Kova su pelno mokesčių vengimo praktika

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Direktyva taikoma visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis vienoje ar daugiau ES valstybių narių, įskaitant subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais trečiojoje valstybėje, nuolatines buveines vienoje ar daugiau ES valstybių narių.

Kova su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS)¹

Direktyva nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika taisyklės keturiose konkrečiose srityse, kuriose kovojama su BEPS:

• Palūkanų ribojimo taisyklės: kai tarptautinės bendrovės dirbtinai mažina savo mokesčių bazę mokėdamos padidintas palūkanas susijusioms įmonėms jurisdikcijose su mažesniais mokesčiais. Direktyva siekiama atgrasyti įmones nuo šios praktikos ribojant palūkanų, kurias mokesčių mokėtojas turi teisę atskaityti mokestiniu laikotarpiu, sumą. Didžiausia atskaitomų palūkanų suma negali viršyti 30 % mokesčių mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą (vertinama, kaip turto vertė sumažėjo konkrečiu metu) ir amortizaciją (mokėjimų išdėstymas per kelis laikotarpius).
• Perkėlimo apmokestinimo taisyklės: kai mokesčių mokėtojai bando sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus perkeldami savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais ir (arba) turtą į mažų mokesčių jurisdikciją tik vykdydami agresyvų mokesčių planavimą. Perkėlimo apmokestinimo taisyklėmis siekiama užkirsti kelią mažinti mokesčių bazę ES kilmės šalyje, kai didelės vertės turtas perkeliamas iš tos valstybės mokesčių jurisdikcijos, nors turtas toliau priklauso tam pačiam mokesčių mokėtojui. Direktyva suteikia mokesčių mokėtojams galimybę atidėti mokesčių mokėjimą 5 metams ir sumokėti juos tolygiai išskirstant, tačiau tik tokiu atveju, kai turto perkėlimas vyksta ES.
• Bendros kovos su mokestiniu piktnaudžiavimu taisyklės: šiomis taisyklėmis siekiama panaikinti spragas, kurios gali būti konkrečiose šalies kovos su mokestiniu piktnaudžiavimu taisyklėse, skirtose kovoti su mokesčių vengimu, ir mokesčių administratoriams suteikiami įgaliojimai neleisti mokesčių mokėtojams pasinaudoti piktnaudžiaujamo pobūdžio susitarimais dėl mokesčių. Bendra kovos su mokestiniu piktnaudžiavimu direktyvos nuostata taikoma dariniams, kurie laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo sukurti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.
• Kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklės: siekdamos sumažinti savo bendruosius mokestinius įsipareigojimus bendrovių grupės gali perkelti savo pelną į kontroliuojamas patronuojamąsias bendroves jurisdikcijose su mažesniais mokesčiais. Kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklėmis mažu tarifu apmokestinamos kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai bendrovei, kuri apmokestinama didesniu tarifu. Tuomet šios patronuojančiajai bendrovei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais.

Direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama ankstesnė direktyva

Kadangi Direktyvoje (ES) 2016/1164 buvo aptariami tik mokestinės tvarkos neatitikimai² ES, buvo priimta nauja Direktyva (ES) 2017/952, kuria išplečiama taikymo sritis siekiant užtikrinti, kad taisyklės taikomos mokestinės tvarkos neatitikimams trečiosiose šalyse. Šioje direktyvoje nustatytos taisyklės pakeičia taisykles dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, nustatytas Direktyvoje ES 2016/1164.

Taisyklės dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimus: kai pelno mokesčio mokėtojai išnaudoja skirtumus tarp nacionalinių mokesčių sistemų siekdami sumažinti savo bendruosius mokestinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, taikydamos dvigubą atskaitymą (t. y. atskaitymą abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymą vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčio bazę kitoje. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų poveikį, direktyvoje nustatomos taisyklės, pagal kurias viena iš dviejų neatitinkančių sistemų jurisdikcijų turėtų neleisti vykdyti mokėjimo atskaitymo, dėl kurio susidaro tokia padėtis.