Humanitarinė pagalba maistu

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

PAGRINDINIAI TIKSLAI

ES humanitarinės pagalbos maistu² tikslas yra užtikrinti, kad prieš numatomą humanitarinę krizę, per ją ar po jos būtų vartojama pakankamai saugaus ir maistingo maisto, kad būtų išvengta mirtingumo, ūmaus mitybos nepakankamumo arba žalingų prisitaikymo mechanizmų (pvz., kai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys parduoda savo turtą arba įsiskolina).

Konkretūs tikslai yra šie:

1. nuo humanitarinių krizių kenčiantiems gyventojams užtikrinti pakankamą kiekį tinkamo, saugaus ir maistingo maisto, galimybę jo gauti ir jį vartoti;
2. apsaugoti ir atkurti pragyvenimo šaltinius, padėti didinti pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų atsparumą sukrėtimams ateityje;
3. stiprinti tarptautinės humanitarinės pagalbos sistemos pajėgumą teikiant pagalbą maistu.

Tai apima:

• pagalbos maistu teikimą grynaisiais pinigais, talonais, maisto produktais ir kitomis prekėmis ar paslaugomis, įgūdžiais ir žiniomis;
• papildomas priemones, kaip antai kuro tiekimą ir galimybę gauti vandens bei pasinaudoti higienos paslaugomis;
• pagrindinių pragyvenimo šaltinių atkūrimą, kaip antai pagalbą ūkininkams gauti sėklų;
• pagalbą išvengiant mitybos nepakankamumo arba gydant jo pasekmes;
• pajėgumų stiprinimą patobulintais ir naujoviškais metodais, priemonėmis ir mokymu.

Tinkamiausio atsako, įskaitant pagalbos teikimo būdą (pvz., grynaisiais pinigais ar natūra), pasirinkimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir yra reguliariai peržiūrimas.

PRINCIPAI

Remiantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, humanitarinės pagalbos maistu operacijos:

• turi atitikti pagrindinius humanitarinius principus dėl:
  • žmoniškumo;
  • neutralumo;
  • nešališkumo ir
  • nepriklausomumo;
• turi būti pagrįstos poreikiais ir rezultatais, būti lanksčios ir nežalingos;
• turėtų būti koordinuojamos su kitais donorais ir aprūpinimo maistu priemonėmis, siekiant:
  • užtikrinti optimalų atsaką į dėl ekstremalios situacijos atsiradusius poreikius ir vystymosi poreikius;
  • sudaryti kuo daugiau galimybių užtikrinti tvarų poveikį ir nuo maisto krizių nukentėjusių asmenų atsparumą.

Pagalbos operacijos

ES humanitarinė pagalba maistu dažniausiai teikiama, kai:

• pasiekiamas arba, remiantis prognozėmis, dėl maisto stygiaus bus pasiektas mirtingumo ar ūmaus mitybos nepakankamumo kritinis mastas;
• kyla didelis pavojus gyvybei arba pavojus patirti dideles kančias dėl pragyvenimo šaltinių stygiaus ar blogų prisitaikymo strategijų (pvz., gamybinio turto pardavimas, migracija ar nesaugus gyvenimo būdas).

Nepaisant to, pagalba maistu gali būti teikiama vos tik krizei prasidėjus, ne tik kilus labai dideliam pavojui.

Paprastai humanitarinė pagalba maistu nenaudojama sprendžiant nuolatinio maisto stygiaus problemą³, išskyrus atvejus, kai:

• neišvengiamai kyla labai didelio masto humanitarinė krizė;
• kiti dalyviai negali veikti;
• veiksmai gali greitai turėti teigiamo poveikio.

Saugus, pakankamas ir vietos maistas

Žmonėms turi būti sudaryta galimybė gauti pakankamai kokybiško, saugaus ir gerai suderinto maisto. Jeigu įmanoma, pagalba maistu turėtų atitikti vietos mitybos tradicijas.