informaciją, taip pat rėmėjams;

(107)

siekiant pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, reikėtų sustiprinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą. Svarbu išvengti, kad asmuo arba subjektas, patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, galėtų teikti paraiškas Sąjungos lėšoms įgyvendinti, būti atrinktas lėšoms įgyvendinti arba gauti šias lėšas pagal programą, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje asmeniui arba subjektui, jei jis yra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, ir laikomas nepatikimu dėl to, kad padarė tam tikrų sunkių nusižengimų. Nedarant poveikio kituose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytoms informavimo pareigoms, asmenys ir subjektai, vykdantys biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principą, turėtų bet kuriuo oficialiu kanalu, pavyzdžiui, naudodamiesi Komisijos sukurta automatizuota informacine sistema, kuri šiuo metu naudojama pranešimams apie sukčiavimą ir pažeidimus teikti (toliau – Pažeidimų valdymo sistema), perduoti Komisijai informaciją apie: nustatytus faktus ir išvadas, susijusius su tokiais galutiniais sprendimais ar galutiniais administraciniais sprendimais, tik remdamiesi 138 straipsnio 1 dalies c punkto iv ir d papunkčiuose nurodytais pagrindais, kai jie apie tokią informaciją sužino. Jei galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo priimta nėra, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje remdamasis komisijos preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdamas į OLAF, Europos prokuratūros arba Audito Rūmų atliktų auditų ar tyrimų metu arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito arba kontrolės metu nustatytus faktus ir išvadas. Toks draudimas turėtų būti užregistruojamas ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje. Asmenys ir subjektai, vykdantys biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principą, prieš skirdami Sąjungos lėšas arba atrinkdami dalyvius ir naudos gavėjus, turėtų patikrinti informaciją ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje. Šis patikrinimas turėtų būti susijęs su asmeniu arba subjektu, kuris kreipiasi dėl Sąjungos lėšų įgyvendinimo arba yra atrinktas joms įgyvendinti. Siekiant užtikrinti veiksmingą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos įgyvendinimą, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti duomenų bazėje užregistruotų draudimo dalyvauti procedūroje atvejų vykdymą tokių asmenų arba subjektų, besikreipiančių dėl Sąjungos lėšų įgyvendinimo arba atrinktų jas įgyvendinti, atžvilgiu visą draudimo dalyvauti procedūroje laikotarpį. Šiuo draudimu turėtų būti išlaikytas viešojo pirkimo ar atrankos proceso vientisumas apsaugant tą procesą nuo asmenų ar subjektų, padariusių sunkių nusižengimų, dalyvavimo. Valstybių narių, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas, mokėjimo paraiškos, įskaitant su asmeniu arba subjektu, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, susijusios išlaidos neturėtų būti apmokamos. Jei lėšos valstybėms narėms išmokamos pagal veiklos rezultatais grindžiamus planus, turėtų būti taikomos specialios konkrečių sektorių taisyklės;

(108)

svarbu pabrėžti, kad ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma tik Sąjungos lėšoms, kurios valstybėms narėms išmokamos taikant tiesioginį valdymą, kai valstybėms narėms tenka atsakomybė imtis visų tinkamų priemonių siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, jei Komisijai tenka atitinkama atsakomybė pagal atitinkamą teisinę sistemą . Todėl Komisijos atsakomybės sritys turėtų būti apribotos pareiga, siekiant uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, perduoti atvejį komisijai, jei leidimus suteikiantis pareigūnas sužino apie sunkius nusižengimus iš galutinių teismo sprendimų, galutinių administracinių sprendimų arba OLAF, Europos prokuratūros arba Audito Rūmų atliktų auditų ar tyrimų metu arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito arba kontrolės metu nustatytų faktų ir išvadų. Nedarant poveikio šioms Komisijos atsakomybės sritims, valstybės narės išlieka atsakingos tikrinti informaciją apie ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje užregistruotus draudimo dalyvauti procedūroje sprendimus, užtikrinti šių sprendimų vykdymą ir užtikrinti, kad nebūtų pateikiama su asmeniu arba subjektu, kuris yra patekęs į tokią situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, susijusių mokėjimo paraiškų. Nedarant poveikio konkretiems sektoriams taikomoms taisyklėms ir savanoriškam taikymui, ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema neturėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2021/241 (25);

(109)

reikėtų paaiškinti, kad, jei sprendimas asmenį arba subjektą užregistruoti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje priimamas atsižvelgiant į situacijas, dėl kurių procedūroje draudžiama dalyvauti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra to asmens arba subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojas arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris prisiima neribotą atsakomybę už to asmens arba subjekto skolas, arba fiziniam asmeniui, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, duomenų bazėje užregistruotoje informacijoje nurodomi su tais asmenimis susiję duomenys;

(110)

sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir sprendimą dėl susijusios informacijos paskelbimo turėtų priimti atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai, atsižvelgdami į savo savarankiškumą sprendžiant administracinius klausimus. Jeigu nėra galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo, taip pat su šiurkščiu sutarties pažeidimu susijusiais atvejais, atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų priimti sprendimą remdamiesi preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdami į komisijos rekomendaciją. Be to, tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, komisija turėtų įvertinti tokio draudimo trukmę;

(111)

komisijos vaidmuo turėtų būti užtikrinti nuoseklų ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos veikimą. Komisiją turėtų sudaryti nuolatinis pirmininkas, nuolatinis pirmininko pavaduotojas, kuris turėtų pavaduoti pirmininką, du Komisijos atstovai ir prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas;

(112)

siekiant suderinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą su viešojo pirkimo taisyklėmis ir padidinti jos efektyvumą, bandymas daryti įtaką Sąjungos lėšų skyrimui arba nepagrįstai gauti Sąjungos lėšas, įskaitant atvejus, kai tai susiję su interesų konfliktais, turėtų būti aiškiai įvardytas kaip konkreti sunkių profesinių nusižengimų situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje;

(113)

tinkamai atsižvelgdamas į proporcingumo principą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti dalyvauti procedūroje asmeniui arba subjektui, kuris buvo nepakankamai sąžiningas, nes ėmėsi neteisėtų, su ES sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis nesuderinamų veiksmų, pvz., kurstė diskriminaciją, neapykantą arba smurtą prieš asmenų grupę arba grupės narį, jei šie veiksmai gali daryti neigiamą įtaką sutarties vykdymui;

(114)

kaip atskirą draudimo dalyvauti procedūroje priežastį reikėtų įtraukti tyčinį ir nepagrįstą nebendradarbiavimą per leidimus suteikiančio pareigūno, OLAF, Europos prokuratūros arba Audito Rūmų atliekamus tyrimus, patikrinimus arba auditus, nes tai gali turėti didelę neigiamą įtaką Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

(115)

preliminariu teisiniu kvalifikavimu nedaromas poveikis valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam atitinkamo asmens arba subjekto veiksmų galutiniam įvertinimui. Todėl, pranešus apie tokį galutinį įvertinimą, turėtų būti peržiūrėta komisijos rekomendacija ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas;

(116)

atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų ir dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama asmeniui arba subjektui šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo, įskaitant reikalavimo vykdant sutartį užtikrinti aukščiausio lygio profesinį standartą pažeidimą, ar bankroto atveju arba kai jis atsisako bendradarbiauti atliekant tyrimus, patikrinimus ar auditą. Vertinant šias priežastis neleisti dalyvauti procedūroje, tarptautinėje prekybos teisėje pasmerkti nepagrįstai žalingi veiksmai galėtų būti laikomi svarbiu veiksniu, kai jie yra susiję su sunkiu profesiniu nusižengimu;

(117)

remiantis 2023 m. vasario 15 d. Bendrojo Teismo sprendimu (26), priimdamas sprendimą uždrausti asmeniui ar subjektui dalyvauti procedūroje dėl sunkaus profesinio nusižengimo, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų remtis pakankamai detaliais, įtikinamais ir konkrečiais įrodymais, kurie leidžia aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyti, kad pareiškėjas vykdė neteisėtus veiksmus, darančius poveikį jo profesiniam patikimumui, kuris, be kita ko, reikštų neteisėtus ketinimus arba didelį aplaidumą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą;

(118)

priimdamas sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir dėl susijusios informacijos paskelbimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, faktą, ar elgesys buvo tyčinis, arba parodyto aplaidumo mastą ir asmens arba subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą bei to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą;

(119)

atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei neribotą atsakomybę už to ekonominės veiklos vykdytojo skolas prisiimantis fizinis ar juridinis asmuo bankrutuoja arba yra patekęs į panašią nemokumo situaciją arba jei tas fizinis ar juridinis asmuo nevykdo pareigų mokėti socialinio draudimo įmokas ar mokesčius, kai tokia situacija turi įtakos to ekonominės veiklos vykdytojo finansinei padėčiai;

(120)

siekiant dar labiau pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje subjekto, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams, dalyvavusiems subjekto, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, nusižengime, arba paskirti jiems finansinę nuobaudą. Galimybe uždrausti dalyvauti procedūroje tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams siekiama užtikrinti, kad asmuo arba subjektas, kurį buvo uždrausta atrinkti Sąjungos lėšoms įgyvendinti, negalėtų toliau dalyvauti viešojo pirkimo ir sutarčių skyrimo procedūrose per naują įmonę arba esamus susijusius subjektus;

(121)

siekiant padidinti ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos efektyvumą, ji taip pat turėtų būti taikoma fiziniams asmenims, kurie laikomi atsakingais už subjekto nusižengimą, kad jie, nedarant poveikio teisei būti išklausytam, negalėtų dalyvauti sutarčių skyrimo procedūrose arba būti atrinkti Sąjungos lėšoms įgyvendinti nei asmeniškai, nei naudodamiesi nauja organizacijos tapatybe;

(122)

nedarant poveikio teisei būti išklausytam, leidimus suteikiančio pareigūno prašymu ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos komisija turėtų galėti pateikti rekomendacijas taikydama pagreitintą procedūrą. Ši procedūra turėtų būti taikoma, jei to reikia atsižvelgiant į atvejo aplinkybes arba pobūdį, pvz., jei valstybės narės institucija yra priėmusi galutinį teismo sprendimą arba galutinį administracinį sprendimą, bet nėra nustatyta draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą yra priėmusi trečioji šalis arba tarptautinių organizacijų sprendimu asmeniui arba subjektui jau skirta draudimui dalyvauti procedūroje lygiavertė sankcija;

(123)

asmeniui arba subjektui turėtų būti netaikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis ėmėsi taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Ta galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju;

(124)

atsižvelgiant į proporcingumo principą reikėtų atskirti atvejus, kai finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva draudimui dalyvauti procedūroje, ir atvejus, kai dėl atitinkamo gavėjo veiksmų sunkumo siekiant neteisėtai gauti Sąjungos lėšų yra pateisinama ne tik uždrausti jam dalyvauti procedūroje, bet ir skirti finansinę nuobaudą siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Taip pat reikėtų apibrėžti didžiausią finansinės nuobaudos sumos, kurą gali skirti perkančioji organizacija, dydį;

(125)

finansinė nuobauda turėtų būti skiriama tik gavėjui, o ne dalyviui, jei skirtinos finansinės nuobaudos suma apskaičiuojama remiantis teisinio įsipareigojimo, kuriam kilo grėsmė, verte;

(126)

galimybė priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ar skirti finansines nuobaudas nepriklauso nuo galimybės taikyti sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius;

(127)

draudimo dalyvauti procedūroje trukmė turėtų būti ribota, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, ir ją nustatant turėtų būti laikomasi proporcingumo principo;

(128)

būtina nustatyti dieną, nuo kurios pradeda veikti sprendimas uždrausti dalyvauti procedūroje ar pradedamos taikyti finansinės nuobaudos, ir jų skyrimo senaties termino trukmę;

(129)

svarbu turėti galimybę sustiprinti atgrasomąjį poveikį, kuris užtikrinamas draudimu dalyvauti procedūroje ir finansine nuobauda. Šiuo atžvilgiu atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir (arba) finansine nuobauda, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų reglamentuose (ES) 2018/1725 ir (ES) 2016/679. Tokiu paskelbimu turėtų būti padedama užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų kartojami. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Atlikdamas vertinimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsižvelgti į visas komisijos rekomendacijas. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išimtiniais atvejais, pateisinamais dėl veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

(130)

informacija, susijusi su draudimu dalyvauti procedūroje arba finansine nuobauda, turėtų būti skelbiama tam tikrais atvejais, tokiais kaip sunkus profesinis nusižengimas, sukčiavimas, didelis trūkumas vykdant pagrindinius įsipareigojimus pagal iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, arba pažeidimo atveju, arba kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų, atveju;

(131)

draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, kuriais remiantis galima pašalinti iš skyrimo procedūros;

(132)

informacija apie ankstyvąjį rizikos nustatymą ir sprendimai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, taip pat finansinių nuobaudų skyrimą asmeniui arba subjektui turėtų būti centralizuota. Tuo tikslu susijusi informacija turėtų būti saugoma Komisijos sukurtoje ir administruojamoje duomenų bazėje, o Komisija turėtų būti šios centralizuotos sistemos savininkė. Ta sistema turėtų būti administruojama atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;

(133)

nors už ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos sukūrimą ir administravimą turėtų atsakyti Komisija, kitos Sąjungos institucijos bei organai ir visi taikant tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą Sąjungos lėšas įgyvendinantys asmenys ir subjektai turėtų dalyvauti toje sistemoje perduodami atitinkamą informaciją Komisijai. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir komisija turėtų užtikrinti asmens arba subjekto teisę į gynybą. Tokia pati teisė turėtų būti suteikta asmeniui arba subjektui ankstyvojo nustatymo proceso metu, kai leidimus suteikiančio pareigūno numatytas veiksmas galėtų neigiamai veikti atitinkamo asmens arba subjekto teises. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, dėl kurių dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas, atvejais atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir komisijai turėtų būti suteikta galimybė atidėti asmeniui arba subjektui suteiktą galimybę pateikti savo pastabas. Toks atidėjimas turėtų būti pateisinamas tik jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

(134)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 261 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija pagal šį reglamentą dėl sprendimų dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo;

(135)

siekiant užkirsti kelią subjektų bandymams išvengti galimų neigiamų savo nusižengimo pasekmių, pagal ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje tvarką tiksliai laikantis sąlygų turėtų būti nustatytos pranešimo taisyklės. Be to, tokiai tvarkai turėtų būti taikoma elektroninė mainų sistema;

(136)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant visus biudžeto vykdymo būdus, biudžeto vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims arba subjektams turėtų būti suteikta prieiga prie ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazės, kad jie galėtų patikrinti sprendimus, kuriuos Sąjungos lygmeniu priėmė leidimus suteikiantys pareigūnai. Patikrinimas ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje duomenų bazėje turėtų būti atliekamas prieš skiriant arba atrenkant asmenį ar subjektą Sąjungos lėšoms įgyvendinti ir gauti. Tai nedaro poveikio galimybei atlikti paiešką duomenų bazėje kitais teisinio įsipareigojimo vykdymo etapais;

(137)

šiuo reglamentu turėtų būti skatinamas e. valdžios tikslo įgyvendinimas, ypač elektroninių duomenų naudojimas keičiantis informacija tarp Sąjungos institucijų ir trečiųjų šalių;

(138)

pažangą vykdant elektroninį keitimąsi informacija ir elektroninį dokumentų, be kita ko, kai tinkama, e. viešojo pirkimo srityje, teikimą, kurie yra svarbi supaprastinimo priemonė, turėtų papildyti aiškios naudotinų sistemų patvirtinimo sąlygos, kad būtų galima sukurti teisiškai patikimą aplinką, kartu išsaugant Sąjungos lėšų valdymo lankstumą dalyvių, gavėjų ir leidimus suteikiančių pareigūnų labui, kaip numatyta šiame reglamente;

(139)

siekiant pagerinti sąveikių skaitmeninių viešųjų paslaugų valdymą ir kokybę, valstybės narės, Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai turėtų kuo labiau taikyti Europos sąveikumo sistemą;

(140)

reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su komiteto, atsakingo už viešojo pirkimo procedūrų, dotacijų skyrimo procedūrų ir konkursų dėl apdovanojimų paraiškų dokumentų vertinimą, sudėtimi ir užduotimis. Komitetui turėtų būti suteikiama galimybė įtraukti išorės ekspertus, jeigu ta galimybė numatyta pagrindiniame akte;

(141)

vadovaudamasis gero administravimo principu, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti pateikti paaiškinimus ar trūkstamus dokumentus, kartu laikydamasis vienodo požiūrio principo ir nedarydamas esminių paraiškos dokumentų pakeitimų. Leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę nuspręsti to nedaryti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę ištaisyti akivaizdžią korektūros klaidą arba prašyti, kad tai padarytų dalyvis;

(142)

patikimo finansų valdymo tikslais Komisija turėtų apsaugoti savo interesus išankstinio finansavimo išmokėjimo metu paprašydama pateikti garantijas. Reikalavimas, kad rangovai ir naudos gavėjai pateiktų garantijas, neturėtų būti automatiškas, bet turėtų būti grindžiamas rizikos analize. Jeigu įgyvendinimo laikotarpiu leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę reikalauti pakeisti tokią garantiją;

(143)

dėl skirtingų tiesioginio ir netiesioginio valdymo taisyklių rinkinių, ypač dėl biudžeto vykdymo užduočių sąvokos, kilo painiava ir kvalifikavimo klaidų rizika tiek Komisijai, tiek jos partneriams, todėl tuos taisyklių rinkinius reikėtų supaprastinti ir suderinti;

(144)

reikėtų peržiūrėti nuostatas dėl asmenų ir subjektų, įgyvendinančių Sąjungos lėšas taikant netiesioginį valdymą, išankstinio vertinimo pagal ramsčius, kad Komisija galėtų kuo labiau remtis tų asmenų ir subjektų sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, įskaitant išsamų patikrinimą, kurios laikomos lygiavertėmis Komisijos taikomoms sistemoms ir procedūroms. Be to, svarbu paaiškinti, kad, kai vertinimo metu nustatomos sritys, kuriose įdiegtų procedūrų nepakanka Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasirašyti susitarimus dėl įnašo, kartu imantis tinkamų priežiūros priemonių. Taip pat svarbu paaiškinti, kokiu atveju Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti išankstinio vertinimo pagal ramsčius, kad būtų galima pasirašyti susitarimus dėl įnašo;

(145)

siekiant užtikrinti veiksmingą biudžeto vykdymą, tinkama išsamiau paaiškinti proporcingumo principo taikymą netiesioginiam valdymui. Proporcingumo principas negali daryti poveikio susijusia taikytina teisine sistema nustatytų pareigų pobūdžiui, bet turėtų būti sistemingai taikomas bendradarbiaujant su Sąjungos įgyvendinančiaisiais partneriais, kad būtų galima išlaikyti tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir Sąjungos gebėjimo įgyvendinti savo politiką išsaugojimo pusiausvyrą. Reikėtų atlikti tam tikrus susijusių nuostatų patikslinimus ir struktūros pakeitimus. Tai neturėtų būti aiškinama kaip ribojimas praktiškai naudotis būtinomis teisėmis ir prieiga, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos prokuratūrai valstybių narių, dalyvaujančių įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (27) atveju, OLAF, Audito Rūmams ir, kai tinkama, atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus savo įgaliojimus;

(146)

vadovaujantis proporcingumo principu, būtina nustatyti šiame reglamente nurodytų pareigų taikymą galutiniams gavėjams, gaunantiems paramą iš biudžeto pagal finansines priemones arba biudžeto garantijas. Jos turėtų būti taikomos tinkamai atsižvelgiant į galutinių gavėjų ir veiksmų pobūdį, susijusią finansinę riziką ir būti proporcingos galutinių gavėjų ir veiksmų pobūdžiui bei susijusiai finansinei rizikai. Reikėtų vengti nereikalingos administracinės naštos, ypač jei galutiniai gavėjai yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir panašūs ekonominės veiklos vykdytojai, kurių apyvarta arba bendras balansas yra lygiaverčiai;

(147)

šiame reglamente nustatytos finansinės taisyklės turėtų likti paprastos ir aiškios, kad būtų išvengta perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos Sąjungos lėšų gavėjams, valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms arba kitiems biudžetą vykdantiems asmenims ir subjektams;

(148)

proporcingumo principą taip pat reikia taikyti jau teigiamai įvertintų, pvz., Komisijos nustatytas taisykles taikančių subjektų, taisyklių, sistemų ir procedūrų vertinimui, – juos nuo ex ante vertinimo reikėtų atleisti. Nuo ex ante vertinimo taip pat turėtų būti galima atleisti valstybių narių organizacijas, kurioms pavesta įgyvendinti Sąjungos lėšas taikant pasidalijamąjį valdymą;

(149)

būtina paaiškinti, kad, jei po kvietimo pareikšti susidomėjimą subjektai atrenkami dirbti taikant netiesioginį valdymą, taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

(150)

kai aktualu ir įmanoma, atlyginimas biudžetą vykdantiems asmenims ir subjektams turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais;

(151)

siekiant užtikrinti netiesioginio valdymo metodu vykdomo biudžeto vientisumą, tinkama prašyti, kad įgyvendinantieji partneriai informuotų Komisiją apie įtariamus sukčiavimo, korupcijos arba kitokios neteisėtos veiklos atvejus, ir įtraukti šias pareigas į susitarimus, kuriuos jie, taikydami netiesioginį valdymą, sudaro su trečiosiomis šalimis;

(152)

Komisija užmezga partnerystę su trečiosiomis valstybėmis, sudarydama finansavimo susitarimus. Svarbu paaiškinti tokių finansavimo susitarimų turinį, ypač tas veiksmo dalis, kurias taikydama netiesioginį valdymą vykdo trečioji valstybė;

(153)

svarbu pripažinti specifinį derinimo priemonių ar platformų pobūdį, kai Komisija savo įnašą derina su finansų įstaigų įnašu, taip pat paaiškinti finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms skirtų nuostatų taikymą;

(154)

Sąjungos institucijų savo sąskaita skiriamoms viešojo pirkimo sutartims taikytinos viešojo pirkimo taisyklės ir principai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES (28) ir Direktyvoje 2014/24/ES nustatytomis taisyklėmis;

(155)

iš patirties matyti, kad šiame reglamente nustatytų viešojo pirkimo taisyklių netinkama taikyti skiriant viešojo pirkimo sutartis dėl finansinių paslaugų, kurios yra susijusios su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (29), ir kuriomis Komisija naudojasi vykdydama savo skolinimosi ir skolinimo, turto valdymo ir iždo operacijas. Jos apima centrinių bankų, Europos stabilumo mechanizmo, EIB, kitų tarptautinių finansų įstaigų ir nacionalinių subjektų, kuriems pavesta išleisti ir valdyti valstybės skolos vertybinius popierius, paslaugas. Dėl šios priežasties ir laikantis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio šiame reglamente nustatytos viešojo pirkimo taisyklės šioms paslaugoms neturėtų būti taikomos;

(156)

atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, tinkama pakeisti krizės apibrėžtį, kuri pirmiausia taikoma bendrosioms nuostatoms ir viešiesiems pirkimams išorės veiksmų srityje ir turėtų apimti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, apsirūpinimo maistu saugumą ir ekstremaliąsias maisto saugos situacijas ir pasaulines grėsmes sveikatai. Kad būtų galima suteikti reikiamo lankstumo, siekiant užtikrinti greitą atsaką į dėl krizės susidariusias nenumatytas ypatingos skubos aplinkybes, perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintas viešojo pirkimo taisykles, pvz., krizės situacijose taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą ir iš potencialaus laimėjusio dalyvio priimti su draudimu dalyvauti procedūroje ir atrankos kriterijais susijusius įrodymus po sprendimo dėl sutarties skyrimo, tačiau bet kuriuo atveju iki sutarties pasirašymo. Perkančiajai organizacijai taip pat reikėtų suteikti lankstumo išimtiniais atvejais, reaguojant į krizę, iš dalies keisti sutartį arba preliminariąją sutartį viršijant galiojančias vertės ribas, nerengiant viešojo pirkimo procedūros. Be to, krizės situacijoje išimties tvarka, pradėjus viešojo pirkimo procedūrą ir prieš pasirašant sutartį arba ją pakeitus, turėtų būti galima įtraukti naujas perkančiąsias organizacijas, neribojant konkurencijos. Turėtų būti reikalaujama, kad, prieš naudojantis šiomis supaprastintomis taisyklėmis, pagal atitinkamas vidaus taisykles būtų paskelbta krizė, išskyrus išorės veiksmų srities viešuosius pirkimus – dėl jų krizės paskelbti nereikalaujama. Be to, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų konkrečiu atveju pagrįsti dėl paskelbtos krizės atsiradusią ypatingą skubą;

(157)

mišriųjų sutarčių atveju reikėtų paaiškinti perkančiosioms organizacijoms skirtą taikytinų taisyklių nustatymo metodiką;

(158)

reikėtų paaiškinti ex ante ir ex post viešinimo priemones, būtinas norint pradėti viešojo pirkimo procedūrą tuo atveju, kai sutarčių vertė atitinka arba viršija Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas ir kai sutartys jų nesiekia, taip pat tuo atveju, kai sutartys į tos direktyvos taikymo sritį nepatenka;

(159)

į šį reglamentą reikėtų įtraukti išsamų visų viešojo pirkimo procedūrų, kurias Sąjungos institucijos gali taikyti nepaisydamos vertės ribų, sąrašą;

(160)

siekiant administracinio supaprastinimo ir norint paskatinti MVĮ dalyvavimą, reikėtų numatyti galimybę organizuoti derybas dėl vidutinės vertės sutarčių;

(161)

prireikus turėtų būti galima vykdyti bendrus viešuosius pirkimus tarp valstybių narių vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ir Sąjungos institucijų bei Sąjungos organų arba vykdomųjų įstaigų, neįpareigojant tų institucijų, organų ar įstaigų įsigyti darbus, prekes ar paslaugas. Siekiant sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, susijusį su masto ekonomija ir rizikos bei naudos pasidalijimu, reikėtų išplėsti galimybes Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams arba vykdomosioms įstaigoms pirkti prekes ar paslaugas dviejų ar daugiau valstybių narių vardu. Sąjungos institucija, Sąjungos organas arba vykdomoji įstaiga turėtų galėti atitinkamą viešojo pirkimo procedūrą vykdyti valstybių narių vardu, remdamasi šalių susitarimu, arba atlikti didmenininko vaidmenį perkant, kaupiant ir perparduodant arba dovanojant prekes ir paslaugas, įskaitant nuomos paslaugas, savo pasirinktoms valstybėms narėms arba organizacijoms partnerėms. Laikantis antrinės teisės aktų atitikties šiam reglamentui taisyklių, kituose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose gali būti nustatytos konkretesnės taisyklės dėl bendro viešojo pirkimo arba viešojo pirkimo valstybių narių vardu. Nustatant tas taisykles šiuose aktuose turėtų būti aiškiai nurodytos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos ir konkrečios jas pagrindžiančios priežastys;

(162)

kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant viešojo pirkimo procedūrą surengti rinkos konsultacijas. Siekiant užtikrinti, kad inovacijų partnerystė būtų sudaroma tik tuo atveju, jei pageidaujamų darbų, prekių ir paslaugų nėra rinkoje ir jos neįeina į kokią nors rinkos atžvilgiu perspektyvią technologinės plėtros veiklą, šiame reglamente reikėtų nustatyti pareigą prieš sudarant inovacijų partnerystę surengti tokias pirmines rinkos konsultacijas;

(163)

reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos gautų kuo didesnės ekonominės naudos iš savo sutarčių, visų pirma reikalaudamos konkrečių ženklinimo dokumentų ar taikydamos atitinkamus sutarčių skyrimo metodus;

(164)

atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, ekologiškumo aspektų įgyvendinimo pažanga turėtų būti užtikrinta atitinkamais atvejais į kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiant ekologiškumu pagrįstus atrankos arba sutarties skyrimo kriterijus, kurie skatintų ekonominės veiklos vykdytojus siūlyti tvaresnes galimybes;

(165)

siekiant užtikrinti, kad vykdydami sutartis ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų taikytinas aplinkos apsaugos, socialines ir darbo teisės pareigas, nustatytas Sąjungos teisėje, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, išvardytose Direktyvos 2014/24/ES X priede, tokios pareigos turėtų būti įtrauktos į perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius reikalavimus ir į perkančiosios organizacijos pasirašomas sutartis;

(166)

tikslinga nustatyti ir atskirai įvertinti įvairius atvejus, paprastai įvardijamus kaip interesų konflikto situacijos. Sąvoką „interesų konfliktas“ reikėtų vartoti tik tais atvejais, kai tokioje situacijoje atsiduria asmuo arba subjektas, kurio pareigos susijusios su biudžeto programavimu, vykdymu, auditu arba kontrole, arba Sąjungos institucijos ar bet kurio lygmens nacionalinės institucijos pareigūnas ar tarnautojas. Bandymai netinkamai paveikti skyrimo procedūrą ar gauti konfidencialios informacijos turėtų būti laikomi sunkiu profesiniu nusižengimu, dėl kurio gali būti pašalinama iš skyrimo procedūros ir (arba) nutraukiamas Sąjungos finansavimas. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali atsidurti situacijoje, kai jie neturėtų būti pasirenkami sutarčiai vykdyti dėl profesinio interesų konflikto. Pavyzdžiui, bendrovė neturėtų vertinti projekto, kuriame ji dalyvavo, o auditorius neturėtų atlikti sąskaitų, kurias jis pats anksčiau patvirtino, audito. Vertinant interesų konfliktus ir nustatant pareigą sukurti tokių konfliktų nustatymui ir prevencijai skirtas sistemas turėtų būti laikomasi proporcingumo principo. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą turėtų būti pateiktos atitinkamos interesų konfliktų vertinimo gairės ir jose turėtų būti papildomai paaiškinta, kaip tokias situacijas vertinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

(167)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų profesinių interesų konfliktų, kurie gali daryti poveikį gebėjimui sutartį vykdyti nepriklausomai, nešališkai ir objektyviai, arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus daromas, būtina paaiškinti perkančiosios organizacijos ir kandidatų arba konkurso dalyvių pareigas. Viena vertus, kandidatai, konkurso dalyviai ir, kai aktualu, subjektai, kurių pajėgumais jie remiasi, bei numatomi subrangovai turėtų deklaruoti, kad nekyla tokių interesų konfliktų, ir pateikti susijusią informaciją, kai jos paprašoma. Kita vertus, perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar esama tokių profesinių interesų konfliktų, kai jie deklaruojami, arba remdamasi papildoma informacija. Nustačius tokius profesinius interesų konfliktus sutartis neturėtų būti skiriama;

(168)

konkurencinga ir atvira vidaus rinka turėtų užtikrinti vienodas sąlygas, o Europos ir užsienio ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galėti konkuruoti remdamiesi savo kokybiniais pranašumais. Užsienio subsidijos gali iškraipyti vidaus rinką ir pakenkti vienodoms sąlygoms viešojo pirkimo procedūrose, jei, pavyzdžiui, sutartį gavę ekonominės veiklos vykdytojai naudojosi užsienio subsidijomis. Siekiant pašalinti šią riziką, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2560 (30) nustatomos užsienio subsidijų, kurios faktiškai arba potencialiai gali iškraipyti vidaus rinką, tyrimo taisyklės ir procedūros ir, kai aktualu, užtikrinama, kad tie iškraipymai būtų pašalinti. Siekiant užtikrinti valstybėms narėms taikomų taisyklių ir viešojo pirkimo procedūrų pagal šį reglamentą nuoseklumą, Sąjungos institucijos, Sąjungos organai ir vykdomosios įstaigos turėtų mutatis mutandis taikyti tokias pačias taisykles ir procedūras dėl užsienio subsidijų, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2022/2560;

(169)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su procedūrine tvarka ir atitinkamais klausimais, susijusiais su bet kokių užsienio finansinių įnašų, gautų vykdant viešojo pirkimo procedūrą, preliminaria peržiūra ir išsamiu tyrimu. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31);

(170)

vadovaujantis Direktyva 2014/24/ES, turėtų būti įmanoma patikrinti, ar ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama dalyvauti procedūroje, taikyti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus, taip pat bet kuria tvarka patikrinti atitiktį pirkimo dokumentams. Taip turėtų būti įmanoma atmesti pasiūlymus remiantis sutarties skyrimo kriterijais, prieš tai nepatikrinus, ar atitinkamam konkurso dalyviui draudžiama dalyvauti procedūroje ir ar jis atitinka atrankos kriterijus;

(171)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnį;

(172)

siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad atrankos kriterijai yra susiję tik su kandidatų arba konkurso dalyvių įvertinimu, o sutarties skyrimo kriterijai – tik su pasiūlymų vertinimu. Siekiant suderinti Sąjungos viešojo pirkimo taisykles su Direktyva 2014/24/ES, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leista kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizacinius gebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį, jei šios savybės gali turėti reikšmingos įtakos sutarties vykdymo kokybei ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominei vertei. Perkančiosios organizacijos, kurios taiko bet kurį iš šių sutarties skyrimo kriterijų, turėtų tinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirti darbuotojai faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus. Perkančiosios organizacijos turėtų duoti sutikimą dėl bet kokio tokių darbuotojų pakeitimo ir patikrinti, ar pakaitiniai darbuotojai atitinka tokį patį kokybės lygį, kaip ir pakeičiami darbuotojai. Be to, reikėtų užtikrinti, kad tas pats elementas pagal atrankos ir skyrimo kriterijus nesidubliuotų ir nebūtų vertinamas du kartus;

(173)

siekiant sumažinti ilgai trunkančių procedūrų skaičių ir sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai pasinaudoti dinaminių pirkimo sistemų teikiamomis galimybėmis, būtina supaprastinti šias sistemas reglamentuojančias taisykles. Visų pirma tos sistemos turėtų būti naudojamos riboto konkurso forma, kad bet kuris prašymą dalyvauti pateikęs ir su draudimu dalyvauti procedūroje susijusius bei atrankos kriterijus atitinkantis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų dalyvauti pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą jos galiojimo laikotarpiu, kuriam neturėtų būti taikomas ketverių metų limitas. Pasiūlymai taip pat gali būti teikiami elektroninio katalogo forma, ypač dėl rinkoje plačiai prieinamų paruoštų naudoti produktų arba paslaugų. Be to, siekiant sumažinti administracinę naštą, reikėtų atsisakyti reikalavimo rengiant konkrečius pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą paskirti vokų atplėšimo ir vertinimo komitetą;

(174)

atsižvelgiant į viešojo pirkimo procedūrų skaitmeninimo pažangą, reikėtų paaiškinti, kad atviro konkurso viešas vokų atplėšimas gali būti rengiamas nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijas;

(175)

kad būtų paprasčiau ir būtų galima suderinti su Sąjungos savo sąskaita rengiamiems viešiesiems pirkimams taikomomis taisyklėmis, išorės veiksmų srityje reikėtų panaikinti pareigą Komisijos interneto svetainėje paskelbti atrinktų kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymą, sąrašą;

(176)

Sąjungos viešaisiais pirkimais turėtų būti užtikrintas efektyvus, skaidrus ir tinkamas Sąjungos lėšų panaudojimas, kartu sumažinant Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą. Tuo atžvilgiu e. viešaisiais pirkimais turėtų būti prisidedama prie geresnio Sąjungos lėšų panaudojimo ir gerinamos visų ekonominės veiklos vykdytojų galimybės gauti sutarčių. Visos Sąjungos institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, savo interneto svetainėse turėtų paskelbti aiškias taisykles dėl įsigijimo, išlaidų ir stebėsenos, taip pat visas skirtas sutartis, įskaitant jų vertę;

(177)

vykdant elektroninius viešuosius pirkimus, elektroninis keitimasis informacija su dalyviais turėtų kuo labiau remtis esamais standartais, pavyzdžiui, Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento ir elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo standartais, nustatytais atitinkamai Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/7 (32) ir Direktyva 2014/55/ES;

(178)

turėtų būti paaiškinta, kad kiekvienoje procedūroje turėtų būti vokų atplėšimo etapas ir vertinimas. Sprendimas dėl sutarties skyrimo visada turėtų būti priimamas atlikus vertinimą;

(179)

pranešime apie procedūros rezultatus kandidatus ir konkurso dalyvius reikėtų informuoti apie priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, ir jiems turėtų būti pateiktas išsamus motyvų pareiškimas, grindžiamas vertinimo ataskaitos turiniu;

(180)

tikslinga nurodyti, kad reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikusiems konkurso nelaimėjusiems dalyviams paprašius, reikėtų pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus. Konkurso nelaimėjusiems dalyviams paprašius, jiems turėtų būti suteikta papildomos informacijos net ir tuo atveju, kai dėl pasirinkto kriterijų eiliškumo jų pasiūlymo atitiktis nebuvo tikrinama. Taip pat reikėtų patikslinti, kad konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas atmestas, neturėtų turėti prieigos prie tokios informacijos;

(181)

preliminariųjų sutarčių skelbiant varžymosi atnaujinimą atveju neturėtų būti pareigos pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus nelaimėjusiam kandidatui arba dalyviui, nes jei kiekvieną kartą, kai skelbiamas varžymosi atnaujinimas, tokią informaciją gaus tos pačios preliminariosios sutarties šalys, tai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai jų tarpusavio konkurencijai;

(182)

perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę atšaukti arba, kai skiriamos kelios pirkimo dalys arba viešojo pirkimo skiriant kelias sutartis atveju, dalinai atšaukti viešojo pirkimo procedūrą, kol sutartis dar nepasirašyta, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata turėtų nedaryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi tokių veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;

(183)

tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti leidžiama sutartis skirti po viešojo pirkimo skiriant kelias sutartis, visų pirma siekiant pernelyg nepasikliauti vieninteliu teikėju, kai tiekiama ypatingos svarbos įranga ar teikiamos ypatingos svarbos paslaugos, atsižvelgiant į technologinės nepriklausomybės ir paslaugų tęstinumo tikslus;

(184)

kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis sutartis jos vykdymo metu gali būti keičiama neskelbiant naujos viešojo pirkimo procedūros. Visų pirma, skelbti naują viešojo pirkimo procedūrą neturėtų būti reikalaujama administracinių pakeitimų, universalaus teisių perėmimo ir aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų dėl peržiūros ar pasirinkimo galimybės taikymo atveju, kai nekeičiami pradinės procedūros minimalūs reikalavimai. Skelbti naują viešojo pirkimo procedūrą turėtų būti reikalaujama tuo atveju, kai daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma keičiama šalių abipusių teisių bei pareigų taikymo sritis ir turinys, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų, visų pirma kai pakeitimai būtų turėję įtakos procedūros rezultatams, jei iš dalies pakeistos sąlygos būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą;

(185)

įgyta patirtis parodė, kad būtina paaiškinti, kokiais atvejais pakeitimas laikomas sutarties dalyko pakeitimu;

(186)

būtina numatyti galimybę privaloma tvarka pateikti su darbais, prekėmis ir kompleksinėmis paslaugomis susijusią įvykdymo garantiją, kad būtų garantuojamas esminių sutartinių pareigų laikymasis ir užtikrinami tinkami rezultatai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat būtina numatyti galimybę, laikantis atitinkamuose sektoriuose įprastos praktikos, sutartinės atsakomybės laikotarpiu privaloma tvarka pateikti galiojančią sulaikytų sumų garantiją;

(187)

siekiant nustatyti taikytinas vertės ribas ir procedūras, būtina paaiškinti, ar Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai yra laikomi perkančiosiomis organizacijomis. Jie neturėtų būti laikomi perkančiosiomis organizacijomis tais atvejais, kai perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Be to, Sąjungos institucijos sudaro vieną teisės subjektą ir jų departamentai negali sudaryti sutarčių, o tik tarpusavio susitarimus dėl paslaugų lygio;

(188)

į šį reglamentą tikslinga įtraukti nuorodą į Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas darbams bei prekėms ir paslaugoms, ir Direktyvoje 2014/23/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas koncesijoms. Todėl tų vertės ribų peržiūra, kaip numatyta direktyvose 2014/24/ES ir 2014/23/ES, turėtų atitinkamai būti tiesiogiai taikoma pagal šį reglamentą vykdomiems viešiesiems pirkimams ir koncesijoms;

(189)

koncesijos sutarčių skyrimas turėtų būti supaprastintas taikant Direktyvoje 2014/23/ES koncesijoms nustatytas vertės ribas;

(190)

suderinimo ir supaprastinimo tikslais viešiesiems pirkimams taikytina įprasta tvarka turėtų būti taikoma ir pirkimams, kuriems taikomas Direktyvos 2014/24/ES 74 straipsnyje nurodytas paprastesnis socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių režimas. Todėl pagal paprastesnį režimą atliekamiems viešiesiems pirkimams taikoma vertės riba turėtų būti suderinta su paslaugų sutartims taikoma vertės riba;

(191)

siekiant geriau pritaikyti viešojo pirkimo procedūras prie rinkos sąlygų už Sąjungos ribų, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos, pagal kurias Sąjungos delegacijos savo sąskaita skirtų sutartis trečiosiose valstybėse. Todėl tikslinga persvarstyti Sąjungos delegacijų trečiosiose valstybėse taikomas sutarčių skyrimo verčių ribas ir suderinti jas su verčių ribomis, taikomomis skiriant sutartis išorės veiksmų srityje;

(192)

būtina paaiškinti atidėjimo laikotarpio taikymo sąlygas, kurių turi būti laikomasi prieš pasirašant sutartį ar preliminariąją sutartį;

(193)

išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinos taisyklės turėtų atitikti direktyvose 2014/23/ES ir 2014/24/ES nustatytus principus;

(194)

taisyklės dėl teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taikomos tiek teikiant pasiūlymus, tiek vykdant sutartį, turėtų apimti sąlygas, nustatytas įgyvendinimo aktuose (dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonių), priimtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1031 (33), taip pat atitinkamas tame reglamente išdėstytas pareigas laimėjusiems dalyviams;

(195)

siekiant mažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti viešojo pirkimo taisyklių aiškumą, būtina pergrupuoti viešojo pirkimo bendrąsias nuostatas ir išorės veiksmų srities viešajam pirkimui taikytinas konkrečias nuostatas bei pašalinti nebūtinus pasikartojimus ir kryžmines nuorodas;

(196)

būtina paaiškinti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pagal šį reglamentą, priklausomai nuo jų įsteigimo vietos, ir aiškiai numatyti galimybę tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms;

(197)

tinkamai pagrįstais atvejais, kai sutartį turi skirti Sąjungos delegacija trečiojoje valstybėje arba ji turi būti skiriama išimtinai Sąjungos delegacijos trečiojoje valstybėje interesais, atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui turėtų būti leidžiama sudaryti galimybę viešojo pirkimo procedūroje dalyvauti fiziniams ar juridiniams asmenims, įsisteigusiems trečiojoje valstybėje, kuri nėra sudariusi specialaus susitarimo su Sąjunga viešojo pirkimo srityje. Toks lankstumas turėtų būti suteikiamas visų pirma tais atvejais, kai nėra fizinių ar juridinių asmenų, įsisteigusių šalyse, kurios turi teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje pagal specialų susitarimą su Sąjunga viešojo pirkimo srityje, galinčių atlikti reikiamus darbus, tiekti reikiamas prekes ar teikti reikiamas paslaugas;

(198)

siekiant pusiausvyros tarp būtino viešojo pirkimo taisyklių skaidrumo bei didesnio nuoseklumo ir būtinybės numatyti tų taisyklių tam tikrų techninių aspektų lankstumą, techninės viešojo pirkimo taisyklės turėtų būti numatytos šio reglamento priede, o Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dalinių to priedo pakeitimų;

(199)

būtina paaiškinti dotacijoms skirtos antraštinės dalies taikymo sritį, visų pirma nurodant, kokios rūšies veiklai ar įstaigai gali būti skiriama dotacija, taip pat teisinius įsipareigojimus, kuriais galima dengti dotacijas. Visų pirma, reikėtų palaipsniui atsisakyti sprendimų dėl dotacijos, nes jais naudojamasi ribotai, ir laipsniškai pereiti prie e. dotacijų. Struktūra turėtų būti supaprastinta perkeliant nuostatas dėl priemonių, kurios nėra dotacijos, į kitas šio reglamento dalis. Reikėtų aiškiai nustatyti įstaigų, kurios gali gauti dotacijas veiklai, pobūdį, nebedarant nuorodos į „įstaigas, siekiančias bendro Sąjungos intereso tikslo“, nes tos įstaigos patenka į sąvokos „įstaigos, siekiančios tikslo, kuris sudaro kurios nors srities Sąjungos politikos dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas“ taikymo sritį;

(200)

siekiant supaprastinti procedūras ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų supaprastinti ir modernizuoti nuostatas, susijusias su dotacijos paraiškos, kvietimo teikti paraiškas ir susitarimo dėl dotacijos turiniu;

(201)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti kelių paramos teikėjų finansuojamus veiksmus, kai prisiimant įsipareigojimą dėl Sąjungos įnašo nėra žinoma bendra veiksmo finansavimo suma, būtina paaiškinti Sąjungos įnašo nustatymo būdą ir to įnašo panaudojimo tikrinimo metodą;

(202)

siekiant supaprastinti administracinius reikalavimus pareiškėjams dėl Sąjungos finansavimo, turėtų būti nustatyta nauja labai mažos vertės dotacijos, kurios suma neviršija 15 000 EUR, kategorija. Kadangi tokių dotacijų vertė labai maža, reikalavimas pateikti priesaikos deklaraciją ir įvertinti finansinį pajėgumą neturėtų būti taikomas;

(203)

siekiant pagal patikimo finansų valdymo principą dar labiau supaprastinti dotacijų paraiškas, leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis rizikos vertinimu, turėtų galėti nuspręsti, kad finansinio pajėgumo patikros būtų orientuotos tik į pagrindinį pareiškėją;

(204)

patirtis, įgyta taikant fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ar finansavimą taikant fiksuotąją normą, parodė, kad dėl tokių finansavimo formų buvo žymiai supaprastintos administracinės procedūros ir reikšmingai sumažėjo klaidų rizika. Nepaisant Sąjungos intervencijos srities, fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos yra tinkamos finansavimo formos, ypač tinkančios standartizuotiems ir pasikartojantiems veiksmams, pavyzdžiui, judumo arba mokymo veiklos srityse. Be to, kadangi institucijų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir naudos gavėjų ar šalių partnerių viešojo administravimo institucijų (institucijų poriniai projektai) įgyvendina valstybių narių institucijos, supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra pagrįstas ir turėtų sustiprinti šių institucijų bendradarbiavimą. Efektyvumo sumetimais valstybės narės ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai turėtų turėti galimybę dažniau pasinaudoti supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Todėl fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Būtina aiškiai numatyti bendrų fiksuotųjų sumų, apimančių visas veiksmo ar darbo programos tinkamas finansuoti išlaidas, nustatymą. Be to, siekiant skatinti orientavimąsi į rezultatus, pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatais grindžiamam finansavimui. Galimybe taikyti sąnaudomis grindžiamas fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas turėtų būti toliau naudojamasi tuo atveju, kai rezultatais grindžiamų fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymas yra neįmanomas ar netinkamas;

(205)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti, kad tais atvejais, kai dotacija teikiama kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas, nuostatos dėl biudžeto sąmatos, bendro finansavimo ir dvigubo finansavimo nebuvimo netaikomos, nes jos negali būti taikomos tuo atveju, kai kompensuotina suma yra susieta su apibrėžtomis sąlygomis ar rezultatais ir yra atsieta nuo pagrindinių išlaidų;

(206)

reikėtų supaprastinti leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas administracines procedūras, įgaliojimą duoti tokį leidimą pavedant atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. Kai tinkama, tokį leidimą gali duoti Komisija, atsižvelgdama į veiklos ar išlaidų pobūdį arba atsižvelgdama į atitinkamų leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių;

(207)

siekiant sumažinti duomenų, naudojamų fiksuotosioms sumoms, vieneto įkainiams ir fiksuotosioms normoms nustatyti, trūkumą, reikėtų leisti remtis ekspertų vertinimu;

(208)

turėtų būti panaudotas dažnesnio supaprastintų finansavimo formų naudojimo potencialas, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo, ypač ekonomiškumo, efektyvumo ir dvigubo finansavimo išvengimo principų. Tuo tikslu taikant supaprastintas finansavimo formas turėtų būti užtikrinama, kad panaudoti ištekliai atitiktų tikslus, kuriuos reikia pasiekti, kad tos pačios išlaidos iš biudžeto būtų finansuojamos ne daugiau kaip vieną kartą, būtų laikomasi bendro finansavimo principo ir apskritai būtų vengiama per didelių kompensacijų gavėjams. Todėl supaprastintos finansavimo formos turėtų būti grindžiamos statistiniais arba apskaitos duomenimis, panašiomis objektyviomis priemonėmis arba ekspertų vertinimu. Be to, turėtų būti toliau atliekami tinkami patikrinimai, kontrolė ir periodiniai vertinimai;

(209)

reikėtų paaiškinti patikrinimų ir kontrolės, palyginti su periodiniais fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimais, apimtį. Atliekant tuos patikrinimus ir kontrolę daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančių sąlygų įvykdymui, prireikus įskaitant atliktą darbą ir (arba) rezultatus. Remiantis tomis sąlygomis neturėtų būti reikalaujama teikti ataskaitų apie naudos gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą sumos buvo ex ante nustatytos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno arba Komisijos sprendimu, jos neturėtų būti ginčijamos ex post kontrolės metu. Tai neturėtų užkirsti kelio dotacijos sumažinimui prasto, dalinio ar pernelyg uždelsto įgyvendinimo atveju arba pažeidimo, sukčiavimo ar kitų pareigų nevykdymo atveju. Visų pirma dotacija turėtų būti sumažinta, jeigu neįvykdytos fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančios sąlygos. Periodinio vertinimo dažnumas ir mastas turėtų priklausyti nuo išlaidų raidos ir pobūdžio, visų pirma atsižvelgiant į esminius rinkos kainų pokyčius ir kitas aktualias aplinkybes. Remiantis periodiniu vertinimu galėtų būti patikslinamos būsimiems susitarimams taikytinos fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ar fiksuotosios normos, tačiau periodinio vertinimo rezultatai neturėtų tapti abejonių dėl jau sutartų fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertės pagrindu. Atliekant periodinį fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimą, statistiniais ar metodiniais tikslais gali prireikti prieigos prie naudos gavėjo sąskaitų ir tokia prieiga taip pat būtina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tikslais;

(210)

kai dotacija skiriama fiksuotosios normos, vieneto įkainio arba fiksuotosios sumos forma ir dėl to neatliekamas pagrindinių išlaidų ex post patikrinimas, neįmanoma patikrinti, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo patirtos per veiksmo vykdymo laikotarpį. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad vykdant naudos gavėjų ex post patikrinimus ir kontrolę bus tikrinama, ar per įgyvendinimo laikotarpį buvo įvykdytos fiksuotosios normos, vieneto įkainių arba fiksuotosios sumos mokėjimą lemiančios sąlygos;

(211)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Sąjungos politiką esant ribotiems turimiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos gauti bendrą finansavimą veiksmui ar darbo programai, tokios organizacijos turėtų turėti galimybę labiau pasikliauti savanorių darbu. Nedarant poveikio pagrindiniame akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai, tokiais atvejais Sąjungos dotacija turėtų būti dengiamos numatomos tinkamos finansuoti išlaidos, o ne savanorių darbo išlaidos. Kadangi savanorių darbas yra trečiųjų šalių atliekamas darbas, už kurį naudos gavėjas nemoka atlygio, nustatant apribojimą siekiama, kad nebūtų atlyginamos išlaidos, kurių naudos gavėjas nepatyrė. Be to, savanorių darbo vertė turėtų neviršyti 50 proc. nepiniginių įnašų ir bet kokio kito bendro finansavimo;

(212)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad tais atvejais, kai trečiųjų šalių nepiniginiai įnašai savanorių darbo forma į biudžeto sąmatą įtraukiami kaip tinkamos finansuoti išlaidos, bendras finansavimas, kuriam taikoma 50 proc. riba, turėtų apimti visus finansavimo šaltinius, t. y. Sąjungos dotaciją, nepiniginius įnašus ir kitus finansavimo šaltinius;

(213)

siekiant apsaugoti vieną iš pagrindinių viešųjų finansų principų, šiame reglamente reikėtų išlaikyti pelno nesiekimo principą;

(214)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą apskaičiuojant Sąjungos įnašą tuo atveju, kai iš biudžeto finansuojamos dotacijos gaunamas pelnas, reikėtų paaiškinti, kad susigrąžinant procentinę pelno dalį, atitinkančią įnašą į tinkamas finansuoti išlaidas, neturėtų būti daromas skirtumas tarp faktiškai patirtų išlaidų ir supaprastintų išlaidų;

(215)

iš esmės dotacijos turėtų būti skiriamos paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Jei leidžiama daryti išimtis, apimties ir trukmės atžvilgiu jos turėtų būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Išskirtine galimybe skirti dotacijas nepaskelbus kvietimo teikti paraiškas, remiantis įstaigų de facto ar de jure monopolija, turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, jei atitinkamos įstaigos yra vienintelės galinčios vykdyti atitinkamų rūšių veiklą arba joms tokia monopolija buvo pavesta įstatymu ar viešosios institucijos;

(216)

perėjimo prie e. dotacijų ir e. viešojo pirkimo kontekste turėtų būti paprašyta, kad pareiškėjai ir konkurso dalyviai savo teisinio statuso ir finansinio perspektyvumo įrodymus pateiktų tik vieną kartą per konkretų laikotarpį, ir neturėtų būti reikalaujama, kad kiekvienos skyrimo procedūros metu jie iš naujo pateiktų patvirtinamuosius dokumentus. Todėl būtina suderinti reikalavimus dėl metų, už kuriuos bus prašoma dokumentų pagal dotacijų skyrimo procedūras ir viešojo pirkimo procedūras, skaičiaus;

(217)

dotacijos naudos gavėjas gali teikti finansinę paramą trečiajai šaliai, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, o bet kuriai trečiajai šaliai išmokėta suma neturėtų viršyti 60 000 EUR. Tą sumą turėtų būti leidžiama viršyti, jei kitaip veiksmo tikslų būtų neįmanoma pasiekti arba tai padaryti būtų pernelyg sunku. Siekiant suteikti daugiau lankstumo vykdant biudžetą krizių ir nepaprastosios padėties atvejais, tą sumą taip pat turėtų būti galima viršyti be atskiro pagrindimo humanitarinės pagalbos, skubios paramos operacijų, civilinės saugos operacijų arba krizių valdymo pagalbos atvejais. Leidimus suteikiantis pareigūnas apie tokius atvejus turėtų pranešti;

(218)

kai įgyvendinant veiksmą arba darbo programą reikia, kad naudos gavėjas vykdytų viešąjį pirkimą, reikėtų paaiškinti, kad bet kuris naudos gavėjas gali taikyti savo pirkimo praktiką su sąlyga, kad ja užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis arba atitinkamai mažiausia kaina, nepriklausomai nuo to, ar naudos gavėjas skiria viešojo pirkimo sutartį ir yra perkančioji organizacija, kaip apibrėžta šiame reglamente. Sutarties apibrėžtis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(219)

turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti apdovanojimus, kurie yra vertinga finansinės paramos rūšis, nesusijusi su nuspėjamomis išlaidomis, ir paaiškintos taikytinos taisyklės. Apdovanojimus reikėtų vertinti kaip kitas finansavimo priemones, kaip antai dotacijas, papildančias, o ne pakeičiančias priemones;

(220)

siekiant leisti lanksčiau naudoti apdovanojimus, vietoj pareigos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 apie 1 000 000 EUR ar didesnės vertės apdovanojimus pranešti ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto, turėtų būti nustatyta pareiga pateikti išankstinę informaciją apie tokius apdovanojimus Europos Parlamentui bei Tarybai ir aiškiai juos paminėti finansavimo sprendime;

(221)

skiriant apdovanojimus turėtų būti taikomi skaidrumo ir vienodo požiūrio principai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti minimalius konkursų reikalavimus, konkrečiai – apdovanojimo išmokėjimo laimėtojams sąlygas, taikomas skyrimo atveju, taip pat atitinkamas viešinimo priemones. Be to, būtina nustatyti aiškiai apibrėžtą skyrimo procedūrą – nuo paraiškų pateikimo iki pareiškėjų informavimo ir pranešimo laimėjusiam pareiškėjui, kuri turėtų atitikti dotacijų skyrimo procedūrą;

(222)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ir finansinei paramai taikomi principai ir sąlygos, taip pat Sąjungos finansinio įsipareigojimo apribojimo, kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu, finansinių priemonių likvidavimo ir ataskaitų teikimo taisyklės;

(223)

pastaraisiais metais Sąjunga vis dažniau taikė finansines priemones, kuriomis galima užtikrinti didesnį biudžeto sverto poveikį, tačiau tuo pačiu metu tos priemonės kelia finansinę riziką biudžetui. Tos finansinės priemonės apima ne tik finansines priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, bet ir tokias kitas priemones kaip biudžeto garantijos ir finansinė parama, kurios anksčiau buvo reglamentuojamos tik taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose toms priemonėms skirtuose pagrindiniuose aktuose. Greta jau galiojančių finansinėms priemonėms taikytinų taisyklių svarbu nustatyti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti, kad tam priemonių rinkiniui būtų taikomi vienodi principai, taip pat svarbu tas priemones sugrupuoti į šio reglamento naują antraštinę dalį, apimančią biudžeto garantijoms ir finansinei paramai valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms skirtus skirsnius;

(224)

finansinės priemonės ir biudžeto garantijos gali būti naudingos didinant Sąjungos lėšų veiksmingumą, kai tos lėšos telkiamos kartu su kitomis lėšomis ir turi sverto poveikį. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti įgyvendinamos tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ar nesuderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis rizika;

(225)

laikantis metinių asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba leidžia naudoti atitinkamai programai, sistemos, finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti taikomos remiantis ex ante vertinimu, kurio rezultatai rodo, kad tos priemonės yra veiksmingos siekiant Sąjungos politikos tikslų;

(226)

finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir finansinė parama turėtų būti leidžiamos pagrindiniu aktu. Kai tinkamai pagrįstais atvejais finansinės priemonės nustatomos ne pagrindiniu aktu, jas turėtų leisti Europos Parlamentas ir Taryba biudžete;

(227)

turėtų būti apibrėžtos priemonės, kurios gali būti įtrauktos į X antraštinę dalį, pavyzdžiui, paskolos, garantijos, investicijos į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą ir rizikos pasidalijimo priemonės. Apibrėžiant rizikos pasidalijimo priemones turėtų būti galima įtraukti kredito vertės didinimą projektų obligacijoms, apimant projekto skolos tvarkymo riziką ir sumažinant obligacijų turėtojams tenkančią kredito riziką padidinant kredito vertę paskolomis arba garantijomis;

(228)

visos iš finansinių priemonių arba biudžeto garantijų susigrąžintos sumos turėtų būti naudojamos priemonei ar garantijai, kuriai jos buvo gautos, siekiant padidinti tos priemonės ar garantijos efektyvumą, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame akte nustatyta kitaip, ir į jas turėtų būti atsižvelgiama siūlant tai priemonei ar garantijai skirtus būsimus asignavimus;

(229)

šiame reglamente nustatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamu pagrindiniu aktu skolintis Sąjungos arba Euratomo vardu, kad perskolintų atitinkamas sumas valstybėms narėms naudos gavėjoms arba trečiosioms valstybėms, skolinimuisi taikytinomis sąlygomis. Tuo atžvilgiu pinigų srautai tarp pasiskolintų lėšų ir paskolų derinami vienas su vienu. Tai reiškia, kad Sąjunga turėtų vykdyti rinkos operacijas, grindžiamas išmokų poreikiais kiekvienu konkrečiu skolinimo atveju, o tai riboja galimybę nuosekliai planuoti įvairias skolinimosi operacijas ir terminų struktūrą, kad būtų užtikrintos mažiausios išlaidos;

(230)

kai atskiros finansinės paramos programos finansuojamos taikant atskirus finansavimo metodus, tai lemia išlaidas ir sudėtingumą, nes skirtingos finansinės paramos programos konkuruoja dėl riboto skaičiaus finansavimo galimybių. Dėl to Sąjungos skolos vertybinių popierių pasiūla tampa fragmentuota ir mažėja likvidumas bei investuotojų susidomėjimas atskiromis programomis, nepaisant to, kad visi Sąjungos skolos vertybiniai popieriai yra tokios pat aukštos kredito kokybės. Dėl šios priežasties finansinė parama turėtų būti organizuojama taikant bendrą finansavimo metodą, kuriuo didinamas Sąjungos obligacijų likvidumas ir Sąjungos emisijų patrauklumas bei ekonominis efektyvumas;

(231)

pastarojo meto patirtis, susijusi su Ukrainos finansavimo poreikiais, parodė, kad fragmentiškas požiūris į Sąjungos skolos organizavimą turi trūkumų. Siekiant sustiprinti Sąjungos, kaip eurais išreikštų skolos vertybinių popierių emitentės, poziciją, labai svarbu visas naujas emisijas organizuoti taikant bendrą finansavimo metodą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pavyzdžiui, Euratomo emisiją, mažas emisijas ir finansinės paramos programų, kurių pagrindiniai aktai įsigaliojo iki 2022 m. lapkričio 9 d., finansavimą;

(232)

bendro finansavimo metodo modelis ir dauguma jam įgyvendinti reikalingos infrastruktūros elementų jau nustatyti diversifikuotos finansavimo strategijos forma pagal Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053. Ta strategija suteikė galimybę sėkmingai sutelkti lėšas dotacijoms ir paskoloms pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir įvairioms kitoms Sąjungos programoms, nurodytoms Tarybos reglamente (ES) 2020/2094 (34). Atsižvelgiant į tikėtiną operacijų, reikalingų skubiems Ukrainos finansavimo poreikiams patenkinti, sudėtingumą ir siekiant numatyti galimas būsimas skolinimo ir skolinimosi operacijas, tikslinga nustatyti diversifikuotą finansavimo strategiją kaip bendrą finansavimo metodą skolinimosi operacijoms įgyvendinti;

(233)

naudojant diversifikuotą finansavimo strategiją turėtų būti sudarytos sąlygos lanksčiai įgyvendinti finansavimo programą, visiškai laikantis neutralaus poveikio biudžetui ir biudžeto subalansuotumo principų, nustatytų SESV 310 straipsnio 1 dalyje. Finansavimo programos išlaidas turėtų padengti naudos gavėjai pagal bendrą išlaidų paskirstymo metodiką, kuria užtikrinamas skaidrus ir proporcingas išlaidų paskirstymas. Laikantis šio reglamento pareiga grąžinti lėšas turėtų ir toliau tekti finansinės paramos naudos gavėjams;

(234)

įgyvendinant diversifikuotą finansavimo strategiją, visų skolinimo ir skolinimosi programų, kurios nuo jos priklauso, atžvilgiu reikėtų laikytis bendro taisyklių rinkinio;

(235)

diversifikuota finansavimo strategija turėtų suteikti Komisijai daugiau lankstumo nustatant atskirų finansavimo sandorių laiką ir terminą ir sudaryti sąlygas mokėti reguliarias ir stabilias išmokas skirtingoms valstybėms naudos gavėjoms. Tokia strategija turėtų būti grindžiama finansavimo priemonių sutelkimu. Tai suteiktų Komisijai lankstumą organizuoti mokėjimus naudos gavėjams nepriklausomai nuo rinkos sąlygų išmokėjimo metu, sykiu taip pat sumažinant pavojų, kad Komisijai reikėtų surinkti fiksuotas sumas esant nepastovioms ar nepalankioms sąlygoms;

(236)

norint suteikti tokį lankstumą Komisijai reikėtų sukurti bendrą likvidumo fondą. Tokia centralizuota likvidumo funkcija padarytų Sąjungos finansavimo pajėgumą atsparesnį ir suteiktų galimybę atlaikyti laikinus visų gaunamų ir netenkamų pinigų srautų neatitikimus, remiantis patikimu likvidumo prognozavimo pajėgumu;

(237)

Komisija turėtų įvykdyti visus būtinus sandorius, kuriais siekiama užtikrinti reguliarų dalyvavimą kapitalo rinkoje, mažiausias įmanomas finansavimo išlaidas ir sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos ir Euratomo skolos vertybinių popierių sandoriams;

(238)

todėl, siekiant išplėsti diversifikuotą finansavimo strategiją, kad ji apimtų daugiau programų, Komisija turėtų nustatyti būtiną jos įgyvendinimo tvarką. Tą tvarką turėtų sudaryti valdymo sistema, rizikos valdymo procedūros ir išlaidų paskirstymo metodika, ir jos turėtų atitikti šio reglamento 223 straipsnio 4 dalies e punktą. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai ir išsamiai informuoti apie visus savo skolinimosi ir skolos valdymo strategijos aspektus;

(239)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą jau suteiktos finansinės paramos atžvilgiu ir makrofinansinės paramos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2463 (35) atžvilgiu, šiame reglamente nustatytos su diversifikuota finansavimo strategija susijusios taisyklės turėtų būti taikomos tik finansinės paramos programoms, kurias reglamentuojantys pagrindiniai aktai įsigalioja 2022 m. lapkričio 9 d. arba vėliau;

(240)

svarbu, kad audituotos taikant netiesioginį valdymą įgyvendinamų finansinių priemonių ir biudžeto garantijų finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, kad Audito Rūmai galėtų į jas atsižvelgti teikdami pastabas dėl preliminarių ataskaitų;

(241)

tikslinga pripažinti interesų derinimą siekiant Sąjungos politikos tikslų, ypač tai, kad EIB ir EIF turi konkrečios finansinių priemonių ir biudžeto garantijų įgyvendinimo praktinės patirties;

(242)

EIB ir EIF, veikdami kaip grupė, turėtų turėti galimybę dalį įgyvendinimo perduoti vienas kitam, jei toks perdavimas galėtų būti naudingas tam tikro veiksmo įgyvendinimui ir kaip išsamiau apibrėžta atitinkamame susitarime su Komisija;

(243)

siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, būtina patikslinti tam tikras finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms taikomas nuostatas dėl asmenų arba subjektų, įgyvendinančių Sąjungos lėšas taikant tiesioginį valdymą, ataskaitų teikimo, dėl X antraštinės dalies taikymo, kai jos derinamos su papildoma parama iš biudžeto, įskaitant dotacijas, ir kai jos derinamos su Sąjungos lėšomis, įgyvendinamomis taikant pasidalijamąjį valdymą;

(244)

reikėtų paaiškinti, kad, kai finansinės priemonės ar biudžeto garantijos derinamos su papildomomis paramos iš biudžeto formomis, taisyklės dėl finansinių priemonių ar biudžeto garantijų turėtų būti taikomos visai priemonei. Kai taikytina, tokios taisyklės turėtų būti papildytos konkrečiais reikalavimais, nustatytais konkrečių sektorių taisyklėse;

(245)

įgyvendinant biudžeto lėšomis finansuojamas finansines priemones ir biudžeto garantijas turėtų būti laikomasi Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose dėl kriterijų ir procesų, kuriais siekiama sukurti ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą mokesčių tikslais (36), bei jų priede, taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose dėl ES nesudarytų jurisdikcijų sąraše mokesčių tikslais (37) bei jų prieduose;

(246)

valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms teikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama paprastai yra nebiudžetinės operacijos, turinčios didelį poveikį Sąjungos balansui. Jos paprastai ir toliau lieka nebiudžetinės operacijos, tačiau į šį reglamentą tikslinga įtraukti taisykles, kuriomis būtų numatyta didesnė Sąjungos finansinių interesų apsauga ir aiškesnė šių operacijų leidimo, valdymo ir apskaitos sistema;

(247)

Sąjunga ėmėsi svarbių biudžeto garantijomis grindžiamų iniciatyvų, kaip antai su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondu (toliau – EDVF) susijusių iniciatyvų. Toms priemonėms būdinga tai, kad dėl jų atsiranda Sąjungos neapibrėžtasis įsipareigojimas ir kyla būtinybė atidėti lėšų likvidumo atsargoms užtikrinti, kad iš biudžeto būtų galima tvarkingai vykdyti mokėjimo pareigas, kurių dėl tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų gali atsirasti. Siekiant užtikrinti Sąjungos kredito reitingą, taigi, ir jos pajėgumą teikti veiksmingą finansavimą, svarbu, kad leidimas prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jiems skirtų atidėjinių sudarymas ir tų įsipareigojimų stebėsena būtų atliekami vadovaujantis griežtų taisyklių rinkiniu, kuris turėtų būti taikomas visoms biudžeto garantijoms;

(248)

dėl biudžeto garantijų atsirandantys neapibrėžtieji įsipareigojimai gali apimti įvairias finansavimo ir investavimo operacijas. Galimybės, kad bus pareikalauta biudžeto garantijos, kasmet tiksliai suplanuoti neįmanoma, kitaip nei paskolų atveju, kurios turi būti grąžinamos pagal sudarytą grąžinimo grafiką. Todėl būtina nustatyti leidimo prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir jų stebėsenos sistemą, kuria būtų visiškai užtikrinama, kad bet kuriuo metu būtų laikomasi Sprendime (ES, Euratomas) 2020/2053 nustatytų viršutinių metinių mokėjimų ribų;

(249)

toje sistemoje taip pat turėtų būti numatytas valdymas ir kontrolė, įskaitant reguliarų ataskaitų apie Sąjungos finansinę riziką teikimą. Finansiniams įsipareigojimams skirtų atidėjinių norma turėtų būti nustatoma remiantis tinkamu finansinės rizikos, kylančios dėl susijusios priemonės, įvertinimu. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumas kasmet turėtų būti vertinamas biudžeto procedūros kontekste. Siekiant išvengti finansiniams įsipareigojimams padengti skirtų atidėjinių trūkumo turėtų būti sukurtas išankstinio perspėjimo mechanizmas;

(250)

dėl vis intensyvesnio finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos naudojimo reikia mobilizuoti didelės apimties mokėjimų asignavimus ir sukaupti atidėjinius. Norint pasiekti sverto poveikį, kartu užtikrinant tinkamą apsaugos lygį finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, svarbu optimizuoti reikiamų atidėjinių sumą ir didinti efektyvumą tuos atidėjinius sutelkiant bendrame atidėjinių fonde. Be to, lanksčiau naudojant tuos sutelktus atidėjinius galima nustatyti tokią faktinę bendrą atidėjinių normą, kuria užtikrinama reikiama apsauga naudojant optimalią išteklių sumą;

(251)

atidėjiniams ir bendram atidėjinių fondui taikytinomis taisyklėmis turėtų būti nustatyta patikima vidaus kontrolės sistema. Pasikonsultavusi su Komisijos apskaitos pareigūnu, Komisija turėtų nustatyti bendrame atidėjinių fonde laikomų išteklių valdymui taikytinas gaires. Finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ar finansinei paramai leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų aktyviai stebėti jų atsakomybei tenkančius finansinius įsipareigojimus, o bendro atidėjinių fondo išteklių finansinis valdytojas turėtų valdyti fondo pinigus ir turtą vadovaudamasis Komisijos apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis;

(252)

biudžeto garantijoms ir finansinei paramai turėtų būti taikomas tas pats principų rinkinys, kuris nustatytas finansinėms priemonėms. Biudžeto garantijos visų pirma turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pagal pareikalavimą. Jos turėtų būti įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą arba, tik išimtiniais atvejais – tiesioginį valdymą. Jomis turėtų būti padengiamos tik finansavimo ir investavimo operacijos, o kitos garantijos šalys prie operacijų, kurios padengiamos garantija, turėtų prisidėti nuosavais ištekliais;

(253)

finansinė parama valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms turėtų būti teikiama kaip paskola, kredito linija ar kokia nors kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Todėl atitinkamu pagrindiniu aktu Komisija turėtų būti įgaliota pasiskolinti reikalingas lėšas kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, užtikrindama, kad Sąjungai nereikėtų spręsti jokių su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatirtų jokios palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos;

(254)

kad būtų pasiektas numatytas supaprastinimas ir veiksmingumas, su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos kuo greičiau. Su biudžeto garantijomis, finansine parama ir bendru atidėjinių fondu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos pradėjus įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą. Laikantis to tvarkaraščio bus galima kruopščiai parengti naujas neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymo priemones. Be to, toks tvarkaraštis padės suderinti, viena vertus, X antraštinėje dalyje išdėstytus principus, pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos ir, kita vertus, konkrečias programas, susijusias su ta programa;

(255)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (38) nustatomos taisyklės, skirtos, inter alia, politinių partijų ir politinių fondų finansavimui Europos lygmeniu, visų pirma, kiek tai susiję su finansavimo sąlygomis, finansavimo skyrimu ir paskirstymu, dovanojamu turtu ir įnašais, Europos Parlamento rinkimų kampanijų finansavimu, kompensuotinomis išlaidomis, draudimu dėl tam tikro finansavimo, sąskaitomis, ataskaitų teikimu ir auditu, įgyvendinimu ir kontrole, nuobaudomis, Europos politinių partijų ir politinių fondų institucijos, Europos Parlamento leidimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimu bei skaidrumu;

(256)

į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl Europos politinėms partijoms skirtų įnašų iš biudžeto, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(257)

finansinė parama Europos politinėms partijoms turėtų būti teikiama kaip konkretus įnašas, kad atitiktų konkrečius tų partijų poreikius;

(258)

nors finansinė parama skiriama nereikalaujant metinės darbo programos, Europos politinės partijos turėtų ex post įrodyti, kad Sąjungos lėšos panaudotos tinkamai. Visų pirma, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar finansavimas panaudotas kompensuotinoms išlaidoms apmokėti, kaip nustatyta kvietime teikti paraiškas dėl įnašų, per šiame reglamente nustatytą terminą. Europos politinėms partijoms skirti įnašai turėtų būti panaudoti iki kitų finansinių metų, einančių po įnašų skyrimo metų, pabaigos, po kurių atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų susigrąžinti visas nepanaudotas lėšas;

(259)

Sąjungos lėšos, skirtos Europos politinių partijų veiklos sąnaudoms finansuoti, turėtų būti nenaudojamos kitiems tikslams, nei nustatyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ypač jos neturėtų būti naudojamos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nacionalinėms politinėms partijoms, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti. Europos politinės partijos turėtų naudoti įnašus einamųjų arba būsimų išlaidų procentinei daliai, o ne išlaidoms ar skoloms, kurios buvo patirtos ar susidarė prieš joms pateikiant paraišką dėl įnašų, apmokėti;

(260)

taip pat reikėtų supaprastinti įnašų skyrimą ir jį pritaikyti prie Europos politinių partijų ypatybių, ypač atsisakant atrankos kriterijų, nustatant, kad paprastai visas išankstinis finansavimas sumokamas vienu mokėjimu, arba nustatant galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius;

(261)

įnašai iš Sąjungos turėtų būti sustabdomi, sumažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, jeigu Europos politinės partijos pažeidžia Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(262)

šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 grindžiamos nuobaudos turėtų būti skiriamos nuosekliai ir turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 šiame reglamente numatytos administracinės ir (arba) finansinės nuobaudos neturi būti skirtos atvejais, kuriais nuobaudos jau buvo skirtos remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(263)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, pagal kurią biudžeto parama gali būti naudojama kaip išorės veiksmų srities priemonė, įskaitant trečiosios valstybės pareigą laiku pateikti Komisijai tinkamą informaciją, reikalingą sutartų sąlygų ir nuostatų, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, įgyvendinimui įvertinti;

(264)

siekiant sustiprinti Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį, turėtų būti paaiškinta Sąjungos patikos fondų sukūrimo tvarka. Be to, būtina tiksliai nustatyti principus, taikytinus įnašams į Sąjungos patikos fondus, visų pirma tai, kad svarbu užsitikrinti kitų paramos teikėjų įnašus, nes taip pateisinamas jo sukūrimas pridėtinės vertės atžvilgiu. Taip pat būtina paaiškinti finansų pareigūnų ir Sąjungos patikos fondo valdybos pareigas ir apibrėžti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas teisingas atstovavimas dalyvaujantiems paramos teikėjams Sąjungos patikos fondo valdyboje ir privalomas teigiamas Komisijos balsas dėl fondų lėšų panaudojimo. Taip pat svarbu išsamiau nustatyti Sąjungos patikos fondams taikytinus ataskaitų teikimo reikalavimus;

(265)

Sąjunga turėtų galėti dalyvauti pasaulinėse iniciatyvose, jei toks dalyvavimas padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų. Siekiant užtikrinti tinkamą teisinę Sąjungos dalyvavimo pasaulinėse iniciatyvose sistemą, Sąjungos įnašas į šias iniciatyvas turėtų būti įtrauktas kaip nauja biudžeto vykdymo priemonė. Naudojimasis šia nauja finansine priemone būtų susietas su sąlygomis, kurias įvykdžius būtų užtikrintas apsaugos lygis, panašus į kitų biudžeto vykdymo priemonių apsaugos lygį. Tokios sąlygos turėtų apimti tinkamas vidaus ir išorės kovos su sukčiavimu ir pažeidimais sistemas, pagal kurias pasaulinės iniciatyvos įgyvendinimo subjektų valdomos sistemos turėtų būti laikomos išorės sistemomis. Naudojimasis nuostatomis, susietomis su pasaulinėmis iniciatyvomis, turėtų būti galimas tik tais atvejais, kai kitomis biudžeto vykdymo priemonėmis tokiu pat mastu negalima pasiekti atitinkamų tokio paties poveikio Sąjungos politikos tikslų. Kai įmanoma ir tinkama, Komisija turėtų prisijungti prie kiekvienos pasaulinės iniciatyvos valdymo tarybos ar lygiaverčio valdymo komiteto, kad būtų užtikrintas geriausias Sąjungos interesų atstovavimas. Siekdama skaidrumo ir veiksmingo sprendimų priėmimo, Komisija turėtų kuo anksčiau pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią informaciją apie bet kokį numatomą indėlį į pasaulinę iniciatyvą, kad jie galėtų į tą informaciją tinkamai atsižvelgti;

(266)

siekiant prisitaikyti prie skaitmeninės pertvarkos pažangos, po kvietimo pareikšti susidomėjimą sudarytas išorės ekspertų sąrašas turėtų galioti ilgiau nei galioja daugiametė programa, su sąlyga, kad užtikrinama ekspertų rotacija ir nauji ekspertai gali pareikšti susidomėjimą. Be to, būtina sudaryti sąlygas Sąjungos institucijoms pritraukti aukštos kvalifikacijos išorės ekspertų, siekiant užtikrinti aukštą vertinimo proceso ir ekspertų teikiamų konkrečių nuomonių bei konsultacijų kokybę. Kad Sąjungos institucijos galėtų sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais joms turėtų būti leidžiama siūlyti konkurencingesnį atlyginimą. Galiausiai dėl teisinio tikrumo reikėtų paaiškinti už atlygį dirbantiems išorės ekspertams taikomas taisykles, kad jos atitiktų įvairius sutarčių skyrimo procedūros etapus;

(267)

siekiant nustatyti aiškią teisinę sistemą, kuria remdamosi Sąjungos institucijos galėtų dovanoti paslaugas, prekes arba darbus, kaip naują biudžeto vykdymo priemonę reikėtų įtraukti nepiniginį dovanojamą turtą. Ši priemonė neturėtų būti painiojama su platesne bendrąja trečiosioms valstybėms teikiamos Sąjungos paramos sistema, kuri gali apimti ir nepiniginį dovanojamą turtą. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį, ši priemonė turėtų suteikti stabilų teisinį pagrindą, ypač būsimoms krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, ir užtikrinti, kad Sąjungos institucijos turėtų tinkamų paramos biudžetui priemonių, kuriomis galėtų padėti valstybėms narėms, kitiems asmenims ir subjektams tada, kai paramos reikia labiausiai. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą arba netiesioginį Sąjungos organo valdymą. Reikėtų atitinkamai pritaikyti susijusias nuostatas, susijusias su, pvz., apibrėžtimis, sustabdymu, panaikinimu, sumažinimu ir vertinimo komitetu. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, iš administracinių asignavimų finansuojamos negendančios prekės neturėtų būti dovanojamos tol, kol jos iš dalies nenuvertės;

(268)

panašiai kaip nepiniginį dovanojamą turtą, Sąjungos institucijos turėtų galėti skirti nepiniginius apdovanojimus. Tai taip pat svarbu rengiant konkursus jauniems žmonėms, kurie neturi banko sąskaitų savo valstybėje narėje, bet gali lengvai priimti apdovanojimą praktiškai. Šiuo tikslu reikėtų atitinkamai pritaikyti apdovanojimų apibrėžtį ir nuostatas;

(269)

siekiant supaprastinti galiojančias taisykles ir išvengti bereikalingo kartojimosi, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 antroje dalyje nustatytos specialiosios nuostatos, taikytinos EŽŪGF, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir konkretiems Sąjungos fondams, turėtų būti įtrauktos tik į atitinkamas šio reglamento dalis, jei tos nuostatos dar taikomos ir aktualios;

(270)

reikėtų supaprastinti ir paaiškinti finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos nuostatas. Todėl tikslinga visas nuostatas dėl metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų sugrupuoti kartu;

(271)

Audito Rūmų pastabų dėl preliminarių ataskaitų ir galutinių ataskaitų pateikimo terminai turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštį;

(272)

priimant sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo atsižvelgiama į visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas, įskaitant asignuotąsias pajamas ir susijusius konkrečius išlaidų punktus, galutinį likutį ir balanse įrašytą Sąjungos turtą ir įsipareigojimus, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų. Atitinkamai Audito Rūmai, nagrinėdami visas pajamas, turėtų įtraukti asignuotąsias pajamas ir susijusius išlaidų punktus;

(273)

turėtų būti patobulintas dabartinis Sąjungos institucijų ataskaitų dėl statybos projektų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai būdas. Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybos projektus iš pajamų, gautų pastatams, kurie jau parduoti. Todėl reikėtų įtraukti nuorodą dėl vidaus asignuotųjų pajamų į nuostatas dėl statybos projektų. Taip būtų galima reaguoti į kintančius poreikius Sąjungos institucijų pastatų politikos srityje, sutaupant lėšų ir suteikiant daugiau lankstumo;

(274)

Komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija skatina renovuoti pastatus, kad būtų sumažintas jų išmetamų teršalų kiekis ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Atsižvelgiant į sparčią efektyviai energiją naudojančių pastatų rinkos raidą, Sąjungos institucijoms labai svarbu įtraukti Europos žaliojo kurso įsipareigojimus į savo pastatų politiką ir renovuoti savo pastatus, pirmenybę teikiant energijos požiūriu efektyviausioms investicijoms. Be to, pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos paspartėjusios darbo metodų raidos reikia pritaikyti Sąjungos institucijų biurus, kad būtų galima formuoti dinamiškos darbo erdvės politiką. Todėl, laikantis patikimo finansų valdymo principo, struktūrinę renovaciją turėtų būti leista finansuoti paskolomis, jei tokiu būdu sutaupoma lėšų. Europos Parlamentas ir Taryba išankstinio patvirtinimo tikslais turėtų gauti pakankamai informacijos, be kita ko, apie numatomos struktūrinės renovacijos pridėtinę vertę ir jos indėlį į žaliąją pertvarką. Reikėtų išplėsti naujų statybos projektų sąvokos aiškinimą ir visų pirma įtraukti projektus, susijusius su struktūrine renovacija;

(275)

siekiant pritaikyti tam tikriems Sąjungos organams taikytinas taisykles, išsamias taisykles dėl viešojo pirkimo ir faktinės atidėjinių normos išsamias sąlygas bei minimalų santykį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį, ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, taikomu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, šio reglamento I dalies daliniais pakeitimais, faktinės atidėjinių normos apskaičiavimo sąlygomis bei metodika ir nustatyto faktinės atidėjinių normos minimalaus santykio keitimo, kuris negali būti nustatomas mažesnis nei 85 proc. lygio santykis, daliniu pakeitimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(276)

kai kurie pakeitimai, susiję su prieigos prie duomenų apie gavėjus suteikimu Komisijai jų skelbimo tikslais, taip pat su duomenų apie gavėjus ir jų tikruosius savininkus elektroniniu registravimu ir saugojimu ir prieiga prie bendros integruotos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo IT sistemos tų duomenų analizės tikslais turėtų būti taikomi tik programoms, priimtoms pagal laikotarpio po 2027 m. daugiametę finansinę programą ir finansuojamoms iš jos, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas, suteikiant pakankamai laiko būtinam elektroninių duomenų sistemų ir atitinkamų susitarimų pritaikymui, taip pat rekomendacijų teikimui ir mokymui;

(277)

iki 2027 m. pabaigos Komisija turėtų pateikti bendros integruotos IT sistemos parengties vertinimą. Atliekant tą vertinimą turėtų būti nustatyta: ar užtikrinamas sąveikumas su atitinkamomis IT sistemomis ir duomenų bazėmis, įskaitant valstybių narių IT sistemas ir duomenų bazes, sudarant sąlygas, kai įmanoma, automatiškai perduoti atitinkamą informaciją tikruoju laiku ir išvengti dvigubo ataskaitų teikimo; ar vienoje integruotoje IT sistemoje naudojami rizikos rodikliai yra pakankamai vienodi, objektyvūs, proporcingi ir būtini rizikos vertinimui atlikti ir yra pagrįsti patikimais informacijos šaltiniais; ar bendra integruota IT sistema leidžia naudoti dirbtinį intelektą duomenims analizuoti ir aiškinti; ir ar bendra integruota IT atitinka bendruosius duomenų apsaugos principus;

(278)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis 2022 m. liepos 7 d. pateikė nuomonę;

(279)

šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,