This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo
Direktyva 2009/123/EB iš dalies pakeitė Direktyvą 2005/35/EB siekiant pagerinti taisykles dėl teršalų išmetimo iš laivų ir užtikrinti, kad už teršalų išmetimus atsakingiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos. Ja reikalaujama, kad ES šalys nustatytų taisykles dėl juridinių asmenų, kaip antai įmonių, atsakomybės pagal privatinę teisę3.
Direktyva 2009/123/EB taip pat reikalaujama, kad ES šalių nacionalinės valdžios institucijos užtikrintų veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą, įskaitant nedidelius teršalų kiekio išmetimų atvejus. Jos privalo bendradarbiauti, jei nusprendžiama, kad laivas neteisėtai išmetė teršalus teritorijoje, už kurią jos atsakingos, prieš laivui įplaukiant į kitos ES šalies uostą.
Direktyva taikoma nuo ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip
„Prestige“ skendimas 2002 m. lapkričio mėn. ir „Erika“ skendimas 1999 m. gruodžio mėn. pabrėžė būtinybę sugriežtinti taisykles dėl teršalų išmetimo iš laivų. Tačiau nelaimingi atsitikimai nėra pagrindiniai taršos šaltiniai: dauguma jų susiję su tyčiniu teršalų išmetimu (cisternų valymu ir panaudotos alyvos išmetimu).
Šiomis taisyklėmis į ES teisės aktus įtraukiamos 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos dalys ir jos 1978 m. protokolas (žinomas kaip Marpol konvencija). Tai padeda suderinti šios konvencijos taisyklių taikymą.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11–21)
Paskesni Direktyvos 2005/35/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
paskutinis atnaujinimas