Marco Polo II programa

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• „Marco Polo II“ programa galiojo 2007–2013 m., ji pakeitė „Marco Polo I“ (2003–2006) ir PACT (1997–2001) programas.
• Ši programa buvo sukurta siekiant teikti operatyvinę pagalbą transporto ir logistikos subjektams sprendžiant rinkos trūkumus, dėl kurių susidaro disbalansas ir neveiksmingumas Europos krovininio transporto sektoriuje, pirmiausia dėl kelių transporto dominuojančios padėties.
• Jos pagrindinis tikslas yra mažinti perkrovą ir didinti transporto sistemos atitiktį aplinkosaugos standartams. Tokiu būdu kuriama veiksminga ir tvari transporto sistema, kuri suteiks ES pridėtinės vertės ir neturės neigiamo poveikio ekonominei, socialinei ar teritorinei sanglaudai.
• Dauguma projekto tipų buvo įvertinti ir finansuoti remiantis kiekiniais rezultatais, kaip antai faktiškai pasiektu modaliniu perkėlimu ir krovininiu transportu, kurio išvengta Europos transporto tinkle.
• „Marco Polo II“ leido užtikrinti platesnę geografinę aprėptį remiant veiksmus, vykdomus ne tik tarp ES šalių, bet ir tarp bent vienos ES šalies ir kaimyninės trečiosios šalies.
• Bendras 435 mln. EUR biudžetas buvo skirtas penkiems veiksmų tipams:
  • krovinių perskirstymas kitų rūšių transportui,
  • skatinimas,
  • bendras mokymasis,
  • jūrų greitkeliai, ir
  • kelių eismo mažinimas.
• Veiksmai atrenkami pagal metinius kvietimus teikti paraiškas.
• Visi veiksmai, finansuojami pagal „Marco Polo II“ programą, buvo atlikti ir programa baigėsi.
• Programą administravo dvi vykdomosios agentūros: Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji agentūra iki 2013 m. pabaigos, o Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga – nuo 2014 m. iki uždarymo.
• 2013 m. Komisija paskelbė komunikatą apie „Marco Polo“ programų rezultatus 2003–2010 m. laikotarpiu.

Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai

Reikalavimus atitinka šie veiksmai.

• Katalizuojantys veiksmai – inovaciniai veiksmai, kuriuo siekiama įveikti ES svarbius struktūrinius barjerus krovininio transporto rinkoje, kurie kliudo veiksmingam rinkų funkcionavimui, trumpųjų nuotolių laivybos, geležinkelių ar vidaus vandenų transporto konkurencingumui ir (arba) transporto grandinių, naudojančių minėtas transporto rūšis, veiksmingumui. Jais siekiama stiprinti geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir trumpųjų nuotolių laivybos (įskaitant jūros greitkelius) sektorių sąveiką geriau išnaudojant esamą infrastruktūrą, reikėtų skirti ypatingą dėmesį.
• Modalinio perkėlimo veiksmai – veiksmai, kuriais siekiama perkelti krovinius iš kelių sistemos į trumpųjų nuotolių laivybos, geležinkelių, vidaus vandenų kelių segmentus arba panaudojant transporto rūšių derinius. Jais siekiama krovinio gabenimo kelius padaryti kuo trumpesnius.
• Bendrojo mokymosi veiksmai – veiksmai, kuriai siekiama stiprinti bendradarbiavimą struktūriškai optimizuojant darbo metodus ir procedūras krovininio transporto grandinėje, atsižvelgiant į logistikos reikalavimus.
• Jūros greitkeliai – ši idėja buvo pirmą kartą iškelta 2001 m. Baltojoje knygoje „Europos transporto politika“. Jūros greitkeliais siekiama tiesiogiai perkelti dalį krovinių iš kelių į trumpųjų nuotolių laivybos segmentą arba panaudoja trumpųjų nuotolių laivybos transporto ir kitų transporto rūšių derinį, kuriame krovinio gabenimas keliais yra kiek įmanoma trumpesnis. Pavyzdžiui, jūrų greitkeliai galėtų būti tarp Ispanijos ir Prancūzijos, kad būtų pašalinta transporto perkrova Pirėnuose.
• Kelių eismo mažinimo veiksmai – novatoriški veiksmai, kuriais siekiama integruoti transportą į gamybos logistiką, siekiant išvengti didelio krovininio transporto susikaupimo keliuose neigiamai nepaveikiant nei gamybos apimties, nei gamybos darbo jėgos.

Pateiktų pasiūlymų atrankos kriterijai

• Veiksmus turi siūlyti įmonės ar konsorciumai, įsteigti ES šalyse ar dalyvaujančiose šalyse, įskaitant ES valstybes kandidates ir Europos laisvosios prekybos asociaciją, Europos ekonominę erdvę ir artimas trečiąsias šalis, kurioms taikomos tam tikros sąlygos.
• ES finansinė parama teikiama dotacijų pavidalu. Daugumos projektų tipų atveju ji buvo pagrįsta perkeltų tonkilometrių skaičiumi iš kelių į kitas vandens ar sausumos transporto priemones arba transporto priemonių kilometrų, susijusių su krovinių gabenimu keliais, skaičiaus sumažinimu. Siekta finansuoti aukštos kokybės projektus. Dėl ES dotacijos negali būti iškraipoma konkurencija.
• Programoje ypatingas dėmesys skiriamas jautriems ir didmiesčių rajonams. Komisija įvertina pateiktus veiksmus, atsižvelgdama į jų įnašą į kelių perkrovos mažinimą ir į santykinę veiksmų naudą aplinkai bei bendrą tvarumą.
• ES finansinė pagalba įvairiems veiksmams neviršija 35 % visų veiksmo tikslams pasiekti būtinų išlaidų, kurios atsiranda įgyvendinant veiksmą. Bendro mokymosi veiksmams viršutinė finansavimo riba yra 50%.